LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Embex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Embex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Archinova“ dėl įskaitymo pripažinimo atliktu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2007 m. sausio 31 d. ieškovas UAB „Embex“ (užsakovas) ir atsakovas UAB „Archinova“ (rangovas) sudarė projektavimo darbų sutartį. Ieškovas su atsakovu ne visiškai atsiskaitė, todėl pastarasis 2010 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovas pripažino 269 487,50 Lt dydžio skolą atsakovui bei įsipareigojo ją sumokėti iki 2010 m. rugsėjo 15 d., ir bylą nutraukė. Tačiau ieškovas ir pagal taikos sutartį nevisiškai atsiskaitė, todėl 2010 m. gruodžio 9 d. teismas išdavė atsakovui vykdomąjį raštą dėl 127 487,50 Lt skolos išieškojimo; tą pačią dieną vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui.

2011 m. vasario 9 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad 2010 m. gruodžio 21 d. įskaitė savo priešpriešinį 646 640 Lt dydžio reikalavimą į atsakovo išieškomą 120 000 Lt dydžio skolos dalį. Tokį priešpriešinį reikalavimą ieškovas kildino iš tos pačios 2007 m. sausio 31 d. projektavimo darbų sutarties, o būtent to, kad atsakovas 9 mėn. vėlavo parengti techninio projekto korektūrą, numatytą 2008 m. gruodžio 3 d. sutarties papildyme. Pasak ieškovo, projektiniai pasiūlymai turėjo būti parengti iki 2009 m. sausio 20 d., o projekto korektūra – iki 2009 m. kovo 16 d., tuo tarpu šie darbai buvo atlikti tik 2009 m. gruodžio 17 d. Nurodyta 646 640 Lt suma yra delspinigiai už tokį vėlavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes konstatavo, kad ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą.

Teismas nurodė, kad pagal atsakovo pateiktą 2009 m. gegužės 14 d. įvykdytų darbų perdavimo aktą ir tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą atsakovas perdavė projekto korektūros darbus ieškovui 2009 m. gegužės 14 d.; ieškovas jokių pastabų dėl darbų kokybės nepareiškė, sąskaitą ir darbų perdavimo aktą pasirašė. Perdavimą patvirtina ir tai, kad 2009 m. balandžio 15 d. atsakovas sudarė su UAB „Projektų ekspertizė“ sutartį dėl atsakovo parengto projekto ekspertizės; 2009 m. balandžio 16 d. projektas pripažintas tinkamai parengtu. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į atsakovo atliktą projekto korektūrą, 2009 m. gegužės 7 d. išdavė ieškovui atnaujintą statybos leidimą. Darbų perdavimo aktas ir sąskaita nebuvo šalių susitarimu atšaukti ar panaikinti, todėl yra galiojantys ir teisėti. Aptariamos sąskaitos įtraukimas ar neįtraukimas į atsakovo buhalterinę apskaitą nei paneigia, nei patvirtina jos buvimą ir teisingumą, nes atsakovo buhalterinė apskaita yra jo vidaus reikalas ir negali įtakoti šalių tarpusavio santykių. Teismo nuomone, dėl nurodyto ieškovo argumentas, kad atsakovas taikos sutartimi užbaigtoje byloje pats pripažino, jog darbus ieškovui perdavė 2009 m. gruodžio 17 d., nepaneigia išvados, kad atsakovas darbus perdavė 2009 m. gegužės 14 d. Tai netiesiogiai patvirtina ir tai, kad po 2009 m. gegužės 14 d. ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl laiku neparengto projekto korektūros. Argumentas, kad tokia ieškovo įrodinėjama aplinkybė yra prejudiciškai nustatyta teismo minėtoje byloje, yra nepagrįstas, kadangi teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tokios aplinkybės netyrė; atsakovo paaiškinimai negali būti vertinami kaip teismo nustatyti prejudiciniai faktai. Teismo manymu, esant tokiems nustatytiems faktams, yra įtikinama ir ieškovo nurodomą nesutapimą paaiškinanti aplinkybė, kad šalys susitarė atsakovo atliktų darbų perdavimą ieškovui įforminti vėliau pakartotinai tam, jog atlikti darbai nebūtų įtraukti į atsakovo buhalterinę apskaitą ir mokesčių valstybei mokėjimas būtų atidėtas, kol iš ieškovo nebus gautas atsiskaitymas.

Teismas nurodė, kad atsakovas įsipareigojo projekto korektūros darbus perduoti iki 2009 m. kovo 16 d., o realiai perdavė 2009 m. gegužės 14 d. Ši data laikytina sutarties pažeidimo pašalinimo data, todėl nuo jos skaičiuotina ieškinio senatis reikalavimui dėl delspinigių. Kadangi ieškovas apie įskaitymą atsakovui pranešė 2009 m. gruodžio 21 d., todėl 6 mėn. senaties terminas tokiam reikalavimui yra praleistas, ir, esant atsakovo prašymui taikyti senatį, ieškinys negali būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių senaties termino praleidimo priežasčių, neprašė šio termino atnaujinti, o pats teismas tokių priežasčių nenustatė. Teismo nuomone, aplinkybė, kad ieškovas, nesikreipdamas į teismą, pranešė atsakovui apie priskaičiuotų delspinigių įskaitymą, nepaneigia atsakovo teisės reikalauti taikyti ieškinio senatį, nes, priešingu atveju, būtų sudaryta galimybė kreditoriui piktnaudžiauti teisėmis bei užkirsta skolininko teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo įstatyme numatytomis priemonėmis. Ieškovas siekia įskaityti jo priskaičiuotus atsakovui delspinigius į ieškovo skolą atsakovui, todėl argumentas, kad ieškovo reikalavimui dėl įskaitymo negali būti taikomas ieškinio senaties terminas, yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Embex“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Apelianto teigimu, teismas vadovavosi tik atsakovo argumentais ir įrodymais, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Pats atsakovas ankstesnėje byloje, pasibaigusioje taikos sutartimi, pripažino, kad projekto korektūros darbus perdavė tik 2009 m. gruodžio 17 d., taip pat pateikė joje tos pačios dienos darbų atlikimo aktą ir sąskaitą faktūrą, pasirašytus abiejų šalių. Nurodyta byla turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla, o joje teismo buvo konstatuota, kad atsakovas projekto korektūros darbus perdavė 2009 m. gruodžio 17 d. Nėra jokių įrodymų, kad būtent 2009 m. gegužės 14 d. darbų aktas ir sąskaita turi pirmumą prieš 2009 m. gruodžio 17 d. darbų aktą ir sąskaitą. Be to, kaip matyti iš paties atsakovo pateikto PVM sąskaitų faktūrų registro, 2009 m. gegužės 14 d. sąskaita buvo anuliuota, todėl galioja 2009 m. gruodžio 17 d. sąskaita. Apeliantas taip pat mano, kad teismas negalėjo taikyti 6 mėn. senaties termino ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, nes apeliantas prašė pripažinti įskaitymą atliktu, o ne priteisti netesybas.

Atsakovas UAB „Archinova“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

Apeliantas nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime pažymima, kad atsakovo teisės gintis senatimi negali paneigti tas faktas, kad apeliantas ginčą dėl netesybų mokėjimo bandė spręsti ne reiškiant ieškinį teisme, o atliekant vienašalį įskaitymą. Senaties termino netaikymas ir pripažinimas, kad apeliantas tariamai susidariusias netesybas gali išieškoti bet kada, paneigtų senaties prasmę ir tikslą. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo numatyta kitokių atsiskaitymo būdų kaip tik realaus pinigų sumokėjimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų vertinimo

Vienas pagrindinių apelianto argumentų yra tas, kad teismas neteisingai nustatė darbų, numatytų 2008 m. gruodžio 3 d. sutarties papildyme, perdavimo jam datą. Anot apelianto, šia data laikytina 2009 m. gruodžio 17 d., o ne 2009 m. gegužės 14 d. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis.

Byloje yra du analogiški įvykdytų darbai aktai (b. l. 71, 124) ir dvi analogiškos jų pagrindu išrašytos sąskaitos (b. l. 70, 125), skiriasi tik šių dokumentų data – vieni sudaryti 2009 m. gegužės 14 d., kiti – 2009 m. gruodžio 17 d.; visi šie dokumentai yra pasirašyti abiejų šalių. Tačiau faktą, kad darbai apeliantui realiai buvo perduoti 2009 m. gegužės 14 d., patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pirma, aptariamų darbų (projekto korektūros) ekspertizė, kuri privaloma pagal šalių sudarytą sutarties papildymą (papildymo 1.12 p.), buvo atlikta 2009 m. balandžio 16 d. (b. l. 72-78). Antra, statybos leidimas pagal atliktą projekto korektūrą apeliantui buvo išduotas 2009 m. gegužės 7 d. (b. l. 79-82). Trečia, nėra duomenų, kad apeliantas būtų reiškęs atsakovui pretenzijas dėl vėlavimo atlikti šiuos darbus, nors akivaizdu, jog, įvertinus apelianto nurodomą vėlavimo laiką (9 mėn.), protingas ir rūpestingas asmuo būtų tai daręs.

Esant tokioms aplinkybėms, yra labiau tikėtinas atsakovo paaiškinimas, kad analogiški dokumentai buvo išrašyti ir 2009 m. gruodžio 17 d. dėl mokestinių sumetimų. Kaip teisingai konstatavo teismas, atsakovo buhalterinės apskaitos tinkamumas neturi įtakos nustatant tikrąjį darbų atlikimo ir perdavimo apeliantui momentą.

Apeliantas taip pat teigia, kad faktas, jog aptariami darbai jam buvo perduoti 2009 m. gruodžio 17 d., yra prejudicinis, nes buvo nustatytas teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje, patvirtinusioje šalių taikos sutartį. Toks argumentas yra nepagrįstas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką vienas būtinų elementų pripažinti konkretų faktą prejudiciniu yra tas, kad šis faktas ankstesnėje civilinėje byloje būtų buvęs įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010). Nagrinėjamu atveju, atsakovui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, bylos nagrinėjimas iš esmės nevyko (taikus susitarimas pasiektas per 1 mėn. nuo kreipimosi į teismą dienos (b. l. 4, 44-45)) ir ginčas išspręstas patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (b. l. 68-69). Šioje sutartyje nėra nustatyta, kada darbai buvo perduoti apeliantui. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo ieškinyje (b. l. 117-123) nurodyta aplinkybė, jog darbai apeliantui buvo perduoti 2009 m. gruodžio 17 d., yra prejudicinis faktas.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Pastebėtina, kad apeliantas skunde tik pakartojo savo ankstesnius argumentus ir iš esmės ignoravo teismo sprendime padarytas išvadas.

Dėl ieškinio senaties termino

Apeliantas mano, kad teismas negalėjo taikyti ieškinio senaties termino, skirto reikalavimams dėl netesybų išieškojimo, nes ieškiniu prašoma ne priteisti netesybas, o pripažinti įskaitymą atliktu. Su tokia pozicija negalima sutikti.

Apelianto įskaitytu įvardijamas reikalavimas kildinamas iš apelianto teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti delspinigius už vėlavimą atlikti darbus. Jei apeliantas būtų kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo, tai, nepaisant to, ar darbų perdavimo apeliantui data būtų laikoma 2009 m. gegužės 14 d. ar 2009 m. gruodžio 17 d., toks ieškinys, remiantis atitinkamu atsakovo prašymu, būtų atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.131 str. 1 d.). Nors apeliantas nagrinėjamu atveju formaliai prašo ne priteisti netesybas, o pripažinti įskaitymą atliktu, abiejų šių reikalavimų teisinės pasekmės yra vienodos. Nusprendus, kad šioje situacijoje apelianto reikalavimui pripažinti įskaitymą atliktu negali būti taikoma ieškinio senatis, skirta jo pagrindą sudarančiam reikalavimui dėl netesybų, būtų paneigta ieškinio senaties prasmė ir nepagrįstai apribota atsakovo teisė gintis nuo ieškinio (CK 1.5 str. 4 d.).

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nepažeidė ieškinio senatį reglamentuojančių materialinių teisės normų.

Dėl įskaitymo vykdymo procese

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, bylos duomenimis (b. l. 28-32, 35-43), apeliantas savo įrodinėjamą priešpriešinį reikalavimą įskaitė į atsakovo reikalavimą, dėl kurio jau buvo prasidėjęs vykdymo procesas. Tačiau pagal CPK 687 straipsnio 1 dalies reglamentavimą priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese gali įskaityti tik antstolis ir tik tuo atveju, jeigu jie abu yra vykdomi (CK 6.134 str. 1 d. 7 p.). Tokiu argumentu rėmėsi ir atsakovas (pavyzdžiui, b. l. 65), ir tai, kolegijos nuomone, yra papildomas pagrindas atmesti apelianto ieškinį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo numatyta galimybė apeliantui atsiskaityti su atsakovu kitaip, nei sumokant pinigus (taikos sutarties 2 p.). Tokia taikos sutartis turi res judicata galią (CK 6.985 str. 1 d.). Duomenų, kad, atsakovui inicijavus bylą dėl skolos priteisimo, apeliantas būtų gynęsis atsakovo vėlavimu atlikti darbus, nėra (b. l. 147).

Remiantis išdėstytu, apelianto skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.