Administracinė byla Nr. A-298-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04278-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Kauno Dainavos poliklinikai (dabar – viešoji įstaiga Kauno miesto poliklinika) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T4-237 „Dėl pacientui G. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 3R-351 (AG-285/02-2016) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl netinkamo darbo organizavimo susižalojo darbo vietoje. Susižalojimo faktą darbo metu patvirtina išrašai iš medicininių įstaigų dokumentų. Jo šeimos gydytoja M. M. išrašė nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nenurodė, kad jo nedarbingumas yra susijęs su profesine liga dėl darbe patirtos traumos, tačiau jo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje 2015 m. balandžio 16 d. įrašė, kad jis „darbe (duomenys neskelbtini)“. Gydytoja, informuodama pareiškėją apie galimą profesinę ligą, privalėjo kreiptis į darbo medicinos gydytoją.
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. sausio 28 d. skunde (toliau – ir Skundas) nurodytas faktines aplinkybes ir įvertino jo medicininėje dokumentacijoje esančius įrašus. Atlikusi kokybės kontrolę, Tarnyba nustatė, kad pareiškėjui poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nagrinėdama Skundą, Tarnyba nustatė, kad 2015 m. balandžio 16 d., 14.30 val., pareiškėjo ambulatorinėje sveikatos istorijoje gydytoja pažymėjo į konsultaciją atvykusio pareiškėjo nusiskundimus, nurodė diagnozę pagal sisteminį ligų sąrašą – kodą (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog pareiškėjas laikinai nedarbingas, paskyrė vaistus bei išdavė nedarbingumo pažymėjimą nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., kurį pratęsė iki 2015 m. balandžio 29 d. Atsakovas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 16 d. nustatyta liga yra 2014 m. vasario 25 d. pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Tarnyba vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. lapkričio 27 d. tyrimo akto dėl įvykio darbe duomenimis. Gydytoja neturėjo pagrindo įtarti, jog pareiškėjas galbūt patyrė traumą darbe, nedarbingumo pažymėjimas pagrįstai buvo išduotas dėl ligos, gydytoja pareiškėjo sveikatos istorijoje aprašė jo nusiskundimus ir objektyvaus tyrimo duomenis, būdingus (duomenys neskelbtini) diagnozei, kurios priežastis galėjo būti daugelis veiksnių, kuriuos neprivaloma nurodyti nedarbingumo pažymėjime.
5. Tarnyba teigė, kad negali nurodyti, kas vienareikšmiškai turėjo įtakos pareiškėjui diagnozuotai (duomenys neskelbtini) atsirasti. Tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, nenustato ir nevertina, taip pat nėra kompetentinga nustatyti priežastinį ryšį tarp pacientui nustatytos ligos ir kenksmingų darbo veiksnių įtakos. Tarnyba gali tik konstatuoti, ar, vadovaujantis atitinkamais norminiais teisės aktais, asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmai buvo tinkami ir adekvatūs. Tarnyba gali nustatyti, ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos kokybiškai ar nekokybiškai, laikantis ar nesilaikant teisės aktų ir įstaigos veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatyta profesinė liga. Tarnyba, tirdama pareiškėjo Skundą, rėmėsi visa turima informacija apie jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo gauti papildomus gydytojos paaiškinimus.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Kauno Dainavos poliklinika (toliau – ir Poliklinika) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Poliklinika paaiškino, kad pareiškėjas pirmą kartą nusiskundimus dėl (duomenys neskelbtini) išsakė 2014 m. vasario 18 d., teigdamas, kad apie 6 mėn. vargina skausmas (duomenys neskelbtini) dalyje. 2014 m. vasario 24 d. buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl šio lėtinio sveikatos sutrikimo jis buvo konsultuotas neurologo, neurochirurgo, jam ne kartą buvo skiriamas gydymas, atliekamos fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūros, dėl šio susirgimo ne kartą buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nedarbingumo priežastimi įvardyta „Liga“. 2015 m. balandžio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini). Gydytoja surinko anamnezę, atliko vizualinę paciento apžiūrą bei neurologinį motorinių ir jutimo funkcijų ištyrimą, įvertinusi paciento būklę, išdavė nedarbingumo pažymėjimą, nurodydama ligos diagnozę. Iki įvykio darbe pareiškėjui jau buvo diagnozuota lėtinė (duomenys neskelbtini) liga, todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasis pareiškėjas teigė, jog jam yra profesinė liga. 2015 m. balandžio 16 d. apsilankymo pas gydytoją metu, pareiškėjui diagnozuotas ne naujas sveikatos sutrikimas, o tik lėtinio 2014 m. vasario 24 d. diagnozuoto susirgimo paūmėjimas, gydytoja neturėjo jokių duomenų įtarti profesinę ligą.
8. Poliklinika taip pat nurodė, kad atsakomybė dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimų tenka ne gydytojui, o darbuotojui bei darbdaviui. Teisės aktai nustato aktyvius darbuotojo veiksmus pranešant apie nelaimingą įvykį darbe. Pareiškėjas nepranešė darbdaviui apie galbūt įvykusį įvykį darbe. Gydytojos įrašas asmens sveikatos istorijoje „darbe (duomenys neskelbtini)“ savaime nereiškia nelaimingo atsitikimo darbe. Gydytoja, vertindama pareiškėjo būklę, diagnozavo lėtinio susirgimo paūmėjimą, todėl išdavė nedarbingumo pažymėjimą, nurodydama ligos diagnozę.
9. Poliklinika paaiškino, kad gydytojai, pastebėję neteisingus duomenis, turi galimybę koreguoti elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, panaikindami išduotąjį ir išduodami naują, perkeldami bei koreguodami reikiamus duomenis. Nagrinėjamu atveju prieštaravimų ar pastabų dėl nedarbingumo išdavimo priežasties pareiškėjas neišsakė viso nedarbingumo laikotarpiu nei gydytojai, nei gydytojų konsultacinei komisijai, kurios vertinimuose dalyvavo 2015 m. liepos 28 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. Tik teisės aktuose nustatytais atvejais Poliklinika turi pareigą imtis aktyvių veiksmų ir savo iniciatyva teikti informaciją apie pacientą. Poliklinikos darbuotojai negali savo iniciatyva teikti jokios konfidencialios informacijos apie pacientą kitoms institucijoms.
10. Poliklinika pažymėjo, kad gydytojai nevertina pacientų darbingumo lygio. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Gydytoja medicininę pagalbą teikė atsižvelgdama į paciento išsakomus nusiskundimus, sveikatos būklę, medicininių tyrimų duomenis, savo patirtį, žinias ir priėmė sprendimus, kurie atitiko visuotinai pripažintus profilaktikos ir gydymo metodus. Pareiškėjui buvo atlikti tyrimai ir suteiktos kitos būtinos paslaugos, kurias Poliklinika galėjo suteikti pagal įstaigos licencijoje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Polikliniką, jam nustatyta diagnozė pagal kodą (duomenys neskelbtini). Gydytoja, 2015 m. balandžio 16 d. apžiūrėjusi pareiškėją, nustatė, kad jis darbe (duomenys neskelbtini). Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Poliklinikoje.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad gydytoja, nustatydama diagnozę, privalėjo nurodyti, jog sveikatos sutrikimas jam kilo dėl įvykio darbe, pažymėjo, kad šiuo aspektu svarbus teisinis reglamentavimas, nustatantis nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; toliau – ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės) 10 punktu, kuriame įtvirtinta, jog gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą ir užbaigimą.
14. Teismas iš byloje pateiktų duomenų ir Tarnybos nustatytų aplinkybių nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) skausmo. Pareiškėjas 2014 m. vasario 18 d. lankėsi pas gydytoją A. Č., ši asmens sveikatos kortelėje nurodė, kad pareiškėją apie 6 mėnesius vargina skausmas (duomenys neskelbtini) dalyje, sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Atlikus (duomenys neskelbtini) dalies kompiuterinę tomografiją, nustatyti (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog 2015 m. balandžio 16 d. gydytojai buvo pateikti duomenys, pagrindžiantys aplinkybes, kad pareiškėjas patyrė traumą darbe, kurios pasekmė – (duomenys neskelbtini).
15. Gydytoja, įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę, diagnozavo lėtinės (duomenys neskelbtini) paūmėjimą. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad diagnozuota liga yra profesinė liga ar liga, kilusi dėl įvykio darbe. Gydytoja pareiškėjo sveikatos istorijoje aprašė jo nusiskundimus ir objektyvaus tyrimo duomenis, būdingus (duomenys neskelbtini) diagnozei. Teismas pažymėjo, kad Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės nereikalauja nurodyti veiksnius, kurie galėjo būti asmens sveikatos sutrikimo priežastimi. Pareiškėjas gydytojai nenurodė, kad patyrė nelaimingą atsitikimą darbe. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad gydytoja pagrįstai įvertino, jog pareiškėjas laikinai tapo nedarbingas dėl ligos. Pareiškėjas nedarbingumo laikotarpiu nebuvo pateikęs gydytojai jokių pretenzijų dėl, jo nuomone, klaidingos nedarbingumo pažymėjimo išdavimo priežasties.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad gydytoja privalėjo apie jo sveikatos sutrikimus pranešti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d.; toliau – ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai) 11 punktu, kuriame nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi medicinos pagalbą darbuotojui, nukentėjusiam dėl įvykio darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, arba darbuotojas miršta, apie įvykį nedelsdama telefonu, elektroniniu paštu ar faksu privalo pranešti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir darbdaviui. Pareiškėjo sveikatos sutrikimas nepriskiriamas prie sunkių, todėl gydytoja savo iniciatyva ir be pareiškėjo sutikimo neprivalėjo teikti informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę tretiesiems asmenims.
17. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su 2015 m. balandžio 15 d. įvykiu darbe, kurio metu galbūt susižalojo pareiškėjas, nustatytos Inspekcijos 2015 m. lapkričio 27 d. tyrimo akte, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas dirbti pradėjo po to, kai jam buvo diagnozuota lėtinė liga – (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškėju dirbę asmenys Inspekcijai nurodė, kad 2015 m. balandžio 15 d. pareiškėjas paprašė kartu dirbančio asmens padėti pakeisti pjovimo mašinos velenus ir jie kartu mechaniniu keltuvu juos pakėlė. Po velenų keitimo pareiškėjas jokių nusiskundimų neturėjo. Kartu su pareiškėju dirbę asmenys taip pat paaiškino, kad keičiant veleną naudojami keltuvai ir nėra tikslo veleno kelti rankomis. Akte nenustatyta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas susijęs su darbu, įvykis nepripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Tarnyba, vertindama pareiškėjo argumentus dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atsižvelgė į Inspekcijos aktą, kuriuo 2015 m. balandžio 15 d. įvykis nebuvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
18. Teismas akcentavo, kad Inspekcijos akte taip pat nustatyta, jog nei pareiškėjas, nei galbūt įvykį matę asmenys nepranešė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui apie galbūt įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 7 punkte nustatyta, kad darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, jeigu pajėgia, taip pat asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui.
19. Teismas apibendrino, kad nagrinėjamu atveju gydytoja nustatė diagnozę, kurios pagrįstumas nėra nuginčytas remiantis byloje esančiais duomenimis. Gydytoja aprašė pareiškėjo nusiskundimus, objektyvaus tyrimo duomenis, būdingus (duomenys neskelbtini) diagnozei. Nustačiusi diagnozę, gydytoja skyrė gydymą, išdavė nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos. Pareiškėjas pats nepranešė darbdaviui apie galbūt įvykusį įvykį darbe. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė dėl jo ligos nagrinėjamu atveju negali lemti jo sveikatos būklės įvertinimo medicininiuose dokumentuose. Tarnyba, tirdama pareiškėjo Skundą dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, įvertino, ar gydytojos veiksmai buvo adekvatūs ir pakankami, ar gydytoja, vadovaudamasi teisės aktais, suteikė pacientui visą reikalingą pagalbą ir informaciją.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 7 punkte įtvirtinta, jog „asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, įtaręs, kad darbuotojo ūmaus sveikatos sutrikimo priežastis gali būti susijusi su darbu, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną siunčia darbuotoją, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ir informaciją, susijusią su darbuotojo sveikatos būkle, o įtaręs, kad darbuotojo lėtinio sveikatos sutrikimo priežastis gali būti susijusi su darbu,– per 3 darbo dienas siunčia darbuotoją ir informaciją, susijusią su darbuotojo sveikatos būkle, į darbo medicinos gydytojo konsultaciją.“ Vadovaujantis to paties teisės akto 8 punktu, „darbo medicinos gydytojas, įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir įtaręs ūmią profesinę ligą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o įtaręs lėtinę profesinę ligą,– ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užpildo ir išsiunčia paštu, faksu ar elektroniniu paštu darbdaviui, atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pat visuomenės sveikatos centrui apskrityje pranešimą apie įtariamą profesinę ligą“. Taigi šiuo atveju gydytoja, pranešdama pareiškėjui apie profesinę ligą, tuo pačiu privalėjo informuoti atitinkamus gydytojus bei institucijas apie įvykį darbe, bet to nepadarė, taip pažeisdama paciento teises.
22. Be to, 2015 m. spalio 16 d. pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą, kurią pasirašė Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vyresnioji administratorė A. U. bei pareiškėjo gydytoja M. M., nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintų Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gruodžio 3 d. nustatė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nedarbingumo lygį, kuris nustatomas tuo atveju, jei buvo padaryti sunkūs sveikatos pakenkimai.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pabrėžė, jog: „Iš bylos duomenų matyti, kad gydytoja, 2015-04-16 apžiūrėjusi pareiškėją, nustatė, kad jis darbe (duomenys neskelbtini) (VAGK byla, t. 1, b. I. 7). Pareiškėjas gydytojai nenurodė, kad patyrė nelaimingą atsitikimą darbe“. Tarnybos ataskaitoje nurodyta, jog „iki 2015-10-19 iš darbuotojo G. B. nebuvo jokių nusiskundimų dėl sveikatos, nebuvo jokių duomenų apie įvykusį įvykį, dėl kurio galėjo būti pakenkta darbuotojo sveikatai“. Abu prieš tai nurodyti teiginiai prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams, nes pareiškėjo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje gydytoja M. M. 2015 m. balandžio 16 d. įrašė, kad jis „darbe (duomenys neskelbtini)“.
24. Taip pat nepagrįsta Tarnybos pozicija, kad gydytoja M. M. negalėjo įtarti bei patvirtinti pareiškėjui lėtinio sveikatos sutrikimo, kai patys nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota 2014 m. vasario mėn. Kaip matyti iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, gydytoja M. M. stebėjo pareiškėjo sveikatą, jis ne kartą jai, kaip šeimos gydytojai, skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmais.
25. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl ataskaitos motyvuojamoje dalyje nurodytų aplinkybių (,,iki 2015-10-19 iš darbuotojo G. B. nebuvo jokių nusiskundimų dėl sveikatos, nebuvo jokių duomenų apie įvykusį įvykį, dėl kurio galėjo būti pakenkta darbuotojo sveikatai“) prieštaravimo paciento ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 2015 m. balandžio 16 d. įrašui, kad pacientas ,,darbe (duomenys neskelbtini)“, pažymi, jog ataskaitoje nurodyti teiginiai yra cituojami iš Inspekcijos 2015 m. lapkričio 27 d. tyrimo akto, kuriame nurodytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, aiškinantis, ar pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka informavo darbdavį apie galbūt patirtą įvykį darbe ir ar įvykis pripažintinas nelaimingu atsitikimu darbe.
27. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo teiginiai, jog ,,gydytoja M. M., informuodama pacientą G. B., kad jam yra profesinė liga tuo pačiu privalėjo apie įvykį darbe informuoti atitinkamus gydytojus bei institucijas“ nepagrįsti nei faktiniais, nei teisiniais argumentais. Pareiškėjas, viena vertus, teikia argumentus dėl galbūt netinkamu pagrindu išduoto nedarbingumo pažymėjimo, motyvuodamas, kad jis patyrė traumą darbą, kita vertus, jog jam turėjo būti įtarta profesinė liga, kuria, neva, jis serga. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimai yra skirtingi procesai, reglamentuojami skirtingais teisės aktais.
28. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje nėra jokių įrašų apie jo ligą kaip profesinę ar užuominų apie galimus įtarimus dėl profesinės ligos.
29. Poliklinika atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
30. Poliklinika nurodo, kad, norit sveikatos sutrikimą įtarti esant profesine liga, būtina nustatyti, jog sveikatos sutrikimas buvo sukeltas kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Jei susirgimas diagnozuotas iki tokių veiksnių atsiradimo, jis negali būti pripažintas profesine liga. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje bei elektroninėje ligos istorijoje nėra jokių įrašų apie paciento ligą kaip profesinę ar užuominų apie galimus įtarimus dėl profesinės ligos. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kuo vadovaudamasis pareiškėjas teigia, kad gydytoja jį informavo apie galimai profesinę ligą. Pareiškėjo 2015 m. balandžio 16 d. apsilankymo pas gydytoją M. M. metu nebuvo diagnozuotas naujas sveikatos sutrikimas, o tik lėtinio, 2014 m. vasario 24 d. diagnozuoto susirgimo paūmėjimas.
31. Poliklinika teigia, kad gydytojai nevertina pacientų darbingumo lygio. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Šiuo atveju pareiškėjui darbingumo lygio pažyma buvo išduota 2015 m. gruodžio 3 d. po operacinio gydymo terminuotai nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. birželio 2 d. Pareiškėjui išduotoje darbingumo lygio pažymoje darbingumo lygio sumažėjimo priežastimi nurodyta liga, kurios kodas pagal (duomenys neskelbtini).
32. Poliklinika nurodo, kad pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais dėl lėtinio sveikatos sutrikimo akivaizdžiai klaidina teismą. Gydytoja M. M. 2015 m. balandžio 16 d., vertindama paciento būklę, diagnozavo būtent lėtinio susirgimo paūmėjimą, todėl išdavė nedarbingumo pažymėjimą nurodydama ligos diagnozę. Prieštaravimų ar pastabų dėl ligos diagnozės, tolesnio gydymo būdo, nedarbingumo pažymėjimo išdavimo priežasties pareiškėjas neišsakė viso nedarbingumo laikotarpiu nei gydytojai, nei gydytojų konsultacinei komisijai, kurios vertinimuose jis 2015 m. liepos 28 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. dalyvavo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
33. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T4-237 „Dėl pacientui G. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 3R‑351 (AG-285/02-2016) bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
34. Pareiškėjas pateikė Tarnybai 2016 m. sausio 28 d. skundą, kuriame prašė atlikti teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Poliklinikoje. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. kovo 21 d. įsidarbino UAB „Aurika“. 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Polikliniką dėl įvykio darbe ir gydytojai nurodė, kad 15 val. darbe jam reikėjo pakeisti apie 100-120 kg sveriantį veleną. Keliant veleną, pareiškėjui suskaudo (duomenys neskelbtini). Gydytoja išrašė nedarbingumo pažymėjimą, tačiau jame nenurodė, kad nedarbingumas yra susijęs su trauma, patirta darbe. Gydytoja 2015 m. balandžio 16 d. pareiškėjo sveikatos istorijoje nurodė diagnozę (duomenys neskelbtini). Gydytoja 2015 m. spalio 16 d. taip pat išdavė pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Pareiškėjui nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. birželio 2 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) netektas darbingumas. Pareiškėjas 2016 m. sausio 28 d. skunde teigė, kad jeigu gydytoja būtų atsižvelgusi į aplinkybes, jog įvykis įvyko darbe, ji būtų privalėjusi apie tai pranešti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir darbdaviui, kuriems būtų privalu inicijuoti įvykio tyrimą.
35. Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2016 m. rugpjūčio 9 d. kontrolės ataskaitoje Nr. D17-173-(1.27.) nurodė, kad pareiškėjui Poliklinikoje sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tarnybos direktorius 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. T4-237 „Dėl pacientui G. B. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ nustatė, jog 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. spalio 16 d. pacientui Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.
36. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame prašė panaikinti Tarnybos įsakymą. Komisija ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl jo sveikatos sutrikdymo laipsnio, gydytojos veiksmų (neveikimo), įrašų medicininiuose bei tyrimo dokumentuose prieštaringumo, lėtinio sveikatos sutrikdymo, profesinės ligos ir nelaimingo atsitikimo darbe.
V.
39. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (redakcija nuo 1998 m. gruodžio 23 d.; toliau – ir SSĮ) 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą.
40. SSĮ
2 straipsnio 30 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad sveikatos priežiūros kokybė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma. SSĮ 2 straipsnio 35 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad sveikatos priežiūros tinkamumas – sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. SSĮ 2 straipsnio 32 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad sveikatos priežiūros priimtinumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį. SSĮ 2 straipsnio 31 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad sveikatos priežiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei.
41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) 11 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi medicinos pagalbą darbuotojui, nukentėjusiam dėl įvykio darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai arba darbuotojas miršta, apie įvykį nedelsdama telefonu, elektroniniu paštu ar faksu privalo pranešti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir darbdaviui.
42. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintų Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gegužės 1 d.) 2.7 punkte nustatyta, kad sunkių pakenkimų sveikatai padariniai yra visi kiti pakenkimai sveikatai, dėl kurių prarandama 45 ir daugiau procentų darbingumo.
43. Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014). Dar daugiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1033/2014). Gydytojo atsakomybę lemia bet koks neatidumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-658/2005).
44. Nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (priežiūrą) vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A‑1302‑525/2015; 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A‑551‑756/2017 ir kt.).
VI.
45. Sveikatos sistemos įstatymas, nustatantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nustato Tarnybos pareigas atlikti vertinimą, kaip tai yra suprantama pagal šį įstatymą, t. y. kaip yra apibrėžiamos minėtos sveikatos priežiūros sąvokos šio įstatymo 2 straipsnyje. Taigi, Tarnyba vertina, ar buvo užtikrintos: 1) valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (prieinamumas); 2) sveikatos priežiūros paslaugos atitinkančio teisės aktų reikalavimams (tinkamumas); 3) valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį (priimtinumas); 4) Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (kokybė).
46. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl sveikatos priežiūros prieinamumo ar priimtinumo. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl sveikatos priežiūros tinkamumo ir kokybės, kuri apima, be kita ko, ir tinkamumą, būtent ginčas kyla dėl to, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Minėtos Sveikatos sistemos įstatymo normos neabejotinai patvirtina, kad Tarnybos kompetencija atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą apima ir Tarnybos pareigą tikrinti, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
47. Pareiškėjas viso administracinio ginčo metu tvirtino, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga nevykdė teisės aktuose (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose) nustatytos pareigos, būtent, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi medicinos pagalbą darbuotojui (pareiškėjui), nukentėjusiam dėl įvykio darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, apie įvykį nedelsdama telefonu, elektroniniu paštu ar faksu nepranešė Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir darbdaviui.
48. Tarnyba bei pirmosios instancijos teismas procesiniuose dokumentuose nepagrįstai akcentuoja, kad pareiškėjui kreipiantis į gydytoją nebuvo jokių duomenų, kad įvykis yra susijęs su darbu. Kontrolės ataskaitoje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 16 d. sveikatos istorijoje šeimos gydytoja pažymėjo, jog pacientas skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmu – vakar darbe (duomenys neskelbtini). Byloje yra sveikatos istorijos lapo kopija, kuriame buvo padarytas minėtas įrašas. Taigi Tarnyba (kaip ir pirmosios instancijos teismas) privalėjo įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, suteikusios medicinos pagalbą, atliktus veiksmus ir jų atitikimą teisės aktų reikalavimams, atsižvelgusi į minėtą asmens sveikatos istorijoje užfiksuotą faktą.
49. Skunde, paduotame Tarnybai, pareiškėjas akcentavo, kad skundo padavimo metu (2016 m. sausio 28 d.) jam buvo nustatytas neįgalumo ir darbingumo lygis, t. y. nustatytas netektas darbingumas yra (duomenys neskelbtini), kas pagal teisės aktus yra vertinama kaip sunkus pakenkimo sveikatai padarinys. Tarnyba Kontrolės ataskaitoje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai dokumento kopijos apie jam nustatytą neįgalumo ir darbingumo lygį. Toks ginčijamo klausimo nagrinėjimas Tarnyboje negali būti laikomas tinkamu, kai Tarnyba turi akivaizdžius duomenis, kad yra dokumentai, galintys turėti reikšmės klausimo nagrinėjimui, tačiau jų nevertina vien dėl to, kad pareiškėjas nepateikė šio dokumento. Tarnyba privalėjo pasiūlyti pateikti dokumentą pareiškėjui arba išreikalauti šį dokumentą. Tarnyba privalėjo spręsti, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi medicinos pagalbą, atliko veiksmus, nustatytus teisės aktuose, kokius veiksmus privalėjo ir galėjo atlikti pagal tuo metu jos turėtus faktinius duomenis. Tarnyba tokio vertinimo neatliko.
50. Nepagrįsti yra Tarnybos argumentai, kad pareiškėjas nepadavė jokių skundų ir nereiškė pastabų dėl išduoto nedarbingumo pažymėjimo ar kitų dokumentų užpildymo. Tarnybos pareiga yra įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, suteikusios medicinos pagalbą, atliktus veiksmus ir jų atitikimą teisės aktų reikalavimams nepriklausomai nuo to, ar asmuo, kuriam buvo teikiamos paslaugos, teikė dėl jų pretenzijas be tų, kurios yra išdėstytos skunde, paduotame Tarnybai.
51. Pažymėtina ir tai, kad tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo ir vertino, kokios yra darbuotojo, darbdavio pareigos, analizavo aplinkybes, nurodytas Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. lapkričio 27 d. tyrimo akte, kuriame nuspręsta, kad šis įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Tarnybos kompetencija spręsti dėl įvykio pripažinimo/nepripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe neišplaukia iš minėtų Sveikatos sistemos įstatymo normų, nustatančių Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą. Taigi Tarnyba pasisakė dėl aplinkybių, nesusijusių su jos kompetencija.
52. Apibendrinant spręstina, kad Tarnyba tinkamai neišnagrinėjo jai paduoto skundo, o VAGK ir pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Tarnybos taikytų materialinės teisės normų, todėl sprendimai naikinami, o pareiškėjo skundas tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p., 147 str.).
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje yra pateikti duomenys, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškėjas sumokėjo po 30 Eur žyminio mokesčio (b. l. 48, 127). Tai reiškia, kad pareiškėjas sumokėjo 15 Eur daugiau žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (ABTĮ 35 str. 2 d.), todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigojama grąžinti šią sumą pareiškėjui. Kita sumokėta žyminio mokesčio dalis (45 Eur) priteisiama pareiškėjui iš atsakovo. Pareiškėjas kitų bylos nagrinėjimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jos pareiškėjui nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. T4-237 „Dėl pacientui G. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 3R‑351 (AG‑285/02-2016) bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti G. B. skundą.
Priteisti pareiškėjui G. B. iš atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui G. B. 15 Eur (penkiolika eurų) daugiau sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
| Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
|