Civilinė byla Nr.e2-1431-656/2021

Teisminio proceso Nr.2-55-3-01548-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.6.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas,

sekretoriaujant Maženai Lazurkevič, Renatai Anderson,

dalyvaujant ieškovui J.J. ir ieškovo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, atsakovui J. A. ir atsakovo atstovui advokatui Antanui Suslavičiui, trečiojo asmens bankrutavusios J. įmonės „J.“ atstovui advokatui Valdui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui J. A. dėl netesybų sumažinimo, notaro vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, tretieji asmenys – antstolis Darius Stakeliūnas, bankrutavusi J. įmonė „J.“, D. J., Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarė Jurga Kontutienė.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ieškinio ir atsiliepimo argumentai

1.       Ieškovas ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad ieškovo ir atsakovo 2016-06-03 paskolos sutarties 4.1. punkte nustatytos 40 procentų metinės palūkanos ir 4.3. punkte nustatytos 46 procentų metinės palūkanos prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams ir jas mažinti iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų, kas laikotarpiu nuo 2016-12-03 iki 2017-12-22 sudarytų 6260 Eur; 2) pripažinus, kad teisingos ir protingos yra 5 procentų dydžio metinės palūkanos, panaikinti Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 dalyje 30 067,21 Eur palūkanų, likusi suma 6 260 Eur palūkanų; 3) Paskolos sutarties 7.1. p. Nurodytų 0,3 procentų delspinigių skaičiavimui taikyti CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą ir delspinigius mažinti iki 0,1 procento arba 18 200 Eur; 4) pripažinti Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 dalyje dėl 65 327,79 Eur delspinigių išieškojimo negaliojančiu; 5) pripažinti Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro išduotame vykdomąjame įraše Nr. JK-11055 6 260 Eur palūkanų išieškojimą negaliojančiu.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2016-06-03 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovui buvo suteikta 110 000 Eur paskola.

3.       Paskolos sutarties užtikrinimui ieškovas įkeitė atskovui turtą – gyvenamąjį namą ir 33 a žemės sklypą. Sutartyje nustatytu terminu negrąžinus paskolos, atsakovas nutraukė Paskolos sutartį ir kreipėsi į Vilniaus m. 45-ąjį notaro biurą, kuriame 2017-12-22 buvo atliktas vykdomasis įrašas Nr. JK-11055, kuris perduotas vykdyti antstoliui Dariui Stakeliūnui. Pagal vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 ieškovas su sutuoktine skolingi 220 000 Eur sumą, kurią sudaro: 100 000 Eur skola; 36 472,21 Eur palūkanos; 83 527,79 Eur delspinigiai. Antstolio paskelbtose varžytynėse įkeistas turtas buvo parduotas už 162 360 Eur. 

4.       Nors buvo parduotas Paskolos sutarties užtikrinimui įkeistas turtas, tačiau skola atsakovui ne sumažėjo, o toliau didėja, kadangi Paskolos sutarties 4.1. ir 4.3. punktuose nustatyto dydžio (40 proc. ir 46 proc.) palūkanos per metus sudaro beveik pusę jam suteiktos paskolos sumos ir dėl to yra prieštaraujančios įstatymuose bei teismų praktikoje įtvirtintam protingam palūkanų dydžiui ir pažeidžia proporcingumo ir sąžiningumo principus ir yra aiškiai per didelės.

Dėl palūkanų dydžio mažinimo 

5.       Pagal CK 6.37 str. 1 ir 3 d., palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

6.       Paskolos sutarties 4.1. p. nustatytos 40 proc. metinės palūkanos (skaičiuojamos tuo atveju, kai paskola negrąžinama iki 2016-12-03). Paskolos sutarties 4.3. p. buvo nustatytos 46 proc. metinės palūkanos (skaičiuojamos tuo atveju, kai paskolos gavėjas ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų negrąžina paskolos ar kitų įmokų).

7.       Paskolos sutarties 4.1. ir 4.3. p. nustatytas 40 ir 46 proc. dydžio metinės palūkanos ne tik prieštarauja įstatymuose, teismų praktikoje įtvirtintam protingam palūkanų dydžiui, tačiau pažeidžia proporcingumo ir sąžiningumo principus ir yra aiškiai per didelės.

8.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

9.       Už ieškovo 100 000 Eur skolą per metus apskaičiuotina 46 000 Eur palūkanų pagal 46 proc. metinę Paskolos sutartyje įtvirtintą palūkanų normą, kas sudaro beveik pusę visos paskolos sumos. Tokios palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis, neproporcingomis, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

10.       Ieškovo manymu, šiuo atveju teisingos ir protingos būtų CK 6.210 straipsnio 1 d. numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kas sudarytų 100 000 x 5 proc. = 5000 Eur per metus. Nuo 2016-12-03 iki vykdomojo įrašo išdavimo – 1 metai ir 18 dienų, todėl palūkanos sudarytų 6260 Eur  (5000 + 1260 (18 x 13,70 = 1260). 

11.       Pripažinus, kad teisingos ir protingos yra 5 proc. dydžio metinės palūkanos, Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. JK-11055 dalyje 30 067,21 Eur (36 472,21 – 6260 = 30 067,21) palūkanų naikintinas.

Dėl sutrumpinto senaties termino delspinigiams taikymo

12.       Paskolos sutarties 7.1. p. buvo įtvirtinta, kad nesilaikant paskolos grąžinimo termino paskolos gavėjas turi mokėti 0,3 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

13.       Delspinigių išieškojimui taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių terminas iki pirminio ieškinio pareiškimo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškovas prašo taikyti CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą ir delspinigius skaičiuoti už pusę metų, kas sudaro 54 600 Eur. 

Dėl delspinigių mažinimo

14.       Net ir taikius sutrumpintą šešių mėnesių terminą, Paskolos sutarties 7.1. p. numatyti 0,3 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną sudaro 54 600 Eur ir šis dydis vis tiek neprotingai didelis.

15.       Netesybos atsirado iš sutartinių santykių, sutarties sąlygos buvo parengtos atsakovo iniciatyva. Paskolos suma 100 000 Eur. Todėl,  remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, reikalaujamų delspinigių dydis mažintinas iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.100 000 x 0,1proc. = 100 Eur delspinigių dydis vienai dienai. Todėl už šešių mėnesių terminą delspinigiai sudarytų 18 200 Eur (100 x 182).

16.       Dėl šios aplinkybės Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. JK-11055 dalyje 65 327,79 Eur (83 527,79 – 18 200 = 65 327,79 Eur) delspinigių išieškojimo pripažintinas negaliojančiu.

17.       Dėl reikalavimo atlyginti ir palūkanas, ir delspinigius. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai, o kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją dalį. Šiuo atveju palūkanos, nustatytos sutartyje už sutartyje nustatytos paskolos grąžinimo termino praleidimą, laikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis. Įvertinus ieškinio argumentus, kad teisingos ir protingos palūkanos yra 6260 Eur, o delspinigiai -18 200 Eur, atsakovas turėjo teisę reikalauti tik didesniosios sumos, šiuo atveju 18 200 Eur delspinigių.

18.       Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovas yra verslininkas, kad jis parengė Sutartį naudodamasis specialisto pagalba, kad sutartis yra komercinė. Ieškovo tvirtinimu, sutartiniai santykiai yra tarp fizinių asmenų ir ši sutartis yra nekomercinio pobūdžio, o Sutarties sąlygas parengė atsakovas. 

19.       Nesutinka su atsakovo prašymu ieškinį palikti nenagrinėtu (CK 6.223 str. 3 d.), nes ikiteisminė procedūra siekiant pakeisti sutartį netaikytina. Sutarties pakeitimo ir sutarties nutraukimo kaip teisių gynimo būdų santykis yra skirtingas. Šiuo atveju sutartis yra nutraukta. Sutarties nutraukimo tikslas ne jos pakeitimas siekiant sutartį išsaugoti, todėl ieškovas neturėjo naudotis ikiteismine procedūra, o atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu atmestinas.

20.       Nesutinka su atsakovo argumentais dėl bylos nutraukimo CPK 293 str. 3 p. pagrindu, nes šios bylos ir atsakovo nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos (Nr. 2-1191-918/2019) ieškinio dalykas ir pagrindas skiriasi, nors abiejose byloje ir dalyvavo tos pačios šalys.

21.       Atsakovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu; netenkinus pirmojo prašymo - nutraukti bylą apimtyje dėl delspinigių mažinimo, o likusioje dalyje – ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo ir antrojo prašymų – ieškinį atmesti.

22.       Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Ieškinio 2 ir 4 prašymu iš esmės prašoma pakeisti sutarties sąlygas. CK 6.223 str. 3 d. įtvirtinta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Paskolos sutarties 11.1. p. įtvirtinta, kad „Visi šios Sutarties pagrindu siunčiami Pranešimai siunčiami elektroniniu paštu (nurodytu sutarties preambulėje) arba registruotu paštu (nurodytu sutarties preambulėje), arba įteikiami asmeniškai.”. Ieškovas nėra laikęsis išankstinės tvarkos, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

23.       Dėl bylos nutraukimo. CPK 293 str. 3 p. įtvirtina, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1191-918/2019 priimtas ieškovo J. J. atsisakymas nuo ieškinio atsakovui J. A. dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių delspinigių panaikinimo, tretieji asmenys antstolis D. S., J. įmonė „J.“, D. J.. Įvertinus išdėstytą, byla apimtyje dėl patikslinto ieškinio prašymo dėl delspinigių mažinimo yra nutrauktina CPK 293 str. 3 p. pagrindu.

24.       Dėl delspinigių dydžio. Paskolos sutarties 7.1. p. įtvirtinti 0,3 proc. dydžio delspinigiai nuo mokėtinos sumos už kiekvieną uždelstą tokiam mokėjimui dieną. Ieškovas prašo teismo sumažinti delspinigių dydį iki 0,1 proc., su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka.

25.       CK 6.258 str. 3 d., 6.73 str. 2 d. numato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės/aiškiai per didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Sąvokos „neprotingai didelės“, ‚aiškiai per didelės“ yra vertinamojo pobūdžio.

26.       CK 6.73 str. 2 d. yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba - jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 str. 3 d. CK 6.258 str. 3 d. įtvirtinta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

27.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). <...> atsižvelgtina į tai, kad ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, kad abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje bei galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1688-392/2015).

28.       Taikyti CK 6.228 straipsnio nuostatas dėl esminės šalių nelygybės, CK 6.204 ar 6.223 straipsnių nuostatas dėl sutarties pakeitimo, taip pat sandorių negaliojimą reglamentuojančias nuostatas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Atsakovo tvirtinimu, esmines sutarties sąlygas (paskolos dydis, grąžinimo tvarka ir terminai, netesybos ir kt.) pasiūlė būtent ieškovas. Ieškovas yra verslininkas, dirbantis verslo srityje mažiausiai nuo 1991-03-21, vadovavęs savo individualiai J. įmonei „J.“. Paskola buvo imama verslo tikslais. Paskolos sutartis buvo sudaroma pas notarą, kur paskolos gavėjui papildomai buvo išaiškintos visos paskolos sutarties sudarymo pasekmės, aptartas palūkanų dydis. Todėl sumažinti delspinigių dydį nėra pagrindo.

29.       Dėl palūkanų dydžio. Nesutinka su palūkanų dydžio mažinimu. Nesikartojant kas buvo išdėstyta dėl delspinigių, papildomai pažymėjo ir tai, kad įkeisto namo su žemės sklypu pardavimo iš varžytynių ieškovas neginčijo: minėtą iš esmės tapatų ieškinį (civilinės bylos Nr. 2-1191-918/2019) ieškovas pateikė teismui tik 2018-08-16, t. y. daugiau kaip po dvejų metų nuo paskolos sutarties sudarymo (2016-06-03). Didžioji paskolos suma (Paskolos sutarties 3.1.2. p.) - 68 000 Eur ieškovo nurodymu buvo pervesta antstoliui. Tai patvirtina, kad įprastomis sąlygomis ieškovui kredito įstaigos (bankai) neteikė paskolos, kadangi didžioji jos dalis buvo nukreipta jau tuo metu egzistavusiai kitai ieškovo skolai kitiems asmenims padengti. Atsakovo manymu, ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir panašiu metu, kai paskolos sutartį ieškovas sudarė su atsakovu, ieškovo veiksmai su kitais jo kreditoriais.

30.       Dėl ieškovo prašymo taikyti senaties terminą delspinigiams. Atsakovo tvirtinimu, delspinigių dydžio mažinimo klausimas jau buvo spręstas kitoje byloje, todėl šioje apimtyje byla nenagrinėtina (CPK 293 str. 3 p.).

31.       Trečiasis asmuo notarė prašo pašalinti notarę iš bylos kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų; ieškinį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą.

32.       Atsiliepime nurodė, kad notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, patikrina tik ar kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka VĮ Registrų centras tvarkomame Hipotekos registre nurodytus duomenis ir atitinkamai netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įst. 49(1) str. 2 d.), kadangi už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 3, 4 d.), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Remiantis Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymo atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144, 12 punktu, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, nestabdo vykdomojo įrašo išdavimo. Notarė neturi suintersuotumo bylos baigtimi, jos veiksmai neginčijami kaip prieštaraujantys teisės normoms, todėl ji į procesą įtraukta nepagrįstai.

33.       Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas skolos dydžio, palūkanų bei delspinigių neginčijo nei Vykdomojo įrašo išdavimo procese nei vėliau atliekant įkeisto turto pardavimą iš varžytynių.

34.       Trečiasis asmuo bankrutavusi J. įmonė „J.“ prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepime iš esmės pritaria ieškinio argumentams. 

 Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

35.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl paskolos suteikimo. 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus m. 45-ajame notarų biure buvo parengta ir patvirtinta paskolos sutartis Paskolos sutartis. Remiantis Paskolos sutarties 2.1. p., Paskolos gavėjui įsipareigota suteikti 110 000 eurų paskolą. Ginčo, kad paskola suteikta, tarp šalių nėra (Ieškinio 1 punktas). Remiantis Paskolos sutarties 3.1. p., Atsakovas visus mokėjimus atliko tą pačią sandorių tvirtinimo dieną, t. y. 2016 m. birželio 3 d.:

-       10 000 eurų pagal Grynųjų pinigų priėmimo - perdavimo aktą perduota Ieškovui;

-       68 000 eurų pervesta antstoliui Dariui Bliznikui;

-       32 000 eurų pervesta Ieškovui.

36.       Paskolos sutarties 4.1. punkte numatyta, kad Šalių susitarimu Paskolai yra nustatomos 0 proc. (nulio procentų) dydžio metinės palūkanos už naudojimąsi Paskola iki 2016-12-03. Paskolos sutarties 4.1. p. nustatytos 40 proc. metinės palūkanos (skaičiuojamos tuo atveju, kai paskola negrąžinama iki 2016-12-03), 4.3. p. buvo nustatytos 46 proc. metinės palūkanos (skaičiuojamos tuo atveju, kai paskolos gavėjas ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų negrąžina paskolos ar kitų įmokų). Paskolos sutarties 7.1. p. buvo įtvirtinta, kad nesilaikant paskolos grąžinimo termino paskolos gavėjas turi mokėti 0,3 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

37.       Paskolos sutarties 2 lapo (A) punkte, 6.4. punkte nurodyta, kad „Paskolos gavėjo finansinė būklė gera ir Paskolos gavėjui nekils sunkumų įvykdyti šia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus“.

38.       Remiantis Paskolos sutarties 6.2. p., Paskolos gavėjas 2016 m. birželio 3 d. tame pačiame notarų biure iš karto po Sutarties sudarymo (notarinio registro Nr. JK-4450) sudarė Sutartinės hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. JK-4451), kuria užtikrinant paskolos grąžinimą Paskolos gavėjas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).2016 m. birželio 3 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, laiduotojas - Trečiasis asmuo J. įmonė „J.“, kurios 2.1. p. įtvirtinta, kad „laiduotojas visu savo turtu solidariai atsako Paskolos davėjui (t. y. Atsakovui) arba jo teisių perėmėjams, jeigu Paskolos gavėjas (t. y. Ieškovas ir Trečiasis asmuo sutuoktinė D. J.), už kurį laiduojama, neįvykdys visų savo prievolių ar bet kurios jų dalies pagal Paskolos sutartį (Laidavimo sutarties 2 lapo (A) punktas) su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais.“

39.       Pagal Vilniaus m. 45-ąjį notaro biuro 2017-12-22 vykdomąjį įrašas Nr. JK-11055, J. A. ieškovas ir sutuoktinė J. J. skolingi 220 000 EUR sumą:

-        100 000 EUR skola;

-         36 472,21 EUR palūkanas;

-         83527,79 EUR delspinigių.

40.       Antstolis Darius Stakeliūnas paskelbė įkeisto turto varžytines ir įkeistas turtas varžytinėse buvo parduotas už 162 360 Eur. Anstolis patikslinus paskaičiavimus nurodė, kad nepadengta išieškoma suma v.b. 0032/17/01762 sudaro:

100 000 Eur skolos,

 0 Eur palūkanų,

57 293,82 Eur delspinigių,

0 Eur vykdomojo įrašo tvirtinimas,

0 Eur vykdomojo įrašo išdavimas,

50 216,67 Eur 46 proc. sutartinių palūkanų 2020-05-27 dienai,

78 316,61 Eur 0,3 proc. delspinigių nuo nesumokėtų sumų už dieną 2020-05-27 dienai.

                        Dėl bylos nutraukimo ar ieškinio palikimo nenagrinėtu

41.       Civilinėje byloje Nr. 2-1191-918/2019 buvo ieškovo J. J. pareikšti reikalavimai:

pripažinti vienašališkai atsakovo J. A. atliktą tarp J. J. ir J. A. 2016-06-03 d. sudarytos Paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu ab initio ir jj panaikinti bei įpareigoti Atsakovą vykdyti Paskolos sutartį.

panaikinti tarp J. J. ir J. A. 2016-06-03 d. sudarytos Paskolos sutarties 8.1 punktą, reglamentuojantį Sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą.

pakeisti tarp J. J. ir J. A. 2016-06-03 d. sudarytos Paskolos 7.1 punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį ir sumažinti 0,3 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio bei panaikinti 7.2 punktą, kaip nepagrįstą.

42.       Ieškovas teigė, kad Paskolos sutartyje atsakovo vienašališkai nustatyti 0,3 proc. dydžio delspinigiai bei 7.2 p. nustatyta bauda yra nesąžiningi ir baudiniai ieškovo atžvilgiu, delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,01 procento, o sutarties 7.2 punktas panaikintas kaip nepagrįstas.

43.       Viliaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi priimti ieškovo J. J. atsisakymą nuo ieškinio ir byla nutraukta.

44.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo J. J. reiškiami reikalavimai

pripažinti, kad 2016 m. birželio 3 d. Paskolos sutarties 4.1. p. nustatytos 40 proc. metinės palūkanos (skaičiuojamos tuo atveju, kai paskola negrąžinama iki 2016-12-03) ir 2016 m. birželio 3 d. Paskolos sutarties 4.3. p. buvo nustatytos 46 proc. metinės palūkanos (skaičiuojamos tuo atveju, kai paskolos gavėjas ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų negrąžina paskolos ar kitų įmokų) prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams ir jas mažinti iki 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų, kas laikotarpiu nuo 2016-12-03 iki 2017-12-22 sudarytų 6260 Eur;

pripažinus, kad teisingos ir protingos yra 5 proc. dydžio metinės palūkanos, panaikinti Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 dalyje 30067,21 EUR (36 472,21 - 6260 = 30067,21) palūkanų, likusi suma 6260 EUR palūkanų;

paskolos sutarties 7.1. p. nurodytų 0,3 proc. delspinigių skaičiavimui taikyti CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą ir delspinigius mažinti iki 0,1 proc. arba 18 200 EUR;

pripažinti Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 dalyje 65 327,79 EUR delspinigių išieškojimo negaliojančiu;

pripažinti Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 dalyje 6260 EUR palūkanų išieškojimo negaliojančiu.

pakeisti tarp J. J. ir J. A. 2016-06-03 d. sudarytos Paskolos 7.1 punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį ir sumažinti 0,3 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio bei panaikinti 7.2 punktą, kaip nepagrįsto delspinigių skaičiavimui taikyti CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą ir delspinigius mažinti iki 0,1 proc. arba 18 200 EUR skiriasi nuo reikalavimo pakeisti tarp J. J. ir J. A. 2016-06-03 d. sudarytos Paskolos 7.1 punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį ir sumažinti 0,3 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio bei panaikinti 7.2 punktą,

45.       Bylą nutraukus dėl ieškinio atsisakymo vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Abiejų ieškinių pagrindai ir dalykai (reikalavimas dėl delspinigių mažinimo vertinant delspinigius kaip nesąžiningus) sutampa, civilinė byla dalyje, kurioje sprendžiamas reikalavimas delspinigius mažinti iki 0,1 proc. arba 18 200 EUR, yra nutraukiama (CPK 293 str. 4 punktas).

46.       Atsakovas remiasi CK 6.223 str. 3 d. norma, nustatančia, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Ieškovo tvirtinimu, nagrinėjamu atveju ikiteisminė procedūra netaikytina. Sutarties pakeitimo ir sutarties nutraukimo kaip teisių gynimo būdų santykis yra skirtingas. Šiuo atveju sutartis yra nutraukta. Sutarties nutraukimo tikslas ne jos pakeitimas siekiant sutartį išsaugoti. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės numatytos CK 6.221 straipsnyje. Nutraukus sutartį šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo, išskyrus teisę: reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas; reikalauti, kad šalys vykdytų sutartyje numatytą ginčų nagrinėjimo tvarkos sąlygas ir kitų sutarties sąlygas, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos sutartyje nėra numatytos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų, taip pat nėra kitų sąlygų liekančių galioti nutraukus sutartį.

47.       Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ikiteisminė procedūra netaikytina, todėl atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu atmetamas.

Dėl palūkanų dydžio mažinimo

48.       Ieškovas įrodinėja, kad tiek 40 proc., tiek 46 proc. palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis, neproporcingomis, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Dėl to šalių susitarimu nustatytos palūkanos mažintinos iki įstatymo nustatytų 5 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai.

49.       Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pavyzdžiui, palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, numatančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.

50.       Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).

51.       Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

52.       Pagal aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką teismo teisė mažinti palūkanas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl palūkanų išreikšta šalių valia ir draudimas sumažinti palūkanas (netesybas) žemiau tikrosios nuostolių sumos. Nagrinėjamoje byloje Paskolos sutartis buvo sudarytos šalių laisva valia. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra lygiavertės sutarties šalys, patirtį turintys verslininkai. Nustatyta, kad paskolos gavėjas J. J. buvo verslininkas, daugelį metų vadovavo savo individualiai J. įmonei „J.“, o atsakovas nuolatos skolina pinigus už palūkanas. Paskola buvo imama dengti su ieškovo verslu susijusių skolų dengimui. Paskolos sutartis buvo sudaroma pas notarą, kur paskolos gavėjui papildomai buvo išaiškintos visos paskolos sutarties sudarymo pasekmės, aptartas palūkanų dydis.

53.       Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovas ir jo neribotos atsakomybės įmonė „J.                            “ Paskolos sutarties sudarymo metu buvo itin aukštą kreditavimo riziką turintys asmenys, turėjo esminių finansinių sunkumų, skolinosi padengti antstolių išieškomas verslo skolas, todėl akivaizdu įprastinė kredito įstaiga - bankas nebūtų skolinęs. Ieškovui liko galimybė skolintis ne iš institucinių kreditorių, bet fizinių asmenų, kuriems, atsižvelgiant į aukštą rizikos laipsnį, priimtina rizika skolinti už didesnes negu verslo paskolos palūkanas.

54.       Akivaizdu, kad kuo skolininkas ir jo paskola rizikingesni, tuo didesnė paskolos palūkanų norma. Atsakovas pateikė statistinius alternatyvių juridinių asmenų duomenis (įskaitant vartojimo kredito įstaigas), iš kurių matyti, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) siekia iki 137,30 proc., skaičiuojant nuo suteiktos paskolos.

55.       Ieškovo pateikti Lietuvos banko statistiniai duomenys apie paskolų susitarimų vidutines palūkanų normas sprendžiant ginčą netaikomi, nes atspindi bankų ir kredito unijų teikiamų įprastų paskolų normas.

56.       Teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas mažinti Paskolos sutartimi nustatytas palūkanų normas iki 5 procentų metinių palūkanų nepagrįstas ir atmetamas.

Dėl paskolos sutarties 7.1. p. nurodytų 0,3 proc. delspinigių skaičiavimui taikyti CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą

57.       CK 1.126 str. 2 d. numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, skolininkas turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

58.       Kadangi ieškovas turi teisę ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems privestinai vykdomiems reikalavimams ir tokia teise naudojasi - prašo taikyti delspinigių išieškojimui sutrumpintą šešių mėnesių terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), sutrumpintas šešių mėnesių terminas turi būti taikomas ir delspinigiai skaičiuotini už pusę metų, kas sudaro, kaip nurodyta ieškinyje, 54 600 Eur.

59.       Sumažinus delspinigius, iš dalies tenkinamas ieškinio reikalavimas pripažinti Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 dalyje 65 327,79 EUR delspinigių išieškojimo negaliojančiu nustatant delspinigių sumą 54 600 Eur.

                        Dėl palūkanų ir delspinigių skaičiavimo

60.       Ieškovas prašo pripažinti Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 dalyje 6260 EUR palūkanų išieškojimo negaliojančiu, kadangi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai,

61.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nenuoseklią kasacinio teismo praktiką šioje srityje ir į dėl to kylantį poreikį ją keisti, suformavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokė-jimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Be to, pasak LAT,paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skoli-ninkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlygi-nimo. Galiausiai LAT nurodė, kad pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti pritei-siama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75- 823/2020).

62.        Laikytina, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti tik didesniosios sumos, šiuo atveju 54 600 Eur delspinigių.

63.       Kadangi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai, ir atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją dalį, laikytina, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti tik didesniosios sumos 54 600 Eur delspinigių, todėl Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotame vykdomajame įraše Nr. JK-11055, išieškotina suma 6260 EUR palūkanų pripažintina negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

65.       Ieškovas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o nuo likusio žyminio mokesčio buvo atleistas. Žyminis mokestis dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, priteisiamas iš ieškovo (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinys patenkintas dalyje dėl 23847,79 Eur skolos sumažinimo, todėl valstybei iš atsakovo priteisiama 537 Eur žyminio mokesčio.

66.       Ieškinio suma yra 101655 Eur, todėl patenkinus ieškinį dalyje dėl 23847,79 Eur sumos, ieškinys patenkinamas 25 proc. Atsakovas patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų (786,50 Eur + 181,50 Eur+ 242 Eur), todėl atsakovui iš ieškovo priteisiama 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovo 12,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovui iš ieškovo priteisiama 895 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

2016 m. birželio 3 d. Paskolos sutarties 7.1. punkte nurodytų 0,3 procentų delspinigių skaičiavimui taikyti CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą ir delspinigius mažinti iki 54 600 Eur. Pakeisti Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 dalyje dėl delspinigių išieškojimo ir nustatyti, kad išieškoma 54 600 Eur delspinigių suma.

Pripažinti Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-11055 dalyje 6260 EUR palūkanų išieškojimo negaliojančiu.

Bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo delspinigius mažinti iki 0,1 procento arba 18 200 Eur nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. A. iš ieškovo J. J. 895 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Ignotas