MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 19 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės E. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, neįgalus (40 procentų darbingas), administracine tvarka baustas, teistas 2015-11-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 12 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val., per mėnesį visuomenės labui. 2015-12-31 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2015-11-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
G. R. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 8.34 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau 3 smūgių kumščiu į nugarą savo žmonai S. R., taip smurtaudamas savo šeimos nariui, žmonai S. R. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią G. R. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-11-17 apie 8 val., miegamajame kambaryje, gulint lovoje, susipyko su žmona S. R., dėl jos nenoro dirbti. Tada liepė žmonai dingti iš lovos bei kumščiu sudavė 2-3 smūgius, tiksliai kiek pasakyti negali, nes nepamena, į nugarą arčiau peties. Mano, kad sudavus smūgius galėjo sukelti jai skausmą. Tuo metu kambaryje (miegamajame) jie buvo dviese su S. R.. S. R. išbėgo į lauką, nes jis jai pagrasino, kad paims diržą ir ją nuplaks, jei ji neapsiramins. Gailisi, kad sukėlė S. R. fizinį skausmą, jos atsiprašė, jie gyvena kartu toliau, ji jam atleido. Tačiau negrasino užmušti S. R., jai pasakė, kad ją nuplaks diržu, gal jai pasigirdo. Lauke jis praėjo pro šalį parsinešti malkų ir jai nieko nedarė, o ji pati lauke laukė policininkų ir nėjo į namą (36-37 b. l.).
Kaltinamojo G. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
- pranešimu ROIK 0116000643192, kuriuo pranešta, kad vyras mušė pranešėją rankomis, neįleidžia į namus (8 b. l.);
- 2016-11-17 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo patvirtinta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji S. R. pareiškė, kad vyras jai trenkė kumščiu tris kartu į dešinę nugaros mentę, dėl sumušimų ji patyrė fizinį skausmą (9-10 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios S. R. parodymais, kur ji parodė, kad su vyru G. R. kartu gyvena 34 metus ir veda bendrą ūkį, gyvena po santuokos bendrai įgytame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ji nedirba, tai G. R. jai nuolat priekaištauja, kad ji nesiieško darbo ir niekur nedirba, o jis gauna invalidumo pašalpą. 2016-11-17 ryte vyrui G. R. pasakė, kad internete matė darbo skelbimą, kad yra reikalinga fejerverkų pardavėja keletai savaičių, bet ji pradėjo sakyti, kad neapsimokėtų įsidarbinti, nes kainuotų kelionė į Mažeikius bei atskaičiuotų antstoliai. Tai išgirdęs G. R. pradėjo pykti ir šaukti ant jos, kad ji nenori dirbti ir kada pagaliau įsidarbins, taip tarp jų prasidėjo konfliktas, jis pradėjo ją kolioti. Po to, jis jai sudavė į nugarą, į dešinę mentį, ne mažiau 3 smūgių, tuo metu ji gulėjo į jį atsukusi nugarą, apsiklojusi nugaros antklode nebuvo. G. R. suduoti smūgiai buvo stiprūs, sukėlė jai fizinį skausmą, ji net pradėjo verkti iš skausmo, vėliau mėlynių neatsirado. Jis pradėjo šaukti, kad ji dingtų iš namų, grasino ją užmušti, todėl ji apsirengė ir išėjo pasakiusi, kad iškvies policiją. Ji paskambino ir apie įvykį pranešė policijai bei laukė lauke atvykstančių policininkų. Atvykę policininkai išvežė G. R.. Jai sužalojimai padaryti nebuvo, į gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Jai buvo padaryta tik fizinė žala, nes buvo sukeltas fizinis skausmas (17-18 b. l.).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. R. kilusio konflikto metu tris kartus kumščiu trenkė į nugarą nukentėjusiajai, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei S. R.. Bylos aplinkybės yra aiškios, G. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusios parodymais, tarnybiniu pranešimu bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2016 m. gruodžio 6 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. R. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės, dėl siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu G. R. sutiko.
Skirdamas kaltinamajam G. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, už analogišką veiką (20-21 b. l.), bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (23-24 b. l.), nedirbantis, turintis neįgalumą, darbingumas 40 proc. (27-28 b. l.), vedęs (22 b. l).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. R. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas su-laikymas nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. (39, 40 b. l.), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad jis yra atlikęs keturias dienas laisvės apribojimo bausmės.
Kaltinamajam G. R. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 3, 7, 9–10 dalyse.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. kardomoji priemonė neskirtina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. R. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad G. R. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti kaltinamajam G. R., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti kaltinamajam G. R., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti G. R..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Andželika Butkuvienė