Civilinė byla Nr. e2A-849-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Tomo Romeikos ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-420-869/2024, pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB Legal Balance, A. P., A. P., UAB Julianus Inkaso, UAB Ignitis, UAB Naujininkų ūkis, AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB CONLEX, UAB TOMADAS, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. S., kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, jog santuokos nutraukimas pasekmes turtinėms teisėms sukėlė nuo 2022 m. balandžio 30 d.; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „S.“; 5) šalių nepilnamečio vaiko R. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 6) priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur per mėnesį; 7) priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio, sudarantį 1 751 Eur; 8) nepilnamečio vaiko R. S. išlaikymo ir turto tvarkytoja paskirti ieškovę; 9) nustatyti I. S. su nepilnamečiu vaiku R. S. uzufruktą į butą, nuosavybės teise priklausantį A. S.; 10) nustatyti, jog po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis SEAT ir motoroleris KEEWAY F-ACT (duomenys neskelbtini); 11) ieškovės siūlomu būdu spręsti dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir tolimesnio vykdymo; 12) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. S.. Santuokos metu atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, pasidarė priešiškas ieškovei, prasidėjo grasinimai naudoti smurtą (taip pat ir ieškovės vaikų iš kitos santuokos atžvilgiu), įžeidinėjimai. Dėl atsakovo elgesio ir smurto šeimoje buvo kviesta policija, atliekamos žalos ieškovės sveikatai nustatymo ekspertizės, tačiau ieškovė, siekdama išsaugoti šeimą, baudžiamojo persekiojimo neinicijavo. Po to, kai 2022 metų balandžio mėnesį atsakovas smurtavo prieš savo nepilnametį posūnį E. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai buvo įvykis, po kurio ieškovė priėmė galutinį sprendimą nutraukti santuoką su atsakovu. Taigi, nuo 2022 metų balandžio mėnesio ginčo šalys kartu nebegyvena, sutuoktinių ryšių nepalaiko, neveda bendro ūkio. Ieškovė nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir jo kaltę grindė tuo, kad atsakovas nevykdė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialiosios paramos pareigų, ignoravo bendro gyvenimo taisykles. Tokiu būdu atsakovas pažeidė esmines savo, kaip sutuoktinio, pareigas - remti ieškovę moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos, kito sutuoktinio ir vaiko poreikių tenkinimo, gerbti ieškovę ir būti jai lojaliu. Ieškovė nurodė, jog sudarius santuoką palaipsniui pasireiškė atsakovo neatsakingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Dar vėliau pradėjo ryškėti skirtumai ir nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų šeimoje, dėl ko kilę ginčai privesdavo iki smurtinių veiksmų. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų kentė nuolatinį emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, fizinį smurtą, pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes. Įvertinusi šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pasisakydama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovė nurodė, jog šiuo metu ji kartu su sūnumi gyvena nuomojamame bute. Ieškovė sūnumi visapusiškai rūpinasi, todėl atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovės manymu, bendravimo tvarkos nustatymas yra nereikalingas, kadangi ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Ieškovė nesiekia riboti vaiko bendravimo su tėvu laiko, nustatant konkrečias bendravimo dienas ar valandas, todėl teismo prašo nustatyti maksimalų vaiko bendravimą su tėvu. Tokiu atveju, vaikas galės bendrauti su tėvu, atsižvelgiant į savo norą, užimtumą ir dienos režimą. Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje nustatytas 708,40 Eur (atskaičius mokesčius) minimalios mėnesinės algos dydis, be to, vaikui mokama 96,25 eurų išmoka, todėl šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 306 Eur per mėnesį iki sūnaus R. S. pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 metų balandžio mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai ir šiuo laikotarpiu atsakovas savo nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikė, įvertinus, kad 2022 metais Lietuvoje buvo nustatytas 468,00 eurų (atskaičius mokesčius) minimalios mėnesinės algos dydis ir iki 2022 m. birželio 1 d. vaikui buvo mokama 73,50 Eur išmoka, o nuo 2022 m. birželio 1 d. buvo mokama 80,50 eurų išmoka, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. S. 1 751 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio. Pasak ieškovės, atsakovo A. S. vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, įgytos po šalių santuokos sudarymo: automobilis SEAT, identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir motoroleris KEEWAY F-ACT (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis SEAT yra sugadintas autoįvykio metu ir jo rinkos vertė yra nulinė, o motorolerio KEEWAY rinkos vertė, ieškovės vertinimu, yra 2 000 Eur. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo šias transporto priemones pripažinti Atsakovo A. S. asmeninė nuosavybe, nepriteisiant jai iš atsakovo jokios piniginės kompensacijos. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovui asmeninė nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame bute yra deklaruota ieškovės bei šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Iki 2022 metų balandžio mėnesio šiame bute šeima gyveno kartu. Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, ieškovė pastaruoju metu nedirba, augina mažametį vaiką, jokio nekilnojamojo turto neturi, kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti, neturi. Pareiga pasirūpinti vaiko gyvenamąja patalpa yra abiejų tėvų, o ne vien tik ieškovės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nustatyti jai su nepilnamečiu vaiku R. S. uzufruktą į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., kurio bendras plotas 50,53 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol šalių nepilnametis sūnus R. S. sulauks pilnametystės. Pasisakydama dėl prievolių kreditoriams, ieškovė nurodė, jog jos atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai šiose vykdomosiose bylose: 1) vykdomoji byla Nr. 0170/22/01565, vykdomasis dokumentas – 2022 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas Nr. (23.31-08) 483-99402), išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 2) vykdomoji byla Nr. 0170/21/01006, vykdomasis dokumentas – 2021 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-17535-862/2021, išieškotojas UAB „Legal Balance“; 3) vykdomoji byla Nr. 0062/10/00021, vykdomasis dokumentas – 2009 m. spalio 6 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimas Nr. 1249270-9, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 4) vykdomoji byla Nr. 0170/23/01167, išieškotojas UAB „Julijanus Inkaso“; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-4984-547/2023, išieškotojas UAB „Julianus Inkaso“ ir prašo šias prievoles pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai kitose patikslintame ieškinyje nurodytose vykdomosiose bylose, o taip pat iš atsakovo yra priteisti įsiskolinimai UAB „Ignitis“ bei A. P. ir A. P.. Ieškovė teismo prašo šias prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo jai palikti santuokos metu turėtą pavardę – „S.“.

3.       Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti 2023 m. balandžio 20 d. Į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2023 m. rugsėjo 11 d., atsakovas atvyko, tačiau teismui kilus abejonių dėl atsakovo blaivumo, buvo iškviesti policijos pareigūnai atsakovo blaivumui nustatyti, tačiau atsakovas nesulaukęs policijos pareigūnų iš teismo posėdžių salės savavališkai pasišalino, savo gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio nenurodė, motyvuodamas tuo, kad jie nuolat keičiasi. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai, įskaitant ir šaukimus į byloje paskirtus teismo posėdžius, buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, per EPP sistemą, atsakovo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir papildomai atsakovui įteiktini viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas į 2024 m. gruodžio 5 d. teismo posėdį neatvyko, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

4.       2023 m. balandžio 17 d. byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) išvada, kurioje nurodoma, jog Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2020 m. lapkričio 21 d., 2021 m. vasario 19 d., 2022 m. gegužės 17 d., 2022 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. vasario 1 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. taikomas atvejo vadybos procesas BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre. Tarnybos specialistai apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė kartu su sūnumis, sugyventiniu ir jo sūnumi gyvena dviejų kambarių bute, kuris, anot ieškovės, yra nuomojamas. Apsilankymo metu namuose buvo palaikoma tvarka, būstas su visais patogumais. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu yra bedarbė. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro – apie 340 Eur per mėnesį bedarbio pašalpa, apie 200 Eur per mėnesį socialinė pašalpa, 171,50 Eur per mėnesį vaikų pinigai. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena apie metus laiko. Anot ieškovės, atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Skyriaus specialistė su atsakovu bendravo 2023 m. kovo 24 d. telefonu. Pasak A., jis laikinai gyvena „su moterimi“ ne Vilniaus mieste. Anot jo, artimiausiu metu jis planuoja įsigyti nuosavą būstą. Atsakovas žadėjo informuoti specialistę, kai turės nuolatinę gyvenamąją vietą. A. teigimu, su sūnumi jis šiuo metu nebendrauja, kadangi jam neleidžia ieškovė.

5.       Tarnyba nurodė, jog vaiko nuomonė išklausyta motinai nedalyvaujant, berniukas buvo labai komunikabilus, bendravo drąsiai, į klausimus atsakinėjo noriai. R. nurodė, kad gyvena su mama, broliu E., R. ir su netikru tėvu – A.. Tikras tėvas – S., pasak vaiko, gyvena atskirai. Berniukas nurodė, kad su S. gyventi jis nenori, nes „be mamos jam bus liūdna“. R. užsiminė, kad tik norėtų iš S. pasiimti savo žaislinį vairą. R. pasakojo, kad S. „dubasino“ mamą, kai mama stovėjo prie sienos, taip pat sudaužė dvi mašinas – Siat ir Audi. Berniukas prisiminė, kad tėvas jam kartais atnešdavo „kinderių“, tačiau tuomet paprašydavo, kad R. jam paduotų cigarečių, kadangi „tėvas yra aklas ir mato tik siluetus“. Vaiko teigimu, susitikti su tėvu jis nenorėtų, nes „jeigu mama jį duos tėvui, tai mama sau kitą vaiką pagimdys, o jį atiduos tėvui“. Berniuko teigimu, jam tokio dalyko niekas nesakė, tačiau jis „pats tai žino“. Į svečius, pasak R., pas tėtį jis taip pat nenorėtų vykti, kadangi, pasak berniuko, tėtis gali jam „liepti pasilikti pas jį ir mamai neatiduoti“. R. nurodė, kad su mama jis žaidžia, važiuoja pas sesę. Kartais pasipyksta, kadangi jis mamos nesiklauso. Pasak vaiko, mama ir A. jam skaito pasakas. Su E. ir R., anot berniuko, jis sutaria gerai. R. teigimu, drabužius, žaisliukus jam perka mama, kai turi pinigėlių. Taip pat, su mama kartu jie eina apsipirkti į parduotuvę „IKI“, kur perka kiaušinius, mėsytę, žuvytę, limonadą, vandenuką, saldainiukų. Vaiko teigimu, su mama jam gyventi patinka, o bendrauti su tėvu jis nenorėtų.

6.       Pateikdama patikslintą išvadą Tarnyba informavo, jog 2024 m. rugsėjo 26 d. atliko R. situacijos vertinimą, nagrinėdama atsakovo pranešimą dėl to, jog ieškovė nuteikinėja sūnų prieš jį, o motinos sugyventinis vartoja alkoholį bei prieš vaiką smurtauja. Aiškinantis aplinkybes R. apie motiną ir jos sugyventinį atsiliepė tik teigiamai, išsakė, jog namuose jo niekas neskriaudžia, tuo tarpu kalbėdamas apie tėvą, vaikas nurodo jo bijantis, su tėčiu bendrauti norėtų tik tada, jei mama šalia būtų, o jei be mamos, tada slėptųsi nuo tėčio. Vaiko situacijos vertinimo metu taip pat nustatyta, kad tėvas su R. nebendrauja ir ryšio nepalaiko metus laiko ir nors tėvas išsako, jog su sūnumi bendrauti nori, kaltina vaiko motiną dėl trukdymo palaikyti santykius su sūnumi, visgi specialistams bandant su tėvu aptarti galimus situacijos sprendimo būdus, vyras nuoširdaus suinteresuotumo ir pasiryžimo nedemonstruoja, nėra nusiteikęs bendradarbiauti su šeimos pagalbos specialistais, net negali nurodyti savo gyvenamosios vietos. 2024 m. rugsėjo 27 d. įvyko I. S. atvejo vadybos posėdis, kurio metu atvejo vadybos specialistai nurodė, jog paslaugų gavėjos šeima aktyviai bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, informuoja apie pokyčius šeimoje, yra pasiekiama telefonu bei sudaro galimybes apsilankyti namuose. I. S. atsakingai vykdo pagalbos plane šeimai numatytus uždavinius, tinkamai rūpinasi šeimoje augančiais vaikais. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. R. pradėjo mokytis Vilniaus savivaldybės (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasėje. Darbo su šeima metu pastebėta, kad motina vasaros atostogų metu ruošė vaiką ugdymo procesui. R. su mama atlikdavo trumpas užduotėles, mokėsi skaitymo bei rašymo pradmenų. Berniukas yra atviras, puikiai reiškia savo mintis, žingeidus, mėgsta dėmesį. Socialinei darbuotojai vaikas teigia, kad norėtų lankyti arba futbolą arba krepšinį. Paslaugų gavėja planuoja užtikrinti vaikui turiningą laisvalaikį, kai bus paskelbtas nuolatinis pamokų tvarkaraštis, vaikas taip pat registruotas „Lego“ būrelyje. 2024 m. rugsėjo 16 d. paslaugų gavėja informavo, kad R. S. prie mokyklos buvo sustabdęs tėvas A. S., kuris norėjo, kad berniukas susipažintų su jo sugyventinės vaikais. R. teigimu, jis išsigando ir niekur su tėčiu nenorėjo eiti.

7.       Tretieji asmenys, pateikę atsiliepimus, ieškinio reikalavimams neprieštaravo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1.1.                      nutraukė ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo A. S. kaltės;

1.2.                      priteisė ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo; 

1.3.                      nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2022 m. balandžio 30 dienos;

1.4.                      po santuokos nutraukimo ieškovei I. S. paliko santuokinę pavardę ,,S.“, atsakovui A. S. palikti pavardę „S.“;

1.5.                      šalių nepilnamečio sūnaus R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

1.6.                      nustatė atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su šalių nepilnamečiu sūnumi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 (du) kartus per savaitę be nakvynių, konkretų bendravimo laiką, intensyvumą ir trukmę kiekvieną kartą iš anksto, t. y., ne mažiau, nei prieš 2 (dvi) kalendorines dienas, suderinęs su ieškove I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pirmuose 10 (dešimtyje) tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susitikimų su nepilnamečiu sūnumi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), privalo dalyvauti šalių suderinti tretieji asmenys, atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apmokant su tuo susijusias išlaidas;

1.7.                      priteisė iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir po 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos pervedant į ieškovės I. S. nurodytą sąskaitą;

1.8.                      priteisė iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 751,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro) išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio; 

1.9.                      paskyrė ieškovę I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.10.                      nustatė ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufruktą į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., kurio bendras plotas 50,53 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, iki kol šalių nepilnametis sūnus R. S. sulauks pilnametystės (t. y. iki (duomenys neskelbtini)

1.11.                      nustatė, jog po santuokos nutraukimo atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis SEAT, identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir motoroleris KEEWAY F-ACT (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neišmokant ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginės kompensacijos;

1.12.                      nustatė, kad po santuokos nutraukimo šios prievolės:

8.12.1. prievolė trečiajam asmeniui UAB Legal Balance, įmonės kodas 302528679, antstolio S. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0170/22/01565, kurioje yra vykdomas 184,75 Eur išieškojimas iš skolininkės I. S., išieškotojo UAB Legal Balance naudai, išieškojimo pagrindas – 2021 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-17535-862/2021;

8.12.2. prievolės trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, antstolio S. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0170/22/01565, kurioje vykdomas 23 Eur išieškojimas iš skolininkės I. S., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, išieškojimo pagrindas – 2022 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas Nr. (23.31-08) 483-99402) ir antstolės N. L. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0062/10/00021, kurioje vykdomas 17,38 Eur išieškojimas iš skolininkės I. S., išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, išieškojimo pagrindas – 2009 m. spalio 6 d. SĮ ,,Susisiekimo paslaugos‘‘ nutarimas Nr. 1249270-9;

8.12.3. prievolė trečiajam asmeniui UAB ,,Julianus Inkaso‘‘, įmonės kodas 300115639, antstolio S. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/01167, kurioje vykdomas 337,08 Eur išieškojimas iš skolininkės I. S., išieškotojo UAB Julianus Inkaso naudai, išieškojimo pagrindas – 2023 m. gegužės 22 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų išduotas vykdomasis dokumentas Nr. eL2-4984-547/2023;

- yra asmeninės ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės, vykdomos iš asmeninio atsakovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto.

1.13.                      nustatė, kad po santuokos nutraukimo šios prievolės:

8.13.1.                      prievolė tretiesiems asmenims A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-733-931/2021 patvirtintą taikos sutartį;

8.13.2.                      prievolės trečiajam asmeniui UAB ,,Ignitis‘‘, įmonės kodas 303383884, antstolės N. Š.-S. esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/01675, kurioje vykdomas 124,42 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo UAB ,,Ignitis‘‘ naudai, išieškojimo pagrindas – 2024 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-5737-1030/2024 ir pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-12752-1151/2024;

8.13.3.                      prievolė trečiajam asmeniui UAB ,,Naujininkų ūkis‘‘, įmonės kodas 121458016, antstolės N. Š.-S. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/01652, kurioje vykdomas 725,77 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo UAB ,,Naujininkų ūkis‘‘ naudai, išieškojimo pagrindas – 2024 m. gegužės 27 d. Tauragės apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-3999-1148/2024;

8.13.4.                      prievolės trečiajam asmeniui AB Vilniaus šilumos tinklai, įmonės kodas 124135580, antstolės N. Š.-S. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/01416, kurioje vykdomas 690,13 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo AB Vilniaus šilumos tinklai naudai, išieškojimo pagrindas – 2024 m. gegužės 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų įsakymas Nr. eL2-6545-1175/2024 ir vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/01289, kurioje vykdomas 614,5 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo AB Vilniaus šilumos tinklai naudai, išieškojimo pagrindas – 2023 m. birželio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismo įsakymas Nr. eL2-6456-1173/2023;

8.13.5.                      prievolė UAB ,,CONLEX‘‘, įmonės kodas 302538171, antstolės N. Š.-S. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/00618, kurioje vykdomas 266,91 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo UAB ,,CONLEX‘‘ naudai, išieškojimo pagrindas – 2024 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų įsakymas Nr. eL2-7070-1144/2024;

8.13.6.                      prievolė UAB ,,TOMADAS‘‘, įmonės kodas 302308932, antstolės N. Š.-S. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/00335, kurioje vykdomas 2758,2 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo UAB ,,TOMADAS‘‘ naudai, išieškojimo pagrindas – 2024 m. sausio 22 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų įsakymas Nr. eL2-1407-805/2024;

8.13.7.                      prievolė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, antstolės N. Š.-S. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/00220, kurioje vykdomas 4326,68 Eur išieškojimas iš skolininko A. S., išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai, išieškojimo pagrindas – 2024 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-13873-925/2023;

8.13.8.                      prievolės trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, antstolės N. Š.-S. žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 0033/24/01723, Nr. 0033/24/00996, Nr. 0033/24/00055, Nr. 0033/23/01703, Nr. 0033/23/01521, Nr. 0033/23/00964, Nr. 0033/23/00896, Nr. 0033/23/00551, Nr. 0033/23/00397, Nr. 0033/23/00087, Nr. 0033/23/001731, Nr. 0033/22/01579, Nr. 0033/22/01490, Nr. 0033/22/01490, Nr. 0033/22/01280, išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai;

-       yra asmeninės atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės, vykdomos iš asmeninio atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto.

8.14.                      priteisė iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 114,40 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio;

8.15.                      priteisė iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 529,39 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 39 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų;

8.16.                      2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas, panaikino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo leido vykdyti skubiai;

8.17.                      2023 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikino.

2.                      Teismas nustatė, kad bendras šalių gyvenimas kartu pasibaigė 2022 m. balandžio 30 d., šalims pradėjus faktiškai gyventi skyrium, nustojus vesti bendrą ūkį, gyventi santuokinį gyvenimą. Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015). 

3.                      Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog dar šalims gyvenant kartu, t. y., iki 2022 m. balandžio 30 d., atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, o taip pat vartojo fizinį smurtą ieškovės bei nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kas turėjo tiesioginę įtaką šalių bendro gyvenimo pabaigai ir lėmė šalių santuokos nutrūkimą. Be teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų, šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t. y.: 1) 2017 m. birželio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas (jame nustatytos aplinkybės), priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1980-865/2017, kuriuo atsakovas A. S. buvo pripažintas kaltu 2016 m. rugpjūčio 31 d. (t. y., kiek daugiau nei po 2 savaičių po šalių santuokos sudarymo) vartojęs fizinį smurtą ir sukėlęs fizinį smurtą bei nežymiai sutrikdęs sveikatą ieškovei (sutuoktinei) I. S. bei šeimos nariui, nepilnamečiui posūniui A. S. (tomas 3 e. b. l. 4-10); 2) 2023 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1641-1034/2023, kuriuo atsakovas A. S. buvo pripažintas kaltu 2022 m. balandžio 23 d. panaudojęs fizinį smurtą prieš šeimos narį – savo nepilnametį posūnį E. S. (tomas 3, e. b. l. 105-119). Iš šiame nuosprendyje užfiksuotų liudytojų S. K., A. V., nukentėjusiojo E. S. parodymų spręstina, jog atsakovas iki 2022 m. balandžio 23 d. įvykių ne kartą yra vartojęs alkoholį bei fizinį smurtą tiek ieškovės, tiek ir šeimos narių (vaikų) atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog byloje nenustačius ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, pripažinus įrodytu atsakovo alkoholio vartojimo faktą, o taip pat fizinio smurto vartojimo ieškovės bei šeimos narių atžvilgiu faktą, sąlygojusį santuokos iširimą, šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio pagrindu dėl atsakovo A. S. kaltės.

4.                      Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, ieškovės dvasines kančias dėl atsakovo elgesio, ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 1 500 Eur sumą, kuri teismo nuomone yra pakankama kompensuoti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat atitinka formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

5.                      Teismas, šalims turint bendrą vaiką bei atsakovą pripažinus kaltu dėl šalių santuokos nutraukimo, ieškovės pareikštą reikalavimas dėl pavardžių tenkino pilnai, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokinės pavardės „S.“, „S.“.

6.                      Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepimo ir prieštaravimų nepateikė, su sūnumi faktiškai nebendrauja ir ryšio nepalaiko, nuo gimimo juo rūpinasi ieškovė, teismui neturint duomenų, kad vaiko motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkino ir šalių nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove I. S. (CK 3.174 straipsnis).

7.                      Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė bei jos atstovė patikslino prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nurodydamos, jog teismo prašo nustatyti, jog atsakovas bendrauja su sūnumi 2 (du) kartus per savaitę po 2 (dvi) valandas, dalyvaujant tretiesiems asmenims. Apie pageidaujamą bendravimą su sūnumi jis turėtų pranešti ieškovei iš anksto, t. y., prieš 2 (dvi) dienas ir tuo atveju, jei bendravimo metu būtų patiriama papildomų išlaidų (pvz., apmokamos trečiųjų asmenų dalyvavimo bendravime paslaugos ar kt.,) šios išlaidos turėtų tekti pačiam atsakovui. Teismas, išklausęs ieškovės paaiškinimų, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, įskaitant ir Tarnybos pateiktą medžiagą (vaiko nuomonės išklausymo akto, pagalbos planų bei situacijos vertinimo anketų duomenis), padarė išvadą, jog šiuo metu atsakovo ryšys su nepilnamečiu sūnumi yra ženkliai susilpnėjęs ir pirmiausia yra reikalinga jį atkurti. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog maksimalios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymas neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į ieškovės prašomą nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, Tarnybos specialistų užfiksuotą šalių nepilnamečio vaiko nuomonę, aplinkybę, jog atsakovas, viena vertus, Tarnybos specialistams deklaravo, jog pageidautų bendrauti su sūnumi, tačiau kita vertus, atsiliepimo byloje nei į pirminį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė, savo pozicijos šiuo klausimu neišdėstė, teismui nėra žinomas atsakovo bendravimas su kitais turimais nepilnamečiais vaikais laikas (t. y., ar atsakovas su jais bendrauja, jei taip – kuriuo laiku), o taip pat galimybės bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi, todėl teismas nustatė neženkliai modifikuotą ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su šalių nepilnamečių sūnumi 2 (du) kartus per savaitę be nakvynių, konkretų bendravimo laiką, intensyvumą ir trukmę kiekvieną kartą iš anksto, t. y., ne mažiau, nei prieš 2 (dvi) kalendorines dienas, suderinęs su ieškove. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia yra reikalinga atkurti atsakovo ryšį su sūnumi, su kuriuo tėvas ilgą laiką nebendravo, į šalių nepilnamečio sūnaus amžių bei išsakytą nuomonę dėl bendravimo su tėvu, teismas nustatė, jog pirmuose 10 (dešimtyje) tėvo susitikimų su vaiku privalo dalyvauti šalių suderinti tretieji asmenys, atsakovui apmokant su tuo susijusias išlaidas.

8.                      Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, byloje nesant duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo sūnui R. S. priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiui priteisiant išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur (547 Eur / 2) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir po 278 Eur (556 Eur / 2) nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Taip pat teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, priteisdamas iš atsakovo A. S. išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. S. įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio, sudarantį 1 751 Eur.

9.                      Dėl uzufrukto nustatymo. Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo, teismas atsižvelgė į šias aplinkybes: 1) šalys santuokos metu gyveno atsakovui priklausančiame bute, t. y., šis butas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, priskirtina šeimos turtui. Nuo 2022 m. balandžio 30 d. šalys gyvena skyriumi ir ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste, atsakovas savo faktinės gyvenamosios vietos byloje neatskleidė, tačiau Tarnybos specialistams nurodė, jog laikinai gyvena „su moterimi“ ne Vilniaus mieste. Anot jo, artimiausiu metu jis planuoja įsigyti nuosavą būstą; 2) ieškovė turto asmeninės nuosavybės teise nėra įgijusi, po santuokos nutraukimo ieškovė asmeninės nuosavybės teise neįgyja jokio nekilnojamojo turto; 3) atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei jos gaunamas pajamas, ieškovė neturi finansinių galimybių įsigyti savo nuosavo būsto; 3) po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina; 4) tėvas su nepilnamečiu vaiku praktiškai nebendrauja, todėl motinai, su kuria lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu; 5) atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, jis neturi galimybės vaiko teisę į būstą užtikinti kitu būdu, pvz., teikdamas didesnio dydžio išlaikymą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo tenkintinas pilnai, nustatant ieškovei I. S. su nepilnamečiu vaiku R. S., uzufruktą į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., kurio bendras plotas 50,53 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, iki kol šalių nepilnametis sūnus R. S. sulauks pilnametystės (t. y. iki (duomenys neskelbtini)

10.                      Dėl turto padalinimo. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo atsakovui natūra priteisė transporto priemonę SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir motorolerį KEEWAY, F-ACT (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos už atsakovui atitenkančias transporto priemones.

11.                      Dėl prievolių kreditoriams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir tolimesnio vykdymo, ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkino pilnai, ieškovės asmeninėmis prievolėmis pripažindamas tas prievoles, kurios yra išieškomos iš I. S., o atsakovo asmeninėmis prievolėmis pripažindamas tas prievoles, kurios yra išieškomos iš A. S..

III.       Apeliacinio skundo argumentai

12.                      Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) prašo: 

1)   pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-420-869/2024 dalyje nutraukti ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo A. S. kaltės ir pripažinti, kad ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2)   panaikinti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-420-869/2024 dalyje priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir reikalavimą šioje dalyje atmesti;

3)   pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-420-869/2024 dalyje nustatyti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią aš A. S., bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. S. du kartus per savaitę be nakvynių, konkretų bendravimo laiką, intensyvumą ir trukmę kiekvieną kartą iš anksto, t. y., ne mažiau, nei prieš 2 (dvi) kalendorines dienas, suderinęs su ieškove I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: - A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su šalių nepilnamečiu sūnumi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną kartą per mėnesį, konkrečią bendravimo datą suderinant iš anksto, t. y. ne mažiau, nei prieš 2 (dvi) kalendorines dienas su ieškove I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ryte 8 valandą ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą vakare 19 valandą;

4) panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-420-869/2024 dalyje nustatyti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufruktą į butą, asmenines nuosavybes teise priklausantį A. S., kurio bendras plotas 50,53 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, iki kol šalių nepilnametis sūnus R. S. sulauks pilnametystes (t. y. iki (duomenys neskelbtini) ir reikalavimą šioje dalyje atmesti;

5) priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas;

6) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13.                      Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas dalyse dėl: 1) santuokos nutraukimo dėl atsakovo A. S. kaltės, 2) 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo, 3) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S. tvarkos nustatymo, 4) uzufrukto į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., nustatymo, - neteisingas ir keistinas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. apeliantas nesutinka, kad dėl santuokos iširimo nebuvo ieškovės kaltės. Mano, kad ieškovė kalta, nes santuokos metu ji pradėjo bendrauti su kaimynu A. V. ir tapo neištikima - tai įtakojo šeimos iširimą. Būtent ši neištikimybė ir tapo ieškinio padavimo pretekstu – ieškinio pateikimo dieną ieškovė laukėsi ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. V.. Mergaitė įregistruota jo pavarde, nes gimė santuokos su apeliantu metu;

20.2. kadangi dėl santuokos nutraukimo kalta ir ieškovė I. S., neturtinė žala neturėtų būti priteista;

20.3. apeliantas prašo nustatyti kitokią, negu nustatė teismas, bendravimo su sūnumi tvarką: - A. S., bendrauja su šalių nepilnamečiu sūnumi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną kartą per mėnesį, konkrečią bendravimo datą suderinęs iš anksto, t. y. ne mažiau, nei prieš 2 (dvi) kalendorines dienas su ieškove I. S., paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ryte 8 valandą ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą vakare 19 valandą;

20.4. teismas, sprendžiant dėl uzufrukto į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį apeliantui, neatsižvelgė į šias aplinkybes: 1) apeliantas gyvena bute adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su sugyventine ir dviem nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenamoji vieta bute yra deklaruota; 2) bute uzufrukto teise gyvens ne tik I. S. su nepilnamečiu vaiku R. S., bet ir jos sūnus S. E., gim. (duomenys neskelbtini), jos ir sugyventinio A. V. dukra S. V., gim. (duomenys neskelbtini), I. S. sugyventinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir sugyventinio sūnus R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iš šių aplinkybių matyti, kad toks gyvenimas bute akivaizdžiai pažeidžia R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teises ir sudaro netinkamas sąlygas gyvenimui.

14.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1.                      nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ir ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo (dėl neištikimybės), nes ieškovė gyvenimo draugą A. V. sutiko po gyvenimo skyrium su atsakovu, su kuriuo (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros V., t. y. po daugiau nei 19 mėnesių, kai bendras šalių gyvenimas faktiškai pasibaigė nuo 2022 m. balandžio 30 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės įvyko jau santuokai faktiškai iširus, tai neturi jokios teisinės reikšmės nustatinėjant ieškovės kaltę;

21.2.                      atsakovas apeliaciniame skunde visiškai neargumentavo, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka su šalių sūnumi R. S. yra ydinga ir, kodėl turi būti pakeista, nustatant tokią bendravimo tvarką, kad jis su sūnumi galėtų bendrauti tik vieną kartą per mėnesį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ryte 8 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą vakare 19 val.

21.3.                      skyrium gyvenantis tėvas/motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tačiau, kaip matyti, atsakovas to visiškai nesiekia, netgi priešingai, atsakovas, prašydamas pakeisti teismo nustatytą minimalią bendravimo tvarką, ją dar siekia sumažinti iki vieno karto per mėnesį, galimai siekiant apeiti pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovas visų pirma turi atkurti savo ryšį su sūnumi;

21.4.                      atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo skundžiamą sprendimą dalyje dėl uzufrukto į butą nustatymo, kadangi atsakovas pats sau prieštarauja. O būtent, Tarnybos specialistams jis nurodė, jog laikinai gyvena „su moterimi“ ne Vilniaus mieste, ir, kad artimiausiu metu jis planuoja įsigyti nuosavą būstą. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas nurodo visiškai kitas aplinkybes, t. y. kad šiame bute jis gyvena su šeima. Ieškovė savo reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo pagrįstai grindė tuo, kad šiuo metu ji su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute yra deklaruota ieškovės bei šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta ir šiame bute iki 2022 metų balandžio mėnesio visa šeima gyveno kartu. Ieškovė taip pat nurodė, jog šiuo metu ji augina mažametį vaiką, jokio nekilnojamojo turto ji neturi, kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti, neturi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas šioje skundžiamo sprendimo dalyje pagrįstai tenkino ieškinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.                      Apeliacinis skundas atmetamas.

3.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

4.                      Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

5.                      Apeliantas (atsakovas) prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tam nenurodo jokių motyvų.

6.                      CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

7.                      Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nenurodė jokių motyvų dėl žodinio bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje nėra būtinumo.

Faktinės bylos aplinkybės

28. Nustatyta, kad ieškovė I. S. (iki santuokos turėta pavardė „L.“) ir atsakovas A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus R. S..

29. Šalys gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame bute yra deklaruota ieškovės bei šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Atsakovas A. S. 2022 m. balandžio 23 d. panaudojo smurtą prieš ieškovės sūnų E.. Tuomet ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi R. iš šeimos gyvenamosios vietos išsikraustė į nuomojamą būstą.

30.  2017 m. birželio 24 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo atsakovas A. S. buvo pripažintas kaltu 2016 m. rugpjūčio 31 d. (t. y., kiek daugiau nei po 2 savaičių po šalių santuokos sudarymo) vartojęs fizinį smurtą ir sukėlęs fizinį smurtą bei nežymiai sutrikdęs sveikatą ieškovei (sutuoktinei) I. S. bei šeimos nariui, nepilnamečiui posūniui A. S. (tomas 3 e. b. l. 4-10). 2023 m. rugsėjo 21 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo atsakovas A. S. buvo pripažintas kaltu 2022 m. balandžio 23 d. panaudojęs fizinį smurtą prieš šeimos narį – savo nepilnametį posūnį E. S. (tomas 3, e. b. l. 105-119). Šiame nuosprendyje užfiksuoti liudytojų S. K., A. V., nukentėjusiojo E. S. parodymai patvirtina, jog atsakovas iki 2022 m. balandžio 23 d. įvykių ne kartą yra vartojęs alkoholį bei fizinį smurtą tiek ieškovės, tiek ir šeimos narių (vaikų) atžvilgiu.

Dėl ginčo esmės

31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiose dalyse: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo A. S. kaltės, 2) dėl 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo, 3) dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S. tvarkos nustatymo, 4) dėl uzufrukto į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., nustatymo.

       Dėl santuokos nutraukimo dėl apelianto (atsakovo) A. S. kaltės ir neturtinės žalos priteisimo

32.       Apeliantas nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, nes santuokos metu ji pradėjo bendrauti su kaimynu A. V. ir tapo neištikima – (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra S. V., kurios tėvas yra A. V..

33.       Ieškovė teigia, kad gyvenimo draugą A. V. sutiko šalių santuokai faktiškai iširus, todėl tai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant jos galimos kaltės dėl santuokos iširimo klausimą.

34.       Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad faktinis santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

35.       Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2022 m. balandžio 30 d. Šioje teismo sprendimo dalyje ginčo nėra. Įrodymų, kad ieškovė iki 2022 m. balandžio 30 d. buvo neištikima, byloje nėra (apeliantas tokių įrodymų nepateikė). Ieškovės dukra S. V., kurios tėvas yra A. V., gimė (duomenys neskelbtini) t. y. praėjus 18 mėnesių nuo šalių santuokos faktinio iširimo (2022 m. balandžio 30 d.), todėl ši aplinkybė nepatvirtina ieškovės neištikimybės fakto iki 2022 m. balandžio 30 d. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ne tik apeliantas, bet ir ieškovė. Nenustačius, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), kurią šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir priteisė. Priteistos neturtinės žalos dydžio (1 500 Eur) apeliantas neginčija.

       Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. S. tvarkos nustatymo

36.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ne du kartus per savaitę, o vieną kartą per mėnesį, t. y. apeliantas iš esmės siekia minimalios bendravimo su sūnumi tvarkos.

37.       CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

38.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 19 punktas).

39.       Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

40.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 23 punktas).

41.       Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašydamas nustatyti minimalią bendravimo su sūnumi tvarką (vieną kartą per mėnesį), nenurodė jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatyta intensyvesnė (du kartus per savaitę) bendravimo jo su sūnumi tvarka yra netinkama. Pažymėtina, kad apeliantas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais, t. y. jis negali iš esmės nusišalinti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, priešingai, jis turi siekti nuolatinio maksimalaus bendravimo su vaiku, atsižvelgiant į vaiko interesus. Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka yra netinkama, neatitinkanti vaiko interesų.

42.       Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl uzufrukto į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., nustatymo

43.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu - nustatyti ieškovei I. S. su nepilnamečiu vaiku R. S., uzufruktą į butą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S., - nurodo, jog teismas, priimdamas šį sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad: 1) apeliantas gyvena šiame bute ((duomenys neskelbtini), Vilnius), kartu su sugyventine ir dviem nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenamoji vieta bute yra deklaruota, 2) bute uzufrukto teise galimai gyvens ne tik I. S. su nepilnamečiu vaiku R. S., bet ir kiti asmenys (kiti vaikai, sugyventinis). Apelianto manymu, toks gyvenimas bute akivaizdžiai pažeidžia nepilnamečio R. S. teises ir sudaro netinkamas sąlygas gyvenimui.

44.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

45.       Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas, visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai.

46.       CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis, CK 3.86 straipsnio 2 dalis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės.

47.       Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023, 36 punktas).

48.       Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios aplinkybės, kaip: 1) šalys santuokos metu gyveno apeliantui priklausančiame bute, t. y. šis butas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, priskirtina šeimos turtui; 2) nuo 2022 m. balandžio 30 d. šalys gyvena skyriumi dėl apelianto smurtinių veiksmų; ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste; 3) atsakovas savo faktinės gyvenamosios vietos, nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, neatskleidė (apeliaciniame skunde nurodo, kad gyvena būtent šeimos gyvenamojoje patalpoje), Tarnybos specialistams nurodė, jog laikinai gyvena „su moterimi“ ne Vilniaus mieste; nurodė, kad, artimiausiu metu planuoja įsigyti nuosavą būstą; 4) ieškovė turto asmeninės nuosavybės teise neturi; po santuokos nutraukimo ieškovė asmeninės nuosavybės teise neįgyja jokio nekilnojamojo turto; 5) atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei jos gaunamas pajamas, ieškovė neturi finansinių galimybių įsigyti savo nuosavo būsto; 6) po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove; 7) atsižvelgiant į apelianto gaunamas pajamas, jis neturi galimybės vaiko teisės į būstą užtikinti kitu būdu (pvz., teikdamas didesnio dydžio išlaikymą), - leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė uzufruktą ieškovei su nepilnamečiu sūnumi R. į apeliantui nuosavybės teise priklausantį butą (šeimos turtą).

49.       Apelianto nurodomi argumentai (kad jis pats gyvena tame bute; kad galimai tame bute be ieškovės su vaiku gyvens kiti asmenys; kad toks gyvenimas bute akivaizdžiai pažeidžia nepilnamečio R. S. teises ir sudaro netinkamas sąlygas gyvenimui) laikytini nepagrįstais ir nepaneigiančiais ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus poreikio likti gyventi šeimos turte. Priešingai, nei nurodo apeliantas, nepilnamečio sūnaus interesai būtų pažeisti (sūnus R. liktų be gyvenamojo būsto), jeigu ieškovei su jos sūnumi R. nebūtų palikta galimybė gyventi šeimos turte, t. y. ten, kur ir gyveno visą laiką iki šalių santuokos iširimo.

       Dėl procesinės bylos baigties

50.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, yra nereikšmingi ir neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

51.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

52.       Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53.       Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 165-166). Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) priteistinos 325 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei (6 t., b. l. 168) (CPK 99 straipsnis).

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą.

       Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas - 5630; paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                          Evaldas Burzdikas

                                                                                                                                  Tomas Romeika

                      Egidijus Tamašauskas