Civilinė byla Nr.e2A-446-656/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17613-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.1.4.;2.4.2.4.3.

(S)

    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

          N U T A R T I S

                                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              2020 m. balandžio 21 d.

        Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, V. T. ir UAB „Architekton“ bei trečiojo asmens L. G.   apeliacinus skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama ir Inspekcija) ieškinį dėl 2016-07-14 leidimo Nr. LNS-01-160714-00141 galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, pareikštą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. T., UAB „Architekton“, tretieji asmenys byloje: L. G., UAB „Architektūros menas“, AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, UAB „NT kadastro biuras“, I. T., G. L., R. M., D. C., J. Š., ir trečiojo asmens G. L. ieškinį dėl statybos padarinių pašalinimo, pareikštą V. T.,

                         n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-04 leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 (toliau vadinamas ir Leidimu) galiojimą; suteikti teisę atsakovui V. T. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti projektinę dokumentaciją, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties namui, esančiam žemės sklype, (duomenys neskelbtini), leidimui gauti pateikiant visus privalomus dokumentus, ir perstatyti (pertvarkyti) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties namą taip, kad jis atitiktų galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktų reikalavimus; per teismo nustatytą terminą atsakovui V.T. neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą V. T. per 3 mėnesius kaltų asmenų –V. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton“ lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, padarinius, t. y. nugriauti pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą žemės sklype, (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nustatyti, kad atsakovui V. T. teismo sprendimu nustatytu terminu nepašalinus statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kaltų asmenų V. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton lėšomis.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-07-14 išdavė statytojui V. T. leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141 pagal UAB „Architekton“ 2016 metais parengtą statinio projektą Nr. 2015/11/03 „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ laida 0, kuriuo leido 0,2 ha dydžio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), griauti gyvenamosios paskirties pastatą - gyvenamąjį vieno buto pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąjį pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statyti neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatą – gyvenamąjį namą (dviejų butų pastatai), tiesti nesudėtingos kategorijos įvadinius (inžinerinius, vandentiekio), nuotekų surinkimo (inžinerinius, nuotekų šalinimo) tinklus ir vartotojo įvadus (inžinerinius ir dujų tinklus). V. T. taip pat parengė projekto laidą A, kurioje, kaip nurodyta, su sklypu susiję sprendiniai nebuvo keičiami, kadangi patikslintos laikančiosios sienos.

3.       Leidimas išduotas neteisėtai, nes projekto sprendiniai neatitinka specialiųjų reikalavimų, o gyvenamojo namo paskirtis pagal projekto sprendinius neatitinka projekte nurodytos paskirties, kadangi buvo nustatyta, jog projekto, pagal kurį išduotas leidimas, sprendiniai pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-01-28 specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR-74 , išduotus statyti dviejų butų gyvenamąjį namą žemės sklype. Prisidengiant dviejų butų gyvenamojo namo paskirtimi, suprojektuotas daugiabučio gyvenamojo namo požymius atitinkantis pastatas, nes suprojektuoto gyvenamojo namo planinė struktūra visuose jo trijuose aukštuose (rūsyje, pirmame ir antrame aukšte) yra vienoda ir būdinga daugiabučiui gyvenamajam namui; brėžiniuose patalpos įvardintos netiksliai, sudarant galimybę jas pritaikyti atskiriems butams. Atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens UAB „Architekton“ parengto projekto laida 0 sprendiniai dėl patalpų išplanavimo bei jų nekonkrečios paskirties išliko ir projekto laidoje A, todėl tiek pagal projekto, tiek ir jo laidos A sprendinius liko ta pati galimybė kiekviename gyvenamojo namo aukšte įrengti mažiausiai po du butus, t. y. iš viso bent 6 (šešis) butus, ir pastatą naudoti kaip daugiabutį gyvenamąjį namą.

4.       Žemės sklypui detalusis planas nėra parengtas, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, žemės sklypas patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją, t. y. pagal bendrojo plano sprendinius žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje daugiabučių gyvenamųjų namų statyba yra negalima.

5.       Ieškovės nuomone, negalima atskirti atsakovų atsakomybės, nes atsakovai dalyvavo viename procese, kurio tikslas – leidimo išdavimas, todėl visiems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė: atsakovas V. T. turėjo pareigą užtikrinti, kad projektas būtų parengtas vadovaujantis statinio projektavimo užduotimi, tačiau jis iki gaunant statybos leidimą projektui pritarė, jį patvirtindamas, nors žinojo, kad projekto planinė struktūra būdinga daugiabučiui gyvenamajam namui. Projektuotojas UAB „Architekton“ atsakingas už tai, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. UAB „Architekton“ parengė projektą, kurio sprendiniai būdingi daugiabučiui gyvenamajam namui žemės sklype, kuriame daugiabučių gyvenamųjų namų statyba negalima. Be to projektuotojas yra atsakingas ir už neteisėto leidimo išdavimą. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų Savivaldybės administracija, vykdydama šią funkciją, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą turėjo pareigą patikrinti visus pateiktus projektus ir tai, ar projektuojamas statinys atitinka nurodytą statinio paskirtį, ar projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį.

6.       Atsakovas V. T. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jo pateiktame vertinimo akte, sudarytame D. K., nurodyta, jog namas atitinka projektinius sprendimus.

7.       Trečiasis asmuo žemės sklypo bendrasavininkis J. Š. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad statybų tikslas – daugiabutis gyvenamasis namas. Projekto nulinė laida taip pat rodo, kad pastato patalpas galima naudoti kaip atskirus turtinius vienetus, nepaisant to, kad pateiktuose planuose yra pašalinta viena siena. Savivaldybė tai pastebėjusi turėjo reikalauti didesnių projekto pakeitimų. Nurodė, kad nebesutinka, kad žemės sklype liktų pastatytas namas, todėl nesutinka su ieškovės reikalavimais toje dalyje, kurioje prašoma sudaryti galimybę statytojui pašalinti trūkumus.

8.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ginčo dokumentas buvo išduotas gavus: 2016-06-10 prašymą Nr. SRA-100-160610-05256 (pakartotinė versija); 2016 m. parengtą statinio projektą Nr. 2015/11/03 „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“, 0 laida (pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo teikti trys techninio projekto teikimai), kurie atitiko reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad pastato patalpų išplanavimas galimai panašus į daugiabučio namo išplanavimą, savaime nepagrindžia 2016-07-14 leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 neteisėtumo. Nei statinio projektu, nei šiam projektui pritariančiu ginčijamu leidimu nebuvo suprojektuota ir pritarta kambarių įrengimui rūsio patalpose. Pirminio techninio projekto brėžiniuose buvo nurodyta, kad planuojamą statyti pastatą sudaro A korpusas ir B korpusas, kas nebuvo visiškai aišku. Projekte, kuriam išduotas leidimas tai buvo ištaisyta, nurodant, kad yra projektuojamas dvibutis gyvenamasis namas, kurį sudaro butas Nr.1 ir butas Nr.2 . patikslintame projekte buvo patikslinti sklypo vertikalinio plano sprendiniai, atlikti kiti korekciniai pataisymai.

9.       Nurodė, kad projekto „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ laida A parengta 2017 metais (pagal kurią faktiškai atlikti statybos darbai) ir ši laida Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tikrinti ir (ar) derinti nebuvo pateikta, todėl tai yra savarankiškas nesąžiningas statytojo (projekto užsakovo) priimtas sprendimas keisti atitinkamus projekto sprendinius ir juos koreguoti. Akcentavo, jog dvibučio gyvenamojo namo statyba neprieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, patvirtintiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali remiantis prielaidomis apie galimą statytojo elgesį ir tuo pagrindu neišduoti statybą leidžiančio dokumento. Nurodė, kad ieškinys teismui yra pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnyje įtvirtintą terminą, nes ginčijamas leidimas buvo išduotas 2016-07-14 ir informacija apie tai ieškovės tvarkomoje ir valdomoje Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbta tą pačią dieną. Pažymėjo, kad dokumentas, kurio pagrindu buvo nuspręsta inicijuoti statybą leidžiančio dokumento patikrinimą, yra 2018-01-18 pranešimas „Dėl dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 20180118-01, ir jį ieškovė gavo 2018-01-18.

10.       Atsakovė UAB „Architekton“ ir trečiasis asmuo L. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Architekton“ su atsakove I. T., atstovaujama R. M., sudarė 2015-11-03 projektavimo darbų sutartį Nr. 2015/11/03, pagal kurią UAB „Architekton“ įsipareigojo parengti neypatingo statinio – dvibučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninį projektą.

11.       Parengtas, statytojo patvirtintas projektas „Dvibutis, gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), neypatingas statinys, nauja statyba, UAB „Architekton“ (laida „0“)“ 2016-04-20 buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai derinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-04-26 išvada projektui nepritarė, nurodydama pastabas. UAB „Architekton“ pagal pastabas padariusi pataisymus, parengė techninį projektą „Dvibutis, gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), neypatingas statinys, nauja statyba, UAB „Architekton“ (laida „0“), kuris buvo pateiktas derinimui 2016-06-10. Šiam projektui Vilniaus miesto savivaldybės administracija pastabų nebeturėjo ir 2016-07-14 išdavė statybos leidimą. Gavus leidimą UAB „Architekton“ prievolės statytojui pagal projektavimo darbų sutartį pasibaigė. Trečiasis asmuo L. G. 2016-08-16 pateikė sutikimą V. T., neprieštaraudama, jog darbo brėžinius rengtų kitas asmuo, todėl nebuvo atsakinga už autorinę projekto priežiūrą. UAB „Architekton kitų projekto laidų, išskyrus 0 pirminę ir pataisytą nerengė. Atsakovė UAB „Architekton“ ir trečiasis asmuo L. G. prašė taikyti ieškinio senatį.

12.       Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad jis kaip statytojas vystė projektą, dirbo jame. Paaiškino, kad projekte statytoju nurodytas V. T., nes jis yra žemės sklypo savininkas. Patvirtino, kad jokių rašytinių sutarčių su V. T. nėra sudaręs, jam nebuvo išduotas V. T. įgaliojimas atstovauti. Namus stato pagal patentą. Paaiškino, kad padėjo V. T., turėdamas tikslą pastatyti namą ir gauti procentus. Nurodė, kad namo viename bute planavo gyventi V. T. šeima, o kitas butas turėjo būti parduotas. Eigoje, į statybas kaip finansuotojai įsitraukė tretieji asmenys Paaiškino, kad projekto laida A su Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo derinta, nes nukrypimas nuo suderinto projekto nebuvo esminis. Patvirtino, kad po atliktų pakeitimų namo laiptinės tapo uždaros, kad cokolinio aukšto langai nebus užpilti žemėmis. Paaiškino, kad G. L. pasirinko abiejų butų rūsio (cokolio) patalpas, kurios yra atskiros, į kurias tiesiogiai iš pirmojo aukšto patalpų patekti nėra galimybės. Nurodė, kad jis nesiaiškino, kad gyvens butuose, nes jam kaip statytojui tai nėra įdomu.

13.       Trečiasis asmuo G.L. pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Mano, jog tai, kad kiekviename aukšte yra keli sanitariniai mazgai, ar rūbinės, nesudaro pagrindo gyvenamojo namo laikyti daugiabučiu. Tvirtino, kad pastatytas dviejų butų namas.

14.       Trečiasis asmuo J. Š. prašė ieškinį patenkinti ir pritarė ieškovės argumentams.

II.                      Teismo sprendimo esmė

15.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė trečiojo asmens G. L. savarankišką reikalavimą atmesti, o ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-04 leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 galiojimą, suteikė teisę atsakovui V. T. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti projektinę dokumentaciją, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties namui, esančiam žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) leidimui gauti pateikiant visus privalomus dokumentus, ir perstatyti (pertvarkyti) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties namą taip, kad jis atitiktų galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktų reikalavimus.

16.       Teismas nusprendė, kad per teismo nustatytą terminą (6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) atsakovui V. T. nepasinaudojus teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte suteikta teise, įpareigoti atsakovą V. T. per 3 mėnesius kaltų asmenų –V. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton“ lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, padarinius, t. y. nugriauti pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui V. T. teismo sprendime nustatytu terminu nepašalinus statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kaltų asmenų: V. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton“ lėšomis.

17.       Teismas priteisė iš atsakovų V. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Architekton“ lygiomis dalimis ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 85,33 EUR bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 28,43 EUR.

18.       Teismas priteisė iš atsakovų V. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Architekton“, trečiajam asmeniui J. Š. lygiomis dalimis 500 EUR bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 166,66 EUR.

19.       Teismas priteisė iš atsakovų V. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Architekton“ valstybei lygiomis dalimis 200,13 EUR bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 66,71 EUR.

20.       Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai ir ieškovės pateiktas Statybos procesų valdymas eksperto E. L. 2018-0118 pranešimas Nr. 20180118-1, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-03-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2018-03-09 aktas Nr. (23.31)-FAK-392 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-04-10 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-10 patvirtina, kad patikrino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-14 išduoto statytojui V. T. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-160714-00141 pagal UAB „Architekton“ 2016 metais parengtą statinio projektą Nr. 2015/11/03 „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ (laida 0) išdavimo teisėtumą ir konstatavo, jog leidimas išduotas neteisėtai.

21.       Ieškovės priimtas dokumentas, kuriuo konstatuota, kad aukščiau nurodytas statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, yra 2018-04-10 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PS1-10. Ieškovė ieškinį teismui pareiškė 2018-06-08, nepraleidusi aukščiau nurodyto termino. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškovė turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, pareikšdama reikalavimą dėl leidimo galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPISVPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas ieškovei suteikia teisę kreiptis į teismą dėl administracinio sprendimo panaikinimo per 2 mėnesius nuo institucijos dokumento, kuriame konstatuoti pažeidimai priėmimo dienos.

22.       Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui V. T. 2016-07-14 išduotas leidimas Nr. LSNS-01-160714-00141 patvirtina, kad šiam statytojui buvo suteiktas leidimas 0,2 ha dydžio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), griauti gyvenamosios paskirties pastatą – gyvenamąjį namą (vieno buto pastatai), (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios, pagalbinio ūkio paskirties pastatą – sandėlį, (duomenys neskelbtini), bei statyti neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatą – gyvenamąjį namą (dviejų butų pastatai) ir tiesti nesudėtingos kategorijos įvadinius (inžinerinius, vandentiekio), nuotekų surinkimo (inžinerinius, nuotekų šalinimo) tinklus ir vartotojo įvadus (inžinerinius ir dujų tinklus) pagal UAB „Architekton“ 2016 metais parengtą statinio projektą Nr. 2015/11/03 „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ (laida 0).

23.       Ieškovės pateikti Infostatyba 2016-04-20 prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-100-16040-02450) duomenys ir Statinio projekto pakeitimų pagal gautus nepritarimo projektui motyvus aprašymas, sudarytas projekto vadovės L. G., (be sudarymo datos); L. G. 2016-07-08 pasirašytas prašymas išduoti leidimą, kurio statusas – pakartotinis (pirminio prašymo registracijos data 2016-06-10 Nr. SRA-100-160610-05256) pakartotinis ir Statinio projekto pakeitimų pagal gautus nepritarimo projektui motyvus aprašymas, sudarytas projekto vadovės L. G. (be sudarymo datos); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktas prašymas išduoti leidimą (pirminis), be datos; UAB „Architekton“ pateikti 2019-06-12 tinklapio hyyps://planuoju statyti.lt/eInfstatyba-external/serviceState/serviceState?id duomenys apie pateiktus prašymus: 2016-04-20 Nr. SRA-100-160420-02450 su 2016-04-26 paraiškos registracijos Nr. CP-01-160426-00819 duomenimis bei išvada nepritarta, 2016-06-10 Nr. SRA-100-160610-05256 su 2016-06-30 išvada nepritarta, 2016-07-08 Nr. SRA-100-160708-06870, kur nurodyta patenkintas 2016-07-13, rodo, jog prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Architekton“ 2016 metais parengtą statinio projektą Nr. 2015/11/03 „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ (laida 0). buvo teikiami tris kartus.

24.       Ieškovė 2018-06-08 kartu su ieškiniu pateikė planus ir aiškinamąjį raštą, kuris yra patikslintas, atsižvelgiant į 2016-04-26 pastabas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu 2018-07-05 pateikė planus ir aiškinamąjį raštą, kurie, pagal atsakovės UAB „Architekton“ ir L. G. paaiškinimus, yra pirminis variantas. Atsakovė UAB „Architekton“ ir trečiasis asmuo L. G. su atsiliepimu 2018-12-05 pateikė abu planų variantus ir aukščiau nurodytus paaiškinimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija su 2019-04-09 teismui pateiktais paaiškinimais pateikė projekto nuorašą, kuriame buvo planai ir aiškinamasis raštas, kuris, anot UAB „Architekton“ ir L. G., yra patikslintas, atsižvelgiant į 2016-04-26 pastabas. Teismas įvertino, kad abiejų planų duomenų lentelėse yra identiški duomenys, nesudarantys galimybės nustatyti, kada kuris planų variantas yra parengtas, o tai sudaro galimybę statybų eigoje, esant poreikiui naudoti bet kurį plano variantą kaip techninio projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sudedamąją dalį. Aplinkybė, kad projekto architektūrinės dalies planų variantų nėra galimybės identifikuoti pagal jų sudarymo datą ar kitus duomenis, leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu, sąmoningai, buvo sudaryta galimybė naudoti bet kurį architektūrinės dalies plano variantą.

25.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodyti argumentai, kad aukščiau nurodytų 2016-04-26 pastabų 1.1. punkte įrašas buvo padarytas vien dėl planuose vartojamo žodžio „korpusas“, sukeliančio neapibrėžtumą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi namo dalies pavadinimas butu ar korpusu nėra tas sprendinys, kuris sudarytų pagrindą neišduoti statybą leidžiančio dokumento dėl to, kad jis neatitinka projekto paskirties (pavadinimo), ar išduoti statybą leidžiantį dokumentą vien dėl to, kad vienas žodis buvo pakeistas kitu. Be to, ieškovė reikalavimą grindžia vertindama projekto variantą, atsakovės UAB „Architekton“ įvardijamą kaip patikslintą ir 2016-06-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktą projekto sprendinių variantą, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su atsiliepimų pateiktą projekto variantą.

26.       Išanalizavus byloje esančius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-01-28 specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR-74, šalių pateiktus techninio projekto architektūrinės dalies aiškinamuosius raštus bei šios dalies planus, teiktus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2016-04-20 ir 2016-06-10, taip pat techninio projekto dalies – gaisrinės saugos dalies, parengtos UAB „FIRE EXPERT“, planus, kuriuose naudojami rūsio, pirmo ir antro aukšto planai, atitinka planus pateiktus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su 2016-04-20 teiktu projektu, yra pakankamas pagrindas nesutikti su atsakovės UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens L. G. argumentas, jog atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-26 pastabas buvo pašalinti jos įvardijamo kaip pirminis projektas sprendiniai, sudarantys pagrindą išvadai, kad techninio projekto sprendiniai neatitinka statinio paskirties, kas savivaldybės administracijos tarnautojų buvo įvardinta kaip projekto pavadinimas.

27.       Analizuojant visą projekto, laida 0, sprendinių visumą, butų patalpų išplanavimą ir jų struktūrą, matyti, kad projektu suplanuota galimybė kiekviename gyvenamojo namo aukšte įrengti mažiausiai po du butus, į kuriuos galima patekti tik per bendro naudojimo laiptines. Byloje esanti techninio projekto laida A, parengta UAB „NT Kadastro biuras“, kuri nebuvo teikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, bei 2018-03-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-392 panaudoti statybos projekto cokolinio, pirmo ir antrojo aukštų planai, parengti UAB „Architektūros menas“ taip pat leidžia sutikti su ieškovės argumentais, kad UAB „Architekton“ parengti techninio projekto sprendiniai neatitinka išduotų specialiųjų reikalavimų, o gyvenamojo namo paskirtis pagal projekto sprendinius neatitinka projekte nurodytos paskirties.

28.       UAB „Architekton“ parengto techninio projekto, laidos 0, sprendiniai net ir juos pakoregavus architektūrinėje dalyje, tačiau pirminiam brėžinių variantui likus kitose projekto dalyse (gaisrinėje dalyje) leidžia daryti išvadą, kad techninio projekto sprendiniuose du butai įvardijami formaliai, neatspindint tikrojo statytojo sumanymo dėl butų skaičiaus ir jų požymių bei tikrosios pastato paskirties. Šią išvadą pagrindžia byloje esanti techninė (planavimo) užduotis, kurioje itin lakoniškai nurodyti architektūriniai planiniai reikalavimai, bei trečiojo asmens ir atsakovės UAB „Architekton“ atstovės L.G. paaiškinimai, Išvadą, kad prisidengiant gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatu buvo siekiama suprojektuoti daugiabutį namą patvirtina ir tai, kad nuo 2016-07-14 iki 2018-04-01 portale „Aruodas“ buvo skelbiama informacija apie parduodamus butus (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens R. M. paaiškinimai, patvirtinantys, kad su projekto vadovas su statytoju V. T. nesiaiškino tikrųjų šeimos poreikių bei tikrosios pastato paskirties.

29.       Pagal SĮ (redakcija, galiojusi leidimo išdavimo metu) 23 straipsnio 17 dalies 1 punktą savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas privalėjo tikrinti SĮ 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, tikrindamas prašymą išduoti leidimą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau - STR 1.07.01:2010), galiojusio leidimo išdavimo metu, 8 punktu, ir tikrinti visus pateiktus projektus taip, kaip buvo nustatyta šio reglamento 9 priede.

30.       Pateikta korekcija – patikslinti dvibučio gyvenamojo namo sprendiniai (koreguoti aukštų planai bei fasadai) yra abstrakti, o byloje esantys parengto techninio projekto (laida 0) variantai nepatvirtina, kad pateikiant naujas tos pačios laidos 0 projektų variantus buvo panaikinta galimybė žemės sklype suprojektuotą (jau pastatytą) gyvenamąjį namą traktuoti ne kaip daugiabutį gyvenamąjį namą, o tai sudaro pagrindą sutikti su ieškovės argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojas nustatęs, kad techninio projekto sprendiniai neatitinka statinio paskirties, netinkamai įgyvendino pareigą patikrinti teikiamą dokumentaciją ir neteisėtai pagal projektą išdavė leidimą.

31.       Teismas sprendė, kad pagal UAB „Architekton“ parengtą techninį projektą (laida 0), kuriuo siekiama žemės sklype pastatyti ne dviejų, o trijų ir daugiau butų gyvenamąjį namą – daugiabutį, išduotas leidimas yra neteisėtas, nes yra pažeistos imperatyvios SĮ (redakcija, galiojusi leidimo išdavimo metu) 2 straipsnio 93 dalies, 5 straipsnio 3 ir 4 punktų, 20 straipsnio 3 dalies nuostatos bei procedūriniai reikalavimai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

32.       CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagal SĮ 33 straipsnio 2 dalį teismas, savo sprendimu panaikinęs statybą leidžiančio dokumento galiojimą, gali vienu iš 1-4 punktuose nurodytų būdų įpareigoti pašalinti statybos padarinius, atsiradusius neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

33.       Parengtą techninį projektą statytojas (atsakovas) V. T. patvirtino, sutikdamas su projektu, kurio planinė struktūra būdinga daugiabučiui gyvenamajam namui, todėl šis asmuo yra atsakingas už neteisėtai išduotą leidimą ir pripažintinas kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai.

34.       Projektuotojas UAB „Architekton“, parengė ir pasirašė techninį projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas ( SĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 20 straipsnio 12 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31)). Nustačius, kad projekto sprendiniai būdingi daugiabučiui gyvenamajam namui ir šis pastatas pagal paskirtį priskiriamas gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) paskirties pastatams, suprojektuotas sklype, kuriame pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus daugiabučių gyvenamųjų namų statyba negalima, yra pagrindas išvadai, kad ir projektuotojas UAB „Architekton“ yra atsakingas už neteisėto leidimo išdavimą ir yra kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai.

35.       Vykdydama įstatymų priskirtas funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Nustačius, kad ši institucija savo pareigas patikrinti jai teikiamus dokumentus, sprendžiant statyba leidžiančio dokumento išdavimo klausimą atliko nerūpestingai (CK 6.248 straipsnio 2 dalis) ir buvo išduotas statybos leidimas pagal techninį projektą neatitinkantį išduotų specialiųjų architektūrinių reikalavimų bei statinio paskirties, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat yra atsakinga už neteisėto leidimo išdavimą ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai.

36.       Kadangi tiek statytojas, tiek projektuotojas UAB „Architekton“, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija dalyvavo viename bendrame procese, kurio tikslas – leidimo išdavimas, šių asmenų kaltė yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 ir 4 dalys) ir šie asmenys, panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, įpareigotini savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

37.       Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, žemės sklype, kuriame pastatytas minėtas namas, daugiabučių gyvenamųjų namų statyba yra negalima, tačiau galima vienbučių namų statyba. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui V. T. buvo leista nugriauti gyvenamosios paskirties pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, todėl vadovaujantis yra SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 4 dalimi yra pagrindas nustatyti atsakovui V.T. ieškovės prašomą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pertvarkyti projektinę dokumentaciją, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties namui leidimui gauti pateikiant visus privalomus dokumentus, ir perstatyti (pertvarkyti) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties namą taip, kad jis atitiktų galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktų reikalavimus.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

        Atsakovo UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens L. G. apeliacinio skundo argumentai

38.       Atsakovas UAB „Architekton“ ir trečiasis asmuo L. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, sprendimą dalyje dėl trečiojo asmens G. L. savarankiško reikalavimo palikti nepakeistą.

39.       Nurodė, kad su UAB „Architekton" statytojs V. T. dėl jokių kitų (naujos laidos) techninių projektų parengimo nesitarė. UAB „Architekton“ jokių kitų projekto laidų, išskyrus Suderintą projektą (projekto laidą 0), nerengė. Kaip matoma iš į bylą pateiktų dokumentų, projekto laidą A rengė kiti projektuotojai (UAB „Kadastro biuras" ir UAB „Architektūros menas"). Projekto laida A, lyginant su Suderintu projektu, buvo pakeisti esminiai gyvenamojo namo sprendiniai, tačiau ši laida suderinta su savivaldybe nebuvo ir naujas statybos leidimas, kuris leistų statyti dvibutį gyvenamąjį namą pagal projekto laidą A, išduotas nebuvo.Statybų metu galiojo 2016 m. liepos 14 d. Leidimas dvibučio gyvenamojo namo statybai pagal UAB „Architekton“ parengtą Suderintą projektą. V. T. (statytojui) pageidaujant, trečiasis asmuo L. G. (projekto vadovė) pateikė sutikimą, pagal kurį ji neprieštarauja, jog naujos laidos sprendinių dokumentus rengtų užsakovo pasirinktas projektuotojas.

40.       UAB „Architekton" ir L. G. apie tai, - kad statybos vyksta ne pagal Leidimą, nesilaikant Suderinto projekto, kuriam buvo išduotas Leidimas, sprendinių, nesuderinus naujos projekto laidos A ir neturint naujo statybos leidimo (kuris būtų išduotas pagal nauja projekto laidą A), - suprato tik gavus ieškovo ieškinį. Kiti projektuotojai parengė projekto laidą A, kuri nebuvo suderinta ir kuriai statybos leidimas išduotas nebuvo. Gyvenamasis namas pastatytas, nesilaikant Suderinto projekto, pagal kurį buvo išduotas Leidimas.

41.       Iš kartu su patikslintu ieškiniu į bylą pateikto Inspekcijos 2018 m. balandžio 10 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto (toliau - Patikrinimo aktas) turinio matoma, kad Inspekcija patikrinimo metu klaidingai įvertino situaciją ir nustatė realiai neegzistuojančius projekto ir Leidimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams pažeidimus.

42.       Teismas be pagrindo nustatė, kad UAB „Architekton" parengtas Suderintas projektas ir Leidimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą Inspekcijos ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Taip pat sprendime be pagrindo konstatuota atsakovo UAB „Architekton" (projektuotojo) atsakomybė už teisės aktų reikalavimams neva neatitinkantį Suderintą projektą ir neteisėtai išduotą Leidimą.

43.       Faktinių duomenų patikrinimo vietoje buvo tikrinama, ar faktiškai atliekami statybos darbai atitinka projektą, o ne tai, ar Suderinto projekto sprendiniai atitinka numatytą dvibučio gyvenamojo namo paskirtį. Šiuo įrodymu gali būti įrodyta nebent ta aplinkybė, kad faktiškai statomas (pastatytas) gyvenamasis namas neatitinka Suderinto projekto sprendinių, tačiau ne tai, kad Suderintas projektas, kuriam išduotas Leidimas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir ne tai, kad Leidimas išduotas neteisėtai. Faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad buvo tikrinama, ar šie darbai atitinka ne Suderintą projektą, kuris yra aktualus nagrinėjamoje byloje, o projekto laidą A, kurios sprendiniai jokių bylai reikšmingų aplinkybių apskritai nepatvirtina.

44.       Kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti duomenys patvirtina tik tai, kad faktiškai gyvenamasis namas buvo pastatytas ne pagal Suderintą projektą. Šie duomenys jokiu būdu neįrodo Suderinto projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir Leidimo neteisėtumo.

45.       Skelbimai dėl parduodamų butų, (duomenys neskelbtini), gali įrodyti nebent aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pardavinėjami butai, kas liudija apie galimai nesąžiningą statytojo elgesį, t. y. apie tai, kad statytojas nesilaikė Suderinto projekto sprendinių ir faktiškai pastatė ne dvibutį, o daugiabutį namą. Kaip Kadastrinių matavimo bylos ir Faktinių duomenų patikrinimo akto atveju, taip ir skelbimų atveju, Suderinto projekto ir Leidimo neatitikimo dvibučio gyvenamojo namo paskirčiai šie skelbimai jokiu būdu nepatvirtina.

46.       2018 m. balandžio 10 d. Patikrinimo aktas yra vienintelis dokumentas, kuris teoriškai galėtų patvirtinti, jog Inspekcija užfiksavo Suderinto projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir Leidimo neteisėtumo aplinkybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad patikrinimu buvo atliktas ne Suderinto projekto, o projekto laidos A vertinimas, šiuo dokumentu Teismas neturėjo remtis kaip Inspekcijos įrodinėtinas aplinkybes patvirtinančiu įrodymu.

47.       Patikrinimo akto 3.5 punkte numatyta, kad „projekto grafinėje dalyje - brėžiniuose parinkta tokia patalpų planinė struktūra <...>, kad galima būtų įrengti viename aukšte po du butus. Į atskiras butų patalpas, esančias skirtinguose aukštuose, galima patekti tik iš bendros laiptinės”. Pabrėžtina, kad tokie sprendiniai numatyti kitų projektuotojų po Leidimo išdavimo parengtoje projekto laidoje A. Tuo tarpu, Suderintame projekte, priešingai nei rašoma Patikrinimo akte, atsižvelgus į Pastabas, laiptinės buvo atitvertos tokiu būdu, kad jos patektų į butų Nr. 1 ir 2 vidų, užtikrinant patekimą į atskirus butų aukštus ne iš bendros laiptinės, o per jų viduje esančius laiptus. Jokia bendra (bendro naudojimo) laiptinė Suderintame projekte numatyta nebuvo.

48.       Pagal TPISVPĮ 23 str. 1 d. 8 p. Inspekcijos prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz. patikrinimo akto), priėmimo dienos. Tam, kad Inspekcija kreiptųsi į teismą dėl Leidimo galiojimo panaikinimo, turi būti konstatuojami atitinkami pažeidimai patikrinimo akte. Inspekcija turi surašyti patikrinimo aktą, kuriame būtų nustatyta, jog Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta 2018 m. balandžio 10 d. Patikrinimo aktu.

49.       Inspekcija Suderinto projekto ir jam išduoto Leidimo neteisėtumo apskritai nėra nustačiusi jokiu patikrinimo aktu, todėl pagal minėtą reglamentavimą neturėjo teisės kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti Leidimo galiojimą. Iš Patikrinimo akto matyti jog buvo tikrinamas ne Suderintas projektas, pagal kurį buvo išduotas Leidimas, o kitų projektuotojų parengta projekto laida A.

50.       Teismas, neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė klaidingą išvadą, jog pagal Suderintame projekte numatytą butų patalpų išplanavimą ir struktūrą jame numatyti sprendiniai neatitinka dvibučio gyvenamojo namo paskirties, ir šią išvadą grindė ne konkrečiais teisės aktų reikalavimais, o hipotetinėmis prielaidomis, nenurodydamas jokių teisės aktų nuostatų, kurias būtų pažeidęs UAB „Architekton“, suprojektavęs dvibutį gyvenamąjį namą Suderintame projekte numatytu būdu.

51.       Kaip matoma iš Suderinto projekto grafinės dalies sprendinių, atvirų (o ne uždarų) laiptinių projektiniai sprendiniai liudija apie tai, kad Suderintu projektu suprojektuotas būtent dvibutis, o ne daugiabutis gyvenamasis namas. priešingai nei nustatė Teismas, Suderintame projekte laiptinės yra ne bendro naudojimo ir uždaros, o individualaus naudojimo (tik butų gyventojams) ir atvirtos, kas nulemia, kad į skirtingus butų aukštus būtų galima patekti ne per bendro naudojimo laiptines, o per kiekvieno iš jų viduje esančias laiptines. Viena laiptinė yra buto Nr. 1 gyvenamųjų patalpų viduje ir užtikrina laisvą patekimą į rūsį, pirmą ir antrą buto aukštus. O kita laiptinė yra buto Nr. 2 viduje ir užtikrina laisvą patekimą į šio buto rūsį, pirmą ir antrą buto aukštus.

52.       Suderintame projekte, lyginant su pradiniu projektu (po kurio pateikimo derinti buvo gautos Pastabos), rūsys yra dar labiau įgilintas, sumažintas rūsio langų skaičius ir jų dydis. Tokiais rūsio projektiniais sprendiniais yra pašalinamos bet kokios abejonės, kad rūsyje galėtų būti įrengti butai, kaip įrodinėjo Inspekcija.

53.       Projekto laidoje A, kurios sprendiniai šioje byloje apskritai neturėjo būti vertinami, numatytas būtent cokolinis aukštas, o ne rūsys. Tai sudaro pagrindą teigti, kad tiek Inspekcija, tiek Teismas, darydami išvadą dėl galimybės gyvenamajame bute įrengti daugiau nei du butus, vertino būtent projekto laidą A (o turėjo būti vertinamas UAB „Architekton" parengtas Suderintas projektas).

54.       Suderintu projektu suprojektuotas gyvenamasis namas visiškai atitinka maksimalius užstatymo tankio, aukštų skaičiaus, aukštingumo, užstatymo intensyvumo, užstatymo tankio, ir kitus reikalavimus, numatytus Bendrajame plane ir Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose.

55.       Teisės aktai nenumato reikalavimo pakeisti pakoreguoto projekto, teikiamo savivaldybei suderinti antrą kartą, lentelės duomenis, nurodant projekto naują datą, numerį ar tai, kad projektas yra patikslintas. Praktikoje, jeigu po pirminio prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra gaunamos savivaldybės pastabos, projektas yra koreguojamas, keičiant projektinius sprendinius, tuomet pakoreguotas projektas teikiamas derinti pakartotinai. Projekto pirminės ir pakoreguotos versijos architektūrinės dalys skiriasi, pirmiausia, pačiais sprendiniais, todėl teiginys, kad nepakeičiant lentelės duomenų sudaroma galimybė naudoti bet kurį plano variantą, yra nepagrįstas.

56.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad sistemoje „Infostatyba“ (toliau - Infostatyba) rodomas tik tas projektas, kuriam išduotas statybos leidimas, tuo tarpu, ankstesni nesuderinti projekto variantai lieka sistemos archyve, tačiau viešai nėra prieinama.

57.       Tuo atveju, jeigu statytojas vykdo statybas ne pagal suderintą ir Infostatyboje prieinamą variantą, o pagal nesuderintą projektą (kuriam nebuvo išduotas leidimas) arba vėlesnę projekto laidą, iš esmės nukrypstant nuo Suderinto projekto, už tai atsakomybė kyla ne projektuotojui, o statytojui.

58.       Teismas klaidingai konstatavo, kad pagal Suderinto projekto, kuriam išduotas Leidimas, sprendinius egzistuoja galimybė kiekviename gyvenamojo namo aukšte įrengti mažiausiai po 2 butus, į kuriuos galima patekti tik per bendro naudojimo laiptines. Akivaizdu, kad Suderinto projekto, pagal kurį buvo išduotas Leidimas, ir kurio atitikimas teisės aktų reikalavimams turėjo būti sprendžiamas šioje byloje, laiptinių sprendiniai yra kitokie nei nustatė teismas, t. y. Suderintame projekte laiptines yra ne uždaros, o atviros ir nėra atskirtos nuo butų Nr. 1 ir 2 (patenka į šių butų vidų). Patekimas iš vieno aukšto į kitą yra numatytas ne per bendro naudojimo, o per butų viduje esančias laiptines. Palyginus Suderinto projekto, kuriam buvo išduotas Leidimas, ir projekto laidos A sprendinius matome, kad projekto laidoje A laiptinės numatytos užtvertos („uždaros“), sienose, atitveriančiose gyvenamąsias patalpas nuo laiptinės zonos, yra įstatytos durys.

59.       Faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad pastatytas gyvenamasis namas ženkliai skiriasi nuo Suderinto projekto sprendinių ir gali būti vertinamas kaip turintis daugiabučio požymių.

60.       Sprendime nėra nurodyta, kokiu būdu projektuotojo veiksmai ar neveikimas ir Suderinto projekto sprendiniai galėjo nulemti neteisėtą Leidimo išdavimą (apeliantai nesutinka, kad Leidimas išduotas neteisėtai), kitaip tariant, teismas nenustatė priežastinio ryšio, kuris yra būtina projektuotojo civilinės atsakomybės kilimo sąlyga (CK 6.247 str.). Be to, savivaldybė, savo kompetencijos ribose, atliko savarankišką projekto, kuriam prašomas išduoti leidimas, vertinimą, ir tokiu atveju, jeigu projektiniai sprendiniai būtų neatitikę teisės aktų reikalavimų, leidimo būtų neišdavusi. Taigi neteisėtas leidimo išdavimas (jeigu būtų nustatyta, kad jis apskritai buvo neteisėtas) galėtų būti priežastiniame ryšyje nebent su savivaldybės ir statytojo, tačiau ne su projektuotojo veiksmais ar neveikimu. Akivaizdu, kad ne projektuotojas, o savivaldybė išdavė leidimą, todėl projektuotojas nėra niekaip susijęs su nagrinėjamos situacijos padariniais.

61.       Apeliantų UAB „Architekton" ir L. G. įsitikinimu, 2 mėnesių ieškinio senaties terminas vėliausiai turėjo prasidėti 2018 m. kovo 9 d., kai Inspekcija surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Be to, pranešimą dėl dvibučio gyvenamojo namo Inspekcija buvo gavusi dar 2018 m. sausio 10 d. Inspekcija ieškinį Teismui pateikė tik 2018 m. birželio 8 d., kai buvo praėję daugiau nei 2 mėnesiai nuo Faktinių duomenų patikrinimo akto surašymo. Nuo 2016 m. liepos 14 d. Leidimo, kurio galiojimo panaikinimo prašė Inspekcija, išdavimo iki Inspekcijos 2018 m. birželio 8 d. kreipimosi į Teismą, praėjo beveik 2 metai.

                Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai

62.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pats statytojas V. T. nukrypo nuo projekto. Sistemoje „Ifostatyba“ prie išduoto statybą leidžiančio dokumento rodo tik tą projektą, kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ankstesni ir nesuderinti projektai lieka sistemos archyve, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad 2016-07-14 leidimas išduotas pagal 2016-07-08 prašymą kartu pateiktais pataisytais Projekto laidos 0 sprendiniais. Statytojas pateikė pataisytą dokumentaciją, pagal kurios sprendinius patvirtinta, kad statomas dvibutis gyvenamasis namas. Butų Nr.1 ir Nr.2 rūsio patalpose numatyti ne kambariai, o holas, pirtis, poilsio zona ir kt.

63.       Pagal galiojusią SĮ 16 str. 5 d. redakciją numatyta ir projektuotojo pareiga užtikrinti  (prisiimti atsakomybę), kad statinio projektas atitinka LR įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų ir paskirties dokumentų nuostatas.

64.       Statytojas V. T. 2016-04-20 buvo pateikęs pirminį projektą kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau apeliantė įvertinusi gautą dokumentaciją 2016- 04-26 prašymui išduoti statybos leidimą nepritarė bei nurodė pastabas, kurių pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas atsižvelgęs į nurodytas pastabas, pataisė ir patikslino sklypo vertikalinio plano sprendinius, suformuojant sklypo reljefą, tinkamą nuolydį stogo neturintiems inžineriniams statiniams, atlikti kiti korekciniai pataisymai bei pataisyti techninio projekto architektūriniai brėžiniai. Pateikta pataisyta dokumentacija statytojas patvirtino, kad yra rengiamas būtent dviejų butų pastato techninis projektas. Statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 13 punkte yra nustatytas draudimas kambarius įrengti rūsiuose. Todėl jau vien ši aplinkybė paneigia daromą prielaidą, kad pritarus 2016 m. parengtam statinio projektui Nr. 2015/11/03 „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“, laida 0, buvo siekiama sudaryti sąlygas statytojui statyti trijų ir daugiau butų gyvenamąjį namą - daugiabutį. Kaip matyti, iš byloje esančio projekto Aiškinamojo rašto 3 dalies „Architektūrinė dalis“ tiek buto Nr. 1, tiek buto Nr. 2 rūsyje buvo suprojektuotos šios patalpos: holas, pirtis, poilsio zona, persirengimo patalpa, drabužinė, sanitarinis mazgas, katilinė ir laiptinė. Tai patvirtina aplinkybę, kad nei statinio projektu, nei šiam projektui pritariančiu ginčijamu leidimu nebuvo suprojektuota ir pritarta kambarių įrengimui rūsio patalpose, priešingai nei šiuo atveju konstatuoja Teismas.

65.       Pirmiausia statinio projekto vadovui ir projektuotojui kyla pareiga ir atsakomybė užtikrinti, jog parengtas statinio projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti, kad yra išlaikyti teritorijų planavimo dokumentais nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimai, pastato projektas parengtas taip, kad atitiktų naudojimo paskirtį ir pan. Todėl būtent šiems asmenims ir tenka atsakomybė už galimus pažeidimus (2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 49 punktas, Statybos įstatymo 16 str. 5 d., 2 str. 44 punktas).

66.       Dvibučio gyvenamojo namo statyba neprieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, patvirtintiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali spėlioti, tikėtis (numanyti), kad užsakovas (statytojas) turi ketinimų keisti projekte aiškiai nurodytą pastato paskirtį ir tik galimų prielaidų pagrindu neišduoti statybą leidžiančio dokumento. Jei pagal teritorijų planavimo dokumentus ir šių dokumentų reglamentus projektas atitinka reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali nurodyti, kaip užsakovas turi eksplikuoti patalpas, kuriose vietose įrengti laiptus, kokio dydžio ir kiek patalpų nurodyti projekte ir pan. Teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu nepagrįstai nusprendė panaikinti 2016-07-14 leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141.

67.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs sutrumpinto ieškinio senaties termino. 2018 m. sausio 10 d. Inspekcija gavo pranešimą dėl dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o pirminis faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas surašytas 2018 m. kovo 9 d. (Nr. (23.31)-FAK-392, todėl vėliausiai nuo šios dienos (2018-03-09) turėtų būti skaičiuojamas sutrumpintas dviejų mėnesių terminas ieškiniui pateikti, kas įrodo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija yra praleidusi terminą ieškiniui pateikti.

                        Atsakovo V. T. apeliacinio skundo argumentai

68.       Atsakovas V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

69.       Atsakovas V. T. nurodė, kad iš civilinėje byloje esančių UAB „Architekton“ Projekto laidos 0 (pirminės), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktos 2016 m. balandžio 20 d., aiškinamojo rašto architektūrinės dalies ir iš Projekto laidos 0 (pataisytos), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktos 2016 m. birželio 10 d., aiškinamojo rašto architektūrinės dalies aiškiai matyti, kad šie projekto architektūrinės dalies planų variantai aiškiai skiriasi. UAB „Architekton“ į pastabas atsižvelgė, Projekto laidą 0 (pirminę) pataisė ir parengė Projekto laidą 0 (pataisytą).

70.       Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į civilinėje byloje esančius UAB „Architekton“ parengtus statinio projektus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad projekto architektūrinės dalies planų variantų nėra galimybės identifikuoti pagal jų sudarymo datą ar kitus duomenis, taip pat, kad nebuvo pašalinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-26 pastabose nurodyti sprendiniai, sudarantys pagrindą išvadai, kad techninio projekto sprendiniai neatitinka statinio paskirties, kas savivaldybės administracijos tarnautojų buvo įvardinta kaip projekto pavadinimas.

71.       Rūsyje suprojektuotos <...> patalpos negali būti laikomos „butu“. Statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 13 punkte buvo nustatytas draudimas kambarius įrengti rūsiuose. Todėl jau vien ši aplinkybė paneigia ieškinyje daromą prielaidą, kad pritarus 2016 m. parengtam statinio projektui, buvo siekiama sudaryti sąlygas statytojui įrengti šešias ar daugiau savarankiškų gyvenamųjų patalpų (vienetų).

72.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėjo visas galimybes prašyti teismo skirti teismo ekspertizę, tačiau ieškovė nesinaudojo rungimosi principu ir neprašė šioje civilinėje byloje teismo skirti ekspertizės. Vien ta aplinkybė, kad pastato patalpų išplanavimas galimai panašus į daugiabučio namo išplanavimą, savaime nepagrindžia 2016-07-14 leidimo neteisėtumo.

73.       Turi būti vertinami tik projekte nurodyti duomenys ir šių duomenų atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau ne po ginčijamo leidimo išdavimo atlikti užsakovo (statytojo) veiksmai, priimti sprendimai keisti, tikslinti ar kitaip modifikuoti projektą, kuriam buvo pritarta išduodant 2016-07-14 leidimą. Kadastrinių matavimų bylos savaime nepagrindžia ginčijamo leidimo neteisėtumo.

74.       Tai, kad portale „Aruodas“ buvo skelbiama informacija apie parduodamą butą, (duomenys neskelbtini), nepatvirtina nei to, kad skelbimas buvo pateiktas apie parduodamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), nei to, kad prisidengiant gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatu, buvo siekiama suprojektuoti daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini).

75.       Aplinkybė, jog kiekviename statinio aukšte yra sanitariniai mazgai ir pastate yra kelios rūbinės, akivaizdžiai nėra pakankama sąlyga pripažinti namą daugiabučiu, – kaip žinia, yra aibė prabangių vienbučių butų, kuriuose yra keli aukštai.

76.       Vėliausiai nuo 2019-03-09 turėtų būti skaičiuojamas sutrumpintas dviejų mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė yra praleidusi.

77.       Atsakomybė už nustatytus pažeidimus turi kilti projektuotojui UAB „Architekton“ ir projekto vadovei L. G..

Atsakovo UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens L. G. atsiliepimo į Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą argumentai

78.       Reikalavimas byloje yra susijęs būtent su statybos leidimo galiojimo panaikinimu ir padarinių šalinimu. Leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, atlikusi patikrinimą savo kompetencijos ribose, nustatė, kad pateiktame derinti techniniame projekte buvo suprojektuotas būtent dvibutis (o ne daugiabutis). Taigi tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad statybos leidimas vis dėlto buvo išduotas neteisėtai (UAB „Architekton“ ir L. G. su tuo nesutinka), atsakomybė turėtų kilti būtent Vilniaus miesto savivaldybei ir statytojui, o ne projektuotojui.

79.       UAB „Architekton“ ir L. G. nesutinka su tuo, kad suderinto projekto, kuriam buvo išduotas 2016 m. liepos 14 d. statybos leidimas, sprendiniai neatitiko dvibučio gyvenamojo namo paskirties ir teisės aktų reikalavimų. Iš suderinto projekto sprendinių matyti, kad suprojektuotas būtent dvibutis, o ne daugiabutis gyvenamasis namas. Abejonių Inspekcijai galėjo sukelti nebent faktiškai vykdoma gyvenamojo namo statyba, nukrypstant nuo esminių projektinių sprendinių.

Ieškovės atsiliepimo į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens L. G.  apeliacinius skundus argumentai

80.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė apeliantų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Architekton" ir L. G. apeliacinį skundus atmesti ir nurodė, kad Kartu su ieškiniu Inspekcija pateikė L. G. 2016-07-08 prašymą išduoti leidimą ir projektą, laida 0. Pažymėtina, kad pirmiau paminėtame L.G. prašyme nurodyta „Prašymo statusas: Pakartotinis“. Taigi Inspekcija su ieškiniu pateikė tą projektą, laida 0, kuris jau buvo pakoreguotas gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016-04-26 pastabą (IS „Infostatyba“ registracijos Nr. CPR-160426-19786), kad „Projekto sprendiniai neatitinka projekto pavadinimo. Pateiktas dviejų dvibučių (galimai trijų butų – daugiabučio namo) namų projektas“.

81.       Byloje yra du projekto, laida 0, variantai, t. y. pats pirminis projektas, laida 0, pagal kurį leidimas nebuvo išduotas, ir projektas, laida 0, kuris buvo pakoreguotas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016-04-26 pastabą (IS „Infostatyba“ registracijos Nr. CPR-160426-19786) bei pagal kurį išduotas leidimas. Ir tai reiškia, kad administracijos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nesuderinti ir atmesti projektai lieka IS „Infostatyba“ bei viešai nėra prieinami, šiuo atveju atmestina, byloje yra pateikti abu projekto, laida 0, variantai ir juos teismas vertino.

82.       SĮ  (redakcija, galiojusi leidimo išdavimo metu) 23 straipsnio 17 dalies 1 punktas numatė, kad šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją visais atvejais turėjo tikrinti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Atitinkamai tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau – STR „Statybą leidžiantys dokumentai“), 8 punkte buvo apibrėžta, kokius veiksmus įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas privalėjo atlikti, tikrindamas prašymą išduoti leidimą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, tarp jų – ar projektuojamas statinys atitinka nurodytą statinio paskirtį <...> (8.7 papunktis). Remiantis leidimo išdavimo metu galiojusio STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 punktu, tik jei įvykdyti reglamento 8 punkte nurodyti reikalavimai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ galėjo užregistruoti prašymą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas joje paskelbti subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalėjo pagal minėto reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Pagal 9 priedo 1.10 papunktį savivaldybių administracijos turėjo tikrinti, ar projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį. STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 punkte buvo numatyta, kad, nepritariant projektui, IS „Infostatyba“ turėjo būti paskelbiami nepritarimo motyvai, nurodant konkrečius Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, o, remiantis 15 punktu, tuo atveju, jei projektui buvo nepritariama, apie tai, pridėdamas visus nepritarimo motyvus, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas turėjo paskelbti IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po projekto patikrinimo termino pabaigos, arba iki šio termino pabaigos, jei buvo gauti visų projektą privalėjusių patikrinti subjektų pritarimai / nepritarimai projektui.

83.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius, nepritardamas statytojo 2016-04-20 pateiktam prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą (IS „Infostatyba“ registracijos Nr. SRA-100-160420-02450), 2016-04-26 pastaboje nurodė, kad „Projekto sprendiniai neatitinka projekto pavadinimo. Pateiktas dviejų dvibučių (galimai trijų butų – daugiabučio namo) namų projektas“. Tačiau duomenų, jog projekto sprendiniai pagal pastabą būtų pakoreguoti, nėra. Priešingai, iš byloje esančio projekto, laida 0, pagal kurį išduotas leidimas, gaisrinės saugos dalies, parengtos UAB „FIRE EXPERT“, planus – rūsio, pirmo ir antro aukšto, žinoma, jog jie, t. y. paminėti aukštų planai, atitinka paties pirminio, nesuderinto projekto, laida 0, sprendinius, kurie, remiantis paties Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus pastaba, turėjo daugiabučio gyvenamojo namo požymių.

84.       Savivaldybės administracija, vykdydama šią funkciją, pažeidė bendrą pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose.

85.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

86.       TPISVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato specialųjį terminą ieškiniui dėl administracinio sprendimo panaikinimo paduoti ir jis yra 2 mėnesiai nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos. Ieškovė 2 mėnesio termino, skaičiuotino nuo 2018-04-10, kai buvo surašytas leidimo patikrinimo aktas, nebuvo praleidusi.

87.       Remiantis projekto aiškinamojo rašto III skyriumi „Architektūrinė dalis“, žinoma ir tai, jog žemės sklype „suprojektuotas dvibutis gyvenamasis namas yra dviejų aukštų su rūsiu“. Tuo tarpu, išanalizavus visą projekto, laida 0, sprendinių visumą, butų (Nr. 1 ir Nr. 2) patalpų išplanavimą ir jų struktūrą, nustatyta, kad projektu suplanuota galimybė kiekviename gyvenamojo namo aukšte įrengti mažiausiai po du butus, t. y. iš viso bent 6 (šešis) butus. Pagal projekto grafinę dalį, t. y. brėžinius „Rūsio planas“, „Pirmo aukšto planas“, „Antro aukšto planas“, kurių M1:100, žymuo 2015/11/03, suprojektuoti du butai (Nr. 1 ir Nr. 2), kuriuose patalpos išdėstytos per visus tris gyvenamojo namo aukštus – rūsį, pirmą ir antrą aukštus, o į atskiras šių butų patalpas, esančias skirtinguose aukštuose, galima patekti tik iš bendros laiptinės. Taip pat butų Nr. 1 bei Nr. 2 patalpų išplanavimas numatytas visiškai atskiriant skirtinguose aukštuose esančias patalpas viena nuo kitos ne tik atitvarų konstrukcijomis, bet ir bendro naudojimo patalpomis (bendra laiptine).

88.       Projekte, pagal kurio sprendinius ir išduotas leidimas, yra suprojektuota viena laiptinė ir tik ja naudojantis galima patekti į rūsį, pirmą bei antrą aukštą. Be kita ko, projekte suprojektuotose bute Nr. 1 bei Nr. 2 laiptinių vietos (jų išdėstymas) numatytos tokiu būdu, kad tiek butas Nr. 1, tiek ir butas Nr. 2 būtų padalinti į dvi panašaus dydžio (apie 100 m2) dalis. Svarbu paminėti ir tai, jog toks laiptinių išplanavimas, kada butas Nr. 1 ir butas Nr. 2 padalinami į dvi panašaus dydžio (apie 100 m2) dalis, atitinka UAB „Diginet LTU“ pateiktą informaciją apie skelbimus apie parduodamus 4 kambarių butus, kurių plotas – 106,0 m2.

89.       Butų Nr. 1 bei Nr. 2 patalpų išplanavimas numatytas visiškai atskiriant skirtinguose aukštuose esančias patalpas viena nuo kitos ne tik atitvarų konstrukcijomis, bet ir bendra laiptine, tik kuria, kaip jau minėta, bus galima patekti į projektuojamo gyvenamo namo rūsį, pirmą bei antrą aukštus.

90.       Remiantis projektu, laida 0, butuose Nr. 1 ir Nr. 2 numatyta įrengti po tris sanitarinius mazgus (WC, vonia), vieną virtuvę-svetainę (valgomąjį) ir kitas patalpas: pirtį, poilsio zoną (rūsyje ir abiejų butų antrame aukšte), persirengimo patalpą, drabužinę, kambarius, sandėliukus, laiptines.

91.       Suprojektuoto gyvenamojo namo planinė struktūra visuose jo trijuose aukštuose (rūsyje, pirmame ir antrame aukšte) yra vienoda ir būdinga daugiabučiui gyvenamajam namui.

92.       Vadovaujantis projektu, butų Nr. 1 ir Nr. 2 kai kurios suplanuotos patalpos grafinės dalies, t. y. brėžiniuose „Rūsio planas“, „Pirmo aukšto planas“, „Antro aukšto planas“, kurių M1:100, žymuo 2015/11/03, eksplikacijoje įvardintos nekonkrečiu pavadinimu, pvz., „kambarys“, „poilsio zona“, „persirengimo patalpa“, „sandėliukas“, „drabužinė“, todėl neatskleidus tikrojo šių patalpų naudojimo tikslo, galima jas „lanksčiau“ pritaikyti atskiro buto poreikiams, t. y. įrengti miegamąjį kambarį, svetainę, prieangį (tambūrą) ir pan., o kartu ir padedama užtikrinti savarankišką bent dviejų butų patalpų struktūrą kiekviename gyvenamojo namo aukšte. Šios aplinkybės taip pat atitinka UAB „Diginet LTU“ pateiktą informaciją apie skelbimus apie parduodamus 4 kambarių butus žemės sklype.

93.       Techninio projekto sprendiniuose du butai įvardijami formaliai, neatspindint tikrojo statytojo sumanymo dėl butų skaičiaus ir jų požymių bei tikrosios pastato paskirties. Šią išvadą pagrindžia byloje esanti techninė (planavimo) užduotis, kurioje itin lakoniškai nurodyti architektūriniai planiniai paaiškinimai, trečiojo asmens R. M. paaiškinimai, patvirtinantys, kad projekto vadovas su statytoju V. T. nesiaiškino tikrųjų šeimos poreikių bei tikrosios pastato paskirties. 

94.       Prejudicinę reikšmę turinčioje Vilniaus apygardos teismo 2017-09-13 nutaryje, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, buvo patvirtinta taikos sutartis, jog G. L., statytojas, t. y. V. T., ir I. T. bei D. C. susitarė, kaip bus pasidalinti butai, pastačius ginčo objektą. Remiantis šia nutartimi, tariamai dvibučiame gyvenamajame name turėjo būti įrengta pasikalbėjimo sistema „ragelis“, įėjimui į pastatą – laiptines – turėjo būti įrengtos durų spynos su elektromagnetiniu mechanizmu, iš lauko – su nelankstoma rankena ir rakinama spyna, o iš vidaus – su lankstoma rankena ir sumontuotu durų pritraukėju, laiptinėse turėjo būti įrengti veikiantys nuo judesio davikliai.

95.       Pirminis projekto variantas, kuris buvo atmestas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriui nurodžius pastabų, tarp jų – ir pastabą, kad galimai parengtas daugiabučio gyvenamojo namo projektas, o bylos nagrinėjimo metu L. G. bei advokatė E. S., duodamos paaiškinimus, nurodė, jog pagal minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus pastabą, pakoreguotu projektu buvo iki 9,5 metro aukščio sumažintas pastato aukštis, iš uždaros laiptinės buvo suprojektuota atvira laiptinė, pakeistas išplanavimas, susiaurinti rūsio langai, „korpusas A“ ir „korpusas B“ tapo „butas Nr. 1“ bei „butas Nr. 2“. Tai reiškia, kad jau pats pirminis projekto variantas, nors ir nebuvo suderintas bei pagal jį nebuvo išduotas leidimas, turėjo daugiabučio gyvenamojo namo požymių, kurie buvo tik formaliai pakoreguoti tuo tikslu, jog būtų gautas leidimas. Ir tai taip pat reiškia, kad nuo pat pradžių buvo siekiama vieno tikslo – suprojektuoti ir pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą.

96.       SĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31) numatė, jog projektuotojas privalėjo pasirašyti statinio projektą <...>, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

97.       Remiantis SĮ 20 straipsnio 10 dalimi, statinio projektą turėjo pasirašyti statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai ir statinio projekto rengėjas. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-808 (toliau – STR „Statinio projektavimas“) 38 punkte. Pagal STR „Statinio projektavimas“, galiojusio nuo 2016-05-11 iki 2016-07-14, 41 punktą projekto dokumentų pasirašymo vidaus tvarką ir kitus pasirašančius asmenis nustatė projektuotojas. Pasirašant projekto dokumentus, turėjo būti nurodomi projektuotojo įmonės, projekto vadovo ir projekto dalių vadovų kvalifikacijos atestatų, kai jie neprivalomi – diplomų, teisės pripažinimo pažymų išdavimo datos ir numeriai. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31) 20 straipsnio 12 dalyje imperatyviai buvo nustatyta, kad už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.

98.       Tai reiškia, jog projektuotojas, pagal statytojo sumanymą parengęs projektą, prisiėmė atsakomybę, kad projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas. Inspekcija, remdamasi planine projekto struktūra, konstatavo, jog projekto sprendiniai būdingi daugiabučiui gyvenamajam namui, t. y. žemės sklype pastatytame gyvenamajame galėtų gyventi ne dvi, o mažiausiai šešios šeimos, o ir pats pastatas pagal paskirtį būtų priskiriamas gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatams – skirtas gyventi trims ir daugiau šeimoms. Taigi projektuotojas, remdamasis teisės aktais ir galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, suprojektavo daugiabutį gyvenamąjį namą, todėl taip pat laikytinas atsakingu už neteisėto leidimo išdavimą ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai.

99.       Po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus pastabos tik formaliai buvo pakeisti projekto sprendiniai (pakeisti pavadinimai iš korpuso A, B ir butą Nr. 1, Nr. 2, susiaurinti rūsio langai, pakoreguotas paties pastato aukštis, laiptinė pirmame bei antrame aukštuose nurodyta atvira). Svarbu, kad projekte esančioje gaisrinės saugos dalyje pateiktuose rūsio, pirmo ir antro aukštų planuose yra nurodyta „korpusas A“, „korpusas B“, uždaros laiptinės. Tai reiškia, kad projektuotojas, pasirašęs visą projektą, laida 0 (pakoreguotą) pripažino ir patvirtino šio projekto atitiktį tiek teisės aktų reikalavimams, tiek specialiesiems architektūros reikalavimams, taip pat suprojektuoto pastato paskirtį.

Atsakovo UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens L. G. atsiliepimo į Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą argumentai

100.       Atsakovas UAB „Architekton“ ir L. G. nesutinka su apeliacinio skundo argumentais,pagal kuriuos, V. T. įsitinimu, atsakomybė už nustatytus pažeidimus turi kilti projektuotojui UAB „Architekton“ ir projekto vadovei L. G.. Nurodė, kad UAB „Architekton“ ir L.G. įvykdė visus teisės aktuose numatytus reikalavimus ir suprojektavo būtent dvibutį, o ne daugiabutį gyvenamąjį namą.

101.       Statytojui V. T., vykdžiusiam statybas akivaizdžiai ne pagal suderintą projektą, kuriam išduotas leidimas, tuo sukeldamas abejonę Inspekcijai ir teismui dėl statybų situacijos teisėtumo, turėtų kilti atsakomybė už savavališkas statybas. Tuo tarpu, savavališkos statybos ir faktiškai pastatyto gyvenamojo namo esminių sprendinių skirtumas nuo techninio projekto ir jam išduoto statybos leidimo, šio projekto ir leidimo neteisėtumo nepatvirtina ir negali patvirtini. Atsakomybė galėtų kilti (kitoje byloje dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo) nebent pačiam statytojui V. T.. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad projektinė dokumentacija turi būti pertvarkyta ir gyvenamasis namas perstatytas, tai turėtų būti padaryta būtent statytojo V. T., o ne bendromis statytojo, projektuotojo ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

102.       Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad išduotas leidimas yra oficialus dokumentas ir ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo. Nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens L. G. apeliacinį skundą argumentai

103.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodė, kad L. G. pritaria UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens L. G. apeliaciniame skunde išdėstytiems teiginiams, jog nei vienas iš byloje esančių įrodymų (t. y. 2018-03-09 faktinių duomenų patikrinimo aktas; 2018-04-10 patikrinimo aktas; žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla; internetiniame portale skelbiama informacija apie parduodamus butus) nepatvirtina Ieškovo įrodinėtinos aplinkybės apie Suderinto projekto neatitikimą numatytai dvibučio gyvenamojo namo paskirčiai. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu buvo tikrinama, ar faktiškai atliekami statybos darbai atitinka projektą, o ne tai, ar Suderinto projekto sprendiniai atitinka numatytą dvibučio gyvenamojo namo paskirtį. Tai reiškia, kad šiuo įrodymu gali būti įrodyta nebent ta aplinkybė, kad faktiškai statomas (pastatytas) gyvenamasis namas neatitinka Suderinto projekto sprendinių, tačiau ne tai, kad Suderintas projektas, kuriam išduotas Leidimas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir ne tai, kad Leidimas išduotas neteisėtai. neįrodo Suderinto projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir Leidimo neteisėtumo.

104.       Turi būti vertinami tik projekte nurodyti duomenys ir šių duomenų atitiktis teisės aktųreikalavimams, tačiau ne po ginčijamo leidimo išdavimo atlikti užsakovo (statytojo) veiksmai, priimti sprendimai keisti, tikslinti ar kitaip modifikuoti projektą, kuriam buvo pritarta išduodant 2016-07-14 leidimą. Sutinkama su UAB „Architekton“ ir L. G. apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, jog nėra aišku, kodėl nagrinėjamu atveju buvo kvestionuojamas būtent paties Suderinto projekto ir Leidimo išdavimo, o ne pačių faktiškai atliekamų statybų teisėtumas. Taip pat nesuprantama, kodėl Teismas ignoravo ir nieko nepasisakė dėl apeliantų argumento, jog nagrinėjamu atveju projektuotojas ir savivaldybė yra netinkami atsakovai byloje, kadangi ieškinys turėtų būti reiškiamas ne dėl Leidimo galiojimo panaikinimo, o dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nes atsižvelgiant į visą bylos kontekstą, akivaizdu, jog Projektas buvo parengtas tinkamai, o Leidimas išduotas teisėtai, tačiau paties statytojo faktinė statyba neatitinka projekto sprendinių, kurių pagrindu buvo išduotas statybos leidimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

105.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

106.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

107.       Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kad atsakovas UAB „Architekton“ su atsakove I. T., atstovaujama trečiojo asmens R. M., sudarė 2015 m. lapkričio 3 d. Projektavimo darbų sutartį Nr. 2015/11/03 (toliau – Projektavimo darbų sutartis), pagal kurią UAB „Architekton“ įsipareigojo parengti neypatingo statinio – dvibučio gyvenamojo namo (toliau – Dvibutis gyvenamasis esančio žemės sklype, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau –Žemės sklypas), techninį projektą (toliau –Projektas). Pagal specialiuosius architektūros reikalavimus nustatyta, kad gali būti statomas dviejų butų gyvenamasis namas.

108.       Pagal Projektavimo darbų sutarties 1.1 punktą sutarties objektas – Dvibučio gyvenamojo namo projektavimo darbai, t. y. statybos techniniais reglamentais numatytos sudėties projektinės dokumentacijos visuma (Projektas), kurioje pateikiami užsakovo sumanyti projektiniai sprendiniai. Pagal šios sutarties 2.1, 2.1.1 – 2.1.1.4 punktus UAB „Architekton“ įsipareigojo atlikti šias dalis: architektūrinę, sklypo plano, lauko inžinerinių tinklų ir projekto derinimo.

109.       UAB „Architekton“ Projektą parengė, atsižvelgdamas į atsakovo V. T. (statytojo) 2015 metais patvirtintą Dvibučio gyvenamojo namo Projekto techninę (planavimo) užduotį

        (toliau – Techninė užduotis). Techninėje užduotyje buvo nurodyta, kad projektuojamo objekto paskirtis – gyvenamasis dviejų butų namas.

110.       Parengtą ir statytojo V. T. (per atstovą R. M.) patvirtintą Projektą „Dvibutis, gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), neypatingas statinys, nauja statyba, UAB „Architekton“ (laida „0“)“ (toliau – Projekto laida 0 (pirminė). 2016 m. balandžio 20 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai derinti (III bylos tomas 98-106 psl. V bylos tomas 7-36 psl.).

111.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 26 d. pateikė techninio projekto patikrinimo išvadą (išvados registracijos Nr. CPR-160426-19786), pagal kurią projektui nepritarė, nurodydamas konkrečias pastabas (toliau – Pastabos).

112.       Po projekto pirminio pateikimo, savivaldybė nurodė šias Pastabas: a)„Projekto sprendiniai neatitinka projekto pavadinimo. Pateiktas dviejų dvibučių (galimai trijų butų - daugiabučio namo) namų projektas“; b) „Netikslūs sklypo ir pastato rodikliai (neatitinka 2015-01-28 SAR Nr. AR 74 1; 5 p.). Nepateikti rodiklių skaičiavimai. Atkreipkite dėmesį į LR teritorijų planavimo įstatymo 39 ir40 p.)"; c)„Netikslus sklypo aukščių planas“.

113.       Nustatyta, kad UAB „Architekton“ į pastabas atsižvelgė, pradinį projektą pataisė ir parengė Suderintą projektą, kuriam buvo išduotas Leidimas. Kaip nurodė UAB „Architekton“, projekto sprendiniuose padaryti šie pataisymai: pažeminta projektuojamo dvibučio gyvenamojo namo nulinė altitudė, dėl ko bendras pastato aukštis su laiptine sumažėjo iki 9,5 metrų (pastato aukštis, įskaitant laiptinės aukštį), o pastato aukštis be laiptinės - iki 7,5 metrų; kiekviename iš dviejų butų suprojektuota atvira, o ne uždara laiptinė; antžeminės rūsio dalies aukštis įėjimo pusėje sumažintas iki 1 metro; perplanuotos vidaus patalpos (pakeistas patalpų išdėstymas); sumažintas rūsio langų skaičius fasaduose; sumažintas rūsio aukštis įėjimo pusėje; butai pervadinti iš „A korpusas", „B korpusas" į „butas Nr. 1"; „butas Nr. 2"; sumažintas bendras gyvenamojo namo plotas; atsižvelgiant į antrąją pastabą, patikslinti bendrieji gyvenamojo namo rodikliai: pastato gyvenamasis ir pagalbinis plotai; atsižvelgiant į trečiąją pastabą, buvo patikslintas Žemės sklypo aukščių planas ir suprojektuota atraminė sienutė. Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad Po pakeitimų laiptinės tapo atviros, esančios buto 1 ir 2 viduje, t. y. užtikrintas patekimas į skirtingus buto 1 ir 2 aukštus per butų viduje esančius laiptus.

114.       2016 m. birželio 10 d. pateikus derinti pataisytą ir atsakovo V. T. (statytojo) patvirtintą Projekto laidą 0 (pataisytą) (toliau vadinamas ir Suderintu projektu), Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių pastabų nebeturėjo ir 2016 m. liepos 14 d. išdavė Statybos leidimą (III bylos tomas 92-95 psl.).

115.       Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui V. T. 2016- 07-14 išduotas leidimas Nr. LSNS-01-160714-00141 patvirtina, kad šiam statytojui buvo suteiktas leidimas 0,2 ha dydžio žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), griauti gyvenamosios paskirties pastatą - gyvenamąjį namą (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios, pagalbinio ūkio paskirties pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statyti neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatą - gyvenamąjį namą (dviejų butų pastatai) ir tiesti nesudėtingos kategorijos įvadinius (inžinerinius, vandentiekio), nuotekų surinkimo (inžinerinius, nuotekų šalinimo) tinklus ir vartotojo įvadus (inžinerinius ir dujų tinklus) pagal UAB „Architekton“ 2016 metais parengtą statinio projektą Nr. 2015/11/03 „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ (laida 0).

116.       Tačiau 2016 m. rugpjūčio 16 d. L. G. (projekto vadovė) pateikė sutikimą V. T. (statytojui), pagal kurį ji neprieštarauja, jog darbo brėžinius rengtų užsakovo pasirinktas kitas projektuotojas.

117.       Su UAB „Architekton“ V. T. dėl jokių kitų (naujos laidos) techninių projektų parengimo nesitarė, taigi, UAB „Architekton“ kitų projekto laidų, išskyrus Projekto laidą 0 (pirminę) ir Projekto laidą 0 (pataisytą), nerengė.

118.       Projekto laidos A pirminę ir pataisytą versijas (toliau – Projekto laida A) rengė kiti projektuotojai (tretieji asmenys UAB „NT Kadastro biuras“ ir UAB „Architektūros menas“). Projekto laida A (nei pirminė, nei pataisyta) suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe nebuvo ir naujas statybos leidimas, kuris leistų statyti Dvibutį gyvenamąjį namą pagal projekto laidą A (ar šios laidos pataisytą variantą), išduotas nebuvo. Statybų metu galiojo 2016 m. liepos 14 d. Statybos leidimas Dvibučio gyvenamojo namo statybai pagal Projekto laidą 0 (pataisytą).

                                Dėl ieškinio senaties termino

119.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

120.       TPISVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato specialųjį terminą ieškiniui dėl administracinio sprendimo panaikinimo paduoti ir jis yra 2 mėnesiai nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos. Ieškovė 2 mėnesio termino, skaičiuotino nuo 2018-04-10, kai buvo surašytas leidimo patikrinimo aktas, nebuvo praleidusi. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad tik surašius 2018-04-10 leidimo patikrinimo aktą Inspekcija galėjo priimti galutinį sprendimą dėl teisinio situacijos įvertinimo ir savo teisių įgyvendinimo būdo parinkimo.

        Dėl atsakovo UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens L. G. apeliacinio skundo

121.       Atsakovas UAB „Architekton“ ir trečiasis asmuo L. G. teigia, kad  teismas be pagrindo konstatavo, kad Inspekcijos įrodinėtina aplinkybė (dėl Suderinto projekto neatitikimo numatytai paskirčiai ir jam išduoto Leidimo neteisėtumo) yra įrodyta. Apeliantų teigimu, Inspekcija nepateikė nė vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti apie Suderinto projekto neatitikimą dvibučio gyvenamojo namo paskirčiai. Vienintelė aplinkybė, dėl kurios UAB „Architekton" suprojektuotas gyvenamasis namas Inspekcijos ir teismo įvertintas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų – galimas sprendinių neatitikimas numatytai dvibučio gyvenamojo namo paskirčiai.

122.       Atsižvelgiant į ieškinio ir teismo sprendimo argumentaciją Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiais dokumentais ir duomenimis: a) 2018 m. kovo 9 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. (23.31)-FAK-392 (toliau - Faktinių duomenų patikrinimo aktas; (I bylos tomas, nuo 83 psl.) ir prie jo pridėta techninio projekto laida A (I bylos tomas, nuo 17 iki 20 psl.), kuriame projekto vadove nurodyta V. V. ir projektuotojas UAB „NT kadastro biuras“, bei faktiškai pastatyto gyvenamojo namo nuotraukomis; b) 2018 m. balandžio 10 d. Patikrinimo aktu, kuriuo patikrintas Leidimo išdavimo teisėtumas, prisijungimo ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymasis (I bylos tomas, nuo 22 iki 33 psl.); c) Žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla (toliau - Kadastrinių matavimų byla; I bylos tomas, nuo 69 psl.); d) Portale „Aruodas" skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini), parduodamus butus (VII bylos tomas; nuo 142 psl.).

123.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu buvo tikrinama, ar faktiškai atliekami statybos darbai atitinka projektų sprendinius, o ne tai, ar Suderinto projekto sprendiniai atitinka numatytą dvibučio gyvenamojo namo paskirtį. Tai reiškia, kad šiuo įrodymu gali būti įrodyta aplinkybė, kad faktiškai statomas (pastatytas) gyvenamasis namas neatitinka Suderinto projekto sprendinių, tačiau ne tai, kad Suderintas projektas, kuriam išduotas Leidimas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir ne tai, kad Leidimas išduotas neteisėtai.

124.       Faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kas buvo aiškinamasi šio patikrinimo metu: „tikrinta, kaip vykdomi statybos darbai atitinka parengto techninio projekto laidos A <...> sprendinius". Taigi šio patikrinimo tikslas - patikrinti, kaip buvo vykdomi statybos darbai. Be to, buvo tikrinama, ar šie darbai atitinka ne Suderintą projektą, kurio teisėtumas yra vertinamas nagrinėjamoje byloje, o projekto laidą A. Taigi Faktinių duomenų patikrinimo aktu patikrinta faktinė statybų situacija, o ne Suderinto projekto sprendiniai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams.

125.       Kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, kad faktiškai gyvenamasis namas buvo pastatytas ne pagal Suderintą projektą. Kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuoti faktiškai pastatyto gyvenamojo namo duomenys, o ne Suderinto projekto, pagal kurį jis turėjo būti pastatytas, sprendiniai. Todėl nėra pagrindo remtis kadastriniais duomenimis kaip įrodymu, patvirtinančiu Suderinto projekto neatitikimą dvibučio gyvenamojo namo paskirčiai.

126.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vieši skelbimai dėl parduodamų butų, (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina, patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pardavinėjami butai ginčo name. Butai buvo pradavinėjami daugiabučiame, o ne dvibučiame name, kas liudija apie nesąžiningą statytojo elgesį, t. y. apie tai, kad statytojas nesilaikė Suderinto projekto sprendinių ir faktiškai pastatė ne dvibutį, o daugiabutį namą. Suderinto projekto ir Leidimo neatitikimo dvibučio gyvenamojo namo paskirčiai šie skelbimai jokiu būdu nepatvirtina.

127.       Sutiktina, kad 2018 m. balandžio 10 d. Patikrinimo akte Inspekcija užfiksavo Suderinto projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir Leidimo neteisėtumo aplinkybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad patikrinimu buvo atliktas ne Suderinto projekto, o paskesnis projekto laidos A vertinimas, nėra pagrindo Patikrinimo aktu remtis sprendžiant dėl Leidimo ir Suderinto projekto neteisėtumo.

128.       Patikrinimo akto 3.5 punkte numatyta, kad „projekto grafinėje dalyje - brėžiniuose parinkta tokia patalpų planinė struktūra <...>, kad galima būtų įrengti viename aukšte po du butus. Į atskiras butų patalpas, esančias skirtinguose aukštuose, galima patekti tik iš bendros laiptinės”. Sutiktina su atsakovo UAB „Architekton“ teiginiu, kad tokie sprendiniai numatyti kitų projektuotojų po Leidimo išdavimo parengtoje projekto laidoje A. Tuo tarpu, Suderintame projekte, priešingai nei rašoma Patikrinimo akte, atsižvelgus į Pastabas, laiptinės buvo neatitvertos tokiu būdu, kad jos patektų į butų Nr. 1 ir 2 erdvę, užtikrinant patekimą į atskirus butų aukštus ne iš bendros laiptinės, o per jų viduje esančius laiptus. Jokia bendra (bendro naudojimo) laiptinė Suderintame projekte numatyta nebuvo.

129.       Inspekcijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Suderintame projekte suprojektuotas ne dvibutis, o daugiabutis namas, tačiau nenurodyta imperatyvi teisės aktų nuostata, kurioje būtų reglamentuota, kokia turėtų būti dvibučio gyvenamojo namo planinė struktūra ir kokia struktūra yra draudžiama (sudaranti pagrindą teigti, jog suprojektuotas ne dvibutis, o daugiabutis).

130.       LR Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" (ginčo santykiams aktuali redakcija) 7 p. numatyta, kad gyvenamieji pastatai (namai) pagal tipą yra skirstomi į gyvenamosios paskirties vieno buto pastatus (namus), gyvenamosios paskirties dviejų butų pastatus (namus), gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų (daugiabučius) pastatus (namus) ir kt.

131.       LR Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" (ginčo santykiams aktuali redakcija; toliau - STR Gyvenamieji pastatai) 4.13 p. numatyta, kad butas - gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų, atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

132.       Reikalavimai dviejų butų gyvenamajam namui yra nustatyti LR Aplinkos ministro 2004 m.  liepos 1 d. įsakymu patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" (ginčo santykiams aktuali redakcija; toliau - STR Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai). Tuo tarpu, reikalavimai trijų ir daugiau butų gyvenamajam namui yra nustatyti STR Gyvenamieji pastatai nuostatose.

133.       STR Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai 10 ir 11 p. numatyti reikalavimai, pagal kuriuos name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais veiklai, o namo patalpų sudėtis, jų matmenys, funkcinė priklausomybė bei išdėstymas nustatomas statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje. Pagal to paties reglamento 13 p. dvibutis namas turėtų susidėti iš šių patalpų: kambario; virtuvės (virtuvės - nišos) arba virtuvės - valgomojo (svetainės); vonios patalpos arba dušinės; tualeto (vienoje patalpoje su vonia arba atskiroje patalpoje); sandėliuko arba (ir) sieninės spintos; techninės įrangos patalpų (kai jos reikalingos), be to, name gali būti ir kitos patalpos.

134.       Kaip pagrįstai nurodė atsakovas UAB „Architekton“, pagal STR Gyvenamieji pastatai 6 lentelę „Laiptatakių parametrai" daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės plotis privalo būtų ne mažesnis nei 1,20 m. Tuo tarpu, dvibučio gyvenamojo namo laiptinės plotis gali būti mažesnis nei 1,20 m (kaip ir numatyta Suderintame projekte). Pagal STR Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai 13 p. kambariai gali būti įrengiami visuose gyvenamojo namo aukštuose, mansardoje, mezone, išskyrus rūsius. Cokoliniame aukšte kambarys gali būti įrengiamas tik tuo atveju, kai kambario insoliacija (natūralus apšvietimas) atitinka šio reglamento 17-19 p. nuostatas. 

135.       Nepaneigta, kad Suderintas projektas atitinka ginčo santykiams aktualių įstatymų, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Toks projekto sprendinių vertinimas šio teisinio reglamentavimo kontekste patvirtina, kad suprojektuotas būtent dvibutis gyvenamasis namas.

136.       Esminis sprendinys, dėl kurio Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas Suderintą projektą vertina kaip neatitinkantį numatytos pastato paskirties, - laiptinių sprendinys, t.y. projektu numatyta galimybė kiekvienam gyvenamojo namo aukšte įrengti mažiausiai po du butus, į kuriuos būtų galima patekti tik per bendro naudojimo laiptine. Pagal Suderinto projekto grafinės dalies sprendinius (III bylos tomas, 69-71 psl.), atvirų (o ne uždarų) laiptinių projektiniai sprendiniai liudija apie tai, kad Suderintu projektu suprojektuotas dvibutis, o ne daugiabutis gyvenamasis namas.

137.       Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Suderintame projekte laiptinės yra ne bendro naudojimo ir uždaros, o individualaus naudojimo (tik butų gyventojams) ir atviros, kas nulemia, kad į skirtingus butų aukštus būtų galima patekti ne per bendro naudojimo laiptines, o per kiekvieno iš jų viduje esančias laiptines.

138.       Kaip nurodyta, butas - gyvenamojo namo dalis, atitvaromis atskirtas nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Tuo atveju, jeigu pagal Suderinto projekto sprendinius butas Nr. 1 būtų atskirtas atitvaromis nuo bendro naudojimo laiptinės (laiptinė būtų ne buto Nr. 1 viduje), taip pat, jeigu tas pats būtų padaryta su butu Nr. 2, būtų galima prielaida, kad projekto sprendiniais yra paliekama galimybė gyvenamajame name įrengti daugiau nei du butus. Tokie sprendiniai buvo numatyti projekto laidoje A, parengtoje po Leidimo išdavimo. Tačiau Suderintame projekte, kurio vertinimas turėjo būti atliekamas, laiptinių sprendiniai yra tokie, kuriais nesudaroma galimybė kiekviename namo aukšte įrengti po du butus. Viena laiptinė yra buto Nr. 1 gyvenamųjų patalpų viduje ir užtikrina laisvą patekimą į rūsį, pirmą ir antrą buto aukštus. O kita laiptinė yra buto Nr. 2 viduje ir užtikrina laisvą patekimą į šio buto rūsį, pirmą ir antrą buto aukštus. Taigi, Suderinto projekto laiptinių sprendinys atitinka dvibučiam gyvenamajam namui keliamus reikalavimus. Tai patvirtina, kad Inspekcija ir Teismas atliko ne Suderintos, o vėliau rengtos projekto laidos vertinimą.

139.       Be to, Suderintame projekte, lyginant su pradiniu projektu (po kurio pateikimo derinti buvo gautos Pastabos), rūsys yra dar labiau įgilintas, sumažintas rūsio langų skaičius ir jų dydis. Tokiais rūsio projektiniais sprendiniais yra pašalinamos abejonės, kad rūsyje galėtų būti įrengti butai, kaip įrodinėjo Inspekcija. Pagal STR Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai 13 p. rūsyje kambariai apskritai negali būti įrengiami, o cokoliniame aukšte - gali būti įrengiami tik tuo atveju, kai insoliacija (natūralus apšvietimas) atitinka reglamente nurodytus rodiklius. Suderintame projekte suprojektuotas būtent rūsys, o ne cokolinis aukštas. Rūsyje butų ir gyvenamųjų kambarių įrengimas apskritai yra draudžiamas teisės aktų, o tai paneigia Inspekcijos ir pirmosios instacijos teismo išvadą, kad ir rūsyje pagal Suderintą projektą galima įrengti butus.

140.       Gyvenamojo namo patalpų konkreti struktūra, eksplikacija, patalpų dydis ir kt., - tiek, kiek tai nepažeidžia Bendrojo plano, Specialiųjų architektūros reikalavimų ir teisės aktų reikalavimų, - yra užsakovo pasirinkimas. Teisės aktų nuostatose taip pat nėra nurodoma, kiek ir kokių konkrečių patalpų dvibučiame gyvenamajame name, dviejuose ar viename aukšte, turi būti ir kaip jos turėtų būti išdėstomos.

141.       Ieškovė neįrodinėjo, kad Suderintu projektu suprojektuotas gyvenamasis namas visiškai atitinka maksimalius užstatymo tankio, aukštų skaičiaus, aukštingumo, užstatymo intensyvumo, užstatymo tankio, ir kitus reikalavimus, numatytus Bendrajame plane ir Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose.  

142.       Inspekcija teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka jau suformuotą apeliacinės instancijos teismų praktiką dvibučius namus priskiriant tribučiams ir daugiau butų pastatams, konkrečiai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytoje apeliacinėje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, nes šiame ginče nustatyta, kad statomame name būtų galima išskirti 12 arba 24 patalpų grupes, kurios galėtų būti naudojamos kaip atskiri butai. Inspekcijos minima Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-425-821/2018 yra pirmosios instancijos byla.

143.       Pirmosios instancijos teismo teigimu, išanalizavus pateiktus planus matyti, kad abiejų planų duomenų lentelėse yra identiški duomenys, nesudarantys galimybės nustatyti, kada kuris planų variantas yra parengtas, o tai sudaro galimybę statybų eigoje, esant poreikiui naudoti bet kurį plano variantą kaip techninio projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sudedamąją dalį. Teismas taip pat nurodė, kad projekto architektūrinės dalies planų variantų nėra galimybės identifikuoti pagal jų sudarymo datą ar kitus duomenis, ir tai leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu sąmoningai buvo sudaryta galimybė naudoti bet kurį architektūrinės dalies plano variantą.

144.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės aktai nenumato reikalavimo pakeisti pakoreguoto projekto, teikiamo savivaldybei suderinti antrą kartą, lentelės duomenis, nurodant projekto naują datą, numerį ar tai, kad projektas yra patikslintas. UAB „Architekton" nurodė, kad praktikoje, jeigu po pirminio prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra gaunamos savivaldybės pastabos, projektas yra koreguojamas, keičiant projektinius sprendinius, tuomet pakoreguotas projektas teikiamas derinti pakartotinai. Projekto pirminės ir pakoreguotos versijos architektūrinės dalys skiriasi, sprendinių turiniu, todėl teiginys, kad nepakeičiant lentelės duomenų sudaroma galimybė naudoti bet kurį plano variantą, yra nepagrįstas.

145.       Kaip nurodė, apeliantai Sistemoje „Infostatyba“ (toliau - Infostatyba) rodomas tik tas projektas, kuriam išduotas statybos leidimas, tuo tarpu, ankstesni nesuderinti projekto variantai lieka sistemos archyve, tačiau viešai nėra prieinami. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek statytojas, tiek Inspekcija, vydydama statybos teisėtumo priežiūrą, privalo naudotis tik Infostatyboje viešai prieinamu ir suderintu projektu, kuriam išduotas statybos leidimas, o ne nesuderintu projekto variantu.

146.       Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė UAB „Architekton" ir trečiojo asmens L. G. argumentus, jog savivaldybei pateikus Pastabas, projektas buvo pakoreguotas taip, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl projekto paskirties. Teismas be pagrindo nustatė, kad pateikta korekcija - patikslinti dvibučio gyvenamojo namo sprendiniai (koreguoti aukštų planai bei fasadai) yra abstrakti, o byloje esantys parengto techninio projekto (laida 0) variantai nepatvirtina, kad pateikiant naujas tos pačios laidos 0 projektų variantus buvo panaikinta galimybė žemės sklype suprojektuotą (jau pastatytą) gyvenamąjį namą traktuoti ne kaip daugiabutį gyvenamąjį namą.

147.       Jeigu statytojas vykdo statybas pagal nesuderintą projektą, o ne pagal projektą, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis už tai atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str.).

                             Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo

148.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (Savivaldybės) apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priimdamas sprendimą neįvertino atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto dokumento - 2016 m. liepos 14 d. leidimo, teisėtumo bei paaiškinimų, kad statytojas V. T. nukrypo nuo projekto, visa tai lėmė neteisėtos statybos pažeidžiant Suderintą projektą padarinius.

149.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad projekto architektūrinės dalies planų variantų nėra galimybės identifikuoti pagal jų sudarymo datą ar kitus duomenis, leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu, sąmoningai, buvo sudaryta galimybė naudoti bet kurį architektūrinės dalies plano variantą.

150.       Kaip minėta, sistemoje „Infostatyba“ prie išduoto statybą leidžiančio dokumento rodo tik tą projektą, kurio pagrindu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovė šios aplinkybės neneigė. Ankstesni ir nesuderinti projektų variantai lieka minėtos sistemos archyve, tačiau viešai nėra prieinami, todėl teismas šiuo atveju priėmė klaidingą išvadą. 2016-07-14 leidimas išduotas pagal 2016-07-08 prašymą kartu su pateiktais pataisytais Projekto laidos 0 sprendiniais.

151.       Teismo sprendime nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai įgyvendino įstatymų nustatytą pareigą patikrinti teikiamą dokumentaciją ir neteisėtai pagal projektą išdavė leidimą, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad statytojas 2016-04-20 buvo pateikęs pirminį projektą kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau Savivaldybė įvertinusi gautą dokumentaciją 2016-04-26 prašymui išduoti statybos leidimą nepritarė bei nurodė pastabas, kurių pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas atsižvelgęs į nurodytas pastabas, pataisė ir patikslino sklypo vertikalinio plano sprendinius, suformuojant sklypo reljefą, tinkamą nuolydį stogo neturintiems inžineriniams statiniams, atlikti kiti korekciniai pataisymai bei pataisyti techninio projekto architektūriniai brėžiniai. Pateikta pataisyta dokumentacija statytojas patvirtino, kad yra rengiamas dviejų butų pastato techninis projektas. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija nenustatė, kad Suderintas projektas ir Leidimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

152.       Kaip nurodė Savivaldybė, dvibučio gyvenamojo namo statyba neprieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, patvirtintiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo numatyti, kad užsakovas (statytojas) turi ketinimų keisti projekte aiškiai nurodytą pastato paskirtį ir tik galimų prielaidų pagrindu neišduoti statybą leidžiančio dokumento. Jei pagal teritorijų planavimo dokumentus ir šių dokumentų reglamentus projektas atitinka reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali nurodyti, kaip užsakovas turi eksplikuoti patalpas, kuriose vietose įrengti laiptus, kokio dydžio ir kiek patalpų nurodyti projekte, ar butas išdėstomas viename ar dviejuose aukštuose ir pan.

153.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu nepagrįstai nusprendė panaikinti 2016-07-14 leidimą Nr. LSNS-01-160714-00141.

154.       Tuo atveju, jeigu statytojas vykdo statybas ne pagal suderintą ir Infostatyboje prieinamą variantą, o pagal nesuderintą projektą (kuriam nebuvo išduotas leidimas) arba vėlesnę projekto laidą, iš esmės nukrypstant nuo Suderinto projekto, už tai atsakomybė kyla ne projektuotojui ar Savivaldybei, o statytojui. Projektuotojas UAB „Architekton" ir Leidima išdavusi Savivaldybė neatsako už teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius statytojo veiksmus. Teismo išvada apie sąmoningai sudarytą galimybę naudoti bet kurią projekto versiją, yra nepagrįsta. Savivaldybė ir projektuotojas neturi pareigos iš anksto numatyti, ar statytojas ateityje naudosis suderintu, ar kokiu nors kitu projektu, ir, juo labiau, neturi pareigos atsakyti, jeigu statytojas namą pastato ne pagal suderintą projektą.  

155.       CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Įstatymų nustatytas reikalavimas laikytis patvirtinto pastato statybos projekto reiškia, kad draudžiama nukrypti nuo jo. Nukrypimas nuo statinio projekto traktuotinas kaip imperatyviosios teisės normos pažeidimas. Imperatyviosios normos pažeidimas suponuoja pažeidėjui atitinkamos sankcijos taikymą. Dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo sankcijos yra nustatytos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį ne dėl kiekvieno nukrypimo nuo statinio projekto taikomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos, o tik dėl tokio, kuris yra esminis. Esminis ar neesminis nukrypimas nuo projekto, sprendžia sankciją taikanti institucija, šiuo atveju - teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2007 m. vasario 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007).

156.       Inspekcijos argumentai, kad pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtos statybos atveju turi būti sprendžiama ne tik dėl statytojo, bet valstybės institucijų atsakomybės, nepatvirtina argumentacijos dėl projektuotojo (UAB „Architekton“) atsakomybės. Pavyzdžiui kasacinėje civilinėje byloje Nr.e3K-3-177-687/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik išdėstė argumentaciją, kad spręstinas klausimas dėl valstybės institucijų atsakomybės, tačiau bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir naujos teisės aiškinimo ar taikymo taisyklės neišdėstė.

Dėl bylos procesinės baigties

157.       Teisėjų kolegija nenustatė neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, kuris yra būtina projektuotojo UAB „Architekton" ir Savivaldybės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga (CK 6.247 str.), kadangi projektuotojas ir savivaldybė, parengdamas ir pasirašydamas Suderintą projektą bei išduodamą leidimą, patvirtino tai, kad jo sprendiniai atitinka numatytą paskirtį. Be to, Savivaldybė, savo kompetencijos ribose, atliko savarankišką projekto, kuriam prašomas išduoti leidimas, vertinimą, ir tokiu atveju, jeigu projektiniai sprendiniai būtų neatitikę teisės aktų reikalavimų, leidimo būtų neišdavusi.

158.       Neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio prasme suprantami kaip įstatymuose ar sutartyje įtvirtintos pareigos nevykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Ieškovui neįrodžius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton“ veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir kilusių padarinių, kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga negali būti konstatuojama.

159.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton“ apeliaciniai skundai dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton“ veiksmų pripažinimo (ne)teisėtais tenkinami. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-04 leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 galiojimą, kad per teismo nustatytą terminą (6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) atsakovui V. T. nepasinaudojus teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte suteikta teise, įpareigoti atsakovą V.T. per 3 mėnesius kaltų asmenų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton“ lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, padarinius, t. y. nugriauti pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė atsakovui V.T. teismo sprendime nustatytu terminu nepašalinus statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kaltų asmenų: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton“ lėšomis.

160.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad statinys dėl paties statytojo atsakovo V. T. kaltės buvo pastatytas kaip neatitinkantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-14 išduoto statytojui V. T. leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 pagal UAB „Architekton“ 2016 metais parengtą statinio projektą Nr. 2015/11/03 sprendinių. Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Statinio konstrukcijos, kurios neatitinka projekto sprendinių, vertinamos kaip savavališka statyba.

161.       Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje  nustatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai, be kitų – ir įpareigojimas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

162.       Taikyti įpareigojimą statytojui teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, nėra galimybės, nes ginčo žemės sklype (teritorijoje), tribučio ar daugiabučio gyvenamojo namo statyba nėra galima.

163.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio dalykas apima ir konstrukcijų, kurios nenumatytos Suderintame projekte, šalinimą. Todėl priimama nutartis įpareigojant per šešis mėnesius kaltą asmenį –V. T. savo lėšomis pertvarkyti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, taip, kad jis atitiktų leidimo Nr. LNS-01-160714-00141 leidimas Dvibučio gyvenamojo namo statybai pagal Projekto laidą 0 (pataisytą) sprendinius. Atsakovui V. T. teismo sprendime nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovo V. T. lėšomis.

164.       Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Architekton“ bei trečiojo asmens L.G.   apeliacinius skundus patenkinami iš dalies ir panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kurioje teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-04 leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 galiojimą. Taip pat panaikinama  sprendimo dalis, kurioje ieškinys tenkintas atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Architekton“ atžvilgiu įpareigojant šalinti neteisėtos statybos pasekmes.

Dėl atsakovo V. T. apeliacinio skundo

165.       Atsakovo V. T. apeliaciniame skunde teigiama, kad visi statytojo veiksmai, įskaitant ir pagal po Leidimo išdavimo Projekto laidos A pirminę ir pataisytą versijas (toliau – Projekto laida A), kurias rengė kiti projektuotojai (tretieji asmenys UAB „NT Kadastro biuras“ ir UAB „Architektūros menas“) yra teisėti ir visi statytojo veiksmai vertinami kaip treisėti. Tačiau atsakovo V. T. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai iš esmės sutampa su apeliantų atsakovo UAB „Architekton“ ir trečiojo asmens L. G. apeliacinių skundų argumentais, todėl atskirai nevertinami.

166.       Kaip minėta, inspekcija ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiais dokumentais ir duomenimis: a) 2018 m. kovo 9 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. (23.31)-FAK-392; (I bylos tomas, nuo 83 psl.) ir prie jo pridėta projekto laida A bei faktiškai pastatyto gyvenamojo namo nuotraukomis; b) 2018 m. balandžio 10 d. Patikrinimo aktu, kuriuo patikrintas Leidimo išdavimo teisėtumas, prisijungimo ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymasis (I bylos tomas, nuo 22 psl.); c) Žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla (I bylos tomas, nuo 69 psl.); d) Portale „Aruodas" skelbiama informacija apie (duomenys neskelbtini), parduodamus butus (VII bylos tomas; nuo 142 psl.). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad faktiškai pastatytas statinys neatitinka Suderinto projekto ir statybos leidimo sprendinių.

167.       Pagal Statybos įstatymo, galiojusio leidimo išdavimo metu, 2 straipsnio 27 dalį statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Atitinkamai statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-808 (toliau – reglamentas 1.05.06:2010) (redakcija, galiojusi nuo 2016-05-11 iki 2016-07-14), 7.2.2 papunktis numatė, jog projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis statinio projektavimo užduotimi, t. y. statytojo patvirtintu dokumentu, kuriame buvo nurodoma visa projekto rengimo paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais buvo būtina vadovautis rengiant projektą. Pagal reglamento 1.05.06:2010 52 punktą projekto tvirtinimas – statytojo pritarimas parengtam projektui. Iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą, <...> statytojas projektui su jame pateiktais bendraisiais statinio rodikliais (reglamento 5 priedas) pritarė (žyma „pritariu“ ir parašu ant antraštinio lapo ir šių rodiklių lentelės) arba tvirtino. Šiuo atveju statytojas techninės (planavimo) užduoties 1.1 papunktyje nurodė, kad „Projektuojamo objekto paskirtis – gyvenamasis dviejų butų namas“, o pagal 3.2 papunktį –„Gyvenamojo namo bendrasis plotas – iki 800 kv. m.“. Taip pat iš projekto žinoma, jog statytojas savo parašu 2015 metais patvirtino projektą. Atsakomybė dėl savavališkos statybos, neatitinkančios Suderinto projekto sprendinių, padarinių, kyla statytojui, t. y. atsakovui V. T..

168.       Teismas atmeta atsakovo V. T. apeliacinio skundo argumentus, kad  atsakomybė už nustatytus pažeidimus turi kilti projektuotojui UAB „Architekton“ ir projekto vadovei L. G..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

169.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendžia ieškinį tenkinti iš dalies ir tik atsakovo V. T. atžvilgiu dalyje dėl savavališkai įrengtų konstrukcijų pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta reikalavimus dėl a)  dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, b)įpareigojimo atsakovą V. T. pertvarkyti projektinę dokumentaciją, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties namui, esančiam žemės sklype, (duomenys neskelbtini), leidimui gauti pateikiant visus privalomus dokumentus, ir perstatyti (pertvarkyti) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties namą taip, kad jis atitiktų galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, c) įpareigojimo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architekton“ lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantų UAB „Architekton“, L. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai patenkinti 2/3 dalimi ieškinio reikalavimai patenkinti.

170.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovų V. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Architekton“ lygiomis dalimis ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 85,33 EUR bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 28,43 EUR. Teismas priteisė iš atsakovų V. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Architekton“, trečiajam asmeniui J. Š.lygiomis dalimis 500 EUR bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 166,66 EUR. Teismas priteisė iš atsakovų V. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Architekton“ valstybei lygiomis dalimis 200,13 EUR bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 66,71 EUR.

171.       Pakeičiant sprendimą perskirstomos pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos. Pirmos instancijos teisme ieškovė patyrė 85,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo J. Š., kurio procesinė pozicija sutapo su ieškovės pozicija, patyrė 500 Eur bylinėjimosi. Ieškinį patenkinus 1/3 dalimi iš atsakovo V. T. priteisiama 28 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 167 Eur trečiojo asmens J. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

172.       Atsakovas UAB „Architekton“

173.       Kaip minėta, atsakovas UAB „Architekton“ prašė ieškinį atmesti visoje apimtyje. Atsižvelgiant į tai, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinys patenkintas 1/3 dalyje, atsakovui UAB „Architekton“ iš ieškovės priteisiama 2655 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (3,982.12 Eur x 2/3).

174.       Iš atsakovo V. T. priteisiama valstybei 1/3 bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (75 Eur/3), t.y. 25 Eur. Iš atsakovo V. T. priteisiama valstybei 1/3 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 42 Eur (125,13 Eur/3).

175.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovas UAB „Architekton“ patyrė 2483 Eur teisinės pagalbos (t.6 b.l.163)  ir 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, trečiasis asmuo L. G. patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų.  Į atsakovo UAB „Architekton“ apeliacinės instancijos teisme patirtų atlyginimo advokatui sumą įtrauktos ir paslaugos, susijusios su atsiliepimu į V. T. apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Dėl šios priežasties 2000 Eur UAB „Architekton“ teisinės pagalbos išlaidų pripažįstamos susijusiomis su apeliacinio skunso parengimu, o 486 Eur išlaidų pripažįstama susijusiomis su atsiliepimu į atsakovo V. T. apeliaciniu skundu. Atsakovo UAB „Architekton“ apeliacinį skundą patenkinus 2/3 dalimi atsakovui UAB „Architekton“ iš ieškovės priteisiama 1705 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Trečiajam asmeniui L. G. priteisiama 50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsakovo V. T. apeliacinį skundą atmetus, 486 Eur atsakovo UAB „Architekton“ bylinėjimosi išlaidų priteisiama iš atsakovo V. T..

176.       Apeliacinės instancijos teisme apeliantas V. T., kurio apeliacinis skundas atmestas, patyrė 75 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui V. T. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

                                         n u t a r i a :

Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Architekton“ bei trečiojo asmens L. G.   apeliacinius skundus patenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kurioje teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-04 leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 galiojimą. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškinys tenkintas atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Architekton“ atžvilgiu įpareigojant šalinti neteisėtos statybos pasekmes.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

        „Ieškinio reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-04 leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 galiojimą atmesti visiškai. 

        Likusioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.  Įpareigoti atsakovą V. T. per šešis mėnesius atsakovo V. T. lėšomis pašalinti savavališkos statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, padarinius, t. y. pertvarkyti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius. Atsakovui V. T. teismo sprendime nustatytu terminu (6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) nepašalinus savavališkos statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos V.T. lėšomis. Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

        Trečiojo asmens G. L. savarankišką reikalavimą atmesti.

Priteisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš atsakovo V.T. priteisiama 28 Eur bylinėjimosi išlaidų

Priteisti trečiajam asmens J. Š. iš atsakovo V. T. 167 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Architekton“ iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2655 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. T. priteisiama valstybei 67 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

                           Atsakovo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

                Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui UAB „Architekton“ 1705 Eur ir trečiajam asmeniui L. G.50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

        Priteisti atsakovui UAB „Architekton“ iš atsakovo V. T.f 486 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

        Teisėjai                                                  Andrius Ignotas

                                                         Inga Staknienė

                                                          Vaclovas Paulikas