Byla Nr. 1S–130/2014

                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                            2.1.16.1.2.2.

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,

sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,

gynėjui Arvydui Montrimui, 

dalyvaujant prokurorei Loretai Pikelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. balandžio 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė:

V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis 2013 m. liepos 2 d., apie vidurnaktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ribose organizavo kontrabandos gabenimą, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su J. N., V. K., D. B. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir jiems vadovaudamas, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0386 ir Nr. 0385 priėmė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų permetamas 19 dėžių ir 490 pakelių cigarečių, iš viso 9 990 pakelių cigarečių „PREMJER“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 72 813,60 Lt, ir jam priklausančiu automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno cigaretes į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, tokiu būdu, gabendamas per Lietuvos Respublikos sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė krovinio muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengė.

V. M. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2013 m. liepos 2 d., apie vidurnaktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ribose organizavo neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su J. N., V. K., D. B. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir jiems vadovaudamas, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0386 ir Nr. 0385 neteisėtai įgijo be Lietuvos Respublikos banderolių 9 990 pakelių cigarečių „PREMJER“, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 72 813,60 Lt dydžio sumą, laikė šias prekes jam priklausančiame automobilyje „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu automobiliu gabeno jas apie 4 km į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, tokiu būdu įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

V. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2013 m. liepos 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi kaltinamajam V. M. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamasis V. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį ir pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į namų areštą.

V. M. nurodo, kad jam suėmimas taikomas jau devynis mėnesius. Kaltinamasis turi dukrą, kuriai nustatyta širdies yda. Toks ilgas V. M. kalinimo laikas stipriai paveikė jo šeiminius santykius ir dukros sveikatą, dėl kurios jis labai jaudinasi. Per tą laiką, kai kaltinamajam taikomas suėmimas, dukrą ištiko keli širdies priepuoliai, netgi pamokų metu. Be to, kaltinamasis turi senyvo amžiaus negalią turinčią motiną, kuriai jis visada padėdavo ir kurią globodavo. V. M. pasižada nesislapstyti nuo teismo ir atvykti į teisiamuosius posėdžius.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo ginamojo skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo V. M. skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esantys faktiniai duomenys – liudytojų ir kitų kaltinamųjų parodymai, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos, transporto priemonės ir daiktų apžiūrų protokoluose, taip pat Vilniaus teritorinės muitinės rašte dėl cigarečių muitinio įvertinimo, duomenys, gauti atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, bei kiti faktiniai duomenys, užfiksuoti bylos medžiagoje, leidžia manyti, kad kaltinamasis V. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam V. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyveno kartu su šeima. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad teismo posėdžio metu dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo V. M. nurodė, kad jis dirba pagal patentą grybų supirkėju, tačiau „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis individualia veikla pradėjo užsiimti tik 2013 m. liepos 1 d. (t. 2, b.l. 140), 2013 m. liepos 2 d. jis jau buvo laikinai sulaikytas, o po dienos – jam paskirtas suėmimas. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad iki tol V. M. dirbo ar turėjo kokį nors kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis iki suėmimo neturėjo pastovaus legalių pajamų šaltinio. Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad kaltinamasis yra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Be to, V. M. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas įtvirtina ne tik baudą, bet ir griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, V. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pagrindo buvimo nepaneigia V. M. skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis turi dukrą, kuriai nustatyta širdies yda, ir senyvo amžiaus negalią turinčią motiną, kuriai jis visada padėdavo ir kurią globodavo. Pastebėtina, kad minėtų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. V. M. inkriminuojami sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamasis galimai organizavo akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir neteisėtą jų disponavimą Lietuvos teritorijoje, veikiant bendrininkų grupėje. V. M. vaidmuo inkriminuojamuose nusikaltimuose buvo aktyvus. Kaip minėta, V. M. iki suėmimo neturėjo pastovaus legalių pajamų šaltinio, o kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog jis galimai pragyvenimui gaudavo lėšų neteisėtu būdu. Be to, V. M. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už analogiškų nusikaltimų, kurie inkriminuojami jam ir šioje byloje, padarymą, o 2012 m. jis buvo nubaustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio 2 dalis). Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir rodo, kad jam inkriminuojami nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, V. M. gali daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja maksimalių kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminų, kai byla yra perduota nagrinėti į teismą. Pratęsus V. M. kardomosios priemonės – suėmimo teminą, nebuvo pažeisti proporcingumo ar nekaltumo prezumpcijos principai. Vien kaltinamojo nesutikimas su jam taikoma kardomąja priemone neleidžia konstatuoti, kad šiuo atveju buvo pažeistos BPK nuostatos.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a:

kaltinamojo V. M. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                Svajūnas Knizleris