Civilinė byla Nr.
2-1055/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 14
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės
Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. D. ir pareiškėjos K. P. atskiruosius
skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria
taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1206-278/2010 (2-470-278/2011),
pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inviva“
ieškinį atsakovui S. D. dėl skolos bei palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Ieškovas BUAB ,,Inviva“
2010 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu
atsakovui S. D. dėl 373 341,68 Lt skolos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Inviva“
naudai priteisimo. BUAB „Inviva“ ieškinyje nurodo, kad buvęs bankrutavusios
įmonės vadovas S. D. teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui
neperdavė 373 341,68 Lt vertės turto.
Šių reikalavimų
užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 373
341,68 Lt sumai atsakovui S. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir
kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, tame tarpe ir
butą, esantį (duomenys neskelbtini).
II.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio
apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi sprendė, kad ieškovo
pareikšto reikalavimo suma yra pakankamai didelė, ieškovas vykdo likvidavimo procedūrą
ir šio proceso terminas yra ribotas, todėl teismui, patenkinus bendrovės
reikalavimus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas,
kas galimai pažeistų įmonės kreditorių interesus. Dėl šios priežasties teismas
tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 373
341,68 Lt sumai atsakovui S. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir
kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, tame tarpe ir
butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą
parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti disponuoti tretiesiems
asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamu išieškojimui užtikrinti, ir
pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, nustatant, kad
atsakovui leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškovu.
III.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas S.
D. bei pareiškėja K. P. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Panevėžio
apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį dalyje, kuria buvo areštuotas butas,
esantis (duomenys neskelbtini). Atskirieji skundai grindžiami šiuo
argumentu:
Butas, esantis (duomenys
neskelbtini), atsakovui S. D. nepriklauso, jį statėsi atsakovo sutuoktinė
bei pareiškėjos motina L. D., kuri mirė 2001 m. liepos 19 d. Kėdainių rajono
apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu L. D. palikimą priėmė K. P.,
kuriai 2009 m. spalio 29 d. išduotas paveldėjimo liudijimas. Ji šiame bute
gyvena. Skundžiama nutartis užkerta kelią K. P. įgyvendinti paveldėjimo teises
į šį butą.
Atsiliepime
į atskirąjį skundą ieškovas BUAB ,,Inviva“ nurodo, kad skundžiama
apygardos teismo nutartis turi būti palikta galioti ir nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovui žinoma,
kad atsakovas S. D. BUAB „Inviva“ suteiktas paskolas naudojo asmeninėm reikmėm,
t. y. daugiabučio namo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),
statybai.
2. Iš VĮ
„Registrų centras“ pateiktų duomenų matyti, kad minėtas butas neįregistruotas
nekilnojamojo turto registre, todėl manoma, kad tai daroma siekiant išvengti
atsakomybės prieš BUAB „Inviva“ kreditorius. Daugiabučio namo, esančio (duomenys
neskelbtini), 260 – osios DNS Bendrijos pirmininkas sąmoningai neteikia
informacijos apie asmenis susijusius su šiuo butu. 2010 m. gruodžio 3 d.
Bendrijos pirmininko rašte nurodoma, kad bendrija namo statybai yra paėmusi
paskolą iš banko, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas
bankui, o jame bendrijos nario teisėmis gyvena S. D. Tai leidžia įtarti, kad su
buto statyba, pirkimu ar paskolos sutarties sudarymu, įmokų mokėjimu, yra
susijęs atsakovas ir jis yra buto savininkas.
3. Iš atsakovo
pateikto paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad L. D. dukra K. P. paveldi
nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nėra
patvirtinta paveldėjimo teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys
neskelbtini).
4. Apeliantai
atskiruosiuose skunduose nepateikė jokių įrodymų, kad butas, esantis (duomenys
neskelbtini), niekada nepriklausė atsakovui S. D., taip pat nepateikė jokių
dokumentų, iš kurių būtų aišku, kieno vardu pradėta buto statyba, kas
užsakovas, statytojas, pradinis statybos mokėtojas, įmokų mokėtojas, kas sudarė
preliminarias statybos ar pirkimo sutartis, todėl manoma, kad butas pagal
pradinius dokumentus priklauso atsakovui S. D.
IV. Apeliacinės
instancijos teismo argumentai
Atskirasis
skundas atmetamas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis
pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo
pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Apeliacinės
instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl
apskųstos dalies, analizuodamas tik atskirajame skunde ir, jeigu priimtas,
atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK
329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu
atveju apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1
d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338
str.).
Vadovaujantis
CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali
imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos
priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus
sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas
gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo
ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismų
praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai
turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė
reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo
riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).
Nagrinėjamu
atveju, ieškovas BUAB „Inviva“ byloje pareiškė 373 341,68 Lt piniginį
reikalavimą atsakovui S. D., kuris yra fizinis asmuo. Teisėjų kolegijos manymu,
tokio dydžio juridinio asmens prašoma priteisti pinigų suma iš fizinio asmens
laikytina didele ir gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus
sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovui įrodžius, jog ši pinigų suma jam nėra
didelė ir grėsmė, kad gali būti neįvykdytas ieškovui galimai palankus teismo
sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto. Tačiau
nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje atsakovas neįrodė. Apeliantai atskiraisiais
skundais iš esmės nekvestionuoja pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
pagrįstumo, ginčydami tik skundžiamos apygardos teismo nutarties dalį, kuria
areštuotas atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Taigi, apeliantams nekeliant klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
bei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos
teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos
priemonės ir areštuotas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį, kad civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų
pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias
priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos.
Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai
teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu
teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti
tokį teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų atskirųjų
skundų argumento, kad pirmosios instancijos teismo areštuotas butas, esantis (duomenys
neskelbtini), atsakovui S. D. nepriklauso, nes jį statėsi atsakovo
sutuoktinė bei pareiškėjos motina L. D., kuri mirė, o jos palikimą priėmė K. P.,
kuriai skundžiama nutartis užkerta kelią įgyvendinti paveldėjimo teises į šį
butą, kadangi šis argumentas susijęs su BUAB „Inviva“ ieškiniu pareikštų
reikalavimų pagrįstumo vertinimu.
Atsižvelgdama į
aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti
atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330
str., 338 str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panevėžio
apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Vytas Milius
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis