Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-255/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36221-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.1.2.; 1.2.29.2.1.; 1.1.11.1.; 1.1.11.10.
2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Baškienės ir Savinijaus Katausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 (dešimties) parų arešto bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant E. S. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti mokslą ar dirbti, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu. Taip pat nuosprendžiu į bausmės laiką įskaičiuotas E. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-08-24, 1 val. 33 min. iki 2019-08-24, 10 val. 28 min. (viena diena).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. 1. E. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini), tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, iš nenustatyto asmens nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo 0,203 g kanapių (antžeminių dalių), turinčių 11,6 % ? 9-tetrahidrokanabinolio. Maišelį su įgytomis kanapėmis E. S. laikė ir gabeno, t. y. tą pačią dieną atsivežė autobusu iš Vilniaus į Palangą ir laikė nuomojamame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nešiojosi rūbų kišenėje, vaikščiodamas po Palangą, kol 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 00.30 val., šias narkotines medžiagas iš jo paėmė policijos pareigūnai.
1.2. Be to, E. S. nuteistas ir už tai, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. 23 d. Palangoje, tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, rado ir pasisavino, t. y. tokiu būdu neteisėtai įgijo D. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė savo nuomojamame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nešiojosi su savimi, vaikščiodamas po Palangą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. rugpjūčio mėn. 24 d., apie 00.30 val., naktiniame klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), E. S., apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, panaudojo D. Ž. asmens tapatybės kortelę, t. y. pateikė ją minėto klubo apsaugos darbuotojui kaip savo asmens dokumentą, siekdamas patekti į šį klubą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2.1. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti E. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 (dešimties) parų arešto bausmę, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinus paskirtas bausmes, paskirti subendrintą 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę bei taikyti BK 641 straipsnio 1 dalį ir, sumažinus paskirtą bausmę vienu trečdaliu, paskirti E. S. galutinę 10 (dešimties) parų arešto bausmę. Taip pat prašoma į bausmės laiką įskaičiuoti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-08-24, 1 val. 33 min. iki 2019-08-24, 10 val. 28 min. ir laikyti, jog vieną parą arešto jis jau yra atlikęs.
2.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. S. bausmę, vadovavosi vien bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, todėl paskyrė nuteistajam E. S. bausmę kaip pilnamečiam asmeniui, nors jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis ir jam turėjo būti taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje. Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių, taip pat turi atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kita.
2.3. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su E. S. paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą – netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir išvis nesivadovavo BK bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais. Prokuroras pažymi, jog atsižvelgus į tai, kad E. S. neturi savo turto ir nedirba, tačiau anksčiau nebuvo teistas, jam nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, po nusikalstamų veikų padarymo daugiau neprasikalto, administracine tvarka nebaustas, jam gali būti skiriama ne pati griežčiausia – laisvės atėmimo, o švelnesnė, t. y. arešto bausmė.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Klaipėdos
apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). 5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Klaipėdos
apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam E. S. paskirta bausme, be to, mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė nuteistajam kaip nepilnamečiui BK XI skyriaus nuostatų. Būtent šiais klausimais nutartyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas. 7. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir visiškai nesivadovavo bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais BK 90 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas šiems prokuroro apeliacinio skundo argumentams pritaria ir mano, jog jie yra pagrįsti.
8. BK
80 straipsnis įtvirtina nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, įtvirtintų BK XI skyriuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtį, t. y.: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. 9. BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje nurodytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. S. bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad E. S. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, visiškai neatsižvelgė į tai, kad E. S. nusikalto, būdamas nepilnametis (BK 80 straipsnis, 90 ir 91 straipsniai), nepaminėjo ir neįvertino nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Pažymėtina, nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, nurodė, jog atsižvelgia į E. S. asmenybę, t. y. į tai, kad jis administracine tvarka baustas tris kartus, taip pat ir už nusižengimus, kuriuos įvykdė būdamas neblaivus, į tai, kad iš ankstesnių baustumų išvadų jis nepadarė, tačiau nepaminėjo ir neatsižvelgė į tai, kad E. S. praeityje neteistas ir abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo E. S. daugiau nebeprasikalto, mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog E. S., kaip nepilnamečiui, už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti paskirta ne griežčiausia – laisvės atėmimo, tačiau švelnesnė – arešto bausmė.
11. Pažymėtina, jog BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiame BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuojant sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, Nr. 2K-181/2014, 2K-208/2014). Pažymėtina ir tai, kad E. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jam turi būti taikomos ne tik minėtos bendrosios bausmių skyrimo nuostatos, tačiau ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, kurie išskirtinai pabrėžia, jog nepilnamečiam asmeniui laisvės atėmimo bausmė skiriama tik esant neišvengiamam būtinumui ir reikalingumui, t. y. kruopščiai įvertinus nepilnamečio kaltininko visuomenei keliamą pavojingumą, įvertinus jo charakteristiką, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad E. S. anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, po nusikalstamų veikų padarymo daugiau nebeprasikalto, griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų nei bendrųjų, nei nepilnamečiams taikomų baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Įvertinusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei aukščiau nurodytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus E. S. būtent arešto bausmę.
12. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti:
E. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirti 10 (dešimties) parų arešto bausmę, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, ir paskirti E. S. galutinę 10 (dešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti į E. S. paskirto arešto laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-08-24 1 val. 33 min. iki 2019-08-24 10 val. 28 min. ir laikyti, jog vieną parą arešto jis jau yra atlikęs.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Regina Bertašienė
Kristina Baškienė
Savinijus Katauskas