Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1055-2011].doc
Bylos nr.: 2-1055/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Inviva 300098474 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos dėl materialinės atsakomybės
dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo, atlyginimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Bankrutuojančios įmonės administratorius, jo skyrimas ir įgaliojimai
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1055/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. D. ir pareiškėjos K. P. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1206-278/2010 (2-470-278/2011), pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Inviva“ ieškinį atsakovui S. D. dėl skolos bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

Ieškovas BUAB ,,Inviva“ 2010 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui S. D. dėl 373 341,68 Lt skolos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Inviva“ naudai priteisimo. BUAB „Inviva“ ieškinyje nurodo, kad buvęs bankrutavusios įmonės vadovas S. D. teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui neperdavė 373 341,68 Lt vertės turto.

Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 373 341,68 Lt sumai atsakovui S. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini).

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi sprendė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra pakankamai didelė, ieškovas vykdo likvidavimo procedūrą ir šio proceso terminas yra ribotas, todėl teismui, patenkinus bendrovės reikalavimus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, kas galimai pažeistų įmonės kreditorių interesus. Dėl šios priežasties teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 373 341,68 Lt sumai atsakovui S. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti disponuoti tretiesiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamu išieškojimui užtikrinti, ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, nustatant, kad atsakovui leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškovu.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

 

Atsakovas S. D. bei pareiškėja K. P. atskiraisiais skundais prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį dalyje, kuria buvo areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atskirieji skundai grindžiami šiuo argumentu:

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui S. D. nepriklauso, jį statėsi atsakovo sutuoktinė bei pareiškėjos motina L. D., kuri mirė 2001 m. liepos 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu L. D. palikimą priėmė K. P., kuriai 2009 m. spalio 29 d. išduotas paveldėjimo liudijimas. Ji šiame bute gyvena. Skundžiama nutartis užkerta kelią K. P. įgyvendinti paveldėjimo teises į šį butą.

 

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB ,,Inviva“ nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis turi būti palikta galioti ir nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovui žinoma, kad atsakovas S. D. BUAB „Inviva“ suteiktas paskolas naudojo asmeninėm reikmėm, t. y. daugiabučio namo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai.

2. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų matyti, kad minėtas butas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl manoma, kad tai daroma siekiant išvengti atsakomybės prieš BUAB „Inviva“ kreditorius. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 260 – osios DNS Bendrijos pirmininkas sąmoningai neteikia informacijos apie asmenis susijusius su šiuo butu. 2010 m. gruodžio 3 d. Bendrijos pirmininko rašte nurodoma, kad bendrija namo statybai yra paėmusi paskolą iš banko, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui, o jame bendrijos nario teisėmis gyvena S. D. Tai leidžia įtarti, kad su buto statyba, pirkimu ar paskolos sutarties sudarymu, įmokų mokėjimu, yra susijęs atsakovas ir jis yra buto savininkas.

3. Iš atsakovo pateikto paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad L. D. dukra K. P. paveldi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nėra patvirtinta paveldėjimo teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

4. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nepateikė jokių įrodymų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nepriklausė atsakovui S. D., taip pat nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų aišku, kieno vardu pradėta buto statyba, kas užsakovas, statytojas, pradinis statybos mokėtojas, įmokų mokėtojas, kas sudarė preliminarias statybos ar pirkimo sutartis, todėl manoma, kad butas pagal pradinius dokumentus priklauso atsakovui S. D.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas tik atskirajame skunde ir, jeigu priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas BUAB „Inviva“ byloje pareiškė 373 341,68 Lt piniginį reikalavimą atsakovui S. D., kuris yra fizinis asmuo. Teisėjų kolegijos manymu, tokio dydžio juridinio asmens prašoma priteisti pinigų suma iš fizinio asmens laikytina didele ir gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovui įrodžius, jog ši pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, kad gali būti neįvykdytas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje atsakovas neįrodė. Apeliantai atskiraisiais skundais iš esmės nekvestionuoja pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, ginčydami tik skundžiamos apygardos teismo nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliantams nekeliant klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų atskirųjų skundų argumento, kad pirmosios instancijos teismo areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui S. D. nepriklauso, nes jį statėsi atsakovo sutuoktinė bei pareiškėjos motina L. D., kuri mirė, o jos palikimą priėmė K. P., kuriai skundžiama nutartis užkerta kelią įgyvendinti paveldėjimo teises į šį butą, kadangi šis argumentas susijęs su BUAB „Inviva“ ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimu.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                       Vytas Milius

 

                                                                                                                          Marytė Mitkuvienė

 

                                                                                                                          Gintaras Pečiulis