Civilinė byla Nr. e2A-315-945/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06943-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;

2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1

                        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei antstolei G. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. spalio 5 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje. Dėl antstolės taikytų jam priklausančių piniginių lėšų, esančių Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, arešto, jis negalėjo gauti ir naudotis piniginėmis lėšomis, kurios buvo būtinos, kad galėtų įsigyti asmens higienos priemonių, skalbimo miltelių, pašto vokų bei ženklų. Ieškovas negalėjo papildomai įsigyti ir maisto, nuolat jausdavo alkį bei silpnumą, svaigo galva, vyko įvairūs kiti neigiami organizmo pokyčiai. Dėl antstolės taikytų ribojimų jis taip pat negalėjo įsigyti drabužių, avalynės, apatinio trikotažo. Dėl būtinų higienos bei kitų priemonių įsigijimo jam tekdavo kreiptis į kitus kalinius, dėl ko jis buvo žeminamas, tapo pašaipų objektu, gyveno streso būsenoje, patyrė emocinį bei psichologinį sveikatos sutrikimą. Gyvenimą tokiomis sąlygomis ieškovas nurodė vertinantis kaip nežmogišką elgesį ir žiaurumą. Kadangi antstolės patvarkymai, susiję su jam priklausančių piniginių lėšų, esančių Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, areštu, buvo priimti viršijant įgaliojimus, atsakovė turi atlyginti ieškovui neturtinę žalą.  

2.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nėra jos civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Dėl jos priimtų patvarkymų areštuoti ieškovui priklausančias pinigines lėšas, esančias Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, atsakovas negalėjo patirti jokių neigiamų pasekmių, kadangi jis savo sąskaitoje neturėjo piniginių lėšų, pagal patvarkymus nebuvo daromi jokie išskaitymai, į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta jokia reikšminga pinigų suma. Ieškovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. spalio 5 d. negalėjo naudotis piniginėmis lėšomis, kadangi visi ribojimai buvo atšaukti 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymu. Pagal galiojančius teisės aktus suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, taip pat aprūpinami švariais rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis. Be to, ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per didelė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 300 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

4.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių, jog atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, galėjusius jam sukelti dvasinius išgyvenimus, moralines kančias ar pan. Antstolė, priimdama 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes tokią teisę jai suteikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Teismas taip pat nustatė, kad jokie antstolės veiksmai, atlikti vykdomosiose bylose skolininko (ieškovo šioje byloje) atžvilgiu, nebuvo pripažinti neteisėtais CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. skundžiant atskirus vykdymo veiksmus, kas pagal formuojamą teisminę praktiką turi reikšmės ieškovui įrodinėjant atsakovės atliktų veiksmų neteisėtumą.

5.       Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl priimtų patvarkymų jis negalėjo įsigyti maisto bei kitų būtinų prekių įkalinimo įstaigoje, nurodydamas, jog tokią situaciją nulėmė ne antstolės veiksmai, o objektyvi situacija, iš dalies nulemta paties ieškovo veiksmų. Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje jis neturėjo jokių piniginių lėšų, jų negavo visą laiką, kuomet buvo laikomas minėtoje įstaigoje, pats prašė artimų giminaičių piniginių lėšų jam nesiųsti.

6.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad antstolė operatyviai reagavo į ieškovo 2018 m. kovo 9 d. skundą, kuriame jis išdėstė argumentus dėl arešto jo piniginėms lėšoms taikymo pagrįstumo, ir 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymu panaikino visose vykdomosiose bylose priimtus patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Ir nors civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas galimai negavo minėto antstolės patvarkymo, tačiau tai niekaip nepablogino jo faktinės padėties, buvusios iki šio patvarkymo priėmimo, nesukėlė ir net negalėjo sukelti jokių dvasinių kančių ar kitų nematerialaus pobūdžio praradimų (pažeminimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ar pan.), sudarančių pagrindą neturtinės žalos atsiradimui.

7.       Teismas konstatavo, kad, nesant neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, atsakovės atžvilgiu civilinė atsakomybė negalima. 

8.       Teismas taip pat nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš antstolio dėl vykdant jo tiesiogines funkcijas atliktų veiksmų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti, tenkinti jo ieškinį ir priteisti iš atsakovės 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Priimdama 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymus antstolė areštavo visas jo pinigines lėšas, gaunamas iš artimųjų asmenų, nepalikdama jokių lėšų jo būtiniausiems poreikiams patenkinti, nors pagal tuo metu galiojusias CPK 736 straipsnio nuostatas galėjo išieškoti tik 50 proc., o nuo 2017 m. gruodžio 1 d. – tik 30 proc. jo iš artimųjų asmenų gaunamų pajamų. Nei antstolis, nei teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 pateiktu išaiškinimu, kad skolininkui į laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai ir joms taikomi išskaitų dydžiai, numatyti CPK 736 straipsnyje. Šios aplinkybės patvirtina antstolės veiksmų neteisėtumą.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolė operatyviai reagavo į jo skundą. Patvarkymą dėl lėšų arešto antstolė priėmė 2018 m. balandžio 13 d., t. y. praėjus 1 mėn. ir 4 d. nuo skundo gavimo, nors pagal CPK 510 ir 512 straipsnių nuostatas tai turėjo būti padaryta per 5 darbo dienas.

1.3.                      Be to, antstolė nevykdė pareigos apie priimtą patvarkymą informuoti ieškovą. Nei ieškovas, nei Kauno tardymo izoliatorius jokio atsakymo iš antstolės negavo. Teismas pagal bylos medžiagą nustatė, kad patvarkymą antstolė priėmė 2018 m. balandžio 13 d., o išsiuntė 2018 m. kovo 9 d., kas kelia abejones, ar ieškovui ir Kauno tardymo izoliatoriui buvo išsiųsti kokie nors dokumentai. Kadangi Kauno tardymo izoliatorius negavo antstolės 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymo, sąskaita buvo užblokuota iki to laiko, kol ieškovas išvyko į kitą laisvės atėmimo įstaigą.

1.4.                      Ne ieškovo prašymas artimiesiems nesiųsti lėšų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nulėmė nepatogumus, bet neteisėti antstolės veiksmai, dėl kurių jis šių lėšų nebūtų galėjęs panaudoti.

1.5.                      Dėl neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), t. y. nepatogumus, nes negalėjo įsigyti būtiniausių reikmenų, vokų, pašto ženklų, telefono kortelių, maisto ir vitaminų, sumažėjo jo bendravimo galimybės su artimaisiais. Dėl taikomų apribojimų jam teko skolintis būtinas priemones, už ką jis buvo nubaustas drausmine tvarka, dėl ko per savo vestuves ir dar 6 mėn. po jų neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir patyrė dvasines kančias.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad prašymas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas, nes neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš antstolio už jo veiksmus, atliktus vykdant tiesiogines funkcijas, nėra numatytas jokiame teisės akte. Be to, antstolės veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, kadangi ieškovo sąskaitoje niekuomet nebuvo piniginių lėšų, todėl jokie realūs išskaitymai antstolės patvarkymų pagrindu nebuvo atlikti. Be to, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų“ 63 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Ieškovo abejonės, ar antstolė priėmė 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymą ir jį išsiuntė į Kauno tardymo izoliatorių, yra nepagrįstos. Dokumentų išsiuntimo faktą patvirtina į bylą pateikti siuntų išrašai. Tai, kad Kauno tardymo izoliatorius minėto patvarkymo negavo, nepatvirtina atsakovės kaltės. Ieškovo cituojama kasacinio teismo nutartis priimta vėliau, nei antstolės patvarkymai areštuoti lėšas sąskaitoje. Patvarkymų priėmimo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte buvo įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte buvo įtvirtintas draudimas išieškojimą nukreipti į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA. Kasacinis teismas tik 2017 m. gruodžio 19 d. išaiškino, kad, vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, ribojimas taikomas ir sąskaitose esančioms lėšoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       Byloje reiškiamas reikalavimas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.246–6.249 straipsniais, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti tokias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, atsakovas turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

13.       Nagrinėjamu atveju neteisėtus atsakovės veiksmus ieškovas sieja su patvarkymų, priimtų vykdant antstolio funkcijas, kuriais buvo apribotos ieškovo teisės naudotis laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis priėmimu bei savalaikiu jų nepanaikinimu.

14.       Kaip matyti iš bylos ir prie jos pridėtų septynių vykdomųjų bylų medžiagos, atsakovė vykdo piniginių lėšų išieškojimą iš ieškovo. Keturiose vykdomosiose bylose (Nr. 0088/03/05036, Nr. 0088/03/05037, Nr. 0088/03/05255, Nr. 0088/04/00334) atsakovė 2017 m. liepos 19 d. priėmė po du patvarkymus, kurių vienu, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo ieškovo lėšas išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms, esančias Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje ir įpareigojo įkalinimo įstaigą lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, o kitu, vadovaudamasi CPK 733–743 straipsniais, įpareigojo Kauno tardymo izoliatorių iš ieškovo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo sumos, viršijančios minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo sumos, neviršijančios MMA, bei šias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Vykdomojoje byloje Nr. 0088/17/00594 tokie patvarkymai buvo priimti 2017 m. rugpjūčio 2 d. Vykdomosiose bylose Nr. 0088/17/00552 ir Nr. 0088/17/00702 2018 m. sausio 2–3 d. buvo priimta po vieną patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų CPK 733–743 straipsnių pagrindu. Ieškovas nurodo, kad aptartais patvarkymais antstolė neteisėtai atėmė iš jo galimybę naudotis minimaliems poreikiams tenkinti būtinomis lėšomis.

15.       Kaip matyti tiek iš ieškinio, tiek ir iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas neįvardijo jokių argumentų, kuriais jis ginčytų nutarties 14 punkte nurodytų antstolės CPK 733–743 straipsnių pagrindu priimtų patvarkymų turinio ar priėmimo procedūrų teisėtumą. Nukreipdama išieškojimą į ieškovo pajamas antstolė nurodė įstatymo reikalavimus atitinkančias išskaitymo ribas. Į bylą taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, kad patvarkymai buvo išsiųsti įkalinimo įstaigai, byloje nėra duomenų, jog jų teisėtumas būtų nuginčytas CPK 512 straipsnyje nustatyta tvarka.

16.       Ieškovas nurodo, kad jo teisės buvo pažeistos antstolei priimant nutarties 14 punkte nurodytus patvarkymus, kuriais išieškojimas, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, buvo nukreiptas į ieškovo turimas pinigines lėšas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta paties ieškovo cituojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017), CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko pradėjus išieškojimą jau turimo turto (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš skolininko vykdant išieškojimą gaunamų darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnis, kuriame įtvirtinta taisyklė, draudžianti išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių MMA, yra CPK XLVII skyriuje, todėl taikytinas ne išieškojimui iš periodiškai skolininko gaunamų pajamų, bet iš piniginių lėšų, kuriomis skolininkas disponuoja pradedant išieškojimą. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą. Tęsiant išieškojimą iš vykdymo proceso metu gaunamų skolininko pajamų CPK 668 straipsnis nebetaikomas, toliau taikomas kitas, CPK 733–743 straipsniuose aptartas, teisinis reglamentavimas, pagal kurį skolininkui turi būti paliekama tam tikra jo vykdymo proceso metu gaunamų pajamų dalis.

17.       Aplinkybę, kad antstolė vadovavosi tokiu teisės aiškinimu, patvirtina ir nutarties 14 punkte aptartas faktas, jog antstolė dalyje bylų priėmė po du patvarkymus dėl suvaržymų ieškovui taikymo. Jeigu antstolė būtų besilaikiusi pozicijos, kad CPK 688 straipsnio pagrindu priimtas patvarkymas bus taikomas ne tik sąskaitoje jau esančioms lėšoms, bet ir pajamoms, kurias ieškovas gaus ateityje, dar vieno patvarkymo, kuriuo suvaržymai CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka nukreipiami į ieškovo pajamas, priėmimas nebūtų buvęs reikalingas. Be to, antstolei žinant, kad ieškovo sąskaitoje lėšų nėra, dviejose vėliausiai užvestose vykdomosiose bylose patvarkymai CPK 688 straipsnio pagrindu net nebuvo priimami, ribojimai CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka buvo pritaikyti tik pajamoms, kurias ieškovas galėtų gauti vykdymo proceso eigoje.

18.       Nutarties 15–17 punktuose aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad antstolės patvarkymais ieškovo teisės buvo nepagrįstai apribotos tik ta apimtimi, kuria, priimdama patvarkymus dėl sąskaitoje esančių lėšų arešto CPK 688 straipsnio pagrindu, antstolė kartu, vadovaudamasi CPK 668 straipsnio nuostatomis, nenurodė, kad suvaržymai nėra taikomi įpareigojimo nustatymo metu sąskaitoje buvusiai sumai, neviršijančiai MMA.

19.       Kita vertus, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, realių pasekmių toks perteklinis, teisės aktų reikalavimų neatitinkantis suvaržymas nesukūrė. Kaip nurodė atsakovė ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvarkymų pagrindu lėšos iš ieškovo sąskaitos įkalinimo įstaigoje nebuvo nurašomos, kadangi jų sąskaitoje nebuvo. Kitaip tariant, ieškovas patvarkymų priėmimo metu sąskaitoje neturėjo piniginių lėšų, todėl CPK 688 straipsnio pagrindu priimti patvarkymai realiai nebuvo vykdomi ir jokios ieškovo teisės ar teisėti interesai jais nebuvo pažeisti.

20.       Ieškovas akcentuoja, kad pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, kadangi jo teisės buvo apribotos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. spalio 5 d. Nesutikdama su tokia ieškovo pozicija teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 15–17 punktuose, atsakovui vykdymo proceso pradžioje neturint turto (piniginių lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje), vėlesniam išieškojimui iš jo gaunamų lėšų (pajamų) galėjo būti taikomi tik CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka priimtuose patvarkymuose nustatyti apribojimai, paliekant ieškovui įstatyme nustatyto dydžio pajamų dalį. Kartu pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, ir šie suvaržymai ieškovui realiai nebuvo pritaikyti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovo nurodomu suvaržymų taikymo laikotarpiu į jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje buvo pervesta lėšų, jog vykdydama patvarkymą įkalinimo įstaiga kokią nors dalį tokių lėšų pervedė antstolei. Nurodytos aplinkybės paneigia priežastinio ryšio tarp nutarties 18 punkte konstatuoto nepagrįsto ieškovo teisių suvaržymo ir jo nurodomų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų egzistavimą.

21.       Tas pats pasakytina ir apie ieškovo argumentą, kad jo teisės nepagrįstai buvo suvaržytos antstolei laiku neišsprendus ieškovo skundo dėl suvaržymų panaikinimo bei apie priimtą sprendimą neinformavus ieškovo ir suvaržymus taikiusios įkalinimo įstaigos. Kaip minėta nutarties 14 punkte, patvarkymai, kuriais ieškovo atžvilgiu buvo taikyti pertekliniai, teisės aktų reikalavimų neatitinkantys suvaržymai, buvo priimti 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. CPK 510 straipsnyje reglamentuojamo skundo dėl antstolio veiksmų per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą ieškovas antstolei neteikė. Tą patvirtina paties ieškovo 2018 m. rugsėjo 30 d. į bylą pateikti teismų procesiniai dokumentai, kuriais konstatuotas netinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas. Nors ieškovo 2018 m. kovo 9 d. antstolei pateiktas dokumentas buvo įvardintas kaip skundas, juo nebuvo prašoma panaikinti antstolės patvarkymus, ieškovas prašė antstolės panaikinti jo atžvilgiu pritaikytus suvaržymus. Dėl nurodytų aplinkybių antstolė gautą dokumentą pagrįstai įvertino ne kaip skundą dėl antstolio veiksmų, bet kaip vykdymo proceso metu skolininko pareikštą prašymą, kurį išnagrinėjo priimdama 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymą, kuriuo panaikino visus ieškovo atžvilgiu taikytus suvaržymus.

22.       Kartu pabrėžtina, kad antstolės pateikti duomenys apie po 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymo priėmimo Kauno tardymo izoliatoriui siųstą pašto siuntą patys savaime neleidžia spręsti, jog antstolė siuntė būtent informaciją apie suvaržymų ieškovo atžvilgiu taikymo panaikinimą. Kad ši informacija nebuvo gauta, patvirtino ne tik ieškovas, bet ir įkalinimo įstaiga 2019 m. rugsėjo 27 d. rašte. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 15, 20 punktuose, ankstesnis pranešimas būtų nulėmęs CPK 733–743 straipsnių pagrindu taikomų suvaržymų ieškovo pajamoms, kurių teisėtumo ieškovas neginčijo, galiojimą, o ieškovo neteisėtu įvardintas CPK 688 straipsnio pagrindu taikytas lėšų ieškovo sąskaitoje areštas nebuvo tęstinio pobūdžio.

23.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas ne tik neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, tačiau neįrodė ir paties neturtinės žalos fakto. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala gali būti atlyginama tik įstatyme numatytais atvejais, o antstolio pareigos atlyginti savo veiksmais vykdant išieškojimą padarytą neturtinę žalą įstatymai nenumato, teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas aiškindamas aptariamą normą yra nurodęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus žalos atlyginimą priteisti tiesiogiai taikydami Konstituciją. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

24.       Kita vertus, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių jo turėtą neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinti pinigais. Kaip minėta nutarties 20 punkte, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo sąskaitoje įkalinimo įstaigoje buvo lėšų, kurioms realiai buvo pritaikyti pertekliniais, neteisėtais pripažinti suvaržymai. Net jeigu ieškovas ir turėjo neigiamų išgyvenimų dėl piniginių lėšų stygiaus, tai nulėmė lėšų neturėjimas, bet ne faktas, kad į potencialias lėšas, kurių ieškovas neturėjo, antstolė buvo nukreipusi išieškojimą. Ieškovo argumentai, kad dėl taikytų suvaržymų jis buvo priverstas pažeidinėti įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, už ką 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovui taikyta nuobauda, negali būti vertinami kaip patvirtinantys neturtinės žalos dėl antstolės veiksmų faktą. Pirma, kaip matyti iš nutarimo skirti nuobaudą turinio, ieškovas buvo nubaustas už nelegalų susirašinėjimą su kitu įkalintu asmeniu. Byloje nėra jokių duomenų, kad toks susirašinėjimas buvo kažkuo susijęs su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie piniginių lėšų stygių dėl jam taikytų suvaržymų. Antra, nuobauda ieškovui buvo taikoma už jo paties neteisėtus veiksmus ir šio fakto nepaneigia netinkamo ieškovo elgesio priežastys. Kitaip tariant, ieškovo nurodomos pasekmės yra sąlygotos jo paties netinkamo elgesio, o ne antstolės neteisėtų veiksmų.

25.       Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad, ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas jo ieškinį atmetė pagrįstai, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Marius Bartninkas 

Edvardas Paliokas

                                                Mindaugas Šimonis