Civilinė byla Nr. e2YT-44956-918/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38024-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – M. Z., M. Z., Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, antstolis Irmantas Gaidelis,

n u s t a t ė:

pareiškėja J. S. 2017 m. spalio 5 d. kreipėsi į antstolį Irmantą Gaidelį skundu, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymą dėl lėšų arešto Nr. S1-34997-2. Nurodė, kad antstolis ginčo patvarkyme, remdamasis prielaidomis apie neva egzistuojančius prievolinius santykius tarp pareiškėjos ir skolininkų M. Z. ir M. Z., areštavo skolininkų reikalavimo teises į pareiškėją. Pažymėjo, kad antstolis nepareikalavo jos pateikti informaciją, ar ji turi skolininkams priklausančių piniginių lėšų ar kito turto, taip pat ar ji privalo išmokėti skolininkams tam tikras pinigų sumas, tačiau, nesilaikydamas CPK 688 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei remdamasis prielaidomis, priėmė ginčo patvarkymą. Pareiškėjos vertinimu, antstolis, nustatęs kad ji privalo išmokėti skolininkas tam tikras pinigų sumas, turi teisę aprašyti konkretų turtą ir surašyti atitinkamo reikalavimo arešto aktą. Pažymėjo, kad skolininkams ji nėra skolinga, o iki ginčo patvarkymo priėmimo už M. Z. ir M. Z. dengė AB „Swedbank“ 2006 m. gruodžio 22 d. suteiktą kreditą pagal tikslinę paskolos sutartį. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju nevyksta reikalavimo įvykdymas ir ji turi teisę be jokių apribojimų pervesti pinigines lėšas, skirtas kredito dengimui, už savo dukrą M. Z..

Antstolis 2017 m. spalio 16 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjos 2017 m. spalio 5 d. skundo dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/17/01383 pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-947-567/2016 dėl 193 973,40 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės M. Z. išieškotojo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, naudai. Teigė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. gavo AB „Swedbank“ pranešimą, jog už M. Z. ir M. Z. mokėjimus pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį atlieka pareiškėja. Tuo pagrindu 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė ginčo patvarkymą ir areštavo skolininkų turtines teises, uždrausdamas skolininkams priimti pareiškėjos reikalavimo įvykdymą, valdyti ir disponuoti areštuotina turtine teise, o pareiškėją įpareigojo skolininkams mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pažymėjo, kad priimdamas ginčo patvarkymą vadovavosi CPK 688 straipsnio 1 dalies ir 749 straipsnio nuostatomis, todėl pagrindo jo naikinti nėra. Antstolio teigimu, ginčo patvarkymu pareiškėja buvo įpareigota per 5 dienas pateikti informaciją, ar ji privalo išmokėti skolininkams ar tretiesiems asmenims pinigų sumas už skolininkus, nurodyti teisinį pagrindą bei terminus. Antstolio vertinimu, pareiškėjos pateikta tikslinė paskolos sutartis, kurios pagrindu pareiškėja dengė AB „Swedbank“ paskolą už skolininkus, įrodo, jog pareiškėja turi skolininkei M. Z. mokėtinų piniginių lėšų, į kurias skolininkų teisę jis pagrįstai areštavo.

Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigė, kad ginčo patvarkymu M. Z. ir M. Z. buvo nustatytas draudimas priimti trečiųjų asmenų jiems mokėtinas sumas, taip pat priimti trečiųjų asmenų reikalavimų įvykdymą, kurie nėra nukreipti pareiškėjos atžvilgiu. Suinteresuoto asmens vertinimu, ginčo patvarkymu nustatyti ribojimai nepažeidžia pareiškėjos teisių ir pareigų, nes ji neturi vykdomojoje byloje procesinio suinteresuotumo. Tokiu būdu teigė, kad skundžiamam patvarkymui neįtakojant pareiškėjos teisių bei pareigų, ji neturi teisės į teisminę gynybą.

Pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarp jos ir skolininkės M. Z. 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarytoje tikslinėje paskolos sutartyje buvo numatyta, kad ji turi teisę, o ne pareigą suteikti paskolą, todėl antstolio teiginiai apie pareiškėjos prievoles prieš suinteresuotus asmenis M. Z. ir M. Z. yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad minėta tikslinė sutartis buvo sudaryta būtent AB „Swedbank“ suteiktam kreditui padengti, tuo tarpu antstolis pareiškėjos mokamas pinigines lėšas siekė panaudoti atsiskaitymui su išieškotoju Danske Bank A/S, atstovaujamu Danske Bank A/S Lietuvos filialo. Pareiškėjos teigimu, ji neturi prievolių suinteresuotiems asmenims, piniginės lėšos, kurias ji moka už skolininkus, skirtos tik AB „Swedbank“, todėl antstolis nepagrįstai ginčo patvarkymu riboja pareiškėjos teises vykdant tarp šalių sudarytą tikslinę paskolos sutartį ir veikia peržengdamas savo įgaliojimų ribas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/17/01383 medžiagos matyti, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-947-567/2016 dėl 193 973,40 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės M. Z. išieškotojo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, naudai (el. v. b. l. 172-173). 2017 m. rugpjūčio 1 d. antstolis patvarkymu Nr. S-17-8-6882 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti teismo sprendimą (el. v. b. l. 149,168). Skolininkė M. Z. geranoriškai teismo sprendimo neįvykdė, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. 2017 m. rugsėjo 13 d. antstolio kontoroje buvo gautas AB „Swedbank“ pranešimas apie paskolą, kuriame nurodyta, kad M. Z. ir M. Z. neįvykdyti įsipareigojimui bankui pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį sudaro 193 911,40 EUR. Laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2017-08-16 mokėjimus pagal kredito sutartį atliko pareiškėja (el. v. b. l. 119). Antstolis 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė ginčo patvarkymą, kuriuo areštavo M. Z. ir M. Z. tiesiogiai, ar jų nurodymu tretiesiems asmenims, už skolininkus mokėtinas sumas, uždraudė skolininkams priimti reikalavimo įvykdymą, taip pat valdyti ir disponuoti areštuota turtine teise. Antstolis taip pat nurodė pareiškėjai, kaip prievolės skolininkei, mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ginčo patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją per 5 dienas pateikti informaciją apie jos prievolę išmokėti skolininkams ar tretiesiems asmenims už skolininkus pinigines lėšas, teisinį pagrindą bei terminus (el. v. b. l. 117-118). Dėl minėto antstolio patvarkymo pareiškėja padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kartu pateikdama 2017 m. rugsėjo 28 d. tikslinę paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir skolininkės M. Z., kuria šalys sulygo, jog pareiškėja už M. Z. neterminuotai dengs AB „Swedbank“ 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį (el. v. b. l. 112-113).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio teisės areštuoti skolininkų M. Z. ir M. Z. turtines teises į pareiškėjos už juos mokėtinas pinigines lėšas AB „Swedbank“. Antstolis, priimdamas ginčo patvarkymą, vadovavosi CPK 749 ir 688 straipsniais. Pažymėtina, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises (CPK 749 straipsnio 1 dalis). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Tai patvirtina CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Pagal šią įstatymo nuostatą antstolio patvarkymu prievolė nustatoma ne tik skolininkui, bet ir prievolės skolininkui – patvarkymu nurodoma, kad šis (prievolės skolininkas) prievolę įvykdytų antstoliui arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-148-686/2015). Taigi, areštuojant turtines teises ribojamos ne tik skolininko teisės, bet ir prievolės skolininko (šiuo atveju – pareiškėjos) veiksmai, nustatant pareigą pervesti areštuotas lėšas į nurodytą sąskaitą.

Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį, sudarytą tarp AB „Swedbank“ ir Marinos bei M. Z., laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2017-08-16 vykdė pareiškėja, priėmė ginčo patvarkymą, remdamasis prielaida, jog pareiškėja turi skolininkams mokėtinų piniginių lėšų. Teismas pritaria pareiškėjos argumentui, jog, priimdamas ginčo patvarkymą antstolis rėmėsi prielaidomis apie jos mokėtinas sumas skolininkams, tačiau, teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo pripažinti antstolio patvarkymo neteisėtu. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, jog CPK 688 straipsnio 1 dalis numatanti, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, suteikia antstoliui teisę, turint duomenų, jog galimai pas kitus asmenis yra skolininko turtas ar piniginės lėšos, nukreipti į juos išieškojimą tam, kad būtų kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomieji dokumentai. Taip pat antstoliui suteikta teisė areštuoti skolininko prievolines turtines teises (CPK 749 straipsnis). Teismo vertinimu, antstolis, sužinojęs jog galimai pas pareiškėją yra skolininkams mokėtinų sumų, pagrįstai CPK 688 straipsnio 1 dalies ir 749 straipsnio nuostatų pagrindu priėmė ginčo patvarkymą, juolab, kad minėtu patvarkymu antstolis įpareigojo pareiškėją per 5 dienas pateikti informaciją, ar ji privalo išmokėti skolininkams ar tretiesiems asmenims už skolininkus pinigų sumas ir nurodyti, kokiu pagrindu bei už kokį laikotarpį. Pareiškėja antstolio reikalaujamos informacijos nepateikė, tačiau padavė skundą dėl antstolio veiksmų.

Pareiškėja, įrodinėdama, jog ji neturi skolininkams M. Z. ir M. Z. mokėtinų piniginių lėšų, pateikė 2017 m. rugsėjo 28 d. tikslinė paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir jos dukros M. Z.. Atkreiptinas dėmesys, kad tikslinė paskolos sutartis, kuria sutarties šalys sulygo, jog pareiškėja dengs 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį AB „Swedbank“ už skolininkus M. Z. ir M. Z., buvo sudaryta po ginčo patvarkymo priėmimo. Tokiu būdu ginčo patvarkymo priėmimo metu pareiškėjos ir skolininkų nesiejo paskolos teisiniai santykiai, o nurodomas teisinis pagrindas piniginių lėšų mokėjimui už skolininkus atsirado po ginčo patvarkymo priėmimo. Pažymėtina, kad ir pareiškėjos mokėjimai AB „Swedbank“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. kredito sutartį buvo atlikti iki tikslinės paskolos sutarties ir ginčo patvarkymo priėmimo. Pareiškėjos teigimu, iki 2017 m. rugsėjo 28 d. tikslinė paskolos sutarties priėmimo, ją ir skolininkę M. Z. siejo dovanojimo teisiniai santykiai, t. y. pareiškėja dengdama skolininkų kreditą AB „Swedbank“ šias lėšas dovanodavo, siekdama išsaugoti kredito sutartį, kad skolininkai su mažamečiais vaikais išsaugotų šeimos gyvenamąjį būstą. Byloje nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjos ir skolininkų prievolinius teisinius santykius, taip pat nėra duomenų apie 2017 m. rugsėjo 28 d. tikslinės paskolos sutarties ir dovanojimo teisių santykių nuginčijimą ar pripažinimą negaliojančiais (CPK 178 straipsnis). Todėl išvados darymas apie dovanojimo santykių nebuvimą be pakankamų įrodymų, prieštarautų civilinių santykių stabilumo tikslui.

Kadangi dovanojimo sutartis yra realinė, tai įsipareigojimas padovanoti yra negalimas. Dėl nurodytos priežasties skolininkai neturėjo reikalavimo teisės į pareiškėją, o pats piniginių lėšų pervedimas AB „Swedbank“ už skolininkus buvo neatlygintinas. Sudarius tikslinę paskolos sutartį pareiškėja turi teisę, o ne pareigą teikti tikslinę paskolą skolininkei M. Z., kas taip pat patvirtina, jog skolininkė neturi reikalavimo teisės į pareiškėją (Tikslinės paskolos sutarties 1.2 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja, dovanojimo ir tikslinės paskolos sutarties pagrindais dengdama kredito sutartį už skolininkus, siekė išsaugoti sutartinius santykius su AB „Swedbank“. Pats AB „Swedbank“ 2017 m. rugsėjo 13 d. rašte nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2017-08-16 mokėjimus pagal kredito sutartį atliko pareiškėja, pradelstų mokėjimų skolininkai neturi. Teismo vertinimu, civilinių santykių stabilumas tarp skolininkų ir AB „Swedbank“ nebūtų išsaugotas, jeigu pareiškėjos pervestos piniginės lėšos už skolininkus, kaip kredito sutarties dengimas, būtų nukreiptos į antstolio depozitinę sąskaitą ir panaudotos išieškotojo interesams patenkinti šioje vykdomojoje byloje. Nėra teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją dengti skolininkų įsiskolinimą išieškotojui Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, kadangi pareiškėja neturi tokios pareigos, to nenumato nei Civilinio proceso kodeksas, nei Spendimų vykdymo instrukcija, nei kiti teisės aktai.

Nustačius, jog skolininkai neturi reikalavimo teisės į pareiškėją, o pareiškėja neturi prievolių ir pareigų skolininkams, darytina išvada, kad antstolio priimta ginčo patvarkymo dalis, kuria pareiškėja, kaip prievolės skolininkė, įpareigota skolininkams M. Z. ir M. Z. mokėtinas sumas, taip pat skolininkų nurodymu tretiesiems asmenims (AB „Swedbank“ ir kt.) už skolininkus mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, prieštarauja pareiškėjos interesams. Nors antstolis, priimdamas ginčo patvarkymą duomenų apie pareiškėją ir skolininkus siejusius teisinius santykius neturėjo, tačiau nustatęs, jog pareiškėja galimai turi mokėtinų piniginių lėšų skolininkams, pagrįstai priėmė ginčo patvarkymą, nes tokią teisę jam suteikė įstatymas. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs pareiškėjos mokamų piniginių lėšų už skolininkus tikslą bei teisinį pagrindą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, naikina antstolio 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo dėl lėšų arešto Nr. S1-34997-2 dalį, kuria pareiškėja įpareigota skolininkams M. Z. ir M. Z. mokėtinas sumas, taip pat skolininkų nurodymu tretiesiems asmenims (AB „Swedbank“ ir kt.) už skolininkus mokėtinas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kadangi piniginės lėšos, mokamos už skolininkus, nepatenka į CPK 688 straipsnio taikymo ribas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 510-513 straipsniais,

n u t a r i a:

pareiškėjos J. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo dėl lėšų arešto Nr. S1-34997-2 vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01383 dalį, kuria pareiškėja J. S., kaip prievolės skolininkė, įpareigota skolininkams M. Z. ir M. Z. mokėtinas sumas, taip pat skolininkų nurodymu tretiesiems asmenims (AB „Swedbank“ ir kt.) už skolininkus mokėtinas sumas pervesti į antstolio Irmanto Gaidelio depozitinę sąskaitą Nr. LT884010049500351264, esančią AB DNB banke.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                         Aistė Petrevičienė