Civilinė byla Nr. e2A-224-516/2025 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01383-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.3; 2.6.11.6; 3.1.7.6

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

        N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2025 m. birželio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dolika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Dolika“, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Panauja“, uždarajai akcinei bendrovei „Sala“ energy“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ (pavadinimas pakeistas į uždarąją akcinę bendrovę „Profitus Crowdfunding“), dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir hipotekos panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė A. S., Vilniaus apygardos prokuratūra, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė I. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 0,1143 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinius: pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia hipotekos sandorio, sudaryto 2021 m. spalio 6 d. (Sutartinė hipoteka Nr. 8-8640), dalį, kuria kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ buvo įkeista: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statiniai: pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodė, kad 2021 m. sausio 14 d. ieškovė I. A. ir atsakovė šiuo metu likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Panauja“ sudarė Sklypo rezervacijos sutartį Nr. 20210114/1 (toliau – Sklypo rezervacijos sutartis), pagal kurią šalys susitarė jungtine veikla namų valdos paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti gyvenamąjį namą už sutartą kainą, numatytą Sklypo rezervacijos sutarties 2.1 papunktyje. 2021 m. sausio 20 d. ieškovė ir atsakovė LUAB „Panauja“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 20210120/1 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1), kuria sutarė veikdamos bendrai pastatyti 85 kv. m ploto gyvenamąjį namą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, už 111 500 Eur, pagal šalių suderintą projektą ir jį pardavus gauti pelną, kaip tai numatyta Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 2.1 papunktyje, kartu numatydamos ieškovei, kaip partnerei pagal Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, pirmumo teisę įsigyti šį turtą už Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 2.1 papunktyje numatytą statybos kainą (4.4 papunktis). Ieškovė, vykdydama savo, kaip partnerės, įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, atsakovei LUAB „Panauja“ nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymais pervedė 116 725 Eur. Statybos darbai pagal Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 faktiškai buvo baigti 2021 m. liepos mėnesį. Ieškovei išreiškus pageidavimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti jungtinės veiklos pagrindu sukurtą turtą, ieškovės sumokėtus įnašus, kurių bendra vertė yra 116 725 Eur, įskaičius kaip mokėtiną gyvenamojo namo statybos kainą, atsakovė LUAB „Panauja“ yra perdavusi ieškovei valdyti ir naudoti ieškovės įsigytą turtą, kurį ieškovė įsirengė ir faktiškai valdo nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovė yra pilnai įsirengusi įsigytą turtą ir juo faktiškai naudojasi.

3.       Nurodė, kad ieškovei nuolat raginant atsakovę LUAB „Panauja“ sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, paaiškėjo, jog ieškovės Jungtinės veiklos sutartimi Nr. 1 finansuotas gyvenamasis namas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras) yra įregistruotas kaip trys atskiri statiniai: pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškėjo, kad ieškovės įsigytas žemės sklypas bei gyvenamasis namas, kuris registruotas kaip 3 atskiri pastatai–ūkiniai pastatai, nuosavybės teise yra registruoti atsakovei LUAB „Dolika“, t. y. bendrovei, kuri jungtinės veiklos pagrindu yra atsakovės LUAB „Panauja“ partnerė, o kartu ir turto savininkė, todėl LUAB „Dolika“ įtrauktina dalyvauti byloje kaip atsakovė.

4.       Be to, turtas yra apsunkintas hipoteka, nors ieškovė pati faktiškai yra finansavusi gyvenamojo namo statybą. Kartu paaiškėjo, kad yra pradėta priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūra atsakovės UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ naudai bei taikomi ribojimai – apribota turto valdymo ir disponavimo teisė.

5.       Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė LUAB „Panauja“ faktiškai perdavė ieškovei valdyti ginčo turtą, t. y. leido daryti jam ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus, o ieškovė atsakovei LUAB „Panauja“ yra sumokėjusi visą turto kainą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių faktiškai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė prašo pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į turtą, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalimi, 6.309 straipsniu bei kasacinio teismo praktika, teismas gali patvirtinti sudarytą daikto pirkimo–pardavimo sutartį (ir pirkėjo nuosavybės teisę į daiktą) tuo atveju, jeigu pirkėjas yra tinkamai atsiskaitęs su pardavėju, o pardavėjas ir po tinkamo atsiskaitymo vengia sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

6.       Nurodė, kad patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti atsakovių LUAB „Dolika“ ir UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ 2021 m. spalio 6 d. Sutartinės hipotekos Nr. 8-8640 sandorio dalį, kuria įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), negaliojančia, kadangi minėto sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo tapusi apsunkinto hipoteka turto savininke ir jai nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo būti įkeistas be ieškovės žinios ir sutikimo, užtikrinant atsakovės LUAB „Dolika“ prievoles.

7.       Ieškovės manymu, atsakovės LUAB „Panauja“ ir LUAB „Dolika“ per visą laikotarpį, žinodamos apie turto perleidimo ieškovei sandorio sudarymo aplinkybes bei sąlygas, faktinę padėtį apie ieškovės, kaip partnerės, sumokėto įnašo dydį, apie ginčo nekilnojamojo turto perdavimą valdyti ir naudotis ieškovei bei jos turimus teisėtus lūkesčius, turėjo visas galimybes ir privalėjo informuoti tiek ieškovę apie 2021 m. spalio 6 d. sutartinės hipotekos sandoriu atsiradusį kreditorių, o galiausiai ir atsakovę UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ apie sudarytą Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 su ieškove, apie sandorio šalių konkliudentiniais veiksmais sukurtas teises ir pareigas, kaip esminę kliūtį sutartinės hipotekos sutartims sudaryti, tačiau, kaip matyti, nei de facto (faktiškai), nei de jure (teisiškai) to nepadarė, o priešingai – hipoteka įkeitė faktiškai ieškovei jau parduotą nekilnojamąjį turtą, taip užtikrindamos prisiimtų paskolinių prievolių kreditorei – atsakovei UAB „Sutelktinio finansavimo platformai Profitus“ – įvykdymą. 

8.       Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ elgėsi neapdairiai, o galimai ir nesąžiningai, nes neįsitikino ar jai įkeičiamas nekilnojamas turtas nėra išnuomotas, nėra suteiktas panaudai, nėra perleistas kitiems asmenims, dėl jo nėra pareikšta jokių pretenzijų, nepaduoti ieškiniai, nėra gresiančių pretenzijų ar ieškinių, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamu daiktu – t. y., ar tie pareiškimai ir garantijos, kurias įprastai pareiškia įkaito davėjas, atitinka tikrovę, juolab kai kredituojami ir užtikrinantys įsipareigojimų įvykdymą nekilnojamuoju turtu asmenys tiek atsakovė LUAB „Dolika“, tiek ir atsakovė LUAB „Panauja“ yra nekilnojamojo turto vystytojai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir: 1) pripažino ieškovei I. A. nuosavybės teises į 0,1143 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir statinius: pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) pripažino negaliojančia hipotekos sandorio, sudaryto 2021 m. spalio 6 d. (Sutartinė hipoteka Nr. 8-8640) dalį, kuria kreditorei UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ buvo įkeista: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statiniai: pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 3) priteisė ieškovei I. A. iš atsakovių LUAB „Dolika“ ir LUAB „Panauja“ bankroto proceso administravimo išlaidų, UAB „Sala“ energy“ ir UAB „Sutelktinio finansavimo platformos Profitus“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Profitus Crowdfunding“) po 1 554 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės; 4) priteisė trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V. iš atsakovių LUAB „Dolika“ ir LUAB „Panauja“ bankroto proceso administravimo išlaidų, UAB „Sala“ energy“ ir UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Profitus Crowdfunding“) po 266 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė ginčo turtą (būstą) siekė įsigyti asmeniniams poreikiams tenkinti (perdavė gyventi dukrai), o ne verslo tikslais, todėl tarp ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ susiklosčiusius santykius kvalifikavo vartojimo santykiais. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė turi dar vieną būstą, nešalina ieškovės kaip vartotojos statuso. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovių LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“ ir UAB „Sala energy“ vadovas R. R. teismo posėdyje paaiškino, jog statant vienbučius namus teisininkų patarimu buvo pasirinktas jungtinės veiklos sutarčių sudarymo variantas, o ne įprasto preliminariosios būsimo (statomo) namo pirkimo–pardavimo sutarties variantas, siekiant, kad statomų būstų pirkėjai neįgytų vartotojo statuso suteikiamų papildomų teisių.

11.       Teismas nustatė, kad apie statomų būstų pardavimą buvo skelbiama viešai. Ieškovė pasirašė sutartis su atsakove LUAB „Panauja“ prisijungdama, todėl abejonės dėl ginčo sutarčių turinio aiškinamos ieškovės naudai. Ieškovės lūkestis buvo statomo būsto pirkimas. Ieškovė neturi ekonominių ir teisnių žinių, todėl negalėjo kritiškai ir kvalifikuotai įvertinti atsakovės LUAB „Panauja“ pasiūlytos ginčo turto įsigijimo teisinės schemos (pasiūlyto būdo ne sudarant įprastą statomo būsto pirkimo–pardavimo sutartį, bet sudarant jungtinės veiklos sutartį). Ieškovei buvo paaiškinta, kad bus pasiektas jos pageidaujamas ekonominis rezultatas – naujai pastatyto būsto įsigijimas. Ieškovė nesiekė gauti pelno, nes ketino būstą įsigyti nuosavybėn. Atsižvelgęs į tai teismas suteikė pirmenybę teisinių dokumentų faktiniam turiniui ir šalių tikslams.

12.       Pažymėjo, kad Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Sklypo rezervacijos sutartis pripažįstamos nesąžiningomis, nes numatė ieškovės statusą kaip jungtinės veiklos partnerės, nors faktiškai ieškovė jokio savo turto, darbo ar žinių nesuteikė ir nesiekė gauti pelno. Nustatęs, kad tiek turtą, tiek organizacinį darbą suteikė susijusių atsakovių LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“ ir UAB „Sala energ“ grupė ir ieškovė niekaip negalėjo daryti įtakos veiklos organizavimui, teismas Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 ir Sklypo rezervavimo sutartis pripažintino nesąžiningomis CK 6.2284 straipsnio 7 dalies pagrindu. Pažymėjo, kad atsakovių inicijuotos Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Sklypo rezervavimo sutartis buvo tik priedanga ieškovės ir atsakovių sutartiniams santykiams dėl būsto statybos ir pardavimo pridengti.

13.       Teismas nustatė, kad pagal atsakovių LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“ ir UAB „Sala energy“, atstovaujamų R. R., 2021 m. sausio 22 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties Nr. JV-20210122/1 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis Nr. 2) nuostatas LUAB „Panauja“ ir UAB „Sala energy“ įsipareigojo vystyti namų (duomenys neskelbtini). statybos komercinį projektą. Žemės sklypai priklausys LUAB „Dolika“, jos vardu bus registruojami ir parduodami statiniai, UAB „Sala energy“ įsipareigojo organizuoti kapitalo pritraukimą ir statybos darbus, LUAB „Panauja“ organizuoja pardavimą, pasirašydama sutartis su būsimais pirkėjais, marketingą, statybos darbų atlikimą ir apmokėjimus. Jungtinės veiklos sutartis Nr. 2 ieškovei nebuvo atskleista.

14.       Teismas pažymėjo, kad nei ieškovė, nei atsakovės neturėjo tikslo ginčo turtą parduoti kitam asmeniui. Ieškovė įvykdė vienintelį sutartinį įsipareigojimą, sumokėdama atsakovei LUAB „Panauja“ visą turto kainą, faktiškai perėmė ginčo turtą ir naudoja pagal gyvenamąją paskirtį (jame gyvena ieškovės dukra). Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 4.3 papunktyje numatyta, kad atsakovė LUAB „Panauja“ užbaigusi namo statybą ir įregistravusi jį savo vardu nekilnojamojo turto registre turi informuoti Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 partnerį (ieškovę) apie galimybę įsigyti turtą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2021 m. rugsėjo 14 d. užregistruota Deklaracija apie statybos užbaigimą. Atsakovė LUAB „Panauja“ šio įsipareigojimo neįvykdė.

15.       Nurodė, kad tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Teismo vertinimu, minėtos sąlygos įvykdytos.

16.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ finansavimo platformos investuotojų tikslai nesusiję su asmenių poreikių tenkinimu, bet yra siekis pasirinkus rizikingesnę investicijos formą generuoti pelną (gaunant palūkanas, kurios žymiai viršija, pavyzdžiui, mažiausiai rizikingų valstybės obligacijų, apdraustų bankų ar kredito unijų indėlių palūkanų normas), todėl sutelktinio finansavimo platformos investuotojų interesai vertinant viešojo intereso aspektu mažiau reikšmingi negu ieškovės interesai. Sutelktinio finansavimo platformos atliekamas finansuojamo projekto rizikos vertinimas teisės aktuose nėra reglamentuotas, todėl platformos operatoriui taikomos bendros profesionalaus finansinės rinkos dalyvio atidumo ir rūpestingumo nuostatos. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo 14 straipsnį sutelktinio finansavimo platformos operatorius sutelktinio finansavimo platformoje apie konkretų projektą privalo skelbti šią informaciją, kuri būtų prieinama finansuotojams iki sudarant finansavimo sandorį ir jį sudarius: esminius projekto ypatumus, lėšų pritraukimo tikslą, informaciją apie projekto savininką (fizinio asmens vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinės adresą); sumą, kurią projekto savininkas pats skiria projektui; su projektu susijusias rizikas, kurias gali patirti finansuotojas, ir jų aprašymus; projekto savininko prisiimamus įsipareigojimus (įskaitant įsipareigojimą grąžinti lėšas finansuotojams, išpirkti išleistas finansines priemones ir kita), jų įvykdymo sąlygas ir projekto savininko įsipareigojimams įvykdyti taikomas užtikrinimo priemones, jeigu šios priemonės taikomos.

17.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ pateikė teismui viešai skelbtos investuotojams skirtos informacijos apie investavimą į UAB „Sala energy“ projektą „Nauji namai Baltuose“ kopiją. Skelbiamoje informacijoje buvo atskleistos galimos rizikos (kredito rizika, projekto nesuvaldymo rizika ir kitos). Atskleista informacija, kad projekto savininkas ir kredito gavėjas yra UAB „Sala energy“, o turto įkeitėjai LUAB „Dolika“ ir LUAB „Panauja“. Atsakovė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ investuotojams atskleidė, kad „paskolos negrąžinimo rizika – gali būti, jog kai kurie projektai nepasiteisins ir jūs patirsite nuostolių. Dėl to svarbu išskaidyti savo investicijas ir investuoti mažesnes sumas. Teisinio reglamentavimo rizika – rizika, susijusi su teisinio reguliavimo pokyčiais. Pavyzdžiui, jei padidėtų mokesčiai valstybei, jūsų potencialus uždarbis sumažėtų. Ekonominė rizika – įvertinkite riziką, susijusią su pasikeitusia ekonomine situacija. Pavyzdžiui, prasidėjus krizei nekilnojamojo turto vertė gali kristi, o projekto savininkas, kuriam suteikėte paskolą – bankrutuoti. Patiems pasirinkti, kokius projektus finansuoti, kokios investicijų grąžos pageidauti ir kiek rizikos prisiimti; per sutelktinio finansavimo platformą platinamos investicijos yra rizikingesnės nei reguliuojamose rinkose ar indėliai kredito įstaigose, nes sutelktinio finansavimo atveju yra didelė tikimybė, kad finansuojamas projektas žlugs“. UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ pateikė 2021 m. rugsėjo 12 d. kreditoriaus UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ sudarytą paskolos rizikos vertinimo medžiagą, iš kurios matyti, kad kreditorius nereikalavo informacijos ir nevertino aplinkybių apie tai, ar turi turto įkeitėjai įsipareigojimų dėl statomų pastatų fiziniams asmenims (pagal preliminariąsias sutartis dėl būsto statybos, jungtinės veiklos sutartis ir pan.). R. R. teismo posėdyje paaiškino, kad kreditas buvo imtas kitų projektų finansavimui, o ne pastatų, dėl kurių buvo susitarta su ieškove, statybos. Kreditas būtų grąžintas pardavus įkeistus pastatus. R. R. nurodė, kad kreditorius ir nereikalavo atskleisti, kokie yra LUAB „Panauja“ ir LUAB „Dolika“ prisiimti įsipareigojimai dėl įkeičiamų pastatų statytojų atžvilgiu.

18.       Teismas įvertino, kad atsakovės UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ veikla neatitinka profesionalaus ir atsakingo bei sąžiningo verslininko kriterijų. Ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nenustatė, kad atsakovė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ ginčo hipotekos sutartis sudarė kaip sąžininga hipotekos kreditorė, todėl konstatavo, jog atsakovės UAB „Sutelktinio finansavimo platformos Profitus“, kaip hipotekos kreditorės, sąžiningumas byloje ir hipotekos kaip daiktinės teisės išsaugojimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu paneigtas.

19.       Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ faktiškai galėjo ir turėjo žinoti hipotekos sutarties teisinius trūkumus, kurie sudaro pagrindą ieškovės prašomus hipotekos sandorius pripažinti negaliojančiais. Nustatęs, kad ginčo hipotekos sandorių sudarymo metu ieškovė, iš esmės finansavusi ginčo turto statybą, jau buvo ginčo turto teisėta savininkė, o ginčo turtas buvo įkeistas be ieškovės žinios ir sutikimo, kuris buvo privalomas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė LUAB „Panauja“, pasirašiusi preliminariąją sutartį su ieškove, veikė kaip LUAB „Dolika“ partnerė, taip pažeidžiant ieškovės nuosavybės teisę, teismas pripažino negaliojančia 2021 m. spalio 6 d. Sutartinės hipotekos sutarties Nr. 8-8640 dalį, kuria kreditoriui UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ buvo įkeista: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statiniai: pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

20.       Nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 2 014 Eur žyminį mokestį ir patyrė 4 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, teismas, ieškinį patenkinęs visiškai, ieškovės patirtas 6 214 Eur bylinėjimosi išlaidos teismas priteisė iš atsakovių lygiomis dalimis. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys pareikštas vykdant atsakovių LUAB „Dolika“ ir LUAB „Panauja“ bankroto procedūras, teismas nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovių LUAB „Dolika“ ir LUAB „Panauja“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

21.       Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyti neteisėti trečiojo asmens Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. veiksmai. Nėra pagrindo nuspręsti, kad notarė būtų neturėjusi teisės patvirtinti hipotekos sandorį ar būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Priešingai, ieškinys yra grindžiamas aplinkybe, kad atsakovė UAB „Sutelktinio finansavimo platforma Profitus“ elgėsi neapdairiai ir galimai nesąžiningai, neatskleidė notarei visos informacijos, susijusios su hipotekos sandorio sudarymu. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patirtos 1 064,44 Eur teisinės pagalbos išlaidos nulemtos neteisėtų atsakovių veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė iš visų atsakovių lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.       Atsakovė LUAB „Dolika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria bendros 1 820 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės patirtas 1 554 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir trečiojo asmens Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patirtas 266 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti ne iš LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos, turėtos teisme dėl kilusio ginčo, inicijuoto prieš bendrovės bankroto bylos iškėlimą, negali būti apmokamos iš bankroto proceso administravimo išlaidų ir tokios išlaidos turi būti pripažintos kaip reikalavimas bendrovės bankroto byloje, nes šios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki bendrovės teisinio statuso pasikeitimo bei iki nemokumo administratoriaus, turinčio teisę atstovauti bankrutuojančiai bendrovei teisme, paskyrimo. Civilinė byla Nr. e2-1320-656/2024 buvo pradėta dar 2023 m. gruodžio 13 d., kada buvo priimtas ieškovės ieškinys. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei LUAB „Dolika“ įsiteisėjo tik 2024 m. birželio 22 d. Taigi, ieškinys buvo pareikštas iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei LUAB „Dolika“, o ne vykdant bankroto procedūrą, kaip kad nurodo pirmosios instancijos teismas sprendime. Ieškovės ir trečiojo asmens notarės Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro R. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų, o turi būti pripažintos kreditoriaus reikalavimu atsakovės bankroto byloje.

22.2.                      Ginčo išlaidos, atsižvelgiant į jų atsiradimo laiką bei ginčo dalyką, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra skirtos bankroto administravimo procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, todėl šio ginčo dalykas nėra susijęs su pagrindiniais juridinių asmenų bankroto proceso tikslais (kuo didesniu juridinio asmens kreditorių reikalavimų patenkinimu). 

2.                      Atsakovė UAB „Profitus Crowdfunding“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ susiklosčiusius sutartinius santykius (klaidingai prilygindamas juos vartojimo pirkimo–pardavimo santykiams), taip pat plečiamai aiškino Jungtinės veiklos sutarties Nr.  1 nuostatas, tokiu būdu nepagrįstai pripažindamas LUAB „Panauja“ teisę disponuoti svetimo asmens (LUAB „Dolika“) nekilnojamuoju turtu.

23.2.                      Ieškovė, sudarydama ginčo sutartis su ginčo turto nuosavybės teisės negalėjusiu perleisti subjektu, jokių teisių į ginčo turtą, skirtingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, neįgijo ir įgyti negalėjo.

23.3.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovių LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“ bei UAB „Sala energy“ vadovo išdėstyti teiginiai (kiek tai susiję su tarp ieškovės ir LUAB „Panauja“, neva sudaryta ginčo turto vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi) neatitinka patikimumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas jais neturėjo pagrindo vadovautis.

23.4.                      Skundžiamas sprendimas neatitinka nuoseklumo reikalavimo, kadangi, viena vertus, jame nurodoma, kad ginčo sutartys yra pripažintinos nesąžiningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 7 dalį. Toks teismo teiginys iš esmės reiškia ginčo sutarčių negaliojimą nuo jų sudarymo momento, o tuo pačiu ir negalėjimą ieškovei įgyti teisių į ginčo turtą tokių (t. y. negaliojančių) ginčo sutarčių pagrindu. Tačiau, kita vertus, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovių inicijuotos ginčo sutartys buvo tik priedanga ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ sutartiniams santykiams dėl būsto statybos ir pardavimo pridengti, tai iš esmės suponuoja ginčo sutarčių pripažinimą apsimestiniais sandoriais, bei, teismo vertinimu, tikrojo (pridengto) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio nuostatų taikymą susiklosčiusioje ginčo situacijoje. Skundžiamo sprendimo 58–72 pastraipose motyvuodamas ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimą, pirmosios instancijos teismas pastarąjį teisinį rezultatą grindžia bendrosiomis pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, kai skundžiamo sprendimo 73–89 pastraipose tas pats teisinis rezultatas jau grindžiamas specialiosiomis CK 6.401 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, kurios užtikrina vartotojo, siekiančio įsigyti statomą būstą, teisių apsaugą. Paminėtos skundžiamame sprendime įvardytos nuostatos nėra identiškos, todėl jų dubliavimas tiems patiems teisiniams santykiams nėra galimas, o skundžiamas sprendimas šiuo aspektu tampa nelogiškas bei neaiškus.

23.5.                      CK 6.401 straipsnio 5 dalyje numatytas aiškus nekilnojamojo turto objektas, į kurį pirkėjas (vartotojas) gali įgyti nuosavybės teisę, sumokėjęs visą pastarojo turto kainą pagal su pardavėju sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Tokiu objektu įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo būsimą gyvenamąjį būstą (gyvenamąjį namą arba butą). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalies normomis, ieškovei nuosavybės teisę pripažino ne tik į ginčo pastatus, bet ir į ginčo žemės sklypą, kuris taip pat buvo įkeistas atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ turimų turtinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Aptartais pirmosios instancijos teismo veiksmais CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo pažeistos – pritaikytos to nekilnojamojo turto objekto (t. y. ginčo žemės sklypo), kuris į analizuojamos teisės normos reglamentavimo sritį nepatenka, atžvilgiu, taip, inter alia (be kita ko), pažeidžiant ir atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“, kaip hipotekos kreditorės, teises. Ši teisės aiškinimo bei taikymo klaida privalo būti ištaisyta bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.

23.6.                      Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 prieš trečiuosius asmenis galėjo būti panaudota tik jos išviešinimo atveju. Ieškovė ar atsakovės LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“ bei UAB „Sala energy“ tokios sutarties neišviešino, todėl negali jos panaudoti prieš atsakovę UAB „Profitus Crowdfunding“.

23.7.                      Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė UAB „Profitus Crowdfunding“, prieš sudarydama ginčo hipotekos sandorį, neanalizavo, ar įkaito davėjai (ginčo turto įkeitėjai) tuo metu turėjo su statomais pastatais susijusių įsipareigojimų fiziniams asmenims (pavyzdžiui, buvo sudarę su jais preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, jungtinės veiklos sandorius ar pan.). Pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą vertino paviršutiniškai bei klaidingai. Pirmosios instancijos teismo išdėstytas teiginys apie tariamą atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ nesidomėjimą įkaito davėju (jo prievolėmis) ne tik neatitinka tikrovės, bet ir patvirtina faktą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarpusavyje painioja du skirtingus subjektus (LUAB „Panauja“ ir LUAB „Dolika“). Atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ sąžiningumas esamos bylos atveju liko nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų teisinių pasekmių netaikymo yra teisiškai ydingos.

3.                      Ieškovė I. A. atsiliepime prašė apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

24.1.                      Nuo pradinio bendradarbiavimo su atsakove LUAB „Panauja“ buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įsigyti planuojamą statyti gyvenamąjį namą žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė pirmenybę teisinių dokumentų faktiniam turiniui ir šalių tikslams, o ne sutarties versliškumui ir ieškovės, kaip verslininkės, statusui.

24.2.                      Ginčo pastatai ir ginčo žemės sklypas yra vienas bendras ginčo sutarties objektas, kurio nuosavybės perleidimas dalimis ar skyriumi prieštarautų kitoms teisėms normoms reglamentuojančios nekilnojamojo turto perleidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teises ne tik į ginčo statinius, bet ir į ginčo žemės sklypą.

24.3.                      Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas pagal sandorį nėra siejamas su šio sandorio įregistravimu, todėl nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre atlieka ne teisę nustatančią, bet teisę išviešinamąją funkciją prieš trečiuosius asmenis. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas. Todėl aplinkybė, kad ieškovė nebuvo išviešinusi Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 sudarymo fakto, savaime nepaneigia jos, kaip nekilnojamojo turto įgijėjos, teisių bei teisėtų interesų.

24.4.                      Atsakovė UAB „Profitus Crowdfunding“, būdama profesionali verslininkė, besispecializuojanti skolinimo už atlygį veikloje, nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad įsitikintų ar jai įkeičiamas nekilnojamas turtas nėra išnuomotas, nėra suteiktas panaudai, nėra perleistas kitiems asmenims, dėl jo nėra pareikšta pretenzijų, nepaduoti ieškiniai, nėra gresiančių pretenzijų ar ieškinių, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamu daiktu – t. y. ar tie pareiškimai ir garantijos, kurias įprastai pareiškia įkaito davėjas, atitinka tikrovę, juolab kai kredituojamas asmuo, šiuo atveju atsakovė UAB „Sala energy“, yra nekilnojamojo turto vystytoja ir statomi nekilnojamojo turto objektai nėra skirti juridinio asmens veiklai vykdyti.

24.5.                      Nemokumo administratorė UAB „Bauleta“ paskirta ir vykdanti atsakovės LUAB „Dolika“ bankroto procedūrą, 2024 m. rugpjūčio 29 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo atsakovei LUAB „Dolika“ nedalyvaujant 2024 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje ir bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad LUAB „Dolika“ nemokumo administratorė neprieštarauja ieškinio reikalavimų tenkinimui, tačiau teismo prašo klausimą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą (ginčo turtą, kuris nuosavybės teise įregistruotas LUAB „Dolika“ vardu) pripažinimo spręsti teismo nuožiūra. Taigi, atsakovei LUAB „Dolika“ (jos bankroto procedūrą vykdančiai nemokumo administratorei), nepripažįstant ieškinio, o pasirinkus pasyvią poziciją – pavedant klausimą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo spręsti teismo nuožiūra, ji prisiėmė ir bylinėjimosi išlaidų riziką.

4.                      Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V. atsiliepime prašo: 1) atmesti LUAB „Dolika“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą; 2) patenkinti atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ apeliacinio skundo dalį dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, o kitą apeliacinio skundo dalį spręsti savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Atsakovė LUAB „Dolika“ prie bylos nagrinėjimo prisijungė dar pirmosios instancijos teisme metu, nepripažino ieškinio reikalavimų ir nesiėmė kitų veiksmų, jog bylos nagrinėjimas būtų baigtas. Notarė bylinėjimosi išlaidas patyrė jau vykstant LUAB „Dolika“ bankroto procesui, todėl notarės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų. 

25.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ nesąžiningumo neatitinka bylos medžiagos (pagal hipotekos sandorį atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ naudai buvo įkeistas LUAB „Dolika“ ginčo turtas; LUAB „Dolika“ hipotekos teisėtumui įtakos galinčių turėti įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ surinktą medžiagą nebuvo prisiėmusi; LUAB „Panauja“ hipotekos sandoryje nedalyvavo, todėl atsakovė UAB „Profitus Crowdfunding“ apie šio subjekto prisiimtas prievoles duomenų rinkti neprivalėjo), paneigia viešųjų registrų teisinę reikšmę bei prieštarauja bendrajam teisės principui, pagal kurį teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų.

25.3.                      Skundžiamu sprendimu faktiškai buvo išplėstos ir notaro pareigos, netiesiogiai įpareigojant notarą atlikti ne tik tai, ką atlikti numato įstatymas. Sprendimu kuriama pareiga notarui nepasitikėti šalių patvirtinimais, ir kažkokiu būdu juos tikrinti. Notarės vertinimu, tokia praktika yra ydinga ir neatitinka esminių teisės principų (tiek protingumo, tiek teisingumo) bei kelia grėsmę notarinių sandorių sudarymui.

25.4.                      Notarė, tvirtindama hipotekos sandorį, laikėsi teisės aktų ir kasacinio teismo praktikos keliamų teisėtumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad notarė kurią nors savo pareigą būtų pažeidusi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ ir LUAB „Dolika“ (toliau – apeliantės) skundžia sprendimą ne visa apimtimi, tačiau skundžia tik sprendimo dalis, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš LUAB „Dolika“, bei ieškinio patenkinimu atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ atžvilgiu, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja būtent aptarta apeliančių apibrėžta apimtimi.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

7.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 14 d. ieškovė su atsakove LUAB „Panauja“ sudarė Sklypo rezervacijos sutartį, kuria šios sutarties šalys susitarė panaudojant savo turtą, darbą, žinias bei kreditines lėšas kiek įmanoma racionaliau namų valdos paskirties žemės sklypo dalyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatyti gyvenamąjį namą (2.1 papunktis)

8.                      2021 m. sausio 20 d. ieškovė su atsakove LUAB „Panauja“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, kuria šios sutarties šalys susitarė panaudojant savo turtą, darbą, žinias bei kreditines lėšas kiek įmanoma racionaliau namų valdos paskirties žemės sklypo dalyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatyti gyvenamąjį namą 85 kv. m ploto, už 111 500 Eur kainą (galutinė kaina derinama pagal šalių susitarimą, galutinai suderinus namo komplektaciją atskiru susitarimu), pagal suderintą projektą ir jį pardavus gauti pelną (2.1 papunktis). Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 4.4 papunktyje sutarties šalys susitarė ir dėl to, kad gavusi atsakovės LUAB „Panauja“ pranešimą apie namo statybos pabaigą, ieškovė turi galimybę realizuoti pirmumo teisę įsigyti namą nuosavybėn už šios sutarties 2.1 papunktyje numatytą namo statybos kainą, sumažinus ją ieškovės įnašo ir pagal šią sutartį gautinomis sumomis.

9.                      Nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė sumokėjo atsakovei LUAB „Panauja“ 116 725 Eur už Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 pagrindu statomą namą.

10.                      2021 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8-7000 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės LUAB „Dolika“ nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

11.                      2021 m. rugsėjo 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės LUAB „Dolika“ nuosavybės teisė į pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

12.                      2021 m. spalio 10 d. Sutartinės hipotekos Nr. 8-8640 sandorio pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka (hipotekos kreditorė – apeliantė UAB „Profitus Crowdfunding“).

Dėl apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ apeliacinio skundo

Dėl atsakovę LUAB „Panauja“ ir ieškovę siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir jų teisinių padarinių

 

13.                      Apeliantė UAB „Profitus Crowdfunding“, visų pirma, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ susiklosčiusius sutartinius santykius, klaidingai juos prilygindamas vartojimo pirkimo–pardavimo santykiams, taip pat plečiamai aiškino Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 nuostatas, ir nepagrįstai ginčo turtą pripažino ieškovės nuosavybe. Su tokiais apeliantės teiginiais nesutiktina.

14.                      Kadangi apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 nuostatų aiškinimą, nagrinėjamu atveju aktualios CK įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

15.                      Kasacinio teismo akcentuota, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ar jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, negalima apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet būtina vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

16.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantės neginčijo faktinių aplinkybių, kad ieškovė Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 pagrindu ginčo turtą siekė įsigyti ne verslo tikslais, tačiau asmeniniams poreikiams tenkinti (perduoti gyventi dukrai), o atsakovė LUAB „Panauja“, sudarydama Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, veikė kaip verslininkė. Byloje nebuvo paneigtos ir faktinės aplinkybės, kad atsakovė LUAB „Panauja“, sudarydama su ieškove Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, siekė ne sukurti tarp jos ir ieškovės jungtinės veiklos teisinius santykius, tačiau žinojo apie ieškovės tikslą šios sutarties pagrindu statomą būstą įsigyti asmeniniams poreikiams tenkinti (o ne tikslą kartu su atsakove LUAB „Panauja“ vystyti namo statybos verslą) ir sudarydama Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 su ieškove tokiam tikslui pritarė bei sutiko jį įgyvendinti. 

17.                      Tokias faktines aplinkybes patvirtino ir atsakovių LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“ ir UAB „Sala energy“ vadovas R. R. 2024 m. lapkričio 7 d. pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžiu metu (garso įrašas nuo 00:30:40 val. iki 00:32:15 val.) nurodydamas, kad statant vienbučius namus teisininkų patarimu buvo pasirinktas jungtinės veiklos sutarčių sudarymo variantas, o ne įprasto preliminariosios būsimo (statomo) namo pirkimo–pardavimo sutarties variantas; teigė, jog tokiu būdu buvo siekiama, kad statomų būstų pirkėjai neįgytų vartotojo statuso sutiekiamų papildomų teisių. Taigi, sandorį tiesiogiai sudariusios šalies atstovas patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų bei priežasties, dėl kurios buvo sudaryta ne preliminarioji ar būsimo gyvenamojo namo statybos sutartis, o jungtinės veiklos sutartis. Aptartos faktinės aplinkybės, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina tarp ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ susiklosčiusius vartojimo teisinius santykius (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis).

18.                      Nėra pagrindo pritarti apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ teiginiams, kad aptarti atsakovių LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“, UAB „Sala energy“ vadovo išdėstyti teiginiai (kiek tai susiję su tarp ieškovės ir LUAB „Panauja“ sudarytų susitarimų paskirtimi) neatitinka patikimumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas jais neturėjo pagrindo vadovautis. Priešingai, iš pirmiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių apie atsakovės ir ieškovės tikruosius tikslus sudarant Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, matyti, kad atsakovių LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“ ir UAB „Sala energy“ vadovo R. R. 2024 m. lapkričio 7 d. pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžiu metu duoti paaiškinimai visiškai atitiko šias faktines aplinkybes ir pagrindė tarp ieškovės ir LUAB „Panauja“ sudarytą susitarimą, pagal kurį LUAB „Panauja“ įsipareigojo pastatyti ginčo namą, o ieškovė įsipareigojo jį įsigyti, tačiau nesiekė faktiškai sukurti jungtinės veiklos teisinių santykių. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė UAB „Profitus Crowdfunding“ atsakovių LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“, UAB „Sala energy“ vadovo 2024 m. lapkričio 7 d. pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžiu metu pateiktų paaiškinimų nepatikimumą grindė vien savo subjektyvia nuomone ir prielaidomis, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

19.                      Šiame kontekste aktualu ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 parengė atsakovė LUAB „Panauja“, o ieškovė šią sutartį sudarė prisijungimo būdu, dėl to, pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra proferentem (sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai) taisyklę, Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 nuostatos aiškintinos atsakovės LUAB „Panauja“ nenaudai ir atitinkamai – ieškovės naudai. Nagrinėjamu atveju, remiantis aptarta sutarčių aiškinimo taisykle, Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 nuostatos aiškintinos kaip atitinkančios tikruosius šalių tikslus sudarant šią sutartį (t. y. ieškovei turint tikslą statomą namą įsigyti savo asmeniniams poreikiams, o atsakovei LUAB „Panauja“ siekiant gauti iš ieškovės statybos kainą ir perduoti ieškovės nuosavybėn pastatytą namą), o ne formalius tikslus, nurodytus Jungtinės veiklos sutartyje Nr. 1 (t. y. panaudojant savo turtą, darbą, žinias bei kreditines lėšas pastatyti gyvenamąjį namą ir jį pardavus gauti pelną), ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus sumokėti turto kainą, sutartimi neprisiėmė, t. y. jos įsipareigojimai būdingi pirkimo–pardavimo, o ne jungtinės veiklos sutarčiai. 

20.                      Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturėjo specialiųjų teisinių ir ekonominių žinių, todėl negalėjo kritiškai ir kvalifikuotai įvertinti atsakovės LUAB „Panauja“ pasiūlytos ginčo turto įsigijimo teisinės schemos (pasiūlyto būdo ne sudarant įprastą statomo būsto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau sudarant jungtinės veiklos sutartį) ir (ar) tikėtis, kad nebus įgyvendintas tikrasis šalis siejusio susitarimo tikslas. Todėl, nagrinėjamu atveju, aiškinant Jungtinės veiklos sutartį, pirmenybė teiktina ne šios sutarties lingvistinėms formuluotėms, tačiau pirmiau aptartiems šalių ketinimams (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

21.                      Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sudarydamos Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 šalys susitarė ne dėl jungtinės veiklos teisinių santykių atsiradimo, tačiau sudarė susitarimą dėl statomo namo pirkimo–pardavimo, kuriam taikomos, be kita ko, vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Nurodytų motyvų pagrindu apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo atsakovę LUAB „Panauja“ ir ieškovę siejusio susitarimo kvalifikavimo atmetami kaip nepagrįsti.

22.                      Aptarto pobūdžio tarp ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ sudarytas susitarimas savo turiniu atitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžimą, pagal kurį pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą.

23.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2008). Teisinis santykių reguliavimas pagal CK 6.401 straipsnį skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).

24.                      Tais atvejais, kai pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Dėl to toks pirkėjas, remiantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, įgyja teisę į specialų pirkėjo nuosavybės teisės įgijimo būdą, besiskiriantį nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

25.                      Pasisakydamas dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies aiškinimo, kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad formuluotė „visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja“ negali būti aiškinama taip, jog tik sumokėjęs visą kainą pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą, o sumokėjęs tik dalį kainos daiktinių teisių neįgyja. Nesant reglamentuotos situacijos dėl statomo gyvenamojo namo ar buto nuosavybės teisės, kai pirkėjas sumoka ne visą, o dalį jo kainos, tokio objekto nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtą kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas arba butas perduotas pirkėjui, ir pan. Be to, įstatymo nedraudžiama pripažinti bendrosios dalinės pirkėjo ir pardavėjo nuosavybės, kai pirkėjas yra finansavęs tik dalį statybos. Kai nekilnojamojo daikto pirkėjas – vartotojas – už pastatytą būstą yra sumokėjęs didesnę dalį sutartos būsto pirkimo kainos, perdavimas pirkėjui neįformintas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau būstas faktiškai perduotas pirkėjui, tolesnis sutarties vykdymas nutrūksta dėl pardavėjo – rangovo – verslininko bankroto, vartotojas gali būti ginamas CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pripažįstant pirkėjui nuosavybės teisę į statomą būstą. Nesuteikus vartotojui šios apsaugos, verslininko nemokumo rizika vartotojui būtų perkelta neproporcingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-611/2017).

26.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, vykdydama jai iš aptarto tarp ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ sudaryto susitarimo, atitinkančio būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžimą, sąlygas, nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo ieškovei visą statomo namo kainą, taigi savo lėšomis finansavo namo statybą. Dėl to ginčo byloje nėra. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė LUAB „Panauja“ ieškovei pagal aptartą šalių susitarimą pastatytą namą perdavė faktiškai naudotis 2021 m. rugsėjo mėn. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė namu faktiškai naudojasi – jį įsirengė ir jame gyvena.

27.                      Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovė, veikdama kaip vartotoja teisiniuose santykiuose su atsakove LUAB „Panauja“ yra sumokėjusi visą namo kainą ir nuo 2021 m. rugsėjo mėn. juo faktiškai naudojasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, esančius šalių Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 ir Sklypo rezervavimo sutarties dalyku (CK 6.401 straipsnio 5 dalis).

28.                      Skirtingai nei nurodė apeliantė UAB „Profitus Crowdfunding“, sudarydama aptarto pobūdžio susitarimą su LUAB „Panauja“, ieškovė įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jai įgyvendinus sutartas sąlygas (sumokėjus statomo namo kainą), statomas namas pereis jos nuosavybėn ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo. Pažymėtina, kad aptartą susitarimą  su ieškove sudarė LUAB „Panauja“. Ji yra ir viena iš Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2 šalių, kuria apibrėžti atsakovių tarpusavio santykiai nekilnojamojo turto projekto vystymo procese, atsakovėms LUAB „Panauja“, LUAB „Dolika“ ir UAB „Sala energy“ susitariant kooperuoti savo patirtį, žinias, finansinius, materialiuosius–techninius išteklius ir, veikiant bendrai, įgyvendinti statybų projektą (duomenys neskelbtini), vėliau – parduoti pastatytus namus kartu su jiems priklausančia žemės sklypo dalimi ir gauti pelną (Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2 1.1 papunktis). Organizuoti turto pardavimo procesą, sutarčių su potencialiais pirkėjais sudarymą buvo pavesta atsakovei LUAB „Panauja“ (Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2 1.1.2 papunktis). Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2 šalimi buvusi atsakovė LUAB „Dolika“, atstovaujama to paties vadovo R. R., kaip ir atsakovė LUAB „Panauja“, neabejotinai žinojo, kad ieškovė CK 6.401 straipsnio pagrindu yra įgijusi atitinkamas teises statomo namo atžvilgiu, ir LUAB „Panauja“ sutartiniams įsipareigojimams ieškovės atžvilgiu dėl statomo namo perleidimo neprieštaravo. Taigi, atsakovė LUAB „Panauja“, veikdama Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2 pagrindu, ir atsakovei LUAB „Dolika“ dėl to nereiškiant prieštaravimų, turėjo teisę sudaryti su ieškove preliminariąją būsimo gyvenamojo namo sutartį, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į turtą.

29.                      Pažymėtina ir tai, kad nei atsakovė LUAB „Panauja“, nei atsakovė LUAB „Dolika“ apeliaciniame procese nesirėmė tuo, jog ieškovė negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo turtą, kadangi LUAB „Panauja“ neturėjo LUAB „Dolika“ įgaliojimo disponuoti šiuo turtu. Šiame kontekste aktualu tai, kad apeliantė UAB „Profitus Crowdfunding“ nėra aptarto būsimo namo pirkimo–pardavimo sandorio šalis, todėl šioje byloje jos teisės gali būti ginamos tik tiek, kiek jos susijusios su hipotekos sandorio galiojimu. Todėl apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ argumentai, kuriais ginčijami teisiniai santykiai, susiklostę tarp kitų bylos šalių (įskaitant aplinkybes apie galimybę ieškovei įgyti nuosavybės teisę į turtą, kuris registruotas atsakovės LUAB „Dolika“ vardu), negali paneigti kitų bylos šalių neginčijamų aplinkybių apie ieškovės teisės į pastatytą namą egzistavimą. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo iš esmės analogiškoje byloje išdėstytą poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-916/2024, 41 punktas).

Dėl skundžiamo sprendimo turinio aiškumo ir nuoseklumo

30.                      Apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ manymu, skundžiamas sprendimas neatitinka nuoseklumo reikalavimo, kadangi jame nurodoma, kad, viena vertus, ginčo sutartys yra pripažintinos nesąžiningomis, tačiau, kita vertus, nurodoma, jog ginčo sutartys buvo tik priedanga ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ sutartiniams santykiams dėl būsto statybos ir pardavimo pridengti, tai iš esmės suponuoja ginčo sutarčių pripažinimą apsimestiniais sandoriais.

31.                      Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad sprendimo motyvuojamosios dalies 63 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Sklypo rezervacijos sutartis pripažįstamos nesąžiningomis, nes jos numatė ieškovės statusą kaip jungtinės veiklos partnerės, nors faktiškai ieškovė jokio savo turto, darbo ar žinių nesuteikė ir nesiekė gauti pelno. Minėtame skundžiamo sprendimo punkte pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Sklypo rezervavimo sutartis buvo tik priedanga ieškovės ir atsakovių sutartiniams santykiams dėl būsto statybos ir pardavimo pridengti.

32.                      Šiame kontekste aktualu tai, kad ieškinyje nebuvo pareikšti reikalavimai nei dėl atitinkamų sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, nei dėl atitinkamų sandorių pripažinimo apsimestiniais. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą šalių apibrėžta apimtimi. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra išvadų nei apie atitinkamų sutarčių sąlygų pripažinimą nesąžiningomis, nei apie sandorių pripažinimą negaliojančiais ir atitinkamų sandorių negaliojimo pasekmių taikymą. Pažymėtina, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus, susijusius su sutarčių nesąžiningumu ir apsimestinumu, buvo sprendžiamas klausimas dėl sutarčių aiškinimo, siekiant nustatyti jų tikrąjį turinį ir šalių prisiimtas teises bei pareigas, todėl darytina išvada, jog skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 63 punkte pateiktomis išvadomis apie sutarčių nesąžiningumą ir apsimestinumą, pirmosios instancijos teismas siekė akcentuoti tik sutarčių lingvistinių formuluočių neatitikimą tikriesiems šalių ketinimams, kuris nagrinėjamu atveju ir egzistavo, tačiau nesiekė pritaikyti ir, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, nepritaikė nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų ir (ar) apsimestinio sandorio teisinių padarinių.

33.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ieškinyje nebuvo pareikšti reikalavimai nei dėl atitinkamų sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, nei dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamosios dalies 63 punkte nurodytos išvados apie sutarčių nesąžiningumą ir sandorių apsimestinumą, kurios padarytos vertinant šalių tikruosius ketinimus sudarant ginčo sutartis, siekiant teismo sprendimo tikslumo bei juo sukurtų teisinių pasekmių aiškumo bei vienareikšmiškumo, šalintinos iš sprendimo. Pažymėtina, kad toks skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies netikslumas nėra esminis ir nesudaro pagrindo nuspręsti, jog byla buvo išspręsta neteisingai.

34.                      Apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ manymu, skundžiamas sprendimas yra neaiškus ir nenuoseklus ir dėl to, kad jo 58–72 pastraipose, motyvuodamas ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimą, pirmosios instancijos teismas tokį teisinį rezultatą grindžia bendrosiomis pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, kai skundžiamo sprendimo 73–89 pastraipose tas pats teisinis rezultatas grindžiamas specialiosiomis CK 6.401 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, kurios užtikrina vartotojo, siekiančio įsigyti statomą būstą, teisių apsaugą. 

35.                      Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 58–72 punktų matyti, kad skundžiamo sprendimo dalyje „Dėl nuosavybės teisės pripažinimo“ pirmosios instancijos teismas nurodė, jog  ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažintinos CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu, o sprendimo 73-89 punktuose pirmosios instancijos teismas, grįsdamas ieškovės nuosavybės teisę į ginčo turą, rėmėsi CK 6.401 straipsnio 5 dalimi.

36.                      Kaip minėta, CK 6.401 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas specialusis pirkėjo nuosavybės teisės įgijimo būdas (lot. lex specialis). CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji (lot. lex generalis) daikto pirkėjo teisė reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 21–22 punktai).

37.                      Kaip šioje nutartyje buvo konstatuota, tarp ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ susiklostė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir ieškovė nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo specialiuoju CK 6.401 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, remiantis aptarta bendrosios ir specialios teisės normos konkurencijos taisykle, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 58–72 punktuose ieškovės nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimo teisiniu pagrindu nurodęs ne CK 6.401 straipsnio 3 dalį, bet CK 6.309 straipsnio 3 dalį, suklydo, tačiau nuosavybės teisių į ginčo turtą ieškovei pripažinimo klausimą išsprendė teisingai. Kadangi aptartas skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies netikslumas nekeičia sprendimo išvados apie ieškovės ieškinio dalies dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą pripažinimo pagrįstumo, jis nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu.

Dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą pripažinimo ieškovei (ne)pagrįstumo

38.                      Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalies normomis, nepagrįstai ieškovei nuosavybės teisę pripažino ne tik į ginčo pastatus, bet ir į ginčo žemės sklypą, kuris buvo įkeistas atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ naudai. Pasak apeliantės, aptartais pirmosios instancijos teismo veiksmais CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo pritaikytos netinkamai. Su tokiais apeliantės argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

39.                      Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, perleidžiant nuosavybės teisę į pastatą, turi būti perduotos teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, o jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje šios teisės neaptartos, tokia sutartis yra negaliojanti.

40.                      Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės LUAB „Panauja“ sudaryta būsimo gyvenamojo būsto pirkimo–pardavimo sutartis atitinka CK 6.394 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes joje susitarta dėl gyvenamojo namo ir jam identifikuotos žemės sklypo dalies, prie sutarties pridėtas žemės sklypo dalies planas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pritarti apeliantei, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas nekilnojamojo turto objektui (ginčo žemės sklypui) pritaikė netinkamai. 

 

Dėl Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 išviešinimo

 

63.       Apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ manymu, Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 prieš ją galėjo būti panaudota tik tokiu atveju, jei ji būtų buvusi tinkamai išviešinta. Pasak apeliantės, kadangi ieškovė ar atsakovė LUAB „Panauja“ tokios sutarties neišviešino, nebegali jos panaudoti prieš apeliantę UAB „Profitus Crowdfunding“. Tokie teiginiai taip pat atmestini kaip neturintys pagrindo.

64.       Teisinė sandorių registracija ir su tuo susiję teisiniai padariniai reglamentuojami CK 1.75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

65.       CK 6.401 straipsnyje, kuriame reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis, nėra nustatyta privaloma tokio sandorio teisinė registracija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad į CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu sukuriamą nekilnojamąjį daiktą (butą, gyvenamąjį namą) galėtų būti įgyjamos nuosavybės teisės, jis turi būti suformuotas kaip turtinis vienetas ir įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016, 34 punktas).

66.       Kasacinis teismas panašaus pobūdžio kaip ši bylose yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis savaime suponuoja išvadą, jog tokio sandorio sudarymo momentu parduodamas nekilnojamasis daiktas (gyvenamasis namas ar butas) dar nepastatytas, todėl nesuformuotas kaip turtinis vienetas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, toks sandoris gali būti įregistruojamas tik tuomet, kai pats sutarties dalykas, t. y. gyvenamasis namas ar butas, yra suformuotas ir įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas įstatymų nustatyta tvarka ar kaip civilinių teisinių santykių objektu galintis būti nebaigtas statyti statinys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 32 punktas). Toks teisės aiškinimas, pagal kurį pirkėjas (vartotojas), pagal preliminariąją sutartį finansavęs gyvenamojo namo ar buto statybą, turi pareigą įregistruoti tokį sandorį, o neįvykdęs šios pareigos, negali remtis šiuo sandoriu prieš trečiuosius asmenis (nagrinėjamu atveju – prieš hipotekos kreditorę), reikštų ne tik tai, kad paneigiamas teisinis reguliavimas, pagal kurį tik į įstatymų nustatyta tvarka suformuotą ir įregistruotą nekilnojamojo turto objektą galį būti registruojamos teisės, bet ir tai, kad iš asmens reikalaujama neįmanomo (įregistruoti teises į objektą, kuris nėra įregistruotas dėl to, kad dar nėra sukurtas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-916/2024).

67.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2021 m. rugsėjo 14 d. Pagal Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 4.3 papunktį, atsakovė LUAB „Panauja“ įsipareigojo pranešti ieškovei apie turto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė LUAB „Panauja“ įvykdė šį įsipareigojimą. Kaip nustatyta byloje, ginčo turtas buvo perduotas ieškovei 2021 m. rugsėjo mėnesį, tačiau pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2021 m. spalio 10 d. apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ naudai sudaryta Sutartinė hipoteka Nr. 8-8640. Taigi, iki 2021 m. rugsėjo 14 d. nesant įregistruotiems ginčo objektams, juridinio fakto įregistravimo apie sudarytą preliminariąją sutartį galimybės objektyviai nebuvo.

68.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aplinkybė, kad ieškovė nebuvo išviešinusi Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 sudarymo fakto, savaime nepaneigia jos, kaip nekilnojamojo turto įgijėjos, teisių bei teisėtų interesų, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog įstatymas nenustato prievolės viešinti preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-200-943/2019).

69.       Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytų sandorio neįregistravimo teisinių padarinių ieškovei, kuri pagal su atsakove LUAB „Panauja“ sudarytos sutarties pagrindu neturėjo pareigos nei įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre, nei kažkokiu būdu išviešinti savo teises į šį turtą. Nurodytų motyvų pagrindu atmetami kaip nepagrįsti apeliantės skundo argumentai dėl būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį ir sandorių teisinę registraciją reglamentuojančių teisės normų netinkamo aiškinimo ir pritaikymo.

Dėl apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ sąžiningumo

70.       Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo teiginys apie apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ nesąžiningumą sudarant Sutartinės hipotekos Nr. 8-8640 sandorį yra nepagrįstas. Apeliantės manymu, jos sąžiningumas nagrinėjamos bylos atveju liko nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų teisinių pasekmių netaikymo yra teisiškai ydingos.

71.       CK 4.187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prieš sąžiningus trečiuosius asmenis hipotekos sandoris gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai hipoteka įregistruota viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Viešo registro duomenys apie hipoteką yra vieši, jie laikomi teisingais ir išsamiais tol, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; įrodinėti savo teises remdamiesi viešame registre įregistruota hipoteka gali tik sąžiningi tretieji asmenys (CK 4.185 straipsnio 7 dalis).

72.       CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako; kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

73.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka, net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015). Tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio šalių atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių. Taigi hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).

74.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023, 46 punktas).

75.       Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal jo žinojimą arba turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, „turėjimas žinoti“ reiškia asmens pareigą veikti aktyviai, pasidomėti apie tam tikras aplinkybes. Tokios pareigos turinys gali būti nulemtas asmens statuso (pvz., verslininkas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 38 punktas; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 37 punktas).

76.       Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad verslo subjektas, kurio pagrindinė veikla susijusi su nekilnojamojo turto plėtotojų konkrečių projektų, be kita ko, daugiabučių statybos, finansavimu, turi žinoti apie pardavėjų šioje verslo srityje įprastai taikomą praktiką, kai butai pardavinėjami iš anksto, t. y. dar neužbaigus statybų, sudarant preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis su būsto pirkėjais. Todėl tokiais atvejais kreditorius, siekdamas hipoteka užsitikrinti suteiktos paskolos ar kredito grąžinimą, turi pasidomėti ir įsitikinti, ar plėtotojo pasiūlytas įkeisti konkretus nekilnojamasis daiktas, esantis objekte, kurio statybą kreditorius finansuoja, iš tikrųjų nėra parduotas kitiems asmenims. Tam nepakanka patikrinti viešo registro duomenis ir remtis paties skolininko, kaip įkaito davėjo, pareiškimais ir (ar) patvirtinimais. Tokią informaciją rūpestingas ir apdairus kreditorius gali objektyviai patikrinti ir kitais būdais (pavyzdžiui, patikrindamas, ar faktiškai pastatytu butu niekas nesinaudoja, jo neįsirenginėja, jame negyvena, ir pan.). Taigi, atsižvelgiant į nurodytos verslo srities ypatumus, hipotekos kreditoriui, siekiančiam pagrįsti savo, kaip daiktinės teisės (hipotekos) įgijėjo, sąžiningumą, tokiais atvejais turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, nes jis finansavimo teisiniuose santykiuose veikia kaip profesionalas (verslininkas). Hipotekos kreditorius tinkamai įvykdė minėtą pareigą, jei ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių patikrinti, ar nėra hipotekos sandorio teisinių trūkumų, dėl kurių toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Nenustačius tokių aplinkybių, hipotekos kreditorius negali būti laikomas sąžiningu prieš trečiuosius asmenis (t. y. negalėjusiu žinoti, kad įkeičiamas turtas iki hipotekos sandorio sudarymo buvo parduotas ir skolininkui nuosavybės teise nebepriklauso) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2024, 34 punktas; 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-916/2024, 51 punktas).

77.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turtas apeliantei buvo įkeistas jau po to, kai ieškovė, sudariusi Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, sumokėjo visą turto kainą ir turtas jai buvo faktiškai perduotas naudotis, t. y. po to, kai ieškovė, vadovaujantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, jau buvo tapusi turto savininke. Esant tokioms aplinkybėms, hipotekos sandoriai, susiję su ginčo turto įkeitimu apeliantei UAB „Profitus Crowdfunding“, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nes buvo sudaryti negavus tam privalomo ieškovės, kaip ginčo turto savininkės, sutikimo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37, 4.185, 4.186 straipsniai).

78.       Apeliantė savo, kaip hipotekos kreditorės sąžiningumą, grindė tuo, kad, prieš sudarydama ginčo hipotekos sandorius, ji domėjosi turtu – susipažino su Nekilnojamojo turto registro išrašais apie ginčo statinius, teiravosi informacijos apie įkeičiamą turtą atsakovės „UAB „Panauja“, kaip turto savininkės. Tačiau apeliantė neginčija faktinių aplinkybių, kad, prieš sudarydama ginčo hipotekos sandorį, ji nebuvo nuvykusi turto apžiūrėti, nesidomėjo ir nepatikrino ar turtu faktiškai niekas nesinaudoja, jo neįsirenginėja, jame negyvena. Taigi, apeliantė, būdama savo srities profesionalė ir žinodama (turėdama žinoti) apie pardavėjų šioje verslo srityje įprastai taikomą praktiką, kai butai, taip pat ir gyvenamieji namai pardavinėjami iš anksto, dar neužbaigus jų statybos, dėl jų pardavimo sudarant preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis bei perduodant juos pirkėjams iki pagrindinės sutarties sudarymo, nesiėmė šiuo konkrečiu atveju įmanomų ir protingų priemonių tam, kad įsitikintų, jog nėra aplinkybių, galinčių nulemti siekiamų sudaryti hipotekos sandorių negaliojimą.

79.       Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad ir apeliantės atliktas turto apžiūrėjimas būtų jai neleidęs sužinoti informacijos apie ieškovės faktinį naudojimąsi namu. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas ieškovei buvo perduotas 2021 m. rugsėjo mėn., t. y. iki ginčo hipotekos sandorio sudarymo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad ieškovė yra įsirengusi ginčo turtą ir juo faktiškai naudojasi. Apeliantė, kaip tokiomis aplinkybės besiremianti proceso šalis, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad apeliantės atliktas turto apžiūrėjimas būtų jai neleidęs sužinoti informacijos apie ieškovės faktinį naudojimąsi namu, tačiau tokias aplinkybes grindė vien prielaidomis ir spėjimais, taigi savo teiginių civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė (CPK 178 straipsnis).

80.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad už ginčo turtą, kurį ketinta įkeisti apeliantei, pirkėja yra sumokėjusi visą kainą, galėjo būti išsiaiškinta ir paprašius, jog įkaito davėja pateiktų išsamesnius duomenis apie turtą, pvz., banko sąskaitos išrašą, iš kurio būtų galimybė nustatyti, jog už turtą sumokėta visa jo kaina. Tokiu atveju įkaito gavėja (apeliantė) galėtų pareikalauti duomenų, kokio sandorio pagrindu atliktas atitinkamas mokėjimas ir nustatyti, kad turtas įkaito davėjai nuosavybės teise nebepriklauso ir negali būti hipotekos sandorio objektu.

81.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė UAB „Profitus Crowdfunding“, kaip hipotekos kreditorė, siekianti pasinaudoti CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių apsauga, nesiėmė visų protingų ir prieinamų priemonių tam, jog patikrintų, ar nėra kliūčių sudaryti ginčo hipotekos sandorius, o jos sąžiningumas nagrinėjamo ginčo atveju paneigtas byloje esančiais įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

82.       Apibendrinus aptartus argumentus, pripažįstama, kad apeliantė nepagrindė skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, todėl UAB „Profitus Crowdfunding“ apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

 

Dėl apeliantės LUAB „Dolika“ apeliacinio skundo

 

83.       Apeliantės LUAB „Dolika“ manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės LUAB „Dolika“ priteisimo klausimą. Nurodė, kad byla buvo pradėta 2023 m. gruodžio 13 d., o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei LUAB „Dolika“ įsiteisėjo 2024 m. birželio 22 d. Kadangi ieškinys buvo pareikštas iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei LUAB „Dolika“, o ne vykdant bankroto procedūrą, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, ieškovės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės LAUB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų, o turi būti pripažintos kaip kreditoriaus reikalavimas atsakovės bankroto byloje.

84.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro ir bylinėjimosi, ir sprendimų vykdymo išlaidos.

85.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

86.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi apeliantei LUAB „Dolika“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 22 d. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys, kurioje atsakove nurodyta ir apeliantė LUAB „Dolika“, pareikštas 2023 m. gruodžio 12 d., taigi, iki nutarties iškelti apeliantei LUAB „Dolika“ bankroto bylą įsiteisėjimo. Vis dėlto, skirtingai nei nurodė apeliantė, vien aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas iki bankroto bylos iškėlimo apeliantei LUAB „Dolika“, savaime nereiškia, jog ieškovės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos (jų dalis) negali būti priteisiamos iš atsakovės LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų.

87.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, svarbu nustatyti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. kada jos faktiškai buvo patirtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-450/2022, 49 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. e2A-337-370/2024, 84 punktas).

88.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 6 214 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 014 Eur žyminis mokestis ir 4 200 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Iš byloje esančių ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad ieškovės 2 014 Eur žyminio mokesčio išlaidos bei dalis teisinių paslaugų išlaidų (3 500 Eur) ieškovės buvo patirtos nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. birželio 10 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo LUAB „Dolika“ momento (2024 m. birželio 22 d.), todėl, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šios išlaidos (2 014 Eur + 3 500 Eur), atsižvelgiant į apeliantei LUAB „Dolika“ tenkančią šių išlaidų ¼ dalį (t. y. 1 379 Eur) turėjo būti priteistos iš pačios atsakovės LUAB „Dolika“, tačiau ne iš jos bankroto proceso administravimo išlaidų.

89.       Likusi dalis ieškovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinių paslaugų išlaidos, patirtos nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. (700 Eur) ieškovės buvo faktiškai patirtos jau po bankroto bylos apeliantei LUAB „Dolika“ iškėlimo. Trečiojo asmens Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 064,44 Eur) taip pat patirtos po bankroto bylos apeliantei LUAB „Dolika“ iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nutarties punkte nurodytos ieškovės bei trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos po bankroto bylos apeliantei LUAB „Dolika“ iškėlimo, jos pagrįstai, atsižvelgiant į apeliantei LUAB „Dolika“ tenkančią šių išlaidų ¼ dalį, priteistos iš LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų.

90.       Nustačius, kad iš apeliantės LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų ieškovei pagrįstai priteista 175 Eur (700 Eur/4) bylinėjimosi išlaidų dalis, o trečiajam asmeniui – 266 Eur (1 064,44 Eur/4) dalis, apeliantės LUBA „Dolika“ apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies ir skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pakeičiama, nurodant, jog ieškovei priteisiamos 1 379 Eur bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės LUAB „Dolika“, o 175 Eur bylinėjimosi išlaidos – iš apeliantės LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų. Kita sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

91.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

92.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

93.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

94.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė patyrusi 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliančių apeliacinius skundus parengimą ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V. pateikė įrodymus apie 977,68 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą už atsiliepimo į apeliančių apeliacinius skundus parengimą.

95.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

96.       Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3).

97.       Ieškovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir apimčiai, todėl jas mažinti, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nėra pagrindo. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįsto dydžio, vertintina, kokia apimtimi jos turi būti priteistos atitinkamai ieškovei ir trečiajam asmeniui, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

98.       Kadangi ieškovė atsiliepime į ieškinį prašė atmesti abiejų apeliančių apeliacinius skundus, ir apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ skundas atmestas visiškai, o apeliantės LUAB „Dolika“ apeliacinis skundas buvo patenkintas 76 proc. apimtimi, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinių skundų dalis, ieškovei iš apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš apeliantės LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų – 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

99.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo atsiliepime prašė atmesti apeliantės LUAB „Dolika“ apeliacinį skundą, tačiau apeliacinis skundas buvo patenkintas 76 proc. apimtimi, o apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ apeliacinio skundo dalį dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu prašė patenkinti, tačiau apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ apeliacinis skundas buvo atmestas visiškai, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliančių apeliacinių skundų dalis, trečiajam asmeniui iš apeliantės UAB „Profitus Crowdfunding“ priteisiama 244,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš apeliantės LUAB „Dolika“ bankroto proceso administravimo išlaidų – 117,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti ieškovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Panauja“, juridinio asmens kodas 305176521, bankroto proceso administravimo išlaidų, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sala“ energy”, juridinio asmens kodas 304457056, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Profitus Crowdfunding“, juridinio asmens kodas 304570552, po 1 554 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dolika“, juridinio asmens kodas 305390799, 1 379 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dolika“, juridinio asmens kodas 305390799, bankroto proceso administravimo išlaidų 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V. iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dolika“, juridinio asmens kodas 305390799, bankroto proceso administravimo išlaidų, atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Panauja“, juridinio asmens kodas 305176521, bankroto proceso administravimo išlaidų, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sala“ energy”, juridinio asmens kodas 304457056, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Profitus Crowdfunding“, juridinio asmens kodas 304570552, po 266 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Profitus Crowdfunding“, juridinio asmens kodas 304570552, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dolika“, juridinio asmens kodas 305390799, bankroto proceso administravimo išlaidų 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Profitus Crowdfunding“, juridinio asmens kodas 304570552, 244,42 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui notarei Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro R. V. iš atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dolika“, juridinio asmens kodas 305390799, bankroto proceso administravimo išlaidų, 117,32 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų, 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

Asta Radzevičienė

 

 

Žilvinas Terebeiza