Civilinė byla Nr. e2-23647-1044/2020 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18150-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 2.6.10.5.2.17; 3.4.1.11.4.3

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,

dalyvaujant ieškovui P. R.,

atsakovui V. B.,

atsakovo sodininkų bendrijos „Elfa“ atstovei advokatei Giedrei Tubelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams V. B. ir sodininkų bendrijai „Elfa“ dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas P. R. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašo: 1) priteisti iš atsakovo V. B. (toliau ir atsakovas 1) 968 Eur nuostolių atlyginimo; 2) uždrausti atsakovams V. B. ir SB „Elfa“ (toliau ir atsakovas 2, kartu – atsakovai) šalinti gyvatvorę, esančią (duomenys neskelbtini), arba leisti ieškovui perkelti gyvatvorės augalus pasibaigus augalų vegetaciniam laikotarpiui, t. y. lapkričio mėn. paskutinę savaitę; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvatvorė, esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2017-11-14 apie 18 val., 2017-11-20 apie 17 val., 2017-11-23 17.25 val. nupjovė dalį minėtos gyvatvorės. Atsakovas gyvatvorę pjovė paslapčia, tamsiu paros metu, tačiau gyvatvorės dalis buvo stebima vaizdo kameros, kurios atsakovas nepastebėjo. Gyvatvorė auga vietoje, kurioje yra užtektinai erdvės automobiliams ir pėstiesiems, kelio plotis nusistovėjęs 35 metus; gyvatvorė nėra kelio dalyje; kelias nėra atsakovo nuosavybė, tai yra valstybinė žemė, todėl spręsti dėl kelio pločio atsakovas negali. Atsakovas žino, kad augalas nėra jo nuosavybė, tačiau ne kartą gadino gyvatvorę smulkiais veiksmais. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolių, nes buvo nupjauti kartu augęnuolat prižiūrimi krūmai. Atsakovas išpjovė 4,40 m ilgio ir 1,80 m aukščio gyvatvorės atkarpą ir padarė 968 Eur nuostolių. Nuostolius susidaro augalų kiekis ir jų pasodinimo kaina vienam metrui (220 Eur x 4,40 m).

Ieškovui 2020-06-06 atvykus į savo sklypą netikėtai buvo sutiktas atsakovas ir kiti asmenys su technika, jie ketino pradėti naikinti (kirsti krūmus ir ekskavatoriumi šalinti jų šaknis) ieškovui nuosavybės teise priklausančius gyvatvorės krūmus. Iškvietus policijos pareigūnus minėtus veiksmus pavyko nutraukti. Atvykusi SB „Elfa“ pirmininkė V. S. žodžiu pareiškė, kad suteikia ieškovui savaitės terminą krūmams pašalinti, kitu atveju krūmai bus iškirsti kaip ir šalia esančioje gatvėje. Ieškovo teigimu, gyvatvorė yra pasodinta ir auga teisėtai, o jeigu atsirado poreikis ją perkelti, tai turi būti pagrįsta teisėtais reikalavimais ir negali būti daroma vienos ar kelių savaičių laikotarpyje. Gyvatvorės krūmai persodinami vėlyvą rudenį, kai pasibaigia jų vegetacinis laikotarpis, kitu atveju augalams būtų stipriai pakenkta ir jie neprigytų. Atsakovai nebuvo ieškovo perspėję dėl jiems atsiradusio poreikio sunaikinti gyvatvorę.

Atsakovas V. B. atsiliepime prašoieškinį atmesti, ieškovo atliktus vaizdo įrašus pripažinti neleistina įrodinėjimo priemone ir jų nevertinti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė būtinosios atsakomybės sąlygos – ieškovui kilusios žalos. Gyvatvorė pagal dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas 2008 m. įgijo žemės sklypą, ieškovui perduota nebuvo. Gyvatvorė yra už ieškovo sklypo ribų. Gyvatvorė pasodinta 1985 m., tuo metu ieškovas dar buvo nepilnametis, o 2015 m. lapkričio 19 d. sodininkų bendrijos „Elfa“ pirmininko V. U. sutikimas dėl gyvatvorės sodinimo išduotas gyvatvorės pratęsimui ir jos sodinimui ant sklypo ribos, o ne už sklypo ribų. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad gyvatvorė yra ataugusi, todėl net jei gyvatvorė būtų pripažintaieškovo nuosavybe, ieškovo nurodyti nuostoliai neatitinka jo galimai patirtos žalos. Ieškovas beveik trejus metus po to, kai neva patyrė žalą, nesikreipė į teismą ir nereikalavo žalos atlyginimo. Didelė tikimybė, kad NŽT 2021 m. vasario 1 d. atlikus valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir įsitikinus, kad gyvatvorė auga ne ieškovo sklypo ribose, bus pareikalauta, kad ieškovas iškeltų gyvatvorę, todėl patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo susidarytų situacija, kad būtų išieškota žala už neteisėtai augintą ir bet kokiu atveju šalintiną gyvatvorę. Ieškovas nepagrįstai padidino ieškinio reikalavimus, nurodęs, kad gyvatvorės atsodinimui reikalingi ne tokios pačios rūšies krūmai, kokie buvo išpjauti, ir kurie yra gerokai brangesni.Ieškovas 2017 m. gruodį jau kreipėsi į policiją dėl gyvatvorės pjovimo, byla buvo nutraukta ir pripažinta, kad gyvatvorė auga ne vietoje. Ieškovas ant kelio buvo sudėjęs blokus ir plytas, kilo konfliktas. Lapkričio mėnesį temsta anksti, krūmai nebuvo pjaunami paslapčia ar bijant kamerų, pjovimo darbai vyko grįžtant iš darbo namo. Po ieškovo skambučio, kad jis viską nufilmavo, atsakovas prašė kreiptis į policiją, ieškovas kreipėsi, policija bylą išnagrinėjo. Gyvatvorė auga kelio teritorijoje, trukdo automobiliams ir pėstiesiems. Bendrijos keliais sunkiai pravažiuoja buitinių atliekų vežėjai, be to, keliais važiuoja ir dviračiai, gali tekti važiuoti saugos tarnybų, policijos, greitosios pagalbos, gaisrinės automobiliams. Ieškovas tyčia stato savo automobilį taip, kad kenktų kitiems, jis ne pirmą kartą siekia naudos sau kenkdamas gyvenantiems šalia. Ieškovas bendrijos vidaus kelią filmavo neteisėtai, tai yra vieša vieta, bendrijos gatvės priklauso valstybei, o ieškovas yra privatus asmuo, todėl į jo kompetenciją nepatenka viešųjų vietų vaizdo stebėjimas, kadangi ginti viešąjį interesą ir palaikyti viešąją tvarką nėra ieškovo funkcija. Ieškovas pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 5 straipsnį, vaizdo įrašus be pagrindo saugodamas beveik trejus metus. Kadangi ieškovo pateikti įrašai atlikti pažeidžiant įstatymų nuostatas, jie neatitinka įrodymų leistinumo principo ir turi būti nepripažinti leistina įrodinėjimo priemone bei nevertinami byloje.

Atsakovas SB „Elfa“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. Nurodė, kad gyvatvorė auga už ieškovo sklypo ribų ir ieškovas neįrodė nuosavybės teisės į ją.Ties sklypo šiaurine, šiaurės rytų ir rytine riba gyvatvorė auga taip pat ir už sklypo ribų. Siekiant išsiaiškinti, ar minima gyvatvorė iš tiesų auga už sklypo ribų, 2020 m. birželio 1 d. atsakovas pakvietė UAB „GeoMind“ atstovą matininką M. G. ir paprašė natūroje nustatyti sklypo ribas bei paženklinti minėtų sklypo ribų posūkio taškų vietas riboženkliais. M. G. nustatė, kad tarp sklypo šiaurės rytų-rytų ribų esantis sklypo ribos posūkio taškas (sklypo kampas) sutampa su dirbtiniu stabiliu vietovės objektu (tvoros stulpu), o tarp sklypo šiaurės-šiaurės rytų ribų esantį sklypo ribos posūkio tašką (sklypo kampą) pažymėjo riboženkliu. Remiantis atliktais matavimais, sklypo ribos sutampa su ieškovo tvora, tvoros stulpais, todėl gyvatvorės dalis, esanti už ieškovo sklypo tvoros, nepatenka į sklypo teritoriją ir yra žemės sklype, kurį užima sodininkų bendrijos vidaus keliai. Ieškovas į bylą yra pateikęs žemės sklypo planą iš kadastrinės sklypo bylos, kuriame matyti, kad gyvatvorė ties rytine sklypo riba yra išsidėsčiusi už sklypo ribų, ypatingai atitoldama nuo jų ties šiaurės rytiniu sklypo kampu, kuris yra suformuotas nukertant įstrižai ir taip akivaizdžiai siekiant užtikrinti patogesnį gatvių susikirtimą ir geresnį matomumą jame, todėl sklypo planas aiškiai įrodo, kad gyvatvorė nepatenka į ieškovo sklypo ribas.Ieškovas ir pats daro prielaidą, jog gyvatvorė gali būti už sklypo ribų ir galimai dėl šios priežasties reiškia ir alternatyvų ieškinio reikalavimą – leisti perkelti gyvatvorę pasibaigus augalų vegetacijos periodui. Kaip nurodo ieškovas, žemės sklypas, kuriame yra (duomenys neskelbtini) ir minėtas bendrijos vidaus kelias, nėra perduotas savivaldybei pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, taigi priklauso valstybei. Ieškovas teigia, kad gyvatvorės vieta buvo suderinta su atsakovo buvusiu pirmininku V. U., kuris davė raštišką sutikimą, tačiau sutikime nurodyta, jog prie ieškovo sklypo Nr. 188 ribos jau yra pasodinta gyvatvorė, o sutikimas duodamas gyvatvorės pratęsimui tiek prie sklypo Nr. 188, tiek prie sklypo Nr. 189, sutikime nurodyta, kad sklypo Nr. 188 gyvatvorė yra pasodinta 1985 m., taigi, prieš 35 metus, sutikimas yra duotas ne dėl ginčo gyvatvorės, o dėl jos pratęsimo, kuris, bent jau sklypo Nr. 189 atžvilgiu, nebuvo įgyvendintas, be to, yra duotas gyvatvorės sodinimui ieškovo nuosavybės teise valdomų sklypų ribose bei ant šių sklypų ir bendrijos bendro naudojimo sklypų (t.y. kelių ruožų) ribų. Sutartis, kurios pagrindu ieškovas įgijo teisę į sklypą, nesuteikė jam jokių teisių gyvatvorės atžvilgiu. Nors ieškovas deklaratyviai teigė savo nuosavybės teises į gyvatvorę, tačiau niekaip to neįrodė, todėl ši teisė negali būti pažeista. Nėra realaus pavojaus, kad ateityje ieškovo teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala. Ieškovas netiksliai interpretuoja pokalbio su V. S. turinį ir aplinkybes. Savo rašytiniuose paaiškinimuose V. S. nurodė, jog pokalbio su ieškovu metu pareikalavo, kad ieškovas ne vėliau kaip per savaitę sumokėtų bent dalį skolos atsakovei, kuri tuo metu viršijo 660 Eur, minėtas savaitės terminas buvo ieškovui nurodytas skolų sumokėjimo, o ne gyvatvorės pašalinimo atžvilgiu. Pokalbio metu ieškovas pats patikino, kad gyvatvorė bus iškelta rudenį. Gyvatvorė auginama pažeidžiant atsakovo vidaus tvarkos taisykles ir eismo sąlygas reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, trukdo eismo saugumui. Vadovaujantis atsakovo vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų atsakovo narių 2017-05-21 susirinkime, 9 punktu, sodų kelių ribose sodinti bet kokius želdinius griežtai draudžiama, todėl gyvatvorė turi būti pašalinta. Gyvatvorė užstoja matymo lauką asmenims, važiuojantiems sodininkų bendrijos vidaus keliais, t. y., (duomenys neskelbtini) ir, ypatingai, vidaus keliu, esančiu prie šiaurinės Sklypo ribos, išvažiuojant iš jo į (duomenys neskelbtini) (lygiareikšmių kelių sankryžoje). Dėl šios gyvatvorės pamatyti (duomenys neskelbtini) iš dešinės atvažiuojančius automobilius, kuriems privaloma duoti kelią, įmanoma tik pavojingai išvažiavus į (duomenys neskelbtini). Išvažiavimas į gatvę, negalint įsitikinti eismo saugumu, kelia grėsmę transporto priemonėms, dviratininkams, pėstiesiems. Nors ieškovas pateikė į bylą specialisto patvirtinimą, kad kelias yra pagal teisės aktus reikalaujamo pločio, tačiau šis reikalavimas nėra vienintelis, kuris taikomas keliams (gatvėms), ir todėl vien tik jo atitikimas nereiškia, kad gyvatvorės vieta parinkta tinkamai ir ji neturi būti šalinama. Artinantis prie sankryžos, mažiausia matomumo atkarpa esant 20 km/h pagrindinio eismo skaičiuojamajam greičiui (koks yra nustatytas visoje atsakovo teritorijoje, kadangi tai yra gyvenamoji zona), turi būti 10 m. Gatvių sankryžoje turi būti užtikrintas matomumas, būtinas automobiliui važiuojant iš šalutinės gatvės. Minėti matomumo reikalavimai negali būti įgyvendinami dėl to, jog gyvatvorė užstoja ir mažina privalomą matymo lauką, taigi gyvatvorė auginama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir privalo būti pašalinta. Ieškovo alternatyvus reikalavimas leisti ieškovui perkelti gyvatvorės augalus pasibaigus augalų vegetaciniam laikotarpiui, t. y. lapkričio mėn. paskutinę savaitę, negali būti tenkinamas, kadangi gyvatvorė yra valstybinėje žemėje, todėl atsakovas nėra kompetentingas leisti ar uždrausti perkelti augalus.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad atsakovo SB „Elfa“ prašymu 2021 m. vasario 1 d. 10 val. bus atlikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinė kontrolė, dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, ieškovas apie tai informuotas 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu, iki tol detaliau apie ginčo teritoriją bei jos naudojimą valstybinės žemės patikėtinis pasisakyti negali. Veikdamas savo kompetencijos ribose negali pateikti nuomonės dėl potencialios augalų vertės, ypač dėl to, jog minėtas ieškinio reikalavimas nėra nukreipiamas valstybinės žemės patikėtiniui. Racionaliausia būtų suteikti terminą ieškovui persisodinti augalus į jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo teritoriją.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, tačiau apsiriboti ieškovo žemės sklypo ribomis, kadangi jei bus nustatyta, jog gyvatvorė yra už ieškovo žemės sklypo ribų, kita tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl leidimo išpirkti žemės dalį. Ieškovas baigiamosiose kalbose prašė alternatyvų reikalavimą - leisti ieškovui perkelti gyvatvorės augalus pasibaigus augalų vegetaciniam laikotarpiui, t. y. lapkričio mėn. – palikti nenagrinėtą, kadangi trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, ji vertins, ar gyvatvorė yra valstybinėje žemėje ir ar ją reikia perkelti. Nurodė, kad atsakovas gyvatvorei kenkė ne pirmą kartą (pirmas kartas buvo 2015 m.), 2017 m. grįždamas iš darbo atsakovas išlipęs iš mašinos pjūklu pjaudavo gyvatvorės dalis, iš viso nupjovė 4,40 m gyvatvorės. Atsakovas žinojo, kad tai ieškovo gyvatvorė, ieškovas buvo jam uždraudęs gadinti gyvatvorę, bet atsakovas vis grįždavo. Atsakovas niekada nereikalavo ieškovo apkarpyti savo gyvatvorę. Gyvatvorė pravažiuoti netrukdo. Vilniaus apygardos administraciniame teisme iki šiol nėra išnagrinėta byla dėl (duomenys neskelbtini) esančio griovio. (duomenys neskelbtini) sklype ieškovas negyvena, statybos nėra baigtos, vykdomi aplinkos darbai. Ieškovas filmuoja savo sklypą, savo gyvatvorę, o ne viešoje vietoje. Vaizdo įraše kelias matosi, nes atsakovas iškirto dalį gyvatvorės. Vaizdo įrašus pateikė policijai kaip įrodymą administracinėje byloje, šioje byloje, taip pat teikė ieškinį 2017 m., tačiau pasikeitė aplinkybės, ieškovas trūkumų nepašalino ir byla nebuvo nagrinėjama. Gyvatvorė yra kaip tvora, tik gerokai brangesnė. Kitas teismo procesas vyko tik su M. D. dėl padangų pradūrimo, byla jau išnagrinėta, byla buvo dėl to, jog ieškovas šalia savo sklypo dėjo plytelių blokus. Ieškinį pateikė tam, kad atsakovas neiškirstų visos gyvatvorės. Bendrija buvo pasiruošusi išrauti gyvatvorę su šaknimis, naudodamasi specialia technika, buvo trise pasiruošę su įrankiais (pjūklu, kirviu ir t. t.). Sodininkų bendrijos pirmininkė pasakė ieškovui per savaitę susimokėti skolą (nors pati irgi nemoka) ir nedelsiant pašalinti gyvatvorę. Ieškovas turi teisę reikalauti negadinti jo gyvatvorės. Planavo sklypą tvarkyti rudenį, tačiau atsakovas pradėjo procesus su NŽT. Ieškovas turi sutikimą auginti esamą gyvatvorę, ji pasodinta prieš daugiau nei 30 metų, gyvatvorė užaugusi, prižiūrėta, tai nebėra augliukas, kurį galima nusipirkti už apie 1,5 Eur. Nežino apie pareigą užtikrinti riboženklių buvimą, jis matavimuose nedalyvavo. Sklypas priklausė ieškovo motinai, tačiau dėl suprastėjusios sveikatos ji sklypą padovanojo ieškovui. Iš pradžių paskaičiavo, kad buvo nukirsta 11 augalų, vėliau pamatė, kad buvo suaugusios šaknys, todėl paskaičiavo metrais. Augalai buvo kertami apačioje, su tikslu juos sunaikinti, gyvatvorė atauginėja, šiuo metu yra ataugusi maždaug trečdaliu, tačiau tai jaunos, plonos šakos, praeis bent 10 metų, kol šakos bus tokio storumo, kokio buvo iki iškirtimo, ieškinį reiškia pagal tai, kokia žala buvo padaryta. Atauginėjanti gyvatvorė neatlieka funkcijos, tai tik besiformuojantis augalas.

Teismo posėdyje atsakovo SB „Elfa“ atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė nuosavybės teisės į gyvatvorę, nes ji auga už jo žemės sklypo ribų. Tai matyti iš į bylą pateiktų Vilniaus miesto teritorijos ortografijos ištraukų ir iš internetinio tinklapio www.regia.lt pateiktų dviejų nuotraukų, vienoje matomas sklypo unikalus numeris, kitoje sklypo konfigūracija, iš šiaurės rytinio kampo matyti, kad ieškovo gyvatvorė auga ant sankryžos. Matininkas nustatė, kad sklypo ribos sutampa su ieškovo tvora ir jos stulpais, o gyvatvorė yra už tvoros. Iš ieškovo pateiktos sklypo plano ištraukos taip pat matyti, kad gyvatvorė yra nutolusi nuo sklypo ribos, ribojasi su keliu. Pats ieškovas nurodė, kad gali būti, jog gyvatvorė yra už sklypo ribų, todėl reiškia reikalavimą gyvatvorę perkelti. Buvusio pirmininko V. U. sutikimas yra išduotas jau esamos gyvatvorės pratęsimui, tačiau pratęsimas pasodintas nebuvo, todėl įrodymas nėra reikšmingas bylai, be to, sutikime nurodyta, kad gyvatvorė gali būti sodinama sklypo ribose arba ant jo ribų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad gyvatvorė priklauso jam. Liudytojo Č. T. paaiškinimuose yra neatitikimų, pvz., jis nurodė, kad pirmininkė su juo kalbėjo 2015 m., nors ji buvo išrinkta 2016 m., negalėjo paaiškinti, kokie krūmai ir kieno tie krūmai buvo pasodinti. Dovanojimo sutartyje, kuria ieškovas įgijo sklypą, jokių duomenų apie gyvatvorę nėra. Žala ieškovui padaryta nebuvo, nes objektas jam nepriklauso nuosavybės teise. Pirmininkė nurodė savaitės terminą skolai susimokėti, o ne gyvatvorei pašalinti. Gyvatvorė šalintina, kadangi ji trukdo pravažiuojantiems asmenims, užstoja matomumo lauką, dėl to sankryžos matomumas neatitinka reikalavimų. Bendrija negali leisti ar uždrausti perkelti gyvatvorę, nes ji yra valstybinėje žemėje.

Teismo posėdyje atsakovas V. B. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad su ieškovu konfliktuoti pradėjo dėl jo ant kelių dedamų blokų, ieškovas nuolat konfliktuoja su kaimynais, piktybiškai nemoka mokesčių. Gyvatvorė šalintina, kadangi yra už ieškovo sklypo ribų, apsunkina matomumą važiuojant automobiliu. Žalos atlyginimas negalimas, nes gyvatvorė yra ataugusi apie 70 procentų. Kelias priklauso valstybei, tačiau atsakovas juo važiuoja namo. Niekada neneigė, kad karpė ieškovo gyvatvorę.

Teismo posėdyje liudytojas Č. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis sodą (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad sodo sklypas jam priklauso apie 15 metų, iki tol sklypas buvo jo motinos. Ieškovas yra jo sodo kaimynas, su atsakovu V. V. yra susidūręs, kaijis gadino jo sodą, nupjovė alyvą, vijoklinius augalus (2015-09-19), liudytojas kreipėsi į policiją, pirmininkė atsiprašė. Sode būna savaitgaliais, su ieškovu bendrauja, su atsakovu ne. Gyvatvorę sodino ieškovo tėvas prieš daugiau nei 30 metų. Mano, kad gyvatvorė priklauso ieškovui, nes auga jo sklype. Gyvatvorė liudytojui netrukdo. Gyvatvorę prižiūri, formuoja, karpo ieškovas. Liudytojo sklypas yra priešais ieškovo sklypą (kitoje gatvės pusėje). Matė, kaip atsakovas su kaimynais 2015-09-19 nukirpo pora šakų nuo ieškovo tvoros viršūnės. Paprastai talkos būna pavasarį. Kitų kartų kai atsakovas kirpo gyvatvorę nematė.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas.Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinyje, teikiamame teismui, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Teismas nei ieškinio dalyko, nei faktinio pagrindo keisti negali(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).

Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo V. B. 968 Eur nuostolių atlyginimo; uždrausti atsakovams V. B. ir SB „Elfa“ šalinti gyvatvorę, esančią (duomenys neskelbtini), arba leisti ieškovui perkelti gyvatvorės augalus pasibaigus augalų vegetaciniam laikotarpiui, t. y. lapkričio mėn. paskutinę savaitę. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė palikti nenagrinėtu jo reikalavimą leisti ieškovui perkelti gyvatvorės augalus pasibaigus augalų vegetaciniam laikotarpiui, t. y. lapkričio mėn. paskutinę savaitę, tačiau šio reikalavimo neatsisakė įstatyme nustatyta tvarka, taip pat prašė nagrinėjant pareikštus reikalavimus apsiriboti ieškovo žemės sklypo ribomis, kadangi jei bus nustatyta, jog gyvatvorė yra už ieškovo žemės sklypo ribų, tuomet kita tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl leidimo išpirkti žemės dalį. Teismas nagrinėja bylą ieškovo pareikštų patikslintų reikalavimų ribose.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 0,0606 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Elfa“, nuosavybės teise priklauso ieškovui P. R. 2008-12-15 dovanojimo sutarties pagrindu,kadastriniai matavimai LKS-94 koordinačių sistemoje (valstybinėje koordinačių sistemoje) atlikti 2008-04-24. Ieškovui priklausantis žemės sklypas nuosavybės teise anksčiau priklausė ieškovo motinai M. R. 1994-06-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, jog ieškovui kartu su žemės sklypu padovanota ir gyvatvorė, auganti už sklypą aptveriančios tvoros. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas Nr. 188 nuo kelio pusės šiaurės – šiaurės rytų – rytų pusėje yra aptvertas tvora ir išorinėje tvoros pusėje auga tanki krūmų juosta (gyvatvorė). Šią aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo pateiktos fotonuotraukos.Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 nuostolių atlyginimą už 4,40 m gyvatvorei 2017 m. lapkritį padarytą žalą (9 krūmų šakų nupjovimą). Atsakovai nesutikdami su tuo teigia, kad ieškovas neįrodė žalos jam atsiradimo, kadangi ginčo gyvatvorė (krūmai, kurių šakas nupjovė atsakovas 1), nepriklauso ieškovui nuosavybės teise. Byloje esančios fotonuotraukos, teiktos abiejų šalių, patvirtina, kad nurodyta ginčo gyvatvorė šiuo metu jau yra ataugusi.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. B. nuostolių atlyginimą. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 str. 1 d.).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 str.).Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Ieškovas teigia, kad atsakovas 1 išpjovė jam priklausančių krūmų šakas, nes gyvatvorė yra pasodinta teisėtai, gavus sodo bendrijos „Elfa“ pirmininko 2015-11-19 raštišką sutikimą, todėl jis turi nuosavybės teisę į gyvatvorę. Atsakovai su tuo nesutinka tvirtindami, jog ieškovas neturi nuosavybės teisės į ginčo gyvatvorę, gyvatvorė auga ieškovui nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype. Taigi tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl gyvatvorės (jos dalies), kuri, ieškovo teigimu, pasodinta teisėtai, turint sodininkų bendrijos pirmininko rašytinį sutikimą, o atsakovų teigimu, ieškovas neturi nuosavybės teisės į už jo tvoros augančią gyvatvorę.

Gindamas savo kaip savininko teises asmuo visų pirma turi įrodyti, kad jis yra to turto savininkas.Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. CK 4.47 straipsnio įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai(nebaigtinis jų sąrašas), iš kurių ir įgyjamąja senatimi. CK 4.68 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė duomenų, jog yra priimtas teismo sprendimas dėl ieškovo nuosavybės teisės į gyvatvorę pagal įgyjamąją senatį turėjimą (CPK 533, 12, 178 str.), taip pat nereiškė tokio reikalavimo šioje byloje, neteikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jo nuosavybės teisę į gyvatvorę. Ieškovas paaiškino, kad jis prižiūri gyvatvorę ją karpydamas ir formuodamas. Liudytojas teismo posėdyje paaiškino, kad jo (liudytojo) tėvai jam sakė, jog ginčo gyvatvorę pasodino ieškovo tėvai prieš maždaug 30 metų. Teismo vertinimu, ieškovo ir liudytojo nurodyta aplinkybė, jog galimai gyvatvorę prieš maždaug 30-35 metų sodino ieškovo tėvai, pati savaime nepatvirtina, kad gyvatvorė ieškovui priklauso nuosavybės teise, nes pats augalo pasodinimas (įterpimas į žemę) sodintojo nuožiūra pasirinktoje vietoje nesukuria sodintojui nuosavybės teisių į jį.

Šiame kontekste akcentuotina tai, kad siekiant visapusiškai užtikrinti ieškovo teisę tinkamai apginti teises, kurios, ieškovo nuomone, yra pažeistos, teismas ieškovo prašymu atidėjo bylos nagrinėjimą sudarydamas ieškovui galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, taip pat tikslinti reikalavimus, be kita ko, pateikiant ir papildomus įrodymus, įskaitant aktualius žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ginčo gyvatvorė, kurios krūmų šakas nupjovė atsakovas 1, yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Iš ieškovo pateikto UAB „Geometrija“ 2008-04-24 žemės sklypo plano matyti, kad gyvatvorė ties šiaurės rytų – rytų sklypo riba (pažymėta sutartiniu ženklu „krūmų juosta, gyvatvorė“) yra išsidėsčiusi už sklypo ribų ir stipriau atitolsta nuo jų ties šiaurės rytiniu sklypo kampu. Iš atsakovo 2 pateiktų www.regia.lt ortografijos ištraukų matyti, kad ties ieškovui priklausančio sklypo šiaurine, šiaurės rytų ir rytine riba ginčo gyvatvorė auga už sklypo ribų. Iš atsakovo 2 pateikto UAB „GeoMind“ matininko M.G. 2020-07-13 rašytinių paaiškinimųmatyti, kad jis natūroje nustatė ieškovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės, šiaurės rytų ir rytų ribas, jas paženklino, tikslu nustatyti, ar ties šiaurės rytų ir rytų sklypo ribomis auganti gyvatvorė patenka į ieškovo žemės sklypo ribas. Matininkas M. G. nustatė, kad tarp sklypo šiaurės rytų – rytų ribų esantis sklypo ribos posūkio taškas (sklypo kampas) sutampa su dirbtiniu stabiliu vietovės objektu (tvoros stulpu), o tarp sklypo šiaurės– šiaurės rytų ribų esantį sklypo ribos posūkio tašką (sklypo kampą) pažymėjo riboženkliu bei nurodė, kad dalis gyvatvorės auga už tvoros, t. y. už sklypo ribų. Ieškovo pateiktas V. Š. 2020-08-28 patvirtinimas, kad važiuojamosios dalies plotis, prie ieškovui priklausančio žemės sklypo atitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai „Gatvių klasifikacija“ 22 punktą, t. y. gatvės važiuojamosios dalies plotis, skaičiuojant nuo gyvatvorės krašto iki kito sklypo tvoros yra 3,80 m, nepatvirtina, kad ginčo gyvatvorė auga ieškovui priklausančiame žemės sklype, ar kad ji nuosavybės teise priklauso ieškovui. Vadovaujantis įrodymų visumos tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, darytina išvada, jog ginčo gyvatvorė yra ne ieškovui priklausančiame žemės sklype (CPK 185 str.). Duomenų, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą, į bylą nėra pateikta. Minėta, kad abiem šalims buvo sudarytos procesinės galimybės teikti jų reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir šia teise šalys laisvai naudojosi įgyvendindamos šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir dispozityvumo principus. Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad atsakovas 1 nukirto šakas krūmų, augančių už ieškovo sklypą juosiančios tvoros, ne ieškovui priklausančio žemės sklypo ribose.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.Kritiškai vertintini ieškovo argumentai, kad ginčo gyvatvorė augo teisėtai net ir tuo atveju, jeigu ji auga ne ieškovui, bet trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, nes ieškovas turėjo sodininkų bendrijos pirmininko leidimą sodinti gyvatvorę.

Sodininkų bendrijos 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų: krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos (3 punktas); mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą 3 punktas (redakcija galiojusi 2015-07-31 – 2019-12-31). Taigi sodininkų bendrija turi teisę leisti želdinti gyvatvorę sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, esant rašytiniam sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimui, tačiau tokie želdiniai neturi prieštarauti kitų asmenų interesams.

Iš 2015-11-19 sodininkų bendrijos „Elfa“ pirmininko rašto turinio nustatyta, kad jame yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog sklypo Nr. 188 ir Nr. 189 ribose yra leidžiama sodinti gyvatvorę; gyvatvorė turi būti sodinama ant sklypo ribos, siekiant atriboti sklypų ir sodų bendrijos bendro naudojimo plotus (kelio ruožus). Teismas sutinka su atsakovu, kad sutikimas yra duotas veiksmams ateityje atlikti. Atsakovai teigia, kad ieškovas turėdamas tokį sutikimą nepasodino ginčo gyvatvorės. Ieškovas neteikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą. Ieškovas, duodamas paaiškinimus, pabrėžė, kad 2017 m. lapkričio mėn. nupjauti krūmai, jų šakos buvo brandžios, aukštos, o šiuo metu ataugusios ginčo krūmų šakos nebrandžios, nepasiekę buvusio aukščio. Įvertinus šiuos ieškovo paaiškinimus, byloje surinktus vaizdinius įrodymus bei tai, kad ieškovas turėjo sutikimą sodinti gyvatvorę nuo 2015-11-19, byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo krūmų šakos buvo nupjautos 2017 m. lapkritį, t. y. praėjus 2 metams po ieškovui duoto sutikimo sodinti, o byla teisme nagrinėjama 2020 m., t. y. iš esmės praėjus 3 metams po šakų nupjovimo, nelogiška būtų išvada, jog per 2 metus (nuo pasodinimo iki nupjovimo) augalai buvo užaugę brandesni ir aukštesni, nei yra užaugę po trejų metų (nuo nupjovimo iki šios bylos nagrinėjimo). Taigi byloje nėra pagrindo spręsti, kad, pirma, ieškovas pasodino ginčo gyvatvorę po to, kai jam 2015-11-19 buvo duotas sutikimas sodinti gyvatvorę ir antra, kad ginčo gyvatvorė buvo pasodinta laikantis 2015-11-15 sodininkų bendrijos pirmininko išduoto sutikimo sąlygų (ant sklypo ribos, atribojant sklypo ir bendro naudojimo plotą) (CPK 185 str.). Ieškovas nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ginčo krūmai už ieškovui priklausančio sklypo ribų ieškovo yra pasodinti turint leidimą (sutikimą) ar esant kitam teisėtam pagrindui. Be to, kaip jau minėta pirmiau, ieškovas patvirtino, kad žemės sklypo dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad ieškovui dovanojama ginčo gyvatvorė.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ginčo gyvatvorė auga už ieškovo sklypo ribų, ieškovas neįrodė, kad turi nuosavybės teisę į ginčo gyvatvorę, esančią už jo sklypo ribų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo subjektinės teisės yra pažeistos ar gali būti pažeistos ateityje. Dėl to ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo V. B. nuostolių atlyginimą netenkinamas, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio) (CPK 185 str.). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra nagrinėjamos aplinkybės ir nėra konstatuojama, kad civilinės atsakomybės taikymo klausimas atsakovui V. B. negali būti keliamas tinkamo subjekto.

Ieškovas taip pat prašo uždrausti atsakovams V. B. ir SB „Elfa“ šalinti gyvatvorę, esančią (duomenys neskelbtini).

Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Prevencinis ieškinys yra apsauginio prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala.

Ieškovas šį savo reikalavimą atsakovams grindė tuo, kad 2020-06-06 atsakovas 1 ir kiti asmenys su technika ketino pradėti naikinti (kirsti krūmus ir ekskavatoriumi šalinti jų šaknis) ieškovui nuosavybės teise priklausančius gyvatvorės krūmus, buvo iškviesta policija ir minėti veiksmai nutraukti, tačiau, ieškovo teigimu, sodininkų bendrijos „Elfa“ pirmininkė V. S. žodžiu pareiškė, kad ji suteikia ieškovui savaitės terminą krūmams pašalinti, kitu atveju krūmai bus iškirsti kaip ir šalia esančioje gatvėje. Atsakovas 2 teigia, kad ieškovas neteisingai interpretavo pokalbį su sodininkų bendrijos „Elfa“ pirmininke 2020-06-06, pateikė rašytinį pirmininkės 2020-07-14 paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad ji buvo nuvykusi į kilusį konfliktą tarp atsakovo 1, kitų asmenų ir ieškovo, ieškovas patvirtino, kad rudenį jis išsikels gyvatvorę, o ji pareikalavo ne vėliau kaip per savaitę sumokėti dalį ieškovo turimos 660 Eur skolos. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad 2020 m. gegužės-birželio mėn. kitoje gatvėje nei gyvena ieškovas buvo pašalinta sena bendrijos tvora, šalia jos augantys krūmai ir sutvarkyta teritorija.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašėnagrinėjant pareikštus reikalavimus apsiriboti ieškovo žemės sklypo ribomis – ieškovo teigimu,tuo atveju, jei bus nustatyta, jog gyvatvorė yra už ieškovo žemės sklypo ribų, tuomet ieškovas kita tvarka spręs klausimą dėl leidimo išpirkti žemės dalį. Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas neįrodė, kad atsakovas 1 nupjovė šakas krūmų, augančių ieškovui priklausančiame žemės sklype, taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas 1 gali imtis veiksmų naikinti atsakovui priklausančiame žemės sklype esančią ir / ar ieškovui priklausančią gyvatvorę. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo subjektinės teisės gali būti pažeistos ateityje. Šalių teikiami paaiškinimai dėl tarp ieškovo ir atsakovo 2 pirmininkės 2020-06-06 įvykusio žodinio pokalbio turinio yra prieštaringi. Kita vertus, ieškovas teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad turi skolą bendrijai, ieškinys teismui yra pateiktas 2020-06-23, t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms po nurodyto 2020-06-06 pokalbio, byloje nepateikti duomenys, kad atsakovas 2 po 2020-06-13, t. y. po savaitės, būtų ėmęsi veiksmų, kuriuos nurodo ieškovas ieškinyje reikšdamas tokį reikalavimą. Šalių nurodomos aplinkybės apie 2020-06-06 įvykusį konfliktą patvirtina, jog yra nesutarimai tarp sodininkų bendrijos gyventojų ir ieškovo dėl už ieškovo tvoros augančios gyvatvorės, tačiau bylos įrodymų visuma nesuponuoja išvados, kad atsakovaigali imtis veiksmų naikinti atsakovui priklausančiame žemės sklype esančią ir / ar ieškovui priklausančią gyvatvorę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepimuose atsakovai dėsto faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių, jų manymu, ginčo gyvatvorė turėtų būti šalinama, tačiau savarankiški reikalavimai byloje nebuvo pareikšti, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas netenkina ieškovo pareikšto reikalavimo uždrausti atsakovams V. B. ir SB „Elfa“ šalinti gyvatvorę, esančią ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veikos atsiradusią žalą (CPK 6.255 str. 3 d.).

Ieškovas baigiamosiose kalbose prašė palikti pareikštą reikalavimą dėl leidimo perkelti gyvatvorės augalus lapkričio mėnesį, pasibaigus augalų vegetaciniam laikotarpiui, nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad atsakovų iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba vertins, ar gyvatvorė yravalstybinėježemėje ir ar ją reikia perkelti. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti raštu ar žodžiu, kad atsisako ieškinio (reikalavimo). Tačiau tuo pačiu ieškovas, atsakydamas į klausimą, ar yra atsisakoma šio reikalavimo, patvirtino, kad neatsisako šio reikalavimo nagrinėjamoje byloje. CPK 141 straipsnis reglamentuoja ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo tvarką iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje ieškovas pareiškė minėtą prašymą, į tai, kad atsakovai teikė išsamius atsikirtimus, be kita ko, ir į šį ieškovo reikalavimą,tvirtindami, jog toks reikalavimas negali būti reiškiamasatsakovams, nes jie nėra tinkami subjektai atsakyti pagal tokį reikalavimą, į civiliniame procese galiojančius koncentracijos, ekonomiškumo, bendradarbiavimo, teisinio apibrėžtumo principus, teismas netenkina ieškovo prašymo palikti reikalavimą nenagrinėtą ir atmeta šį ieškovo reikalavimą, pareikštą atsakovams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį atsakovams iš ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Remiantis CPK98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98str.2 d.).

Atsakovas V. B. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas SB „Elfa“ pateikė įrodymus, kad byloje patyrė1669,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir atstovavimą teismo posėdžiuose). Byloje vyko trys posėdžiai (2020-08-31 – trukmė 30 min. 2020-10-07– trukmė 35 min, 2020-10-30– trukmė 2 val. 30 min.).Atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su advokatoteikta teisine pagalba, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio, yra realios, todėl atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur ir nėra priteisiamos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovo P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui sodininkų bendrijai „Elfa“ (juridinio asmens kodas 191500450) 1669,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Gerda Sinkevičienė