Administracinė byla Nr. TA-63-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00089-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (juridinis asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai pasibaigė dėl reorganizacijos), dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – Kauno NTI-PN), 50 000 Eur neturtinės ir 431,52 Eur turtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 4,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis teismo yra nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Kauno NTI-PN nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. jis buvo laikomas tardymo izoliatoriaus kameroje, o ne pataisos namų gyvenamajame korpuse ir tai neatitiko pataisos namų sąlygų, apibrėžtų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 (toliau – Įsakymas). Dėl to pareiškėjas negalėjo naudotis patalpomis, nurodytomis šios Įsakymo 5 punkte. Be to, nors dieną buvo suteikiama galimybė vaikščioti po Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriaus 5-ą aukštą, naktį pareiškėjas buvo rakinamas kameroje, kurioje buvo laikomas. Visos šios išvardintos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, iš esmės prilygo kalinimui kalėjimo režimu.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad jis Kauno NTI-PN kameroje Nr. 510 žymų laiką buvo laikomas kartu su dar dviem asmenimis, pažeidžiant vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normą. Šios sąlygos trukdė pareiškėjui pailsėti, išsimiegoti, jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Pareiškėjas teigė, kad kiekvienam kaliniui privalo būti užtikrintas bent 4 kv. m grindų plotas, atskaičiavus baldų užimamą plotą. Taip pat teigė, kad Kauno NTI-PN jam nebuvo užtikrintas užimtumas, kuris turėjo kompensuoti ploto trūkumą.

4.       Pareiškėjo teigimu, pažeidžiant higienos normų reikalavimus 5 aukšte stovėjo šiukšlių konteineris, todėl jis nuolat buvo priverstas kvėpuoti nuo šiukšlių sklindančia smarve. Kameroje Nr. 510 nebuvo įrengtas signalinis mygtukas. Norint iškviesti pareigūną, tekdavo daužyti duris. Pareigūnai dažnai negirdėdavo beldimo arba apsimesdavo, kad jo negirdi.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad Kauno NTI-PN jis turėjo teisę 2 val. pasivaikščioti kiemelyje nuo 2018 m. spalio 15 d., nors šioje įstaigoje jis buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjo įsitikinimu, dviejų valandų pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) išaiškinimui ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 5 punktui, kuriame nustatyta trijų valandų pasivaikščiojimo trukmė. Be to, Kauno NTI-PN pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka higienos normų, jame stovi atliekų konteineriai, nuo kurių nuolatos sklido smarvė, nebuvo peleninių, nuolatos buvo pilna šiukšlių, nebuvo suoliukų, vietomis sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nelaistomi, kad nekiltų dulkės. Pasivaikščiojimo kiemelis aptvertas tvora, kuri ribojo paprastajai ir lengvai grupei priskirtų nuteistųjų judėjimą po neuždraustą Kauno NTI-PN teritoriją.

6.       Pareiškėjas teigė, kad kameroje buvo drėgna ir tamsu. Langą dengė dviejų eilių grotos, įrengtos tiek iš lauko, tiek iš vidinės pusės. Tai stipriai ribojo vėjo, šviežio oro srautą, natūralios šviesos patekimą į kamerą. Dėl mažo oro srauto kameroje puvo čiužiniai, užsiveisė parazitų, lovų metalinės dalys rūdijo nuo drėgmės. Kameroje įrengto elektrinio apšvietimo nepakakdavo, be to, patys kaliniai negalėjo išjungti šviesos, nes kameroje nebuvo jungiklių. Kameroje buvo netinkama temperatūra. Dėl techninių nesklandumų iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo šildymo, o sudaužytas stiklo paketas buvo pakeistas tik 2018 m. lapkričio 2 d. Kol nebuvo tinkamo šildymo, kameros sienos ir lubos pasidengdavo pelėsiu, susidarydavo kondensatas. Pareiškėjui nebuvo leidžiama turėti šildytuvo, nors Kauno NTI-PN administracijai 2018 m. spalio 30 d. buvo rašomas prašymas jį išduoti. Kauno NTI-PN dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Po šiltu vandeniu pareiškėjui nebuvo leidžiama apsiprausti po fizinės reabilitacijos. Kamerose buvo tarakonų, vorų. Kauno NTI-PN administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos. Pareiškėjas neturėjo galimybės išsidžiovinti rūbų. Maistas Kauno NTI-PN nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus. Pareiškėjas Kauno NTI-PN kasdien sportavo, be to, dirbo, tačiau gavo nedirbančių asmenų maitinimą.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas ir Kauno NTI-PN nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, privalėjo būti laikomas izoliuotai, tačiau jis ir kiti nuteistieji (suimtieji), nebuvę valstybės tarnautojai, Kauno NTI-PN nuolat kontaktavo einant pas gydytojus, pasivaikščiojimo metu, leidžiantis ar kylant laiptais, laikino sulaikymo kamerose, gaunant maitinimą ir kt. Dėl to jis patirdavo išgyvenimus, nerimą dėl savo gyvybės bei sveikatos, sutriko nervų sistema, pasidarė nervingas, irzlus, pablogėjo sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės.

8.       Taip pat pareiškėjas teigė, kad atvykęs į Kauno NTI-PN, 2018 m. rugsėjo 20 d. medicinos skyriui parašė prašymą išduoti jam gydytojos paskirtų vaistų, vitaminų, skirti fizioterapijos procedūras, kurias rekomendavo gydytoja neurologė. Tačiau per visą laikotarpį jis gavo tik apie 5 tabletes vaistų nuo skausmo, o tai neužtikrino tinkamo bei pilnaverčio jo gydymo. Negaudamas reikiamo gydymo, pareiškėjas jautė sveiktos pablogėjimą.

9.       Pareiškėjo teigimu, Kauno NTI-PN buvo ribojama jo teisė siųsti ir gauti laiškus. Šią teisę jis turėjo tik pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais. Be to, nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo įdarbintas Ūkio skyriaus pagalbiniu darbuotoju, tačiau negavo jam priklausančio ir iš anksto sutarto darbo užmokesčio, kuris, pasak pareiškėjo, yra Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio, o gavo tik 3,3 Eur už dieną. Dėl to susidarė 431,52 Eur dydžio neišmokėto darbo užmokesčio suma. Dėl visų nurodytų Kauno NTI-PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teigimu, buvo pažemintas jo orumas, jis kentė nežmoniškas kančias, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

10.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno NTI-PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11.       Atsakovas nurodė, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 0-99 „Dėl nuteistojo skyrimo Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku“ pareiškėjas buvo paskirtas dirbti Ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku, ir pažymėjo, kad tardymo izoliatoriuje gali būti laikomi nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuje atlikti ūkio darbus BVK 68 straipsnyje nustatyta tvarka. Kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatyti klozetai su praustuvu. Tardymo izoliatoriaus 5 aukšte stovėjo ne šiukšlių konteineris, o šiukšlių dėžė. Susikaupusias šiukšles kiekvieną dieną išnešdavo Ūkio skyriuje pagalbiniais darbininkais įdarbinti nuteistieji ir 5 aukšte kalintys nuteistieji, todėl negalėjo sklisti atliekų kvapas. Atsakovas teigė, kad visi nuteistieji turėjo galimybę išsidžiovinti drabužius 505 kameroje, kuri buvo įrengta drabužiams džiovinti, o tardymo izoliatoriaus 3 aukšte yra įrengta skalbykla, kurioje veikia elektrinės skalbinių džiovyklos. Visos kameros įrengtos pagal nustatytus reikalavimus ir galimybė išsikviesti budintį pareigūną buvo, kadangi nepaskyrus pareigūno į priežiūros postą (po 17:00 val.), nuteistųjų stebėjimo kontrolė yra nukreipiama į techninių apsaugos priemonių valdymo pultą. Pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis neišsikvietė pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba.

12.       Atsakovas nurodė, kad karštas ir šaltas vanduo tiekiamas iš miesto tinklų. Kamerose įrengtas grindinis šildymas ir šiluma kiekvienoje kameroje reguliuojama rankiniu būdu pagal esamus temperatūros duomenis. Langai užtikrina natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų yra įrengtos apsauginės grotos, jos neribojo šviežio oro ir natūralios šviesos patekimo į patalpas. Suimtųjų ir nuteistųjų patalynę, rankšluosčius skalbia valstybės įmonė „Mūsų amatai“, pastate sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema. Pagal 2017 m. gruodžio 28 d. sudarytą sutartį Nr. 18-48/2017 uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pelias“ atlieka vabzdžių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją), bei graužikų kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) pagal teisės aktų reikalavimus. Įstaigos patalpose niekada nebuvo užfiksuota tarakonų židinių. Kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės.

13.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas gyveno 5-tame tardymo izoliatoriaus aukšte, dirbo 6-tame tardymo izoliatoriaus aukšte, o laisvalaikį leisdavo gamybinėje zonoje (su buvusiais pareigūnais, valstybės tarnautojais), todėl nei gyvenant, nei dirbant Kauno NTI-PN kontakto su kitais tardymo izoliatoriuje tuo metu buvusiais suimtaisiais ar nuteistaisiais neturėjo, nes pastarieji buvo laikomi kituose aukštuose. Nuteistieji buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai, tarp jų ir pareiškėjas, pas gydytojus, į pasivaikščiojimo kiemelius ar kitas patalpas ir teritorijas kartu su tardymo izoliatoriuje esančiais suimtaisiais (nuteistaisiais) nebuvo vedami.

14.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo buvimo Kauno NTI-PN laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir kitame užimtume. Administracijos reikalų skyriuje nėra registruota pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose. Dėl darbo ir jo apmokėjimo atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas vadovaujantis Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. Ū-99 buvo įdarbintas 2018 m. rugsėjo 27 d. Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės) ir jam nustatytas 0,49 minimalios mėnesinės algos koeficientas darbo užmokesčiui mokėti (darbo užmokestis buvo nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinta Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarka). Iš pareiškėjui priskaityto darbo užmokesčio, vadovaujantis BVK 132 straipsniu, 20 % darbo užmokesčio sumos buvo atskaitoma į socialinės paramos nuteistiesiems fondą ir 5% į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Iš viso per dirbtą laiką pareiškėjas uždirbo 126,47 Eur, jam buvo išmokėta 51,10 Eur. Pareiškėjas iš darbo atleistas 2018 m. lapkričio 7 d.

15.       Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti tris valandas per dieną dienotvarkėje nustatytu laiku. Pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenims, paliktiems dirbti ūkio darbus, kiekvieną dieną iki 30 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše. Pareiškėjas dušu galėjo naudotis neribotą laiką, kadangi tardymo izoliatoriaus 5 aukšto koridoriuje įrengtas dušo mygtukas, kurį paspaudus pradeda bėgti vanduo, o pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų sąlygomis ir aukšte galėjo vaikščioti laisvai. Siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų kokybišką maitinimą, kontroliuojama atvežamo maisto temperatūra, atitikimas valgiaraščiams, patiekalų svoris, fasuotų maisto produktų galiojimo terminai ir kokybė. Patiekalai pristatomi šilumą palaikančiuose termosuose. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad maistas buvo nekokybiškas, nekaloringas ar neskanus, šiuo klausimu į Kauno NTI-PN administraciją nesikreipė. Kadangi Kauno NTI-PN yra laikomi nepilnamečiai asmenys, kurių maitinimas skiriasi nuo suaugusiųjų asmenų maitinimo, ir buvo atliktas maitinimo paslaugų pirkimas pagal faktiškai esamus suimtųjų ir nuteistųjų skaičius įstaigoje, sutartis buvo sudaryta nenumatant suaugusių dirbančių vyrų maitinimo. Tačiau pareiškėjas pats savanoriškai parašė prašymą dėl perkėlimo į Kauno NTI-PN, todėl iš anksto žinojo, kad bus perkeliamas į nepilnamečių asmenų įstaigą, kurioje galioja kitos taisyklės, nei suaugusiųjų pataisos namuose.

16.       Atsakovas nurodė, kad laiškai buvo paimami ir išsiunčiami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais – nepažeidžiant 3 darbo dienų termino. Atsakovas neigė skundo teiginius dėl neišduotų vaistų, vitaminų. Kauno NTI-PN Sveikatos priežiūros tarnyba 2018 m. rugsėjo 19 d. gavo pareiškėjo prašymą Nr. ST-1142, kuriame buvo prašoma nuvesti pas gydytoją, kad būtų paskirtas reikiamas gydymas. Pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo paaiškinta pacientų kreipimosi į Sveikatos priežiūros tarnybą tvarka. Vadovaujantis Kauno NTI-PN Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Kauno NTI-PN direktoriaus 2012 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1-27, nuteistieji registruojasi ambulatoriniam priėmimui Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnale, kurį pildo pataisos įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojas. Po paaiškinimo pareiškėjas pasirašė ir raštiško atsakymo nereikalavo. Asmens sveikatos istorijoje duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į šeimos gydytoją, nėra.

II.

17.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kildinamos iš sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo užtikrinimo Kauno NTI-PN, atlyginimo paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė.

18.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis negavo vaistų, procedūrų, kuriuos paskyrė gydytojas neurologas, teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Kauno NTI-PN 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi su prašymu nuvesti pas gydytoją, kad būtų paskirtas gydymas (b. l. 87). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, t. y. kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punktu.

19.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo perkėlimas į Kauno NTI-PN vyko pareiškėjo valia ir sutikimu. Reikšdamas prašymą perkelti į nurodytą įkalinimo įstaigą, pareiškėjas turėjo žinoti joje egzistuojančias bausmės atlikimo sąlygas. Todėl teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginius, kad Kauno NTI-PN pasunkino jam skirtos laisvės atlikimo bausmės atlikimo režimą. Kauno NTI-PN gyvenamosiose patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta gyvenamojo ploto norma. 

20.       Teismas nustatė, jog kamerose yra įrengtas grindinis šildymas ir šiluma kiekvienoje kameroje reguliuojama rankiniu būdu pagal esamus temperatūros duomenis. Įstaiga atliko šiluminės aplinkos tyrimus ir jie parodė, kad šiluminės aplinkos parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, Kauno NTI-PN 2018 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 12-208, kuriame nurodyta, kad dėl techninių nesklandumų nefunkcionavo šildymas TI pastato V ir VI aukštuose, kad suskilęs stiklo paketas 510 kameroje pakeistas 2018 m. lapkričio 2 d., nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl žemos temperatūros 510 kameroje (b. l. 25). Pareiškėjo teiginiai dėl žemos temperatūros paremti išskirtinai subjektyviais jo pojūčiais, jokių temperatūros matavimų ginčo laikotarpiu kameroje 510 nebuvo atlikta. Pareiškėjas skunde minimo 2018 m. spalio 30 d. prašymo dėl šildytuvo išdavimo teismui nepateikė. Kauno NTI-PN taip pat nepatvirtino, kad toks prašymas buvo gautas. Kaip matyti, Kauno NTI-PN administracija operatyviai reagavo į pareiškėjo nusiskundimus, šalino atsiradusius trūkumus. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos temperatūros kameroje prižino nepagrįstais.

21.       Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl nepakankamo laiko pasivaikščioti teismas nurodė, kad Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 1-267 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1-251 „Dėl nuteistųjų, paliktų dirbti ūkio darbus tardymo izoliatoriuje, dienotvarkės patvirtinimo“ pakeitimo ir dienotvarkės“ patvirtina, kad Kauno NTI-PN reglamentuota teisė į ne trumpesnius kaip trijų, keturių valandų buvimus gryname ore (b. l. 60). Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas užtikrino pareiškėjo teisę į pasivaikščiojimą. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Byloje pateiktas 3 posto nuteistųjų (suaugusiųjų) išvedimo pasivaikščioti registras patvirtina, kad pareiškėjas šia teise naudojosi (b. l. 75–81). Be to, kaip matyti iš Kauno NTI-PN 2018 m. spalio 7 d. rašto Nr. 12-185 (b. l. 113, 114, 115), pareiškėjas reiškė nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo teisės pataisos įstaigos administracijai, tačiau gauti atsakymo raštu nepageidavo, kadangi pasivaikščiojimai yra užtikrinami. Teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad trijų valandų pasivaikščiojimas yra nepakankamas.

22.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad jam Kauno NTI-PN nebuvo užtikrinamas pakankamas ir kokybiškas maitinimas, teismas nurodė, jog Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. lapkričio 26 d. Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktas Nr. 33VMĮP-1424 patvirtina, kad įstaigoje maistas negaminamas, atvežamas 3 kartus. Maitinimas vykdomas 4 kartus per dieną pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Patiekalų maistinės ir energetinės vertės savikontrolės tyrimai atliekami 2 kartus per metus (b. l. 129–132). Kauno NTI-PN 2018 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 9-3069 ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad siekdama užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų kokybišką maitinimą, Kauno NTI-PN administracija kontroliuoja atvežamo maisto temperatūrą, atitikimą valgiaraščiams, patiekalų svorį, fasuotų maisto produktų galiojimo terminus ir kokybę, operatyviai reaguoja į suimtųjų ar nuteistųjų nusiskundimus dėl maitinimo paslaugų teikimo ar maisto kokybės. Siekiant, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimui būtų užtikrintas kokybiško maisto tiekimas, kartą į pusmetį atliekami teikiamo maisto laboratoriniai tyrimai. Šiais metais maisto laboratoriniai tyrimai atlikti 2018 m. gegužės 8 d. (tyrimų protokolo Nr. 67 137) ir 2018 m. spalio 30 d. (tyrimų protokolo Nr. 71 049) (b. l. 164).

23.       Teismas pažymėjo, kad Kauno NTI-PN yra laikomi nepilnamečiai asmenys, kurių maitinimas skiriasi nuo suaugusiųjų asmenų maitinimo. Iš byloje esančio Kauno NTI-PN ir Kalėjimų departamento susirašinėjimo turinio teismas nustatė, kad Kauno NTI-PN maitinimo paslaugos pirkimas buvo atliktas pagal faktiškai esamus suimtųjų ir nuteistųjų skaičius įstaigoje, nenumatant suaugusių dirbančių vyrų maitinimo, todėl pareiškėjas negalėjo būti maitinimas kaip dirbantis suaugęs, nes tokio maitinimo nebuvo. Iš dokumentų turinio matyti, kad Kauno NTI-PN sprendžia klausimą, kaip užtikrinti maitinimo paslaugos teikimą suaugusiems dirbantiems vyrams, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normų. Taip pat teismas akcentavo, kad pareiškėjas pats savanoriškai pateikė prašymą dėl perkėlimo į Kauno NTI-PN, todėl iš anksto žinojo, kad bus perkeliamas į nepilnamečių asmenų įstaigą, kurioje galioja kitokios taisyklės nei suaugusiųjų pataisos namuose. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno NTI-PN administraciją dėl nepakankamo ir nekokybiško maitinimo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

24.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vadovaujantis Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. Ū-99 „Dėl nuteistojo skyrimo ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku“ buvo įdarbintas nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės) ir jam nustatytas 0,49 minimalios mėnesinės algos koeficientas darbo užmokesčiui mokėti (b. l. 170). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kauno NTI-PN ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui darbo užmokestį už darbą ūkio skyriaus pagalbinio darbininko pareigose apskaičiavo vadovaudamiesi BVK 131 ir 132 straipsniuose nustatytos tvarkos, pareiškėjui išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Kauno NTI-PN veiksmus.

25.       Likusius pareiškėjo nusiskundimus teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

III.

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

27.       Pareiškėjas nurodo, kad jo skunde nurodytos aplinkybės buvo pagrįstos teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika. Kai kurias aplinkybes pripažino ir pats atsakovas savo sprendimuose, t. y.: byloje nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjas buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, o ne pataisos namuose, kad nebuvo tinkamai užtikrinami pasivaikščiojimai, kad pareiškėjas negaudavo tinkamo maitinimo, nebuvo tinkamai šildomos kameros, pareiškėjas buvo laikomas kameroje, o ne gyvenamoje patalpoje ir kt. Pirmosios instancijos teismas besąlygiškai palaikė atsakovą, kadangi nepripažino akivaizdžių grubių pažeidimų. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriui parašė prašymą perkelti jį į Kauno NTI-PN, nesudaro pagrindo pažeisti pareiškėjo teises. Be to, pats pareiškėjo perkėlimas yra neteisėtas. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir rugsėjo 10 d. Vilniaus pataisos namų direktoriui teikė prašymą ir skundą, prašant nenagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. prašymo ir neperkelti pareiškėjo į Kauno NTI-PN, tačiau Vilniaus PN administracija šio prašymo ir skundo nepersiuntė Kalėjimų departamentui. Ant Kalėjimų departamento 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. NN-362 užfiksuota, kad pareiškėjas nesutiko su perkėlimu į KNTI-PN, bet nepaisant to, jis vis tiek buvo perkeltas.

28.       Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-631-756/2018 yra konstatavęs, kad skundai dėl netinkamai suteikiamų medicininių paslaugų, neišduodamų vaistų ir vitaminų pataisos namuose yra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią skundo dalį paliko nenagrinėtą. Teismas nesivadovavo teisės aktais, administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui yra palankesnė. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumą. Teismas nesilaikė esminių reikalavimų, nustatytų ABTĮ 15 straipsnyje, 56 straipsnio 6 dalyje, 78 straipsnio 1 dalyje, 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnyje. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis KNTI-PN orumą žeminančiomis sąlygomis, kęsdamas nežmoniškus kančias, dvasinius išgyvenimus buvo laikomas visą nurodytą laikotarpį, be to, negavo jam priklausančio pilno darbo užmokesčio, dėl to jam priteistinas žalos atlyginimas.

29.       Pareiškėjas taip pat pateikė dokumentą, pavadintą pranešimu, kuriame nurodo, kad Regionų apygardos administracinis teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5195-279/2019 konstatavo, kad Kauno NTI-PN buvo teikiamas maitinimas, neatitinkantis pareiškėjo minėtoje byloje fiziologinių mitybos normų, buvo sutrikęs šildymo tiekimas į kamerą, kameroje buvo netinkama dirbtinė apšvieta, kameroje nebuvo viršutinių drabužių kabyklos, ir už šiuos pažeidimus priteisė neturinės žalos atlyginimą.

30.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 

31.       Atsakovas nurodo, kad teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytas jo laikymo Kauno NTI-PN sąlygas, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Atsakovo nuomone, nuteistojo laikymas tardymo izoliatoriuje pataisos namų sąlygomis ar maisto tiekimas ne kaip dirbančiam suaugusiam savaime nesudarytų pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo užtikrinami pasivaikščiojimai, nebuvo tinkamai šildomos kameros ir kt., yra bendro pobūdžio ir nėra grindžiami konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Savo skunde pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl išvardintų teiginių kreipėsi į administracijos darbuotojus ir jam nebuvo suteikta pagalba. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl jo neaprūpinimo reikiamais vaistais bei vitaminais Kauno NTI-PN nepagrįsta, kadangi pareiškėjas į Sveikatos priežiūros skyrių kreipėsi su prašymu, kad būtų nuvestas pas gydytoją dėl gydymo paskyrimo, tačiau pas gydytoją neapsilankė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

32.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno NTI-PN veiksmų nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d., atlyginimo.

33.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kildinamos iš sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo užtikrinimo Kauno NTI-PN, atlyginimo paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė.

34.       Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad teismas buvo šališkas ir išnagrinėjo jo skundą nevisapusiškai, neišsamiai, neobjektyviai, pažeisdamas ABTĮ nustatytus reikalavimus, dalį skundo nepagrįstai paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjas buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, o ne pataisos namuose, pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kad nebuvo tinkamai užtikrinami pasivaikščiojimai, kad pareiškėjas negaudavo tinkamo maitinimo, nebuvo tinkamai šildomos kameros.

35.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

36.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas nesivadovavo teisės aktais, administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui yra palankesnė, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria palikta nenagrinėta skundo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, susijusios su medikamentų, vitaminų neišdavimu, fizioterapijos procedūrų, kurias rekomendavo gydytoja neurologė, neskyrimu, atlyginimą 

37.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog ginčai dėl sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2018). Tačiau pareiškėjas skunde nekėlė ginčo dėl jam teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės ar tuo jam padarytos žalos. Pareiškėjas tvirtino, jog atvykęs į Kauno NTI-PN, 2018 m. rugsėjo 20 d. medicinos skyriui pateikė prašymą išduoti jam gydytojos paskirtų vaistų, vitaminų, skirti fizioterapijos procedūras, kurias rekomendavo gydytoja neurologė, tačiau tai nebuvo padaryta.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės gali būti administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas siekia, kad būtų atlyginta neturtinė žala, kuri galėjo atsirasti ne teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, o dėl Kauno NTI-PN darbuotojų veiksmų / neveikimo vykdant gydytojo anksčiau pateiktas rekomendacijas ar sprendimus. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aptariami pareiškėjo nusiskundimai nagrinėtini privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka kreipiantis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-631-756/2018 sprendė, kad byla pagal pareiškėjo skundą, kuriuo jis, be kita ko, prašė priteisti žalos atlyginimą dėl to, kad pataisos namai nevykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojos rekomendacijų, t. y. neskiria fizioterapinių procedūrų, vaistų, vitaminų, yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

39.       Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo dalies pareiškėjo argumentų ir ginčo aplinkybių, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. nustatyti, ar yra pagrindas priteisti (ir kokio dydžio) pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į tai, kad dėl tirtinų aplinkybių byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir bylos dalį dėl neturtinės žalos, pareiškėjo galbūt patirtos nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. dėl gydytojo paskirtų medikamentų, vitaminų neišdavimo, rekomenduotų fizioterapijos procedūrų neskyrimo, atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl maitinimo

40.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo įdarbintas nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku (0,5 pareigybės) ir iki 2018 m. lapkričio 7 d. dirbo bei visą laikotarpį, kurį pareiškėjas dirbo, jam buvo skiriamas maitinimas kaip nedirbančiam nuteistajam.

41.       BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (tarp jų – dirbantiems vyrams), buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtinti nuteistųjų maitinimo valgiaraščiai, be kita ko, patvirtinant atskirą valgiaraštį dirbantiems vyrams.

42.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad maitinimo paslaugos pirkimas Kauno NTI-PN buvo atliktas pagal faktiškai esamus suimtųjų ir nuteistųjų skaičius įstaigoje, nenumatant suaugusių dirbančių vyrų maitinimo, tačiau įvertinęs tai, kad Kauno NTI-PN sprendė klausimą, kaip užtikrinti maitinimo paslaugos teikimą suaugusiems dirbantiems vyrams, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normų, padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. Aplinkybė, kad pataisos įstaiga jau po to, kai iškilo faktinis poreikis dalį joje laikomų asmenų maitinti pagal dirbančių vyrų valgiaraštį, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir valgiaraštį. Tokia situacija pažeidė pareiškėjo teisę gauti tokį maitinimą, kuris jam priklausė pagal teisės aktus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas iš anksto, t. y. prieš pareiškėją ir kitus asmenis perkeliant į Kauno NTI-PN, būtų siekęs išspręsti tokių asmenų maitinimo pagal teisės aktų reikalavimus klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą, todėl šiuo aspektu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1711-552/2020 analogišku atveju taip pat pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti tokį maitinimą, kuris jam priklausė pagal teisės aktus, nors ir atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno NTI-PN siekė išspręsti maitinimo dirbantiems suaugusiesiems klausimą ir organizavo viešuosius pirkimus pagal naujai pataisos namuose atsiradusį poreikį.

Dėl pasivaikščiojimų

43.       Pareiškėjas skunde teigė, kad atvykęs į Kauno NTI-PN jis turėjo teisę 2 val. pasivaikščioti kiemelyje nuo 2018 m. spalio 15 d., nors šioje įstaigoje jis buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus pripažino nepagrįstais (žr. šios Nutarties 21 p.). 

44.       BVK 73 straipsnio 5 punkte įtvirtinta paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisė kasdien pasivaikščioti 3 valandas. Pagal to paties kodekso 103 straipsnį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (2 d.); pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (3 d.).

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis šiuo aspektu. Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 1-267 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1-251 „Dėl nuteistųjų, paliktų dirbti ūkio darbus tardymo izoliatoriuje, dienotvarkės patvirtinimo“ pakeitimo ir dienotvarkės“, taip pat ir pati Nuteistųjų, paliktų dirbti ūkio darbus tardymo izoliatoriuje, dienotvarkė, patvirtinta Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1-251, nepatvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisė kasdien 3 valandas pasivaikščioti gryname ore. Šioje dienotvarkėje nurodyta, jog nuteistiesiems du kartus per dieną (nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.30 val.) skiriamas laikas laisvalaikiui, pasivaikščiojimui gryname ore, skambinimui telefonu, dalyvavimui renginiuose ar socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, tačiau ši dienotvarkė savaime neįrodo, kad pareiškėjas nurodytu laiku galėjo laisvai naudotis galimybe pasivaikščioti kiemelyje. Išanalizavus byloje pateiktą Nuteistųjų (suaugusiųjų) išvedimo pasivaikščioti registrą matyti, kad nuteistieji (tarp jų – pareiškėjas) būdavo pareigūno išvedami į pasivaikščiojimo kiemelį, tačiau įrašai apie pareiškėjo išvedimą pasivaikščioti yra ne kiekvieną dieną, išvedimo trukmė dažniausiai būdavo ne 3, o 2 val., tam tikrai atvejais – ir trumpesnė. Be to, aptariamame registre pateikti įrašai yra nuo 2018 m. spalio 4 d., taigi nėra įrašų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo išvedamas pasivaikščioti arba atsisakė šios teisės nuo ginčo laikotarpio pradžios, t. y., 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. spalio 3 d. Atsakovo atstovas pateikė teismui nuteistųjų paaiškinimus (patvirtinimus), jog atvykus į Kauno NTI-PN jiems buvo sudaryta galimybė išeiti į lauką pasivaikščioti, tačiau tarp jų nėra pareiškėjo paaiškinimo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada šiuos paaiškinimus pateikę asmenys atvyko į Kauno NTI-PN, šių paaiškinimų data vėlesnė nei ginčo laikotarpio pabaiga (2019 m. sausio 21–23 d.). Byloje pateiktas pareiškėjo 2018 m. spalio 2 d. prašymas užtikrinti pasivaikščiojimus. Nors pareiškėjas 2018 m. spalio 15 d. prašymu prašė neatsakinėti į jo 2018 m. spalio 2 d. prašymą, nes „jau yra užtikrinami pasivaikščiojimai“, tai nepaneigia išvados, kad ginčo laikotarpio pradžioje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, taip pat nepaneigia ir išvadų dėl nepakankamos vėliau suteiktų pasivaikščiojimų trukmės ir pasivaikščiojimų ne kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore nebuvo pažeista.

Dėl šildymo ir temperatūros kameroje

46.       Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl techninių nesklandumų iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo šildymo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos temperatūros (žr. šios Nutarties 20 p.). Teisėjų kolegija, nesutikdama su šia išvada, pažymi, kad Kauno NTI-PN 2018 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 12-208 atsakydami į pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. skundą, nurodė, kad dėl techninių nesklandumų nefunkcionavo šildymas pastato V ir VI aukštuose, kad šie techniniai nesklandumai buvo pašalinti 2018 m. spalio 31 d. Taigi byloje nustatytas faktas, kad pastato 5-ame aukšte, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo šildymo. Nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, temperatūros matavimų ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 510, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikta, akcentuotina, kad pagal įrodinėjimo paskirstymo šio pobūdžio bylose taisykles, pareiškėjui pakankamai aiškiai apibūdinus, detalizavus netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pakankamai detaliai nurodė aplinkybes dėl netinkamos temperatūros ir šildymo neužtikrinimo kameroje, įvertinus tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad aukšte, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, dėl techninių nesklandumų šildymas nefunkcionavo iki 2018 m. spalio 31 d., yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu nėra paneigti ir yra pagrindas pripažinti jo teisių pažeidimą. Byloje nesant duomenų apie tai, nuo kada prasidėjo techniniai nesklandumai, neužtikrinę šildymo pastato aukšte, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, konstatuotina, kad aptariamo pažeidimo pradžia laikytina pareiškėjo skundo dėl šildymo pateikimo diena, t. y. 2018 m. spalio 30 d.

Dėl likusių pareiškėjo nusiskundimų

47.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais dėl likusių pareiškėjo nusiskundimų. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad kitos laikymo Kauno NTI-PN sąlygos, dėl kurių skundėsi pareiškėjas, buvo suderinamos su teisės aktų reikalavimais. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl Vilniaus pataisos namų veiksmų ar neveikimo, susijusių su pareiškėjo perkėlimu į Kauno NTI-PN nepatenka į šios administracinės bylos dalyką, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

48.       Kaip minėta, šioje byloje konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą skundo dalį dėl pareiškėjo galbūt patirtos neturtinės žalos dėl gydytojo paskirtų medikamentų, vitaminų neišdavimo, rekomenduotų fizioterapijos procedūrų neskyrimo, nustatytas pagrindas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl maitinimo, pasivaikščiojimų ir netinkamos temperatūros yra nepagrįstos, o dėl likusių pareiškėjo nusiskundimų, iš kurių jis kildino turtinę ir neturtinę žalą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2907-415/2018), pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinama atitinkama bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl gydytojo paskirtų medikamentų, vitaminų neišdavimo, rekomenduotų fizioterapijos procedūrų neskyrimo, netinkamo maitinimo, pasivaikščiojimų ir netinkamos temperatūros patalpose. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismui yra privalomi apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės taikymo išaiškinimai (ABTĮ 148 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo J. S. skundo reikalavimų dalis palikta nenagrinėta bei atmesta dalis pareiškėjo skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė dėl netinkamo maitinimo, pasivaikščiojimų, netinkamos temperatūros patalpose, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė