Administracinė byla Nr. A552-2682/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00224-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 5; 38
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko
(pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos atstovui A. N.,
atsakovo
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovui D. G.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą
atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos
ministerijos dėl vilkinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų
kolegija
n u s t
a t ė :
I.
Pareiškėjas A. B. kreipėsi
į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos
apsaugos ministerija, SAM) ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros
veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Tarnyba) vilkina pateikti
atsakymą į jo 2011 m. lapkričio 7 d. skundą; 2) įpareigoti
atsakovus raštu atsakyti į šį skundą.
Skunde (b. l. 2) pareiškėjas paaiškino,
kad 2011 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos
ministeriją. Pastaroji 2011 m. lapkričio 14 d. perdavė jo
skundą nagrinėti Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos
apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), tačiau iki šiol nei viena iš
nurodytų institucijų nepateikė A. B. atsakymo.
Atsakovas Valstybinė
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko
ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 9-10)
paaiškino, kad SAM 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 4-(1.23-11)-3925
persiuntė A. B. 2011 m. lapkričio 7 d. skundą
Inspekcijai, kurios teisių perėmėja yra Tarnyba. Dėl Tarnybai nežinomų
priežasčių Inspekcija pareiškėjo skundo neišnagrinėjo, jo neperdavė ir
Tarnybai. Tarnyba, tik 2012 m. sausio 20 d. iš Sveikatos
apsaugos ministerijos gavusi A. B. 2012 m. sausio 14 d.
skundą, sužinojo, kad pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. skundas
nėra išnagrinėtas ar perduotas jai nagrinėti. Tarnyba pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 7 d.
skundą gavo tik 2012 m. vasario 1 d., kai jo kopija buvo
persiųsta SAM 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. (1.23-11)4-407.
Vadovaudamasi Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos
aprašu, patvirtintu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai
tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus
2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. T1-31 (toliau – ir
Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas), Tarnyba A. B. skundo
priėmimo metu nustatė skundo trūkumų, kuriuos išdėstė 2012 m. vasario 3 d.
rašte Nr. D2-11-12-(1.20.). Šiuo sprendimu nėra apribota pareiškėjo teisė
skųstis dėl galimai pažeistų teisių gynimo ir asmens sveikatos priežiūros
paslaugų kokybės įvertinimo, tačiau siekiant ją įgyvendinti nurodyti trūkumai privalo
būti pašalinti.
Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija
prieštaravo A. B. skundo tenkinimui.
Atsiliepime (b. l. 19-21) nurodė, kad A. B. skundas buvo gautas 2011 m. lapkričio 10 d.,
t. y. tuo metu, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir
pacientų saugos valstybinę kontrolę bei ekspertizę vykdė Inspekcija. Todėl, įvertinusi
A. B. skundo turinį ir vadovaudamasi įstatymais bei
poįstatyminiais teisės aktais, SAM jo kreipimąsi pagal kompetenciją persiuntė
nagrinėti Inspekcijai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundą persiuntė Inspekcijai
per 4 dienas nuo jo gavimo, kai teisės aktai nustato 5 darbo dienų terminą
persiųsti skundą nagrinėti tam subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus
sprendimui priimti. Dėl šios priežasties pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog
SAM vilkino jo skundo nagrinėjimą. Be to,
2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 4-(1.23-11)-3926 A. B. buvo informuotas, kad jo skundą pavesta nagrinėti
Inspekcijai. Skundo nagrinėjimas Inspekcijoje turi būti baigtas per 3 mėnesius
nuo skundo Inspekcijoje gavimo dienos. Darant prielaidą, jog A.
B. skundą Inspekcija gavo 2011 m. lapkričio 14 d., išnagrinėti
jį privalėjo iki 2012 m. vasario 14 d. Dėl vilkinimo
priimti sprendimą A. B. į teismą kreipėsi 2012 m. sausio 17 d.,
t. y. anksčiau nei baigėsi terminas sprendimui priimti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė (b. l. 40-43).
Teismas, sistemiškai įvertinęs
Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-941 (neteko
galios nuo 2012 m. sausio 1 d.), 1, 8.1 ir
9.11 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau
– ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 4 dalies, Asmenų
aptarnavimo ir jų prašymų ir skundų nagrinėjimo Sveikatos apsaugos
ministerijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-864 (toliau –
ir Taisyklės), 9 punktą, padarė išvadą, kad SAM,
2011 m. lapkričio 10 d. gavusi A. B. 2011 m. lapkričio 7 d.
skundą dėl galimai netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo sveikatos priežiūrą
teikiančioje įstaigoje (VšĮ Kauno miesto 2-oje klinikinėje ligoninėje),
teisėtai ir pagrįstai, nepraleisdama įstatyme nustatyto 5 darbo dienų termino,
2011 m. lapkričio 14 d. persiuntė jį nagrinėti Inspekcijai
pagal kompetenciją ir tą pačią dieną apie skundo persiuntimą informavo
pareiškėją. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog SAM vilkina pateikti atsakymą į
2011 m. lapkričio 7 d. skundą ir įpareigoti SAM atsakyti
pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, ar Inspekcija gavo skundą
ir ar ji pradėjo šio skundo nagrinėjimo procedūrą, tačiau akivaizdu, kad
pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną, t. y. 2012 m. sausio 23 d.,
Inspekcija neprivalėjo būti išnagrinėjusi jo skundo ir pateikusi atsakymą, nes
pagal Skundo nagrinėjimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje tvarkos
aprašo, patvirtinto Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d.
įsakymu Nr. 3V-35 (toliau – ir Aprašas), 32 punktą, šį skundą Inspekcija
turėjo teisę nagrinėti 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Atsižvelgiant į
tai, kad skundą Inspekcijai SAM išsiuntė 2011 m. lapkričio 14 d.,
galima preziumuoti, jog paskutinė diena sprendimui dėl šio skundo priimti buvo
2012 m. vasario 14 d. Turimi įrodymai patvirtina, kad
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, nuo
2012 m. sausio 1 d. veikianti kaip Inspekcijos teisių ir
pareigų perėmėja (Vyriausybės 2011 m. liepos 7 d. nutarimas
Nr. 819 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinę medicininio audito
inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos“) tik
2012 m. vasario 1 d. gavusi A. B. skundą,
teisėtai ir pagrįstai, nepraleisdama įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino,
2012 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą
Nr. D2-11-12-(1.20.) ir apie tai informavo A. B..
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo nagrinėjimo termino Tarnyba nepraleido, net
jei šis terminas būtų skaičiuojamas nuo skundo gavimo SAM dienos, todėl pareiškėjo
argumentai, jog Tarnyba vilkina pateikti jam atsakymą, atmesti kaip nepagrįsti.
Atitinkamai atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
kadangi Tarnyba 2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr.
D2-11-12-(1.20.) atsakė pareiškėjui ir šis administracinis aktas nagrinėjamoje
byloje nėra ginčijamas.
III.
Pareiškėjas A. B. pateikė
apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 50-51).
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais
pagrindiniais argumentais:
1.
Pirmosios instancijos teismas be
pareiškėjo sutikimo iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalindamas Inspekciją ir
į bylą atsakovu įtraukdamas Tarnybą, pažeidė Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 ir 57 straipsnio
nuostatas.
2.
Teismas nenustatė aplinkybių,
kurios turi esminės reikšmės šiame ginče (ABTĮ 85-87 str.), t. y.
nepasisakė, ar: a) SAM, persiųsdama 2011 m. lapkričio 7 d.
skundą Inspekcijai ir 2011 m. lapkričio 14 d. rašte
nepaaiškindama tokio elgesio priežasčių, veikė teisėtai ir pagrįstai; 2) SAM
buvo kompetentinga vertinti jai pateikto skundo tinkamumą ir tik pripažinusi,
kad skundas atitinka nustatytus reikalavimus, galėjo jį persiųsti
reorganizuojamai Inspekcijai, bet ne tiesiogiai Tarnybai.
3.
Byloje būtina išreikalauti naujus
įrodymus, kurie leistų išsiaiškinti, ar Inspekcija gavo jai persiųstą skundą ir
pradėjo jo nagrinėjimo procedūrą. Pareiškėjo manymu, apie skundo trūkumus jis turėjo
būti informuotas nedelsiant.
Atsakovas Valstybinė
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atsiliepimu (b. l. 55-56) prašo
pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio
teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes teismo teisė pakeisti proceso šalį jos
teisių perėmėju yra įtvirtinta ABTĮ 55 straipsnyje.
Atsakovas Sveikatos
apsaugos ministerija atsiliepimu (b. l. 57-59) nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu
skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad įstatymai nesuteikia SAM įgaliojimų atlikti
asmens sveikatos priežiūros įstaigose teiktų sveikatos priežiūros paslaugų
kontrolės, todėl Sveikatos apsaugos ministerija nėra tinkamas atsakovas šioje
byloje. Kadangi pareiškėjo skundo dalykas buvo priskirtas Inspekcijos
kompetencijai, būtent ši institucija privalėjo vertinti skundo atitikimą
formaliems reikalavimams ir nustatyti skundo trūkumus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje
pareiškėjas A. B. kelia
administracinį ginčą dėl to, kad atsakovas SAM ir Inspekcija vilkino atlikti jų
kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y. įstatymų nustatytais terminais atsakyti
į pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. skundą.
Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio
4 dalis nustato, jog jeigu viešojo administravimo subjektas neturi
įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto
klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo
administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša
asmeniui. Taisyklių 9 punktas taip pat nustato, kad jeigu SAM, kuriai
pateiktas prašymas (skundas), neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo (skundo) gavimo išsiunčia
prašymą (skundą) kompetentingai institucijai (pasilikdama kopiją) ir raštu
praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad SAM, 2011 m. lapkričio 10 d. gavusi pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma atlikti medicininį auditą sveikatos priežiūrą teikiančioje įstaigoje (VšĮ Kauno miesto 2-oje klinikinėje ligoninėje), 2011 m. lapkričio 14 d. persiuntė jį nagrinėti pagal kompetenciją Inspekcijai ir tą pačią dieną apie skundo persiuntimą raštu informavo pareiškėją (b. l. 11, 24). Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 9 punktas numatė, kad būtent Inspekcija kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pagal šią kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.
Todėl, remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad
atlikdama nurodytus veiksmus, SAM įstatyme nustatyto 5 darbo dienų termino
nepraleido ir jos veiksmai persiunčiant pareiškėjo skundą jį nagrinėti
kompetentingai institucijai, t. y. Inspekcijai, laikytini teisėtais ir pagrįstais.
Teisės aktai neįpareigoja Sveikatos apsaugos ministeriją vertinti pateikto
skundo atitikimą konkrečių teisės aktų reikalavimams ir jo pagrįstumą, jei skundo
nagrinėjimas nepriklauso šios institucijos kompetencijai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad
apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjo argumentai, kad SAM, persiųsdama jo
skundą, jam nepaaiškino to priežasčių, yra pagrįsti. Tačiau tai laikytina
formaliu informacinio rašto trūkumu, kuris iš esmės nepažeidė pareiškėjo teisių
bei teisėtų interesų ir nesudaro pagrindo laikyti aptariamų Sveikatos apsaugos
ministerijos veiksmų neteisėtais.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar
atsakovas Tarnyba, nuo 2012 m. sausio 1 d. veikianti kaip
Inspekcijos teisių ir pareigų perėmėja, laiku išnagrinėjo pareiškėjo skundą,
svarbu nustatyti, ar Tarnyba laikėsi Skundų nagrinėjimo Inspekcijoje tvarkos
aprašo 32 punkto nuostatų, kurios numatė, kad skundo nagrinėjimas turi būti
baigtas per 3 mėnesius nuo skundo Inspekcijoje gavimo dienos.
Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su
pirmosios instancijos nurodytu termino, per kurį Inspekcija turėjo priimti
sprendimą, skaičiavimu, kuriuo remiantis, atsižvelgiant į tai, kad skundą
Inspekcijai SAM išsiuntė 2011 m. lapkričio 14 d., paskutine diena
sprendimui dėl šio skundo priimti laikytina 2012 m. vasario 14 d. Kadangi
pagal byloje esančius dokumentus, Tarnyba, tik 2012 m. vasario 1 d. gavusi pareiškėjo
skundą, 2012 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. D2-11-12-(1.20.) ir apie jo
priėmimą informavo pareiškėją (b. l. 14, 17, 18), konstatuotina, kad Tarnyba
teisėtai ir pagrįstai, nepraleisdama įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino,
atsakė į pareiškėjo pateiktą skundą.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m.
vasario 3 d. sprendime Nr. D2-11-12-(1.20.) Tarnyba nurodė teisės aktų reikalavimus,
kurių neatitiko pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. skundas. Atsižvelgdama į tai,
teisėjų kolegija pažymi, kad priimtu Tarnybos sprendimu pareiškėjui neužkertamas
kelias pakartotinai tuo pačiu klausimu kreiptis į Tarnybą, pašalinus nurodytus
skundo trūkumus.
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas
ir tuo, kad teismas pažeidė ABTĮ 54 straipsnio nuostatas, kadangi be
pareiškėjo sutikimo į bylos nagrinėjimą atsakovu įtraukė Tarnybą, iš trečiųjų
suinteresuotų asmenų pašalindamas Inspekciją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis ABTĮ 55 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais,
kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio
asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba
reikalavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių
perėmėju. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teisių perėmimas galimas
bet kurioje proceso stadijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-466/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį
civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m.
liepos 7 d. nutarimu Nr. 819 nurodė, kad Inspekcija reorganizuojama ją prijungiant
prie Tarnybos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymo V-839 16.4 punktą, nuo 2012 m. sausio 1 d.
perėjo visos Inspekcijos teisės ir pareigos.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas
skundu kreipėsi dėl to, kad jo manymu Inspekcija vilkino atsakyti į jo 2011 m.
lapkričio 7 d. skundą, t. y. dėl šios institucijos vilkinimo atlikti
jai priskirtas funkcijas, o nuo 2012 m. sausio 1 d. Tarnybai perėmus Inspekcijos
teises ir pareigas, būtent Tarnyba 2012 m. vasario 3 d. raštu atsakė į
pareiškėjo skundą, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. sausio
26 d. nutartimi (b. l. 5) pagrįstai iš trečiųjų suinteresuotųjų
asmenų pašalino Valstybinę medicininio audito inspekciją ir atsakovu įtraukė
Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuriai buvo
perduotos visos Inspekcijos, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies, procesinės
teisės. Tokiu būdu teismas, siekdamas užtikrinti
proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, o tuo pačiu ir
pareiškėjo teisę į teisingą teismo procesą,
dar iki teisminio nagrinėjimo pirmojoje instancijoje pradžios Inspekciją
procese pakeitė jos įstatymine
teisių perėmėja – Tarnyba.
Administracinių bylų teisenos įstatymo
54 straipsnyje numatytas pareiškėjo sutikimas netinkamos šalies pakeitimui
apima tik tuos atvejus, kai procese pakeičiamas vienintelis atsakovas.
Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas papildomas atsakovas,
todėl atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pirmosios instancijos teismas
pareiškėjo teisių nepažeidė. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl
netinkamo atsakovo pakeitimo atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta,
apeliacinės instancijos teisėjų kolegija
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino
visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas,
todėl naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo
sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais
nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1
punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo A. B. apeliacinį
skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Ramūnas Gadliauskas
|
|
|
|
|
|
Irmantas Jarukaitis
|
|
|
|
|
|
Dalia Višinskienė
|
|
|
|