Baudžiamoji byla Nr. 1-23-949/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00007-2018-9

                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.1.;                                                 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.1.3.7.;                                                 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.1.15.3.3.2.;                                                         2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;

 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 30 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos

apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,

sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Livetai Paliulei (Balčiūnaitei), Linai Dabulskienei, Almai Kubiliūnienei, Violetai Žalienei, Erikai Grigišienei,

dalyvaujant prokurorams Arvydui Navickui (nuotoliniu būdu), Daliai Stonienei,

kaltinamajam E. R., jo gynėjai advokatei Aidai Urbonavičienei,

kaltinamajam I. J., jo gynėjui advokatui Aleksanderui Višnevskiui (Aleksander Višnevski) (nuotoliniu būdu),

baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovei nemokumo administratorei Aušrai Meliukštienei ir advokatei Jolantai Žukauskienei (nuotoliniu būdu),

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Jurgitai Nekrašienei (nuotoliniu būdu), 

civilinio ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei Birutei Karmonienei (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį,

I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, teistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 45 MGL bauda, 2 metų laisvės apribojimu, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį,

BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17.

Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei, veikdamas vieninga tyčia su nusikalstamos veikos organizatoriumi I. J., pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574):

6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,

13 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“;

laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17, Klaipėdos mieste, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakingam už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą Valstybės institucijoms, nesuvokusio E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dalies darbuotojams priskaičiuoto ir grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais darbuotojams iš viso 19787,10 Eur, siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo, 26 kartus apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimų išmokėjimo: žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 19787,10 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 14927,04 Eur išmokėto darbo užmokesčio:

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-08-31 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1263,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį M. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 960,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio M. J.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 3064,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį G. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2184,92 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio G. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 7265,84 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. M.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5467,17 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. M.;

- laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-17 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1386,31 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį J. B.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 992,56 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio J. B.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5029,45 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį I. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo I. J. grynais pinigais išmokėto 3822,39 Eur darbo užmokesčio;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1778,2 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį sau, E. R.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1500,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. R..

Dėl padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. R., veikdamas bendrai su I. J., laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 26 atvejais 6 darbuotojams M. J., J. J. (B), A. M., G. A., I. J. ir sau, E. R. iš viso išmokėjo 14927,04 Eur darbo užmokesčio, veikdami per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-11-09 elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 6 deklaracijas (forma FR0572), kuriose deklaravo žinomai neteisingus duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 19787,10 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) bei 3079,25 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje), t. y.:

2016 m. birželio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 561,02 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-07-04 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. birželio mėnesio patikslintoje Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 561,02 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-08-02 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. liepos mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 593,89 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-08-02 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 674,22 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-09-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 610,89 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-10-03 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. spalio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 639,23 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-11-09 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui.

Taip E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;

- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 per 26 kartus 6 darbuotojams M. J., J. J. (B), A. M., G. A., I. J. ir sau, iš viso išmokėjo 14927,04 Eur darbo užmokesčio, nedeklaravo deklaracijose iš viso 19787,10 Eur išmokėtų išmokų ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 3079,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-11-06 Valstybinio socialinio draudimo fono valdybai už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. ataskaitinį laikotarpį pateikė 5 Pranešimus apie apdraustuosius (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 19787,10 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 7910,89 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), t. y.:

- 2016 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-07-04 deklaravo mažiau 3738,20 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1494,53 Eur įmokų;

- 2016 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-08-02 deklaravo mažiau 3886,86 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1553,97 Eur įmokų;

- 2016 m. rugpjūčio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-09-06 deklaravo mažiau 4320,33 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1727,27 Eur įmokų;

- 2016 m. rugsėjo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-10-03 deklaravo mažiau 3850,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1539,37 Eur įmokų;

- 2016 m. spalio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-11-06 deklaravo mažiau 3991,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1595,75 Eur įmokų.

Taip E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos 2002 m. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“;

Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“;

Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“,

t. y. laikotarpiu 2016-06-02 iki 2016-11-17, nuo darbuotojams M. J., J. J. (B.), A. M., G. A., I. J. ir sau E. R. priskaičiuoto 19787,10 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 7910,89 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Tokiais savo veiksmais E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., siekdami išvengti iš viso 10990,14 Eur mokesčių ir įmokų įrašė į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-11-09 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms.

Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

 

I. J., veikdamas bendrininkų grupe su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, vykdydamas veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31, būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktinis direktorius I. J., pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574):

6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,

13 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“,

laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31, Klaipėdos mieste, veikdamas bendrininku grupe su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vyr. buhalterei M. R., atsakingiems už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą Valstybės institucijoms, nesuvokusių I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dalies darbuotojams priskaičiuoto ir grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. R. duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais darbuotojams iš viso 39361,55 Eur, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, 58 kartus apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimų išmokėjimo: žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 52451,78 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 39361,55 Eur išmokėto darbo užmokesčio:

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-08-31 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1263,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį M. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 960,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio M. J.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 3064,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį G. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2184,92 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio G. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-02-28 keturis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2740,70 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį G. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1964,44 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio G. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 7265,84 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. M.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5467,17 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. M.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-05-31 šešis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5628,01 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. M.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4255,02 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. M.;

- laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-17 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1386,31 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį J. B.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 992,56 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio J. B.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-07-31 devynis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 7104,11 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį J. B.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5089,78 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio J. B.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1778,2 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį sau, E. R.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1500,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. R..

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2016-12-31 du kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 711,28 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį E. R.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 600,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. R.;

-laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5029,45 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį I. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo I. J. grynais pinigais išmokėto 3822,39 Eur darbo užmokesčio;

-laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2016-12-31 du kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2010,28 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį sau, I. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo jam, I. J. grynais pinigais išmokėto 1527,82 Eur darbo užmokesčio;

- laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 vieną kartą atlyginimo žiniaraščiu nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1052,64 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį E. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 800,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-05-31 aštuonis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 13417,66 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį M. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 10197,45 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio M. J..

Dėl padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straip

snio 1 dalyje.

Taip pat I. J. veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurie vykdė pastarojo – I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2018-04-30, Klaipėdos mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais,

tyčia laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 58 atvejais 8 darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau I. J. veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio iš viso išmokėjo 39361,55 Eur darbo užmokesčio, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-08-03 elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 14 deklaracijų (forma FR0572), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 52546,78 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) bei 8383,87 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje), t. y.:

2016 m. birželio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 561,02 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-07-04 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. liepos mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 593,89 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-08-02 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 674,22 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-09-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 610,89 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-10-03 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. spalio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 639,23 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-11-09 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. lapkričio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 935,28 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-12-06 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. gruodžio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 1158,61 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-01-05 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. sausio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 867,41 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-02-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. vasario mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 626,44 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-03-15 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. kovo mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 520,65 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-04-14 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. balandžio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 503,68 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-05-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. gegužės mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 466,17 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-06-14 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. birželio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 99,93 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-07-12 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. liepos mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 126,45 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-08-03 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

Taip I. J., veikdamas bendrininkų grupe su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;

- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-31 58 atvejais 8 darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau I. J. iš viso išmokėjo 39361,55 Eur darbo užmokesčio ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 8383,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, I. J., veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-07-14 Valstybinio socialinio draudimo fono valdybai už 2016 m. 06-12 mėn., 2017 m. 01-07 mėn. ataskaitinį laikotarpį pateikė 13 Pranešimų apie apdraustuosius (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 51411,71 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 20571,85 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), ) bei 2 Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), kuriuose nedeklaravo iš viso 1040,07 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse P5 ir A11) ir iš viso 417,90 Eur įmokų (eilutėje P6 ir A12), t. y.:

2016 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-07-04 deklaravo mažiau 3738,20 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1494,53 Eur įmokų;

- 2016 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-08-02 deklaravo mažiau 3886,86 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1553,97 Eur įmokų;

- 2016 m. rugpjūčio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-09-06 deklaravo mažiau 4320,33 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1727,27 Eur įmokų;

- 2016 m. rugsėjo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-10-03 deklaravo mažiau 3850,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1539,37 Eur įmokų;

- 2016 m. spalio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-11-06 deklaravo mažiau 3991,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1595,75 Eur įmokų.

- 2016 m. lapkričio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-12-01 deklaravo mažiau 3991,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1595,75 Eur įmokų.

- 2016 m. gruodžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-01-05 deklaravo mažiau 5494,28 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 2196,61 Eur įmokų.

- 2017 m. sausio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-02-07 deklaravo mažiau 3284,02 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1319,52 Eur įmokų.

- 2017 m. vasario mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-03-14 deklaravo mažiau 1582,62 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 635,90 Eur įmokų.

- 2017 m. kovo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-04-10 deklaravo mažiau 1337,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 537,40 Eur įmokų.

- 2017 m. balandžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-05-08 deklaravo mažiau 1337,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 537,40 Eur įmokų.

- 2017 m. gegužės mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-06-07 deklaravo mažiau 630,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 253,27 Eur įmokų.

- 2017 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-06-29 deklaravo mažiau 549,38 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 220,74 Eur įmokų.

- 2017 m. gegužės mėnesio Pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) 2017-05-02 deklaravo mažiau 372,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 149,79 Eur įmokų.

- 2017 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) 2017-07-14 deklaravo mažiau 667,27 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 268,11 Eur įmokų.

Taip I. J. veikdamas bendrininkų grupėje su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos 2002 m. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“,

Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“,

Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“;

t. y. laikotarpiu 2016-06-01 iki 2017-07-31 nuo darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau I. J. priskaičiuoto 52451,78 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 20989,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei neįmokėjo į Garantinį fondą 70,36 Eur.

Tokiais savo veiksmais I. J. siekdamas išvengti iš viso 29443,98  Eur mokesčių ir įmokų įrašė į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-08-03 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms.

Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

Taip pat I. J. neteisėtai laikė ginklą ir šaudmenis, o būtent: I. J. nesilaikė LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 (nauja įstatymo redakcija nuo 2011-03-01; Nr. XI-1146, 2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7261 (2010-12-04)) 32 straipsnio nuostatos - Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų, laikotarpiu nuo 2014-09-22 iki 2018-04-23 gyvenamojoje vietoje adresu – (duomenys neskelbtini) namo antrajame aukšte laikė vieną 9 mm kalibro dujinį pistoletą, kuris yra „C“ kategorijos šaunamasis ginklas, vienuolika 9 mm kalibro dujiniams pistoletams skirtus šovinius, penkis 9 mm kalibro centrinio įskėlimo su guminiais šratais šovinius skirtus revolveriams skirtiems šaudyti šoviniais su guminiais šratais, kurie yra skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, neturėdamas tam leidimo, kol šiuos šaudmenis ir pistoletą kratos metu surado policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

 

UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis direktorius I. J., pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, kuris veikė bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574):

6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,

13 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“;

laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31, Klaipėdos mieste, veikdamas bendrininku grupe su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vyr. buhalterei M. R., atsakingiems už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą Valstybės institucijoms, nesuvokusių I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dalies darbuotojams priskaičiuoto ir grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. R. duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais darbuotojams iš viso 39361,55 Eur, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, 58 kartus apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimų išmokėjimo: žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 52451,78 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 39361,55 Eur išmokėto darbo užmokesčio:

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-08-31 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1263,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį M. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 960,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio M. J.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 3064,15 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį G. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2184,92 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio G. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-02-28 keturis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2740,70 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį G. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1964,44 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio G. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 7265,84 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. M.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5467,17 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. M.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-05-31 šešis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5628,01 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį A. M.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4255,02 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio A. M.;

- laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-17 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1386,31 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį J. B.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 992,56 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio J. B.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-07-31 devynis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 7104,11 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį J. B.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5089,78 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio J. B.;

- laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1778,2 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį sau, E. R.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1500,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. R..

- laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2016-12-31 du kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 711,28 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį E. R.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 600,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. R.;

-laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 penkis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 5029,45 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį I. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo I. J. grynais pinigais išmokėto 3822,39 Eur darbo užmokesčio;

-laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2016-12-31 du kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2010,28 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį sau, I. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo jam, I. J. grynais pinigais išmokėto 1527,82 Eur darbo užmokesčio;

- laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 vieną kartą atlyginimo žiniaraščiu nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1052,64 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį E. A.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 800,00 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio E. A.;

- laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-05-31 aštuonis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 13417,66 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį M. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokdama I. J. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 10197,45 Eur grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio M. J..

Dėl padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

I. J. laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2018-04-30, Klaipėdos mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, tyčia laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 58 atvejais 8 darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau I. J. veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio iš viso išmokėjo 39361,55 Eur darbo užmokesčio, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-08-03 elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 14 deklaracijų (forma FR0572), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 52546,78 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) bei 8383,87 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje), t. y.:

2016 m. birželio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 561,02 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-07-04 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. liepos mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 593,89 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-08-02 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 674,22 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-09-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 610,89 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-10-03 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. spalio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 639,23 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-11-09 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. lapkričio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 935,28 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2016-12-06 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2016 m. gruodžio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 1158,61 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-01-05 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. sausio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 867,41 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-02-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. vasario mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 626,44 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-03-15 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. kovo mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 520,65 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-04-14 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. balandžio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 503,68 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-05-08 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. gegužės mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 466,17 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-06-14 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

2017 m. birželio mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 99,93 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-07-12 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui, 2017 m. liepos mėnesio Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) deklaravo 126,45 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio ir 2017-08-03 elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui,

Taip I. J. veikdamas bendrininkų grupe su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:

- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;

- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-31 58 atvejais 8 darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau I. J. iš viso išmokėjo 39361,55 Eur darbo užmokesčio ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 8383,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, I. J. veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-07-14 Valstybinio socialinio draudimo fono valdybai už 2016 m. 06-12 mėn., 2017 m. 01-07 mėn. ataskaitinį laikotarpį pateikė 13 Pranešimų apie apdraustuosius (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 51411,71 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 20571,85 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), ) bei 2 Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) kuriuose nedeklaravo iš viso 1040,07 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse P5 ir A11) ir iš viso 417,90 Eur įmokų (eilutėje P6 ir A12), t.y.:

2016 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-07-04 deklaravo mažiau 3738,20 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1494,53 Eur įmokų;

- 2016 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-08-02 deklaravo mažiau 3886,86 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1553,97 Eur įmokų;

- 2016 m. rugpjūčio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-09-06 deklaravo mažiau 4320,33 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1727,27 Eur įmokų;

- 2016 m. rugsėjo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-10-03 deklaravo mažiau 3850,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1539,37 Eur įmokų;

- 2016 m. spalio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-11-06 deklaravo mažiau 3991,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1595,75 Eur įmokų.

- 2016 m. lapkričio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2016-12-01 deklaravo mažiau 3991,37 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1595,75 Eur įmokų.

- 2016 m. gruodžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-01-05 deklaravo mažiau 5494,28 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 2196,61 Eur įmokų.

- 2017 m. sausio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-02-07 deklaravo mažiau 3284,02 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 1319,52 Eur įmokų.

- 2017 m. vasario mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-03-14 deklaravo mažiau 1582,62 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 635,90 Eur įmokų.

- 2017 m. kovo mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-04-10 deklaravo mažiau 1337,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 537,40 Eur įmokų.

- 2017 m. balandžio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-05-08 deklaravo mažiau 1337,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 537,40 Eur įmokų.

- 2017 m. gegužės mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-06-07 deklaravo mažiau 630,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 253,27 Eur įmokų.

- 2017 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) 2017-06-29 deklaravo mažiau 549,38 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 220,74 Eur įmokų.

- 2017 m. gegužės mėnesio Pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) 2017-05-02 deklaravo mažiau 372,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 149,79 Eur įmokų.

- 2017 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) 2017-07-14 deklaravo mažiau 667,27 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir mažiau 268,11 Eur įmokų.

Taip I. J. veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“,

Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“,

Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo  užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“, t. y. laikotarpiu 2016-06-01 iki 2017-07-31 nuo darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau I. J. priskaičiuoto 52451,78 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 20989,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei neįmokėjo į Garantinį fondą 70,36 Eur.

Tokiais savo veiksmais I. J., veikdamas kartu su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdami išvengti iš viso 29443,98 Eur mokesčių ir įmokų įrašė į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-08-03 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

Kaltinamasis E. R. teisiamajame posėdyje nepripažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, jog sutiko I. J. administracinėse patalpose, kur dirbo, jie augo viename miestelyje. I. J. pasakė, kad turi jam pasiūlymą, pasakė, kad pas jį uždirbtų daug daugiau. Jie apsikeitė kontaktais. Po kelių savaičių I. J. paskambino ir pasiūlė susitikti. Susitikus I. J. prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, 100 proc. akcininkas. Pasakius, kad dirba darbų vadovu, jis pasakė, kad yra sukūrę pirkimų skyrių, pasiūlė prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“. I. J. sakė, kad jam duotų 30 proc. akcijų, naują automobilį ir mokėtų tą patį, ką gauna dabar. Po savaitės jis jam vėl paskambino ir pasiūlė atvažiuoti į ofisą (duomenys neskelbtini). Nuvykus ten po kelių dienų į administracines patalpas jį pasitiko I. J. ir užkilo į antrą aukštą, viename kabinete sėdėjo A. M., kaip sąmatininkas ir kitame kabinete sėdėjo M. J.,  ar buvus, ar esama jo žmona. Jis jam pasakė, kad jam reikia gamybininko. Paminėjo konkursą dėl bažnyčios, kad netrukus turėtų jį laimėti, konkurse dalyvavo kitos įmonės vardu. I. J. viską jam aprodė ir pasakė, kad būtų gerai, kad greičiau jis apsispręstų. Sutikus su I. J. pasiūlymu pasakė, kad norėtų apsižvalgyti, nes dirbo dar „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Jam atėjus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten laukė T. V., jis jį pažinojo iš anksčiau, jis I. J. „švogeris“ iš (duomenys neskelbtini), kuris parodė jam užpildytą darbo sutartį 0,2 etato, nes pasakė, kad iš karto negali ateiti. J. išvažiavo, pasiliko su V. ir M.. T. V. jam pasakė, kad jis yra įmonės vadovas ir I. J. užrašė jam akcijas. Jis paaiškino, kad I. J. domisi teisėsauga, senesnė įmonė bankrutavo. Pats I. J. jam vėliau pasakė, kad neranda direktoriaus ir pasiūlė jam laikinai eiti direktoriaus pareigas. Jis jam pasakė atidarinėti sąskaitas dar, o vėliau grįš į darbų vadovo pareigas. I. J. sakė, kad jam reikės nuvažiuoti į banką dėl sąskaitų atidarymo, vėliau supažindins su buhaltere Sandra. Jis pasirašė tas sutartis, kitą dieną nuvažiavo iki buhalterės S., jie pradėjo diskutuoti, kokias ataskaitas reikės teikti. S. dar I. J. pasakė, kad jis geriau veda sąskaitas nei ji. Jam parodė excel lentelę dėl subrangovų, jis tą informaciją įsirašė į savo darbo kompiuterį, tačiau nežino, kodėl dabar tas kompiuteris dingęs. Kitą kartą atėjęs į darbą taip pat sakė, kad reikia kuo skubiau atidaryti sąskaitą banke, kadangi V. išėjo atostogų, todėl to padaryti jis negali. M. tada jam surašė įgaliojimą, ant lapelio užrašė, kad reikia nueiti į Šiaulių banką pas pažįstamą vadybininkę ir ten atidaryti sąskaitą. Pasakė atidaryti jo vardu dvi korteles, taip pat M. J. ir B. vardu.

Parodė, kad jis niekada nedirbo tokio darbo, nesuprato tų kortelių reikšmės. Bankui jam išdavus korteles, jis nežinojo, kad reikia įforminti aktą perduodant korteles. Vieną jo vardu išduotą kortelę atidavė I. J., kitą J., kitą B.. Jo I. J. dar paklausė, ar pažįsta kokį gamybininką. Pasakė, kad turi vieną pažįstamą G. A.. Nuvykęs pas jį į namus, pasiūlė darbą, pasakė, kad yra konkursas ir greit pradės darbus. Jis pasakė, kad būtų gerai, nes niekur nedirba, paklausė, kokia alga. Jis atsakė, kad jis ne vadovas ir tegu pats nurodo kiek norėtų gauti. G. A. pasakė, kad norėtų gauti 700 eurų. Jis visą informaciją parvežė I. J. į (duomenys neskelbtini). Kaip G. A. įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino, jokių sutarčių nepasirašinėjo.

Kartu su I. J. vyko į Pilaitės bažnyčią, jis jį supažindino su kunigu D.. Jį pristatė kaip gamybos vadovą, pasakė, kad vietoje dirbs G.. Tada laimėjo dar vieną objektą (duomenys neskelbtini), ten darė apdailą. Jo pareigybės buvo ieškoti subrangovų. Jis susirado subrangovą G., pavardės dabar neatsimena, jis iš (duomenys neskelbtini), tai nebuvo toli važinėti iki (duomenys neskelbtini) jam. Įrengė tą (duomenys neskelbtini) ir po to pradėjo atvykti visokie žmonės pas jį. Atvyko V. J., jis jo nepažinojo. Jis atėjo pas jį į kabinetą, pasakė, kad yra nuo I. J. naujas darbuotojas. Po to jis darbe tai būdavo, tai nebūdavo, kiek žino, jis statė (duomenys neskelbtini). Po kelių savaičių jis pasakė, kad išeina iš darbo, nes I. J. nesilaiko savo sąlygų, nemoka algos.

Tada jis pradėjo spausti I. J., kad perrašytų jam akcijas. Pasakė, kad 30 proc. neduos, nes nedirba taip gerai, pasakė, kad gali duoti 20 proc. akcijų ir 10 proc. duos savo žmonai. Tuo viskas ten ir pasibaigė. I. J. jam ant lapelio užrašė tas akcijas ir pasakė, kad kai bus galimybė nuvažiuos pas notarą ir sutvarkys viską, tačiau taip niekada neįvyko. Parodė, kad I. J. Lietuvoje yra apgavęs labai daug rangovų ir tiekėjų. Po kurio laiko, rekvizituose pradėjo I. J. tapatinti su visomis jo buvusiomis įmonėmis. Jis susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“ savininku, susitiko ir jis jo paklausė, kur jis čia įklimpęs. Nuo tada pradėjo dirbti atsargiau. Prisiklausė, kad I. J. apgauna subrangovus ir kitus žmones. Jis pats vykdydavo tik tuos pavedimus, kuriuos suprato.

Dėl darbo užmokesčių, tai jam S. O. siųsdavo į jo kompiuterį kasos orderius, kiek kam reikia sumokėti darbo užmokesčio. Jis paduodavo I. J., o I. J. pasakydavo eiti nugryninti pinigus, jis nugrynindavo pinigus ir paduodavo I. J.. Jokių dokumentų jis jam nepasirašinėjo, kad mokėjo žmonėms algas. Viena kartą I. J. buvo išvykęs į Ukrainą ilsėtis, kur dar išleido įmonės pinigus, tai tą vieną kartą jis buvo sumokėjęs darbuotojams algas, tai galėjo būti 2016 metų 7 ar 8 mėnuo. Alga buvo išmokėta I., J., M. ir G. A.. Tai buvo vienintelis kartas, kai padavė jiems grynais pinigais algas. Jis klausė I. J., iš kur jie vykdys objektus, jis pasakė, kad turi gerą reputaciją (duomenys neskelbtini), nueis, paprašys ir jam duos. O jei ne, sakė, kad jis turi pinigų ir nupirks medžiagas, o laikui bėgant atsiskaitys iš įmonės. Kai pradėjo vykdyti objektus, I. J. kartais atnešdavo jam nupirktų medžiagų sąskaitas. Būdavo uždėti lapeliai su sumomis, tai jis nueidavo išgryninti pinigų ir I. J. paduodavo juos už tas medžiagas.

M. J. dirbti atėjo taip pat, kaip ir jis, tikriausiai jį sugundė gerais procentais. Lape, kurį į bylą pateikė I. J., surašyta viskas, kiek, kam sumokėta ir kam nesumokėta pagal sutartis, kurias ruošdavo pats I. J.. Lape yra parašyta, kiek liko sumokėti „(duomenys neskelbtini)“. Kitam lape sumos, vardai rašyti jo, o visi tie pabraižymai ne jo, viską žiūrėdavo I. J.. Jis gaudavo minimumą, sakė, kad reikia pasikelti algą, tai tame lape ir surašyta, kiek reikia pakelti atlyginimus. R. pasikvietė dirbti jis, anksčiau jie kartu dirbo. Tai ir su R. buvo sutarta viena suma, o jis sakė, kad trūksta, tai jis viską surašė ant to lapo ir pasakė eiti aiškintis su I. J.. M. J. irgi lygiai taip pat sakė, kad I. J. ją apgavo. Toliau yra išlaidos, jiems trūko stalų, I. pasakė, kad atveš stalų, bet kainuos 100 eurų. Užrašas R. – 100 eurų, reiškia tai, kad R. buvo sakęs, kad atsineš savo asmenį kompiuterį dirbti, ir už tai gaus vienkartinę išmoką 100 eurų. Tai šiame lape viskas surašyta, kam skoloje I. J. buvo ir su kuo reikia atsiskaityti.

Kai jis grįžo iš Afrikos, nuo sąskaitos buvo nuimti pinigai, atrodo 2-4 tūkstančiai eurų. Jis nuvyko pas S. O., klausė, kaip ir kodėl padarė pavedimą. Pasakė, kad buvo atvažiavęs I. J. su kriminalinio pasaulio žmonėmis, ji apsiverkė ir padarė pavedimą. Pasakė, kad ji turi grąžinti įmonei pinigus. Tada I. J. klausė, kas darosi. Vėliau I. J. pasikvietė dirbti jo žmonos seserį E. vietoj B.. E. padirbo 1-2 mėn. atrodo ir tada atėjo dar viena I. J. kviesta mergaitė B.. I. J. davė jai daug teisių, B. pradėjo formuoti bankui užklausas fizinių asmenų. Tos sumos nebuvo didelės, keli šimtai eurų. B. pasakė, kad I. davė jai tokius nurodymus.

Kai galutinai su I. susipyko, atvažiavo keli vyrukai iš kriminalinio pasaulio, pasakė, kad jei nedarys taip, kaip liepia I. J., bus išoperuotos jam kepenys ir pan., tada pasakė, kad išeina iš darbo. Apsitarė, kad 17 d. išeina iš darbo, I. J. tada paklausė, ar atsimena, kad jis užlaidavęs (duomenys neskelbtini) objektą. Tada I. J. jį pradėjo paveikinėti šiuo objektų, sakė, kad jis turės grąžinti 500 000 eurų. Užlaidavo (duomenys neskelbtini) objekto vykdymą, nes ten reikėjo „švaraus“ žmogaus, kuris neturėjo reikalų su teisėsauga. Tą objektą užlaidavo asmeniškai, bet po to jį perėmė vystyti „(duomenys neskelbtini)“, jis juos pažinojo asmeniškai. Nuvyko pas juos pasiklausti, ar jie objektą įvykdys, pasakė, kad tikrai įvykdys. Sausio mėn. jis išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet faktiškai jis nuo spalio mėn. jau nepasirašinėjo nieko, o ir aplamai, mažai ką pasirašinėjo. S. O. pranešė, kad išeina iš darbo, ji prašė atvykti 17 d., nes turi daug dokumentų pasirašyti. Ji jam padavė kalną dokumentų, jis sąskaitų nepasirašinėjo, o tai, ką manė, kad supranta, pasirašinėjo. Po to S. dar padavė kasos orderį jam ir liepė perduoti būsimajam direktoriui pasirašyti ir grąžinti jai. Tada pasiskambino Z., davė pasirašyti tą lapą, kur padavė buhalterė, jis pasirašė ir grąžino jį S..

 Buvo nuvykęs į banką, kai pamatė, kas vyksta su pinigais, norėjo, kad užblokuotų korteles. Tuo metu buvo su visais atsiskaitęs. Nuvyko į banką ir paprašė, kad užblokuotų sąskaitas, nes tada ten buvo apie 70 tūks. eurų, bet banke pasakė, kad jei palieka kodų generatorių, tai be jo niekas sąskaitų ir nebenugrynins.

M. Z. taip pat buvo atsiųstas iš kriminalinio pasaulio, kad nugrynintų pinigus. I. J. tai puikiai žino. Po Z. atėjo dirbti U.. Kai išėjo iš darbo, nėra bendravęs su I. J.. Visi finansai, kaip kas vyko, buvo I. J. žinioje. Kaip I. J. teigia, kad atėjo per V., tai tikrai taip nėra. V. pats jam sakė, kad vadovauja servisui „(duomenys neskelbtini)“. Tas servisas buvo I. J., užrašytas tik ant jo tėvo.

PVM sąskaitos faktūros atsirasdavo pradėjus vykdyti objektą, I. J. jam atnešdavo jas su užrašyta suma, sakydavo, kad tai jo nupirktos medžiagos. Jis nuvažiuodavo į objektą, matydavo, kad jis vystosi. O visos sąmatos buvo padarytos pačio I. J. ir paduotos darbų vadovams.

2021 m. gegužės 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. pataisė duotus parodymus dėl kortelių, nes susipažino su pateiktais dokumentais byloje. Parodė, kad iš banko buvo išėmęs 3 korteles, vieną M. J. vardu, kortelės galo Nr. 2006, vieną kortelę J. B., kurios Nr. 3004 ir vieną kortelę savo vardu, kurios Nr. 1008. Kai buvo pametęs kortelę, vieną kartą, t. y. rugpjūčio 12 d., naudojosi I. J. duota kortele, kuri buvo išduota M. J. vardu ir paduota jam, iš tos kortelės išgrynino 4860 eurų, kuriuos atidavė I. J., nes jo prašymu ši suma ir buvo išgryninta. Visus pavedimus darydavo I. J. prašymu, tiek M. J., tiek B. kortele. Iš jo asmeninės kortelės Nr. 1006, 2016 m. spalio 27 d. buvo išimta 350 eurų, kuriuos išėmė M. J., tačiau jis neatsimena kaip ta kortelė atsidūrė pas M. J.. Greičiausiai nebuvo darbe ir I. J. paėmė tą kortelę bei perdavė M. J.. Dėl kortelių Nr. 4002 ir Nr. 4010, nepamena, kad būtų tas korteles atidaręs, bet jos jo vardu buvo atidarytos banke, galėjo būti jos atidarytos pagal įsakymą. Greičiausiai jas naudojo I. J.. Kortelę Nr. 1008 buvo pametęs 8 mėnesį ir tada išsiėmė naują kortelę Nr. 1016. Visu laikotarpiu, kai buvo vadovas įmonės, naudojosi tik viena kortele.

Apskaitos tvarka buvo tokia, kokią I. J. buvo prieš jam ateinant dirbti padaręs, tokia ir liko jam atėjus. Jis turėjo būti laikinai einantis direktoriaus pareigas, nes jis atėjo dirbti į darbų vadovo pareigas. Apie finansus, įsakymus jis jokio suvokimo neturėjo. Jis laikinai turėjo eiti vadovo pareigas, jis negalėjo priimti sprendimų, kai savininkas ir akcininkas I. J., visus sprendimus 100 proc. priiminėjo I. J., jis jam pasakydavo, kam ką pervesti, nieko jis papildomai nekūrė ir negalvojo I. J. dėliodavo finansus, kam reikia kiek sumokėti, dėl pačių objektų važiuodavo tartis, priimdavo galutinį žodį, su kokia suma turi eiti į konkursus. Visi darbuotojai žinojo, kad be I. J. leidimo, nieko negalėdavo daryti, nuo finansų iki pirkimų. I. J. priimdavo visus sprendimus finansuose, buhalterijoje, pirkimuose, objektuose. Visi darbuotojai klausdavo visko jo. Nežino, kaip tos 285 sąskaitos faktūros atsidūrė buhalterijoje, jis jų nenešė. Kai pradėjo dirbti, pirmus du mėnesius matė tas sąskaitas, nes buvo toks susitarimas, buvo užklijuotas lipdukas, kokią sumą jis išleido. Likusį vadovavimo laikotarpį tų sąskaitų nematė ir į buhalteriją nenešė. Jis pinigus išgrynindavo iš kortelės ir atiduodavo I. J., išgrynindavo tiek, kokią sumą ant lapelio būdavo parašęs. Nežino, kodėl grynindavo pinigus, tiesiog I. J. sakydavo, kad tai yra sąskaitos apmokėjimas ir jam reikia atsiskaityti. Jis sprendimų nepriimdavo, I. J. darydavo taip, kaip jam reikia, liepdavo eiti išgryninti pinigus, jis negalvodavo, kaip padaryti geriau ar blogiau.

Kai nuėjo į banką, norėjo užblokuoti sąskaitas. Banke jam pasakė, kad jis turi PIN generatorių, jei jo niekam neduos, niekas be jo nepadarys pavedimo. Tada sąskaitoje buvo apie 70 000 eurų, prieš jam išeinant, jis su visais atsiskaitė. Po kelių dienų matė, kad dar į tą sąskaitą įkrito apie 40 000 eurų, tai buvo „Šiaulių banke“. Negali atsakyti, ar kas matė, kaip I. J. perduodavo grynus pinigus, tai dažniausiai vykdavo kabinete, galėjo gal matyti A. M.. Nežino, kaip buvo įformintas atsiskaitymas su juo, jis I. J. sakė, kad kreipsis į institucijas, tada I. J. atvežė jam tuos pinigus, tačiau nežino, kaip jis tai įformino. Vadovavimo laikotarpiu turėjo prisijungimą prie „Šiaulių banko“. Kai jis atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jau buvo veikiančios sąskaitos „Swedbank“, priėjimo atrodo prie jų neturėjo, tada dar dirbo T. V.. Atlikdavo pavedimus atsiskaityti su tiekėjai ir subrangovais. Pavedimus formuodavo administratorė ir galimai dar buhalterė. Jis pats neformuodavo, kadangi nemokėjo. Atsiskaitymas vyko taip: jis įeidavo į banką, matydavo suformuotas sąskaitas, matydavo terminus, kada reikia paleisti pinigus pagal terminus, taip ir padarydavo. Gruodžio mėn. jis nebedirbo direktoriaus pareigose, lapkričio 17 d. išėjo iš tų pareigų. Jis nebeturėjo nuo lapkričio 17 d. prisijungimo prie banko.

Negali atsakyti, kaip turi būti įforminamas buhalterinėje apskaitoje grynų pinigų nuėmimas, jis galvojo, kad išgrynins pinigus ir buhalterija apiformins tuos dalykus. I. J., jei buvo iš jo paėmęs PIN generatorių, tai turėjo galimybę atlikti pavedimus. Buhalterė A. O. buvo prigąsdinta I. J.. Būdavo, kad I. J. atsisėda, pažiūri sąskaitą ir paleidžia pavedimą. Jis iš jo paimdavo banko korteles ir PIN generatorių.

Buvo daug subrangovų ir tiekėjų, jis asmeniškai su viena firma iš (duomenys neskelbtini) buvo pasirašęs sutartį, kita firma dar buvo „(duomenys neskelbtini)“, daugiau nepamena, kad būtų pasirašinėjęs sutartis. Visas sutartis ruošdavo I. J. ir duodavo pasirašyti, I. J. buvo sakęs, kad tas sutarties šablonas atkeliavo dar iš jo buvusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

Jis teikdavo ataskaitas I. J.. Gaudavo algos lapelius į savo kompiuterį, jis juos atspausdindavo ir paduodavo I. J.. Jo vadovavimo laiku jis įgyvendino Pravieniškių kolonijos objektą, puikiai žino darbų vadovo pareigybes, yra pildomas statybų žurnalas, surenkamos deklaracijos, duodama pasirašyti techniniai priežiūrai ir statybos pabaigoje žurnalas atiduodamas užsakovui. (duomenys neskelbtini) nedalyvavo gamybiniuose pasitarimuose. Kaip forminamas akcijų pirkimas-pardavimas nežinojo. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir steigėjas, buhalterinę apskaitą tvarko buhalterinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai ta pati įmonė, kur dirbo S. O..

Kaltinamasis E. R. taip pat parodė, kad G. A. darbo sutarties (16 t. 26-28 b. l.) 7 punktas rašytas ne jo ranka, parašas irgi ne jo. Spaudą jis turėjo, jį padarė I. J. arba jo liepimu padarė jo žmona. Jis tokį spaudą turėjo vieną, o kiek jų buvo padaryta – nežino. Jo spaudas buvo laikomas stalo stalčiuke. Darbo sutartyje su L. K. (16 t., 25-30 b. l.) parašas panašus į jo, bet ne jo, jis L. K. į darbą nepriiminėjo. Darbo sutartyje su M. J. (15 t., 16-22 b. l.) rašytas papildymas ne jo ranka, parašas prie T. V. pavardės ne jo, nepanašus net, prirašytas papildymas rašytas ne jo ranka, o parašas prie E. R. vardo taip pat rašytas ne jo ranka. Darbo sutartyje su J. B. (15 t., 23-25 b. l.) parašas ne jo prie įspausdinto jo vardo, B. jau dirbo, kai jis atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbo sutarties pakeitimai oficialūs nebuvo padaryti. Pasirašė darbų vadovo pareigoms sutartį, vėliau nežino kaip ten buvo parašyta, gal buvo užrašyta laikinai einantis direktoriaus pareigas. Nepamena, ar buvo daromi pakeitimai darbo sutartyje, darbo užmokestis taip pat nebuvo keičiamas. 2016 m. vasario 29 d. dar nedirbo įmonėje, atrodo pradėjo dirbti nuo birželio mėn. vidurio. Tada direktorius dar buvo V.. Su J. jokių sutarčių, nutraukimo ar kitokių, jis nepasirašinėjo, kai atvyko ten dirbti, ji jau dirbo. Pakeitimų dėl darbo užmokesčio irgi neturėjo. I. J. visada tardavosi su M. J., su visais darbuotojais tardavosi I. dėl algų pakėlimo. Jis darbuotojams sakė, kad dėl algų tartųsi su I., nes jis tokių galimybių neturi. M. ateidavo pas jį ir sakydavo, kad I. ją apgavo, nepakėlė algos, sakydavo jai eiti aiškintis su I.. Daugiausiai klausimų dėl algų keldavo I. žmona J., J. B. ir M..

Kaltinamasis I. J. teisiamajame posėdyje nepripažino padaręs nusikalstamas veikas. Dėl neteisėto ginklo ir šaudmenų laikymo parodė, jog jis turėjo ginklą, kuris buvo paimtas prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Jis gyvena pirmame aukšte, o antrame aukšte gyveno asmuo, kuris nuomojosi kambarį. Kratos atlikimo metu jis buvo po kojos operacijos ir į antrą aukštą negalėjo užlipti, todėl policija kratas antrame aukšte darė be jo. Jie pasakė, kad buvo rastas ginklas, o jis pagalvojo, kad tai tas pats ginklas, kurį įgaliotinis buvo jau paėmęs iš jo. Jis tiesiog susimaišė ir pagalvojo, kad tai tas pats ginklas, tik vėliau atsiminė, kad tas ginklas jau buvo paimtas, todėl iš pradžių pasirašė, kad tai jo ginklas. Namie vėliau draugas pasakė, kad dingo jo ginklas, tada jo paprašė, kad jis duotų oficialius parodymus, jog paimtas yra jo ginklas. Po gero mėnesio pamatė, kad parodymai pakeisti. Asmuo, kuris nuomojosi kambarį, jam paaiškino, kad FNTT darbuotojai vertė jį pasakyti, kad pistoletas I. J., tai jis ir pakeitė parodymus.

Dėl kitų kaltinimų paaiškino, kad pačioje vadovų skyrimo tvarkoje nedalyvaudavo, tai buvo daroma pagal akcininkų sprendimą. Priimant į darbą sekančius vadovus, tiksliai nepamena kuriuos, teko bendrauti su jais. Bendravo su gamybos vadovu, bendravo apie įmonės plėtrą, užsakymus, apie įmonės plėtimą. Niekas jo neįpareigojo bendrauti, visi galėjo užduoti klausimus, tačiau tokių įpareigojimų įmonėje nėra. Iš direktorių teko bendrauti su M. Z.. T. V., kurį pažinojo asmeniškai, yra šios bendrovės akcininkas. T. V. savo iniciatyva pirko akcijas, jei klausė patarimo, gal ir patarė, negali paneigti, bet jis viską darė savo iniciatyva. E. R. paskyrė jį į pareigas, buvo sudarę darbo sutartį, tačiau nustatyto atlyginimo nepamena, galimai iki 1000 Eur. Negali atsakyti, kas kam paskambino dėl darbo, atrodo, kad E. R. pasiūlė jungtis į komandą jam. Jam taip pat buvo pažadėtas dar procentas nuo rezultatų. Įmonėje taip pat dirbo ir jo žmona, kuri užsiėmė viešaisiais pirkimais. Ją paskyrė E. R., jie sudarė darbo sutartį, tačiau kaip ji atėjo ten dirbti, neatsimena. Būna, kad ir administratorė pasiūlo žmogų, jei jo reikia tuo metu. Sprendimus įmonėje priėmė vadovas su akcininku. Į darbo vietą išsirenkamas geriausiai tinkantis žmogus. Gal yra keletą kartų tekę dalyvauti priimant žmogų į darbą. Sprendimų dėl darbuotojų atlyginimo nepriimdavo, nes neturėjo priėjimo prie įmonės finansų. Parodė, kad analizuodavo plėtrą, užsakymus. Tai galėtų patvirtinti užsakovai, kad su jais bendraudavo jis. Į atlyginimų mokėjimus jis nesikišdavo. Pagal pareigas buvo plėtros vadovas, turėjo susitarti kontrakto sąlygas, sumas, sąmatas, bendrauti, dalyvauti gamybiniuose susitikimuose. Taip pat dalyvaudavo dėl klaidų aiškinimosi, pagrinde bendravo su užsakovais, jungtinių veiklų sudarymas, užsakymų paieška. Jei užsakovai vėluodavo mokėti, tai tikrai yra tekę skambinti direktoriaus prašymu, ir paraginti užsakovus sumokėti. Pinigų vežti neteko, imti irgi neteko.

Tiriamu laikotarpiu ofise dirbome 5-6 darbuotojai. Kai jis atėjo dirbti į įmonę, ten jau dirbo T. ir E.. Kada atėjo dirbti jo žmona, neatsimena. Jie pradėjo dirbti ten panašiu metu. Iki pradedant ten dirbti buvo pažįstamas su savo sutuoktine ir su A. M., kadangi su juo anksčiau dirbo kartu, ir dar su E. A.. Kiek pamena, J. B. jau dirbo įmonėje, su ja mažai buvo pažįstamas. B. į darbą pasikvietė pati M., jei gerai pamena. Su užsakovais bendravo ir pats vadovas, darbų vadovas bei kiti asmenys. Buvo funkcijų pasiskirstymas, administratorė atliko administracinius darbus, jis spręsdavo problemas su užsakovais, vadovas užsiimdavo įdarbinimu. Už buhalteriją atsakingiems asmenims nėra teikęs jokių buhalterinių dokumentų. Užsakovams yra tekę nuvežti sąskaitas faktūras, jei važiuodavo su jais susitikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele yra naudojęsis keletą kartų. Vadovo prašymu nuėmė gal 2-4 tūkst. eurų. Tie pinigai buvo perduodami vadovui. Už tai nereikėdavo pasirašyti ar kitaip atsiskaityti. Tai darydavo vadovo prašymu, nes važiuodavo tarkim pro šalį.

Pareigas įmonėje užėmė pilnu etatu ar ne, neatsimena. Tekdavo važiuoti į Vilnių, gamybinis susirinkimas ten vyksta 2 val., bet kelio iki Vilniaus ir atgal gaunasi vien 6 val., tai čia ne darbas. Atlyginimą gaudavo už 0,25 etato. Jam taip pat buvo pažadėtas papildomas procentas už pasiektus rezultatus, tačiau dėl jo raštu nepasirašė, tik žodžiu tarėsi. Negali įvardinti, kas konkrečiai tada buvo susitarta, galbūt buvo kalbėta apie 5 proc. nuo pelno, tiksliai dabar jau nepamena. E. R. mokėjo jam 800 eurų, nes jam turėjo būti pakeltas atlyginimas, bet pasigilinus sužinojo, kad oficialiai atlyginimas nebuvo pakeltas. 800 eurų E. R. jam mokėjo keletą kartų, daugiau nei vieną kartą. Buvo aptartas atlyginimo pakėlimas nuo 50 eurų iki 800 eurų. Jam buvo žadėtas didesnis atlyginimas ir nuo to pažado tiek ir mokėjo. 800 eurų jam mokėjo grynais. Į asmeninę sąskaitą iš įmonės nėra gavęs nei vieno pavedimo, viską gavo grynais. Kiek pamena, pasirašydavo kasos orderį, tačiau ne visada tai įvykdavo tą pačią dieną. Jo, kaip darbuotojo, tikslas yra gauti pinigus, o ne rūpintis buhalteriniais dokumentais. Kartais gaudavo kur pasirašyti, bet ne visada, jis pats ir nereikalavo. Neatsimena, ar suma nurodyta orderyje ir realiai gauta suma sutapdavo. Taip pat negali nurodyti kas buvo parašyta orderyje, tuo metu pasitikėjo vadovu.

Laidoje „Valanda su Rūta“ prisistatė Lietuvos verslininku. Laidoje jau tekstas būna paruoštas, apie 70 proc. teksto yra jau paruošta ir laida yra surežisuota. Jis užėmė vadovaujančias pareigas, buvo plėtros vadovas. Užsakovams taip pat yra prisistatęs įmonės plėtros vadovu. Tuo metu, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis turėjo dar tris papildomas veiklas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo gaunamas mažas uždarbis tenkino, nes per visus darbus uždirbdavo tikrai nemažą sumą pinigų, jo tikslas buvo užmegzti kuo daugiau pažinčių. Jo kita įmonė, kurioje dirbo, gavo 170 konkursų, tai tikrai nuo to gavo procentą.

Nepamena, ar prie darbo sutarties buvo pridėtos jo darbo funkcijos. Darbo sutartį pasirašė su vadovu, tačiau tiksliai nepamena, ar tada buvo T., ar E. vadovu. Dviejų lapų dokumentą apie neapskaitytą atlyginimą laikė galimai stalčiuje darbo vietoje, gal vėliau ir namo išsinešė. Pareigūnai galėtų paliudyti, kad ir sąmatos buvo rastos pas jį, ne tik tie dokumentai apie neapskaitytą atlyginimą. Jis laikė daug dokumentų, kadangi buvo atsakingas darbuotojas ir nebuvo linkęs išmėtyti dokumentų. Kodėl tie dokumentai (2 lapai) apie neapskaitytą atlyginimą nerasti kratos metu, negali paaiškinti. Ant tų dokumentų nėra jokios įmonės žymos, tai gal pareigūnai jų nepaėmė, nes nesusiejo jų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ką reiškia „07 me“ užrašas tame lape, tikrai nežino, mano, kad ne jis jį rašė. Negali pasakyti, kas padarė tuos apibraižymus dokumentuose. Jei tas lapas buvo pas jį ant stalo, gali būti, kad nevalingai ir jis kažką užpaišė ant to lapo, trikampiukus ar taškiukus.

Įmonėje būdavo, kad vieni kitiems pagelbėdavo darbe, vieni kitų paprašydavo kažką padaryti. Už buhalterinės apskaitos dokumentaciją nebuvo atsakingas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žino, kad su sąskaitomis faktūromis jokios sąsajos neturi.

Tam tikrai daliai liudytojų susidarė įspūdis, kad finansinius klausimus reikia derinti su juo, tai tikriausiai todėl, kad jis sudarydavo objekto sąmatas. Reikėdavo žiūrėti sumas, kokias gauna iš tiekėjų, su darbuotojais diskutuodavo, kalbėdavosi. Atlyginimų išmokėjimų nei su vienu darbuotojų jis tikrai nederino, tačiau apie darbų kainas kalbėdavosi. Jo pareiga buvo, kad įmonė turėtų pelningą užsakymą, sudarydavo kontraktus, jam rūpėjo jo reputacija, darė viską, kad įmonė gautų finansinę naudą. Jei vadovas negalėdavo susitikti su rangovais, tai darydavo jis. Galimai tiems rangovams, su kuriais kalbėjo jis, ir susidarė įspūdis, kad vadovas jis.

Vadovo E. R. nurodymu nuimdavo pinigus iš bankomato, tai buvo įmonės kortelė, tačiau ar ant jos buvo E. R. vardas, nežino. Jis savo vardu įmonės kortelės neturėjo. Pinigų iš bankomato yra nuėmęs iki 10 kartų. Sumų nepamena, tai galėjo būti tokios sumos: 600, 1000, 2000, 3000 eurų. Pinigus perduodavo vadovui E. R.. Nurodymus iš vadovo gaudavo bendraujant gyvai, bet galėjo būti toks prašymas iš E. R. ir telefonu pasakytas.

Kartą buvo toks įvykis, kad U. R. atėjo pas jį ir pasakė, kad M. J. yra nuėmęs didelę sumą, klausė, ką reikėtų daryti. Jis U. R. patarė kreiptis į policiją, kreiptis raštu į darbuotoją, kad grąžintų pinigus. J. kažkada buvo atėjęs, norėjo atsiskaityti darbais, susitarti, jis jam pasakė, kad kreiptųsi į vadovę. U. R. kreipėsi į jį, nes jo išsilavinimas susijęs su teise.

Tuo metu, kai U. R. dirbo, jis turėjo kitų veiklų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje dalyvavo labai mažai.

 

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė J. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos metu yra likviduojama. Kaltinamas yra juridinis asmuo, tai baudžiamoji atsakomybė juridinio asmens turi tam tikrą specifiškumą ir be fizinio asmens, be įmonės vadovų, kurie veikė įmonės vardu, turbūt vien įmonės nuteisimas ar sprendžiamas atsakomybės klausimas, būtų net neįmanomas. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė labai glaudžiai susijusi su fizinių asmenų, būtent kaltinamųjų atsakomybe. Jei teismas nuspręs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, tai bus padaryta per savo valdymo organus, tarkim vadovus, fizinius asmenis. Įstatymas numato baudžiamą atsakomybę ir juridiniam asmeniui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad nors ir šiuo metu likviduojama, bet kol kas neišregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti dėl visų pareikštų kaltinimų. Pateikti paaiškinimus dėl byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių, nepageidavo.

 

Liudytoja U. R. – D. teisiamajame posėdyje parodė, jog nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. balandžio mėn. atrodo, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, po to išėjo į motinystės ir vaiko priežiūros atostogas. Ji pati ieškojo darbo ir jos CV buvo patalpintas įvairiuose portaluose, kažkas iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės administracijos su ja susisiekė ir pakvietė į pokalbį. Pokalbis atrodo buvo (duomenys neskelbtini), ten tuo metu buvo ofisas. Dalyvavo pokalbyje administratorė, pavardės neprisimena, buvo direktorius Z.. Pirminio pokalbio metu jie aptarė administracijos vadovo pareigas, ne direktoriaus. Antrinio pokalbio metu buvo M. J., I. J., ir dar kažkas buvo, tada kalba pakrypo apie direktoriaus pareigas. Nežino po kiek laiko turėjo antrą pokalbį. Buvo sudaryta komisija vadovaujančių asmenų, pirma kalbėjo apie administracijos vadovo pareigas, tai buvo aptarta, kad jei imsis direktoriaus pareigų, tai imsis visko, kas labiau susiję su administracija. Kalbėjo su trimis žmonėmis dėl atlyginimo ir funkcijų. Ji anksčiau nebuvo buvusi direktoriaus pareigose, todėl sutarė, kad pradės pareigas už minimalų atlygį, jei darbas jai ir jiems bus tinkamas, tada atlyginimą nuolatos didins. Tiksliai negali pasakyti, kas tokias sąlygas nusprendė. M. Z. tame pokalbyje jau nebedalyvavo. Nežino, kodėl jis išėjo, su juo vieną kartą įmonėje matėsi, kai perdavė jai įmonės dokumentus. M. Z. dokumentus perdavė su perdavimo aktu. Perdavė visą administracijos dokumentaciją, objektų segtuvus, taip pat perdavė visą informaciją, kad įmonę kuruoja buhalterinė įmonė, nurodė, kaip kas tvarkoma. Po to ji savo ruožtu ėjo į banką ir visus atnaujinimus darėsi pati. Buhalteriją tvarkė buhalterinė įmonė, M. Z. perdavė jai PIN generatorių, kurį turėjo persirašyti ant savo vardo. Buhalterinių dokumentų fiziškai jai neperdavė, nes jie buvo buhalterinėje įmonėje. Įmonėje buvo kelios išduotos bankinės kortelės, nežino, ar Z. jai perdavė bankinę kortelę. Atlyginimas jai buvo didinamas, kai pagrindinis akcininkas buvo T. V., tai jis priimdavo sprendimą didinti atlyginimą. Jis mažai dalyvavo įmonės veikloje, su juo daugiau bendravo nuotoliniu būdu. Ji su T. V. paprasčiausiai kažkada kalbėjo telefonu apie atlyginimą ir tarėsi, kad jis nuolatos bus didinimas. Yra T. V. mačiusi įmonėje, bet tai buvo reti atvejai. Jos pareigybė buvo direktorė, ji buvo atsakinga už administracijos valdymą. Kiekvienas centras turėjo savo vadovą, tai pvz. sąmatų skyrius skaičiuoja sąmatas, viešųjų pirkimų skyrius dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, o plėtros yra kitas skyrius, kuris atsakingas už objektų įvykdymą. Jei įmonė laimi objektą, ieškodavo subrangovų ir kažkokia procentinė dalis lieka įmonėje, jos funkcijos buvo bendrauti su visais skyriais, kad darbas vyktų sklandžiai. I. J. buvo plėtros vadovas ir jis daugiausiai dirbo su plėtra, kad jie turėtų tiekėjų, jis atsakingas buvo už šito skyriaus veiklą. Buhalteriją įmonėje tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to samdė atskirą buhalterę, o po to vėl tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pati pasirašydavo sutartis, o viską derindavo I., visas detales apkalbėdavo jis. Viešųjų pirkimų skyrius, kai laimėdavo objektą, jau sutarties sumą žinodavo, ji būdavo konkreti, o ne I. ar jos sugalvota. Tada ieškodavo kas atliks darbus, ieškodavo subrangovų tai sumai. Gamybiniuose susirinkimuose aptardavo kokia procentinė dalis jiems lieka po visko, žiūrėdavo ar jie gali išlaikyti įmonę iš to procento ir tik tai aptarę jie pasirašydavo sutartį. Jei kartais nerasdavo subrangovų tam tikrai sumai, tai atsisakydavo laimėtų konkursų. Gamybiniuose susirinkimuose dalyvaudavo plėtros vadovas I., jis atsakingas už tiekėjus, dalyvaudavo dar darbų vadovai, projektų vadovai, tai būdavo iš viso 5-6 asmenys. Kiekvienas atsakingas už skirtingus dalykus.

(duomenys neskelbtini) objektas atsirado dar iki jai ateinant dirbti į įmonę, jai atėjus, ji perėmė jau vykdomą objektą. Ten dalyvavo, kai tą objektą užbaigė. Buvo likusių skolų, buvo teisminiai ginčai. Kai ji atėjo, jau buvo įmonė, kuri pilnai neatliko darbų, jai nurodydavo, ko jie neatliko laiku. Rietavo objekte buvo samdomas nepriklausomas ekspertas, kuris paruoštų defektų sąrašą. Buvo tam tikri objektai, kur pasirašoma, kad įmonė dirbs su savo medžiagomis, o kiti objektai buvo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka statybines medžiagas. Iš įmonės sąskaitos paimdavo pinigus ir perduodavo darbų vadovui medžiagoms pirkti. Buvo taip, kad įmonėje kortelę turėjo ji ir kai kurie darbų vadovai. Jei jie nusprendžia, kad įmonei reikia nupirkti medžiagų, tai darbų vadovas išgrynindavo pinigus, kuriuos ji pervesdavo jiems, tada jie nupirkdavo medžiagas ir pristatydavo jai dokumentus, tada suvesdavo viską. Finansinę apyskaitą vesdavo ant jos. Kiekvienu atveju turėjo pristatyti jai sąskaitą faktūrą už tą pinigų kiekį, kuris buvo jam skirtas. Kai ji atėjo, tam tikri žmonės jau turėjo išimtas bankines korteles, tai ji iš kai kurių atėmė korteles, nes, jos nuožiūra, jų buvo per daug. Administratorei buvo davusi kortelę, kuri pirkdavo buitinius dalykus, o darbų vadovai turėjo pirkti medžiagas. Kai vykdydavo sutartis, kur subrangovai patys perkasi medžiagas, tai tokiam darbų vadovui kortelės nereikia. Nežino, ar I. J. turėjo banko kortelę, prie įmonės sąskaitos ji vienintelė turėjo priėjimą. Buvo oficialus sąrašas kam ji buvo išdavusi korteles. Dabar tikrai neprisimena, kas tiksliai turėjo korteles.

        Kai vykdavo gamybiniai susirinkimai, jie nuspręsdavo, kokių medžiagų reikia nupirkti. Jai darbų vadovas pateikdavo sąskaitą, teikdavo tokias medžiagų sąskaitas, kurios būdavo aptartos gamybiniuose susirinkimuose. Ji pati į objektus nevažiuodavo ir netikrindavo. I. J. lyg ir neduodavo grynų pinigų, tik darbų vadovams, nebent buvo koks nors neeilinis atvejis. Įmonė turėjo „Swedbank“ ir „Šiaulių banke“ sąskaitas. Prisijungimus turėjo tik ji, gal dar S. O. turėjo. Ji nežino, kad jie naikino buvusio direktoriaus prisijungimus. Jai atrodo, kad S. O. turėjo prisijungimus, jei būtų koks ekstra atvejis, kad ji galėtų suformuoti pavedimą. Jai dirbant direktore buvo įdarbinti darbuotojai. Ji visada dalyvaudavo pokalbyje, aptardavo pareigas, atlyginimą, antrinio pokalbio metu dalyvaudavo jau to skyriaus vadovas, kuris pasakojo to žmogaus funkcijas. Negali atsakyti, koks vidutinis atlyginimas buvo įmonėje. Jų įmonės administracijoje dirbo apie 10 žmonių. Vidutinis atlyginimas buvo gana aukštas. I. J. atlyginimas buvo atrodo nedidelis, gal 100 eurų, dirbo ne pilnu etatu. Patvirtino pirminius parodymus, kad I. gaudavo 50 eurų. I. J. klausė, kodėl jis dirba už tokį atlyginimą, jis sakė, kad jį tenkina, gauna naujų pažinčių, turi kitų verslų.

Jai dirbant direktore I. J. nebuvo faktiniu vadovu šios įmonės. I. J. neturėjo tokių funkcijų, ką atleisti, kokius objektus imti, ką įdarbinti, tai buvo jos funkcijos. I. J. buvo paprastas darbuotojas. Kai ji pradėjo dirbti, tai I. J. buvo neseniai patekęs į avariją, jo kelis mėnesius nebuvo darbe. Ji sausio mėn. pradėjo dirbti, tai I. J. nuo sausio ir nebuvo, jis mažai dalyvavo įmonės veikloje. I. J. kartais gal kažkokias sąskaitas ir parveždavo iš Vilniaus, jei reikėdavo.

M. J. skola buvo finansinėje apyskaitoje, tai reiškia dėl negrąžintų tam tikrų sąskaitų. Skolos sumos dabar neprisimena. Norėjo kreiptis į teismą, kalbėjo su teisininkais, tačiau neturėjo kaip susimokėti žyminio mokesčio, todėl į teismą nebesikreipė.

Darbo sutartys buvo laikomos pas buhalterę. Nuo kortelės ne ji viena nuimdavo pinigus, savo kortele ji naudodavosi, o kiti turėjo savo korteles. Nuo savo korteles pinigus nuimdavau ji, niekam nebuvo davusi savo kortelės. Darbų vadovai tai, M. J., ir jis turėjo savo kortelę. Galėjo būti vežamas avansas, perkamos medžiagos, tai ji galėjo ir iš savo kortelės nuimti pinigus, ir jiems duoti, tada darbų vadovas pristatydavo orderį, kad pinigai perduoti, ten kur reikia. Ji nuspręsdavo, kad reikia nuimti pinigus nuo kortelės. Būdavo gamybiniai susirinkimai, subrangovų sutartyje nusimatydavo, kad yra tarkim 10 000 eurų avansas, tada ta suma būdavo mokama grynais arba pavedimu. Per vieną kartą didžiausią sumą atrodo buvo galima nuimti 800 eurų, o kiek kartų po kokią sumą būdavo nuimama, ji negali atsakyti. Buhalteriniuose dokumentuose galima matyti, kiek nuimta pinigų. Buhalteriniuose dokumentuose matosi, kam buvo panaudoti nuimti pinigai 2017-06-02. Objektinių lentelių pildymą jie turėdavo „DropBox“ sistemoje, ten atsispindėdavo objektų suma, ją pildydavo gamybos skyrius, kad matytų įmonės pelningumą. Tas failas yra sistemoje, kurią mato visi, ji matė objektines lenteles.

Darbų vadovai, kuriems buvo duodami gryni pinigai: M. J., V. G., R. V., R. B., G. A.. Vieniems ji nuimdavo grynus pinigus, kiti turėjo savo korteles. Kartais būdavo subrangovų, kurie paskambindavo ir sakydavo, kad reikia grynų pinigų avansui. Tai būdavo pokalbio forma ir Lietuvoje gryni pinigai nėra uždrausti. Kai avansą nuveždavo grynais pinigais, gaudavo pajamų orderį tos įmonės.

Ją į darbą priėmė akcininkas T. V.. Dirbo iki 2018 m. balandžio mėn., o įmonei tik vėliau buvo iškeltas bankrotas. Gamybiniuose susirinkimuose dalyvavo gamybos skyriaus vadovai, projektų vadovas kaip specialistas, plėtros vadovas. Kam reikia pakelti atlyginimą, žiūrėdavo su to skyriaus vadovu, apsitardavo kartu ir galutinį sprendimą priimdavo ji. Darbo užmokestis buvo mokomas ir grynais, ir bankiniu pavedimu. Jei grynais, tai darbuotojas pasirašydavo pajamų orderį visais atvejais. Galima išsitraukti informaciją iš bankroto administratorės, kuris žmogus, kokiu laikotarpiu turėjo banko kortelę. Ji neprisimena, kurie turėjo korteles, jei žmogus neturėjo kortelės, ji paduodavo grynus pinigus. Žmogus, kuriam būdavo paduodami pinigai, turėdavo atnešti tokią sumą pagrindžiančią sąskaitą. Kai išgrynindavo pinigus iš bankomato, tada paskirstydavo pinigus tam, kam reikia. Buhalteriškai tai, jei ji išgrynino pinigus, perdavė tuos pinigus su kasos aktu, o tas žmogus atveždavo jai pagrindžiančius dokumentus. Viską ji darydavo taip, kaip priklauso, tiesiog ji nėra buhalterė, todėl jie samdė buhalterę, kuri tvarkė įmonės buhalteriją, viskas yra užfiksuota. Kasos pajamų orderį visada pasirašydavo, jei ji išimdavo pinigus.

E. R. nepažįsta ir nežino, kas buvo jo pažįstami ar draugai. Ji su E. R. buvo susitikusi vieną kartą. Pas juos dirbo vienas darbų vadovas D. ir E. R. buvo atėjęs su darbų vadovu. Darbų vadovas dirbo pas E. R.. Įmonėje buvo apskaitos dokumentai, pinigai būdavo įnešami į kasą, o paskui išduodami kasos orderiai. Kada yra išimami pinigai, tada jie yra įnešami į kasą. Kada įnešami į kasą pinigai, tada išduodamas pinigų išėmimo orderis. Žmogus atnešęs sąskaitą pagrindžiančia šias išlaidas. Jam yra sukuriama finansinė apyskaita. Pinigus, kuriuos nuimdavo nuo kortelės, ji įnešdavo į kasą. Ji savo kortelės niekam neduodavo, nebent vienintelis atvejis galėjo būti, kad būtų kažkieno paprašiusi, nes ji tuo metu pati negalėjo nusiimti pinigų. Negali pasakyti, ar davė kortelę J. ar ne. Viskas seniai buvo, ir kai kuriu faktų ji neprisimena. Kada reikėdavo kažką skubiai nupirkti, o ji pati būdavo susirinkime ar susitikime, tada administratorė nueidavo ir nupirkdavo ko reikėdavo. Pinigai turėdavo atsirasti tomis datomis kasoje. Kai ji atėjo dirbti, administratorė buvo B., paskui L. A., paskutinės administratorės neprisimena nei vardo, nei pavardės. Negali pasakyti, ar B. buvo išduota kortelė. Ji buvo sudariusi sąrašą žmonių pavardžių, kurie turėjo korteles. Jai padėdavo suformuoti pavedimus. Norint suformuoti pavedimą, reikia įvesti į kompiuterį įmonės pavadinimą, įmonės kodą. Būdavo daug pavedimų, tada ji viena nespėdavo, tuomet L. A. jai padėdavo. Ji sukurdavo pavedimų ruošinius, o ji tada sukurdavo pavedimą. Administratorei buvo sukurta prieiga. M. A. neformuodavo pavedimų, ji buvo viešųjų pirkimų vadovė, ji neturėjo jokių prieigų. Kai ji atėjo į darbą, pradžioje jai nebuvo suteiktos prieigos kaip direktoriaus. Jeigu ir buvo prieiga banke, bet jos nevykdė, nepasirašinėjo. Iki L. A. pavedimus ji pati darė.

Pagal

tai ką jie laimėdavo, žiūrėdavo kokią sumą gali laimėti. Buvo sąmatininkai, darbuotojai, kurie klausinėdavo, kas gali atlikti ir už kiek darbus, tada jie su tais tiekėjais ir sudarydavo sutartį. Būdavo gamybos skyrius, kur jie visi susėdę spręsdavo ar jiems gera kaina. Detales derindavo I. ar kiti gamybos skyriaus darbuotojai. Kai būdavo gamybos susirinkime nuspręsta, ar tinkama kaina, tada ji nuspręsdavo galutinai ir priimdavo sprendimą.

 

Liudytojas M. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisiamajame posėdyje parodė, kad I. J. pažįsta panašiai 5 metus. Gyveno viename mieste, būdavo, kad kartas nuo karto susitikdavo, jis jam pasiūlė ateiti dirbti, jis ir atėjo. Pradėjo labiau bendrauti, kai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Dabar su I. J. jokių ryšių nepalaiko. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas už statybas, dirbo įmonėje statybos vadovu gal nuo 2016 metų rudens iki 2017 metų gegužės mėnesio, tačiau oficialiai į darbą buvo priimtas tik po Naujų metų. Įdarbinimo sąlygas derino su I. J., dar buvo ir E. R., dėl darbo užmokesčio kalbėjo taip pat su I. J.. Jis turėjo gauti 1500 eurų į rankas ir priedus nuo darbų įvykdymo, tokį atlyginimą jam žadėjo I. J.. I. J. buvo įmonės įkūrėjas, tačiau save prisistatinėjo kaip objektų ieškotoją. Darbo sutartį pasirašė per Naujus metus, tačiau nepamena su kuo, tačiau su I. J. sutarties nederino ir fiziškai sutarties jie nepasirašė. Po E. R. dirbti atėjo M. Z., paskui buvo U.. Įmonėje būdavo gamybiniai susirinkimai ir spręsdavo klausimus, kuriuose dalyvaudavo kas galėdavo. Susirinkimuose dalyvavo M. J., I. J. ir kiti. Taip pat įmonėje buvo pirkimų skyrius, kuriam vadovavo M. J.. Jis turėjo jo vardu išduotą banko kortelę. Kažkuriuo laikotarpiu 1500 Eur darbo užmokestį grynais pinigais išmokėdavo I. J., kai jo nebebūdavo, atlyginimą išmokėdavo U., gal ir Z. K. oficialiai nebuvo priimtas į darbą, gavus darbo užmokestį nepasirašydavo jokio dokumento, tiesiog sumokėdavo pinigus. O kai buvo oficialiai priimtas dirbti, tada pasirašydavo dokumentą. Fiziškai jis dirbo nuo rugsėjo ar spalio pradžios, o oficialiai jį priėmė nuo Naujų metų. Dirbdamas įmonėje pavedimų neatlikinėjo, tačiau nuimdavo pinigus nuo kortelės. Nurodymus jam duodavo I. J. ir pasakydavo ką daryti. Taip pat jam yra tekę dalyvauti priimant darbuotojus į darbą. Priimant darbuotoją būdavo ir U. bei M.. Kartais jam būdavo pavesta surasti darbų vadovą, tačiau lemiamą žodį priimdavo direktoriai, kas būdavo tuo metu. Šiaip I. turėdavo nuspręsti ką priims į darbą, o ko nepriims. Visus pavedimus įmonėje tvirtindavo I. J.. Jeigu vadovas tau sako paimti tam tikrą sumą pinigų ir liepia sumokėti už tam tikrus veiksmus, tada paimi pinigus ir padarai. Buvo atvejis, kad reikėjo grynais atsiskaityti už transporto paslaugas, už grunto išvežimą. Jeigu jie pirkdavo prekes, tai paimdavo sąskaitas faktūra, kurias veždavo U.. Jo tiesioginis vadovas buvo I. J.. Visi pavedimai būdavo atliekami I. J. vardu. Jis surasdavo subrangovus, sudarydavo sutartį, kad jie atliks darbus. Kai „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitydavo pilnai su subrangovais, I. J. jam sakydavo, kad nėra įmonėje pinigų. Jis nežino kiek įmonėje asmenų turėjo kodų generatorius. Negali nurodyti kaip kitiems darbuotojams būdavo mokami atlyginimai, tačiau jam pinigai būdavo mokami neoficialiai. Jam E. R. nėra mokėjęs pinigų. Kai gaudavo algą, pasirašydavo orderius, bankiniais pavedimais nėra niekada gavęs darbo užmokesčio.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo M. J. parodymų matyti, kad apie 4-5 metus yra pažįstamas su I. J., kuris verčiasi statybų darbais bei viešaisiais pirkimais. 2016 m. vasaros viduryje, tikslios datos neatsimena, vieno iš susitikimų Klaipėdoje metu I. J. išsakė norą jį matyti savo komandoje. Tuo metu konkrečiai dėl darbo jo bendrovėje nesusitarė, tiesiog buvo aptarta vizija kokius darbus Lietuvoje ar Ukrainoje galėtų atlikti. 2016 m. rudenį, spalio 2 ar 3 d. I. J. pasakė, kad nebepasitiki jo samdytu direktoriumi E. R., kuris nesugeba pabaigti objekto ir paprašė ateiti dirbti jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal susitarimą su I. J. turėjo dirbti gamybos vadovo pareigose ir turėjo kuruoti jau vykdomus statybos objektus. I. J. pažadėjo mokėti 1500 Eur darbo užmokestį į „rankas“ bei mokėti nuo 1 iki 5 proc. ketvirtinius priedus už atliktus darbus nuo atliktų darbų sumos. Kaip tik tuo metu neturėjo darbo ir sutiko su jo pasiūlymu. Kiek atsimena, 2016 m. spalio mėn. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau kas tiksliai ją pasirašė nebeatsimena, koks buvo nurodytas (atlyginimas) darbo sutartyje nebeatsimena, bet greičiausiai buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis. Kad oficialiai yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-12-27 sužinojo tik 2017 metų pabaigoje, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2017-05-03. Už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmąjį darbo užmokestį 2016 m. lapkričio mėn. iki 10 d., kokią tiksliai dieną nebeatsimena, išmokėjo grynaisiais I. J., gavus pinigus niekur pasirašyti nereikėjo. Kaip ir buvo sutarę su I. J., kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. spalio 2 ar 3 d. iki 2017 m. gegužės 03 d. buvo išmokamas 1500 eurų mėnesinis darbo užmokestis, kai kada jo išmokėjimas užtrukdavo priklausomai nuo bendrovės turimų piniginių lėšų. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais, jį išmokėdavo pats I. J. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais įdarbinti M. Z. bei U. R.. Per visą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį buvo išmokėta 10 500 Eur darbo užmokestis, o žadėtų priedų už atliktus darbus neišmokėjo motyvuojant blogais darbo rezultatais bei lėšų trūkumu. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuravo (duomenys neskelbtini) meno mokyklos renovacijos darbus, (duomenys neskelbtini) S. Š. konservatorijos fasado ir lifto remonto darbus, nacionalinio vėžio instituto parko rekonstrukcijos darbus, (duomenys neskelbtini) oro uosto remonto darbus, (duomenys neskelbtini) vandenų statybos remonto darbus, (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės užsakymu buvo vykdomi bešeimininkio turto priežiūros darbai, (duomenys neskelbtini) užkardos administracinio pastato rekonstrukcijos darbai. Visai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovavo I. J., o direktoriais įdarbinti asmenys tik oficialiai atstovaudavo bendrovę pasirašant sutartis. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkų neturėjo, pagal bendrovės veiklos modelį buvo laimimi viešieji konkursai ir samdomi subrangovai darbų atlikimui. Kaip gamybos vadovas ieškodavo subrangovų, kurie galėtų atlikti darbus. Susitarus su subrangovais dėl darbų atlikimo jie pradėdavo vykdyti darbus. Subrangovai patys savo medžiagomis ir lėšomis užsakydavo reikiamas medžiagas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo darbo laikotarpiu statybines medžiagas užsakydavo labai retai, kiek atsimena buvo užsakytos plytos iš parduotuvės „Moki veži“ į (duomenys neskelbtini) objektą bei aliuminio durys iš (duomenys neskelbtini) bendrovės į (duomenys neskelbtini) meno mokyklos objektą. Kitos statybinės medžiagos nebuvo perkamos, o jei buvo, tai tik smulkmenos darbų užbaigimui. Pagal sutartis įprastai buvo nustatytas apmokėjimas subrangovams po 30 dienų, o dirbant (duomenys neskelbtini) oro uoste buvo nustatytas 50 dienų apmokėjimo laikotarpis. Kai subrangovai atlikdavo darbus, I. J. organizuodavo gamybinius pasitarimus, kurių metu nurodydavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pinigų atsiskaityti su subrangovais ir nurodydavo, kad reikalinga išspręsti klausimą kaip pabaigti darbus, jei subrangovas negavęs pinigų atsisakydavo toliau nemokamai dirbti. Tokiais atvejais būdavo ieškomi nauji subrangovai arba įkalbinėjami esami subrangovai atlikti darbus. Visi susirinkimai buvo protokoluojami, susirinkimo protokolus rašydavo arba administratorė, arba R. V., R. B., o susirinkimo protokolą pasirašydavo jame dalyvavę asmenys. Kiek žino susirinkimų protokolai buvo saugojami pas įmonės administratores. Pagal sutartis, kiekvieną mėnesį subrangovai pateikdavo atliktų darbų aktus, kuriuos patvirtindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovai ar kiti darbuotojai. Pagal šiuos aktus būdavo suformuojamos sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikiami esamam direktoriui apmokėjimui. Tačiau už darbus būdavo nemokama, būdavo surašomi darbų brokavimo ar defektų šalinimo aktai, arba tiesiog laiku nemokami pinigai, vėliau sudaromi tarpusavio skolų suderinimo aktai ir panašiai, tačiau vis vien subrangovams pinigai nebuvo mokami arba jiems būdavo išmokama tik nedidelė atliktų darbų suma. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai turėdavo piniginių lėšų atsiskaityti su subrangovais jam nežinoma, nes bedrovės finansų nevaldė ir jos tikrosios finansinės būklės nežinojo. Kiek žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo du bankų kodų generatoriai, kuriuo vienu naudojosi direktorius, kuris atlikdavo tokius pavedimus ir toms įmonėms, kurioms nurodydavo I. J., kuris antruoju kodų generatoriumi patvirtindavo direktoriaus bankinius pavedimus, be kurio mokėjimo pavedimai nebūdavo užbaigiami. Nuolatos tekdavo išklausyti subrangovų priekaištų, kad su jais nuolatos yra neatsiskaitoma. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota bendrovės kortelė jo vardu, tikslu atsiskaityti už smukias paslaugas. Iš šios kortelės jis viso darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu išėmė ne daugiau kaip 3000 eurų, kuriuos panaudojo atsiskaityti Vilniuje sunkvežimių vairuotojams, kurie gabeno gruntą iš Nacionalinio vėžio instituto. Vairuotojai kartą savaitėje išduodavo kvitus, patvirtinančius pinigų gavimą, kuriuos surinkdavo G. A. ir pateikdavo S., pavardės nežino, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dar yra tekę U. R. pavedimu ir suteiktomis lėšomis, vieną kartą nuvežti 4000 eurų į Druskininkus R. S., kuri, gavusi pinigus, išdavė kvitą, kurį perdavė U. R.. Kitais atvejais grynieji pinigai nebūdavo išduodami, jokių avansinių apyskaitų nepildė ir jam pinigai nebuvo išduodami. Dėl susidariusios neigiamos darbo atmosferos nusprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbti. Nutraukus darbo sutartį, su juo buvo atsiskaityta, su bendrove jokių turtinių įsipareigojimų neturi, vieni kitiems neskolingi (2 tomas, b. l. 47-49).

 

Liudytoja J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo viešųjų pirkimų specialiste nuo 2015 ar nuo 2016 metų iki 2017 metų vasaros. Atėjus į įmonę ji dirbo administracijos srityje, o vėliau perėjo į viešųjų pirkimų specialistės pareigas. Dirbo su darbo sutartimi, tada direktorius buvo E. R.. Pradžioje darbo užmokestis buvo minimalus, po to jis kilo, tačiau nestabiliai. Ją į darbą pakvietė M. J., nes prieš tai dirbo su ja kitoje įmonėje. Jokių prisijungimų ar pavedimų ji įmonėje nedarydavo. Gali būti, kad buvo išimta bako kortelė jos vardu, nes reikėdavo įmonėje daryti draudimus, tačiau negali nurodyti kaip kortelė buvo perduota jai naudotis, mano, kad perdavė direktoriai, nes niekas kitas negalėjo daugiau perduoti. Dėl darbo kalbėtis vyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kadangi su M. J. viską apsitarė. Kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dar buvo T. V., vėliau atėjo E. R., po to M. Z., pabaigoje U. buvo direktore. Mano, kad ją įdarbino T. V.. Atlyginimas pradžioje buvo minimalus, apie 400 eurų. Ji ruošdavo viešųjų pirkimų dokumentus. Jos tiesioginis vadovas buvo M. J.. Su I. J. teko matytis, derindavo statybų objektus, kokiuose konkursuose dalyvauti, tiek ir tebendravo. Ji su M. J. dalyvaudavo konkursuose, ji nuspręsdavo kokiuose konkursuose dalyvauti, o I. J. rasdavo konkursus. I. J. jai jokių dokumentų neteikdavo, viską pasiderindavo žodžiu. Įmonėje jai reikėdavo apmokėti už draudimus, todėl ji galėjo nuimti pinigus nuo sąskaitos, tačiau pinigų įnešimo ji nedarydavo. I. J. jai neliepdavo nugryninti pinigų ir jam duoti, nėra jam gryninusi pinigų. Ji gaudavo su įmone susijusius dokumentus. Už draudimus būdavo sąskaitos, kvitai. Ji pasitarimuose dalyvaudavo tik dėl konkursų, dėl atmetimų, pretenzijų, į kitus reikalus ji nesikišdavo. Apskritai pasitarimuose dalyvaudavo ji, M. J., A., I. J., taip pat direktorius E. R., kuris ir vadovavo įmonei. T. V. ją tik įdarbino, po E. R. labai trumpai direktoriumi buvo M. Z.. Didžiąją jos darbo įmonėje dalį direktoriumi buvo E. R., tik jai išeinant iš darbo atėjo U.. Dalį atlyginimo gaudavo į kortelę, o dalį – vokelyje, tačiau sumų negali įvardinti. Grynais pinigais darbo užmokestį mokėdavo tuometinis direktorius E. R.. Apskaitytas atlyginimas prie E. R. buvo 500-600 eurų ir neapskaitytas 200-300 eurų. Gaudavo ir priedus už konkursus, dėl kurių mokėjimo nuspręsdavo direktorius, apytiksliai 200-300 eurų gaudavo vokelyje kiekvieną mėnesį. Tai būdavo kaip priedas prie algos. M. Z. irgi mokėdavo darbo užmokestį vokelyje, panašiai irgi 200-300 eurų mokėdavo per mėnesį grynais. Kai planavo išeiti, direktore pradėjo dirbti U. ir su ja buvo sutarusi, kad viską jai mokėtų į sąskaitą ir išeinant gavo apie 700-800 eurų, buvo ir 1000 Eur, viskas buvo apskaityta. Atlyginimas buvo mokamas kartą per mėnesį, būdavo, kad atlyginimas vėluodavo kelias dienas. Dėl geresnio atlyginimo derindavo su savo tiesioginiu vadovu – M. J., o mokėdavo direktoriai. Pasitarimuose dėl jos atlyginimo didinimo ji nedalyvaudavo, ji M. J. pasakydavo, kad jos didelis krūvis ir norėtų didesnio atlyginimo, o M. J. perduodavo direktoriui. Gal kartą ir ji pati yra kalbėjusi su direktoriumi E. R. dėl savo atlyginimo, kai sakė, kad išeis iš darbo. E. R. el. parašu ji nesinaudodavo, jie naudodavo M. J. el. parašą. I. J. įmonėje derindavo objektus, jis buvo atsakingas už statybas, plėtrą, ieškodavo darbų. I. J. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jis taip pat nepriimdavo finansinių sprendimų, tai darydavo direktoriai. Negali pasakyti, ar būdavo derinami atsiskaitymai su tiekėjais su I. J.. Yra tekę porą kartų nuvežti sąskaitas buhalterei, kai paprašydavo administratorė, tai buvo pagalba kitam darbuotojui. Iš I. J. negaudavau dokumentų, kuriuos reiktų pristatyti buhalterijai. Buhalterė buvo „(duomenys neskelbtini)“ S. O., kurią galbūt žinojo iš anksčiau iš kitos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo I., M., ji, vėliau visi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartyje pakeitimai buvo daromi jos darbo pabaigoje. Atlyginimas, kurį gaudavo į sąskaitą buvo padidėjęs, kažką darbo sutartyje kažkuriuo momentu tikrai rašėsi, tačiau negali pasakyti kas rašydavo darbo sutartis, joje tekstus.

 

Liudytoja M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 ar 2016 m., perėjo dirbti su keliais darbuotojais. Ji dirbo su viešaisiais pirkimais. Tuo metu įmonei vadovavo T. V., kurį pažinojo iki įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis yra I. J. sesers vyras. Pasiūlymą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš T. V.. Iki įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jos pareigos buvo viešųjų pirkimų specialistė. Tai įmonei vadovavo direktorius Rimvydas. Ar įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo I. J., neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viešųjų pirkimų specialiste, tai buvo skyrius ir tam skyriui ji vadovavo. Jos darbo specifika niekada nesikeitė, 2016 m. gal buvo tik kitaip įvardintos jos pareigos. Kartu skyriuje dirbo su J., daugiau nepamena. E. A. nedirbo jos skyriuje, ji yra jos sesuo, nežino kokiame skyriuje ji dirbo, galimai buvo administratorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie teikdavo viešuosius konkursus, dalyvaudavo juose, teikdavo dokumentaciją, atsakinėdavo į klausimus, darydavo patikslinimus, ruošdavo draudimus. Ji atskaitinga buvo direktoriui, tam, kuris tuo metu vadovavo. Direktoriais įmonėje dirbo T. V., E. R., M. Z., U. R.. Tiems žmonėms teikdavo ataskaitas, buvo konkursų lentelės. Galutinį sprendimą dalyvauti konkurse priimdavo apsitarę su vadovais, iki kokios sumos gali, apsitardavo su sąmatininku, kolege, vadovu sąlygas, sumas, miestus. Tokiuose pasitarimuose dalyvaudavo ir direktorius, ir darbų vadovas. Galutinį sprendimą dėl objekto priimdavo direktorius, prieš tai apsitarus bendrai. I. J. kartais irgi dalyvaudavo pasitarimuose. Jis derindavo dėl jungtinės veiklos, surasdavo kolegų. Sprendimą atsiskaityti su tiekėjais priimdavo įmonės vadovas. I. J. 2015-2017 metais nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jos žiniomis, įmonėje visus sprendimus priimdavo įmonės vadovas. Nežino, ar su I. J. buvo derinami atsiskaitymai su tiekėjais. I. J. buvo atsakingas už plėtrą, jungtinės veiklos partnerių suradimą, privačių objektų suradimą. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos darbo užmokestis buvo nuo 700 iki 1000 eurų, tačiau negali tiksliai atsakyti, koks atlyginimas buvo darbo sutartyje numatytas. Gaunant tokį atlyginimą, kažkokiu laikotarpiu gyveno su I. J.. Nežino, kokį atlyginimą gaudavo I. J., nesidomėjo. Dėl atlyginimo dydžio įmonėje spręsdavo direktoriai. Ji atlyginimo klausimo nespręsdavo, ji galėdavo tik pasakyti, kad kolegei reikėtų pakelti atlyginimą dėl didesnės apkrovos. Ji darbo užmokestį gaudavo ir grynais, ir į kortelę. Pradžioje darbo užmokestis buvo 700 eurai, dalis į kortelę, dalis grynais. T. V. nemokėjo jai atlyginimo grynais pinigais. E. R. mokėjo grynais pinigais, tiksliai negali įvardinti, gal 300 eurų tai buvo. E. R. visą laiką taip mokėjo atlyginimą, kol buvo direktorius. Jie dirbo bendrame ofise, E. R. pasikviesdavo į kabinetą ir išmokėdavo pinigus dalyvaujant jai vienai. Pinigai būdavo paduodami į rankas, negali atsakyti, ar kažkas tai matydavo. Taip pat nežino, kokiomis kupiūromis duodavo pinigus, tačiau už tuos pinigus nepasirašydavo. Jai atrodo, kad ir kiti darbuotojai taip gaudavo pinigus, nes daug kas eidavo pas direktorių, kai būdavo algos diena. Algą mokėdavo vieną kartą per mėnesį.

Po E. R. įmonei vadovavo M. Z., tačiau jis buvo labai trumpai, negali atsakyti, ar jis mokėjo atlyginimą grynais pinigais. Po to direktorė buvo U., tuo metu jai buvo pakeltas atlyginimas ir buvo pervedamas į sąskaitą. Negali tiksliai nurodyti, ar jos vardu įmonėje buvo išduota banko kortelė. Naudojant bendrovės kortelę, gal ir galėjo išgryninti pinigų, jei vadovas to prašė. Kai E. R. buvo direktorius, gal jis ir buvo paprašęs porą kartų, kad nuvažiuotų iki bankomato išgryninti pinigų, kuriuos atiduodavo vadovui. PIN kodą arba pasakydavo, arba ant lapuko užrašydavo. Kokią kortelę vadovas paduodavo su PIN kodu, iš tokios kortelės pinigus ir nuimdavo. Kiek pamena, ji nevažiavo į jokią komandiruotę. V. O., kiek žino, nebuvo apsigyvenusi. Taip pat nepamena, kad būtų važiavusi į Portugaliją, nepamena tokio Portugalijos viešbučio. Tekdavo įmonėje dalyvauti naujų darbuotojų priėmime, kurie pretenduodavo į vietą jos skyriuje, taip pat dalyvaudavo ir direktorius. Buvo tokia tvarka, kad administratorė atnešdavo CV, jei tinka, pasikviesdavo pokalbiui, darbuotojas pokalbį pabaigdavo su direktoriumi, jie apsitardavo atlyginimą. Ji sprendimų dėl atlyginimo nepriėmė, tik pasitardavo, kiek reikėtų mokėti pagal rinkos kainą ir pan. E. A. ieškojo darbo, ji jos sesuo, pasakė, kad pas juos gali ateiti, tada ji su E. R. tarėsi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės kortelės ji neturėjo. Iš I. J. darbe grynų pinigų už atliktus darbus nėra gavusi. Jei vadovas prašydavo išgryninti pinigus, tai jam ir grąžindavo pinigus, nieko nepasirašydavo grąžinus pinigus. Už įmonės prievoles netekdavo mokėti, už draudimus nebent tik, priklausydavo nuo situacijos, kas moka už draudimus, ar ji, ar vadovas, ar kolegė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatas ruošdavo sąmatininkas, jos skyrius teikdavo sąmatas, kurias paruošdavo, jos pačios sąmatų neskaičiuodavo. Jos skyrius ruošdavo dokumentus, sąmatas įkeldavo su kitais dokumentais, kurių reikėdavo konkursui pateikti. Sąmatininkus samdydavo surastus per internetą. Negali įvardinti įmonėje dirbusių sąmatininkų, A. M. kai kada paskaičiuodavo sąmatas. Direktoriai buvo atsakingi už įmonės buhalteriją, ji pati nieko nepildė. Jei įmonės vadovas paprašydavo, gal ir nuveždavo buhalterinius dokumentus buhalterei. Įmonė dirbo su „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine įmone. Nedažnai tai tekdavo daryti, jei E. R. duodavo dokumentus, tai nuveždavo, gal tai darydavo dar administratorė, nežino tiksliai. Turėjo laimėję konkursą Rietave, tai buvo viešas konkursas, dalyvavo, praėjo kvalifikaciją ir laimėjo. Vadovui E. R. tas objektas buvo priimtinas, kadangi Rietavas netoli. Kas priėmė galutinį sprendimą dalyvauti tame konkurse, nepasakys, nuspręsdavo kartu. Pinigų sumą pasakydavo vadovas, jei informacija prieinama viešai, tai pačios išsitraukdavo. Jų skyriaus darbas užsibaigdavo tuomet, kai suderindavo vadovo pasirašymą su užsakovais. Jos į statybas nesikišdavo. I. J. bendraudavo su užsakovais, o su subrangovais bendravo darbų vadovai, vadovas. Įmonės vadovas pasirašydavo sutartis su subrangovais ir derino sąlygas. Jei būdavo sutartyje numatyta, kad galimas avansas, jei reikėdavo pateikti draudimą, tai tikriausiai avansą pervesdavo, bet ji tiksliai nežino.

Baudžiamosios bylos 16 tomo 58 lape esančios darbo sutarties 3 punktą pasirašė tikriausiai su vadovu T. V.. Dėl pilnos darbo dienos pasirašė su tuo, kas parašyta sutartyje. Buvo didesnis darbo krūvis, vadinasi prašė vadovo pakelti darbo užmokestį ir jis pakėlė, jei sutartyje yra jos parašas, vadinasi buvo pakeltas jai atlyginimas. Prie vardo ir pavardės M. J. esantis parašas atrodo yra jos.

 

        Liudytoja E. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra M. J. sesuo. Ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Ieškojo naujo darbo, sesuo jai prieš 5-6 metus pasiūlė, sutiko ir atėjo dirbti. Dirbo įmonėje gal 2016 metais apie pusę metų. Pradžioje dirbo administratore, vėliau viešųjų pirkimų specialiste. Visus pusę metų dirbo administratore, kai perėjo į viešuosius pirkimus, tai padėdavo mergaitei, kuri dirbo vietoj jos. Pradėdama dirbti kažką rašėsi, bet ar tikrai darbo sutartį, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu gal ir sakė, jog prašė pasirašyti darbo sutartį. Dėl darbo kalbėjo su E. R., kadangi jis tuo metu buvo direktorius. Ji ir prieš tai dirbo administratore, jos darbas buvo raštų siuntimas, administravimas. Jai darbus perdavė kita darbuotoja, parodė, kur kas sudėta. E. R. žodžiu jai pavesdavo rengti raštus, siuntinėti juos. Dėl darbo sąlygų tarėsi su direktoriumi E. R.. Ji gaudavo apie 500 eurų atlyginimą, tačiau iš anksto nesitarė kaip bus mokamas atlyginimas. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, vieną kartą per mėnesį, jį išmokėdavo direktorius. Būdavo, kad ji nueidavo pas direktorių pasiimti atlyginimo, kartais pats atnešdavo atlyginimą. Įmonei dar vadovavo M. Z., tačiau neatsimena, ar prie jo darė darbo sutarties pakeitimus. Vadovaujant M. Z., jis mokėjo jai atlyginimą grynais vieną kartą per mėnesį, tačiau neprisimena kiek kartų taip buvo. Savo vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių kortelių neturėjo. Kartais tekdavo naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankines korteles. Direktorius paprašydavo, kad nuvyktų išgryninti pinigų, duodavo kortelę su PIN kodu, neatsimena, kiek kartų tai buvo, tačiau ne vienoje vietoje, ne vieną kartą. Kortelę su PIN kodu jai duodavo įmonės vadovas, o kieno vardu išduotą kortelę duodavo, ji nežino, kadangi nežiūrėdavo. Iš B. nėra gavusi bankinės kortelės. B. kortelę greičiausiai davė jai tas, kas tuo metu buvo vadovas. Išgryninus pinigus grąžindavo įmonės vadovui, kuris jai ją ir davė. Įmonės vadovas - tai direktorius, nebūtinai E. R., dar buvo M. Z.. Neatsimena, ar M. Z. prašydavo išgryninti pinigus. Esmė, kad ką vadovas paliepdavo daryti, tai ir vykdydavo tuos darbus. Jos atlyginimas buvo padidėjęs keliais šimtais eurų, kai perėjo į viešųjų pirkimų specialistes. Tada viešiems pirkimams vadovavo M. J.. Pagrinde darbus derindavo su M. J., kai dirbo viešuosiuose pirkimuose. Kai dirbo viešųjų pirkimų skyriuje, atlyginimą mokėjo ta pačia tvarka, t. y. grynais, vieną kartą per mėnesį, į savo banko sąskaitą iš įmonės pinigų atrodo negaudavo. Vykdavo įmonės susirinkimai, būdavo apkalbama, kokie yra objektai, ką reikia padaryti. Tokiems susirinkimams vadovaudavo vadovas ir kas atsakingas už objektus, I. J.. Iš I. J. gaudavo nurodymus tik parengti kokią sutartį, išsiųsti raštą. I. J. duodavo kažkokius raštus, kuriuos reikėdavo išsiųsti. Kaip administratorė vykdydavo ir kitų asmenų paliepimus, ne tik vadovo.

Kai atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė buvo (duomenys neskelbtini) atrodo. Be jos buvo vadovas, darbų vadovas, su viešaisiais pirkimais kas dirbo, kiti darbuotojai. Ji turėjo savo kabinetą, vadovas turėjo kabinetą, kiti sėdėjo po du. Kitų darbuotojų, be savo sesers ir I. J., nepažinojo. S. O. pažįsta nuo tada, kai įsidarbino greičiausiai. Ji vesdavo įmonės buhalteriją. Ji su ja bendravo tik darbiniais reikalais, dabar taip pat palaiko darbinius ryšius. Ji S. O. nuveždavo dokumentus ir ji jai duodavo dokumentus parvežti įmonės vadovui, arba duodavo užduotis, kokias reikia padaryti. S. O. veždavo sąskaitas-faktūras kartą į mėnesį, kurias jai atnešdavo įmonės vadovas, darbų vadovai. Darbų vadovu dirbo M. J., kitų neatsimena. Kiek žino, I. J. neatnešdavo sąskaitų, prie jos neatnešdavo. Sąskaitas atnešdavo ir kai jos nebūdavo kabinete. Pas ją kabinete būdavo tik kuro kortelės, jos būdavo priskirtos darbų vadovams, vadovui, kam priskirta, tas ir naudodavosi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikriausiai pirkdavo statybines medžiagas, tačiau kur jas dėdavo nežino, nėra jų mačiusi, kiek žino sandėlio UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat neturėjo. Yra tekę matyti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, būdavo „Senukų“ sąskaitos, gal „Ermitažo“ dar. Nežino, kas rūpindavosi tų medžiagų įsigijimu. Viešųjų pirkimų specialiste pradėjo dirbti, kai direktoriumi buvo dar E. R.. Viešųjų pirkimų specialiste išdirbo gal 1,5-2 mėn., kad pereina į kitas pareigas, nebuvo tartasi su kažkuo konkrečiai, visi apsitarė ir nusprendė. Dar buvo kita mergaitė, B., jai padėjo su administratorės pareigomis. Dėl naujo atlyginimo naujose pareigose buvo aptarta bendrai su vadovu, atrodo buvo ir M. J., kad kyla pora šimtų. O konkrečiai su vadovu nutarė dėl algos dydžio, buvo 700 ar 800 eurų. Mano, kad dėl atlyginimo tarėsi su E. R., jei jis tada dirbo. Kai M. Z. vadovavo, E. R. atrodo nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti kas jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbų vadovais. I. J. nėra perdavusi grynų pinigų po išgryninimo. Jai žinoma, kad I. J. kažką spręsdavo tik dėl objektų ir kitų įmonių, su kuriomis dirbo. Pasitarimuose dalyvaudavo visi darbuotojai, kas dirbo ofise, pasitarimai būdavo dėl darbų. Administraciją sudarydavo iki 10 asmenų, kiek tuo metu dirbdavo, ar tuo metu būdavo darbo vietoje. Negali pasakyti, ar sutartys, pasirašytos su kitomis įmonėmis, buvo derinamos su I. J.. Taip pat nėra girdėjusi, kad su I. J. būtų buvę derinami atsiskaitymai su tiekėjais. Taip pat gaudavo atliktų darbų aktus, tačiau nežino, ar aktai buvo derinti su I. J., jie atsidurdavo pas ją ant stalo pasirašyti jau. I. J. nėra jai mokėjęs darbo užmokesčio, nėra jai davęs grynų pinigų atsiskaityti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles. M. J. ir E. R. bendraudavo darbo reikalais, atrodo jų santykiai buvo draugiški. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo administratore. Nuėjus ten dirbti žinojo kas tvarkė buhalterinę apskaitą, tapati įmonė, kuri tvarkė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Tai buvo buhalterė S. O.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ A. D. perėjo dirbti kartu. A. D. ir E. R. santykiai buvo draugiški.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos E. A. parodymų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. tikslios datos neatsimena, sesuo M. J. pasiūlė ateiti dirbti į tą pačią darbovietę kaip ir ji, t. y. į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu dirbo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose. Kadangi dirbo tik laikinai, pavadavo į vaiko priežiūros atostogas išėjusią merginą, nusprendė pereiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išėjus iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ maždaug už dviejų savaičių pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose. Nuo kokios tiksliai dienos pradėjo dirbti neatsimena, buvo 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaiga arba 2016 m. rugsėjo mėn. pirmosios dienos. Dėl įdarbinimo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. R.. Su juo susitarė, kad dirbs pilną darbo dieną administratorės pareigose už 500 eurų mėnesinį atlyginimą atskaičius mokesčius. Pradėjus dirbti administratore, po kiek tai laiko pradėjo mokytis dirbti su viešaisiais pirkimais ir nuo 2016 m. gruodžio mėn., tikslios datos neatsimena, pradėjo dirbti viešųjų pirkimų specialistės pareigose. Dirbdama administratorės pareigose E. R. pavedimu rengdavo įvairias sutartis, rūpinosi raštų išsiuntimu, pirkdavo kanceliarinės prekes. Pirkdavo tik kanceliarines prekes parduotuvėje esančioje prie (duomenys neskelbtini) traukinių stoties ir parduotuvėje „Šarlotė“, tikslių adresų nežino. Kiek atsimena, gal du kartus mokėjo grynaisiais pinigais, kuriuos jai davė E. R., kitais atvejais parduotuvė išrašydavo sąskaitą, o ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėdavo bankiniu pavedimu. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. R. duodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę kortelę su užrašytu jos PIN kodu ir liepdavo iš bankomatų išimti grynuosius pinigus. Pinigus išimdavo prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties esančio bankomato ir dar galbūt kituose bankomatuose. Konkrečių pinigų išėmimo vietų nebeatsimena, kokiomis sumomis išimdavo pinigus neatsimena ir negali nurodyti. Kiek kartų išėmė grynuosius pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos negali atsakyti, nes neatsimena. Visus išimtus pinigus kartu su bankine kortele grąžindavo E. R.. Kur jis laikydavo bankines korteles nežino, pas administratores buvo laikomos tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro kortelės, kurias pagal poreikį naudodavo bendrovės darbuotojai. Pinigus išimdavo tik dirbant administratorės pareigose, o pradėjus dirbti viešųjų pirkimų specialistės pareigose išimti iš bankomatų pinigų E. R. nebeprašydavo. Kitų asmenų pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinėmis kortelėmis pinigų nėra išėmusi. Pradėjus dirbti viešųjų pirkimų specialistės pareigose su E. R. susitarė, kad bus mokamas 800 eurų darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Darbo užmokestį išmokėdavo E. R. grynaisiais, o jam išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį grynaisiais mokėdavo naujasis direktorius M. Z.. Pradėjus dirbti viešųjų pirkimų specialiste, pasikeitė darbo pobūdis, tas darbas nepatiko, todėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio mėn. išėjo. Be to, suprato, kad dirbo oficialiai neįdarbinta, nes kelis kartus prašė E. R. bei M. Z. duoti darbo sutartį, tačiau jie vis atsakydavo, kad surašys vėliau, atidėliojo ir dėl nežinomų priežasčių darbo sutarties nesudarė. Viso darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu jai E. R. su M. Z. išmokėjo apie 3100 eurų darbo užmokesčio, kiek tiksliai negali atsakyti, ar gavus pinigus reikėjo pasirašyti pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus neatsimena. Ar be jos dar kas nors dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarius darbo sutarties nežino. Išėjus iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo M. Z., kas po jo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nežino. Du ar tris mėnesius niekur nedirbo, kol 2017 m. balandžio mėn. E. R. pakvietė ateiti dirbti į jo vadovaujamą UAB "(duomenys neskelbtini)" administratorės pareigas. Buvo mokamas nedidelis darbo užmokestis, kuris vos viršijo minimalų darbo užmokestį ir atskaičius mokesčius nesiekė 400 eurų. Visas darbo užmokestis buvo pervedamas į bankinę sąskaitą, grynaisiais pinigais darbo užmokesčio dirbant UAB "(duomenys neskelbtini)" E. R. nemokėdavo. Papildomai be darbo UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo įsiregistravusi individualią veiklą bei dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės pareigose, nes reikėjo pavaduoti ranką susilaužiusią merginą (2 t., b. l. 176-177).

 

        Liudytojas M. Z. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisiamajame posėdyje parodė, kad apie mėnesį laiko buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi prieš keturis metus gal. Prieš jį vadovavo E. R.. Darbą įmonėje pasiūlė I. J., o išėjo iš darbo dėl to, kad ne jam toks darbas ir nepatiko įmonės veikla. Susitikimas buvo I. J. iniciatyva „Aurora“ viešbutyje. Tai įvyko per pažįstamus draugus, „Aurora“ viešbutyje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas. Aptarė, kad mokės labai nedaug, 700-800 eurų, kad reikės būti direktoriumi, pažadėjo, kad viskas bus gerai, nupiešė labai gražią ateitį, sakė, kad duos mašiną, telefoną, kuro kortelę kaip bonusą. Jo finansinė padėtis buvo labai sunki tuo metu. Žinojo, kad I. J. viskam vadovauja ir viską sprendžia. E. R. jam viską papasakojo ir perspėjo būti atsargiam. Gal jis žinojo, kad jis patikimas iš aplinkos, todėl jam siūlė tą darbą. Jam sakė, kad yra teisinės problemos, todėl negali būti įmonės vadovu, taip sakė pats I. J.. Be I. J. ten dirbo M., jo žmona. Pagrindinis vadovas buvo I. J., jis viskam vadovavo. Buvo M. J. darbų vadovu, A. M., M., dar viena mergina dirbo, kuri dirbo su dokumentų pildymu, sąmatų pildymu, pridavimu. Ji viešuosiuose pirkimuose daugiau specializavosi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybomis, jis turėjo patirties, nes prieš tai dirbo įmonėje, kuri užsiėmė personalo nuoma, daugiausiai statyboms. Teko prieš tai dirbti direktoriumi, bet nepavyko. Suvokė, kokios yra direktoriaus pareigos, bet matyt ne iki galo. Pagrindinis jo darbas būtų buvę optimizuoti darbą, kas ką daro, nes sakė, kad yra betvarkė. Jis direktoriaus veiksmų nedarydavo, nederindavo nieko, viską pasakydavo I. J.. Jis į darbą vykdavo labai įvairiai, būdavo, kad užsisėdėdavo iki vėlumos, nes prašydavo palaukti, būdavo, kad neateidavo. Visas personalas jį taip vadindavo, jei koks klausimas, tai jis spręsdavo. M. J. buvo darbų vadovu, jis važinėdavo po objektus. A. M. skaičiuodavo sąmatas, derindavo kainas. Atėjus dirbti dokumentų perėmimo kaip ir nebuvo, I. J. sakydavo tik kokias sutartis reikia pasirašyti. Įmonėje jo vardu buvo išduotos bankinės kortelės, kai I. J. pasakydavo duoti kortelę kažkam apmokėti ar gryniems nusiimti, jis jam visada duodavo. Mano, kad ne viena tokia kortelė buvo. Jis pats važiavo į banką ir savo vardu išsiėmė 2 ar 3 korteles, iš kurių viena kortelė buvo pas jį, o kitą perdavė I. J., taip pat davė visus prisijungimo duomenis prie kortelės, žino, kad buvo PIN kodo generatorius, tačiau dėl kortelės perdavimo nieko nepasirašė. Sprendimą išimti tokį kiekį kortelių priėmė I. J.. Atsiimant korteles reikėjo pasirašyti, todėl turėjo gauti sutarčių kopijas. Visus gautus dokumentus padėdavo ofise. Kiek atliko tų operacijų nežino, bet buvo, kad nuimdavo pinigus ir paduodavo jam, pinigus nuimdavo, nes pasakydavo I. J.. Nuimtus pinigus paduodavo I. J.. Nuimant pinigus naudojosi „Šiaulių banko“ kortele. Kokiu tikslu piniginės lėšos buvo išimamos iš bankomatų, nežino. Būdavo, kad jam paduodavo dokumentus, o jis nuveždavo S. į buhalterinę įmonę, taip yra daręs gal 2-3 kartus. Vykdavo darbiniai pasitarimai, atvažiuodavo I. J. ir pasikviesdavo žmones, kurių jam ten reikia. Sprendimų priėmime jo kaip ir nereikėjo, nelabai pageidaujamas jis buvo. Susirinkimams vadovavo I. J., taip pat dalyvaudavo M. J. ir A. M., būdavo, kad ir M. dalyvaudavo. Jis kaip direktorius balso neturėjo toje įmonėje. Jam neteko dalyvauti susirinkimuose, kur spendžiama, kiek kam mokėti subrangovams. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra girdėjęs apie mokyklos Klaipėdoje objektą, Kauno objektą, taip pat Rietave buvo objektas, su kuriuo buvo daug nesklandumų. Žino, kad M. ar A. važiavo kažko į Vilnių darbiniais reikalais. Taip pat yra pasirašęs dokumentus, ką jam duodavo, tą pasirašydavo, būdavo ten medžiagų pirkimai, žiniaraščiai. Jis negali nurodyti kiek ir kaip jam išmokėjo įmonė. Yra tekę jam pačiam grynus pinigus mokėti darbuotojams šventiniu laikotarpiu, suprato, kad ten kaip dovana, tačiau darbuotojai niekur nepasirašinėjo už tuos pinigus. I. J. jam padavė sąrašą, kam kiek paduoti, tą ir darė. Jis pinigus nuėmė nuo kortelės. Jam nebuvo nurodytų tikslių darbo valandų, būdavo, kad I. J. sakydavo atvažiuoti tokią ir tokią valandą susitikti, nebūtinai į ofisą, susitikdavo ir kavinėje, nebūdavo, kad visada ofise sėdėdavo. Buvo labai daug nesumokėta pinigų, buvo didelis spaudimas iš subrangovų, rangovų mokėti pinigus, buvo nesutarimai tarp jo ir I. J., jo numeris tikriausiai buvo nurodytas rekvizituose, todėl jam visi skambindavo. Jis sakydavo I. J. dėl tų rangovų, subrangovų skambučių, o jis (I. J.) sakydavo, kad vėliau sumokės. Tai ir buvo pagrindinė pykčių priežastis. Pareigybių sąrašo jis neturėjo, darbo optimizavimo ten neįvyko. E. A. būdavo, kad ateidavo į darbą, bet ji nedirbo pilnu etatu, tai žino, nes ji ne visada būdavo darbe. Yra su ja bendravęs, nes ji buvo kaip ir administratorė. B. K. nežino, kiek pamena tokios nebuvo. Kiek pamena, darbo sutarčių nepasirašinėdavo. Jo darbo laikotarpiu, kiek pamena, naujų darbuotojų nebuvo priimama, darbo sutarčių neteko keisti, atleisti darbuotojų neteko. Įmonėje generavo ir valdė pinigus I. J.. I. J. viską darydavo jo vardu, PIN generatorius buvo stalčiuje, I. J. ateidavo pasiimdavo, o slaptažodį I. J. žinojo. Tas ofisas buvo nerakinamas. Pinigų jis nevaldė, visi žinojo, kad valdė I. J.. Kartą buvo, kad I. J. atėjo ir prašė duoti banko generatorių, kurį pasiėmė, o gal po 2-3 dienų rado jį stalčiuje. Būdavo, kad jis jam duodavo generatorių, būdavo, kad tikriausiai pats pasiimdavo. PIN generatorius banko išduotas buvo jam, bet sąskaitos jis nevaldė. Jam yra tekę patvirtinti suformuotus pavedimus suvedant kodus iš generatoriaus, nes I. J. liepdavo tai padaryti. Prie pagrindinės sąskaitos yra buvęs prisijungęs, joje buvo gal 30 tūkst. eurų suma. M. J. atrodo taip pat buvo pasiėmęs banko kortelę ir išgrynino pinigų, o dėl E. A. nepamena. Jam išgrynintų pinigų niekas neatnešdavo. M. J. nesiteiravo, ką padarė su tais išgrynintais pinigais. Kas jam mokėjo darbo užmokestį, nežino, I. J. jam nemokėjo. Darbo užmokestį jam mokėjo apie 700-800 eurų, kol pamatys, kaip viskas vyksta. Jis į tą darbą per daug nesigilino, ką I. J. pasakydavo, tą padarydavo. Negali tiksliai pasakyti, nežino, ar darbuotojai turėjo įmonės bankines korteles.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisimojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo M. Z. parodymų matyti, kad per draugus susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku I. J., tuo metu jis neturėjo darbo ir tuo metu jis ieškojo savo įmonei direktoriaus ir pasiūlė jam būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis žadėjo, kad jam mokės apie 1000 eurų per mėnesį ir dar plius priedai, sakė kad viską išmoks, padės su darbu. Šį darbą žadėjo laikinai iki, kol atsidarys kitą įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo kelis mėnesius 2016 m. pabaigoje 2017 m. pradžioje. Koks darbo užmokestis buvo numatytas darbo sutartyje neprisimena, bet mažesnis negu žadėjo žodžiu I. J.. Darbo laikas buvo lankstus, bet dažniausiai nuo 8 iki 17 valandos, darbo pobūdis - personalo valdymas, vadovaujančio pobūdžio. Jo darbo užmokestis buvo iki 1000 eurų, kurį išmokėdavo I. J. grynais savo nuožiūra, nežino kaip apskaičiuodavo arba sakydavo, kad nusiimk nuo įmonės banko kortelės ir tai bus jo darbo užmokestis. Neprisimena kiek, tačiau kažkiek atlyginimo pervesdavo ir į banko sąskaitą pavedimu. Priedai ar papildomos išmokos nebuvo mokamos. I. J. su juo atsiskaitė už visą dirbtą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiką, kiek kartų mokėjo, negali pasakyti, nes mokėdavo ir avansą. Jam dirbant direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra mokėjęs kitiems darbuotojams atlyginimą, tai yra avansą, kai paprašydavo. Kaip suprato lėšos buvo I. J. ir jo nurodymu išmokėdavo avansus kitiems darbuotojams. Kiek kam mokėjo, tikrai neatsimena. Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo I. J., priiminėdavo sprendimus, klausė jo nurodymų. Jam būdavo patikėtos įmonės lėšos tik tais atvejais, kai reikėdavo išmokėti darbuotojams atlyginimą ar avansą, jis už gautas lėšas nepasirašė, pasirašydavo darbuotojai žiniaraštyje. Kaip minėjo, pinigus avansams išmokėti duodavo I. J.. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pats statybinių prekių įmonės vardu nepirko, už statybinių prekių pirkimą buvo atsakingas statybų vadovas, berods Mantas, jam tik atnešdavo sąskaitas faktūras, jis jas pasirašydavo ir nunešdavo buhalterei. Taip pat būdavo atvejų, kad ir I. J. pats surasdavo, kur nupirkti statybinių medžiagų pigiau. I. J. pavedimu jis paimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo korteles ir nuimdavo nuo bankomatų nurodytą sumą, žino, kad jo vardu buvo išduotos berods dvi kortelės. Kur buvo panaudotos nuo bankomatų nuimtos lėšos, nežino, jis visus pinigus atiduodavo I. J., tik gal vieną kartą iš nuimtų pinigų išmokėjo darbuotojams avansus. Kaip buvo įformintas nuimtų piniginių lėšų panaudojimas jis nežino, ar jis buvo įforminamas apskritai (t. 3, b. l. 23-24).

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 metų dirbo kaip darbų vadovas, sąmatininkas. Kaip buvo nupirkta UAB „(duomenys neskelbtini)“ net neįsivaizduoja, nedalyvavo įmonės pirkime. Kai atėjo dirbti, jau ji buvo nupirkta, nežino nei kas ją pirko, nei kaip. Dirbo ten beveik metus laiko. Prieš tai dirbo su M. ir I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 2 metus, dirbo pagrinde darbų vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo R. I.. Vėliau M. J. pasikvietė darbuotis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi buvo E. R., akcininkų nežino. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo, atlyginimo kalbėjosi bendrai E., M. ir I.. Su E. R. aptarė sąlygas, ką dirbs, kaip dirbs. Su I. J., M. J. tarėsi dėl konkursų, visi kalbėjo bendrai. Visi bendrai kalbėjo apie įmonės viziją, ateitį. Dėl atlyginimo kalbėjosi su E. R., tiksliai nepamena, kiek buvo sutarę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo darbų, statybos vadovu, važiuodavo į objektus, o paskui perėjo labiau į sąmatininko pareigas, daugiau ofise sėdėjo. Nežino kas rinkdavosi naujus darbuotojus, E. R. kalbėdavo, jis nesikišdavo į tuos reikalus. Jis rūpindavosi atestatų gavimu, statybose reikalingais dokumentais, administracijos skyrius, visi rinko pažymas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradirbo apie metus laiko. Atlyginimą visada gaudavo į rankas tokį, kokį buvo sutarę ir pasirašydavo algalapį. Pradžioje gaudavo apie 1000 eurų, kai perėjo į sąmatininko pareigas, tai truputį alga sumažėjo. Atlyginimą mokėdavo E. R., I. J. nemokėjo jam pinigų. Gavęs pinigus pasirašydavo algalapį. Įmonėje nesijautė, kad kažkas laikė I. J. vadovu. Visi tarpusavyje tarėsi kaip tą įmonę auginti, kuria kryptimi judės, po to visi dirbo savo darbus. Bankinė kortelė buvo išimta medžiagoms pirkti, kortelė atrodo buvo jo vardu. Kai nupirkdavo medžiagas, jei jos tilpdavo jam į mašiną, nuveždavo pats, jei ne, užsakydavo transportą. Gal M. ar direktorius yra prašę nuimti pinigų, jis nusiimdavo pinigų medžiagoms, įmonės reikalams. Susirinkimuose dalyvaudavo, jei buvo kalbama apie objektus ar konkursus, sąmatas. Susirinkimuose dalyvaudavo praktiškai visi įmonės darbuotojai, išskyrus darbininkus. Galutinio sprendimo nereikėdavo priimti, visi apsitardavo ir darydavo savo darbą. Direktoriai buvo E. R., M. Z. ir U. gale jau. M. Z. labai trumpai buvo, teko jį matyti. Kiti direktoriai atlyginimą jam mokėdavo tokia pat tvarka. Atlyginimo dydį derino su direktoriumi. T. V. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Registrų centro išrašuose matydavosi, kad jis akcininkas. Su T. V. neteko bendrauti įmonės reikalais, rengiant konkursus žinodavo visus įmonės dokumentus, taip pat žinojo kas direktorius, kas akcininkas. Jis dalyvavo skaičiuojant Rietavo objektą, kartą gal buvo nuvažiavęs pažiūrėti kaip atrodo. Išeidamas iš darbo, banko korteles perdavė administratorei arba direktoriui už tai pasirašydamas. Administratorė tada buvo E.. Sąmatas objektams ruošdavo sąmatininkas, o jis pagal medžiakiškumą skaičiuodavo objekto kainą. Skaičiavo visiems objektams, jie remdavosi ir sąmatininkais. Vilniuje buvo bažnyčios objektas, šitam objektui medžiakiškumo neskaičiavo, nebuvo sąmatininku dar. Kai atėjo dirbti kaip statybos darbų vadovas, tas objektas jau buvo. Dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijos objekte (duomenys neskelbtini). Į sąmatininkus perėjo 3-4 mėn. bėgyje pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo, kai vadovavo E. R.. M. pateikdavo konkursą, administratorė ištraukdavo konkursą, o skaičiuodavo objekto kainą jis ir sąmatininkas. Direktorius E. R. ir M. nuspręsdavo, ar ima konkursą, ar ne. I. J. dirbo plėtroje, tai du skirtingi dalykai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo dirbti panašiai vienu metu su E. R.. Pirmasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo Kanto gatvėje, Nemuno gatvėje ofisas buvo vėliau. Neatsimena kiek kabinetų buvo, 3-4. Jis buvo vienas kabinete. Kituose kabinetuose buvo administratorė, viešieji pirkimai, E. skyrius. Per savaitę, atrodo, atsirado visa administracija, labai greit priaugo tie žmonės. Medžiagas pirko į (duomenys neskelbtini) gimnazijos objektą, bažnyčios objektą. Kas turėdavo laiko tas ir padėdavo darbų vadovams, nuvažiuodavo nupirkti medžiagų. Darbų vadovų buvo daug, neprisimena ką kam veždavo. Darbų vadovų prašymu pirkdavo medžiagas. Būdavo subrangovų, būdavo ir jų medžiagų. Nepamena už grynus ar kortele pirkdavo medžiagas. Sąskaitas-faktūras administratorei ant stalo padėdavo, kas jas pasiimdavo, nežino. Ką duodavo administracija ar direktorius pasirašyti, tą pasirašydavo. Jam perduodavo pasirašyti dokumentus nuo buhalterės, duodavo ir direktorius dokumentus pasirašyti. Yra gavęs grynų pinigų iš kasos, yra ir įnešęs į kasą pinigų. Bankinės kortelės buvo laikomos pas E., o jo kortelė būdavo pas jį, kai važiuodavo į objektą. Administracija yra administratorė ir direktorius. Savo kortelę naudojo įmonės reikmėms, tada grąžindavo kortelę direktoriui, kartais administratorė perduodavo kortelę direktoriui. Kai direktorius paprašydavo, nuimdavo pinigų iš kortelės medžiagoms, pinigus paduodavau darbų vadovui, arba direktoriui, arba sau. Kiti tiekėjai išrašydavo grynų pinigų orderį. Medžiagas pirkdavo iš „Arsenalas“, „Gulbė“, santechnikos parduotuvės ir kitų. Iš parduotuvių gaudavau sąskaitas, grynų pinigų orderius, kvitus, deklaracijas ir visus tuos dokumentus parnešdavo į ofisą, paduodavo administratorei, direktoriui.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. M. parodymų matyti, kad 2012 ar 2013 metais įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurios direktorius buvo R. J.. Dirbant šioje įmonėje susipažino su I. ir M. J., E. ir kitais darbuotojais. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, 2016 metais, tikslios datos neatsimena, M. J. pakvietė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo T. V., po kurio laiko prie komandos prisijungė E. R., su kurio atėjimu ir prasidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Iki to laiko buvo ruošiama dokumentacija, renkama komanda. Pagal savo pareigas buvo atsakingas už viešuosius pirkimus, t. y. turėjo paruošti projektų sąmatas, atlikti skaičiavimus ir pateikti dokumentus dalyvauti konkursuose. Iš viso yra parengęs daugiau kaip šimtą konkursinių medžiagų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo tik iki 10 proc. projektų. Kai kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaudavo ir jungtiniuose projektuose su kitomis bendrovėmis. Laimėjus statybų darbų konkursą, duomenys buvo gaunami per elektroninę viešųjų pirkimų sistemą. Tačiau pats statybų darbų neorganizuodavo ir jų nevykdė, nes dirbo tik bendrovės ofise ir buvo atsakingas už projektų sąmatos skaičiavimus. Pats gamybos procese nedalyvaudavo, statybos darbų neorganizuodavo, tuo rūpinosi statybos darbų vadovai M. J., G., pavardės neatsimena, K., pavardės neatsimena, E., pavardės neatsimena ir direktorius E. R.. E. R. išėjus iš darbo, apie du mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo M. Z., o po jo U. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir I. J., tačiau kokios buvo jo pareigos tiksliai nežino, su juo esant reikalui tardavosi dėl objektų kainos. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia įmonė, kokia tiksliai nežino, tik vėliau pradėjo dirbti buhalterė vardu M., kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise ir tvarkydavo bendrovės apskaitą. Už apskaitos dokumentų tvarkymą nebuvo atsakingas, statybinių medžiagų nenurašinėdavo ir inventorizacinėse komisijose nedalyvavo. Grynieji pinigai medžiagų pirkimui nebūdavo išduodami, nes gamybos procese nedalyvavo. Yra tekę 2016 ar 2017 metais kelis kartus nupirkti smulkių statybinių medžiagų už nedidesnę kaip 100 eurų sumą. 2016 m. lapkričio 2017 m. sausio mėn. jokių statybinių medžiagų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nepirko ir piniginės lėšos jų įsigijimui nebuvo išduotos. Ar buvo sudarytos avansinės apyskaitos dėl medžiagų pirkimo jo vardu nežino, jokių dokumentų, susijusių su statybinių medžiagų pirkimu nepasirašinėjo. Yra tekę vykti į (duomenys neskelbtini), kur buvo rekonstruojama iš seno pastato muzikos mokykla. Ten buvo iškilęs konfliktas su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojais dėl šviestuvų. Pagal projektą buvo numatyti vienokie šviestuvai, tačiau (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojai pageidavo kitokių. 2017 metais, tikslios datos neatsimena, dalyvavo (duomenys neskelbtini) atplėšiant dėžes ir demonstruojant šviestuvus kokie ir buvo numatyti pagal techninį projektą, nes tą projektą ir rengė, todėl ir vyko pas užsakovus spręsti konfliktą, iškilusį dėl šviestuvų. Tačiau kas fiziškai šviestuvus nupirko nežino, jų nepirko ir už juos pinigų nemokėjo. Minėtame (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos rekonstrukcijos projekte dalyvavo tik kaip sąmatos rengėjas, pats to projekto neįgyvendino ir jokių statybinių medžiagų nepirko. Kiek žino, minėtą projektą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti statybų rangovai nurodyti sutartyse ir statybų žurnaluose, tačiau kas faktiškai atliko darbus nežino, su darbų vykdytojais nebendraudavo, jų darbų nepriiminėdavo, nes dirbo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinį darbą. Kadangi skaičiuodavo sąmatas dirbo nepilną darbo dieną ir jam buvo mokamas tik apie 100 eurų mėnesinis darbo užmokestis, kuris buvo išmokamas grynaisiais. Papildomas darbo užmokestis nebuvo mokamas ir jo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo (t. 2, b. l. 144-145). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad nori patikslinti, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kai kurių darbuotojų vardu, tame tarpe ir jo vardu buvo išimtos „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelės. Šios kortelės atėjo į bendrovę, todėl jų slaptažodžių PIN kodus matė ir bendrovės vadovai. Pačios kortelės būdavo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorę užrakintos jos darbo stalčiuje. Koks buvo administratorės vardas tiksliai neatsimena, lygtais K.. Pats asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelės nesinešiojo. Kai būdavo reikalinga vykti į Vilnių ar į statybų objektą, suderinus su vadovu, kortelę paimdavo iš administratorės ir iš minėtos kortelės pildavo kurą į bendrovės automobilį. Tačiau kuro pylė nedaug, už kokią pinigų sumą negali įvardinti, bet nedaugiau kaip 200 eurų per mėnesį. 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje M. Z. arba U. R. prašymu su jo vardu išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele iš bankomatų per du kartus, tiksliai kiek kartų nebeatsimena išėmė daugiau kaip 1000 eurų, tačiau kokią sumą tiksliai neatsimena. Pinigus atidavė arba M. Z., arba U. R., kuriam tiksliai negali atsakyti, nes nebeatsimena. Kaip suprato pinigai buvo reikalingi bendrovės veiklai, tačiau kur jie tiksliai buvo panaudoti nežino, nes bendrovės apskaitos netvarkė, už pinigų panaudojimą atsiskaityti nereikėjo. Statybinių medžiagų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik tiek kiek nurodė pirmos apklausos metu, o UAB „Razetas“ ir UAB „Arsenalas“ statybinių medžiagų nėra pirkęs (t.2, b. l. 146-147). Papildomos apklausos metu liudytojas A. M. parodė, kad bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvusių darbuotojų branduolys perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko M. J. kartu su I. J., o vėliau prie jų prisijungė ir E. R.. Tačiau kam priklausė akcijos nežino, tik girdėdavo, kaip jie tarpusavyje kalbėdavosi, kam kiek akcijų reikalinga perleisti, o kaip buvo iš tikro, nežino. Faktiškai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2016 metų balandžio mėn. pabaigoje, gegužės mėn. pradžioje. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo pradėta kurti kelių buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dėl savo darbo pobūdžio ir atlyginimo tarėsi bendrai su I. J., M. J. ir E. R.. Buvo susitarta, kad dirbs statybų vadovu ir gaus 1200 eurų į „rankas“. Tuo metu E. R. oficialiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nedirbo, tik ateidavo pasidomėti bendrovės plėtra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) 3 aukšto pastato antrajame aukšte, o po mėnesio ar dviejų perėjo dirbti į I. K. gatvę, pastato numerio neatsimena, esantį priešais „Jūreivystės“ mokyklą. Prieš pradedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, buvo reikalinga sutvarkyti statybų atestatus, o po to jau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kartu su M. J., I. J. ir E. R. rūpinosi atestatų gavimu, taip ir prasidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Vėliau prie komandos prisijungė ir M. J. sesuo Edita, kuri dirbo tris ar keturis mėnesius, po to ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo dirbti pas E. R. į jo naujai įsteigtą bendrovę. 2016 m. gegužės – birželio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dalyvauti konkursuose ir pradėjo vykdyti veiklą. Pradėjus vykdyti veiklą, 2016 m. gegužės ar birželio mėn. iš E. R. gavo pirmąją algą, tačiau kokio dydžio ji buvo neatsimena, bet už 2016 m. birželio mėn. darbą iš jo gavo 1000 eurų. Tačiau vykstant jo, kaip fizinio asmens bankroto procedūrai, sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas tik 2016-07-07 ir tai nepilnai darbo dienai už minimalią algą. Iš pradžių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu ir jam buvo mokamas 1200 eurų mėnesinis darbo užmokestis, tačiau kokia jo dalis buvo deklaruojama net nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjus vykdyti projektus (duomenys neskelbtini) rūmuose, (duomenys neskelbtini) konservatorijos (duomenys neskelbtini) remonto darbus ir R. D. bažnyčios Vilniuje statybos darbus dirbo darbų vadovu, tačiau jų susitarimas su E. R. ir I. J. dėl darbo pobūdžio ir darbo užmokesčio nebuvo vykdomas, todėl, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vadovauti M. Z., perėjo dirbti sąmatininku. Buvo susitarta, kad bus mokama už konkrečiai sudarytas sąmatas. Kol dirbo darbų vadovu nuo 2016 m. birželio mėn. iki gruodžio mėn. buvo mokamas 1200 eurų darbo užmokestis, kurį išmokėdavo E. R. ir M. Z.. O nuo 2017 m. pradžios pradėjus dirbti sąmatininku, dirbdavo nepilną darbo dieną ir atsižvelgiant į darbo krūvį M. Z. išmokėdavo nuo 200 iki 600 eurų. Pradėjus vadovauti U. R., su ja pagaliau pavyko susitarti, kad visas darbo užmokestis bus mokamas oficialiai, todėl jai vadovaujant ji kas mėnesį išmokėdavo priklausomai nuo atlikto darbo nuo 400 iki 500 eurų per mėnesį. Kiek konkretų mėnesį gavo darbo užmokesčio iš U. R. negali atsakyti, viskas turėjo būti sąžiningai deklaruota ir matytis socialinio draudimo istorijoje. Tačiau kaip iš tikro buvo apskaitomas jo darbo užmokestis dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Taip pat nežino, kaip buvo apskaitomos piniginės lėšos, kurias paprašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. R. ir U. R. buvo kelis kartus išėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinėmis kortelėmis iš įvairių „Šiaulių banko“ bankomatų, tačiau kokias pinigų sumas išėmė ir kokiuose tiksliai bankomatuose negali įvardinti, nes nebeatsimena. Jokių užrašų, susijusių su darbo užmokesčiu ar pinigų išėmimu nevedė ir jų pateikti negali, nes neturi (t. 2, b. l. 148-149).

 

Liudytojas J. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo mėnesį laiko, prieš 4 metus, buvo statybų direktoriumi. Su kuo tarėsi dėl darbo, nepamena. Viską, ką buvo sutarę, tą oficialiai gavo. Direktoriumi tuo metu buvo šviesiaplaukė moteris. I. J. buvo akcininku, kiek atsimena. Teko bendrauti su juo, keletą kartų buvo susitikę, bet jis daugiau bendravo su direktoriumi. Direktorė I. J. pristatė kaip akcininką, ji juos supažindino. Kiek pamena, su darbo pobūdžiu jį supažindino direktorė. Į darbą ėjo (duomenys neskelbtini), ten buvo darbo vieta, bet jis važinėdavo per objektus. Objektai buvo Klaipėdoje, Vilniuje, prie Mažeikių. Turėjo su projektų vadovais spręsti problemas, bet jam tada buvo tik bandomasis laikotarpis. Projektų vadovų vardų neatsimena. Generalinė direktorė buvo moteris. E. R. vardas jam nieko nesako. Gauto darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos bei formos nepamena, bet su juo buvo pilnai atsiskaityta. Iš darbo išėjo, nes gavo geresnį pasiūlymą.

 

Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimus darydavo kitas asmuo, jis buvo gamybos vadovas. Su I. J. susipažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, kai jį pakvietė T. K., kuris I. J. pristatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką, sakė, kad turės panašių objektų. Su E. R. pažįstami nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikų, kartu dirbo. Žino, kad 2016 metų rudenį buvo bendras Rietavo objektas ir dar keletas objektų, kurių dabar neatsimena. Rietave bendravo su M. J. ir R. V. dėl brėžinių, su E. R. buvo gal tik vieną kartą susitikę. Su I. J. neteko spręsti jokių klausimų. Suprato, kad I. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jam pačiam su I. J. neteko bendrauti, susitikę buvo vieną kartą, kai jam jį pristatė ir yra matęs, kad ateina į ofisą. Atliktus darbus pridavė M. J..

 

        Liudytojas D. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems davė pasiūlymą atlikti darbus Rietavo objekte, buvo pasirašyta rangovo sutartis, atlikti darbai ir negautas atsiskaitymas. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pats dalyvavo dėl darbų atlikimo, pats pasirašė sutartį. Teko bendrauti su M. J., po to jį pakeitė R. ir U. R.. Apie E. R. neteko girdėti, kai prasidėjo nemokumas, U. R. buvo prašoma suorganizuoti susitikimą su tiesioginiu vadovu I. J.. M. J. patvirtino, kad I. J. yra tiesioginis vadovas, sakė, kad visos sąskaitos-faktūros atiduotos į buhalteriją, bet be I. J. vizos negali nieko sumokėti. U. R. pasakė, kad be tiesioginio vadovo I. J. negali apmokėti. Dalį darbų atliko savo pajėgomis, kitos dalies darbų atlikimui samdė kitą įmonę, su kuria atsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių jiems netiekė, jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė. Su I. J. nėra tekę bendrauti, kitų santykių nėra tekę turėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinomi darbuotojai, tai M. J. - projektų vadovas, per kurį užsimezgė santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Raimondas, kuris tiesiogiai kuravo Rietavo objektą, ir U. R. - direktorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir pati U. R. įvardijo I. J., kaip tiesioginį vadovą. U. R., po susidariusios skolos, atvykdavo su pasiūlymais kaip tą skolą padengti, bet tie pasiūlymai jiems netikdavo. Darbus atliko su savo medžiagomis. Apmokėjimo terminas buvo aptartas pasirašant sutartį. Pas U. R. ėjo tada, kai kilo problemos dėl apmokėjimo, tada darbai jau buvo pabaigti ir įforminti, tik dėl apmokėjimo pas U. R. ir ėjo, dėl pačių darbų bendravo su prieš tai minėtais asmenimis. Su kuo tiksliai pasirašinėjo sutartį nepamena, sutartį atvežė M. J.. I. J. parašo sutartyje nebuvo. U. R. parodė sąskaitas-faktūras su I. J. parašu, tie dokumentai jam nebuvo perduoti, tik parodyti. Sąskaitose buvo vardas, pavardė ir parašas. Matė dvi sąskaitas-faktūras su I. J. inicialais ir parašu, tačiau neįsidėmėjo, kas jas išrašė ir kam buvo išrašytos. U. R. parodė jam tas sąskaitas ir pasakė, kad tik I. J. patvirtinus jos bus perduodamos apmokėjimui. Sąskaita - faktūra buvo su atliktų darbų sąrašu. Šiuo atveju R. pasirašė atliktų darbų aktą. Sąskaitoje-faktūroje buvo numatytas terminas, per kiek laiko apmokėti sąskaitą. Suėjus apmokėjimo terminui kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą skambinant telefonu ir gyvai važiuojant į ofisą. Mano, kad buvo rašyti raštai dėl skolų apmokėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems yra skoloje, yra patvirtinti kaip kreditoriai. I. J. parašas ant sąskaitų ir darbų sąrašo nebuvo numatytas. Pradelsus terminą apmokėti, registruota direktorė nurodė, kad apmokėjimas bus tik gavus I. J. parašą. Du mėnesius gal truko visa tai. Buvo kalbėta su tais asmenimis, kurie nurodyti rekvizituose, bet jie nurodė, kad I. J. yra tiesioginis vadovas, tai patvirtino ir R., ir M. J.. Dėl sąskaitos apmokėjimo spaudė U. R., ji įmonės direktorė. Visą laiką buvo žadamas susitikimas su I. J., bet susitikimas buvo vis atidėliojamas, paaiškinama, kodėl vadovas negali susitikti, ir susitinkama su U. R.. Visi įmonės darbuotojai patvirtino, kad I. J. tiesioginis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, taip ir susidarė toks įspūdis. Jis priimdavo visus sprendimus. Atlikus darbus objekte buvo išrašoma sąskaita-faktūra, atliktų darbų aktas, ir perduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam atstovui R., kuris įvertinęs darbus pasirašo aktus, sąskaitos-faktūros priėmimą ir tada pasirašo jam. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi keturis kartus.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo D. K. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 2012 metų. Bendrovė užsiima žemės gerbūvio darbais ir transporto nuoma. 2016 m. gruodžio mėn. kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas M. J. su prašymu atlikti sklypo sutvarkymo darbus. Pagal jo pateiktą prašymą buvo atlikti numatomų darbų sąmatos apskaičiavimai ir pateikti M. J.. Kadangi jį kaina tenkino, 2016-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė subrangos sutartį. Sutartį pasirašė jis ir tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbęs M. Z.. Pagal sudarytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti sklypo sutvarkymo ir gerbūvio darbus, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtą subrangos sutartį adresu (duomenys neskelbtini) atliko sutartyje numatytus darbus, t. y. tašytų akmenų, betono trinkelių grindinio ardymas, šaligatvio bortų ardymą, betoninių laiptų, takų demontavimą, šiukšlių išvežimą, žemių planiravimą, takų įrengimą be trinkelių, betoninių trinkelių grindinio grindimą, vejų bortų įrengimą ir kt. darbus. Dalį darbų atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo pajėgomis, bei visas darbams atlikti reikalingas medžiagas įmonė įsigijo pati, dalį darbų pagal subrangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko minėta įmonė. Darbus ji atliko savo pajėgomis ir savo įsigytomis medžiagomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių medžiagų netiekė ir nepardavė, bei nebuvo sudarytų jokių, tarpusavio užskaitymų medžiagomis už atliktus darbus, susitarimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra išrašiusi jokių sąskaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl medžiagų tiekimo ar pardavimo. Kiek žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat medžiagas įsigydavo pati ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių medžiagų nepirko. Dėl visų atliekamų darbų ir apmokėjimų bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu M. J., tačiau priimant sprendimus M. J. nurodydavo, kad viską turi suderinti su I. J., kuris dirbo taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kokiose pareigose, nežino. Kai buvo atlikti darbai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti darbų atlikimo aktai, kuriuos tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbanti U. R. nepasirašydavo, kol jų nepatvirtindavo I. J.. Be to, atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas buvusias Danės g., Klaipėdoje, tikslaus adreso neatsimena, tikslu suderinti darbų atlikimo aktus už atliktų darbų apmokėjimo, U. R. nurodydavo kreiptis į vadovą I. J., kurio kabinetas buvo šalia jos kabineto. Už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga apie 15 756,27 Eurų be delspinigių ir palūkanų, o dėl šios skolos priteisimo yra priimta teismo nutartis. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus neatsiskaitė, kitų darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko (t. 2, b. l. 70-71).

 

Liudytojas G. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisiamajame posėdyje parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamaisiais siejo statybos darbai, todėl su jais susipažino per statybas, pasiūlė darbų kitam mieste. 2016 m. M. V. dirbo įmonėje, jis ir pasiūlė. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur objekte Rietave dirbo vidaus apdailos, fasado darbus. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrauti teko su M. J., E. ir kitais projektų vadovais, kurių pavardžių neprisimena. Tiksliai nepamena, tačiau galimai sutartis dėl Rietavo buvo su daryta su E., tačiau kas ir kaip sudarinėjo sutartis nežino, kadangi dalyvavo pačios sutarties pasirašyme, o sudaryme ne. I. J. nedalyvavo pasirašant sutartį. Darbų finansavimo klausimus derindavo jo kolega E. U.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėliodavo sąmatas. Dėl skolos daugiausia bendravo su direktore R.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra I. J., nes taip galvojo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pasisakymų, kadangi jeigu ko nors klausdavo, atsakymo iš karto negaudavo, darbuotojai sakydavo, kad reikia pasitarti su I. J.. Visi darbuotojai, t. y. R., R., direktorė, minėdavo, kad reikia suderinti su darbuotoju I. J.. Jis pasitarimuose, gamybiniuose pasitarimuose ar pasitarimuose dėl apmokėjimo nedalyvavo. I. J., kaip suprato, buvo atsakingas už finansinius klausimus. Techniniai dalykai buvo derinami su projektų vadovais, finansiniais klausimais paklausus, kada bus atsiskaityta, nes pastovūs vėlavimai buvo, sakydavo, kad turi pasiderinti. Priduodant darbus su atsakingais asmenimis buvo suderinama dėl atsiskaitymų už atliktus darbus. Su projektų vadovais derino dėl atliktų darbų, dėl techninių dalykų. Kai klausdavo kada bus pinigai, sakydavo, kad nėra direktorės, reikia sulaukti direktorės, reikia sulaukti I. J.. Darbuotojai nenurodydavo konkrečiai, kad J. yra atsakingas už finansus, kad yra buhalteris. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė mergaitės, lyg buvo kabinetas, tačiau kas tvarkė, tiksliai neprisimena. Dėl darbuotojų priėmimo nereikėjo derinti su J.. Negali atsakyti, ar minėjo, kad I. J. turi peržiūrėti sąskaitas ir turi mokėjimo priemones ir tik jam patvirtinus, pavedimas bus atliktas. Sakė, kad suderindavo darbus, kiekius, sudėdavo parašus, toliau eidavo pas direktorę pašyti pinigų.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo G. M. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pertraukomis dirbo nuo 2012 metų. Paskutinis laikotarpis, kai dirbo minėtoje įmonėje, tai nuo 2015 metų vasario iki 2018 m. lapkričio mėn. dirbo direktoriaus pareigose. 2016-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė subrangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado ir cokolio remonto darbų. Darbų suma sutartyje buvo numatyta 30 058,62 Eur. Pasirašius sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu sumokėjo 2000 Eur avansą. Dėl minėtos subrangos sutarties viską derino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. R. ir projektų vadovu M. J.. Po subrangos sutarties pasirašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus renovuojamame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo po savaitės ir jį dėl šalčių baigė pavasarį. Pastato fasado ir cokolio remonto darbus pilnai atliko ir pridavė techninei priežiūrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jokie kiti asmenys minėtų darbų neatlikinėjo. Visus darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tik pastato fasado dažymui samdė V. S., vykdantį individualią veiklą. Visas dažymo darbams reikalingas medžiagas ir priemones V. S. suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. R. pastato fasado ir cokolio remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių medžiagų ir priemonių, reikalingų atlikti darbams, netiekė ir sąskaitų už medžiagų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, užskaitų tuo metu medžiagomis nebuvo. Visus darbinius klausimus ir apmokėjimus derino su įvairiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, tačiau visi vis minėdavo, kad visus, o ypač finansinius klausimus derinti reikia su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju I. J., iš ko susidarė įspūdis, kad I. J. yra faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kadangi už objektą Rietave ir Palangoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skoloje apie 28 000 Eur, tai 2017 metais nuo gegužės mėnesio iki liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutikimą dėl skolos grąžinimo medžiagomis. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų už 20 000 €, o vietoje atsiskaitymo buvo užskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančio skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos užskaitymo tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore U. R. bei darbuotojais vardu J. ir R.. Kiek ir iš kur medžiagų, kaip užskaitą už skolą, gali paimti U. R. nurodydavo, kad pasakys vėliau, nes turi atsiklausti I. J. ir po kurio laiko nurodydavo, kur ir kiek galima pasiimti medžiagų. Paėmus statybines medžiagas iš statybinių medžiagų parduotuvių „Senukai“, „Ermitažas“ Klaipėdoje, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo pateikiama sąskaita, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perrašydavo perduotoms statybinėms medžiagoms sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurią mokėti nereikėdavo, o kaip minėjo, buvo mažinama skola sąskaitoje nurodytai sumai. Dar apie 5000 eurų pervedė pavedimu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus nuo 1000 iki 2000 eurų, kiek tiksliai nebe atsimena (t. 2, b. l. 105-106).

 

Liudytojas G. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė E. R., kadangi prieš tai su juo dirbo statybose, buvo pas jį atvažiavęs, ir jis sutiko, nes tuo metu neturėjo darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014 m. ar 2015 m. gegužės mėn. Jo pareigos buvo statybos vadovas, mokėjo 700-750 eurų darbo užmokestį į rankas. Jis prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) bažnyčios statybą, susitikdavo su subrangovais, savo žmonių neturėjo, jo pareigos buvo sąmatų sekimas, darbų kokybės vykdymas. Jam pateikdavo subrangovus, o kas vykdė jų atranką, nežino. Jam E., R. pasakydavo, kad atvažiuos tokie ar tokie subrangovai, atvažiuodavo ir jis tikrindavo jų darbų kokybę. R. pavardės neprisimena, jo pareigos buvo projektų vadovas. Dėl finansavimo, tai subrangovai turėjo sutartis ir pagal jas buvo atsiskaitoma. Dėl atsiskaitymo į jį subrangovai nesikreipdavo, ne jo pareigos. Bendrovėje dirbo iki įmonės bankroto, apie 2-3 metus. Atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį. Atlyginimą gaudavo grynais, pasirašydavo kasos išlaidų orderius, tačiau negali atsakyti, ar oficialiai buvo mokamas atlyginimas. Kiek gaudavo į rankas, tiek ir buvo nurodyta orderyje. E., J. buvo atvežęs pinigus su orderiais, kas atvažiuodavo į Vilnių, tas atveždavo, kadangi į Vilnių važiuodavo ir E., ir I., ir gamybos vadovai. Jis negali tiksliai pasakyti, ar tiesiogiai iš I. gavo, nes kas mėnesį būdavo skirtingai. Kad I. J. yra įmonės akcininkas, buvo visiems žinoma. Darbo užmokestį derino su R.. Dirbo bendrovėje, todėl matė, kad be I. J. pritarimo bendrovėje niekas nevyko. Teigė, kad yra savo srities profesionalas, darbą atlikinėjo taip, kaip reikėjo atlikti. Kad be I. J. pritarimo niekas nevyko, toks įspūdis susidarė iš darbinių klausimų, jis pats visur dalyvavo, į pasitarimus atvažiuodavo. Kas savaitę buvo pasitarimai, buvo tariamasi su užsakovu apie vykdomus darbus, apie visą darbinį procesą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais buvo 3 ar 4 asmenys, buvo E., buvo moteris direktorė, dar pora vyrukų, neprisimena, kai kurių net nematęs. Direktorė buvo U. R., ji jam darbo užmokesčio grynais nemokėjo. Buvo sutarta suma ir jis už ją dirbo. Jokių banko kortelių neturėjo, turėjo tik kuro kortelę. Jei apmokėdavo sąskaitas savo pinigais, jis paskui atgaudavo tuos pinigus iš įmonės.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo G. A. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo maždaug 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Ankščiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)su E. R., kuris ir pasiūlė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su E. R. tarėsi dėl įdarbinimo. Koks darbo užmokestis buvo numatytas sutartyje nepamena, žodžiu susitarė, kad gaus 750 EUR per mėnesį, dirbs pilną darbo dieną, t. y. nuo 8 val. iki 17 val. Darbo vieta (duomenys neskelbtini), objektas (duomenys neskelbtini) parapijos (duomenys neskelbtini) bažnyčia. Darbo pobūdis buvo statinio statybos vadovas. Kaip buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis nežinojo ir nesidomėjo. Darbo užmokestis buvo išmokamas grynaisiais pinigais, kuriuos atveždavo E. R. kartą per mėnesį. Ar gavęs pinigus kažkur pasirašydavo nepamena, nes tai buvo gana senai. Ar buvo mokami priedai ar kažkokios papildomos išmokos, neatsimena. Buvo parodytas rankraštis, kuriame parašyta „G. 296+300=700”, negali paaiškinti kas čia užrašyta, nes nežino. Buvo išduodamos piniginės lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, paslaugų įsigijimui. Neatsimena kokias sumas duodavo, tik pamena, kad tai buvo lėšos, skirtos ūkio reikmėms, pavyzdžiui: kurui, kanceliarinėms prekėms. Atsiskaitydavo atsiskaitomaisiais dokumentais, pavyzdžiui, už kurą atsiskaitydavo čekiais, už prekes - išrašytomis sąskaitomis. Visa tai pateikdavo arba E. R., arba gamybos vadovui. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo E. R., vėliau U. R., kiek žino buvo dar kažkoks žmogus, kuris porą mėnesių vadovavo, kurio vardo nežino, bet jo supratimu jie visi buvo statytiniai. Sprendimus dėl bendrovės veiklos ir darbo užmokesčio priimdavo akcininkas I. J. (t. 2, b. l. 186-187). Liudytojas G. A. paprašius patikslinti kokiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. R. išmokėdavo 750 EUR darbo užmokestį grynaisiais pinigais nurodė, kad visą pradirbtą laikotarpį, (tikslaus laikotarpio, kada pradėjo dirbti visiškai tiksliai negali nurodyti, jau nepamena, bet tai galėjo būti 2017 m. gegužės mėnesį, o baigė dirbti 2018 m. vasario mėnesį) buvo mokami 750 EUR grynaisiais pinigais, kuriuos mokėdavo arba E. R., arba gamybos vadovas (kurio kontaktinių duomenų nebeatsimena, nes žmonės keitėsi gana dažnai). Nurodyti kiek būtent E. R. yra sumokėjęs pinigų taip pat negali, nes pinigus paduodavo kartais jis pats, o kartais į pasitarimus atvažiavę gamybos vadovai. Tačiau gali nurodyti, kad atlygis grynaisiais pinigais visuomet buvo mokamas stabiliai, ne mažiau 750 EUR grynaisiais pinigais, kartą per mėnesį. Kas konkrečiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir kiek darbo užmokesčio grynaisiais pinigais išmokėjo už 2016 m. gruodžio mėn., ir 2017m. sausio, vasario mėn. tiksliai atsakyti negali, nes tai yra gana senas laikotarpis ir nebeatsimena. Jo supratimu, visi klausimai susiję su gamyba, finansais, darbo užmokesčio mokėjimu buvo priimami I. J. (t. 2, b. l. 191-192).

 

Liudytojas T. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, I. J. yra jo žmonos brolis. E. R. pažįsta iš seniai, nėra draugai, tiesiog yra pažįstami. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“- tai kažkuriais metais įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, abu kaltinamieji dirbo įmonėje, E. R. buvo įmonės direktorius, I. J. projektų vadovas. Apie apskaitos tvarkymą nieko nežino, jis jos netvarkė, atrodo viskas buvo gerai, iš kitų vadovų nebuvo nusiskundimų, kad būtų kažkas blogai tvarkoma. Jis pats įmonės vadovu buvo gal kokius 3 mėn. nuo įmonės susikūrimo. Įmonė įkurta gal prieš 10 m. Įmonė jau buvo sukurta, jis ją nupirko, buvo vienintelis akcininkas. Po kurio laiko tos akcijos turėjo būti perleistos, bet turėjo teisminių ginčų, buvo apribotas turtas, negalėjo perleisti. Perleisti akcijas ketino po įsigijimo praėjus kelioms savaitėms, mėnesiams, nes tai buvo pagalba žmonos broliui, jis kūrė verslą, tačiau dėl kažkokių priežasčių negalėjo įsigyti akcijų ant savęs. Jis yra automechanikas, o „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybos darbais, apie kurias nelabai nusimano. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma. Šios įmonės akcininke kažkiek laiko buvo jo žmona, dabar ta įmonė bankrutavusi ar bankrutuojanti. Negali pasakyti, kas vadovavo tai įmonei, galbūt I. dirbo įmonėje, nežino. Kaip jo žmona tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke taip pat nežino, gal I. paprašė ar kažkas panašaus. Gali būti, kad „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo 2016 m. Minėjo, kad jo paprašė įmonės akcijas įsigyti, nes I. J. dėl tam tikrų priežasčių negalėjo įsigyti. Su I. J. bendrauja šeimomis, per didžiąsias šventes susitinka. Akcijų įsigijimas vyko Klaipėdoje, pas kažkurį antstolį. Sumokėjo už akcijas iš savo santaupų. Kažkurį laiką buvo bendrovės direktoriumi, kol atsirado naujas direktorius, buvo privalomas dokumentų tvarkymas, kas direktoriui ir priklauso, žiniaraščiai, darbo sutartys. Pradžioje ofisas buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini), kuriame buvo keletą kartų, gal 2 kartus. Jam personalas dokumentus pristatydavo pasirašymui. Neprisimena pavardžių tų merginų, kurios dirbo, jos keitėsi. Gal 3 mėn. buvo įmonės direktoriumi. Kiek ir kokie darbuotojai dirbo, kas juos priėmė, kas dėl atlyginimo tarėsi, tikrai neprisimena. Kadangi buvo vadovas tai ir pasirašydavo darbo sutartis. Pats kažkiek bendraudavo su darbuotojais. Kadangi tuo metu dirbo autoservise, tai su darbuotojais susitikdavo ten, kartais mieste susitikdavo su būsimais darbuotojais, suderindavo. Personalas surasdavo darbuotojus, o galutiniam sprendimui jis susitikdavo akis į akį. Kelis darbuotojus buvo atvedęs ir I. J.. Jis spręsdavo dėl galutinės darbo sutarties pasirašymo. Darbuotojai dėl atlyginimo tardavosi su personalu. Pats direktoriumi buvo labai trumpai, po jo atėjo naujas vadovas E. R., jo rankose buvo viskas, jis sprendė, pačiam tokių bendrovės reikalų spręsti neteko. Jam po 3-4 mėn. buvo uždėtos sankcijos, akcijų negalėjo nei padovanoti, nei parduoti, negalėjo jomis disponuoti. I. J. gal ir prašė, kad jis perpirktų akcijas iš jo, bet sandoris nebuvo įmanomas. Su juo statybos darbų projektų niekas nederino, buvo direktoriumi trumpą laiką, vyko įmonės susikūrimas, nebuvo didelių projektų.

E. R. į įmonę atėjo dirbti direktoriumi. Direktoriaus paieškomis užsiėmė personalas, kuris pasakė, kad jis geras, juolab, kad jis jį žinojo, tačiau kitų aplinkybių dėl jo atėjimo dirbti neprisimena. Kiek buvo personalo darbuotojų įmonėje, kai ji kūrėsi, neprisimena. M. J. kažką dirbo įmonėje, tačiau neprisimena ką. Į įmonę ją dirbti priėmė direktorius, tačiau kas tuo metu buvo direktorius negali pasakyti, reikia metus pažiūrėti. Jos pareigos buvo kažkas su projektais, turbūt. Ar buvo J. suteikęs kažkokius įgaliojimus, neprisimena. Kai atėjo R. dirbti, kokie darbuotojai dirbo, neprisimena. Negali atsakyti ar J., M. dirbo jau tuo metu. Nieko negali pasakyti apie tai, kad R. pradžioje ne direktoriaus pareigoms buvo priimtas. Dar direktoriais M. Z. kažkoks buvo, U. R., dar kažkas. Su M. yra matęsis vieną kartą, kai priėmė į darbą. Dėl darbo sąlygų tiek su M. Z., tiek su R. tarėsi personalas. Dėl atlyginimo pakėlimo su U. R. nesitarė ir nežino, ar jai buvo pakeltas atlyginimas. Akcininkas turėjo spręsti direktorių atlyginimo klausimus. Pradžioje akcininkas buvo jis, paskui kita įmonė. Su paminėtais direktoriais kas tarėsi dėl jų atlyginimo nežino, teigia, kad reikia žiūrėti, kas tuo laikotarpiu buvo akcininkas, jei tai buvo laikotarpis, kai buvo vienintelis akcininkas, tai jis, o kai buvo mažasis akcininkas, jis sprendimo laisvės neturėjo, sprendė kitas akcininkas. Kitas akcininkas buvo kažkokia įmonė. Jai buvo pasiūlyta įeiti su savo kapitalu, padidinti įmonės vertę. Įmonė buvo įregistruota, kitaip nebūtų tapusi akcininke. U. R. pasiūlė tai įmonei tapti akcininke. Dėl akcijų perleidimo turėjo būti pasirašyti dokumentai. Už jo perleistas akcijas negavo nieko. U. R. atstovavo akcininkui, kiek jam žinoma. I. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo projektų vadovas. Jo vadovavimo laikotarpiu I. J. įtakos įmonės veiklai nedarė, jam įtakos nedarė. I. J. direktoriumi nebuvo niekada, kiek jam žinoma.

Liudytojas T. V. nepatvirtino parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad buvo piktas ant I. J., paaštrino aplinkybes nei buvo iš tikrųjų. I. J. nebuvo faktinis vadovas, taip nurodė norėdamas įkąsti jam. Davė tokius parodymus, nes buvo susipykę, norėjo jam daugiau pakenkti. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad „(duomenys neskelbtini)“ akcijas paprašė nupirkti I. J. dėl kreditorių, yra jo išvedžiojimai. Iš tikrųjų nežino, ar I. J. turėjo skolų. Žinios apie I. J. skolas buvo daugiau „pletkų“ lygyje, kažkas kažkur pasakė. M. J. užsiėmė dokumentų, t. y. įmonės akcijų, pirkimo įforminimu, t. y. ėjo pas notarą, nes jis, kaip mechanikas, neturėjo patirties ir nebuvo susidūręs su tokiais dalykais. Neprisimena, kokią pinigų sumą mokėjo už akcijas. Kai tapo direktoriumi, neprisimena kaip vyko sąskaitų atidarymas, kaip buvo bankinės sąskaitos, su PIN ar su generatoriumi, turbūt personalas tvarkė tuos reikalus. Sąskaitos jau buvo atidarytos. Neprisimena, ar matė mokėjimo instrumentus, su kuriais prie banko sąskaitos galėtų jungtis. Pasirašyti bažnyčios remonto sutartį atsisakė, nes nėra specialistas, turėjo ateiti vadovas, kuris išmanė šitą sritį ir nuspręsti ar pasirašyti, neturėdamas patirties nenorėjo tokių sprendimų priimti. Neprisimena, kur sprendė sutarties klausimą, kur vyko susitikimas.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo T. V. parodymų matyti, kad ilgą laiką dirbo auto meistru pagal verslo liudijimus. Yra vidurinio išsilavinimo ir visą savo gyvenimą verčiasi tik auto mechanika, yra automobilių remonto meistras. Jokiomis kitomis veiklomis neužsiima ir jų neišmano. 2016 metų pavasarį žmonos I. V. brolis I. J. paprašė pagalbos. Kaip jam paaiškino, tuo metu bankrutavo jo valdyta bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis norėjo steigti ar pirkti naują bendrovę, tačiau dėl kreditorių to padaryti negalėjo, todėl jam reikėjo žmogaus, kurio vardu jis galėtu įgyti bendrovę, į kurios turtą negalėtų pretenduoti jo kreditoriai. K. I. yra žmonos brolis, kaip šeimos giminaitis sutiko padėti ir leido jo vardu įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo pats su niekuo nesitarė. Akcijų įsigijimas vyko kažkokioje tai notarinėje kontoroje, dokumentų įforminimu rūpinosi I. žmona M. J., pats I. niekur nesirodė. Taip pat paprašytas I. J. tapo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau faktiškai direktoriaus pareigų nėjo, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nieko nežino. Kiek atsimena, būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasirašė kelis su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kuriuos pateikė pasirašyti I. J.. Tai buvo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, priėmimo į darbą sutartys ir kiti dokumentai, bet kokie tiksliai negali įvardinti. Nors ir pasirašė darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius bei darbo sutartis su priimtais darbuotojais, faktiškai su jais jokių reikalų neturėjo, darbuotojams darbo užmokesčio nemokėjo ir jų nesamdė, visą tai pagal jį atliko I. J.. O kokiomis sąlygomis buvo priimti darbuotojai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir koks jiems buvo mokamas darbo užmokestis nežino. Kiek atsimena dar I. prašė pasirašyti bažnyčios remonto sutartį, bet jis atsisakė ją pasirašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi I. prašė būti savaitę laiko, tačiau tas laikas užsitęsė. Nuolat jo prašydavo „nuimti“ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir tik 2016 m. birželio mėn. vietoj jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas E. R.. E. R. taip pat yra iš (duomenys neskelbtini), tačiau jo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nesamdė, tai padarė I. J., o jis tik pasirašė kaip akcininkas darbo sutartį. Taip pat, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas pasirašė ir kitų I. J. surastų direktorių darbo sutartis. Tačiau kokiomis aplinkybėmis ir kur jos buvo sudarytos nežino, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai valdė I. J., o jis buvo tik formalus akcininkas bei apie 3 mėn. direktorius. Ne kartą I. prašė perrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tačiau 2016 ar 2017 metais antstolis A. S. jas areštavo ir jų nebebuvo galima parduoti. Kadangi yra automobilių meistras, I. J. dar 2011 ar 2012 metais, tiksliai datos neatsimena, pasiūlė tapti jo autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Turėjo rūpintis šio autoserviso veikla, susijusia su automobilių remontu, tačiau visus serviso veiklos klausimus sprendė pats I. J.. Autoservisą pagal dokumentus valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios formaliu akcininku buvo I. tėvas J. J.. Kadangi atsibodo būti priklausomu nuo I. J., 2018 m. pavasarį nusprendė įkurti savo verslą ir atsiskirti nuo I.. Verslo plėtrai, iš I. J. pasiskolino 4000 eurų, tačiau paskolos vekseliai buvo įforminti jo tėvo J. J. vardu. Kadangi laiku I. negrąžino pinigų, jis per savo tėvą perdavė antstoliams, neatsižvelgiant į tai, kad yra areštuotas jo šeimos turtas už tai, kad žmonai I., būnant formalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke tenka atsakyti už jos brolio I. veiklą ir jo skolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Kadangi pasitikint I. J. jam ir žmonai būnat jo bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais jis juos apgavo ir dabar turi atsakyti už jo skolas, jis nesiima jokių priemonių atlyginti padarytą žalą, su juo yra susipykę ir nebebendrauja (t. 2, b. l. 80-81).

 

Liudytoja I. V. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį kaltinamąjį I. J..

Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su T. V. yra susituokę 6 metus. Santuokos metu daugiausiai užsiima namų ruoša, o vyras Tomas užsiima verslu. Ankščiau T. V. dirbo kartu su jos broliu I. J. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise, dėl kurios dabar vyksta kažkokie tai teisminiai ginčai, tačiau kokie tiksliai negali atsakyti, nes nežino. Be to, visas jos šeimos turtas yra apribotas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų, nes paprašyta brolio I. J. laikinai buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke. Tačiau faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo I. J., apie šios bendrovės veiklą nieko nežino ir nieko papasakoti negali. Kad T. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas žinojo, jis taip pat kaip ir ji buvo formalus I. J. bendrovės akcininkas. Kiek žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos turėjo būti perrašytos I. J., bet jos buvo areštuotos, todėl taip ir liko registruotos jos vyro T. V. vardu. Dar prieš santuoką su T. V., ketino gyventi Klaipėdoje, todėl 2012 metais, pagal kredito sutartį adresu (duomenys neskelbtini) už 200 000 litų įsigijo neįrengtą kotedžą. Dalį pinigų turėjo savo, dalį davė tėtis, o dalį reikėjo skolintis iš „Swedbank“. Kadangi gyventi į Klaipėdą nepersikėlė, įgytą kotedžą perleido broliui I. J. su jo žmona M.. Pagal jų susitarimą ji neėmė nuomos mokesčio, o I. už tai savo lėšomis turėjo įrengti kotedžą bei sutvarkyti aplinką. Ji liko gyventi (duomenys neskelbtini), kur susituokė ir gyvena su šeima. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų į šį kotedžą taip pat buvo nukreiptas kreditorių reikalavimas ir jam buvo laikinai apribotos jos nuosavybės teisės. Kadangi brolis I. susipyko su žmona M., ji nusipirko butą kažkur prie Klaipėdos žemės ūkio technikumo ir su juo kartu negyveno. Brolis 2018 metų rudenį išsikraustė gyventi į Vilnių, todėl kotedžas liko laisvas. Kiek žino, I. 2018 metų rudenį ar žiemą, kai išsikraustė iš jos kotedžo, jį buvo kažkam išnuomojęs, kad nereikėtų mokėti už šildymą. Kam buvo išnuomotas kotedžas nežino ir nuomininkų nematė. Asmens vardu R. B. nepažįsta ir su juo nėra bendravusi. Nuo to laiko, kai buvo apribotos jos bankinės sąskaitos ir kol jos kotedže gyveno brolis I. su šeima, M. J. atsiųsdavo duomenis kiek reikalinga mokėti už paslaugas (vanduo, dujos, elektra) ir pervesdavo reikiamą pinigų sumą į tėčio J. J. sąskaitą, kad galėtų atlikti mokėjimus, paslaugų tiekėjams, nes jos asmeninės sąskaitos jau 3 metai yra areštuotos antstolio ir negali jomis naudotis. Kai brolis išsikraustė, M. ir toliau siųsdavo duomenis kiek kokių įmokų reikalinga sumokėti paslaugų tiekėjams, suprato, kad nuomininkai duomenis atsiųsdavo M., o M. persiųsdavo jai. Iš nuomininkų pinigų negaudavo, kas ir kaip atsiskaitydavo už jos kotedžo nuomą nežino (2 t., b. l. 83-84).

 

 Liudytojas J. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino galimai 2017 m., darbą susirado per skelbimą. Minėtoje įmonėje išdirbo 1-1,5 metų. Jo pareigos buvo projekto vadovas, kuravo statybos objektus, organizavo statybinių medžiagų pirkimą ir pristatymą į įmonę, ruošdavo dokumentus, pildydavo žiniaraščius. Einamus klausimus, gamybinius ir negamybinius, darbinius klausimus spręsdavo namuose, įmonės patalpose. Susirinkimai vykdavo gamybiniai, kartais dalyvaudavo ir I. J.. Dėl darbo sąlygų bendravo su direktore U. R., su kuria suderino 1000 eurų atlygimą į rankas atskaičius mokesčius. Darbo užmokestis buvo išmokamas į kortelę ir grynais. Mokėjo U. R.. Darbuotojus dirbti objektuose susirasdavo ir pats, kiti patys susirasdavo, kas per pažįstamus. E. A. pažįsta, siūlė dirbti objekte. Paprastiems darbuotojams nenustatydavo algos dydžio, tardavosi su valdžia. Pačiam teko pirkti statybines medžiagas už grynus pinigus, tiekėjai įmonės vardu išrašydavo sąskaitą, kurią parveždavo direktorei, paskui direktorė grąžindavo sumokėtus pinigus su alga ar gyvai pinigus gaudavo, tačiau  nepamena, ar ką pasirašydavo. Pažįsta I. J., kadangi kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo momentu bendravo su juo. Kiekvieno darbuotojo vardu buvo išduota įmonės banko kortelė, kuri buvo skirta pirkti statybinėms medžiagoms ar kurui. Banko kortele pasinaudojant buvo nuimami pinigai, teko ir jam išsigryninti pinigų. Grynus pinigus nuo kortelės panaudojo įmonės reikmėms, mėnesio gale atsikaitydavo administratoriui, kurio pavardės nepamena, tokia buvo tvarka, o atsiskaitymus derindavo telefonu. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusidarė įspūdis, kad J. yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nemano, kad I. J. turėjo lemiamą balsą, gal kažką leptelėjo, nepamena. Su I. J. nederino jokių dokumentų, su juo spręsdavo tik klausimus apie statybas. I. J. įmonės susirinkimuose nedalyvaudavo. I. J. negalėjo reikšti jam jokių pastabų, gal tik dėl komercinių pasiūlymų, dėl blogai išrašytų sąskaitų, kad nebūtų klaidų, kad būtų viskas tvarkingai. Buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės samdoma buhalterė. Nežino kas sudarydavo „(duomenys neskelbtini)“ vardu sutartis, gal direktorius, gal J.. Jis nėra sudaręs jokių sutarčių, jam tekdavo tik klientus išrinkti. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Kol jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kažkurį laiką dirbo ir E. R., tačiau kokios jo buvo pareigos, nežino. Pokalbį dėl darbo turėjo su E. R., kas įdarbino, nepamena. Kas buvo direktorius iki U. R., nežino. Su M. J. susipažino darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu, jis nurodė projektą dėl bažnyčios statybos.

Išklausius garso įrašą, kurio išklotinė pateikta bylos 1 tomo, b. l. 100-101, liudytojas J. L. parodė, kad patvirtina, kad tai jo ir I. J. pokalbio įrašas. Kalbėjo su I. J. apie tai, kad jis pateiktų I. J. (duomenys neskelbtini) bažnyčios statybos atliktų darbų aktus, nes jis buvo atsakingas tame objekte, kaip objekto vadovas. Jis pateikinėjo aktus užsakovui. I. J. jo paprašė pateikti atliktų darbų aktus ir pažymas F3 forma. Nežino kodėl I. J. domėjosi šiais dokumentais. Patvirtino, kad suklydo ikiteisminio tyrimo metu paminėjęs, kad su I. J. jokių darbinių santykių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra turėjęs. Tik dėl (duomenys neskelbtini) objekto jis sutiko pateikti jam dokumentus. Nors I. J. buvo ne vadovas, bet direktorės U. R. nurodymu jam teikė dokumentus, nes jis irgi buvo atsakingas už tą objektą, todėl reikėjo suteikti jam visą informaciją. Teikė dokumentus ir visą reikiamą informaciją tik dėl vieno šio objekto.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo J. L. parodymų matyti, kad 2017 metais, nuo balandžio iki lapkričio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai tuo metu vadovavo U. R.. Ateiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė E. R. su M. J.. Su E. R. yra kartu dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis ir pakvietė ateiti dirbti kartu. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), kai kada atvykdavo ir I. J., tačiau, ar jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar tik atvažiuodavo aplankyti savo žmonos M., nežino, su I. J. jokių darbinių santykių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas už statybos objektų plėtrą, darbų grafikų laikymąsi ir panašiai, o kur kokį objektą reikalinga kuruoti nurodydavo U. R.. Kai kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise vykdavo gamybiniai pasitarimai, kuriuos vesdavo jis arba direktorė U. R.. Pasitarimuose dalyvaudavo R. V., R. B., A. J., M. J., M. J., G. A., V. Ž., J. A., A., pavardės neatsimena. Pasitarimų metu susirinkdavo nebūtinai visi paminėti asmenys, o tik tie, kuriems buvo reikalinga dalyvauti pagal sprendžiamų klausimų pobūdį. Dalyvaujant pasitarimuose I. J. juose nei karto nedalyvavo ir jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos klausimų nesprendė. Kuravo sekančius statybų objektus: (duomenys neskelbtini) bažnyčios statybą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pasienio administracijos pastato rekonstrukciją, (duomenys neskelbtini) meno mokyklos remontą, (duomenys neskelbtini) pataisos namų broko šalinimo darbai. Statybinėmis medžiagomis rūpinosi tiek statybų objektų subrangovai, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinių statybų vadovai ar darbų vadovai. Tačiau iš kur ir kaip tiksliai būdavo įgyjamos statybinės medžiagos tiksliai neatsimena. Yra tekę skambinti į įvairias parduotuves užsakinėti įvairių statybinių medžiagų, tačiau kokių tiksliai ir į kokius objektus neatsakys, nes tiksliai nebeatsimena. Už užsakytas medžiagas vėliau atsiskaitydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniais pavedimais. Asmeniškai yra tekę vykti į „Jupojos“ bei į „Senukų“ parduotuves nupirkti trūkstamų statybinių medžiagų, už kurias atsiskaitydavo grynaisiais, o vėliau U. R. pinigus grąžindavo. Pirkiniai kainuodavo nuo kelių eurų iki kelių tūkstančių. Dar yra tekę pirkti kuro už savo pinigus, kuriuos vėliau taip pat grąžino U. R.. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėluodavo išmokėti sutartą nuo 800 iki 1000 eurų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, nuo 2017 m. lapkričio mėn. perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja D. R.. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų atlikimui samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip vyko atsiskaitymai nežino, pats jokių pavedimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra atlikęs. 2018 m. balandžio mėn. tikslios datos neatsimena, ryte buvo atvykęs aplankyti I. J. į jo namus, esančius Ginduliuose, tikslaus adreso nežino. I. J. buvo po kojos operacijos, negalėjo judėti, todėl jam atvežė įvairių vaisių. Svečiuojantis pas I. J., jo namuose pamiršo su savimi turėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį su Šiaulių banku, banko slaptažodžių kodų generatorių ir banko kortelę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro kortelę turi ir pas I. J. nėra palikęs. Aplankęs draugą išvyko, o po kiek tai laiko pastebėjo, kad pas jį paliko minėtus daiktus, grįžo jų pasiimti. Tuo metu pas I. J. buvo atliekama krata, todėl į ją buvo įtrauktas ir jis. Pareigūnai kartu su I. J. daiktais paėmė ir jam išduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktus. Kratos metu prašė juos grąžinti, tačiau kratą atliekantys pareigūnai daiktų neatidavė (t. 2, b. l. 53-54).

 

Liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad panašiai 2017 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu nepilnu etatu apie 3-4 mėn. Tiksliai nepamena ar pats rado darbą, ar per pažįstamų ratą. Jis turi bendrų statybos darbų atestatą. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo U. R.. Sprendžiant įdarbinimą pokalbio metu buvo dar vienas žmogus, bet pavardės nepamena, tačiau nei R., nei J. nebuvo. Darbo užmokestis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį pervedant į sąskaitą. Su J. L. buvo susitikęs pakalbėti apie darbą, kokios bus jo funkcijos, tačiau susitikimo aplinkybių nepamena. Su I. J. susipažino tik pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo apie darbo užmokestį neteko kalbėti. Jam priimant sprendimus I. J. nedalyvavo, jo kompetencijoje buvo gamybiniai klausimai. Kuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo J. nežino, tačiau jis dalyvaudavo įmonės veikloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo susirinkimai apie konkursus, vykdomus darbus. Darbiniuose susirinkimuose dalyvaudavo L., darbuotoja M., direktorė U., sąmatų gamybinis inžinierius - pavardės nepamena. J. vargu ar dalyvavo susirinkimuose. Susirinkimų metu nuspręsdavo ką darys, vienas galutinis spendimas nebuvo priimamas, kadangi susirinkimai vykdavo diskusijų forma, nuosekliai kas už ką atsako negali pasakyti. Jis vienu laikotarpiui dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji buvo ruošiama įmonė, joje buvo vieninteliu darbuotoju - direktoriumi, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau veikė.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo E. A. parodymų matyti, kad yra kvalifikuotas statybų inžinierius ir daug metų dirba statybų srityje. Kiek atsimena, 2017 metų rudenį jo pažįstamas J. L. pasiūlė darbą. Papildomas darbo užmokestis sudomino, todėl sutiko dirbti. Tariantis dėl įdarbinimo sužinojo, kad bus įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su J. L. ir I. J.. Kaip suprato, I. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, turintis lemiamą balsą priimant sprendimus, tačiau kokias oficialias pareigas ėjo šiose bendrovėse nežino. 2017 m. rugsėjį buvo įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienai valandai per savaitę, kaip konsultantas, nes bendrovei buvo reikalingas asmuo turintis statybų kvalifikacijos atestatą ir pilnai darbo dienai į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti mokamas 1500 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis ir priedai prie darbo užmokesčio. Pradėjus dirbti minėtose bendrovėse buvo išmokėta tik dalis sutarto darbo užmokesčio, t. y. apie 400-500 eurų per mėnesį, todėl nesulaukęs pažadėto darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. išėjo savo noru. Jo manymu, J. L. su I. J. už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingi 1000 eurų. Kadangi tikėjo jų sąžiningumu į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio nesikreipė (t. 1, b. l. 91).

 

Liudytojas T. D. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad gal 2017 – 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi durų gamybos sutartį, darbai buvo atlikti, tačiau už darbus nebuvo atsiskaityta. Minėtos sutarties pasirašymą organizavo J., tačiau su kuo pasirašė sutartį, nepamena. Durys buvo gaminamos iš jų pačių įsigytų medžiagų. Jam paskambino J., sudalyvavo  objekte (duomenys neskelbtini) mokyklos įrengime, visuomeninis savivaldybės objektas, pačiame (duomenys neskelbtini). Darbų apimtis, tiekimas, viskas buvo aptarta. Durų gamyba, visos medžiagos, pinigai buvo jų, apie 30 tūkstančių vertės. Liko nesumokėta apie 15 tūkstančių suma. Dėl skolos kreipėsi į teismą, kurią teismas priteisė. Avansas buvo gautas, tačiau nepamena kiek. Po durų sumontavimo daugiau mokėjimų nebuvo. Kreipėsi dėl nesumokėtų pinigų į darbų vadovą, tačiau J. jau nebedirbo, direktorė buvo U.. Kai kreipdavosi dėl apmokėjimo, siųsdavo pas J. spręsti visus klausimus. Su J. ne vieną kartą teko bendrauti, bet niekada nesusitikdavo, kadangi J. vengdavo susitikti. Žinodavo, kad yra objekte, bet nepasirodydavo. Davė kontaktus I. J., telefonu bandė skambinti, nekeldavo ragelio. M. J. informavo, kad atsiskaitymus, sprendimus priima I. J.. Tuo metu vadovavo direktorė U. R., kreipdavosi pas ją, kuri taip pat nurodė, kad I. J. priima sprendimus dėl atsiskaitymų. I. J. įmonėje buvo tiesioginis vadovas, taip mano ir žino. Įmonę valdė I. J. per kitus žmones, tai pasakė J., U., projektų vadovai, suformuota nuomonė iš žmonių, iš darbuotojų.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo T. D. parodymų matyti, kad nuo 2017 m. pradžios, tikslios datos neatsimena dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tapo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-21 sudarė subrangos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti vidaus duris renovuojamame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą subrangos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamino ir sumontavo duris renovuojamame pastate adresu (duomenys neskelbtini), viso buvo pagaminta ir sumontuota 46 vnt. vidaus durų už 20243,30 EUR, už durų montavimą buvo išrašyta sąskaita 1669,80 U. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus pilnai nėra atsiskaičiusi ir įmonei skolinga 3956,55 EUR bei 2100,96 delspinigių. Minėta skola buvo priteista 2018-10-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Visus durų gamybos ir montavimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o visas reikalingas medžiagas durų gamybai ir montavimui įmonė įsigijo pati. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių medžiagų netiekė ir nepardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi jokių tarpusavio užskaitymų medžiagomis už atliktus darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra išrašiusi jokių sąskaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl medžiagų tiekimo ar pardavimo. Kadangi už prekes ir paslaugas nebuvo laiku atsiskaityta, visus klausimus susijusius su apmokėjimu visą laiką bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytoju M. J., tačiau jis visada nurodydavo, kad viską jis turi suderinti su I. J., kuris, kaip susidarė įspūdis, ir yra faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nes kiek žinoma visi finansiniai ir kiti darbinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalai buvo derinami su I. J.. Daugiau jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar I. J. nebuvo vykdyta (t. 2, b. l. 67-68).

 

Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo du mėnesius nuo rugsėjo 25 d. iki spalio 10 d., statybos direktoriumi. Susirado darbą, pateikė savo CV, jam paskambino direktorė U. R. ir pakvietė dirbti. Išėjo iš darbo, nes buvo daug objektų, ėmė strigti darbas bei nematė perspektyvų. Alga buvo nustatyta 1500 Eur, gaudavo į sąskaitą. Liko nesumokėtas likutis, padavė į teismą, tada ir atsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė iš savo patirties sukurti valdymo sistemą, objektai buvo labai išbarstyti. Atliekant pareigas susitikimai buvo daromi kas savaitę. I. J. buvo kaip komercinis direktorius, reikėjo pateikti schemą statybos sferoje kaip dirbti. Struktūrą buvo pateikęs, valdymo struktūrą bandė sukurti, užduotį davė direktorė U.. Pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo funkcijas, turėjo apie 20-30 darbuotojų, įmonė samdė subrangovus. U. pateikė savo mąstymą apie įmonę, jis pateikė savo schemą. Gamybiniai susirinkimai buvo vienas ar du į savaitę, dalyvaudavo administracijos vadovai, darbuotojai, apie 8-10 žmonių, spręsdavo einamuosius klausimus, rašydavo protokolus susirinkimų. I. J. taip pat dalyvaudavo susirinkimuose, buvo viešieji pirkimai, plėtra, į objektus važiuodavo su užsakovais. Apie neatliktus apmokėjimus, priminimus dėl atsiskaitymų perduodavo direktorei U.. Tokią informaciją apie neatsiskaitymus nėra perdavęs I. J.. Darbuotojai kreipėsi į I. J. apmokėti už atliktus darbus. I. J. siūlė dirbti kitoje Telšių bendrovėje, įsidarbino, tačiau dirbo tik 1 mėnesį. Kas vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, kaip akcininkas buvo I. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė konsultacijas, už kurias išrašė sąskaitas, bet jų neapmokėjo. Turėjo individualios veiklos sutartį. Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė internetu, o pasirašant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo pačioje įmonėje, atnešė sutartį ir pasirašė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo I. J.,  kadangi pasitarimų metu svertai buvo jo. Kad I. J. turi įmonių akcijas žino tik gandų lygyje. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad galutinius sprendimus priimdavo I. J., pastebėjo, kad atsirado jo interesai, gal jam taip pasirodė. Įspūdis, kad I. J. vadovauja įmonei susidarė dėl to, kad I. J. turėjo stiprią valią, kalbėdavo argumentuotai, o direktorė U. R. vykdydavo jo nurodymus, nors jis buvo tik plėtros skyriaus vadovas. Statybos skyrius, kuriame dirbo jis, nebuvo pavaldus I. J., todėl sprendimus priimdavo pats.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo V. G. parodymų matyti, kad yra kvalifikuotas statybų inžinierius ir programuotojas. Jau eilę metų vykdo individualią veiklą, kurios metu sudarinėja statinių sąmatas, atlieka inžinerinės veiklos paslaugas. Ieškodamas užsakovų internete buvo paskelbęs savo veiklos aprašymą. 2017 m. rudenį jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė U. R. ir pasiūlė dirbti jos vadovaujamoje įmonėje. Derybos vyko apie dvi savaitės. Su U. R. susitarė, kad jam bus mokamas 1080 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Taip pat sutarė, kad atliks papildomas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip individualią veiklą vykdantis asmuo ir už tai pateiks apmokėjimui sąskaitas. Darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Iš viso per mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti 1800 Eur, atskaičius mokesčius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo U. R., o jis ėjo statybos direktoriaus pareigas. Tik vėliau pastebėjo, kad faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja ne direktoriai, o I. J.. Tačiau kokias jis pareigas ėjo šiose įmonėse nežino, bet galutinius sprendimus priimdavo jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo organizacinės struktūros, todėl užsiėmė jos kūrimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo statybininkų neturėjo, tik kiek atsimena vykdant bažnyčios statybos darbus (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), buvo pasamdyti keli pagalbiniai darbininkai. Iš esmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tik statybos valdymo darbus, t. y. laimėjus statybos darbų konkursą samdydavo subrangovus darbams atlikti. Naujų objektų paieška ir dalyvavimu konkursuose užsiėmė pirkimų skyrius. Jie siųsdavo paraiškas laimėti statybų objektų konkursuose dar neturėdami subrangovų, kurie tuos darbus atliks. Todėl laimėjus statybų darbų konkursus iškildavo problemos kas juos ir už kokią kainą atliks, nes pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik organizavo statybų darbus, o jų neatlikdavo. Todėl toks veiklos modelis buvo sunkiai įgyvendinimas, buvo sunku apskaičiuoti ekonominį efektą. Nesant subrangovų, nebuvo žinoma už kokią kainą jie sutiks atlikti darbus. Statybos objekte darbus vykdydavo subrangovai savo medžiagomis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek žino tiekė, tik smulkias statybines medžiagas reikalingas smulkiems darbams atlikti. Medžiagų pirkimu pagal jį užsiėmė statybų plėtros direktorius J. L. arba statinio vadovas. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktiškai buvo vykdomas tik vienas statybų objektas - bažnyčios statyba (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje. Visi kiti statybų objektai buvo sutarčių nutraukinėjimo stadijoje, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugebėjo tinkamai organizuoti statybų darbų ir užsakovai nutraukinėjo sutartis. Vienas iš tokių objektų buvo ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daryklos pastato statybos remonto darbai, adresu (duomenys neskelbtini). Faktiškai darbus turėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik jie dėl kažkokių tai priežasčių patys nedalyvavo darbų atlikimo konkurse, o prašė tai atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbų atlikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pervestas avansas, kurio dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gautus pinigus turėjo įsigyti medžiagas ir pradėti pastato apšiltinimo darbus bei „Klinkerio“ plytelių klijavimo darbus. Kiek matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkę nerūdijančio plieno langų laikiklius, sienų apšildymo vatą ir buvo nurodytas tiekėjas iš kur turi būti perkamos klinkerio plytos, kad atitiktų pastato struktūrą. Tačiau už kokią sumą ir kiek medžiagų pirko nežino, bet susidarė įspūdis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavę avansą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė savo senas skolas ir jiems vėl trūko apyvartinių lėšų medžiagoms įsigyti ir darbo užmokesčiui mokėti, nes jie I. J. prašė papildomai pervesti lėšas, o I. J. nesutiko, tol kol nebus atlikti darbai. Kiek žino plytas iš nurodyto tiekėjo pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atvežė į objektą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų kažkodėl neatliko. Kadangi baiginėjosi statybų darbų atlikimo terminai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu vardu L. ar L. vyko į Vilnių pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovę E. B. derinti sutarties pratęsimo terminus. Terminas buvo pratęstas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žadėjo atlikti darbus, tačiau jų kažkodėl tai neatliko, o kodėl neatliko nežino. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatos neatsiskaitydavo su subrangovais, nenorėdamas gadinti savo kaip statybų vadovo reputacijos ir nenorėdamas prarasti savo uždirbtų pinigų 2017 m. lapkričio mėn. paprašė jį atleisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nutraukti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi su juo buvo neatsiskaityta, vienu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavė į teismą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skoloje. Kai buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. pasiūlė pereiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtai bendrovei vadovavo D. R.. Su I. pasiūlymu sutiko ir pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir tik pradėjus dirbti, suprato, kad jie yra kooperavęsi ir veikia kartu. Padirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie du ar tris mėnesius, suprato, kad I. buvo nupirkęs šią bendrovę, tikslu turėti savo įmonę, kuri galėtu atlikti statybų darbus, kuriuos laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nesutiko požiūriai į darbuotojus, paprašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleisti. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, juos taip pat padavė į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Prie apklausos protokolo prideda jo kurtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizacinę struktūrą, iš kurios matyti kokią turėjo viziją, kaip turėjo būti organizuojamas bendrovės valdymas, tačiau ji nebuvo įgyvendinta (t. 2, b. l. 93-95).

 

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam girdėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Ši įmonė parduotuvėje „Gulbė“, kurioje jis dirbo, pirkdavo prekes ir rašydavosi sąskaitas. Sąskaitos išrašymui reikdavo tos pačios dienos bėgyje pateikti čekį, pasakyti įmonės pavadinimą ir kodą ir išrašydavo sąskaitas. Neatsimena kokiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašinėjamos sąskaitos. Kitą dieną išsirašyti sąskaitas pas juos kasoje nėra galimybės, kitą dieną išrašyti sąskaitą gali tik apskaitininkė. Kad apskaitininkės išrašytų sąskaitą kitą dieną, asmuo turi pateikti čekį, nurodyti įmonės pavadinimą ir kodą. Už kokį laikotarpį galima išsirašyti sąskaitas, nežino, negali pasakyti. Iš sąskaitos nesimato kas pasiima prekes. Be grynųjų pinigų galima įsigyti prekę su kortele arba pagal mokėjimo atidėjimo sutartį. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta mokėjimo atidėjimo sutartis, tai nebe jų kompetencija, jie parduodavo prekes tik atsiskaitant grynais. Kai atsikaitoma grynaisiais pinigais, asmens dokumento nereikia pateikti, jie netikrina.

 

Liudytoja R. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia nuomos ar transportavimo paslaugas bei prekiauja statybinėmis medžiagomis. Jie išrašydavo daugeliui įmonių sąskaitas. Sąskaitos išrašomos tos pačios dienos bėgyje, aišku yra išimčių. Asmuo atėję pateikia jiems pirkimo kvitą, pasako įmonės pavadinimą ir kodą ir tada jie išrašo sąskaitą. Jei neišrašomos tą pačią dieną, tai negali nurodyti už kokį laikotarpį išrašomos sąskaitos, reikėtų klausti buhalterės. Mano, kelių dienų laikotarpyje, ne ilgiau. Asmens dokumento gali išimtinai paprašyti tik perkant pavedimu. Sąskaitoje turi būti nurodoma įmonės pavadinimas, įmonės kodas, kvito numeris ir data, koks asmuo pasiima prekes nenurodoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu laikotarpiu prieš kelis metus dažnai lankydavosi, o paskui nustojo. Kokie asmenys lankydavosi sunku prisiminti, nes žmonių srautas didžiulis, atvyksta ir statybininkai, ir vadybininkai. Kasininkėms yra griežtai nurodyta, kad kvitukus atiduotų pirkėjui. Nėra buvę atvejų, kai asmuo ateina su kitos įmonės čekiu išsirašyti sąskaitos. Buvo apie tai girdėjusi iš kitų įmonių, kur dirbo anksčiau. Jų įmonėje kiekviena pardavėja atiduoda kvitus pirkėjui. Jei asmuo palieka kvituką, tai jis yra sunaikinamas.

 

Liudytoja N. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja daug metų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmenys ateidavo išsirašyti sąskaitų. Seniau gan dažnai išrašydavo sąskaitas šiai įmonei, bet šiuo metu neberašo. Jau seniai tai buvo, kokiu laikotarpiu išrašydavo sąskaitas negali pasakyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo įvairias mišrias statybų prekes. Susirinkdavo per dieną ką pirkdavo čekius ir vakare išsirašydavo sąskaitas arba iš karto. Daug asmenų ateidavo išsirašyti sąskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmenys atsiskaitydavo grynais pinigai, jie neturėjo mokėjimo atidėjimo sutarties. Sąskaitoje nurodydavo įmonės pavadinimą, parašydavo pirkėjo vardą, pavardę ir jie pasirašydavo. Ji pati yra išrašiusi sąskaitas jiems. Pirkdami grynais, parašą padėdavo ir viskas, jie neprašydavo, kad parašytų vardą ir pavardę. Jie atsinešdavo čekius, pasakydavo įmonės pavadinimą, o jie išrašo sąskaitą. Niekas jos asmeniškai nėra prašęs palikti, neišmesti čekių.

 

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), kasininke - pardavėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pirkę pas juos prekes ir ji rašė jiems sąskaitas. Neprisimena kokie asmenys išsirašydavo sąskaitas. Kartais asmenų gyvai net nematydavo, pardavėjos pateikdavo pirkimo čekių krūvelę su užrašu kam skirtos sąskaitos ir ji išrašydavo sąskaitas. Ši įmonė pirkdavo įvairias prekes: plyteles, glaistus, klijus. Nepamena kuriais metais tai vyko. Buvo perkama už grynuosius pinigus ir pagal čekius išrašomos sąskaitos, sąskaitų neprivalo pasirašyti kas pirko. Pas juos nebuvo būtina sąskaitą išsirašyti tą pačią dieną, galima už visą mėnesį. Sąskaitoje nurodomi įmonių rekvizitai, o pirkėjui nėra privaloma pasirašyti. Pas juos parduotuvėje dirba pardavėjai - konsultantai, o ji dirba kasoje - paima pinigus ir išrašo sąskaitas. Į programą susiveda įmonės visus rekvizitus, o jau kai perka, tai pakanka pasakyti įmonės pavadinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų parduotuvėje pirkosi daug ir ilgą laiką, bet tiksliai nepasakys nei metais, nei mėnesiais.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos R. B. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba jau 20 metų. Dirba pardavėjos kasininkės pareigose įmonės parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal savo pareigas pirkėjams parduoda jų išsirinktas prekes. Už prekes galima atsiskaityti įvairiais būdais: grynaisiais, banko mokėjimo kortelėmis, bankiniais pavedimais, mokėjimo atidėjimu, užstatu ir panašiai. Visoms parduotoms prekėms yra išduodami tai patvirtinantys dokumentai, be apskaitos dokumentų prekės pirkėjams neparduodamos. Jei pirkėjas pageidauja, pagal jo nurodytus rekvizitus yra išrašomos ir sąskaitos faktūros. Sąskaitoje faktūroje nurodomos asmuo, išrašęs sąskaitą faktūrą ir pirkėjas. Tačiau pirkėjo vardas, pavardė nurodoma tik tuo atveju, jei prekes perka fizinis asmuo. Jei prekes perka juridinis asmuo – nurodomas tik juridinio asmens pavadinimas, o kokiam konkrečiai asmeniui išduodamos prekės nenurodoma, nes jau yra įrašytas juridinio asmens pavadinimas. Kai kada pirkėjai prašo, kad jiems sąskaita būtu išrašoma prekių pirkimo dieną, o kiti pirkėjai kaupia apmokėjimo dokumentus ir išsirašo vieną sąskaitą už kelis pirkinius. Tačiau sąskaita rašoma tik už einamą mėnesį, tai yra, jei pirkėjas turi tarkim balandžio ar gegužės mėn. kasos kvitus, tai sąskaita jam bus išrašyta tik už einamą mėnesį. Mėnesiui pasibaigus, sąskaitos faktūros už praėjusio mėnesio pirkinius neišrašomos. Bendrovės pavadinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena, pastaruoju metu šios bendrovės vardu sąskaitų faktūrų tikrai neišrašė. Kokias prekes, kas ir kada pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nežino ir negali nurodyti, nes neatsimena. Kas pateikė prekių pirkimo čekius su prašymu išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sąskaitas faktūras nežino, minėtos bendrovės nei vieno darbuotojo ar jos atstovų nepažįsta ir su jais asmeniškai nebendrauja. Jei pirkėjas turi prekių įsigijimo kvitą ar kvitus, tai jo prašymu ir yra išrašoma sąskaita faktūra to asmens, kokį nurodo pats pirkėjas vardu už einamą mėnesį, nepriklausomai nuo to, kokią to mėnesio dieną ar dienomis buvo pirktos prekės. Išrašytos sąskaitos faktūros pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui perduodamos buhalterijai, todėl mėnesiui pasibaigus už praėjusį mėnesį išrašyti sąskaitų faktūrų negalima. Jos asmeniškai niekas nėra prašęs surinkti įvairių pirkėjų paliktus, jiems nereikalingus prekių pirkimo čekius, kad vėliau kokios nors bendrovės vardu išrašytų prekių įsigijimo sąskaitas faktūras. Ar taip elgėsi kas nors kitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų – jai nežinoma (t. 3, b. l. 5-6).

 

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad teko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu, bet praktiškai jis pas juos nedirbo. Teikdavo pagrinde konsultacijas dėl sąmatinių (ekonominių) skaičiavimų, jokių darbų neatlikdavo. Tai buvo gal 2014-2015 metais. Jam šį darbą pasiūlė T. V., nes jis kartu su juo dirbo ir atlikinėjo techninę pagalbą. T. V. pažinojo metus laiko prieš įsidarbinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde konsultavo dėl kainų, analizavo ekonominę dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nepilnu etatu - buvo įdarbintas vienai valandai. Įmonėje smarkiai keitėsi vadovai. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R., o tik įsidarbinus galimai vadovu dar buvo V., kitų darbuotojų pavardžių nepamena. I. J. buvo kelis kartus susitikęs, jis prisistatydavo kaip pavaduotoju. Ko gero su juo sprendė bendrinius klausimus, jei dalyvaudavo susirinkime. Per susirinkimus dalyvaudavo du ar trys asmenys, pagrinde E. R. ir kartais būdavo I. J.. Susirinkimų metu buvo sprendžiami klausimai ar pagrįstos kainos, ar atitinka rinkos kainą, teikdavo ataskaitas. Jis pateikdavo savo nuomonę, o kas priimdavo sprendimus, neįsivaizduoja. Po E. R. vadovė buvo R.. Išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes įmonė laimėjo (duomenys neskelbtini) bažnyčios statybas, tai dėl interesų konflikto išėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) atlikinėjo techninę priežiūrą. I. J., kiek jis įsivaizdavo, įmonėje rūpinosi objektų paieška. Jo darbo užmokestis buvo nedidelis apie 300-400 litų. Darbo užmokestis priklausė nuo darbo apimties. Atlyginimą gaudavo bankiniu pavedimu. Gal vieną kartą yra gavęs per kasos orderį, bet tiksliai nepamena. Atlyginimą galėjo išmokėti buhalteriai, sėdėjo ten visokių mergaičių. Pavedimą atlikti skaičiavimus gaudavo paštu, atsiųsdavo brėžinius, pagal kuriuos atlikdavo skaičiavimus, tačiau kas siųsdavo, negali nurodyti, pagrinde įmonės administratorė. Darbo pobūdis buvo toks, kad reikėdavo pateikti ataskaitą, kiek tas objektas gali kainuoti. Neteko susidurti su įmonėje atliekamomis piniginėmis operacijomis, ar sutarčių pasirašymu, ar darbuotojų priėmimu. Nematė kas įmonėje turėjo mokėjimo priemones. Kas buvo įmonės akcininkas nežino, R. lygtais buvo užsiminęs, kad lygtais I. J. yra akcininkas. Jis nedalyvaudavo susitikimuose su klientais, nežino kas pasirašinėjo sutartis. Techninę priežiūra (duomenys neskelbtini) bažnyčioje vykdė 2015 ar 2016 metais. Tuo metu jis jau nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gamybiniuose pasitarimuose dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčios statybos dalyvavo E., J., G., daugiau vardų neatsimena. Konkursus UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėdavo maždaug 10 proc. mažesne nei rinkos kaina, todėl jis sakydavo administratorei, kad, jo nuomone, kaina yra per maža. Išsakant savo nuomonę girdėdavo ir darbų vadovai, ir E. R. ir I. J.. E. R. sakė, kad susipyko su I. J., nes konfliktas kilo dėl to, kad E. R. neleido I. J. laisvai disponuoti įmonės lėšomis. Apie trikdžius atsikaitant su subrangovais žino, nes rašė spaudoje, sklido kalbos. Jis tiksliai negali pasakyti, kad I. J. buvo akcininkas, tačiau jis tokią nuomonę susidarė iš E. R. pateiktos informacijos. Jam nėra žinoma kas tiksliai vadovavo įmonei ir kas priimdavo sprendimus. Jo bendravimas nebuvo intensyvus nei su E. R., nei su I. J..

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. S. parodymų matyti, kad 2016 metais kaip atestuotas statinio statybos techninis prižiūrėtojas prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) atliekamus autoserviso statybos darbus. Serviso vadovas buvo T. V., kuris 2016 m. pavasarį ar vasarą ir pasiūlė papildomai dirbti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su T. V. pasiūlymu sutiko ir po kiek tai laiko sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartį pasirašė tas pats T. V.. Kiek atsimena, buvo sudaryta darbo sutartis vienai valandai per dieną. Nuolatos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, buvo ten labiau kaip konsultantas, kuris jiems teikė tik esant reikalui konsultacijas. Kadangi darbas buvo nenuolatinis, o priklausė nuo suteiktų paslaugų apimties, darbo užmokestis būdavo skirtingas ir kiekvieną mėnesį į jo bankinę sąskaitą būdavo pervedamos skirtingos pinigų sumos nuo 40 iki 300 eurų. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei netrukus pradėjo vadovauti direktorius E. R., kuris po kurio tai laiko susipyko su kaip suprato su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku I. J., kuris faktiškai ir vadovavo priimant sprendimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Kaip suprato, E. R. kaip direktorius neleido I. J. laisvai disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis dėl ko ir kilo konfliktas, po kurio E. R. išėjo iš darbo. Vietoj jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore pradėjo dirbti U. R.. Jis pats buvo atsakingas tik už sąmatų analizę ir už statybos darbų eigos organizavimą. Pats darbų neatlikdavo, o konsultuodavo direktorius ir darbų vadovus, kurių vardų ir pavardžių neatsimena, dėl darbų organizavimo statybvietėse. Pats materialiai atsakingas nebuvo, statybinių medžiagų nepirkdavo, jo vardu avansinės apyskaitos nebuvo sudaromos ir grynieji pinigai neišduodami. Kas ir kaip vykdė buhalterinę apskaitą nežino, kaip vykdavo atsiskaitymai ir kas juos atlikdavo, taip pat nežino. Už konkursų medžiagos parinkimą buvo atsakingos kažkokios tai 4 ar 5 merginos, kuriuos ruošdavo reikiamus dokumentus. Kiek teko matyti techninę dokumentaciją, praktiškai visą laiką konkursams buvo teikiami projektai su mažesne nei rinkos kaina, dėl ko kildavo sunkumų juos įgyvendinti. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjusi konkursus mažesne nei rinkos kaina negalėjo tinkamai organizuoti darbų atlikimą, dauguma projektų būdavo laiku neįgyvendinami, užsakovai nutraukdavo sutartis, kildavo sunkumai atsiskaityti su subrangovais. Kadangi nuolatos kildavo sunkumai su atsiskaitymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų sektoriuje tapo žinoma kaip nepatikima bendrovė. Siekdamas išsaugoti savo kaip atestuoto specialisto vardą, tokioje bendrovėje dirbti nebegalėjo, todėl iš jos savo iniciatyva ir išėjo. Su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, jokių ginčų neturi (t. 2, b. l. 108-109).

 

Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta I. J., tačiau kokiomis aplinkybėms susipažino, neprisimena. Automobilį Range Rover, valstybinis automobilio numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo iš sutartyje nurodyto asmens už 30 tūkst. grynais. Apie 20 tūkst. paėmė iš tėvų, o dalį buvo susitaupiusi. Gyvenant su vyru, jis ją išlaikė, ji mokėsi, truputį dirbo, todėl buvo susitaupiusi pinigų. Automobilis buvo Vilniuje, jį ten ir įsigijo. Automobilį pirko kito asmens vardu, kadangi tuo metu vyko skyrybos su vyru ir turėjo tam tikrų priežasčių. Automobiliu naudojosi ji, tačiau keletą kartų davė pasinaudoti I. J.. I. J. neprašė nupirkti šį automobilį, jį pirko pati. I. J. neprisidėjo pinigais perkant automobilį. Skolinantis iš tėvų pinigus nebuvo kalbos apie atidavimą. Su I. J. susipažino gal prieš keturis metus bare. Jokių santykių nebuvo. Jie labai retai bendravo, susitikdavo mieste keletą kartų per savaitę, toks ir buvo bendravimas. Jai yra žinoma, kad 2019 m. gruodžio mėnesį buvo užfiksuoti du kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos padarė I. J.. Vėliau automobiliu naudojosi ji ir visi Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo registruoti jos vardu. Buvo pakeistas automobilio valdytojas, kad žmogui nepridaryti problemų, ir kad baudos eitų ant automobilio valdytojo. Visą laiką ji buvo automobilio valdytoja. Pagarsinus duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji tiksliai negalėjo pasakyti, ar davė tokius parodymus. Ji prieš tai važinėjo su senesniu Range Rover, o dar prieš tai irgi su visureigiu, tai žinojo koks tai automobilis. Šis automobilis yra 2014 metų, dyzelis. Neatitikimai dėl nurodytos sumos, kurią paskolino-padovanojo tėvai atsirado tada, kai pareigūnai ne taip surašė jos parodymus, ji jų netaisė ir pasirašė po parodymais.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos V. S. parodymų matyti, kad 2019 m. pabaigoje nusprendė įsigyti automobilį. Visą reikalingą automobiliui įsigyti pinigų sumą 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų ji pasiskolino iš savo tėvų N. S. ir I. S. pagal žodinį susitarimą. Visus pinigus jai tėvai perdavė 2019 m. rugsėjo ar spalio mėn., kada tiksliai nebeatsimena. Pinigus perdavė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal internetiniame portale „Autoplius“ rastą skelbimą ji išsirinko patinkantį automobilį Land Rover ir paskambino skelbime nurodytu telefonu. Kokiu tel. numeriu skambino, neatsimena, jo neišsaugojo ir nurodyti negali. 2019 m. lapkričio mėn., tikslios datos neatsimena, su jai nepažįstamu automobilio pardavėju vardu A., pavardės nežino, susitiko šalia Vilniaus esančioje aikštelėje, tikslaus adreso nežino, kur ji apžiūrėjo norimą įsigyti automobilį. Apžiūrėjus automobilį su pardavėju susitarė, kad už jį ji jam sumokės nuo 34 000 iki 36 0000 eurų, kiek tiksliai neatsimena, nes tuo metu laukėsi ir po gimdymo jai yra sutrikusi atmintis. Po automobilio apžiūros ji sumokėjo pardavėjui avansą, tačiau kiek tiksliai pinigų sumokėjo, neatsimena. Ar mokėjo grynaisiais ar bankiniu pavedimu, neatsimena. Savaitės bėgyje po avanso sumokėjimo, ji telefonu vėl susitarę su juo nuvyko į Vilniaus „Regitra“, kur sumokėjo likusią pinigų sumą, kiek tiksliai neatsimena, iš viso su avansu pagal ją sumokėjo ne mažiau kaip 34500 eurų. Sumokėjus pinigus buvo sudaryta automobilio pirkimo pardavimo sutartis jos draugės J. P. – A. vardu, pagal jai jos išduotą įgaliojimą. Po sandorio įforminimo, pardavėjas jai perdavė automobilį, kuriuo ji naudojasi iki šiol. Automobilį Land Rover, (duomenys neskelbtini) įsigijimą įformino ne savo, o J. P. – A. vardu, kadangi tuo metu laukėsi ir manė, kad taip geriau. Su I. J. susipažino maždaug prieš tris metus klube, pavadinimo neatsimena, buvusiame Klaipėdoje, Turgaus gatvėje. Po pažinties, su I. J. palaikė draugiškus santykius, tačiau kartu negyveno ir negyvena. I. J. jai yra tiesiog draugas, jos išlaikymu jis nesirūpina ir materialinės pagalbos jai neteikia. Kadangi jie yra su I. J. draugai, kai jis paprašydavo, ji duodavo pasinaudoti savo automobiliu Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. vairuojant jos automobilį, jis padarė kelių eismo pažeidimus ir už tai gavo baudą. Kad I. J. yra atimta teisė vairuoti automobilius, ji nežinojo. Kad yra priimtas nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises sužinojo tik dabar. Kadangi ji neturi teisnių žinių, ji nežino, ar gali prisiimti atsakomybę saugoti automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai reikalinga teisininko konsultacija, todėl prašo šį klausimą atidėti iki ji galės pasitarti su advokatu (t. 11, b. l. 137-138).

 

Liudytojas R. B. (R. B.) teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta I. J., su juo susipažino prieš kokius 5 metus kažkur mieste. Dirbo kartu, jis buvo direktorius, o I. J. buvo darbuotojas. Susipyko dėl darbinio konflikto ir nutrūko bendravimas. Pistoletą pareigūnai rado pas I. J. kotedže, nes pas jį gyveno. Pistoletą įsigijo senai, tada nereikėjo leidimų ir dabar nežinojo, kad dujiniams ginklams reikalingi leidimai. Jis su I. J. tuo metu gan artimai bendravo. Jis grįžęs po mokslų Vilniuje neturėjo kur gyventi ir I. J. pasiūlė pagyventi pas jį už šiokį tokį atlygį. Jis buvo po avarijos, po kojos operacijos, jam reikėjo padėjėjo. Kai persikraustė pas jį, pasidėjo pistoletą į spintelę, taip jis ten ir gulėjo. Adreso tiksliai neatsimena, atrodo (duomenys neskelbtini). Pas jį gyveno kažkur 5-6 mėn. Dėl būsto nuomos pasirašė sutartį ofise, kurią surašė I. J.. Prieš tai, po mokyklos mokėsi ir gyveno Vilniuje. Gyvendavo tai pas tėvus, tai pas draugus. Pistoletą vadindavo „Major“. Turėjo dar šovinių, jų skaičiaus nepasakys, taip pat neatsimena jų dydžio. Pirko tą pistoletą iš žmogaus kažkur prie Tilžės turgaus už 200-300 litų. Išsikraustant visų daiktų nesusirinko, nes buvo mintis pas I. J. dar grįžti. Vėliau su kitu draugu išsinuomojo (duomenys neskelbtini) butą, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsimena savo parodymus, supranta, kad davė priesaiką dėl melagingų parodymų, tvirtina, kad šie jo parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pat parodymus, bet buvo ir antriniai parodymai. Jis buvo apklaustas pareigūnų du kartus. Pirmieji jo parodymai buvo tokie pat, kaip apklauso teisme metu. Jo parodymai pasikeitė, nes jis su I. J. susipyko ir jis jam norėjo pakenkti, todėl davė antrinius parodymus. I. J. jam turėjo duoti tris tūkstančius eurų, bet jis tempė laiką, todėl ir sugalvojo jam pakenkti per darbą. Neatsimena už ką jis tuos pinigus turėjo jam paduoti, kažkoks buvo kilęs konfliktas dėl darbo. Supranta, kad dėl melagingų parodymų jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Jis tiesiog nenori, kad nekalti žmonės per jį kentėtų. Vėlesni parodymai buvo pateikti jo iniciatyva. Parodė, kad informavo pareigūnus, kad davė neteisingus parodymus, parašė, kad apšnekėjo I. J.. Yra treti jo parodymai, kuriuos jis nešė į prokuratūrą. Pareiškime buvo nurodyta, kad antriniai jo parodymai yra neteisingi, o pirminiai teisingi. Pridavė šį dokumentą į priėmimą, uždėjo antspaudą ir sakė, kad perduos. Patvirtina, kad ginklas yra jo. Ginklas buvo juodas ir metalinis. Kai į Vilnių vežėsi pistoletą, jis buvo su dėklu, bet pas I. J. jis buvo padėtas be dėklo, kiek atsimena. Ginklą buvo palikęs spintelėje prie lovos.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų specialiuoju liudytojo apklausto R. B. parodymų matyti, kad maždaug prieš du metus, kada tiksliai neatsimena, viename iš Klaipėdos naktinių klubų jis susipažino su I. J., su kuriuo bendrauja ir dabar. Maždaug tuo laiku jis baigė mokslus Vilniuje ir grįžo gyventi į Klaipėdą. Iš pradžių gyveno pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio tai laiko, 2018 m. sausio mėn. I. J. pasiūlė apsigyventi pas jį, nes jis buvo po automobilio avarijos, sunkiai judėjo ir jam reikėjo pagalbos. Su I. J. susitarė, kad jis gyvens jo kotedžo antrajame aukšte. Nuomos sutartį surašė pats I., jam reikėjo po ja tik pasirašyti. Jam priklausė kambarys ir vonia antrajame aukšte, o I. gyveno pirmajame aukšte. Koks tikslus adresas nežino, tik žino, kad (duomenys neskelbtini). J. I. buvo davęs vieną raktą nuo namo durų ir dar garažo vartų pultelį su raktu. Jis po I. gyvenamą buto dalį mažai vaikščiojo, užeidavo tik į virtuvę. O I. daugiausiai gulėjo savo lovoje prie laiptų, nes, kaip jau minėjo, jam buvo sunku judėti dėl kojos traumos. Kartu su I. jis gyveno pusę metų, praktiškai tol, kol pilnai jam sugijo koja, po to vėl išsikraustė pas tėvus. Kol gyveno su I., jam už nuomą mokėdavo kas mėnesį po 100 eurų. Pagyvenus kurį laiką pas tėvus, 2019 metų pradžioje jis su V. C. išsinuomojo 1 kambario butą (duomenys neskelbtini). Tačiau kas buvo nuomotojas nežino, nes nuomos sutartis buvo sudaryta draugo V. C. vardu. Jis yra 29-30 metų amžiaus, tačiau jie susipyko ir jis iš buto išsikraustė, o draugas išvyko dirbti į Norvegiją. 2019-05-03 švęsdamas savo gimtadienį pametė savo mobilų telefoną, prarado visus turėtus kontaktus, todėl kaip paskambinti V. C. jis nežino. Šiuo metu vėl grįžo gyventi pas tėvus į Ketvergius. Šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Abi bendrovės vykdė automobilių remonto veiklą, tačiau abi jos veiklos nebevykdo. Faktiškai jokios veiklos nevykdo, tik esant reikalui pasirašo po I. J. paruoštais dokumentais, nes šios abi bendrovės jam ir priklauso, o jis yra tik formalus direktorius ir vykdo I. J. jam pavestas užduotis. 2019 metų balandžio mėn. tikslios datos neatsimena, jam paskambino I. J. ir paprašė atvažiuoti į jo ofisą, esantį Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., šalia (duomenys neskelbtini) degalinės pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, tikslaus adreso nežino. Kaip tiksliai vadinasi jo ar jo žmonos logistikos įmonė neatsimena. Susitikimo metu jis jo paklausė apie jo dujinį pistoletą, nes kaip jam paaiškino I., dabar jis per jį turi problemų. Tik tuo metu, kai I. pasakė apie dujinį pistoletą, prisiminė, kad pas jį namuose, nuomoto kambario antrajame aukšte prie miegamojo lovos esančios komodos - spintelės stalčiuje paliko savo dujinį pistoletą su šoviniais. Kiek tiksliai buvo dujiniam pistoletui skirtų šovinių nebeatsimena, tik žino, kad dalis buvo dujiniai, kiti su guminiais šratais. Tiek dujinį pistoletą, tiek šovinius pirko iš jam nepažįstamo žmogaus pagal skelbimą. Gali būti, kad pirko ir parduotuvėje, kol buvo galima laisvai įsigyti. Kada tiksliai pirko ir kiek mokėjo neatsimena, kiek prisimenu dujinio pistoleto pavadinimas buvo „Major“, juodos spalvos. Kiek tilpdavo šovinių į dėtuvę, jis neprisimena, pagal jį, kad vienas šovinys. Jis visą laiką manė, kad leidimai reikalingi tik koviniams ginklams, o dujinius ginklus galima laikyti laisvai, be leidimų. Tik kai I. pasakė, kad dabar turi per jį problemų suprato, kad jo dujiniam pistoletui su šoviniais taip pat buvo reikalingas leidimas, kurio jis niekuomet ir neturėjo. Jei būtų žinojęs, kad reikalingas leidimas, būtinai būtų jį įsigijęs arba pardavęs. Paprasčiausiai dujinį pistoletą, kai kraustėsi pas I., atsivežė kartu su savo daiktais ir pasidėjo į stalčių kambaryje, kuriame gyveno. O kai išsikraustė, paprasčiausiai nepatikrino visų stalčių ir pistoletą paliko I. namuose. Supratęs, kad per savo aplaidumą padarė draugui bėdos, nusprendė nevengti, o prisiimti atsakomybę. Todėl kartu su I. parašė jo paaiškinimą, kuriame jis išdėstė savo prisipažinimą, kad dujinis pistoletas, kurį pareigūnai rado pas I., priklauso jam, o ne I. J.. Labai gailisi, kad savo nerūpestingu elgesiu sudarė problemų I. J.. Nuoširdžiai gailisi, kad laiku nepasirūpino leidimu laikyti dujinį ginklą su jo šoviniais ir taip pažeidė ginklų laikymo sąlygas (t. 2, b. l. 27-28).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo R. B. parodymų matyti, kad jis paneigė savo 2019-05-06 duotus parodymus ir parodė, kad 2019 metų balandžio mėn. viduryje, tikslios datos neatsimena, jam paskambino I. J. ir pasiūlė susitikti pakalbėti. Susitarė susitikti jo darbovietėje, esančioje Klaipėdoje prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., šalia (duomenys neskelbtini) degalinės pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, tikslaus adreso nežino. Susitikimo metu I. J. papasakojo, kad turi problemų dėl jo namuose adresu (duomenys neskelbtini) kratos metu rasto dujinio pistoleto su šoviniais, kurių laikymui jis neturėjo leidimo. I. J. paaiškino, kad jis jau yra teistas, todėl bet kokia nauja byla gali sugriauti jo gyvenimą, prašė jam padėti ir pasakyti pareigūnams, kad kratos metu jo namuose rastas dujinis pistoletas su šoviniais priklauso jam (R. B.). I. J. paaiškino, kad už dujinio pistoleto su šoviniais laikymą be leidimo bus paskirta administracinė atsakomybė, o paskyrus baudą pažadėjo ją sumokėti. Kadangi niekuomet nėra turėjęs jokio ginklo, I. J. internete surado jo turėto dujinio pistoleto nuotrauką ir ją parodė, kad žinotų, kaip pistoletas atrodė. Įtikintas I. J., sutiko jam padėti ir prisiimti atsakomybę už dujinio pistoleto su šoviniais laikymą be leidimo. Po sutikimo padėti I. J., praėjus kelioms dienoms jis vėl pasikvietė į savo ofisą, kur davė pasirašyti jau atspausdintus dokumentus. Pateiktuose pasirašyti dokumentuose buvo patalpų adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis sudaryta tarp jo ir I. J. bei paaiškinimas, kuriame buvo parašyta, kad tarimai turėjo dujinį pistoletą su šoviniais kurį tariamai palikau nuomotose iš I. J. patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino I. J., šitie dokumentai turi būti pateikti pareigūnams, kaip įrodymas, kad dujinis pistoletas priklauso jam, o ne I. J.. Jo paso kopiją I. J. turėjo jau seniau, kai dar darbinosi į jo valdomas įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašius po I. J. pateiktais dokumentais, smulkiai instruktavo, ką turės pasakoti policijos pareigūnams apie tariamai paliktą dujinį pistoletą adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio tai laiko su juo susisiekė pareigūnas ir pakvietė atvykti į apklausą. 2019-05-06 atvyko į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kur buvo įteiktas prokuroro nutarimas apklausti specialiuoju liudytoju. 2019-05-06 apklausos metu pareigūnui papasakojo I. J. išgalvotą istoriją apie tai, kaip tarimai gyveno kartu su adresu (duomenys neskelbtini), kur ir paliko dujinį pistoletą su šoviniais. Po apklausos praėjus kuriam tai laikui dar kartą permąstė savo poelgį ir suprato, kad I. J. jį apgavo, kadangi už dujinio pistoleto laikymą yra numatyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Todėl 2019-05-31 atvyko į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kur pateikė prašymą panaikinti ankščiau duotus neteisingus parodymus, kad dujinis pistoletas su šoviniais rastas I. J. namuose adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Iš tikro niekuomet gyvenime nėra turėjęs jokių ginklų ar šovinių. Pas I. J. adresu (duomenys neskelbtini) tik kelis kartus svečiavosi, niekuomet ten nėra nakvojęs ir su juo niekuomet nėra gyvenęs. Visą laiką gyveno kartu su tėvais. Istoriją apie tariamą dujinio ginklo palikimą sugalvojo I. J. ir apgaule įkalbėjo ją papasakoti pareigūnams. Nuoširdžiai gailisi, kad įkalbėtas I. J. 2019-05-06 specialaus liudytojo apklausos metu davė žinomai neteisingus parodymus, nes niekuomet jokio dujinio pistoleto ir šovinių nėra turėjęs ir kambario iš I. J. nesinuomojo. I. J. pateiktus pasirašyti dokumentus - patalpų nuomos sutartį ir savo paaiškinimą pasirašė suklaidintas I. J., nesuprato, kad tai gali sukelti kokias nors žalingas pasekmes, nes paprasčiausiai norėjo padėti draugui (t. 2, b. l. 32-33).

 

Liudytoja M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nelabai supranta dėl ko yra iškviesta. Ji nežino su kuo sūnus bendrauja, jis su ja kartu negyvena jau kokius 7 metus, tik retkarčiais atvyksta. Dabar sūnus gyvena Vilniuje. Kai sūnus mokėsi mokykloje, tai gyveno kartu. Kai baigė mokyklą, išvažiavo į Vilnių mokytis. Grįžęs gyveno tai pas draugą, tai pas merginą. Kai persikraustė į namą, sūnus su jais nebegyveno. Būdavo, kad savaitę nebūdavo, būdavo, kad tris naktis nakvodavo. Kartais tvarkydavo jo kambarį, tačiau ginklo pas jį nėra mačiusi. Jis nieko nepasakodavo, kur važiuoja, ką veikia, su kuo bendrauja. Ji galvojo, kad sūnus nesinuomoja buto, nes jis išvažiuodavo ir vėl grįždavo. Kartais padėdavo jam lagaminą susidėti, jei išvažiuodavo ilgesniam laikui, o išvažiuojant kelioms dienoms, jis pats susidėdavo daiktus.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos M. B. parodymų matyti, kad jų šeima prieš 4 ar 5 metus iš (duomenys neskelbtini), persikraustė gyventi į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno su vyru N. B. ir vaikais J. B. ir R. B.. D. J. gyvena savarankiškai ir kartu nebegyvena. S. R. dar ėjo į mokyklą, todėl jis gyvena su jais, turi atskirą savo kambarį. Tam tikru laikotarpiu buvo išvykęs mokytis į Vilnių. Taip pat turėjo gal tris merginas, su kuriomis draugavo ir kai kada likdavo pas jas nakvoti. Daugiausiai namuose yra nebuvęs 2 savaites, o po to vėl grįždavo ir gyvendavo kartu. Kiek jai žinoma, jis niekuomet nėra gyvenęs kartu su kokiu nors draugu ar drauge. Kai jis 2017 metais baigė mokslus Vilniuje, nuolatos gyveno kartu ir jokio buto nesinuomojo. Asmens vardu I. J. nepažįsta ir su juo nėra bendravusi. Ar šis asmuo yra jos sūnaus draugas nežino. K. R. gyvena jos namuose, tvarko jo kambarį, kuriame niekuomet nėra mačiusi ar radusi pistoletą ar kitą kokį nors ginklą. Kiek jai žinoma, jis (sūnus) niekuomet nėra turėjęs ar pirkęs dujinį pistoletą. Pastaruoju metu vyras N. dirba Kaune ir į namus grįžta tik savaitgaliais, tačiau jis niekuomet nėra pasakojęs, kad sūnus R. turėtų ginklą (t. 2, b. l. 35-36).

 

Liudytoja J. P. – A. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilis Range Rover yra užrašytas jos vardu, bet jis yra jos labai geros draugės. Jos sudarė įgaliojimą ir V. S. nusipirko Vilniuje automobilį. Žino, kad ji tuo metu turėjo problemų, buvo nėščia, ji paprašė jos pagalbos, ji jai neatsakė. Ji ją pažįsta daug metų, pasitiki ja ir jai nesunku buvo jai padėti. Žinojo už kokią kaina buvo pirktas automobilis, bet dabar neatsimena. Automobilis buvo pirktas kažkur prieš porą metų. Būna, kad kartais ji pasiima automobilį, bet juo naudojasi V.. Automobilis tebėra užrašytas jos vardu. Užrašė ją automobilio valdytoja, kad jai neitų baudos. Nuvažiavo į Regitrą ir joms viską sutvarkė. Kartais ir dabar, nors V. ir yra automobilio valdytoja, per klaidą ateina bauda jai, ji perskambina ir perregistruoju baudą V. vardu. Kai ji paprašo, V. jai duoda automobilį, bet, ar V. duoda kažkam kitam, tai negali pasakyti. Jei būna kažkokios baudos, policijos pareigūnai retai kreipiasi į ją, dažniau į V., nes ji jau seniai yra perrašyta kaip automobilio valdytoja. Tokios baudos, kurioje būtų nurodyta, jog I. J. yra pažeidėjas, ji nebuvo gavusi. Jei neatėjo bauda jai, tai atėjo bauda V.. Kaip automobilio valdytoja V. perrašyta maždaug po keturių mėnesiu po automobilio pirkimo. Ji buvo nėščia, kai pagimdė, grįžo į Klaipėdą ir jos viską sutvarkė. Ji nėra mačiusi, kad I. J. gyventų su V.. Jos tikrai kiti asmenys neprašė nupirkti šį automobilį.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos J. P. – A. parodymų matyti, kad 2019 m. gruodžio mėn. tikslios datos neatsimena, jos sena draugė V. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė pagalbos užregistruojant jos įsigytą automobilį jos vardu. Ji tuo metu kaip tik laukėsi, buvo sudėtingas nėštumas, negalėjo lankytis įvairiose įstaigose, todėl jos paprašė, kad ji jai padėtų ir jos įsigytą automobilį įformintų jos vardu. Ji sutiko padėti savo senai draugei, kuri tuo metu gyveno Vilniuje. Kadangi V. S. automobilį pirko Vilniuje, kad jai nereikėtų vykti iš Klaipėdos į Vilnių, ji 2019 m. gruodžio mėn., tikslios datos neatsimena, surašė įgaliojimą V. S. suteikiantį teisę savaitę laiko įgyti turtą jos vardu. Įgaliojimą patvirtino notarinėje kontoroje Klaipėdoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, tikslaus adreso ir notarės pavardės neatsimena. Notaro patvirtintą įgaliojimą ji įdėjo į voką ir per Klaipėdos autobusų parko siuntų tarnybą išsiuntė V. S. į Vilniaus autobusų stotį. Kadangi ji pati automobilio Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepirko ir su jo pardavėju nebendravo, negali pasakyti kiek tiksliai ir kam buvo sumokėti pinigai, kada ir kaip už jį buvo atsiskaityta, kur vyko automobilio perdavimas ir panašiai. Visas minėtas aplinkybes jos manymu geriau galėtų paaiškinti pati V. S.. Kiek žino, automobilio įsigijimas jos vardu pagal V. S. išduotą įgaliojimą buvo įregistruotas Vilniaus „Regitra“. Ji minėtu automobiliu nesinaudoja, juo naudojasi V. S.. Be to, po automobilio įregistravimo jos vardu jai pradėjo eiti administracinės baudos už įvairius pažeidimus, kurių ji nepadarė. Kad jai nebūtų skiriamos baudos, ji Klaipėdos „Regitroje“ įregistravo V. S. automobilio Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, nes faktiškai V. S., o ne jai tas automobilis ir priklauso. V. S. 2020 m. vasario mėn., po gimdymo praėjus 5 dienoms iš Vilniaus persikraustė gyventi į Klaipėdą. Ji šiuo metu gyvena nuomojamame, naujai pastatytame dviejų aukštų kotedže, esančiame netoli „(duomenys neskelbtini)“ kapinių Klaipėdoje, tikslaus adreso nežino. Su kuo tiksliai šiuo metu gyvena V. S., ji nežino, tik žino, kad ji su savo buvusiu vyru išsiskyrė, o po gimdymo iš Vilniaus persikraustė gyventi į Klaipėdą, iš kur ji ir yra kilusi. Kiek jai žinoma, kurį laiką V. S. draugavo su I. J., tačiau, ar jie kartu gyveno, ji nežino. Kiek jai yra užsiminusi V. S., kad dabar gimęs vaikas yra ne jos buvusio vyro, o kas yra jos vaiko, vardu N., tėvas, jai nesakė ir ji nežino (t. 11, b. l. 134-135).

 

Liudytojas Š. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad šią bylą atsimena, šios bylos tyrėjas buvo nuo pradžios iki pabaigos. Kas dėl I. J., tai jis sugeba sudaryti tokį įspūdį, kad turi daug turtų, laivų, jachtų, bet iš tikrųjų neturi nieko, net namų. Visą turtą valdė jo artimieji ir giminaičiai. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad visi, kurie turėjo kažkokių reikalų su I. J., kažkaip nukentėjo. Dėl ginklo, tai pirmos apklausos metu I. J. pripažino, kad tas ginklas yra jo. Vėliau antros apklausos metu, ar atnešęs kokius dokumentus, I. J. pasakė, kad ne taip pasakė, kad suras žmogų, kuris prisiims atsakomybę. Buvo užklausta policijoje dėl licencijų ir buvo gauti duomenys, kad licencija buvo panaikinta. Vieni šaudmenys buvo nuo to rasto ginklo, o kiti - nuo to, kuriam buvo panaikinta licencija. I. J. labai išsamiai paaiškino, kad kai jam tą licenciją panaikino, jis tą senąjį ginklą pardavė ir įsigijo naują. Po to atsirado iš vienos jo valdomų įmonių statytinis direktorius R. B.. Iš pradžių R. B. sakė, kad tas ginklas yra jo, po to, kai buvo paaiškinta, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už šio ginklo laikymą, jis pasakė, kad I. J. jį suklaidino nurodydamas, kad jam gresia tik administracinė atsakomybė. R. B. iš pradžių buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, tada jis buvo įspėtas, jog gresia baudžiamoji atsakomybė. Po to buvo apklaustas kaip liudytojas, kur nurodė, kad buvo suklaidintas I. J., o po kažkiek laiko, kai R. B. jau buvo atleistas iš I. J. valdomos įmonės, jis, ar atvyko, ar buvo atsiuntęs raštu, kad nori vėl atkeisti tuos parodymus. Dėl antrosios apklausos, jam atrodo, jis pats parodė iniciatyvą. Parodė, kad jį apgavo, kad jam bus surašytas tik administracinių nusižengimų protokolas ir viskas. Nurodžius, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė, jam atrodo, kad praėjo ne ilgas laiko tarpas ir jis pats parodė iniciatyvą dėl savo parodymų. Parodymuose R. B. nurodė, kad tik svečiuose yra buvęs pas I. J.. Buvo nuvažiavę į R. B. tėvų namus patikrinti, kur jis gyvena, tai išsiaiškino, kad ten jis ir gyveno. Paaiškėjo, kad vienu metu R. B. gyveno su mergina, o ne su kažkokiu vaikinu. Jis pats buvo nuvykęs apsižiūrėti, kur gyvena R. B., o namuose buvo apklausta ir jo mama. Buvo pateikę ir nuomos sutartis, nors I. J. neturėjo teisės sudaryti tos nuomos sutarties, nes ne jo tas turtas tebuvo. Jis pats nedalyvavo kratos metu pas I. J.. Abu ginklai buvo C kategorijos ir dalis tų rastų šaudmenų atitiko ankstesnio ginklo, kuriam buvo išduota licencija. Rastas ginklas buvo kitoks nei turėtoje licencijoje. Rastas ginklas pagal kategoriją atitiko turėtą licenciją. Ginklas naudoja tam tikro kalibro ir formato šaudmenis. Buvo rasti šaudmenys, tapatūs ankstesniam turėtam ginklui. Kiti šaudmenys buvo pritaikyti rastam ginklui. Per apklausą R. B. mama parodė, kad jie turėjo butą, jį pardavė ir pasistatė namą. Dukra ištekėjo ir nebegyveno tame name, o sūnaus buvo pastovi gyvenamoji vieta. Negyveno tik tada, kai mokėsi Vilniuje, o kai grįžo, vėl gyveno savo kambaryje. Ten buvo gyvenama, buvo ir R. B. daiktai, tiktai jo pačio tuo metu nebuvo. Atvykęs antrai apklausai R. B. iš karto paaiškino, kad buvo suklaidintas, kad jam gresia tik administracinė atsakomybė, o kai sužinojo apie baudžiamą atsakomybę, pakeitė parodymus, nebesutiko prisiimti vaidmens. Antros apklausos metu nežadėjo R. B., kad nematys jo pažeidimų, jei jis pakeis parodymus. Pirmos apklausos metu R. B. nebuvo įspėtas, kai buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, o antrą kartą jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybė ir jis prisiekė, kai buvo apklaustas liudytoju. Automobiliu, kuriam buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, I. J. naudojosi. Pats asmeniškai matė, kaip jis su advokatu atvykdavo į procesinius veiksmus su šiuo automobiliu. Gyvena viename mieste, yra atsistoję greta šviesoforo ir matė, kaip I. J. sėdėjo prie šio automobilio vairo. R. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo dar viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių apklausta ir parodė, kad ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo faktiškai valdoma I. J. ir jis manipuliuoja tais direktoriais.

 

Liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog dukra įsigijo automobilį Range Rover, valstybinių numerių neatsimena, atsimena tik skaičius (duomenys neskelbtini). Tai yra jos asmeninis automobilis, ji juo vežioja ją ir vaikus. Dukra prašė jos paskolinti pinigų, o ji su vyru turėjo tokią galimybę ir paskolino jai 2019 metais, tada buvo šalta spalio – gruodžio mėn., 20 tūkst. eurų. Tyrėjas jos klausė, ar davė pinigų, pasakė, kad davė, bet nenurodė sumos, o jis to neužrašė. 2019 metais vyras uždirbdavo apie 6000 eurų, ji uždirbdavo apie 600 eurų. Turėjo santaupų, kai ką pardavė, kažką įgijo. Dukrai pinigus paskolino namuose, buvo 50, 100 ir 200 eurų kupiūros. Niekas kitas nedalyvavo pinigų skolinimo metu. Buvo pardavę sodo sklypą už panašiai 10 tūkst., taip pat turėjo santaupų. Sklypas buvo deklaruotas, moka mokesčius. Tyrėjui nurodė, kad lietuvių kalbos gerai nemoka, nes jos nesimokė, bet vertėjo jai nepaskyrė. Jis sakė, kad kažkaip pats. Apklausos metu parodymus davė rusų kalba. Tyrėjas apklausos protokolo jai neskaitė, davė paskaityti jai, bet ji atsisakė skaityti, nes nemoka lietuvių kalbos ir pasirašė neperskaičiusi. Anksčiau dukra automobilio nepirko, ji važinėjosi jų automobiliais ir jie neprieštaravo. Ji pirmą kartą skolinosi pinigų. Apklausos metu apie jokius pinigus ar baldus nekalbėjo. Apie vyro darbo aplinkybes nurodė, kad suvirintojai užsienyje gauna daugiau nei jūreiviai, o apklausoje viskas nurodyta atvirkščiai. Minėjo, kad vyras dirba užsienyje, o apie pinigus kalbos nebuvo. Apie 30 tūkst. sumą kalbos nebuvo, klausė tik, ar skolino, sakė, kad skolino, bet sumos nenurodė. Ji 25 metus dirbo virėja, o dabar pagal invalidumą dirba valytoja „(duomenys neskelbtini)“. Spalio mėnesį buvo atleista, o nuo gruodžio mėnesio įmonė pradėjo vadintis „(duomenys neskelbtini)“. 2019 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Uždirbdavo nuo 600 iki 1000 eurų, viskas priklausė nuo sveikatos.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos I. S. parodymų matyti, kad ji kartu su vyru N. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jie turi dvi dukras V. ir V., kurios yra suaugusios ir gyvena atskirai. D. V. gyvena Amerikoje, o V. K., tačiau kur, tiksliai nežino, nes su ja nepalaiko santykių. 2020 m. vasario mėn. dukrai V. gimė trečias vaikas, tačiau ji jo dar nėra mačiusi. Su kuo ji gyvena ir kas yra jos trečio vaiko tėvas, ji nežino ir jo nėra mačiusi. Kol vyras N. dirbo mechaniku laivuose, gaudavo gerą atlyginimą ir kartais dukroms padėdavo finansiškai, kažkada seniau dukrai V. yra nupirkusi baldus, kai ji dar gyveno Vilniuje, už kokią sumą tiksliai neatsimena. Paskutinį kartą dukrai V. S. padėjo finansiškai, seniau nei prieš du metus, kai jai davė apie 6000 eurų, kiek tiksliai neatsimena, mašinai įsigyti. 2019 metais dukrai V. S. 30 000 eurų nedavė ir neskolino. Kokį automobilį ji turi, ar 2019 metais įsigijo, ji nežino, kokiu automobiliu ji naudojasi ji nežino ir paaiškinti negali. Jie patys naudojasi 2007 m. gamybos Lexus RX400 ir 2007 m. gamybos Land Rover Sport. Vyras jūreiviu nebedirba apie 5 metus, pastaruosius du metus dirbo suvirintoju ir gaudavo mažesnį jei jūrininko atlyginimą, o nuo 2020-05-01 išėjo į pensiją (t. 11, b. l. 140).

 

Specialistė R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji atliko tyrimą ir pateikė abi specialisto išvadas, t. y. 2019 m. vasario 26 d. Nr. 04/12-2-3-2190 ir 2019 m. rugsėjo 17 d. papildomą specialisto išvadą Nr. 04/12-2-3-2190, kurias tvirtina. Šios išvados buvo atliktos pagal jai pateiktas užduotis. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. birželio 9 d. 258 PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos ūkio subjektų vardu, kurias panaudojo statybinių medžiagų pirkimui pagrįsti, buvo įtrauktos į apskaitą ir užregistruotos dviejų atskaitingų asmenų R. ir M. avansinėse apyskaitose (2019-02-26 spec. išvados 8 psl.). Avansinės apyskaitos yra surašomos atskaitingų asmenų piniginių lėšų panaudojimui pagrįsti. Jie surašo šiuos pinigų priėmimo kvitukus pagrįsti, kur panaudojo pinigines lėšas. Visos šitos medžiagos buvo nurašytos pagal statybinių medžiagų nurašymo aktus, kuriuose yra nurodyta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašė tas medžiagas. Tačiau atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, liudytojų apklausos protokolus, surinktą priešpriešinę informaciją nustatyta, kad šios medžiagos nebuvo panaudotos konkrečiam objektui. Subrangovai teigė, kad jokių medžiagų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems neteikė ir nepardavė. Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, medžiagos nebuvo nurašytos. Šie subrangovai darbus atliko savo medžiagomis. Tai buvo nustatyta pagal nurašymo aktus. Yra nurašymo aktai, kuriuose nurodyta pagal kokią sąskaitą faktūrą buvo nurašytos tos medžiagos. Kiekvienoje sąskaitoje faktūroje yra nurodyta medžiagų savikaina, vertė ir išskirtas PVM. PVM deklaracijoje šis išskirtas PVM yra deklaruotas kaip prekių įsigijimas. 35 laukelyje yra nurodomas atskaitomas PVM, o 25 laukelyje yra nurodomas įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo V. P. pateiktus pirminius dokumentus, pagal kiekvieną PVM sąskaitą-faktūrą yra išskirtas V. S. išvadoje yra pateiktos lentelės, kuriose nurodyta avanso apyskaitose dviejų darbuotojų kokios yra pirktos prekės ir kokia yra PVM suma. Kiekvieną mėnesį pagal šias PVM sąskaitas-faktūras yra nurodyta kokie neteisingi duomenys yra pateikti PVM deklaracijose. Buvo tikrinama kiekviena sąskaita. Kokios sąskaitos buvo įtrauktos jos niekas neklausė, ji neatlieka auditinio patikrinimo. Ji atsako į klausimus, kurie jai yra pateikti užduotyje ir vertina kokie jai yra pateikti dokumentai. Yra sutikrinama kiekviena sąskaita, nes tų sąskaitų nebuvo labai daug, jos buvo sutikrintos ir pažiūrėtos kaip užregistruotos. Yra pateiktos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriose 25 eilutėje yra deklaruota už 2016 m. rugpjūčio mėnesį pirkimo PVM 23 198 tai yra pateiktas registras pirkimo PVM, kuriame buvo pateiktos visos užregistruotos PVM sąskaitos-faktūros. Iš šitų PVM sąskaitų-faktūrų išrinko sąskaitas, kurios buvo įtrauktos į medžiagų nurašymo aktus ir į pardavimo PVM sąskaitas-faktūras. Registras yra prie įmonės dokumentų. Jie neturi galimybės dėti visą įmonės buhalterinę apskaitą, deda tai, kas yra aktualu. Avansinėje apyskaitose buhalterė yra gražiai nurodžiusi sąskaitų korespondenciją. Yra sąskaitos debetas ir kreditas. Darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal tai, kaip liudytojas nurodė savo parodymuose. Buvo skaičiuojama, kad pradėjus dirbti J. J. (B.) gavo pirmą mėnesį 500 Eur, sekantį mėnesį jai buvo pakelta iki 600 Eur (už rugsėjį), o sekantį mėnesį pakelta iki 700 Eur (du mėnesius), o gruodį gavo 1000 Eur. Ji taip parodė savo 2019 m. gegužės 7 d. liudytojos papildomos apklausos protokole.

Abi pateiktos specialisto išvados yra galiojančios. Pagal kiekvieną specialisto išvadą yra nurodyta atskirai patirti nuostoliai. Kadangi pirmoje specialisto išvadoje yra skaičiuotas tik vienam darbuotojui darbo užmokestis, o kitoje specialisto išvadoje skaičiuoti keliems darbuotojams darbo užmokesčiai, tai nuostolis būtų padarytas sudėjus abi specialisto išvadas. Darbo užmokesčio išmokėjimas yra neapskaitytas nurodomas atsižvelgiant į liudytojų apklausos protokolus. Jei yra buhalterinės apskaitos dokumentai, tai darbo užmokestis bus apskaitytas pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. Jau jie yra įtraukti į apskaitą. Neįtrauktų į apskaitą ir neapskaitytų apskaitos dokumentais, fiksuota tik pagal liudytojų apklausos protokolus. Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 dėl kasos darbo organizavimo ir kaso operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo, 4 punkte yra nurodyta, kad išmokami kasos pinigai tik pagal kasos išlaidų orderius arba pridėtus prie jų žiniaraščius. Čia atlyginimai buvo išmokėti grynaisiais pinigai, kurių nepagrindė kasos išlaidų orderiais. Iš kasos nenurašyti, iš banko sąskaitų neišmokėti, todėl ir yra parašyta, kad negalima nustatyti iš kokių piniginių lėšų. Nebuvo tokio klausimo specialistui užduota, todėl nebuvo tirta kokios piniginės lėšos buvo išgrynintos nuimant pinigus kortelės pagalba. Apie piniginių lėšų išėmimą iš banko sąskaitos nebuvo tirta, nes nebuvo tokio klausimo. PVM sąskaitose-faktūrose nėra būtini parašai. Ji tikrino pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, pagal užduoties nurodytą preambulę ir pagal šiuos dokumentus, buvo tikrintos pagrinde avanso apyskaitose nurodytos PVM sąskaitos-faktūros ir kitos. Ištirtoms PVM sąskaitoms-faktūroms netaikomas atvirkštinio PVM mechanizmas pagal 96 str. Rašytiniai įrodymai patvirtinantys parodymus, kokias pinigų lėšas išmokėti E. R. nurodydavo I. J., buvo pateiktas liudytojo apklausos protokole. Buvo atsižvelgta į nedarbingumo laikotarpius skaičiuojant darbo užmokestį. Jei buvo dirbamas ne pilnas mėnuo, buvo skaičiuojamas mažesnis arba jei buvo atostogose, nebuvo skaičiuojamas papildomai išmokėtas darbo užmokestis. Ji atlieka tik dokumentinį tyrimą, todėl, ar pirktos statybinės medžiagos nebuvo panaudotos kitur negali atsakyti. Buvo atsižvelgta į surinktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą ir įmonės dokumentus. Buvo atsižvelgta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose įmonių atstovai nurodo, kad darbus atliko tik savo medžiagomis, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų nenaudojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. apklausos protokole nurodė, kad subrangovai patys savo lėšomis užsakydavo reikiamas medžiagas. Pagal šiuos dokumentus buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai ir įmonių atstovai apklausos protokoluose nurodė, kad visus darbus atliko savo medžiagomis. Buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros iš ūkio subjektų, kurie atliko darbus Rietavo savivaldybės administracijoje ir buvo atsižvelgta į liudytojų parodymus.

Parodė, kad statybinių medžiagų nurašymo aktuose yra parašyta, kad Rietavo savivaldybės administracija 2016-10-06 yra įvardinta sąskaita-faktūra ir nurašytas vienas komplektas medžiagų. Todėl matyti, kad nurašytos medžiagos yra nurašytos konkrečiai šiam objektui. Yra detalizuojama, nurodoma kas daroma, pridėti statybos žurnalai, yra konkrečiai pagal sąskaitas nurodytos sumos ir nurodyta kam jos buvo panaudotos. Darant patikrinimą buvo remtasi medžiagų nurašymo aktais ir PVM sąskaitomis-sąskaitomis, ir visa šia visuma buvo atsekta, kad medžiagos buvo panaudotos ne ten. Ji atliko patikrinimą pagal jai pateiktą užduotį, pagal surinktą medžiaga. Yra pateikti iš subrangovų darbuotojų apklausos protokolai ir yra pačios įmonės darbuotojų parodymai, kad atlikdami darbus subrangovai naudojo savo medžiagas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų nebuvo naudota atliekant darbus Rietavo savivaldybės administracijoje. Ji atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės- finansinės veiklos tyrimą, ne kitų ūkio subjektų, priešpriešiniam tyrimui buvo pateiktos iš kitų įmonių PVM sąskaitos-faktūros.

 

Liudytojas R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su E. R. susipažino prieš tai buvusioje įmonėje, o su I. J. susipažino įsidarbinęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2016 metais ar 2017 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo projektų vadovas. Tuo metu neieškojo darbo, kadangi turėjo savo individualią veiklą, bet susitikus I. J. ir jam pasiūlius įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sutiko. Kadangi tuo metu šis darbas nebuvo jo pagrindinis pajamų šaltinis, jis sau galėjo leisti nedirbti visą darbo dieną, jis galėjo dirbti laisvu grafiku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarę tuometinį minimumą ir jis sėkmingai dirbo. Darbo užmokestis jam buvo pervedamas į banko kortelę, kuris buvo mokamas kartą per mėnesį. Tuo metu, kai įsidarbino, E. R. buvo ne projektų vadovu, tačiau negali pasakyti jo pareigų, bet R. nelabai ilgai dirbo, greit išėjo. Taip pat negali nurodyti kuo dirbo I. J.. Po E. R. išėjimo, įmonių vadovais dirbo ne vienas asmuo, atsimena tik M. ir U.. Jis rengdavo atliktų darbų aktus pagal duotus kiekius, rašydavo raštus, taip pat yra ruošęs sutarčių, tačiau neatsimena kokiam objektui. Jo tiesioginis vadovas buvo tie patys žmonės, buvę direktoriai. Nurodymų, užduočių iš I. J. jis negaudavo. Parodė, kad jam nėra tekę kažką pirkti įmonei. Galutinį sprendimą priimdavo įmonėje I. J.. I. J. buvo retas svečias įmonėje, todėl negali pasakyti kokias pareigas jis užėmė. Negali pasakyti, kaip kiti darbuotojai elgdavosi su I. J.. Jie žinojo, kad I. J. yra vadovas. Jis pats manė, kad I. J. yra vadovas, nes jis priiminėdavo sprendimus dėl objektų ir dėl finansavimo, t. y. su kuo atsiskaityti, su kuo greičiau atsiskaityti. Iš I. J. ar E. R. nėra gavęs grynų pinigų.

 

Liudytoja L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai girdėta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kasininke. Ji rašydavo sąskaitas ar pavedimus. Tos dienos sąskaitos galėdavo būti išrašomos iki tos dienos 17.00 val. Asmuo atsinešdavo čekį ir sakydavo, kad pamiršo sąskaitą faktūrą, tada ir išrašydavo. Ji nepamena, kad būtų buvęs fizinis asmuo ir jis norėtų įsigyti prekes įmonės vardu. Kuomet juridinis asmuo perka prekes ir yra išrašoma sąskaita faktūra, tada yra užrašomi įmonės duomenys: pavadinimas, PVM kodas. Jai asmeniškai nėra taip atsitikę, kad kas nors prašytų palikti čekį.

 

Liudytoja B. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore ir žino E. R. ir I. J.. Įsidarbino 2016 m. lapkričio mėn., išėjo 2017 metais. Dėl darbo įmonėje kalbėjosi su E. R.. Jie viską susiderino per vieną pokalbį. Ji gaudavo minimalų darbo užmokestį į banko sąskaitą. Nepamena, kad būtų gavusi atlyginimą grynais. Kai nutrūko jos darbo sutartis, direktorė buvo U. R.. Ji turėjo aprūpinti kolegas kanceliarinėmis priemonėmis, buhalterei nunešti sąskaitas. Kartais ji padarydavo užsakymą online būdu, būdavo, kad į vietą nuvažiuodavo prekių, o elektroniniu paštu atsiųsdavo sąskaitą. Ji negalėjo disponuoti finansinėmis įmonės lėšomis. Ji suformuodavo pavedimą, bet jo netvirtindavo, jį patvirtindavo buhalterė. Ji darydavo tik smulkius pavedimus ir pirkusi prekių tik už mažas sumas. Jai tada įmonė ir atsiskaitydavo. Apie pirkimą informuodavo direktorę, tada buhalterė suformuodavo pinigų pavedimo kvitą. Tuo metu įmonėje ji buvo viena administratorė. Iš I. J. pusės nebuvo jokių nurodymų jai duodama. Ji turėdavo visų darbuotojų telefonų numerius, jei reikėtų pasiskambinti darbiniais reikalais. Nepamena, ar turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelę. Ant kiekvienos sąskaitos pasirašydavo direktorė prieš nešant buhalterei. Visas sąskaitas, kiek tik gaudavo, nešdavo buhalterei. Nepamena, ar būdavo nepasirašytų sąskaitų.

 

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė J. N. palaikė pateiktą patikslintą civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Dėl reikalavimų iš likviduojamos kaltinamosios UAB “(duomenys neskelbtini)”, kadangi kaltinimai jai buvo pareikšti ir sprendžiamas atsakomybės klausimas, tai civilinio ieškovo pozicija, kad patikslintą civilinį ieškinį palaiko. Solidari kaltinamųjų atsakomybė grindžiama tuo, kad sprendžiant aplinkybes “de fakto” ir “de jure” vadovų vertinimo ir kaltinimai yra pateikti, kad atsakomybę gali nešti ne tik tiesioginis vadovas šiuo atveju E. R., bet ir galimai, asmuo kuris įmonėje nebūtinai užėmė vadovaujamąsias pareigas, kuris buvo “de facto” vadovas. Kadangi įmonė bankrutuojanti, tai reiškia, kad visi kaltinamieji vienodai neša atsakomybę atlyginti biudžetui padarytą žalą.

 

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovė B. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pareikštą patikslintą civilinį ieškinį palaiko. Duomenys, jog kaltinamasis E. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2016-06-08 iki 2016-11-22 yra iš bankroto bylos, kurioje jie yra ieškovais. Ten yra nurodyta, kad E. R. buvo įmonės vadovu nuo 2016-06-08 iki 2016-11-22, taip pat ši data buvo nurodyta specialisto išvadoje. Kadangi įmonė neteikė teisingų duomenų, ši jų prašoma 20 989,75 Eur suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų, paimta iš specialisto išvados laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-30. Ieškinyje nedetalizavo kuo pasireiškia E. R. kaltė, kai jis jau nebebuvo įmonės vadovu nuo 2016-11-22 iki 2017-07-30, šį klausimą teismas spręs, jei bus tenkintas civilinis ieškinys. Kadangi specialisto išvadoje buvo minimi pareikšti kaltinimai kaltinamiesiems UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. R. ir I. J., tiesiog solidariai ir prašo šią sumą priteisti. Dėl konkrečios sumos nepasisako, nes kitų duomenų kaip specialisto išvada, jie neturi, o teismas vertins visų įrodymų visumą.

 

Iš 2018-03-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatyta, kad bendrovės darbuotojams galimai išmokamas neapskaitytas darbo užmokestis, į buhalterinę apskaitą įtrauktos prekių pirkimo PVM sąskaitos - faktūros, nors iš tikro medžiagos statybų objektuose nebuvo naudojamos, o piniginės lėšos skirtos jų tariamam įsigijimui galimai pasisavintos. Baigus patikrinimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, požymių. (t. 1, b. l. 4).

Iš 2018-07-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00007-18 nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2018-04-23 gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini) I. J. laikė vieną 9 mm kalibro dujinį pistoletą „EKOL MAJÖR“ cal.9 mm P.A.ser. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra priskirtas "C" kategorijos ginklams, vienuolika 9 mm kalibro dujiniams pistoletams skirtų šovinių ir 5 vnt. 9 mm kalibro šovinių su guminiais šratais skirtais įvairių modelių revolveriams, kurie jie visi yra skirti „C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams, neturėdamas tam leidimo (t. 1, b. l. 7).

Iš 2019-10-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00007-18 vietoj nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, buvo tęsiamas tyrimas dėl BK 220 straipsnio 1 dalies, o būtent:

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta ir gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-07-21 iki 2017-01-31 įtraukė į apskaitą įvairių ūkio subjektų vardu išrašytas 258 PVM sąskaitas - faktūras statybinių medžiagų įsigijimui iš viso už 37 943,51 Eur, kuriose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, mokesčių administratoriui pateiktose 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, 2017 m. sausio mėnesį PVM deklaracijose nepriskaičiavo ir nedeklaravo 7 969 Eur mokėtino į biudžetą PVM;

 2016 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (užpildymo data 2017-04-10) deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. 48 eilutėje deklaravo mažiau iš viso 40 102 Eur apmokestinamąjį pelną, bei 62, 64 eilutėse deklaravo mažiau 6015 Eur (40102x15 proc.) pelno mokesčio mokėtino į biudžetą;

2017 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (užpildymo data 2018-03-30) deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. 37 ir 41 eilutėse deklaravo daugiau iš viso 22022 Eur mokestinio laikotarpio veiklos nuostolį.

Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-30 (forma FR0572), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – deklaravo 39034,12 Eur mažiau išmokėtų išmokų bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 6356,99 Eur mažiau išskaičiuotą pajamų mokestį. Papildomos specialisto išvados metu nustatyta, kad 7 darbuotojams buvo išmokėta 29272,75 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, t. y. šiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų veikose yra ne BK 183 straipsnio 2 dalyje, o BK 220 straipsnio 1 dalyje požymiai (t. 1, b. l. 10).

Iš 2018-02-05 patikrinimo akto matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), paimti 2 kompiuteriai ir įvairūs apskaitos dokumentai, kurie apžiūrėti 2018-03-26, 2018-12-06 apžiūros protokolais bei pateikti specialistui atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus teikiant išvadas (t. 1,  b. l. 53-58, 61, 62).

Iš 2018-09-19 I. J. elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad I. J., bendraudamas su asmeniu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo: „<...> kai veši aktus bažnyčiai sakiau visada man per mane;“ (t. 1, b. l. 100-101).

Iš pateiktos 2021-03-08 VU Lietuvių kalbos katedros docento A. S. specialisto išvados dėl teksto supratimo matyti, kad, atsakydamas į kaltinamojo I. J. gynėjo advokato A. V. prašymą pateikti lingvistinę – terminologinę specialisto išvadą dėl sakinio „agirdi žiek seni aš buvau vieną prašymą tau pasakęs, bet tu užmiršti, kai veši aktus bažnyčiai sakiau visada man per mane“ kokia jo prasmė, ar iš nurodyto sakinio galima suprasti, kad kaltinamasis nurodo visus su įmonės veikla susijusius dokumentus teikti tik per jš ar tik tam tikrus dokumentus teikti jam? pateikė išbadą, kad: „<...> 2) Kalbamas sudėtinis sujungiamasis prijungiamasis sakinys nenurodo visus su įmonės veikla susijusius dokumentus teikti tik per kalbantįjį. Iš čia išnagrinėtos sudėtinio sakinio struktūros ir propozicijų aišku, kad per kalbantįjį reikia teikti tik vežamus, t.y. neelektroninius aktus bažnyčiai, o ne visus įmonės dokumentus.“ (t. 15, b. l. 194-198).

Iš 2018-04-23 kratos protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 150-154).

Iš 2018-04-23 poėmio protokolo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 157-160).

Iš L. B. pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujas pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 bankinėse sąskaitose buvo 13,57 ir 2,90 EUR apyvarta (t. 3, b. l. 43-47).

Iš „Šiaulių bankas“ pateikto atsakymo matyti, kad pateiktas 1 kompaktinis diskas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytų sąskaitų išrašais nuo 2016-05-18 iki 2018-09-30, kurie apžiūrėti pateikiant specialisto išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b. l. 49).

Iš L. B. AS Lietuvos skyriaus (t. 15, b.l. 63-65), Swedbank, AB (t. 15, b.l. 73-128), AB Šiaulių banko (t. 15, b.l. 129-130), gauti duomenys, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų atidarymu ir naudotojų duomenimis, taip pat duomenimis iš AB Šiaulių banko, kad prašymas iš E. R. dėl sąskaitų naudotojų užblokavimo nebuvo gautas.

 Iš „Swedbank“ pateikto atsakymo matyti, kad pateiktas 1 kompaktinis diskas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytų sąskaitų išrašais nuo 2016-01-01 iki 2018-09-30, kurie apžiūrėti pateikiant specialisto išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b. l. 51).

Iš Pinigų plovimo prevencijos valdybos rašto priedo matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų išėmimą iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų laikotarpiu nuo 2016-05-18 iki 2018-09-30, raštas su priedais apžiūrėti 2019-03-18 apžiūros protokolu (t. 3, b. l. 53, 54-94).

Iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų išimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. vasario 20 d. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. J. asmuo (1 fotolentelė).

2017 m. gegužės 29 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (2 fotolentelė).

2017 m. gruodžio 21 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (3 fotolentelė).

2017 m. lapkričio 09 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (4 fotolentelė).

2017 m. lapkričio 15 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J..(5 fotolentelė).

2017 m. gruodžio 15 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (6 fotolentelė).

2017 m. gruodžio 21 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (7 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 07 d. bankines operacijas K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (moteris) (8 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 08 d. bankines operacijas K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (moteris) (9 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 29 d. bankines operacijas K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (moteris) (10 fotolentelė).

2017 m. gruodžio 15 d. bankines operacijas K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka K. K. (11 fotolentelė).

2017 m. gruodžio 18 d. bankines operacijas K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (vyras) (12 fotolentelė).

2017 m. spalio 05 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (13 fotolentelė).

2017 m. spalio 19 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (14 fotolentelė).

2017 m. spalio 27 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (15 fotolentelė).

2017 m. gruodžio 22 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (16 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 13 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (17 fotolentelė).

2017 m. spalio 15 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (18 fotolentelė).

2017 m. spalio 09 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (19 fotolentelė).

2017 m. lapkričio 08 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (20 fotolentelė).

2016 m. lapkričio 24 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (21 fotolentelė).

2016 m. birželio 22 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. B. (J.) (22 fotolentelė).

2016 m. liepos 26 d. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka V. J. (23 fotolentelė).

2017 m. spalio 31 d. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (moteris) (24 fotolentelė) (t. 3, b. l. 54-66).

Iš 2019-04-09 apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. birželio 14 d. nuo 12 val. 27 min. iki 12 val. 29 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (1 fotolentelė).

2016 m. birželio 22 d. 11 val. 20 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (2 fotolentelė).

2016 m. liepos 12 d. nuo 15 val. 04 min. iki 15 val. 08 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (3 fotolentelė).

2016 m. liepos 13 d. 15 val. 34 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (4 fotolentelė).

2016 m. spalio 27 d. 18 val. 21 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. J. (5 fotolentelė).

2016 m. rugpjūčio 23 d. nuo 10 val. 24 min. iki 10 val. 25 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (6 fotolentelė).

2016 m. rugpjūčio 26 d. 16 val. 49 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (7 fotolentelė).

2016 m. rugsėjo 09 d. 12 val. 01 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (8 fotolentelė).

2016 m. rugsėjo 23 d. 11 val. 40 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (9 fotolentelė).

2016 m. rugsėjo 27 d. 10 val. 49 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (10 fotolentelė).

2016 m. spalio 05 d. nuo 15 val. 58 min. iki 16 val. 04 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (11 fotolentelė).

2016 m. spalio 10 d. nuo 13 val. 29 min. iki 13 val. 32 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (12 fotolentelė).

2016 m. lapkričio 09 d. 08 val. 28 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (13 fotolentelė).

2016 m. lapkričio 11 d. nuo 09 val. 38 min. ik 09 val. 42 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (14 fotolentelė).

2016 m. lapkričio 16 d. 15 val. 12 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (15 fotolentelė).

2016 m. spalio 27 d. 10 val. 33 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. J. (16 fotolentelė).

 2016 m. rugpjūčio 25 d. 12 val. 01 min. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (17 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 23 d. nuo 19 val. 20 min. iki 19 val. 22 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. J. (18 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 06 d. 19 val. 09 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (19 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 07 d. 13 val. 40 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (20 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 08 d. 12 val. 53 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (21 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 09 d. nuo 18 val. 34 min. iki 18 val. 38 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (22 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 12 d. nuo 11 val. 30 min. iki 11 val. 32 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (23 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 15 d. nuo 18 val. 39 min. iki 18 val. 40 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (24 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 19 d. nuo 11 val. 28 min. iki 11 val. 30 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (25 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 20 d. nuo 21 val. 06 min. iki 21 val. 07 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (26 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 23 d. 20 val. 04 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (27 fotolentelė).

 2016 m. gruodžio 27 d. 19 val. 15 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (28 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 30 d. 12 val. 13 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (29 fotolentelė).

2017 m. sausio 07 d. 15 val. 05 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (30 fotolentelė).

2017 m. sausio 11 d. nuo 12 val. 51 min. iki 12 val. 57 min. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (31 fotolentelė).

2017 m. vasario 07 d. 18 val. 18 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (32 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 06 d. nuo 20 val. 31 min. iki 20 val. 32 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (33 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 04 d. nuo 16 val. 42 min. iki 16 val. 43 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (34 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 12 d. nuo 12 val.52 min. iki 12 val. 54 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (35 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 18 d. nuo 14 val. 17 min. iki 14 val. 24 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (36 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 19 d. nuo 11 val. 02 min. iki 11 val. 03 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (37 fotolentelė).

2017 m. spalio 09 d. 17 val. 59 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (38 fotolentelė).

2017 m. spalio 16 d. nuo 17 val. 40 min. iki 17 val. 43 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (39 fotolentelė).

2017 m. spalio 27 d. 08 val. 25 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (40 fotolentelė).

2017 m. lapkričio 15 d. nuo 10 val. 29 min. iki 10 val. 39 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (41 fotolentelė).

2017 m. lapkričio 16 d. nuo 07 val. 48 min. iki 07 val. 53 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (41 fotolentelė).

2017 m. gruodžio 05 d. 13 val. 09 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (42 fotolentelė).

2017 m. balandžio 07 d. nuo 11 val. 02 min. iki 11 val. 06 min. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka U. R. (43 fotolentelė).

2016 m. liepos 07 d. nuo 14 val. 11 min. iki 15 val. 27 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (44 fotolentelė).

2016 m. liepos 26 d. nuo 14 val. 54 min. iki 14 val. 55 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka A. M. (45 fotolentelė).

2016 m. rugpjūčio 12 d. 10 val. 14 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (46 fotolentelė).

2016 m. lapkričio 28 d. 19 val. 16 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka A. M. (47 fotolentelė).

2017 m. vasario 02 d. 15 val. 08 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (48 fotolentelė).

2017 m. gegužės 29 d. nuo 15 val. 50 min. iki 15 val. 53 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatyta moteris (49 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 13 d. 21 val. 09 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J.. (50 fotolentelė).

2016 m. lapkričio 25 d. 13 val. 01 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. Z. (51 fotolentelė).

2017 m. kovo 31 d. 15 val. 48 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatyta moteris (52 fotolentelė).

2017 m. rugpjūčio 03 d. 12 val. 08 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatyta moteris (53 fotolentelė).

2016 m. liepos 26 d. 14 val. 54 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas V. J. (54 fotolentelė).

2017 m. spalio 31 d. nuo 14 val. 54 min. iki 15 val. 00 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatyta moteris (55 fotolentelė).

2016 m. rugpjūčio 12 d. 16 val. 20 min. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. R. (56 fotolentelė).

2016 m. liepos 13 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (57 fotolentelė).

2016 m. rugpjūčio 16 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (58 fotolentelė).

2016 m. rugpjūčio 31 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (59 fotolentelė).

2016 m. rugsėjo 02 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka U. R. (60 fotolentelė).

2016 m. rugsėjo 26 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (61 fotolentelė).

2016 m. spalio 21 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (62 fotolentelė).

2016 m. spalio 26 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (63 fotolentelė).

2016 m. spalio 28 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (64 fotolentelė).

2016 m. lapkričio 07 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (65 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 07 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka V. K. (66 fotolentelė).

2017 m. sausio 20 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. K. (67 fotolentelė).

2016 m. lapkričio 24 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (68 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 12 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka V. K. (69 fotolentelė).

2016 m. birželio 22 d. bankines operacijas J. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. B. (J.) (70 fotolentelė).

2017 m. vasario 17 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (71 fotolentelė).

2017 m. kovo 23 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (72 fotolentelė).

2017 m. kovo 16 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (73 fotolentelė).

2017 m. kovo 20 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (74 fotolentelė).

2017 m. kovo 24 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (75 fotolentelė).

2017 m. kovo 30 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (72 fotolentelė).

2017 m. balandžio 14 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (76 fotolentelė).

2017 m. balandžio 19 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (77 fotolentelė).

2017 m. balandžio 24 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (78 fotolentelė).

2017 m. gegužės 04 d. bankines operacijas B. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka B. V. (79 fotolentelė).

2016 m. liepos 04 d. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (80 fotolentelė).

2016 m. liepos 20 d. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (81 fotolentelė).

2016 m. liepos 26 d. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (82 fotolentelė).

2016 m. rugpjūčio 05 d. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (83 fotolentelė).

2016 m. rugpjūčio 06 d. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (84 fotolentelė).

E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (85 fotolentelė).

2017 m. spalio 05 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (86 fotolentelė).

2017 m. spalio 19 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (87 fotolentelė).

2017 m. spalio 27 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (88 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 13 d. bankines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (89 fotolentelė).

2017 m. lapkričio 09 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (90 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 08 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (91 fotolentelė).

2017 m. spalio 09 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (92 fotolentelė).

2017 m. lapkričio 08 d. bankines operacijas J. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka J. L. (93 fotolentelė).

2016 m. rugpjūčio 29 d. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (94 fotolentelė).

2016 m. rugsėjo 09 d. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka E. A. (95 fotolentelė).

2016 m. spalio 29 d. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (96 fotolentelė).

2016 m. spalio 20 d. bankines operacijas E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (97 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 07 d. bankines operacijas K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (98 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 08 d. bankines operacijas K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (99 fotolentelė).

2016 m. rugsėjo 29 d. bankines operacijas K. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (100 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 16 d. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (101 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 21 d. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J.. (102 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 29 d. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J.. (103 fotolentelė).

2017 m. sausio 17 d. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (104 fotolentelė).

2017 m. sausio 18 d. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (105 fotolentelė).

2017 m. sausio 27 d. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (moteris) (106 fotolentelė).

2017 m. sausio 29 d. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (moteris) (107 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 28 d. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (108 fotolentelė).

2016 m. gruodžio 12 d. bankines operacijas M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (109 fotolentelė).

2017 m. gegužės 26 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (110 fotolentelė).

2017 m. gegužės 29 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka I. J. (111 fotolentelė).

2017 m. vasario 08 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka U. R. (112 fotolentelė).

2017 m. rugsėjo 07 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka U. R. (113 fotolentelė).

2017 m. gegužės 29 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (114 fotolentelė).

2017 m. lapkričio 09 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (115 fotolentelė).

2017 m. lapkričio 15 d. bankines operacijas U. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (116 fotolentelė).

2017 m. vasario 22 d. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka nenustatytas asmuo (117 fotolentelė).

017 m. vasario 24 d. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. J. (118 fotolentelė).

2017 m. balandžio 20 d. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. J. (119 fotolentelė).

2017 m. balandžio 06 d. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. J. (120 fotolentelė).

2017 m. vasario 20 d. bankines operacijas M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka M. J. (121 fotolentelė).

2017 m. gegužės 22 d. bankines operacijas L. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele (duomenys neskelbtini) atlieka L. A. (122 fotolentelė) (t. 3, b. l. 97-154).

 Iš VSDFV Panevėžio skyriaus rašto matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius nuo 2016-06-01 iki 2018-04-30, kurie apžiūrėti specialisto pateikiant ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą (t. 3, b. l. 183).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų, t. y. subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlymo komercinės dalies, PVM sąskaitų faktūrų, darbų perdavimo – priėmimo akto ir kt. matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 4, b. l. 2-30).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini) remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 4, b. l. 32-59).

Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybė administracijos pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus rangovas atliko su savo statybinėmis medžiagomis (t. 4, b. l. 61-129). 

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 4, b. l. 131-160).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas, kurie apžiūrėti specialisto pateikiant ūkinės finansinės veiklos išvadą (t. 4, b. l. 152-198, t. 5, b. l. 1-26).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 5, b. l. 28-32).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 5, b. l. 34-47).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 5, b. l. 49-65).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 5, b. l. 67-74).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 5, b. l. 76-86).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 5, b. l. 88-95).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 5, b. l. 97-99).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 5, b. l. 101-114).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini) remonto darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį atliko savo medžiagomis (t. 5, b. l. 116-119).

 Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktoje apmokėjimui sąskaitoje yra neįskaitomas asmens, gavusio prekes, parašas nenurodant asmens gavusio prekes duomenų (t. 5, b. l. 121-123).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktoje apmokėjimui sąskaitoje yra neįskaitomas asmens, gavusio prekes, parašas nenurodant asmens gavusio prekes duomenų (t. 5, b. l. 125-127).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktoje apmokėjimui sąskaitoje nenurodyti asmens gavusio prekes duomenys (t. 5, b. l. 129-131).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktoje sąskaitoje neįskaitomas asmens, gavusio prekes, parašas nenurodant asmens gavusio prekes duomenų (t. 5, b. l. 133-135).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktose apmokėjimui sąskaitose nenurodyti asmens, gavusio prekes, duomenys (t. 5, b. l. 138-189).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktoje apmokėjimui sąskaitoje nurodyta M. J. kaip asmuo gavęs prekes (t. 5, b. l. 191-194).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktose apmokėjimui sąskaitose nenurodyti asmens, gavusio prekes, duomenys (t. 6, b. l. 2-9).

 Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktose apmokėjimui sąskaitose nenurodyti asmens, gavusio prekes, duomenys (t. 6, b. l. 17-174).

Iš (duomenys neskelbtini) pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktose apmokėjimui sąskaitose nenurodyti asmens, gavusio prekes, duomenys (t. 7, b. l. 2-26).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktose apmokėjimui sąskaitose nenurodyti asmens, gavusio prekes, duomenys ir nepasirašytos (t. 7, b. l. 28-31).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal reikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktose apmokėjimui sąskaitose asmens, gavusio prekes, duomenys nenurodyti, sąskaitos gavusio asmens nepasirašytos, išskyrus 2016-07-22 ir 2016-10-20 sąskaitas, kuriose yra neįskaitomi parašų fragmentai (dalys) (t. 7, b. l. 33-40).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad už prekes buvo atsiskaityta grynaisiais, o ant sąskaitų nėra pirkėjų parašų (t. 7, b. l. 43).

Iš 2016-02-29 įgaliojimo VĮ „Registrų centras“ matyti, kad T. V. įgalioja M. J. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujas pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) (t. 7, b. l. 45).

Iš 2016-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko T. V. sprendimo matyti, kad naujas bendrovės pavadinimas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 7, b. l. 52).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veikti nuo 2016 m. balandžio 12 d. (t. 7, b. l. 69-72).

Iš Sodros išrašo matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę ir dirbantys darbuotojai bei jų darbo laikotarpiai (t. 7, b. l. 73-75).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso ir pelno (nuostolių) atsakaitų už laikotarpius nuo 2016-01-01 – 2016-12-31 bei 2017-01-01 – 2017-12-31 matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis bei grynasis pelnas (nuostoliai) (t. 7, b. l. 76-97).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad I. J. ir M. J. atžvilgiu buvo atlikti mokestiniai tyrimai ir patikrinimai bei priimti procesiniai sprendimai (t. 7, b. l. 100-155).

Iš 2018-10-23 užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad specialistui paskirta užduotis atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikti išvadą (t. 7, b. l. 156-157).

Iš 2019 -02-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados Nr. 04/12-2-3-2190 su priedais matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574

- 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, <...> sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, reikalavimų, t. y.:

- laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-04-30 neįtraukė į apskaitą ir 7 atvejais kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 10197,45 Eur (10500-302,55) išmokėto darbo užmokesčio (2016 m. – 4486,25 Eur, 2017 m. – 5711,20 Eur), 13417,66 Eur (13815,76-398,10) darbo užmokesčio priskaitymo (2016 m. – 5902,94 Eur, 2017 m. – 7514,72 Eur).

- 2016-07-21 iki 2016-11-30 321 atveju nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) iš viso 28471,16 Eur piniginių lėšų, kurias užregistravo atskaitingo asmens E. R. avansinėse apyskaitose pagal pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. J.;

- 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, t. y.: įtraukė į apskaitą ir laikotarpiu nuo 2016-07-21 iki 2017-06-06 258 (196+61+1) PVM sąskaitas faktūras išrašytas ūkio subjektų vardu, kurias panaudojo statybinių medžiagų pirkimui pagrįsti – 37943,51 Eur (23529,97+9090,21+5323,33), PVM – 7968,03 Eur (4941,19+ 1908,94+1117,90), iš viso – 45911,54 Eur (28471,16+10999,15 +6441,23) bei 9 statybinių medžiagų nurašymo aktais pagrindė statybinių medžiagų 62123,91 Eur (40102,10 + 31076,81 – 9055) panaudojimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, pastato adresu (duomenys neskelbtini) renovacijos darbams;

- 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimų, t. y.: apskaitos registruose - kasos knygoje ir Apyvartos žiniaraščiuose neužregistravo laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-04-30 7 atvejais iš viso 10197,45 Eur (10500-302,55) išmokėto darbo užmokesčio (2016 m. – 4486,25 Eur, 2017 m. – 5711,20 Eur), 13417,66 Eur (13815,76-398,10) priskaityto darbo užmokesčio (2016 m. – 5902,94 Eur, 2017 m. – 7514,72 Eur),

- laikotarpiu nuo 2016-07-21 iki 2016-11-30 apskaitos registruose – Apyvartos žiniaraščiuose 321 atveju neužregistravo iš viso 28471,16 Eur atskaitingo asmens I. J. įsiskolinimo.

- 13 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2016-07-21 iki 2017-06-30 apskaitos registruose – Apyvartos žiniaraščiuose užregistravo atsargų įsigijimo savikainos 62123,91 Eur sumažėjimą, sąnaudų 62123,91 Eur padidėjimą (2016 m. – 40102,10 Eur, 2017 m. – 22021,81 Eur (31076,81-9055)), 7968,03 Eur (4941,19+1908,94+1117,90) pirkimo PVM padidėjimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą atskaitingiems asmenims iš viso 39470,31 Eur (28471,16+10999,15) padidėjimą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00007-18 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies, 13 str. 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą buhalterinę apskaitą laikotarpiais: nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-04-30 nebuvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 21 387,06 Eur, tuo padarydama nuostolį, iš jų: 2016 m. – 14802,90 Eur (5824+6015+592,10+2359,99+11,81), 2017 m. – 6584,16 Eur (2145+1434,78+3004,38)

- Valstybės biudžetui iš viso 16010,88 Eur, iš jų: 7969 Eur PVM (2016 m. - 5824 Eur, 2017 m. – 2145 Eur), 6015 Eur pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio 2026,88 Eur (2016 m. – 592,10 Eur, 2017 m. – 1434,78 Eur)

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 5364,37 Eur (402,53 + 805,05 +4156,79) iš jų: 2016 m. – 2359,99 Eur (177,09+354,17+1828,73), 2017 m. – 3004,38 Eur (225,44+450,88 + 2328,06).

- įmokų į Garantinį fondą 11,81 Eur (t. 8, b. l. 3-24, 25-185, t. 9, b. l. 1-122).

Iš 2019-05-20 užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad specialistui paskirta papildoma užduotis atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikti išvadą (t. 9, b. l. 123-127).

Iš 2019-09-17 papildomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados Nr. 04/12-2-3-9569 su priedais matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574

- 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, <...> sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-30 neįtraukė į apskaitą ir 51 atveju kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 29164,10 Eur išmokėto darbo užmokesčio (2016 m. – 22057,19 Eur, 2017 m. – 7106,91 Eur), 39034,12 Eur (52563,64-13529,52) darbo užmokesčio priskaitymo (2016 m. – 29272,75 Eur, 2017 m. – 9761,37 Eur).

 - 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ apskaitos registruose - Apyvartos žiniaraščiuose neužregistravo laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 51 atveju iš viso 29164,10 Eur išmokėto darbo užmokesčio (2016 m. – 22057,19 Eur, 2017 m. – 7106,91 Eur), 39034,12 Eur (52563,64-13529,52) priskaityto darbo užmokesčio (2016 m. – 29272,75 Eur, 2017 m. – 9761,37 Eur), 6356,99 Eur (7412,81-1055,82) priskaityto gyventojų pajamų mokesčio (2016 m. – 4581,04 Eur, 2017 m. – 1775,95 Eur), priskaitytų įmokų į privalomojo sveikatos draudimo fondą (6 proc.) iš viso 2342,11 Eur (2016 m. – 1756,40 Eur, 2017 m. – 585,71 Eur), priskaitytų įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondą (3 proc.) iš viso 1170,92 Eur (2016 m. – 878,12 Eur, 2017 m. – 292,80 Eur).

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimų, t. y.: kasos knygoje neužregistravo laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 51 atveju iš viso 29164,10 Eur išmokėto darbo užmokesčio (2016 m. – 22057,19 Eur, 2017 m. – 7106,91 Eur).

Pagal

ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00007-18 bylos dokumentus negalima nustatyti iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 51 atveju 7 darbuotojams išmokėjo iš viso 29164,10 Eur grynaisiais pinigais darbo užmokestį.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00007-18 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 22040,92 Eur, tuo padarydama nuostolį, iš jų: 2016 m. – 16342,84 Eur (4581,04+58,55+11703,25), 2017 m. – 5698,08 Eur (1775,95+3922,13)

- Valstybės biudžetui iš viso 6356,99 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: 2016 m. – 4581,04 Eur, 2017 m. – 1775,95 Eur,

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 15625,38 Eur (1170,92 + 2342,11 +12112,35) iš jų: 2016 m. – 11703,25 Eur (878,12+1756,40+9068,73), 2017 m. – 3922,13 Eur (292,80+585,71+3043,62);

- įmokų į Garantinį fondą 58,55 Eur (t. 9, b. l. 137-150).

Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiais nuo 2016-06-01 iki 2016-11-17, nuo 2016-11-18 iki 2017-01-20 ir nuo 2017-01-21 iki 2017-12-31 valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą, t. y.:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius E. R.) išmokėjusi išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, laikotarpiu nuo 2016-08-02 iki 2016-11-09 nedeklaravo mokesčių administratoriui išmokėtas iš viso 16048,90 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas, iš jų: 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 2518,23 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Pagal

išrašus gautus (2019-09-05) iš Centrinės Informacinės Sistemos (FCIS) duomenų bazės – Duomenys apie pateiktas deklaracijas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2016-08-02 iki 2016-11-09 (forma FR0572), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – deklaravo 16048,90 Eur, mažiau išmokėtų išmokų bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 2518,23 Eur mažiau išskaičiuotą pajamų mokestį.

Pagal

VSDFV Panevėžio skyriaus 2019-09-10 raštu Nr. (7.16E)DV_S-26659 gautą medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius E. R.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-11-06 per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, iš jų:

- Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD) už ataskaitinį laikotarpį 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius nedeklaravo iš viso 19787,10 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 7910,89 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius E. R.) 2016 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje, kurią 2016-08-23 pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra įrašė šioje deklaracijoje daugiau iš viso 659 Eur įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (PVM deklaracijų 25 eilutėje), didesnį 659 Eur atskaitomą PVM (PVM deklaracijų 35 eilutėje), mažiau 659 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 11088,12 Eur, tuo padarydama nuostolį, iš jų: 2016 m. – 11088,12 Eur (659+2518,23+7910,89),

- Valstybės biudžetui iš viso 3177,23 Eur, iš jų:

659 Eur PVM;

2518,23 Eur gyventojų pajamų mokesčio;

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 7910,89 Eur .

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius M. Z.) laikotarpiu nuo 2016-11-17 iki 2017-01-20 nedeklaravo mokesčių administratoriui išmokėtas iš viso 5965,05 Eur (1973,68+3991,37) su darbo santykiais susijusias išmokas, iš jų: 2016 m. lapkričio mėnesį pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 935,28 Eur (296,05+935,28) gyventojų pajamų mokesčio.

Pagal

išrašus gautus (2019-02-19, 2019-09-05) iš Centrinės Informacinės Sistemos (FCIS) duomenų bazės – Duomenys apie pateiktas deklaracijas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius M. Z.) 2016 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų (forma FR0572), pateiktoje elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – deklaravo 5965,05 Eur, mažiau išmokėtų išmokų bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 935,28 Eur mažiau išskaičiuotą pajamų mokestį.

Pagal

VSDFV Panevėžio skyriaus 2019-09-10 raštu Nr. (7.16E)DV_S-26659 gautą medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius M. Z.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui laikotarpiu nuo 2016-11-17 iki 2017-01-20 per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, iš jų:

- Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD) už ataskaitinį laikotarpį 2016 m. lapkričio, gruodžio mėnesius nedeklaravo iš viso 9485,65 Eur (3991,37+5494,28) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 3792,36 Eur (1595,75+2196,61) įmokų (eilutėje S5 ir A12).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-11-17 iki 2017-01-20 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 4727,64 Eur, tuo padarydama nuostolį, iš jų: 2016 m. – 4727,64 Eur (935+3792,36),

- Valstybės biudžetui iš viso 935 Eur gyventojų pajamų mokesčio

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 3792,36 Eur

3) Pagal išrašus gautus (2019-02-19, 2019-09-05) iš Centrinės Informacinės Sistemos (FCIS) duomenų bazės – Duomenys apie pateiktas deklaracijas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius U. R.) 2016 m. birželio mėn. (patikslinta 2017-10-10), gruodžio mėn. (patikslinta 2017-10-10), 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesių pirminėse ir patikslintose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2017-01-24 iki 2017-12-31 (forma FR0572), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – deklaravo 18993,85 Eur (3738,20+5494,28+9761,37), mažiau išmokėtų išmokų bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 4930,36 Eur (561,02+862,56+296,05+1775,95+ 1434,78) mažiau išskaičiuotą pajamų mokestį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. ir 2017 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 16 laukelyje „išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų“ deklaravo mažiau 52546,78 Eur (39034,12+13512,66), 17 laukelyje „išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo 8382,97 Eur (6356,09+2026,88) pajamų mokesčio bei prieduose Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis (forma FR0573A).

Pagal

VSDFV Panevėžio skyriaus 2019-09-10 raštu Nr. (7.16E)DV_S-26659 gautą medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius U. R.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui laikotarpiu nuo 2017-02-02 iki 2017-06-29 per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, iš jų:

- Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD) už ataskaitinį laikotarpį 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius nedeklaravo iš viso 22138,96 Eur (8721,30+13417,66) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 8868,60 Eur (3504,23+5364,37) įmokų (eilutėje S5 ir A12).

- Pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) 2017 m. gegužės, liepos mėnesius nedeklaravo iš viso 1040,07 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse P5 ir A11) ir iš viso 417,90 Eur įmokų (eilutėje P6 ir A12)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius U. R.) 2016 m. liepos mėn. (patikslinta 2017-04-07), rugsėjo mėn. (patikslinta 2017-02-17), spalio mėn. (patikslinta 2017-02-17), lapkričio mėn. (patikslinta2017-02-17), 2017 m. sausio mėn. (patikslinta 2017-04-07) PVM deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra įrašė šiose deklaracijoje daugiau iš viso 7310 Eur įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (PVM deklaracijų 25 eilutėje), didesnį 7310 Eur atskaitomą PVM (PVM deklaracijų 35 eilutėje), mažiau 7310 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui pateiktose 2016 m., 2017 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, tai:

- 2016 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (užpildymo data 2017-04-10) deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. 48 eilutėje deklaravo mažiau iš viso 40102 Eur apmokestinamąjį pelną, bei 62, 64 eilutėse deklaravo mažiau 6015 Eur (40102x15 proc.) pelno mokesčio mokėtino į biudžetą

- 2017 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (užpildymo data 2018-03-30) deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. 37 ir 41 eilutėse deklaravo daugiau iš viso 22022 Eur mokestinio laikotarpio veiklos nuostolį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-01-24 iki 2017-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 27612,22 Eur (18255,36+9286,50+70,36), tuo padarydama nuostolį, iš jų:

 - Valstybės biudžetui iš viso 18255,36 Eur, iš jų: 7310 Eur PVM, 6015 Eur pelno mokesčio, 4930,36 Eur gyventojų pajamų mokesčio,

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 9286,50 Eur,

- įmokų į Garantinį fondą 70,36 Eur (11,81+58,55) (t. 10, b. l. 108-111).

Iš 2019-04-19 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti I. J. apklausos metu pateikti dokumentai, t. y. 2 A4 formato lapai su rankraštinių užrašų spalvotomis kopijomis. Pirmajame lape surašyti vardai E., I., V., R., A., M., J., G., Valytoja ir įvairūs skaičiai, kai kurie jų su žodžiu eur. Dalis skaičių rašymo priemone užtušuoti dėl ko nėra galimybės perskaityti jų turinio. Po vardų ir skaičių yra įrašas „Viso 5542,58 eur, Bendras+“, toliau sekęs įrašas užtušuotas. Taip pat yra įrašas „per korta ištraukta 4860+, toliau sekęs įrašas užtušuotas. Po to seka įrašas apie patirtas išlaidas, asmenų vardai ir skaičiai. Lapo dešinėje paraštėje yra rankraštinis įrašas „07 me“. Antrajame lape yra rankraštinių įrašų spalvotos kopijos užrašant duomenis „Pervesta į mūsų sąskaitą 86533,85 eur. Sumokėt subrangai: ir nurodyti įvairūs pavadinimai su skaičiais. Lapo apačioje yra įrašas „Viso sumokėta 35296,44 liko 2367,28. Šalia buvęs įrašas užtušuotas ir neperskaitomas (t. 10 b. l. 178, 179, 180).

Iš pateiktų darbo sutarčių matyti, kad 2016-05-13 darbo sutartį su G. A., 2016-05-31 su I. J. pasirašė direktorius T. V., o darbo sutartį su L. K. 2016-10-26, su J. B. 2016-08-16 pasirašė direktorius E. R.. Tuo tarpu iš darbo sutarties, sudarytos su M. J. matyti, kad darbo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. ir M. J., tačiau direktoriaus parašo joje nėra, darbo sutartis buvo pakeista 2016-05-01 ir šį pakeitimą pasirašė darbdavio atstovas T. V., taip pat ši darbo sutartis buvo pakeista 2016-09-01 ir šį pakeitimą pasirašė darbdavio atstovas E. R., tačiau vizualiai matyti, kad tiek T. V., tiek E. R., tiek M. J. pavardės įrašytos ta pačia rašysena, kuri akivaizdžiai skiriasi nuo rašysenos, kuria buvo padaryti darbdavio atstovo parašai, kurie vizualiai yra vienodi ir lyginant juos tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais dokumentais atitinka E. R. parašą, nors jis 2016-05-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo (t. 16, b. l. 38, 58).

Iš 2016-11-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutarties matyti, kad 2016-11-21 E. R. kartu su S. B. įsteigė šią bendrovę ir E. R. buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi, į bylą pateikti su bedrovės įregistravimu susiję dokumentai ir įstatai (t. 16, b. l. 86-117).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-715-618/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1203-881/2021, kuria Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta galioti matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismas nutarties 61 punkte, vertindamas nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes pažymėjo, kad nemokumo administratorė remiasi ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00007-18 atliktų liudytojų apklausų parodymais, tačiau baudžiamoji byla Nr. 1-93-949/2021 (t.y. nagrinėjama byla), nėra išnagrinėta, todėl šios aplinkybės nėra pripažintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat konstatavo, kad kitų duomenų, patvirtinančių, kad I. J. buvo faktinis įmonės vadovas, byloje nėra (t. 18, b. l. 81-115).

Iš 2017-08-30 akcijų pasirašymo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės U. R. ir (duomenys neskelbtini), komanditinė ūkinė bendrija, kuriai atstovauja I. J., sudarė sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo padidinimo 231 000 eurų suma, papildomai išleidžiant 231 vieno tūkstančio eurų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų (t. 18, b. l. 198-200).

Iš 2018-04-23 kratos protokolo matyti, kad I. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimtas dujinis pistoletas „EKOL MAJÖR“ cal.9 mm P.A.ser. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio apkaboje buvo patalpinti 5 šoviniai. 6 šoviniai skirti dujiniam pistoletui ir 5 šoviniai užtaisyti guminėmis kulkomis (t. 1, b. l. 172-175).

Iš 2018-06-12 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto matyti, kad 2014-09-22 I. J. buvo panaikintas leidimas įgyti ir nešioti ginklus, o jam priklausę du mažos galios revolveriai 2015-04-30 perduoti realizavimui į ginklų fondą. Iš perduotų ginklų modelio matyti, kad minėti ginklai buvo pritaikyti šaudyti šaudmenimis, analogiškais kaip ir rastiems kratos metu I. J. gyvenamojoje vietoje (t. 2, b. l. 6).

Iš 2018-07-17 specialisto išvados matyti, kad pateiktas tirti pistoletas, paimtas 2018-04-23 adresu (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „E. M.“, numeris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniai) šoviniais. Pistoletas yra „C“ kategorijos ginklas ir šaudyti tinkamas. Tirti pateikti vienuolika šovinių yra pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro dujiniai šoviniai. Tokie šoviniai skirti 9 mm kalibro įvairių modelių dujiniams pistoletams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti buvo tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateikto pistoleto. Tirti pateikti penki šoviniai yra pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina) 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniai su guminiu šratu. Tokie šoviniai skirti 9 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, skirtiems šaudyti šoviniais su guminiais šratais. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateikti šoviniai nėra skirti šaudyti iš tirti pateikto pistoleto. Šoviniai šaudyti tinkami (t. 2, b. l. 14-16).

Iš 2019-04-30 išrašo iš SODROS apie R. B. draudėjus matyti, kad nuo 2018-08-17 R. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 20, 21).

Iš 2019-05-21 prašymo dėl neteisingų parodymų matyti, kad R. B. 2019-06-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai pateikė prašymą, kuriame prašo jo ankščiau duotus parodymus dėl ginklo „E. M.“ laikyti neteisingais. Nurodo, kad davė tokius parodymus, nes to prašė I. J. (t. 2, b. l. 29).

Iš 2019-06-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta R. B. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyta, kad jis turi savo kambarį, kuriame yra jo drabužiai, asmeniniai daiktai ir fotografijos (t. 2, b. l. 37-42).

Iš 2018-01-05 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2018/01/05 matyti, kad I. J. ir R. B. sudarė nuomos sutartį, kuria I. J. perdavė laikinai valdyti ir naudoti 105 kv. kotedžo bendro ploto gyvenamąsias patalpas ¼ ploto, esančias (duomenys neskelbtini) R. B., o pastarasis įsipareigojo mokėti 100 Eur dydžio mėnesinį mokestį už einamąjį mėnesį. Sutartimi šalys susitarė, kad patalpos išnuomojamos iki 2018-06-15 (t. 10, b. l. 183-186).

Iš 2019-04-23 R. B. rašto matyti, kad jis paaiškina ir patvirtina, kad dujinis pistoletas 9 mm, modelis „E. M.“ ir 11 vnt. šovinių dujiniam pistoletui bei 5 vnt. šovinių šratiniam – yra jo, kuriuos atsivežė ir saugojo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose (t. 10, b. l. 187).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso I. V. (t. 10, b. l. 189-190).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso E. R. ir V. R. (t. 11, b. l. 115-116).

Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacinį numerį matyti, kad automobilis Range Rover Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas J. P. – A. vardu, o valdytojas – V. S. (t. 11, b. l. 131-132).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2014 metus matyti, kad N. S. (N. S.) pajamos 2014 m. buvo 41542,44 Lt (t. 12, b. l. 1-2).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2015 metus matyti, kad N. S. pajamos 2015 m. buvo 2544,35 Eur (t. 12, b. l. 3-5).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2016 metus matyti, kad N. S. pajamos 2016 m. buvo 3506,12 Eur (t. 12, b. l. 6-7).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus matyti, kad N. S. pajamos 2017 m. buvo 2866,77 Eur (t. 12, b. l. 8-9).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2018 metus matyti, kad N. S. pajamos 2018 m. buvo 4251,53 Eur (t. 12, b. l. 10-11).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad N. S. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 20).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2014 metus matyti, kad I. S. pajamos 2014 m. buvo 8071,50 Lt (t. 12, b. l. 22-23).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2015 metus matyti, kad I. S. pajamos 2015 m. buvo 2205,87 Eur (t. 12, b. l. 24-26).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2016 metus matyti, kad I. S. pajamos 2016 m. buvo 2449,99 Eur (t. 12, b. l. 27-28).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus matyti, kad I. S. pajamos 2017 m. buvo 3712,11 Eur (t. 12, b. l. 29-30).

Iš metinės pajamų deklaracijos už 2018 metus matyti, kad I. S. pajamos 2018 m. buvo 3178,17 Eur (t. 12, b. l. 31-32).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, I. S. vardu registruotos dvi transporto priemonės – Land Rover Range Rover Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lexus RX400h, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 37).

Iš R. B. prašymo matyti, kad jis 2020-05-27 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė prašymą dėl paskutinių parodymų keitimo, kuriame nurodė, kad paskutiniai jo parodymai neatitinka tikrovės ir lieka prie pirminių parodymų, kad ginklas jo ir jam priklauso, kad pirminiai parodymai neteisingi. Tai įvyko todėl, kad buvo susipykę ir turėjo teisminį ginčą, todėl nusprendė pasielgti neteisingai ir pakenkti I. J., duodamas neteisingus parodymus (t. 13, b. l. 9).

Šioje byloje tiek kaltinamajam E. R., tiek kaltinamajam I. J. pareikšti kalinimai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nurodant, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika, tačiau iš esmės kaltinimą sudaro dvi skirtingos dalys, t.y. abu kaltinamieji yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo apskaitant darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Taip pat jie yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo įtraukiant į apskaitą PVM sąskaitas – faktūras statybinių medžiagų pirkimui. Kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų apimtis skiriasi dėl laikotarpių, kuriais kaltinamieji dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, taip pat pareikštų kaltinimų pobūdis skiriasi dėl kaltinamųjų užimamų pareigų ir įtakos įmonės veikloje, sprendžiant dėl de jure ir de facto vadovo atsakomybės. Todėl atsižvelgiant į šiuos pareikšto kaltinimo ypatumus, sprendžiant dėl kiekvieno iš kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, priimant šį nuosprendį atskirai vertinamos aukščiau nurodytos kaltinimo dalys, bendrai pasisakant dėl abiem kaltinamiesiems reikšmingų aplinkybių ir jų iš esmės nekartojant, taip pat išskiriant kiekvieno iš kaltinamųjų asmeninei atsakomybei reikšmingas aplinkybes ir argumentus.

 

Dėl E. R. apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, susijusio su darbo užmokesčio mokėjimu ir su tuo susijusių neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

 

Pagal

BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau tekste – BAĮ) 2 straipsnio 4 dalį buhalterinė apskaita yra ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Taigi buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

 BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šioje normoje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų (ir bent minimalios apimties), kad konkretus subjektas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015 ir kt.). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015 ir kt.).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus pateiktoje 2019 m. vasario 26 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-2190 konstatuota, jog pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00007-18 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus pateiktoje 2019 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-9569 konstatuota, jog pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00007-18 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaip jau minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai yra alternatyvūs. Kaip matyti iš specialisto išvadų, jose konstatuota, kad nagrinėjamu atveju yra kilę įstatyme uždrausti padariniai.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-677/2015). BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, Nr. 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir nustačius, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d., t. y. laikotarpiu, kuriuo pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, jog negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, šios įmonės direktoriumi buvęs E. R. laikytinas asmeniu, kuris privalėjo užtikrinti, kad jo įmonėje būtų griežtai laikomasi buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė.

E. R. iš esmės savo kaltės nepripažino, apklaustas kaltinamuoju nurodė, kad jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovė S. O. siųsdavo į jo kompiuterį kasos orderius, kiek kam reikia sumokėti darbo užmokesčio. Jis minėtus dokumentus paduodavo I. J., kuris pasakydavo eiti nugryninti pinigus. Jis nugrynintus pinigus paduodavo I. J.. Apie tai, kad mokėjo žmonėms algas, jokių dokumentų jis jam nepasirašinėjo. Kartą, kai I. J. buvo išvykęs į Ukrainą, tai tą vieną kartą jis sumokėjo darbuotojams algas, tai galėjo būti 2016 m. liepos ar rugpjūčio mėnuo. Alga buvo išmokėta I., J., M. ir G. A.. Tai buvo vienintelis kartas, kai padavė jiems algas grynais pinigais. Apie finansus, įsakymus jis jokio suvokimo neturėjo. Jis laikinai turėjo eiti vadovo pareigas, jis negalėjo priimti jokių sprendimų, kadangi sprendimus visais klausimais priiminėjo I. J.. Ši kaltinamojo pozicija vertintina kritiškai ir laikytina gynybine versija, kurią paneigia kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir išnagrinėti įrodymai, tai - liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotos kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų paimtų kompiuterių duomenų bei apskaitos dokumentų apžiūros, specialisto išvados, kurios buvo pateiktos remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais buhalterinės apskaitos duomenimis. Be to, E. R., kaip įmonės direktoriui, kyla įstatymų nustatyta pareiga domėtis įmonės veikla ir jos vykdoma apskaita. Tai, kad kaltinamasis teigia neturėjęs suvokimo apie finansus ir įsakymus, neatleidžia jo nuo pareigos domėtis ir užtikrinti, kad įmonės veikla būtų vykdoma laikantis visų įstatymuose numatytų reikalavimų, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne tik už apgaulinga, bet ir už aplaidų buhalterijos tvarkymą. 

Iš dalies ir paties kaltinamojo E. R. parodymai, kad jis nugrynindavo pinigus ir juos paduodavo I. J. ir kartą, kai I. J. buvo išvykęs į Ukrainą, jis sumokėjo darbuotojams algas, tai galėjo būti 2016 m. liepos ar rugpjūčio mėnuo, o alga buvo išmokėta I., J., M. ir G. A., patvirtina, kad E. R. tikrai žinojo, kad jo vadovaujamoje įmonėje yra taikoma atsiskaitymo grynaisiais pinigais praktika ir darbuotojams yra mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. E. R., duodamas parodymus teigė, kad jis tik nugrynindavo pinigus ir juos atiduodavo I. J., tokiu būdu bandydamas visą atsakomybę dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo perkelti kaltinamajam I. J.. Tačiau tam, kad būtų galima sumokėti neapskaitytą darbo užmokestį, reikia ne tik perduoti pinigus darbuotojui, bet ir užpildyti kasos išlaidų orderius, jei darbo užmokestis išmokamas grynais pinigais, arba įforminti kitus reikalingus dokumentus išmokant darbo užmokestį ne grynais pinigais, taip pat visais atvejais užpildyti darbo užmokesčio žiniaraštį. Kadangi byloje nustatyta, kad E. R. yra mokėjęs darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį, tai akivaizdu, kad jis suprato ir tai, kad išmokėdamas darbo užmokestį, tačiau nepasirašydamas šių pinigų išmokėjimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų, net pagal jo paties parodymus, kad jis išgrynindavo pinigus ir atiduodavo juos I. J., tačiau šių veiksmų neužfiksuodavo buhalterinėje apskaitoje, patvirtina apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą. Jeigu neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas iš E. R. teigimu išgrynintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų, tai akivaizdu, kad I. J., oficialiai nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir neturėdamas jam oficialiai suteiktų įgaliojimų disponuoti nei šios bendrovės banko sąskaitomis, nei banko kortelėmis, nebūdamas oficialiai atsakingas už įmonės kasą, nebūtų turėjęs realios galimybės pats išgryninti pinigus, juos išmokėti darbuotojams ir taip sutvarkyti įmonės apskaitą, kad toks darbo užmokesčio išmokėjimo būdas būtų tinkamai pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais.

Nors E. R. savo kaltę neigė taip pat ir tuo pagrindu, kad jis neturėjo vadovavimo įmonei patirties ir nesuvokė, kad daro nusikaltimą, tokiu būdu iš esmės neigdamas tyčią įvykdyti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau tokie jo parodymai taip pat vertintini kaip gynybinė versija, prieštaraujanti byloje surinktų įrodymų visumai. Toią išvadą teismas daro dėl to, kad iš paties kaltinamojo E. R. parodymų nustatyta, kad jis, tapdamas įmonės direktoriumi, tikėjosi gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį, nes jam tai žadėjo I. J.. Tačiau I. J. savo pažadų nevykdė, jam nepatiko kaip I. J. tvarkosi su įmonės finansais, jie susipyko. Šias jo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoju apklaustas A. S.. Be to, kaltinamasis E. R. taip pat parodė, kad jis buvo asmeniškai laidavęs už (duomenys neskelbtini) objekto tinkamą įgyvendinimą. Dėl to teismas sprendžia, kad šie E. R. parodymai patvirtina, kad E. R. buvo asmeniškai suinteresuotas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų plečiama ir būtų vykdoma pelningai. Tikėdamasis tapti jos akcininku, turėjo tikslą kartu su I. J. į darbą priimamiems darbuotojams nustatyti mažesnį oficialiai mokėtiną darbo užmokestį ir dalies darbuotojų gaunamo darbo užmokesčio neapskaityti buhalterinėje apskaitoje. Nors kaltinamasis nurodė, kad tam tikrą laikotarpį jis faktiškai nebevykdė direktoriaus pareigų, todėl 2016 metų spalio mėnesį sutarčių su naujais darbuotojais nepasirašė ir darbo užmokesčio darbuotojams nemokėjo, tačiau E. R. šioje byloje ir nėra kaltinamas neapskaityto darbo užmokesčiu mokėjimu jo nurodytu laikotarpiu, kai jis teigia nevykdęs direktoriaus pareigų, į darbą priimtiems darbuotojams. Be to, E. R., nors ir teigia, kad jam nepatiko tai, kaip I. J. elgiasi su įmonės finansais, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų, kad būtų panaikinti jo, kaip įmonės direktoriaus įgaliojimai. Dar daugiau byloje pateikta 2016-11-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis patvirtina, kad 2016-11-21 E. R. turėjo pakankamai vadovavimo įmonei patirties ir ne tik įsteigė šią bendrovę, bet ir buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi, todėl puikiai suvokė už ką pagal teisės aktus yra atsakingas įmonės vadovas. Priešingu atveju būtų nelogiška steigti savo įmonę ir jai vadovauti, jeigu asmuo suvokia, kad nesugeba to daryti.

Kaltinamojo E. R. kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų M. J., G. A., A. M., J. B. bei kito kaltinamojo  I. J.,  kuriems kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo mokėtas buhalterinėje apskaitoje apskaitytas ir neapskaitytas darbo užmokestis, parodymai. Liudytoja J. J. (B.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalį atlyginimo gaudavo į kortelę, o dalį – vokelyje. Grynais pinigais darbo užmokestį mokėdavo tuometinis direktorius E. R.. Apskaitytas atlyginimas prie E. R. buvo 500-600 Eur ir neapskaitytas 200-300 Eur. Taip pat gaudavo ir priedus už konkursus, dėl kurių mokėjimo nuspręsdavo direktorius. Liudytoja M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos darbo užmokestis buvo nuo 700 iki 1000 Eur, tačiau negali tiksliai atsakyti, koks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje. Dalis atlyginimo buvo mokama į kortelę, dalis grynais. Atlyginimo dalį grynais pinigais mokėjo E. R., tai galėjo būti 300 Eur. E. R. visą laiką tokiu būdu mokėjo atlyginimą, kol buvo direktorius. Už atlyginimo dalį gautą grynais pinigais niekur nepasirašydavo. Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl atlyginimo kalbėjosi su E. R.. Atlyginimą visada gaudavo į rankas tokį, kokį buvo sutarę ir pasirašydavo algalapį. Pradžioje gaudavo apie 1000 Eur, kai perėjo į sąmatininko pareigas, tai truputį alga sumažėjo. Atlyginimą mokėdavo E. R.. Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2014 m. ar 2015 m. gegužės mėn. Jo pareigos buvo statybos vadovas, gaudavo 700-750 Eur darbo užmokestį į rankas. Atlyginimą gaudavo grynais, pasirašydavo kasos išlaidų orderius, tačiau negali atsakyti, ar oficialiai buvo mokamas atlyginimas. Kiek gaudavo į rankas, tiek ir buvo nurodyta orderyje. E. R., I. J. atveždavo pinigus su orderiais, kas atvažiuodavo į Vilnių, tas atveždavo, kadangi į Vilnių važiuodavo ir E., ir I., ir gamybos vadovai. Kaltinamasis I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. R. mokėjo jam 800 Eur darbo užmokestį grynais. Į asmeninę sąskaitą iš įmonės nėra gavęs nei vieno pavedimo, viską gavo grynais. Kartais gaudavo kur pasirašyti, bet ne visada, jis pats ir nereikalavo. Neatsimena, ar suma nurodyta orderyje ir realiai gauta suma sutapdavo.

Iš esmės jie visi patvirtino savo ikiteisminio tyrime duotus parodymus, kad darbo užmokestį grynais pinigais jiems faktiškai išmokėdavo direktorius E. R.. Šių liudytojų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, o tai, kad liudytojai teisme iš susijaudinimo, taip pat salėje esant kitiems proceso dalyviams, būdami ne visi – didelio psichologinio atsparumo tam tikram spaudimui, kai ko nurodė nebeprisimeną, teismas vertina kaip natūralius procesus, vykstančius praėjus nemažai laiko nuo aptariamų įvykių ir asmeniui rūpinantis ne tik teisingų parodymų davimu, bet ir galima dėl to sau nauda ar žala ir jų balanso radimu. Dėl šių aplinkybių teismas yra linkęs labiau remtis ikiteisminiame tyrime, vykusiame daug trumpesniu laiko intervalu nuo kaltinime nurodytų įvykių, duotais liudytojų parodymus, juolab, kad dauguma jų juos ir patvirtino teismo posėdyje. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais, kadangi šie parodymai tarpusavyje sutampa, jų nepaneigia jokie kiti objektyvūs byloje užfiksuoti duomenys. 

Teismas taip pat neturi jokio pagrindo nesivadovauti specialistės išvadomis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiu būdu vykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Specialistė rėmėsi būtent jai pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų visuma (tiriamojo laikotarpio avansinėmis apyskaitomis, banko išrašais, apskaitos registru, kasos knyga, 2016 m. darbo užmokesčio žiniaraščiais, deklaracijomis, sutartimis, kasos dokumentais, raštais, darbo užmokesčio žiniaraščiais, sutartimis, kelionės lapais, išrašais iš Juridinių asmenų registro ir kt. dokumentais (t. 9, b. l. 137-150).

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog šioje įmonėje buvo nusistovėjusi nerašyta tvarka, pagal kurią realios įmonės išmokos darbuotojams nebuvo apskaitomos, o tuo pačiu negalėjo būti vykdomi ir nebuvo vykdomi BAĮ numatyti įpareigojimai, kurių apimtis priklausė nuo tinkamo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių fiksavimo. Tai, kad tokiu būdu buhalterinė apskaita šioje įmonėje buvo vedama apgaulingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nesuteikiant atsakingam už tinkamą tokios apskaitos vedimą darbuotojui (buhalteriui) visos realios ir aktualios informacijos apie atliktus mokėjimus įmonės darbuotojams, yra akivaizdi ir be specialiųjų žinių panaudojimo, nes iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad dalis jiems išmokėtų sumų buvo neapskaitoma, tai ir pagrindžia išvadą, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros tuo laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo E. R.. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. R., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą (žinodamas, kad pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas), tyčia - sąmoningai netinkamai vykdė jam žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, numatydamas, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo. Tokiu būdu jis realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį ir yra pagrįstai traukiamas už tai baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikalstamos veikos vykdytojas.

Pagal

BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimo objektas – valstybės biudžetas. Objektyviai veika įgyvendinama asmeniui žinant, kad duomenys neteisingi, juos įrašant į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą ir šį dokumentą pateikiant valstybės įgaliotai institucijai. Neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Būtinas nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių.

Atsakomybės subjektu laikomas asmuo, kuriam Buhalterinės apskaitos ar Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymų nustatyta tvarka kyla pareiga pateikti deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą – juridinio asmens savininkai, vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako, jei asmeniškai ir nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet minėtiems darbuotojams pateikia melagingus duomenis (arba melagingai nepateikia jam žinomų duomenų, kaip šiuo atveju), t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis.

Kaltinamajam E. R. kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra kildinamas iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pasitvirtinus kaltinimo daliai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė, jog neįtraukus neoficialiai mokamo darbo užmokesčio privalomose teikti ataskaitose ir deklaracijose nurodomi neteisingi duomenys ir šie duomenys bus pateikti atsakingoms institucijoms ir to norėjo, tokiu būdu realizuodamas BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonės veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir žinodamas, jog dėl jo anksčiau aptartų neteisėtų veiksmų organizuojant neapskaityto darbo užmokesčio daliai įmonės darbuotojų išmokėjimą įmonėje buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai (įrašomi neteisingi, tikrovę iškraipantys duomenys), aiškiai suvokė, kad dėl to atsakingai institucijai deklaracijose bus pateikti neteisingi duomenys ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, tačiau to proceso nestabdė, pavedė įmonėje už buhalterinės apskaitos vedimą atsakingai UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktorės S. O., parengti įmonės deklaracijas, įtraukiant į jas jam žinomai neteisingus duomenis apie įmonės realias išlaidas (darbuotojų darbo užmokestį) ir, veikdamas per šią šių jo neteisėtų veiksmų nežinojusią įmonę, pateikė kaltinime nurodytas deklaracijas ir pranešimus apie apdraustuosius valstybės įgaliotai institucijai – mokesčių administratoriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Byloje nustatyta, kad dėl šių tyčinių E. R. veiksmų neapskaitant įmonėje mokamo darbo užmokesčio sau bei darbuotojams M. J., G. A., A. M., J. B., I. J. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktose deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuotas, neišskaičiuotas bei nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Šiais veiksmais nusikalstama veika buvo baigta, todėl E. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu.

 Teismas, neapkraudamas šio nuosprendžio pertekline informacija, pažymi, kad visos tokiu būdu dėl E. R. kaltų veiksmų su melaginga informacija mokesčių administratoriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktos deklaracijos ir pranešimai apie apdraustuosius yra detaliai išanalizuotos specialisto išvadoje (t. 9, b. l. 137-150), kurios rezoliucinė dalis jau yra perkelta į šio nuosprendžio dėstomąją dalį ir su kuria teismas, įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, neturi pagrindo nesutikti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Apskaičiuojant įmonių nuslėptų pajamų, išlaidų, turto, mokesčių dydį susiduriama su problema, kad tikslus išvardytų dydžių nustatymas tam tikrais atvejais gali būti neįmanomas. BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų esmė yra būtent ta, kad asmuo siekia šių duomenų neatskleisti, todėl, kaip yra ir šioje byloje nagrinėjamu atveju, neparodo visų įmonės gaunamų pajamų. Jeigu nuslėptoji pajamų (atitinkamai vėliau – mokėtinų mokesčių) dalis yra neužfiksuota įmonės juodojoje buhalterijoje, nevedama jos slapta apskaita, tai ir reikalavimas besąlygiškai pagrįsti (įrodyti) tokią sumą būtų neproporcingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-628/2020).

Nagrinėjamoje byloje specialistė išvadas pagrindė oficialiais iš „Sodros“ ir VĮ „Regitra“ gautais dokumentais, kratų metu paimtais įmonės dokumentais, liudytojų parodymais. Apklausiama teisiamajame posėdyje, specialistė parodė, kad neapskaitytas darbo užmokesčio išmokėjimas yra nurodytas atsižvelgiant į liudytojų apklausos protokolus. Jei yra buhalterinės apskaitos dokumentai, tai darbo užmokestis buvo apskaitytas pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, jie yra įtraukti į apskaitą. Neįtraukti į apskaitą ir neapskaityti apskaitos dokumentais darbo užmokesčiai fiksuoti tik pagal liudytojų apklausos protokolus. Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 dėl kasos darbo organizavimo ir kaso operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo, 4 punkte yra nurodyta, kad išmokami kasos pinigai tik pagal kasos išlaidų orderius arba pridėtus prie jų žiniaraščius. Čia atlyginimai buvo išmokėti grynaisiais pinigais, kurių nepagrindė kasos išlaidų orderiais. Iš kasos šie pinigai nenurašyti, iš banko sąskaitų neišmokėti, todėl ir yra parašyta, kad negalima nustatyti iš kokių piniginių lėšų darbo užmokestis buvo išmokėtas. Skaičiuojant darbo užmokestį buvo atsižvelgta į nedarbingumo laikotarpius. Jei buvo dirbamas ne pilnas mėnuo, buvo skaičiuojamas mažesnis darbo užmokestis arba jei buvo atostogose, nebuvo skaičiuojamas papildomai išmokėtas darbo užmokestis. Specialistė, nors ir palaikė savo išvadų teisingumą, tačiau nustatyta, kad išvadų pobūdis yra sąlyginis. Tokia (sąlyginė) specialisto išvada įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių. Dėl anksčiau aprašytų kaltinamojo neteisėtų veiksmų neapskaitytos išlaidos, susijusius su darbuotojų darbo užmokesčiu, ir nuo jų nesumokėti mokesčiai buvo nustatyti ne tik besąlygiškai vadovaujantis specialistės R. K. išvadomis, bet ir kitais bylos duomenimis - liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, nesuteikiant išimtinės reikšmės nė vienam iš įrodymų. Nors, kaip minėta, byloje pateiktos specialisto išvados yra sąlyginės, tačiau jose užfiksuoti duomenys ir padarytos išvados yra patikimos, pagrįstos tais duomenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu buvo objektyviai įmanoma surinkti, visos abejonės aiškintos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje nėra duomenų, kad specialistei pateikti duomenys būtų aiškiai melagingi, kad specialistė turėtų išankstinį nusistatymą prieš kaltinamuosius ar kad būtų kitų objektyvių pagrindų abejoti išvadų teisingumu. Todėl teismas neturi pagrindo jomis abejoti ir remiasi spręsdamas klausimą dėl E. R. kaltės.

 

Dėl I. J. apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, susijusio su darbo užmokesčio mokėjimu, ir su tuo susijusių neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

 

Kaltinamasis I. J. savo kaltės dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nepripažino, teigė, kad jis nebuvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neigė dalyvavęs skiriant vadovus, parodė, kad tai buvo daroma pagal akcininkų sprendimą. T. V. akcijas pirko savo iniciatyva, jo neprašė jas nupirkti, jei klausė patarimo, gal ir patarė, negali paneigti, bet jis viską darė savo iniciatyva. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į pareigas jį paskyrė E. R., buvo sudarę darbo sutartį, tačiau nustatyto atlyginimo nepamena, galimai gaudavo iki 1000 Eur. Negalėjo paaiškinti kas kam paskambino dėl darbo, parodė, kad gal E. R. pasiūlė jungtis jam į komandą. Sprendimų dėl darbuotojų atlyginimo nepriimdavo, nes neturėjo priėjimo prie įmonės finansų, bei nesikišdavo į atlyginimų mokėjimus. Už buhalteriją atsakingiems asmenims nėra teikęs jokių buhalterinių dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele yra naudojęsis keletą kartų. Vadovo prašymu yra nuėmęs gal 2000 – 4 000 Eur, kuriuos perdavė vadovui, o už tai nereikėdavo pasirašyti ar kitaip atsiskaityti. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis turėjo dar tris papildomas veiklas, todėl uždirbdavo tikrai nemažą sumą pinigų. Tam tikrai daliai liudytojų susidarė įspūdis, kad finansinius klausimus reikia derinti su juo, mano todėl, kad jis sudarydavo objekto sąmatas. Pagal pareigas buvo plėtros vadovas, turėjo susitarti kontrakto sąlygas, sumas, sąmatas, bendrauti, dalyvauti gamybiniuose susitikimuose. Taip pat dalyvaudavo dėl klaidų aiškinimosi, pagrinde bendravo su užsakovais, taip pat į jo pareigas įėjo jungtinių veiklų sudarymas, užsakymų paieška.

Nors I. J. nepripažino savo kaltės, tačiau jo išdėstyti argumentai paneigti byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl vertintini tik kaip jo pasirinktas gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdas ir siekimas išvengti atsakomybės.

Kaip jau minėta, BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tačiau teismų praktikoje (kasacinio teismo nutartys 2K-374/2013, 2K-346/2013, 2K-515-976/2015) faktinis įmonės vadovas taip pat pripažįstamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, tinkamu subjektu.

Nors I. J. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau iš byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų matyti, jog būdamas šios bendrovės plėtros direktoriumi, realiai jis valdė įmonę ir faktiškai vadovavo direktoriaus pareigas tuo metu ėjusiems E. R., M. Z. ir U. R. – D.. Nors pagal byloje surinktus duomenis matyti, kad minėti įmonės vadovai ir patys faktiškai dalyvavo bendrovės valdyme, atliko jiems kaip bendrovės vadovams būdingas funkcijas, tačiau priimamus sprendimus taip pat turėjo derinti su kaltinamuoju I. J..

Kad I. J. buvo faktinis bendrovės vadovas (savininkas, akcininkas) patvirtina ir nagrinėjamu laikotarpiu bendrovės akcininku oficialiai įregistruotas T. V.. Jis patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo, nes žmonos brolis – I. J. prašė padėti, jis kūrė verslą, tačiau dėl kažkokių priežasčių negalėjo įsigyti akcijų ant savęs. Panašiai apie 3 mėn. jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kol atsirado naujas direktorius. Šias aplinkybes liudytojas nurodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. taip pat buvo nurodęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai valdė I. J., tačiau teisiamojo posėdžio metu T. V. savo parodymų nepatvirtino ir parodė, kad buvo supykęs ant I. J., todėl paaštrino savo pasisakymus.

Liudytojas M. J. parodė, kad ateiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pasiūlė I. J., su kuriuo derino įdarbinimo sąlygas ir darbo užmokesčio dydį. I. J. jam žadėjo 1500 Eur į rankas atlyginimą ir priedus nuo darbų įvykdymo. Taip pat parodė, kad I. J. buvo įmonės įkūrėjas, tačiau save pristatinėjo kaip objektų ieškotoją. Kažkuriuo laikotarpiu 1500 Eur darbo užmokestį grynais pinigais išmokėdavo I. J., kai jo nebūdavo, atlyginimą išmokėdavo U., gal ir Z.. Nurodymus jam duodavo I. J. ir pasakydavo ką daryti. Visus pavedimus įmonėje tvirtindavo I. J.. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitydavo pilnai su subrangovais, I. J. jam sakydavo, kad nėra įmonėje pinigų. Liudytojas M. Z. parodė, kad darbą įmonėje pasiūlė I. J., kurio iniciatyva įvyko susitikimas „Aurora“ viešbutyje. Aptarė, kad mokės labai nedaug, 700-800 Eur, kad reikės būti direktoriumi, pažadėjo, kad viskas bus gerai, nupiešė labai gražią ateitį, sakė, kad duos mašiną, telefoną, kuro kortelę kaip bonusą. Žinojo, kad I. J. viskam vadovauja ir viską sprendžia. I. J. jam sakė, kad yra teisinės problemos, todėl negali būti įmonės vadovu. Taip pat parodė, kad pagrindinis vadovas buvo I. J., jis viskam vadovavo. Jis direktoriaus veiksmų nedarydavo, nederindavo nieko, viską pasakydavo I. J.. Susirinkimams vadovavo I. J.. Yra tekę jam pačiam grynus pinigus mokėti darbuotojams šventiniu laikotarpiu, suprato, kad ten kaip dovana, tačiau darbuotojai niekur nepasirašinėjo už tuos pinigus. I. J. jam padavė sąrašą, kam kiek paduoti, tą ir darė. Jis pinigus nuėmė nuo kortelės. Įmonėje generavo ir valdė pinigus I. J., kuris viską darydavo jo vardu, PIN generatorius buvo stalčiuje, I. J. ateidavo, pasiimdavo, o slaptažodį I. J. žinojo. Liudytoja U. R. – D. parodė, kad antrinio pokalbio dėl darbo metu buvo M. J., I. J., ir dar kažkas buvo, tada kalba pakrypo apie direktoriaus pareigas. Kalbėjo su trimis žmonėmis dėl atlyginimo ir funkcijų. Gamybiniuose susirinkimuose dalyvaudavo plėtros vadovas I. J.. Patvirtino pirminius parodymus, kad I. J. gaudavo 50 Eur. I. J. klausė, kodėl jis dirba už tokį atlyginimą, jis sakė, kad jį tenkina, gauna naujų pažinčių, turi kitų verslų. Liudytojas A. M. parodė, kad dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimo dydžio kalbėjosi bendrai E., M. ir I.. Taip pat parodė, kad bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvusių darbuotojų branduolys perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko M. J. kartu su I. J., o vėliau prie jų prisijungė ir E. R.. Liudytojas J. A. parodė, kad direktorė I. J. pristatė kaip akcininką, ji juos supažindino. Liudytojas E. M. parodė, kad su I. J. susipažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, kai jį pakvietė T. K., kuris I. J. pristatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką. Liudytojas D. K. parodė, kad M. J. patvirtino, kad I. J. yra tiesioginis vadovas, sakė, kad visos sąskaitos-faktūros atiduotos į buhalteriją, bet be I. J. vizos negali nieko sumokėti. U. R. pasakė, kad be tiesioginio vadovo I. J. negali apmokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir pati U. R. įvardijo I. J., kaip tiesioginį vadovą. Liudytojas G. M. parodė, kad pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra I. J., nes taip galvojo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pasisakymų, kadangi jeigu ko nors klausdavo, atsakymo iš karto negaudavo, darbuotojai sakydavo, kad reikia pasitarti su I. J.. Visi darbuotojai, t. y. R., R., direktorė, minėdavo, kad reikia suderinti su darbuotoju I. J.. I. J., kaip suprato, buvo atsakingas už finansinius klausimus. Liudytojas G. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ be I. J. pritarimo niekas nevyko, toks įspūdis susidarė iš darbinių klausimų, jis pats visur dalyvavo, į pasitarimus atvažiuodavo. Sprendimus dėl bendrovės veiklos ir darbo užmokesčio priimdavo akcininkas I. J.. Liudytojas E. A. parodė, kad J. L. pasiūlė jam darbą. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su J. L. ir I. J.. Kaip suprato I. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, turintis lemiamą balsą priimant sprendimus. Liudytojas T. D. parodė, kad kai kreipdavosi dėl apmokėjimo, siųsdavo pas J. spręsti visus klausimus. M. J. informavo, kad atsiskaitymus, sprendimus priima I. J.. Tuo metu vadovavo direktorė U. R., kreipdavosi pas ją, kuri taip pat nurodė, kad I. J. priima sprendimus dėl atsiskaitymų. I. J. įmonėje buvo tiesioginis vadovas, taip mano ir žino. Įmonę valdė I. J. per kitus žmones, tai pasakė M. J., U., projektų vadovai, suformuota nuomonė iš žmonių, iš darbuotojų. Liudytojas V. G. parodė, kad apmokėti už atliktus darbus darbuotojai kreipdavosi į I. J.. Kas vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, kaip akcininkas buvo I. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo I. J., kadangi pasitarimų metu svertai buvo jo. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad galutinius sprendimus priimdavo I. J., pastebėjo, kad atsirado jo interesai. Liudytojas A. S. parodė, kad E. R. sakė, kad susipyko su I. J., nes konfliktas kilo dėl to, kad E. R. neleido I. J. laisvai disponuoti įmonės lėšomis. Jis iš E. R. pateiktos informacijos susidarė nuomonę, kad I. J. buvo akcininkas.

Visi paminėti liudytojai, išskyrus T. V., tokių parodymų apie I. J. faktinį vadovavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi nuo pat pradžių, jų parodymai yra nuoseklūs, todėl jais nėra pagrindo abejoti. Nepaisant to, kad T. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, buvo supykęs ant I. J., todėl paaštrino savo pasisakymus, tačiau net ir nesivadovaujant T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad T. V., nors ir buvo oficialiai registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, tačiau šios įmonės veikla iš esmės nesidomėjo, nors ir pasirašė kaip akcininkas su įmonės veikla susijusius dokumentus, tačiau jų rengime ir sprendimų priėmime iš esmės nedalyvaudavo. Be to, dauguma liudytojais apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, išskyrus I. J. ir jo sutuoktinės M. J. šeimos narius, bei M. M. arba nurodė, kad tiksliai nežino, kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tačiau jiems patiems atliekant savo darbines funkcijas, taip pat bendraujant su kitais darbuotojais, susidarė įspūdis, kad įmonės savininkas (akcininkas) buvo I. J., tuo tarpu T. V. apklausų metu nepaminėjo. Taip pat ir byloje apklausti pagal rangos sutartis, sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbusių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai liudytojais apklausti T. D. ir D. K. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra nurodę, kad visi klausimai, susiję su atsiskaitymu turi būti suderinti su I. J.. Byloje nėra nustatytų jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų netikėti šiais liudytojų parodymais.

Pažymėtina, kad be liudytojų parodymų aplinkybę, jog I. J. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patvirtina ir tai, kad iš 2016-02-29 įgaliojimo VĮ „Registrų centras“ matyti, kad T. V. įgaliojo M. J. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujas pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) (t. 7, b. l. 45). Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veikti nuo 2016 m. balandžio 12 d. (t. 7, b. l. 69-72). Iš Sodros išrašo matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki laikotarpio, kai E. R. buvo paskirtas direktoriumi, buvo įdarbinti G. A., A. B., I. J., M. J., A. M., D. R., E. R., A. S. ir T. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais buvę asmenys T. V. dirbo nuo 2016-03-02 iki 2016-06-01, E. R. – nuo 2016-05-16 iki 2017-01-10, M. Z. – nuo 2016-11-17 iki 2017-01-20, o U. R. – D.  - nuo 2017-01-23, 2018-09-17 iki 2020-07-19, tuo tarpu I. J. dirbo nuo 2016-06-01 iki 2018-11-12, o jo sutuoktinė M. J. dirbo nuo 2016-03-01 iki 2018-06-15. Šioje įmonėje taip pat buvo įdarbinta M. J. sesuo E. A., kuri pagal SODROS duomenis nėra įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašą (t. 7, b. l. 73-75). Šie duomenys, sugretinus juos tarpusavyje, patvirtina, kad nepaisant to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ keitėsi jų oficialūs direktoriai, tačiau tiek kaltinamasis I. J., tiek jo sutuoktinė M. J. šioje įmonėje dirbo nuo 2016 iki 2018 metų. 2016-02-29 įgaliojimas patvirtina, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimu susijusius veiksmus atliko M. J.. Jos sesuo taip pat buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo I. J. šeimos verslas ir nors jis oficialiai ėjo plėtros vadovo pareigas, tačiau nebuvo eilinis įmonės darbuotojas. Iš 2017-08-30 akcijų pasirašymo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės U. R. ir (duomenys neskelbtini), komanditinė ūkinė bendrija, kuriai atstovauja I. J., sudarė sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo padidinimo 231 000 eurų suma, papildomai išleidžiant 231 vieno tūkstančio eurų nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų (t. 18, b. l. 198-200). Ši aplinkybė patvirtina, kad I. J., nors ir ne pats asmeniškai, tačiau atstovaudamas kitą juridinį asmenį, turėjo labai aiškų interesą ne tik atstovauti atstovaujamą įmonę, bet ir padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą. Įvertinus šių aptartų įrodymų visumą darytina išvada, kad I. J. buvo asmeniškai suinteresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, dalyvavo sprendimų, susijusių su įmonės kapitalu ir finansais, priėmimo procedūroje ir faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nors gynyba kėlė versiją, kad I. J. jokių esminių sprendimų, susijusių su įmonės veikla, nepriiminėjo, jokių dokumentų kaip įmonės vadovas nepasirašinėjo, todėl kaltinimas I. J. padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra grindžiamas tik prielaidomis. Šiai versijai pagrįsti pateikė į bylą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-715-618/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1203-881/2021, kuria Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta galioti ir nurodė, kad šiais sprendimais yra nustatyta, jog I. J. nebuvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Tačiau teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas nutarties 61 punkte, vertindamas nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes pažymėjo, kad nemokumo administratorė remiasi ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00007-18 atliktų liudytojų apklausų parodymais, tačiau baudžiamoji byla Nr. 1-93-949/2021 (t.y. nagrinėjama byla), nėra išnagrinėta, todėl šios aplinkybės nėra pripažintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat teismas konstatavo, kad kitų duomenų, patvirtinančių, kad I. J. buvo faktinis įmonės vadovas, byloje nėra (t. 18, b. l. 81-115). Taigi šiame sprendime yra konstatuota tai, kad pagal nemokumo administratorės į nurodytą bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad I. J. buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Tačiau tai nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo neturi pagrindo vertinti, ar I. J. buvo faktinis įmonės vadovas. Priešingai, pagal pateiktą kaltinimą teismas šioje byloje turi nustatyti, ar yra teisinis pagrindas taikyti I. J. baudžiamąją atsakomybę byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu. Minėtas teismo sprendimas šiuo atveju vertintinas kaip rašytinis byloje pateiktas įrodymas, nepaneigiantis aukščiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių ir nesuteikiantis pagrindo konstatuoti, kad I. J. nebuvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu vertinamu laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 buvo būtent I. J., nes būtent jis atliko visas tiesiogines vadovo funkcijas – valdė įmonės finansus, spręsdavo dėl atsiskaitymo su darbuotojais, disponavo grynaisiais pinigais ir pan., o dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai turėjo vykdyti I. J. nurodymus.  I. J. sąmoningai buvo pasirinkęs tokį veiklos modelį, kai buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad jis nėra nei įmonės akcininkas, nei direktorius ir pats jokių savarankiškų sprendimų nepriima, tokiu būdu tikėdamasis išvengti asmeninės atsakomybės, susijusios su įmonės veikla. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas pripažinti kaltinamąjį I. J., buvusį faktiniu įmonės vadovu, atsakingu už apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir vykdymą. Pagal teismų praktiką, faktinis įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą ir jis atsako baudžiamąja tvarka pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (kasacinės instancijos teismo nutartis Nr. 2K-374/2013). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma per buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę bei vyr. finansininkę, kurios nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką.

Kaip jau minėta sprendžiant dėl E. R. kaltės apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą, tiek E. R. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, tiek ir vėlesniais laikotarpiais, kai direktoriais buvo paskirti M. Z. ir U. R., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, nuo 2016-11-18 iki 2017-12-31 buvo nustatyti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo atvejai, nurodyti kaltinamajame akte ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimuose (2019 m. vasario 26 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-3-2190 ir 2019 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-3-9569) konstatuoti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, kurie atsirado dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, susijusio su darbo užmokesčio išmokėjimu, darbo užmokesčio priskaitymu, priskaityto gyventojų pajamų mokesčio, priskaitytų įmokų į privalomojo sveikatos draudimo fondą, priskaitytų įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondą nepagrindimo darbo užmokesčio žiniaraščiais. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis I. J., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir vykdymą (žinodamas, kad pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas), tyčia – sąmoningai organizavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų vykdoma netinkamai pagal jam žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, numatydamas, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo. Tokiu būdu jis realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį ir yra pagrįstai traukiamas už tai baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikalstamos veikos organizatorius ir vykdytojas.

Kaip jau minėta, BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia siekiant išvengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori.??? ??Nors pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes I. J. pats netvarkė buhalterinės apskaitos ir neteikė deklaracijų valstybės įgaliotoms institucijoms, tačiau jis buvo įmonės faktinis vadovas ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį buvo faktiškai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų teikimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vyr. finansininkė M. R. buhalterinę apskaitą tvarkė pagal joms oficialiai paskirtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, o vėliau teikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymai, jos nežinojo ir nesuprato, kad apskaitai pateikti ne visi dokumentai. Todėl I. J. veika teisingai kvalifikuotina kaip šio nusikaltimo vykdytojo, t. y. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad I. J. veikose yra visi BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti būtinieji nusikaltimų sudėties požymiai, todėl I. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai.

BK 25 straipsnio 1 dalis išskiria šias bendrininkavimo formas: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkų grupė nėra BK 222 straipsnyje ir 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis, tačiau pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą ją teismas gali pripažinti kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šiuo atveju nustatyta, kad nusikalstamas veikas laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 kaltinamieji E. R. ir I. J. padarė veikdami kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, realizuodami bendrą sumanymą neapskaityti dalies darbuotojams išmokamo darbo užmokesčio, taigi veikė  bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, susijusio su darbo užmokesčio mokėjimu, ir su tuo susjijusių  neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

 

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė J. Ž. paaiškinimų, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius numatytas nusikalstamas veikas, neteikė, ir nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. R. ir faktinis direktorius I. J. taip pat neigė kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bet išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis direktorius I. J., veikdamas bendrininkų grupe su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuris būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, kuris veikė bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vyr. buhalterei M. R., atsakingiems už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą Valstybės institucijoms, nesuvokusių I. J. ir E. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dalies darbuotojams priskaičiuoto ir grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. R. duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais darbuotojams iš viso 39361,55 Eur, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, 58 kartus apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimų išmokėjimo: žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 52451,78 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 39361,55 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

Taip pat teismas pripažįsta įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis direktorius I. J. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-07-30, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 58 atvejais 8 darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau I. J., veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus, nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio, iš viso išmokėjo 39361,55 Eur darbo užmokesčio, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-08-03 elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 14 deklaracijų (forma FR0572), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 52546,78 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) bei 8383,87 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje).

Taip pat teismas pripažįsta įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” faktinis direktorius I. J., veikdamas bendrininkų grupėje su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, nurodymus, nesuprasdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-07-14 Valstybinio socialinio draudimo fono valdybai už 2016 m. 06-12 mėn., 2017 m. 01-07 mėn. ataskaitinį laikotarpį pateikė 13 Pranešimų apie apdraustuosius (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 51411,71 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 20571,85 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), ) bei 2 Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), kuriuose nedeklaravo iš viso 1040,07 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse P5 ir A11) ir iš viso 417,90 Eur įmokų (eilutėje P6 ir A12), t. y. laikotarpiu 2016-06-01 iki 2017-07-31 nuo darbuotojams M. J., G. A., J. J. (B.), A. M., E. R., M. J., E. A. ir sau I. J. priskaičiuoto 52451,78 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 20989,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei neįmokėjo į Garantinį fondą 70,36 Eur. Tokiais savo veiksmais I. J. veikdamas kartu su E. R., siekdami išvengti mokesčių ir įmokų, įrašė į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-08-03 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms.

BK 20 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ir interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovo pareigas juridiniame asmenyje turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui; priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai).Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).

Byloje nustatyta, kad faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. J., veikdamas bendrininkų grupėje su direktoriumi E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, t. y. ėjusius šio juridinio asmens vadovaujančias pareigas ir turinčius teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą – apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą.

Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesams. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).

Šioje byloje nustatyta, kad faktinis įmonės direktorius I. J., organizuodamas ir vykdydamas šioje byloje tirtas ir nagrinėtas nusikalstamas veikas, siekė naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo atitinkamą sumą mokesčių ir įmokų. Pagal neteisingus I. J. pateiktus duomenis, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vyr. buhalterė M. R., nesuvokusios I. J. nusikalstamų veikų, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms ir dėl to laikotarpiu nuo 2016m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 8383,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 20989,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 70,36 Eur į Garantinį fondą.

Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė J. Ž. paaiškinimų, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius numatytas nusikalstamas veikas, neteikė, nurodė, kad pati bendrovė tyčia apgaulingai buhalterinės apskaitos neorganizavo ir neteisingų duomenų neteikė, o už faktinio direktoriaus vykdomas veikas įmonė atsakyti negali. Be to, ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis direktorius I. J. taip pat neigė kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bet byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, kad šias veikas jis padarė būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu direktoriumi ir nors I. J. nebuvo įmonės akcininku, tačiau veikdamas bendrininkų grupe su E. R. bei veikdamas per M. Z. ir U. R. – D., jis veikė bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, todėl teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

 

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, susijusio su PVM sąskaitų faktūrų įtraukimu ir su tuo susijusių neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

 

Baudžiamojoje byloje be kaltinimo apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, susijusiu su darbo užmokesčio mokėjimu, pareikštas kaltinimas E. R., kad jis 

ir I. J., veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tyčią, pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2016-07-21 iki 2016-11-17 nurodytų įmonių išrašytas 196 PVM sąskaitas – faktūras statybinių medžiagų už 28471,16 Eur pirkimui pagrįsti apie tariamai (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, pastato adresu (duomenys neskelbtini) renovacijos darbams atlikti panaudotas statybines medžiagas, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes faktiškai minėtame objekte jos nebuvo panaudotos ir dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-11-17 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti kaip turintys BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Be to, E. R. kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje, kurią 2016 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu būdu pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo žinomai neteisingus duomenis apie turtą, tai yra įrašė šioje deklaracijoje daugiau iš viso 659 Eur įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (PVM deklaracijos 25 eilutėje), didesnį 659 Eur atskaitomą PVM (PVM deklaracijos 35 eilutėje), mažiau 659 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijos 36 eilutėje) ir taip valstybės biudžetui padarė 659 Eur nuostolį ir šiais veiksmais kaltinamas kartu su kitais jau aptartais veiksmais padaręs tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

Tuo tarpu kaltinamasis I. J. kaltinamas tuo, kad tyčia veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. R. ir M. Z., kuris vykdė pastarojo – I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, nurodymus per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusiam jų nusikalstamos veikos pobūdžio pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytų įmonių vardu laikotarpiu nuo 2016-07-21 iki 2017-01-30 išrašytas 258 PVM sąskaitas faktūras statybinių medžiagų už 45911,54 Eur (tame skaičiuje PVM – 7968,03 Eur) pirkimui pagrįsti apie tariamai (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, pastato adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos darbams atlikti panaudotas statybines medžiagas, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes faktiškai minėtame objekte jos nebuvo panaudotos. Dėl padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2017-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiais savo veiksmais I. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, I. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. R. bei veikdamas per M. Z., U. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurie vykdė pastarojo – I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2018-04-30, Klaipėdos mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia laikotarpiu nuo 2016-08-23 iki 2017-02-21 šešiose 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn., 2017 m. sausio mėn. PVM pirminėse deklaracijose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenimis apie turtą, įrašė šiose deklaracijose daugiau iš viso 7969 Eur įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM (PVM deklaracijų 25 eilutėje), didesnį 7969 Eur atskaitomą PVM (PVM deklaracijų 35 eilutėje), mažiau 7969 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) ir taip valstybės biudžetui padarė 7969 Eur nuostolį.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, I. J. laikotarpiu nuo 2016-07-21 iki 2017-01-31 per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis įtraukė į UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą įvairių ūkio subjektų vardu išrašytas 258 PVM sąskaitas faktūras statybinių medžiagų pirkimui iš viso už 37943,51 Eur, pagrįsti, kuriose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, 2016 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) kurią per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio 2017-04-10 pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną, t. y. 48 eilutėje deklaravo mažiau iš viso 40102 Eur apmokestinamąjį pelną, bei 62, 64 eilutėse deklaravo mažiau 6015 Eur (40102x15 proc.) pelno mokesčio mokėtino į biudžetą. Šiais veiksmais jis kartu su kitais jau aptartais veiksmais kaltinamas padaręs tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Atitinkamai pagal kaltinamiesiems fiziniams asmenims E. R. ir I. J. pareikštus kaltinimus šioje byloje kaltinimas buvo pareikštas ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas šiam juridiniam asmeniui vertinamoje dalyje pareikšto kaltinimo esmės nebekartoja.

BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taikyti turi būti nustatyti neteisėti veiksmai. Be to, šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaip jau minėta, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-322-1073/2019). Tačiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tam, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug BAĮ pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų.

Nagrinėjamu atveju, nors kaltinime, susijusiame su PVM sąskaitų faktūrų statybinių medžiagų pirkimui pagrįsti yra nurodyta, kad ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, tačiau iš kaltinimo visiškai neaišku apie kokias konkrečias ūkines operacijas nagrinėjamu atveju yra kalbama. Nors Iš 2019 -02-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvados Nr. 04/12-2-3-2190 su priedais matyti, kad specialistės išvadoje (8 t., b. l. 5 23) yra analizuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, susijusi su kaltinime minimo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos darbais ir su šių darbų atlikimu susijusių ūkinių įvykių atlikimu ir ūkinių operacijų fiksavimu įmonės buhalterinėje apskaitoje. Šioje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos darbams atlikti statybinių medžiagų nepirko ir nepanaudojo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 258 PVM sąskaitomis faktūromis bei 9 statybinių medžiagų nurašymo aktais pagrindė ūkines operacijas, kuriose ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės. Specialisto išvadoje detaliai nurodyta, kad įmonės apskaitos registruose buvo užfiksuoti įrašai, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės (t. 8, b. l. 13). Detaliau neanalizuojant ir nevertinant visos specialistės išvados, matyti, kad dėl šių nurodytų ir kitų nustatytų pažeidimų specialistė padarė išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismo vertinimu, remiantis pateikta specialistės išvada, joje užfiksuotais pažeidimais ir turėjo būti reiškiamas kaltinimas šioje byloje traukiamiems asmenims tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 220 straipsnio 1 dalies nagrinėjamai bylai aktualią redakciją. Tačiau iš byloje pareikšto kaltinimo matyti, kad tai nebuvo padaryta ir jame iš esmės neatsispindi specialistės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai ir nustatyti padariniai. Iš pareikšto kaltinimo aišku tik tai, kad nurodytos visos 258 kaltinime minimos sąskaitos – faktūros buvo panaudotos statybinių medžiagų pirkimui pagrįsti, tačiau faktiškai nurodytame objekte nebuvo panaudotos. Aplinkybė, kur šios medžiagos buvo faktiškai panaudotos šioje byloje nebuvo nustatinėjama. Iš pareikšto kaltinimo ir byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinimas padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką šioje dalyje iš esmės yra grindžiamas statybinių medžiagų nepanaudojimu Rietavo savivaldybės administracijai, pastato adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos darbams atlikti. Šiai aplinkybei pagrįsti byloje yra pateikti įrodymai, t.y. sutartys, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įvairių rangovų, patvirtinančios, kad darbai minėtame objekte turėjo būti atliekami ir faktiškai buvo atliekami rangovų darbu ir medžiagomis. Aplinkybes, kad darbus minėtam objekte atliko savo statybinėmis medžiagomis patvirtino ir liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė gynyba, minėtų duomenų nepakanka padaryti kategorišką išvadą, kad nurodytos statybinės medžiagos iš tikrųjų nebuvo panaudotos nei kaltinime nurodytame objekte, nei kokiame nors kitame UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytame statybų objekte. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. K., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimą, patvirtino, kad ji nenustatinėjo, ar minėtos statybinės medžiagos galėjo būti panaudotos kitame objekte, kuriame statybos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju, net jeigu ir turimų duomenų pakaktų konstatuoti, kad kaltinime nurodytame objekte statybinės medžiagos faktiškai nebuvo panaudotos, būtų neaišku, kur tos medžiagos buvo faktiškai panaudotos. Neturint objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šios medžiagos nebuvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl paties nurodytų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą fakto kilo kokių nors neigiamų pasekmių, susijusių su įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymu. Be to, šiuo atveju nėra galimybės ne tik įvertinti, ar yra kilusios BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės, bet iš kaltinimo yra neaišku kaip šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į apskaitą, kokie buhalteriniai veiksmai, susiję su šių PVM sąskaitų faktūrų įtraukimu buvo atlikti netinkamai (kokių konkrečių ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės) ir sukėlė baudžiamojo įstatymo uždraustas pasekmes.

Tik atlikus išsamią visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų analizę vertinamu laikotarpiu būtų galima nustatyti, ar pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras įsigytas turtas buvo panaudotas įmonės veikloje, ar ne. Tačiau toks klausimas specialistei nebuvo užduotas, šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą teisme. Nenustačius šių aplinkybių, pagal pareikštą kaltinimą galima daryti tik prielaidą, kad kaltinime nurodytos 258 PVM sąskaitos faktūros galimai buvo fiktyvios ir panaudojant jas, įtraukiant jas į įmonės buhalterinę apskaitą, buvo siekiama pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Dėl ko šioje byloje ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad jeigu iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, kur, kada ir kaip šis turtas buvo panaudotas, yra pagrindas manyti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Nors kaltinime nurodoma, kad PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių statybinių medžiagų įsigijimą konkrečiam objektui, pateikimas įtraukti jas į įmonės buhalterinę apskaitą faktiškai jų minėtame objekte nepanaudojus, pažeidė juridinio asmens interesus ir sukėlė įmonei padarinius, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau pareikštame kaltinime konkretūs padariniai nenurodyti. Iš kaltinimo taip pat nėra aišku, ar pačių į apskaitą įtrauktų PVM sąskaitų faktūrų turinys neatitinka tikrovės. Jeigu taip, tai tokiu atveju turėtų būti konstatuojama, kad į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros, tačiau byloje toks kaltinimas nebuvo pareikštas ir ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama ir įrodinėjama. Pažymėtina, kad pačiose sąskaitose faktūrose nėra nurodoma kokiu tikslu joje nurodytos prekės yra įsigyjamos ir kur jos bus panaudotos. Prekės panaudojimo tikslas pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus nėra nurodomas. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad pagal kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose įrašytas prekes buvo atsiskaityta, nes prie kiekvienos iš jų yra pridėti jų apmokėjimą patvirtinantys kvitai. Todėl vertinant pačias PVM sąskaitas faktūras nėra jokio pagrindo teigti, kad jose užfiksuotas koks nors tikrovės neatitinkantis turinys. Taigi šioje byloje nenustačius, kad nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo fiktyvios ir nenurodžius kaltinime jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių turinys neatitinka tikrovės, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu yra kilę įstatymo uždrausti padariniai ir kaltinamųjų veiksmuose yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros buvo fiktyvios ir pagal jas įsigytos statybinės medžiagos nei kaltinime nurodytame, nei kokiame nors kitame UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte faktiškai nebuvo panaudotos, tačiau buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, tokiu atveju būtų teisinis pagrindas konstatuoti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ir yra pagrindas už tai atsakingiems asmenims taikyti atsakomybę pagal BK 183 straipsnį 2 dalį. Šiuo atveju nustačius, kad byloje buvo ydingai sukonstruotas kaltinimas ir nėra nustatyti nei veiksmai, kuriais buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nei BK 222 straipsnio 1 dalyje arba 183 straipsnyje kilę padariniai, darytina išvada, kad pagal pareikštą kaltinimą nei inkriminuota BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, nei kokia nors kita nusikalstama veika šiuo atveju padaryta nebuvo.

Nenustačius, kad buvo padaryta BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad į įmonės teikiamas deklaracijas galėjo būti įtraukti ir kokie nors klaidingi duomenys, gauti apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, susijusią su kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimu. Nustačius, kad pagal šioje dalyje pareikštą kaltinimą nusikalstamos veikos nebuvo padarytos, kaltinamieji E. R. bei I. J., taip pat ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Byloje pareikšti kaltinimai patikslinti pašalinant tas kaltinimo dalis, kurios susijusios su PVM sąskaitų faktūrų įtraukimu į įmonės buhalterinę apskaitą ir su tuo susijusių duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu. Taip pat patikslintinos ir mokesčių sumos, kurių buvo siekiama išvengti, nurodant, kad E. R., veikdamas bendrininkų grupe su I. J., siekdami išvengti iš viso ne 11649,14 Eur, o 10990,14 Eur mokesčių ir įmokų įrašė į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2016-11-09 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms. Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).  Tuo tarpu I. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštų kaltinimų dalis patikslintina, nurodant, kad tokiais savo veiksmais I. J., veikdamas kartu su E. R., bei veikdamas per M. Z., U. R., minėtos bendrovės direktorius, kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus ir nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdami išvengti iš viso 29443,98 Eur mokesčių ir įmokų įrašė į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir laikotarpiu nuo 2016-07-04 iki 2017-08-03 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms. Pažymėtina, kad dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo šioje dalyje kaltinamajame akte nurodyta nusikalstamų veikų kvalifikacija nesikeičia, nes kaltinamuosius pripažinus kaltais likusioje kaltinimo dalyje, išlieka BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) numatyti padariniai.

 

Dėl I. J. neteisėto ginklo ir šaudmenų laikymo 

Pagal

BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, t. y. bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Pagal

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3-6 straipsnius ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys priskiriami A, B, C ir D kategorijų ginklams. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas verstis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla arba leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus. D kategorijos ginklai laikomi be leidimų. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 punktuose nurodyti D kategorijos ginklai nešiojami be leidimų.

Kaltinamasis I. J. nusikalstamos veikos padarymo metu neatitiko minėtų įstatymo reikalavimų ir neturėjo leidimo laikyti ginklą ir šaudmenis. Krata kaltinamojo I. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) atlikta 2018 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu. Kad kratos metu kaltinamojo I. J. gyvenamojoje vietoje rastas pistoletas yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „E. M.“, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniai) šoviniais, bei yra „C“ kategorijos ginklas ir šaudyti tinkamas, o  šaudmenys yra šoviniai, skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, patvirtina 2018 m. liepos 17 d. specialisto išvada. Ginklo ir šovinių radimo aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo I. J. parodymai, 2018 m. balandžio 23 d. kratos protokolas.

Kaltinamasis I. J. savo kaltės pagal šį jam pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė, kad jis turėjo ginklą, kuris buvo paimtas prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Jis gyveno pirmame aukšte, o antrame aukšte gyveno asmuo, kuris nuomojosi kambarį. Kratos atlikimo metu jis buvo po kojos operacijos ir į antrą aukštą negalėjo užlipti, todėl policija kratas antrame aukšte darė be jo. Jie pasakė, kad buvo rastas ginklas, o jis pagalvojo, kad tai tas pats ginklas, kurį įgaliotinis buvo jau paėmęs iš jo. Jis tiesiog susimaišė ir pagalvojo, kad tai tas pats ginklas, tik vėliau atsiminė, kad tas ginklas jau buvo paimtas, todėl iš pradžių pasirašė, kad tai jo ginklas. Namie vėliau draugas pasakė, kad dingo jo ginklas, tada jo paprašė, kad jis duotų oficialius parodymus, jog paimtas yra jo ginklas. Po gero mėnesio pamatė, kad parodymai pakeisti. Asmuo, kuris nuomojosi kambarį, jam paaiškino, kad FNTT darbuotojai vertė jį pasakyti, kad pistoletas I. J., tai jis ir pakeitė parodymus. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. J. kaltės nepripažino, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 18 d. duotų pirmųjų įtariamojo I. J. parodymų matyti, kad iš pat pradžių jis iš esmės pripažino, kad rastas dujinis pistoletas yra jo. Parodė, kad dujinį pistoletą su šoviniais pirko labai seniai, dar iki 2014 metų, savo reikmėms Klaipėdoje, Birutės gatvėje buvusioje ginklų parduotuvėje, parduotuvės adreso ir pavadinimo neatsimena. Taip pat savo reikmėms buvo įsigijęs ir dujinį revolverį bei iš jo šaudyti tinkamus šovinius su guminiais šratais. Visiems ginklams turėjo įgijęs leidimą, kuris 2014 ar 2015 metais buvo panaikintas, todėl juos paėmė leidimų sistemos pareigūnai. Kodėl nepaėmė dujinio pistoleto ir pranešime apie įtarime paminėtų šaudmenų nežino, gal dėl to, kad kratos metu paimtas dujinis pistoletas buvo sugedęs ir iš jo nebuvo galimybės iššauti, nes krisdavo pistoleto „užraktas“. Kodėl nepaėmė „C“ kategorijos šaudmenų taip pat nežino. Kadangi visus aukščiau paminėtus daiktus buvo įsigijęs legaliai ir jiems turėjo „C“ kategorijos leidimą, visą laiką manė, kad juos laikyti gali, nes policijai panaikinus leidimą, policijos pareigūnai paėmė tuos ginklus ir šaudmenis, kurių negali laikyti. Perskaitęs pranešimą apie įtarimą, kad „ C“ kategorijos dujinį ginklą ir dujinius šaudmenis skirtus „C“ kategorijos ginklams laikė neteisėtai labai nustebo, kadangi buvo įsitikinęs, kad jokių teisės norminių aktų, susijusių su jų įgijimu ir laikymu nepažeidinėja. Jeigu butų žinojęs, kad pranešime apie įtarimą išvardintus šaudmenis ir ginklą laiko neteisėtai, juos nedelsdamas būtų atidavęs policijos pareigūnams arba sunaikinęs. Duodamas vėlesnius parodymus kaip įtariamasis 2019 m. balandžio 30 d. I. J. kaltės pagal šį jam pareikštą kaltinimą nebepripažino ir parodė, kad dujinis pistoletas E. M., 11 vnt. šovinių dujiniam pistoletui ir 5 vnt. šratiniam pistoletui yra ne jo, jų nepirko ir jie jam nepriklauso. Juos sumaišė su revolveriu bei šoviniais, kuriuos buvo įsigijęs ir kuriuos panaikinus leidimą iš jo buvo paėmę leidimų sistemos policijos pareigūnai. Tik po apklausos grįžęs į namus pasitikrino iš jo paimtų ginklų ir šaudmenų sąrašą ir suprato, kad davė parodymus ne apie jo pirktus ir paimtus ginklus, o visiškai ne jam priklausantį dujinį pistoletą ir šovinius, kuriuos kratos metu ir paėmė pareigūnai. Išsiaiškino, kad aukščiau paminėtus daiktus jo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) paliko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2018-01-05 pagal nuomos sutartį iš jo nuomojosi ¼ patalpų, kuriomis bendrai su juo naudojosi. Ginklas su šoviniais buvo rastas kotedžo antrajame aukšte miegamajame, kur ir gyveno R. B.. Kai su juo kartu gyveno, jis juos rodė, kad tokius turi, todėl pirminės apklausos metu visai buvo pamiršęs, kad buvo rodęs savo dujinį pistoletą ir pamanė, kad apklausos metu duoda parodymus apie legaliai turėtą revolverį. Be to, po 2018 m. balandžio mėn. 10-15 dienomis atliktos dešinės kojos operacijos į antrą aukštą negalėjo užlipti ir nakvodavo tik pirmajame aukšte. R. B. patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nuomojosi laikotarpiu nuo 2018-01-05 iki 2018-06-15. Šiose patalpose nebegyveno nuo 2018 metų liepos ar rugpjūčio mėn., kada tiksliai išsikraustė nebeatsimena. Taigi matyti, kad kaltinamasis I. J. vėlesnės apklausos metu pakeitė savo parodymus ir versijos, kad rastas ginklas ir šaudmenys yra ne jo, o R. B., laikėsi ir teisme, tačiau kaltinamojo kaltės nepripažinimą teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją.

Kaip matyti, versiją, kad rastas ginklas ir šaudmenys yra ne jo, o R. B., kaltinamasis pateikė ne kratos metu, o trečią kartą apklausiamas tyrėjo. Nors liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kuriais patvirtino kaltinamojo iškeltą versiją, tačiau teismas neturi pagrindo su ja sutikti. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. B. parodymais matyti, kad jie taip pat buvo nenuoseklūs ir vieni kitiems prieštaraujantys. 2019 m. gegužės 6 d. apklaustas specialiuoju liudytoju R. B. parodė, kad kaltinamojo I. J. gyvenamojoje vietoje rastas dujinis pistoletas ir šoviniai priklauso jam, kuriuos išsikraustęs per neapdairumą paliko I. J. namuose. 2019 m. birželio 3 d. R. B. F. nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai pateikė prašymą ankščiau jo duotus parodymus dėl ginklo laikyti neteisingais ir 2019 m. birželio 3 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis niekuomet gyvenime nėra turėjęs jokių ginklų ar šovinių. Pas I. J., adresu (duomenys neskelbtini) jis yra tik kelis kartus svečiavęsis, tačiau niekuomet nėra ten nakvojęs ir su juo nėra gyvenęs. Taip pat parodė, kad I. J. paprašė jo prisiimti kaltę dėl rasto ginklo ir šovinių, parodė ginklo nuotraukas, kad žinotų kaip atrodo, paruošė patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ir paaiškinimą, kuriuos jis pasirašė bei smulkiai instruktavo, ką turės pasakoti policijos pareigūnams. 2020 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūrai R. B. pateikė prašymą dėl paskutinių parodymų keitimo, kuriame nurodė, kad paskutiniai jo parodymai neatitinka tikrovės ir lieka prie pirminių parodymų, kad ginklas jo ir priklauso jam. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. taip pat laikėsi tos versijos, kad rastas ginklas ir šoviniai priklauso jam, bei parodė, kad jo parodymai pasikeitė, nes jis su I. J. buvo susipykęs ir norėjo jam pakenkti, todėl davė parodymus, kad ginklas ne jo. I. J. jam turėjo duoti tris tūkstančius eurų, bet jis tempė laiką, todėl ir sugalvojo jam pakenkti per darbą.

Taip pat matyti, kad nors liudytojas R. B. patvirtino kaltinamojo I. J. versiją dėl ginklo, tačiau jų parodymuose yra prieštaravimų, kurie taip pat verčia abejoti jų patikimumu. Kaltinamasis I. J. 2019 m. balandžio 30 d. apklausos metu parodė, kad R. B. patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nuomojosi nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. birželio 15 d. bei pateikė 2018 m. sausio 5 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2018/01/05 kopiją, taip tvirtindamas, kad kratos atlikimo metu, t. y. 2018 m. balandžio 23 d., R. B. dar gyveno jo gyvenamojo vietoje, tačiau iš liudytojo R. B. pirminių parodymų ir parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, nustatytos priešingos aplinkybės. Liudytojas R. B. parodė, kad išsikraustęs iš I. J. buto, jame per neapsižiūrėjimą paliko dujinį ginklą su šoviniais. Vadinasi, kratos atlikimo metu, t. y. 2018 m. balandžio 23 d., R. B. iš tikrųjų fiziškai jau nebegyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tam tikrą laiką gyveno kaltinamasis I. J., ir kurį nuomojo R. B., priklauso ne I. J., o I. V., todėl taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl I. J. teisėtų galimybių nuomoti minėtą būstą.

Abejoti liudytojo R. B. ir kaltinamojo I. J. parodymais dėl R. B. gyvenimo kaltinamojo I. J. gyvenamojoje vietoje verčia ir liudytojos M. B. parodymai. Nors liudytoja M. B. iš esmės teisiamojo posėdžio metu patvirtino sūnaus R. B. versiją, kad jis gyveno pas I. J., teigdama, kad sūnus grįžęs po mokslų iš Vilniaus gyveno tai pas draugą, tai pas merginą, o jiems persikrausčius į namą, sūnus su jais nebegyveno, tačiau šie jos parodymai prieštarauja jos parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, ir kitiems byloje esantiems duomenims. Liudytoja M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai sūnus baigė mokslus Vilniuje, nuolatos gyveno kartu ir jokio buto nesinuomojo, kartais likdavo nakvoti pas merginas, o ilgiausiai namuose yra nebuvęs 2 savaites. Iš 2019 m. birželio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta R. B. gyvenamoji vieta ir nustatyta, kad jis turi savo kambarį, kuriame yra jo drabužiai, asmeniniai daiktai, fotografijos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, liudytojos M. B. parodymai vertinti kaip bandymas padėti sūnui pagrįsti versiją, kad rastas ginklas ir šoviniai yra jo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam I. J. 2013 m. kovo 26 d. buvo išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus, tačiau 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo panaikintas, o jam priklausę du mažos galios revolveriai įstatymu nustatyta tvarka 2015 m. balandžio 30 d. priduoti realizavimui į LR Ginklų fondą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis I. J. iš esmės turėjo priežasčių apskritai turėti ginklą. Duomenų apie pretekstą liudytojui R. B. įsigyti ginklą baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir pats liudytojas. Taip pat iš paties liudytojo R. B. parodymų ir Sodros išrašo nustatyta, kad R. B. nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios, R. B. teigimu, faktiškai priklausė I. J., o R. B. buvo tik formalus direktorius ir vykdė I. J. jam pavestas užduotis, kas reiškia, kad R. B. buvo socialiai priklausomas nuo kaltinamojo I. J. ir jo paveiktas galėjo duoti melagingus parodymus.

Visos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti liudytojo R. B. parodymais ir teismas juos vertina kaip bandymą padėti asmeniui išvengti atsakomybės.

Apibendrinant pirmiau aptartus ir įvertintus duomenis, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis I. J. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) namo antrajame aukšte laikė vieną 9 mm kalibro dujinį pistoletą, kuris yra „C“ kategorijos šaunamasis ginklas, vienuolika 9 mm kalibro dujiniams pistoletams skirtų šovinių, penkis 9 mm kalibro centrinio įskėlimo su guminiais šratais šovinius, skirtus revolveriams, skirtiems šaudyti šoviniais su guminiais šratais, kurie yra skirti „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, neturėdamas tam leidimo, kol šiuos šaudmenis ir pistoletą kratos metu surado policijos pareigūnai, ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

 

Dėl bausmės

 

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe.

E. R. padarė dvi nusikalstamas veikas finansų sistemai bendrininkų grupe, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo yra atsižvelgtina ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 19787,10 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 14927,04 Eur išmokėto darbo užmokesčio, nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 3079,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 7910,89 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, į tai, kad nusikalstamų veikų darymas tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą – beveik pusę metų. Atsižvelgtina ir į E. R. asmenybę – nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, vedęs, augina nepilnamečius vaikus,  administracine tvarka nebaustas, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei į tai, kad savo kaltės nepripažino visiškai, su civiliniu ieškiniu nesutiko, padarytos žalos neatlygino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus jų sankcijose numatytas bausmes, nesusijusias su laivės atėmimu, - baudas, jų dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis ir artimą jų minimumui (taikytinas MGL dydis, galiojęs iki 2017-01-01 – 37,66 Eur, nes nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, bendrintinos apėmimo būdu.

Kaltinamojo I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe.

I. J. padarė tris nusikalstamas veikas, iš jų dvi bendrininkų grupe, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas, paskirtos baudos nėra sumokėjęs, teistumas neišnykęs. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo yra atsižvelgtina ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 52451,78 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 39361,55 Eur išmokėto darbo užmokesčio, nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 8383,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio, į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 20989,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų bei neįmokėjo į Garantinį fondą 70,36 Eur, į tai, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, darymas tęsėsi ilgą laiko tarpą – beveik metus laiko. Atsižvelgtina ir į I. J. asmenybę – nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros direktoriumi ir faktiškai vadovavo šiai įmonei, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, darbe charakterizuojamas teigiamai, vedęs, baustas administracine tvarka keletą kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei į tai, kad savo kaltės nepripažino visiškai, su civiliniu ieškiniu nesutiko, padarytos žalos neatlygino. Nustatytos aplinkybės rodo I. J. polinkį nepaklusti įstatymams, o jau buvusi paskirta piniginė bausmė, kurios taip pat nėra įvykdęs, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus jų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu. Bausmė, paskirta subendrinus apėmimo būdu, su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesną bausmę, t. y. 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus, dirba ir siekiant suteikti galimybę kaltinamajam atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis I. J. įpareigojamas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nors byloje yra nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu kaltinamasis I. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 45 MGL bauda, 2 metų laisvės apribojimu ir laisvės apribojimo bausmę jau yra įvykdęs, o baudos nėra sumokėjęs, teismas sprendžia, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu I. J. paskirta bausmė nebendrintina su minėtu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, nes teismas neturi tikslių duomenų, ar I. J. paskirta bauda nėra iš dalies išieškota priverstine tvarka, be to, nėra jokių kliūčių tiek priimamą nusprendį, jam įsisteisėjus, tiek minėtą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį vykdyti atskirai.

 

Dėl BK 36 straipsnio nuostatų taikymo

 

Byloje kaltinamosios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau neteista. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto yra likviduojama, spręstinas klausimas dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 36 straipsniu, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Šioje normoje yra numatyti įstatymų leidėjo du atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, kad asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Tai yra teismo teisė, todėl teismas remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikaltimą pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo jo valios ir sąmonės.

Vertindamas kaltinamosios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pavojingumą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1340-524/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nemokumo administratore paskyrė A. M.. Nutartis dėl bankroto bylos įsiteisėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuojančios įmonės teisinį statusą įgijo 2019 m. spalio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiniam statusui, kurį įtakojo 2019 m. spalio 7 d. bankroto procedūros pradėjimas šio subjekto atžvilgiu, pastarasis iš esmės lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių valdymo organų teisių ir pareigų pasibaigimą remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus teisių ir pareigų atsiradimą to paties įstatymo 11 straipsnio 5 dalies pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1, 2019 m. spalio 18 d. buvo nutraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė komercinė veikla. Taigi, ši juridiškai reikšminga faktinė aplinkybė rodo, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, iš esmės pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams, bendrovės bankroto procedūros kontrolę perėmus nemokumo administratorei, kreditorių susirinkimui bei Klaipėdos apygardos teismui, be to, nutraukus įmonės komercinę – ūkinę veiklą, išnyko galimai nusikalstamos veikos pavojingumas. Kita svarbi ir ta faktinė aplinkybė, kad 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-512-524/2020 pagrindu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto, ši teismo nutarties įsiteisėjo 2020 m. kovo 21 d. Pagal BK 43 straipsnį, juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės: 1) bauda; 2) juridinio asmens veiklos apribojimas; 3) juridinio asmens likvidavimas. Taigi, vertinant šios bendrovės turimą teisinį statusą tiek įtarimų, tiek ir kaltinimų pareiškimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ momentu, kai ji buvo likviduojama dėl bankroto, akivaizdu, kad  bet kokios BK 43 straipsnyje numatytos bausmės skyrimas jau ir taip likviduojamai dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra beprasmis ir netikslingas, nes su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2020 m. kovo 21 d.  yra atliekami bendrovės likvidavimo veiksmai.

Įvertindamas visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nustatytų aplinkybių tapo nebepavojinga, nes ji ūkinės – komercinės veiklos nebevykdo, be to, yra vykdomi bendrovės likvidavimo veiksmai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumo laipsnį, jos teisinį statusą, daro išvadą, jog dėl paminėtų aplinkybių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepavojinga, įmonė atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu, o baudžiamoji byla dėl šios kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų nutrauktina.

 

Dėl civilinių ieškinių

 

Civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė patikslintą civilinį ieškinį, reikalaudama pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“, E. R. ir I. J. kaltais ir priteisti solidariai iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“, E. R. ir I. J. Lietuvos valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą 3738,25 Eur bei solidariai iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. J. Lietuvos valsybės biudžetui padarytą turtinę žalą 18699,98 Eur (t. 11, b.l. 93-96). Savo ieškininį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos direktoriaus E. R. bei faktinio vadovo I. J. veiksmų valstybė patyrė 22438,23 Eur turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnį privalo visiškai atlyginti minėti atsakingi asmenys. Ieškinyje nurodyta, kad dėl E. R. ir I. J., veikiančių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, veiksmų, turinčių nusikaltamos veikos požymių, pasekoje, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir/ar struktūros, nes siekiant išvengti iš viso 22438,23 Eur mokesčių mokėjimo, įrašant į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą, buvo nepriskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 7969 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 6015 Eur pelno mokesčio, 8383,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 70,36 Eur įmokų į garantinį fondą. Tokiu būdu Lietuvos valstybė patyrė 22438,23 Eur žalą, kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą privalo visiškai atlyginti kalti asmenys.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2022 m. balandžio 12 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį 20989,75 Eur sumai (t. 19, b. l. 111-113). Savo ieškininį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų išvadose Nr. 04/12-2-3-2190 ir Nr. 04/12-2-3-99569 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustayta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. įmonėje dirbusiems 8 darbuotojams buvo nepriskaičiuotos ir nesumokėtos įmokos nuo 52451,78 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. buvo 51 atveju 7 darbuotojams priskaičiuota 39034,12 Eur darbo užmokesčio, nuo kurio 2016 m. nesumokėta 11703,25 Eur, o 2017 m. 3922,13 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. darbuorojui M. J. priskaičiuota 13417,66 Eur darbo užmokesčio, nuo kurio 2016 m. nesumokėta 2359,99 Eur, o 2017 m. 3004,38 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji E. R. ir I. J. su civiliniais ieškiniais nesutiko. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė dėl civilinių ieškinių nepasisakė.        

Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su byla. Priimdamas sprendimą dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal BPK 109 

straipsnio prasmę pagrindą civiliniam ieškiniui sudaro žala, kurią asmuo patiria dėl nusikalstamos veikos. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose, yra: neteisėti (įstatymu uždrausti) veiksmai arba neveikimas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas žalai atlyginti, ar asmuo (fizinis arba juridinis) atsakingas, t. y. turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis 2K-7-68-222/2018).

Pagal

susiklosčiusią teismų praktiką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2014, 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017 ir kt.) juridinio asmens vadovas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, tai yra, kai: 1) juridinis asmuo (darbdavys), privalantis už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimo išnyksta; 2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; 3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys. Juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi darytina išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, taip pat ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Teismų praktika neleidžia daryti išvados, jog juridinio asmens nemokumas turi būti nulemtas būtent juridinio asmens vadovo nusikalstamų veiksmų. Reikalauti iš juridinio asmens vadovo žalos atlyginimo pakanka konstatuoti, jog juridinis asmuo yra nemokus.

Teigtina, jog nekyla jokių abejonių dėl to, kad mokesčių mokėtojas turi pareigą tinkamai ir laiku vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus privalo įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę nustatyta tvarka ir pagrindais (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-935/2020).

Byloje nustatyta, kad E. R. ir I. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje. E. R. jas padarė veikdamas, kaip įmonės – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o I. J. – kaip faktinis vadovas, jos interesais ir naudai. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų išvadų Nr. 04/12-2-3-2190 ir Nr. 04/12-2-3-99569 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. įmonėje dirbusiems 8 darbuotojams buvo nepriskaičiuotos ir nesumokėtos įmokos nuo 52451,78 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d, iki 2017 m. liepos 30 d. buvo 51 atveju 7 darbuotojams priskaičiuota 39034, 12 Eur darbo užmokesčio, nuo kurio 2016 m. nesumokėta 11703,25 Eur, o 2017 m. 3922,13 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. darbuorojui M. J. priskaičiuota 13417,66 Eur darbo užmokesčio, nuo kurio 2016 m. nesumokėta 2359,99 Eur, o 2017 m. 3004,38 Eur įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, bei laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir/ar struktūros, nes siekiant išvengti iš viso 22438,23 Eur mokesčių mokėjimo, įrašant į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą, buvo nepriskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 7969 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 6015 Eur pelno mokesčio, 8383,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 70,36 Eur įmkų į garantinį fondą.

Kaltinime nurodytu laikotarpiu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant BAĮ (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaip jau minėta, pagal BAĮ 21 straipsnio reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Nors BK 220 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, su kuriais siejamas nusikalstamos veikos baigtumas, yra negalimumas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties požymis nėra turtinės žalos asmeniui padariniai, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose vien tai, kad asmenys nuteisti pagal baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies normas, kurių dispozicijos nenumato mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra teisinė kliūtis spręsti ieškinio klausimo, taip pat nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis galimybę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį (kasacinės nutartys: 2K-7-30-788/2017, 2K-7-68-222/2018).

Pažymėtina tai, kad kaltinamasis E. R., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o I. J., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, turėdami teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, turėjo ir pareigą apskaityti ir sumokėti mokesčius, o nusprendę dalį darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio neįtraukti į buhalterinę apskaitą, sąmoningai per to nežinančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vyr. finansininkę įrašydami į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir už šį neapskaitytą darbo užmokestį privalomus sumokėti mokesčius, taip nedeklaruodami ir nesumokėdami didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų valstybei privalomų mokesčių, neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių.

Byloje ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. R., būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o I. J., būdamas faktiniu vadovu, iš esmės kontroliavę finansus, organizavęs šios bendrovės veiklą kaltinime nurodytais laikotarpiais, veikė bendrovės naudai ir interesais, jie apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, įrašymu į deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir priskaičiuotus mokesčius nuo jo, ir pateikimu tų duomenų valstybės įgaliotai institucijai, siekė nuslėpti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrąsias pajamas, dėl to kilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, bet ir tai, kad neįtraukus ir neapskaičius bei nedeklaravus darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir už jį nesumokėjus privalomus valstybinio socialinio draudimo mokesčius, įmokų į garantinį fondą bei gyventojų pajamų mokesčio, bendrovė nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių. Pagal bylos duomenis ir pareikštą kaltinimą nustatyta, kad E. R. vadovavimo laikotariu  buvo nesumokėta iš viso 3079,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš viso byloje tiriamu laikotarpiu – 8383,78 Eur gyventojų pajamų mokesčio (5304,62 Eur tuo laikotarpiu, kai E. R. nebevadovavo įmonei), E. R. vadovavimo laikotarpiu - 7910,89 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš viso byloje tiriamu laikotarpiu - 20989,75 Eur privalomojo socialinio draudimo įmokų (13078,86 Eur tuo laikotarpiu, kai E. R. nebevadovavo įmonei) bei 70,36 Eur įmokų į Garantinį fondą. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, tokių duomenų finansinėms institucijoms nepateikimo ir dėl to nemokamų mokesčių buvo padaryta žala valstybei. Taigi, yra priežastinis ryšys tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. R. ir faktinio vadovo I. J. veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji E. R., I. J. ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir žinomai neteisingų duomenų apie turtą pateikimo yra išteisinti, esant nustatytoms aplinkybėms civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, netenkinant valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinio dalies dėl nepriskaičiuoto, nedeklaruoto ir nesumokėto 7969 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 6015 Eur pelno mokesčio. Be to, nustačius tai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu, o baudžiamoji byla dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų nutrauktina, kadangi tapo nebepavojinga, nes ji ūkinės – komercinės veiklos nebevykdo ir yra vykdomi bendrovės likvidavimo veiksmai, dėl to negali įvykdyti savo prievolės sumokėti dėl kaltinamųjų E. R. ir I. J. nusikalstamų veiksmų laiku nesumokėtus mokesčius, iš šio asmens žala nepriteistina, taip pat konstatuotina, kad iš E. R. nepiteistina žala, kuri buvo padaryta tais laikotarpiais, kai jis įmonei nevadovavo. Minėtais laikotarpiais taikytina asmeninė I. J. civilinė atsakomybė. Taigi civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 22438,23 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, iš civilinių atsakovų E. R. ir I. J. solidariai priteisiant valstybei 3079,25 Eur turtinei žalai atlyginti bei priteisiant iš I. J. 5374,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys 20989,75 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, iš civilinių atsakovų E. R. ir I. J. solidariai priteisiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai 7910,89 Eur turtinei žalai atlyginti ir priteisiant iš I. J. 13078,86 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškiniai atmestini.

 

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

 

Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020 m. gegužės 20 d. prokuroro nutarimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. P. – A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Land Rover.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris J. P. – A. priklauso nuosavybės teise, kadangi J. P. – A. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad automobilis priklauso V. S., kuri bendrauja su I. J.. Nustatytas visiškas nuosavybės teisų apribojimas. Turto saugotoju paskirta V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. (11 tomas, b. 1. 141-142). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2021 m. vasario 19 d., o 2021 m. vasario 17 d. nutartimi iki 2021 m. gegužės 20 d., 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi - iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., o 2021 m. liepos 27 d. nutartimi - iki 2021 lapkričio 20 d., 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi - iki 2022 m. vasario 20 d., 2022 m. vasario 11d. nutartimi – iki 2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi – iki 2022 m. lapkričio 20 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. J. parodė, kad automobiliu nesinaudoja, jam nepriklauso, tik keletą kartų juo važiavo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiojo tyrėjo 2020-05-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariamasis I. J. savo vardu registruoto turto neturi, tačiau 2020-05-19 pas ikiteisminio tyrimo pareigūną į apklausą atvyko automobiliu LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso J. P.-A., o automobilio valdytoja yra V. S. (t. 11, b. 1. 128). Todėl, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą, buvo nuspręsta nustatyti, kam faktiškai priklauso minėtas automobilis. Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį matyti, jog 2019-11-28 transporto priemonės - automobilio LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra J. P.-A., o nuo 2019-12-21 minėtos transporto priemonės savininkė yra J. P.-A., o valdytoja - V. S. (t. 12, b. 1. 131-132). Pažymėtina, jog 2020-05-20 apklausta kaip liudytoja J. P.-A. patvirtino, jog automobilis RANGE ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai nepriklauso, ji tik leido savo vardu jį įregistruoti draugei V. S., kuri ir yra faktinė automobilio valdytoja ir juo naudojasi. Tuo tarpu J. P.-A. automobilio RANGE ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepirko ir su pardavėju nebendravo, todėl negali pasakyti kiek tiksliai ir kam buvo sumokėti pinigai, kada ir kaip už jį buvo atsiskaityta, kur vyko automobilio pardavimas. Taip pat J. P.-A. apklausos metu nurodė, jog jos draugė V. S. draugavo su įtariamuoju I. J., tačiau ar jie kartu gyveno ji nežino (t. 12, b. 1. 134-135). Teisiamojo posėdžio metu J. P. – A. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2020-05-21 liudytoja apklausta V. S. parodė, kad 2019 m. pabaigoje nusprendė įsigyti automobilį, o visą reikalingą automobiliui įsigyti pinigų sumą, t. y. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų ji pasiskolino iš savo tėvų N. ir I. S.. Pagal internetiniame portale „Autoplius“ rastą skelbimą ji išsirinko patinkantį automobilį ir paskambino skelbime nurodytu telefonu, o 2019 m. lapkričio mėn. su jai nepažįstamu automobilio pardavėju susitiko šalia Vilniaus esančioje aikštelėje, kurios tikslaus adreso nežino, kur apžiūrėjo automobilį ir su pardavėju susitarė, kad už jį sumokės nuo 34 000 iki 36 0000 eurų, kiek tiksliai neatsimena. Po automobilio apžiūros ji sumokėjo pardavėjui avansą, tačiau kiek tiksliai pinigų sumokėjo neatsimena. Ar mokėjo grynaisiais ar bankiniu pavedimu taip pat neatsimena. Sumokėjus pinigus buvo sudaryta automobilio pirkimo pardavimo sutartis jos draugės J. P. – A. vardu, pagal jai išduotą įgaliojimą. Su I. J. susipažino maždaug prieš tris metus, palaikė draugiškus santykius, tačiau kartu negyveno ir negyvena. Kadangi ji su I. J. draugai, kai jis paprašydavo, jam duodavo pasinaudoti savo automobiliu LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 136-138, t. 12). Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta I. J., tačiau kokiomis aplinkybėms susipažino, neprisimena. Automobilį Range Rover, valstybinis automobilio numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo iš sutartyje nurodyto asmens už 30 tūkst. grynais. Apie 20 tūkst. paėmė iš tėvų, o dalį buvo susitaupiusi. Gyvenant su vyru, jis ją išlaikė, ji mokėsi, truputį dirbo, todėl buvo susitaupiusi pinigų. Kaip matyti, pačios liudytojos V. S. parodymai nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys. Nors liudytoja V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ją su I. J. sieja tik draugiški santykiai, tačiau iš kaltinamojo I. J. pateiktas 2020 m. kovo 25 d. gimimo įrašas rodo, kad I. J. yra N. J. tėvas, o vaiko motina – V. S. (t. 19, b. l. 130). 2020-05-25 liudytoja apklausta V. S. motina I. S. nepatvirtino dukters duotų parodymų ir nurodė, jog dukrai yra nupirkusi baldus, kai ji dar gyveno Vilniuje, už kokią sumą tiksliai neatsimena. Paskutinį kartą dukrai V. S. padėjo finansiškai daugiau nei prieš du metus, kai jai davė apie 6000 eurų, kiek tiksliai neatsimena, mašinai įsigyti, tačiau 2019 metais dukrai V. S. 30 000 eurų neskolino (t. 12, 139-140). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog dukra įsigijo automobilį Range  Rover, valstybinių numerių neatsimena, atsimena tik skaičius (duomenys neskelbtini). Tai yra jos asmeninis automobilis, ji juo vežioja ją ir vaikus. Dukra prašė jos paskolinti pinigų, o ji su vyru turėjo tokią galimybę ir paskolino jai 2019 metais, tada buvo šalta spalio – gruodžio mėn., 20 tūkst. eurų. Tyrėjas jos klausė ar davė pinigų, pasakė, kad davė, bet nenurodė sumos, o jis to neužrašė. 2019 metais vyras uždirbdavo apie 6000 eurų, ji uždirbdavo apie 600 eurų. Turėjo santaupų, kai ką pardavė, kažką įgijo. Dukrai pinigus paskolino namuose, buvo 50, 100 ir 200 eurų kupiūros. Niekas kitas nedalyvavo pinigų skolinimo metu. Buvo pardavę sodo sklypą už panašiai 10 tūkst., taip pat turėjo santaupų. Sklypas buvo deklaruotas, moka mokesčius. Tyrėjui nurodė, kad lietuvių kalbos gerai nemoka, nes jos nesimokė, bet vertėjo jai nepaskyrė. Jis sakė, kad kažkaip pats. Apklausos metu parodymus davė rusų kalba. Tyrėjas apklausos protokolo jai neskaitė. Tokie liudytojos I. S. parodymai vertinti kritiškai, kadangi taip par yra nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys, ir laikytini kaip siekis padėti dukrai patvirtinti versiją, kad transporto priemonės LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja yra ji.

Iš paminėtų ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog  kyla pagrįstų abejonių, ar V. S. pati turėjo lėšų įsigyti tokios vertės transporto priemonę, jos versijos dėl transporto priemonės įsigijimo iš esmės nepatvirtino ir jos mama. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis I. J. minėta transporto priemones naudojosi, buvo baustas administracine tvarka keletą kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuodamas minėtą transporto priemonę, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. S.. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad V. S. draugavo su I. J.. Nors teisiamojo posėdžio metu bandė neigti tokius duotus parodymus, tačiau baudžiamojoje byloje esantis gimimo įrašas rodo, kad I. J. ir V. S. siejo daugiau nei tik draugiški santykiai, nes jie turi bendrą vaiką. Apibendrinant liudytojų parodymus bei įvertinus nustatytas aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad faktinis minėtos transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra ne J. P. – A. ir V. S., o kaltinamasis I. J..

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal įstatymo prasmę laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas įtariamajam (nuteistajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Šioje byloje R. K. nebuvo nei įtariamoji, nei nuteistoji, nei pagal įstatymus materialiai atsakingas už įtariamojo veiksmus asmuo. Nors byloje, sprendžiant laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimą, kilo abejonių dėl R. K. finansinių galimybių įsigyti butą, dėl kurio buvo sprendžiamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, šis klausimas teismo nebuvo išspręstas. Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pripažinta fiktyvia, R. K. nebuvo kaltinama įsigijusi žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, byloje neiškilo buto konfiskavimo klausimas. Teismui neišsprendus šių kausimų, neįmanomas trečiajam asmeniui priklausančio turto paėmimas ar panaudojimas, vykdant teismo priteistus civilinius ieškinius. Dėl šių priežasčių neturi prasmės procesinė priemonė laikinas nuosavybės teisų apribojamas į R. K. nuosavybės teise priklausantį butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018).

Nagrinėjamu atveju, nors faktinė situacija nėra identiška aukščiau aptartai kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-56-696/2018 aptartai situacijai. Tačiau tam tikri išaiškinimai yra reikšmingi sprendžiant ir klausimą dėl šioje byloje pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo galiojimo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad laikinas nuosavybės apribojimas šiam turtui buvo pritaikytas pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, turint duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas galėjo būti pasisavintas. Tačiau kaltinimai pagal šį straipsnį nei vienam iš kaltinamųjų šioje byloje nebuvo pareikšti. Todėl pripažinus I. J. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje padarymo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra konstatuojama, kad buvo padaryta žala įmonei ir valstybės ir SODROS biudžetui. Tačiau nėra konstatuojama, kad kuris nors iš kaltinamųjų gavo tiesioginės finansinės naudos iš įvyktų nusikalstamų veikų. Dėl to nėra ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad minėta transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl ji negali būti konfiskuojama taikant BK 72 straipsnio nuostatas.

Taip pat nustatyta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra pripažinta fiktyvia. Teismo vertinimu, nors šioje byloje yra surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai abejoti, ar tranpsorto priemonės teisėta savininkė yra J. P. – A., o valdytoja V. S.. Tačiau įvertinus tai, kad nurodytiems asmenims byloje nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, jos buvo apklaustos kaip liudytojos teisme ir nurodė transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, tačiau šioje byloje joms nėra pareikšti civiliniai ieškiniai, jos nėra įgijusios civilinio atsakovo statuso byloje, be to, byloje nėra duomenų, kad civiliniai ieškovai Klaipėdos apskirties valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ginčytų ar jau būtų nuginčiję nurodyto sandorio teisėtumą, todėl pagal savo procesinę padėtį jos neturėjo realios galimybės teikti įrodymus, susijusius su transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sandorio sudarymu ir ginti teisme savo kaip pagal įstatymus teisėto turto savininko ir valdytojo interesus. Todėl esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, teismo vertinimu, priimant šį nuosprendį, registruotino turto - transporto priemonės LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo J. P. – A. vardu sutartis negali būti pripažinta fiktyvia, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai ir neproporcingai pažeistos šioje byloje turinčiai tik liudytojo, t.y. trečiojo byloje nedalyvaujančio asmens J. P. – A., teisės ir teisėti interesai. Teismui nepripažinus, kad transporto priemonės įsigijimo sutartis yra fiktyvi, neįmanomas trečiajam asmeniui priklausančio turto paėmimas ar panaudojimas vykdant teismo priteistus civilinius ieškinius. Dėl šių priežasčių neturi prasmės procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojamas į J. P. – A. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Todėl nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020 m. gegužės 20 d. prokuroro nutarimu taikytas ir paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi iki 2022 m. lapkričio 20 d., paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. P. – A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotam automobiliui „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Klaipėdos

apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. R. priklausančiam turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nustatytas dalinis nuosavybės teisų apribojimas, uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu, t. y. uždraudžiant turtą parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį. Palikta teisė naudotis turtu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. (t. 11, b. 1. 154-155). 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. vasario 17 d. nutartimi - iki 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi - iki 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. liepos 27 d. nutartimi - iki 2021 m. lapkričio 19 d., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi - iki 2022 m. vasario 19 d., 2022 m. vasario 11 d. nutartimi - iki 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi  - iki 2022 m. lapkričio 19 d. Pripažinus E. R. kaltu nusikalstamų veikų padarymu ir priteisus iš jo solidariai žalos atlyginimą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai, nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki visiško jo atžvilgiu patenkintos civilinių ieškinių dalies atlyginimo.

 

       Dėl kitų klausimų

 

       Iki bausmės vykdymo pradžios I. J. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 11, b. l. 19), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2018-09-19 Informacijos kontrolės ir kaupimo protokolo priedas 1 CD (t. 1, b.l. 61), 2018-02-05 dokumentų paėmimo akto priedas – diskas Toshiba (t. 1, b.l. 54-57), 2018-12-06 apžiūros protokolo priedas- 1 CD ( t. 1, b.l. 1-2), 2019-02-08 apžiūros protokolo priedas - 1 CD (t. 2, b.l. 100-101), 2018-10-25 „Šiaulių banko“ rašto priedas – 1 CD (t. 3, b.l. 49), 2018-11-02 „Swedbank“ rašto priedas – 1 CD (t. 3, b.l. 51), 2019-03-15 Pinigų plovimo prevencijos valdybos rašto priedas – 1 CD (t. 3, b.l. 53), 2019-04-05 „Šiaulių banko“ rašto priedas – 1 CD (t. 3, b.l. 95-96), 2019-09-10 VSDFV Panevėžio skyriaus rašto priedas – 1 CD (t. 3, b.l. 183), saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, 17 segtuvų, grąžintini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui.

       9 mm kalibro dujinis pistoletas E. M.“, numeris (duomenys neskelbtini), ir dėtuvė, saugoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2018 m. liepos 24 d. kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

       Klaipėdos

apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje saugomi 6 vnt. 9 mm šovinių, kurie priduoti pagal 2018 m. liepos 24 d. kvitą serija BBB Nr. 035363,  nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

 

       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

       E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (5649 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 00 centų) dydžio baudą.

       E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje,  ir paskirti jam 150 MGL (5649 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 00 centų) dydžio baudą.

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir E. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 00 centų) dydžio baudą.

       Nustatyti, kad 150 MGL (5649 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą/kvitus būtina pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

       I. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

       I. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

       I. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, ir I. J. paskirti subendrintą bausmę  – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. J. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant paskirtas švelnesnes bausmes ir I. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant I. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

       Atleisti likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 straipsniu, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nepavojingai, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

                     Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamųjų E. R. ir I. J. solidariai priteisti 3079,25 Eur ir iš kaltinamojo I. J. priteisti 5374,98 Eur turtinei žalai atlyginti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamųjų E. R. ir I. J. solidariai priteisti 7910,89 Eur ir iš I. J. priteisti 13078,86 Eur turtinei žalai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.

       Iki bausmės vykdymo pradžios I. J. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę  – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020 m. gegužės 20 d. prokuroro nutarimu taikytą ir paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi pratęstą iki 2022 m. lapkričio 20 d., laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. P. – A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotam automobiliui „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos

apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. R. priklausančiam turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi pratęstą iki 2022 m. lapkričio 19 d., taikyti iki iš jo priteistos civilinių ieškinių dalies išieškojimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2018-09-19 Informacijos kontrolės ir kaupimo protokolo priedą 1 CD (t. 1, b.l. 61), 2018-02-05 dokumentų paėmimo akto priedą – diską Toshiba (t. 1, b.l. 54-57), 2018-12-06 apžiūros protokolo priedą- 1 CD ( t. 1, b.l. 1-2), 2019-02-08 apžiūros protokolo priedą- 1 CD (t. 2, b.l. 100-101), 2018-10-25 „Šiaulių banko“ rašto priedą – 1 CD (t. 3, b.l. 49), 2018-11-02 „Swedbank“ rašto priedą – 1 CD (t. 3, b.l. 51), 2019-03-15 Pinigų plovimo prevencijos valdybos rašto priedą – 1 CD (t. 3, b.l. 53), 2019-04-05 „Šiaulių banko“ rašto priedą – 1 CD (t. 3, b.l. 95-96), 2019-09-10 VSDFV Panevėžio skyriaus rašto priedą – 1 CD (t. 3, b.l. 183), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus 17 segtuvų, grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei A. M., 9 mm kalibro dujinį pistoletą E. M.“, numeris (duomenys neskelbtini), ir dėtuvę, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2018 m. liepos 24 d. kvitą serija BBB Nr. 035363, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui sunaikinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje saugomus 6 vnt. 9 mm šovinių, kurie priduoti pagal 2018 m. liepos 24 d. kvitą serija BBB Nr. 035363, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

       Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                                     Rima Gudienė