Civilinė byla Nr. e2-913-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01211-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.1; 2.6.1.4; 3.2.4.11.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Jūratės Varanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bugasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų garantas“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-88-603/2021).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Statybų garantas“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus ir prašė netvirtinti UAB „Bugasta“ 509 370,32 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kadangi ji nepateikė pakankamai finansinį reikalavimą patvirtinančių įrodymų.
2. UAB „Bugasta“ prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad reikalaujamą patvirtinti finansinio reikalavimo sumą sudaro 92 566,68 Eur dydžio skola pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sprendimus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo; 116 725,46 Eur skola pagal Trišalį 2017 m. gruodžio 27 d. šalių susitarimą (toliau – ir Trišalis susitarimas); 120 250 Eur skola pagal mokėjimo nurodymus, 127 436,36 Eur skola pagal išankstinius mokėjimus, 52 291,82 Eur palūkanos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalį.
3. Vėliau bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Bugasta“, atstovaujama nemokumo administratorės, savo reikalavimą patikslino ir prašė patvirtinti 534 636,49 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1) 92 566,68 Eur skola pagal VMI sprendimus dėl mokestinės nepriemokos perėmimo; 2) 116 725,46 Eur skola pagal Trišalį 2017 m. gruodžio 27 d. šalių susitarimą; 3) 120 250 Eur skola pagal bankinius mokėjimus; 4) 127 436,36 Eur skola pagal išankstinius mokėjimus, 5) 30 430 Eur skola už pajinę operaciją; 6) 51 996,31 Eur palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį; 7) - 4768,32 Eur BUAB ,,Bugasta“ skola BUAB ,,Statybų garantas“ (tarp dokumentų rastas 2018 m. rugsėjo 26 d. BUAB ,,Bugasta“ prašymas Nr. 18-09/26/01 BUAB ,,Statybų garantas“ dėl skolos sumokėjimo už BUAB ,,Bugasta“ Vilniaus miesto 43-ojo notarų biurui). Pareiškėja teigia, kad visus reikalavimus patvirtina byloje esantys buhalteriniai dokumentai, sutartys, skolų suderinimo aktai, pareiškėjos sudaryti žiniaraščiai ir palūkanų paskaičiavimo lentelė.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atmetė konstatavęs, kad byloje nepakanka įrodymų reikalavimų pagrįstumui nustatyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „Bugasta“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nepatvirtino BUAB „Bugasta“ 534 636,49 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašė pripažinti jos kreditorinį reikalavimą, remdamasi finansinės apskaitos žiniaraščiais, taip pat turimais pirminiais finansinės apskaitos dokumentais, kuriuos pareiškėjos nemokumo administratorei pavyko gauti, banko sąskaitomis. Pareiškėja nurodė, kad į bylą pateikė visus turimus duomenis apie sandorius, kurių s?alis buvo atsakovė. Teismo posėdyje atsakovės nemokumo administratorės įgaliotas atstovas paaiškino, kad finansinės apskaitos žiniaraščius sudarė jis pats, perkeldamas duomenis iš didžiosios knygos. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai pripažino, kad ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai pareiškėjai perduoti ir keitė kreditorinio reikalavimo apimtį: radus pirminį finansinės apskaitos dokumentą, prašė patvirtinti 4 768,32 Eur suma mažesnį finansinį reikalavimą, vėliau – prašė patvirtinti 30 430,00 Eur didesnį finansinį reikalavimą, kadangi pagal AB „Mano bankas“ pateiktą informaciją nustatė, kad žiniaraštyje ši suma turėjo būti pavaizduota kaip didinanti pareiškėjos finansinį reikalavimą (debete), tačiau buvo suklysta parašyta kredite. Atsakovės atstovai prašė nesiremti pareiškėjos žiniaraščiais, kadangi jie neišsamūs, ne visi sandoriai įtraukti, o į bylą pateikti dokumentai atrinkti selektyviai, siekiant finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau neatspindintys tikrųjų šalių finansinių įsipareigojimų.
7. Teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktas pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 10 d. išrašytas ir VMI pateiktas sa?skaitas–faktu?ras Nr. STG20180901 40 759,82 Eur sumai ir Nr. STG20180902 56 766,61 Eur (bendrai 97 526,43 Eur sumai), palyginęs jose nurodytą informaciją (datas, sumas) su pareiškėjos 2021 m. rugsėjo mėnesio ūkinių operacijų sudarytu žiniaraščiu, padarė išvadą, kad į pareiškėjos nemokumo administratoriaus sudarytus žiniaraščius iš tiesų nėra įtrauktos paminėtos sąskaitos faktūros su jose nurodytais sumų dydžiais. Be to, jau minėta, kad 4 768,32 Eur suma, kuria pareiškėja sumažino finansinį reikalavimą, taip pat sudarytame žiniaraštyje buvo įrašyta klaidingai. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos nemokumo administratorės atstovo sudarytus buhalterinės apskaitos žiniaraščius, kuriuose perrašyta informacija iš didžiosios knygos, vertino kaip neatspindinčius tikrosios faktinės situacijos ir neturinčius pakankamos įrodomosios galios nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą.
8. Dėl 92 566,68 Eur VMI mokestinės nepriemokos perėmimo teismas nurodė, kad pareiškėja reikalavimą grindžia VMI sprendimais dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, kuriais patenkinti mokesčių mokėtojo BUAB ,,Statybų garantas“ prašymai, jog 92 566,68 Eur dydžio mokestines nepriemokas perimtų BUAB „Bugasta“. Teismas pažymėjo, kad nei VMI sprendimuose, nei mokestinės nepriemokos perėmimo sutartyse nėra susitarimo tarp BUAB ,,Statybų garantas“ ir BUAB „Bugasta“ dėl atsiskaitymo tarpusavyje už BUAB „Bugasta“ prisiimtą prievolę, todėl į bylą pateikti dokumentai neįrodo pareiškėjos ir atsakovės tarpusavio skolinio įsipareigojimo ir reikalavimo teisės perėmus mokestinę nepriemoką.
9. Liudytoja I. A. (dirbusi vyr. buhaltere BUAB „Bugasta“ ir BUAB ,,Statybų garantas“) neatsiminė aplinkybių apie šių mokestinių nepriemokų perėmimą, tačiau patvirtino, kad tarp šalių būdavo atliekami mokestinės nepriemokoms perėmimai, tokiu būdu šalys padengdavo savo skolinius įsipareigojimus viena kitai, neišleisdamos apyvartinių lėšų. Kiti byloje apklausti liudytojai (abiejų šalių buvę vadovai, buhalterė V. P.) negalėjo paaiškinti aplinkybių apie šalis siejančius mokestinės nepriemokos perėmimo santykius. Teismas laikė, kad pareiškėja neįrodė, jog, perėmusi mokestinę atsakovės nepriemoką, įgijo 92 566,68 Eur reikalavimo teisę į atsakovę.
10. Teismas, spręsdamas dėl 116 725,46 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kildinamo iš Trišalio 2017 m. gruodžio 27 d. šalių susitarimo, nustatė, kad 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „GARANTAS“ (vėliau bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Bugasta“, todėl toliau tekste bus minimi abu bendrovės pavadinimai, tačiau kalbama apie tą patį juridinį asmenį), UAB „Statybų garantas“ ir UAB „Anreka“ sudarė Trišalį susitarimą, kurio 1 punkte susitarė, jog UAB „GARANTAS“ ir UAB „Anreka“ nutraukia 13 nekilnojamojo turto statybos sutarčių, o 2 punkte pažymėjo, kad UAB „Statybų garantas“ ir UAB „Anreka“ sudarys naujas tokias pačias statybos sutartis dėl tų pačių objektų tomis pačiomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad nors. 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „Anreka“ ir UAB „Statybų garantas“ sudarė 13 statybos sutarčių dėl nekilnojamojo turto objektų – butų (duomenys neskelbtini), ir automobilio stovėjimo vietos – statybų, tačiau Nekilnojamojo turto registre UAB „Statybų garantas“ vardu nuosavybė buvo įregistruota tik 12 nekilnojamojo turto objektų. 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „Anreka“ išrašė BUAB „Statybų garantas“ sąskaitą faktūrą 1 071 000 Eur sumai, o iš 2020 m. liepos 20 d. UAB „Anreka“ kliento UAB „Statybų garantas“ apyvartos 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. liepos 31 d. matyti, kad UAB „Statybų garantas“ nėra skolingas UAB „Anreka“. Pareiškėjos nemokumo administratorės atstovai teigia, kad sąskaita išrašyta kaip patvirtinimas, kad BUAB „Statybų garantas“ nupirko statybos objektus, tačiau atsakovė skolinga pareiškėjai, nes ji su UAB „Anreka“ atsiskaitė pagal Trišalį susitarimą. Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad sudarytas žiniaraštis ir pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog BUAB „Statybų garantas“ sumokėjo 630 000 Eur, 115 640 Eur, 200 600 Eur UAB „Bugasta“, o reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Statybų garantas“, UAB „Bugasta” ir P. V. susitarė dėl 205 874,54 Eur reikalavimo perleidimo sutarties, todėl atsakovė liko skolinga pareiškėjai 116 725,46 Eur.
11. Pareiškėja reikalavimą į likusią negrąžintą skolą grindžia byloje esančiu 2018 m. rugsėjo 13 d. skolų suderinimo aktu ir žiniaraščiu. Nurodo, kad šalių 2018 m. rugsėjo 13 d. skolų suderinimo akte patvirtinta, jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. BUAB „Statybų garantas“ skolingas UAB „Garantas“ 886 091,05 Eur ir ši patvirtinta suma sutampa su sudarytuose žiniaraščiuose fiksuotų atsakovės skolų suma. Teismas sutiko su atsakovės atstovų pastebėjimais, kad šalių skolų suderinimo aktą BUAB „Statybų garantas“ vardu pasirašė direktorius D. Š., kuris tuo metu jau nebuvo bendrovės vadovu. Teismas pažymėjo, kad šalių pasirašytame skolų suderinimo akte yra fiksuota bendra suma, tačiau nedetalizuojama, kas sudaro šią atsakovės skolą pareiškėjai. Todėl negalima nustatyti, ar šiuo susitarimu atsakovė patvirtino esanti skolinga pareiškėjai pagal 2017 m. gruodžio 27 d. Trišalį susitarimą ir nėra šio įsiskolinimo grąžinusi. Be to, tarp šalių nėra ginčo, kad vienas iš objektų nebuvo įregistruotas atsakovės vardu. Todėl, pareiškėjai teigiant, kad ji įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, pareiškėja turėjo įrodyti, kad atsakovė įgijo visus nekilnojamojo turto objektus. Pagal byloje esančius duomenis byloje apklausti liudytojai – abiejų šalių buhalterės V. P. ir vyr. buhalterė I. A., UAB „Bugasta“ direktorius L. M., kuris tam tikru laikotarpiu buvo BUAB „Statybų garantas“ akcininkas, pardavinėjęs šiame projekte pastatytus butus, kaip įgaliotas BUAB „Statybų garantas“ asmuo, kiti byloje apklausti liudytojai – šalių vadovai, negalėjo prisiminti jokių reikšmingų aplinkybių, ne tik susijusių su 116 725,46 Eur skolos grąžinimu / negrąžinimu pareiškėjai, bet apskritai neatsiminė reikšmingų aplinkybių apie statybų metu sudarytus ir jau pastatytų butų (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorius. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovės nemokumo administratorės sudaryti žiniaraščiai faktinės būklės neatspindi, nepatvirtinus juose fiksuotų duomenų kitais byloje surinktais įrodymais, vertinama, kad pareiškėjos 116 725,46 Eur finansinis reikalavimas neįrodytas dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).
12. Dėl 120 250 Eur skolos pagal mokėjimo nurodymus ir 127 436,36 Eur skolos pagal išankstinius mokėjimus teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjos atstovai paaiškino, kad šių mokėjimą pagrindžiančių pirminių apskaitos dokumentų neturi ir reikalavimą grindžia minėtu 2018 m. rugsėjo 13 d. skolų suderinimo aktu, kuriame šalių susitarimu fiksuota bendra 886 091,05 Eur atsakovės skola pareiškėjai ir žiniaraščiais. Teismas nustatė, kad mokėjimo nurodymai ir išankstiniai mokėjimai nepagrįsti jokiais pirminiais dokumentais (sutartimis, sąskaitomis faktūromis), iš kurių būtų galima spręsti apie šalių prievoles viena kitai. Pareiškėjos pateiktas UAB „Virdesa“ rašytinis patvirtinimas, kad UAB „Virdesa“ negavo iš atsakovės šių mokėjimų, nesuponuoja, jog atsakovė turėjo pareigą pervesti šias lėšas UAB „Virdesa“. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovės nemokumo administratorės sudaryti žiniaraščiai faktinės būklės neatspindi, o šiuos pareiškėjos finansinius reikalavimus pirminių pagrindžiančių dokumentų (sutarčių, sąskaitų faktūrų) byloje nėra, laikytina, kad pareiškėjos vadovui neperdavus nemokumo administratoriui ginčui reikšmingų dokumentų, teismas iš byloje esančių įrodymų ir nustatytų duomenų (liudytojų parodymų) negali tvirtinti 120 250 Eur skolos pagal mokėjimo nurodymus ir 127 436,36 Eur skolos pagal išankstinius mokėjimus.
13. Dėl 30 430,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo už pajinę operaciją teismas nurodė, kad pareiškėja, patikslinusi reikalavimą, paaiškino, jog 2017 metų žiniaraštyje mažinant skolininko UAB „Statybų garantas“ skolą 30 430,00 Eur dydžiu nurodyta pajaus perkėlimo operacija, tačiau nei viena iš šalių neturi pajaus perkėlimo operaciją patvirtinančių dokumentų. AB „Mano bankas“ (anksčiau buvusi kredito unija „Mano unija“, toliau tekste tik KU „Mano unija“), kuri turi duomenis apie pajinius įnašus, nurodė, kad pajaus perkėlimo operacija nebuvo registruota. Teismo vertinimu, KU „Mano unija“ 2021 m. balandžio 7 d. raštas tik patvirtina, kad BUAB „Statybų garantas“ 30 430,00 Eur pajinis įrašas buvo suformuotas 2017 m. lapkričio 27 d. KU „Mano unija“ turimoje atsakovės sąskaitoje ir registruotas BUAB „Statybų garantas“ vardu. Remiantis pareiškėjos žiniaraštyje nurodyta operacija – sudengimas, 30 430,00 Eur pajinio įrašo suma įrašyta kredite, pareiškėja skolinga atsakovei 30 430,00 Eur. Vertinant šiuos įrodymus, neturint pirminio susitarimo, kokiu pagrindu pareiškėjai atsirado ši žiniaraštyje nurodyta prievolė, darytina išvada, kad KU „Mano unija“ patvirtinimas, jog neturi duomenų apie pajinio įnašo perkėlimą kitam pajininkui, nesudaro teisinio pagrindo pareiškėjai reikšti 30 430,00 Eur reikalavimo už pajinę operaciją į atsakovę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėja BUAB „Bugasta“ patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 534 636,49 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą ir deklaratyvią išvadą, kad pareiškėjos nemokumo administratorės atstovo sudaryti buhalterinės apskaitos žiniaraščiai, kuriuose perrašyta informacija iš didžiosios knygos, vertintini kaip neatspindintys tikrosios faktinės situacijos ir neturintys pakankamos įrodomosios galios nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą.
14.2. BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorė išrašus apie sąskaitas iš VMI sistemos pateikė iš neaktualaus registro (registro būsena – priimtas (neaktualus)), taip suklaidindamas teismą. Juridiniai asmenys informuoja VMI apie gautas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras per i.SAF registrą, juridiniai asmenys registrus dažnai tikslina, o kiekvienas patikslintas registras išlieka VMI sistemoje, tačiau jis būna nebeaktualus. Nei vienos iš teismo minėtų dviejų sąskaitų–faktūrų pardavimo PVM BUAB „Statybų garantas“ faktiškai nedeklaravo. Taigi teismas nepagrįstai sprendė, kad šios sąskaitos–faktūros turėtų būti įtrauktos į žiniaraščius.
14.3. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad BUAB „Statybų garantas“ sumokėta 4 768,32 Eur suma už BUAB „Bugasta“ į žiniaraštį klaidingai buvo įtraukta į kredito pusę, nes ji neva turėjo būti įtraukta į debeto pusę. BUAB „Bugasta“ pateikė skolos apyvartos žiniaraštį, kuriame apskaitoma BUAB „Bugasta“ debitoriaus BUAB „Statybų garantas“ skola kreditoriui BUAB „Bugasta“. Kiekviena ūkinė operacija, kuri didina debitoriaus skolą, įtraukiama į debeto pusę, kiekviena ūkinė operacija, kuri mažina debitoriaus skolą, yra įtraukta į kredito pusę. Minėta suma apskaityta kredito pusėje, kadangi BUAB „Statybų garantas“ sumažino savo prievolę BUAB „Bugasta“ 4 768,32 Eur dydžiu sumokėdamas už BUAB „Bugasta“ notarų biurui. Teismo išaiškinimas, kad debitorinę skolą mažinanti operacija turėjo būti įtraukta į debeto pusę, yra prieštaraujantis buhalterinės apskaitos tvarkymo principams.
14.4. Iš viso į bylą buvo pateiktos 752 ūkinės operacijos, kartu su jas pagrindžiais pirminiais dokumentais ir išrašais iš didžiosios knygos, o skolų likučiai konkrečiomis datomis (2018 m. sausio 1 d., 2018 m. birželio 30 d., 2018 m. kovo 31 d., skolų suderinimo aktai pateikti į bylą kartu su 2020 m. spalio 7 d. BUAB „Bugasta“ pranešimu) sutampa su skolų suderinimo aktuose nurodytomis sumomis centų tikslumu, todėl teismo pozicija, kad apyvartos žiniaraščiu negalima remtis, nes jame neva neteisingai atvaizduotos 3 operacijos, yra neteisinga. Duomenys skolų apyvartos žiniaraščiuose tinkamai atspindi šalių tarpusavio skolas ir yra pagrįsti pirminiais dokumentais, todėl jais teismas privalėjo vadovautis kaip tinkamai sudarytais. Net ir be apyvartos žiniaraščių, teismas privalėjo vadovautis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie pagrindžia pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą.
14.5. Byloje tiek dokumentais, tiek liudytojų parodymais patvirtinta, kad po mokestinių nepriemokų perėmimo BUAB „Statybų garantas“ skola BUAB „Bugasta“ padidėjo. Tai, kad dalis liudytojų neatsiminė aplinkybių, savaime nereiškia finansinio reikalavimo nepagrįstumo, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog BUAB „Bugasta“ buhalterinę apskaitą sudarė didelės apimties dokumentai, įvykiai vyko prieš tris metus. Perimtos mokestinės nepriemokos VMI sprendimais buvo įskaitytos į BUAB „Bugasta“ mokestines permokas biudžetui, todėl BUAB „Bugasta“ faktiškai įvykdė prievolę biudžetui už trečiąjį asmenį BUAB „Statybų garantas“.
14.6. Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nurodė, kad BUAB „Bugasta“ BUAB „Statybų garantas“ skolos likutį pagal Trišalį 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimą grindė suderinimo aktu ir apyvartos žiniaraščiu, taip pat teismas visiškai neanalizavo į bylą pateiktų pirminių dokumentų dėl šios finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo: Trišaliu susitarimu, išrašytomis sąskaitomis–faktūromis, rangos sutartimis, UAB „Anreka“ pateikta sąskaita–faktūra BUAB „Statybų garantas“, UAB „Anreka“ pateiktais skolų žiniaraščiais tarp UAB „Anreka“ ir BUAB „Bugasta“ bei UAB „Anreka“ ir BUAB „Statybų garantas“. Trišalio susitarimo pagrindu BUAB „Bugasta“ įgijo 1 071 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Statybų garantas“, o teismas turėjo byloje aiškiai nustatyti ir ištirti, ar BUAB „Statybų garantas“ yra įvykdęs šią prievolę, kylančią iš Trišalio susitarimo, tačiau to tinkamai neatliko.
14.7. Teismas, nurodydamas, kad BUAB „Statybų garantas“ atstovas D. Š. neturėjo įgaliojimų pasirašyti 2018 m. rugsėjo 13 d. skolų suderinimo akto, kuriame suderinta skola 2018 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, visiškai neatsižvelgė į liudytojo D. Š. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kai jis patvirtino, kad pasirašė ant skolų suderinimo akto, nes tokia skola faktiškai atitiko šalių buhalterinės apskaitos duomenis. Skolų suderinimo akte nurodytą skolą patvirtino ir vyriausioji buhalterė I. A.. D. Š. buvo bendrovės vadovu 2018 m. rugpjūčio 31 d., todėl turėjo teisę patvirtinti, kad tarp šalių susidaręs skolos likutis jo vadovavimo laikotarpiu buvo toks, koks nurodytas suderinimo akte. Be to, skolų suderinimo aktą parašais patvirtino abiejų bendrovių buhalterės, o tai reiškia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie skolos egzistavimą bei patvirtina suderintos skolos tarp šalių sumą.
14.8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, todėl vien tai, jog vienas objektas nebuvo įregistruotas atsakovės vardu, nereiškia, jog šio objekto atsakovė neįgijo. Pažymėtina ir tai, kad šalys Trišaliu susitarimu susitarė dėl teisių perkėlimo pagal statybų sutartis, todėl teismo nurodyta aplinkybė niekaip negali reikšti šios finansinio reikalavimo dalies nepagrįstumo. Nuosavybės įregistravimas BUAB „Statybų garantas“ vardu yra ne šios bylos dalykas.
14.9. Dėl 120 250 Eur skolos pagal mokėjimo nurodymus ir 127 436,36 Eur skolos pagal išankstinius mokėjimus pareiškėja nurodė, kad šioje dalyje finansinį reikalavimą grindė pagal atliktus bankinius mokėjimus kaip be pagrindo atsakovės gautas lėšas (permokas), todėl neegzistavo jokie susitarimai ar sąskaitos dėl šių mokėjimų. Pareiškėjos nemokumo administratoriui, priešingai nei teigia teismas, buvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, bankiniai pavedimai, taip pat iš didžiosios knygos nustatyta, jog pagal šiuos bankinius mokėjimus BUAB „Statybų garantas“ yra skolingas BUAB „Bugasta“.
14.10. Bylos nagrinėjimo metu BUAB „Statybų garantas“ iškėlė hipotezę, kad pervestos lėšos buvo skirtos trečiajam asmeniui UAB „Virdesa“, tačiau į bylą buvo pateikti duomenys akivaizdžiai paneigia šią versiją, kadangi patvirtinta, jog UAB „Virdesa“ su BUAB „Statybų garantas“ neturėjo jokių ūkinių operacijų, o tai reiškia, kad buvo visiškai įrodyta, jog pervestos piniginės lėšos atsakovės buvo įgytos be pagrindo ir panaudotos BUAB „Statybų garantas“ veikloje.
14.11. BUAB „Bugasta“ buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuota ūkinė operacija – pajaus perkėlimo operacija, pagal kurią BUAB „Statybų garantas“ pajinis įnašas KU „Mano unija“ turėjo būti perkeltas naujam savininkui BUAB „Bugasta“. Tokiai ūkinei operacijai patvirtinti turėtų būti sudaromas pajaus perleidimo sandoris, kuris turi būti pateiktas kredito unijai, kadangi ši tvarko savo pajininkų ir pajinio kapitalo duomenis. Kadangi apskaitoje buvo užfiksuota tokia operacija, mažinanti BUAB „Statybų garantas“ skolą, nesant ją patvirtinančių dokumentų, ji tampa skolą didinančia operacija.
14.12. Teismas BUAB „Bugasta“ prašymą dėl reikalavimo patvirtinimo išnagrinėjo neištyręs visų bylos duomenų, visų įrodymų visumos, nesusipažinęs su bylos dokumentais, ignoruodamas esminius įrodymus, tinkamai nemotyvavęs savo sprendimo ir padaręs išvadas, prieštaraujančias objektyviems įrodymams, todėl tokia teismo nutartis turi būti panaikinta, o klausimas išspręstas iš esmės – patvirtintas kreditoriaus reikalavimas visa apimtimi, taip pat priteisiant pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.
15. Atsakovė BUAB „Statybų garantas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo BUAB „Bugasta“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo vienašališkai ir selektyviai nurodytais duomenimis, kuriuos pareiškėjos nemokumo administratorius pateikė dokumentuose. BUAB „Bugasta“ vyriausioji buhalterė I. A., kuri, be to, buvo ir BUAB „Statybų garantas“ buhalterė, apklausiama liudytoja patvirtino, kad BUAB „Bugasta“ ir BUAB „Statybų garantas“ buhalterinė apskaita kaip įmonių grupės buvo vedama vienoje (toje pačioje) programoje, kurią sukūrė UAB „Rivilė“. I. A. patvirtino, kad, baigusi darbą BUAB „Statybų garantas“, grąžino visą buhalterinę programą. Buhalterinės programos tiekėja UAB „Rivilė“ informavo BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorių, kad būtent BUAB „Bugasta“ turi buhalterinę programą, kurioje buvo vedama ir BUAB „Statybų garantas“ buhalterinė apskaita. Taigi BUAB „Bugasta“ turi ne tik visus pirminius savo įmonės, tačiau ir BUAB „Statybų garantas“ pirminius dokumentus bei buhalterinės apskaitos duomenis.
15.2. Lietuvos apeliacinis teismas jau tris kartus yra patvirtinęs, jog BUAB „Statybų garantas“ dokumentai nėra perduoti nemokumo administratorei, nors juos turi pareigą perduoti BUAB „Bugasta“ faktinis akcininkas A. K.. BUAB „Bugasta“ selektyviai atrinko ir vis naujai bei fragmentiškai į bylą pateikinėjo įvairius dokumentus, tačiau visų turimų pirminių dokumentų arba tiesioginių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų į bylą neteikė. BUAB „Bugasta“ nemokumo administratorė pripažino, kad ji disponuoja BUAB „Bugasta“ didžiąja knyga, tačiau pastarosios, kaip buhalterinės apskaitos dokumento, byloje taip pat neteikė. BUAB „Bugasta“ nemokumo administratorės parengtos suvestinės nėra buhalterinės apskaitos dokumentai ir pagrįstai teismo nebuvo vertinami. Tokios suvestinės gali būti laikomos BUAB „Bugasta“ poziciją apibendrinančiu dokumentu, bet ne buhalterinės apskaitos dokumentu, kuris byloje galėtų turėti įrodomąją reikšmę.
15.3. Apyvartos žiniaraštyje tyčia nesuvesti duomenys, kurie buvo nustatyti BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorei patikrinus VMI I.SAF registrus – neįtrauktos sąskaitos Nr. STG20180901 ir Nr. STG20180902 bendrai 97 526,43 Eur sumai. Jau iškėlus BUAB „Bugasta“ bankroto bylą (2019 m. sausio 18 d.), buvusi abiejų bendrovių (BUAB „Bugasta“ ir BUAB „Statybų garantas“) buhalterė I. A. disponuodama buhalterine programa, nebedirbdama BUAB „Statybų garantas“ buhaltere, 2019 m. birželio 17 d. teikė BUAB „Statybų garantas“ VMI metinę pelno mokesčio deklaraciją, kuri buvo pateikta su klaidomis ir grąžinta atgal. Tai yra, jau po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Bugasta“, I. A., neturėdama įgaliojimų ir teisių veikti kaip BUAB „Statybų garantas“ buhalterė (jos darbo santykiai pasibaigė 2019 m. balandžio 30 d.), teikė BUAB „Statybų garantas“ metinę mokesčių deklaraciją siekdama ją pateikti tokią, kokia būtų palanki BUAB „Bugasta“. Vien atlikus fizinį veiksmą – ištrynus sąskaitas iš VMI sistemos, tose sąskaitose nurodytos sumos, atitinkančios BUAB „Statybų garantas“ reikalavimo teisę į BUAB „Bugasta“, neišnyksta ir niekur nepradingsta..
15.4. Atsakovės nemokumo administratorė BUAB „Bugasta“ reikalavimo nepagrįstumą turi galimybę nustatinėti remdamasis tik viešuose bei mokesčių registruose jam prieinama ir iš trečiųjų asmenų gauta informacija apie bendrovės finansinę padėtį. Aptariamoje situacijoje labai svarbia tampa teisės doktrinoje pripažįstama contra spoliatorem prezumpcija, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Remiantis aptarta doktrina, nagrinėjamu atveju BUAB „Bugasta“ slepiant jai nepalankius dokumentus, epizodiškai ir selektyviai teikiant tai, kas jai palanku, toks finansinis reikalavimas laikytinas aiškiai nepagrįstu, o neteisėtai ištrintos išrašytos sąskaitos 97 526,43 Eur sumai laikytinos patvirtinančiomis jose nurodytas reikalavimo sumas, atitinkamai, tai tik dar kartą patvirtina, jog BUAB „Bugasta“ administratorius parengė klaidingą buhalterinių duomenų suvestinę, dėl to pirmos instancijos teismas pagrįstai šiais duomenimis nesivadovavo.
15.5. Pareiškėja pateikė į bylą 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. birželio 21 d. ir 2018 m. liepos 27 d. mokesčių mokėtojos – BUAB ,,Statybų garantas“ ir trečiojo asmens BUAB „Bugasta“ sutartis, pagal kurias pareiškėja perėmė 92 566,68 Eur atsakovės mokestinę nepriemoką. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei VMI sprendimuose, nei mokestinės nepriemokos perėmimo sutartyse, nėra susitarimo tarp BUAB ,,Statybų garantas“ ir BUAB „Bugasta“ dėl atsiskaitymo tarpusavyje už BUAB „Bugasta“ perimtą VMI nepriemoką. Paminėti dokumentai neįrodo pareiškėjos ir atsakovės tarpusavio skolinio įsipareigojimo ir reikalavimo teisės perėmus mokestinę nepriemoką. Kitaip tariant, nėra pirminio dokumento – pagrindo, kuris patvirtintų tarp BUAB „Bugasta“ ir BUAB ,,Statybų garantas“ egzistavusį susitarimą dėl kokių nors konkrečių tarpusavio skolinių įsipareigojimų viena kitai padengimo.
15.6. Liudytojai patvirtino, kad tarp šalių būdavo atliekami mokestinės nepriemokoms perėmimai, tokiu būdu šalys padengdavo savo skolinius įsipareigojimus viena kitai, neišleisdamos apyvartinių lėšų. Pareiškėja nepagrįstai bando teigti, kad BUAB „Bugasta“ perėmus mokestinę nepriemoką, atsirado BUAB ,,Statybų garantas“ skola BUAB „Bugasta“. VMI mokestinės nepriemokos perėmimu buvo ne sukuriami nauji skolos santykiai, o įprastai dengiami jau esami tarpusavio įsipareigojimai (t. y. užbaigiamos prievolės tokiu būdu atsiskaitant).
15.7. Pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. skolų suderinimo akte nurodyta informacija vertintina šioje byloje. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šio akto iš BUAB ,,Statybų garantas“ pusės D. Š. neturėjo teisės pasirašyti, nes nebuvo BUAB ,,Statybų garantas“ vadovas (jo įgaliojimai baigėsi 2018 m. rugsėjo 10 d.). Pareiškėjos nurodomas aspektas, kad minimą aktą pasirašė ir I. A., taip pat niekinis, nes ji šį aktą pasirašė kaip BUAB „Bugasta“ buhalterė, tuo tarpu iš BUAB ,,Statybų garantas“ pusės minimo akto nepasirašė joks įgaliojimus sudaryti sandorius įmonės vardu turintis asmuo.
15.8. UAB „Anreka“ vadovas R. P. BUAB ,,Statybų garantas“ nemokumo administratoriui el. paštu patvirtino, kad tarp bendrovių UAB „Anreka“ ir UAB „Statybų garantas“ nebuvo jokių sandorių, įskaitant nebuvo trišalių susitarimų. Šią informaciją patvirtino ir BUAB „Bugasta“ buvęs vadovas L. M., be kita ko, paaiškinęs, kad BUAB ,,Statybų garantas“ nėra skolingas BUAB „Garantas“.
15.9. BUAB „Bugasta“ užsakė iš UAB „Anreka“ nekilnojamojo turto (butų) statybos rangos darbus ir neva sumokėjo 1 071 000 Eur avansą. Užsakovas – BUAB „Bugasta“, rangovas – UAB „Anreka“. Kaip paaiškėja, BUAB „Bugasta“ jokių įmokų (avansinių) UAB „Anreka“ nebuvo sumokėjusi, nes BUAB „Bugasta“ su UAB „Anreka“ sudaro „barterinius mainus“, t. y. BUAB „Bugasta“ kitame objekte ((duomenys neskelbtini)) stato UAB „Anreka“ butus už 1 116 000 Eur. Sąskaitų UAB „Anreka“ ir BUAB „Bugasta“ viena kitai neišrašo, kad neatsirastų mokestinių prievolių VMI.
15.10. Butai Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 23, Nr. 24 bei automobilio stovėjimo vieta Nr. 21, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), pardavinėjami fiziniams asmenims. Pardavimus UAB „Statybų garantas“ vardu pagal įgaliojimą vykdo BUAB „Bugasta“ direktorius L. M.. Fiziniai asmenys pinigus už UAB „Statybų garantas“ butus (Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 23, Nr. 24 bei automobilio stovėjimo vietą Nr. 21, adresu (duomenys neskelbtini)) moka ne į UAB „Statybų garantas“ banko sąskaitą, bet į KU „Mano unija“ sąskaitą. UAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorė neturi duomenų, kad už minėtus pardavimus UAB „Statybų garantas“ būtų gavusi pajamų. Kitus butus, kurie neva priklausė UAB „Statybų garantas“ ((duomenys neskelbtini) 21, 23, 25), pirkėjai perka per BUAB „Bugasta“ direktorių L. M., tačiau atsiskaitymas už UAB „Statybų garantas“ butus yra į BUAB „Bugasta“ ir KU „Mano unija“ sąskaitas. Taigi BUAB „Bugasta“ neįgijo reikalavimo pagal Trišalę sutartį, o už neva BUAB „Statybų garantas“ atitekusį turtą (formaliai BUAB „Statybų garantas“ vardu įregistruotus nekilnojamojo turto objektus) BUAB „Statybų garantas“ negavo finansinės naudos.
15.11. BUAB „Statybų garantas“ 2021 m. gegužės 19 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė informaciją, kad ji yra laiduotoja kreditoriui UAB „Virdesa“ už skolininką BUAB „Bugasta“ pagal 2018 m. balandžio 4 d. susitarimą dėl prievolių įvykdymo terminų pakeitimo ir laidavimo. Pažymėtina, kad BUAB „Bugasta“ administratorius nepatvirtino UAB „Virdesa“ finansinio reikalavimo. 2018 m. balandžio 4 d. BUAB „Statybų garantas“, laiduodamas už BUAB „Bugasta“, faktiškai perėmė BUAB „Bugasta“ prievolę mokėti skolas (217 726,32 Eur) kreditorei UAB „Virdesa“, kuri yra pateikusi finansinį reikalavimą BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Statybų garantas“ vykdė finansines operacijas už BUAB „Bugasta“, perėmė BUAB „Bugasta“ prievolių vykdymą, todėl akivaizdu, kad BUAB „Bugasta“ privalėjo paneigti šiuos duomenis ir įrodyti, jog jos pervestos lėšos BUAB „Statybų garantas“ neturėjo jokio teisinio pagrindo.
15.12. BUAB „Bugasta“ nemokumo administratorė sąmoningai klaidina teismą, teigdama, kad neperėmė pajaus 30 430 Eur sumai. Nemokumo administratorė 2021 m. birželio 29 d. paskelbė apie šaukiamą kreditorių susirinkimą 2021 m. liepos 14 d. dieną ir pateikė kreditoriams informaciją apie likvidavimo procedūrą, kurioje jau teigia, kad BUAB „Statybų garantas“ visgi perėmė BUAB „Statybų garantas“ 30 430 Eur dydžio pajų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
16. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė UAB „Statybų garantas“ PVM sąskaitų faktūrų registrus ir UAB „Statybų garantas“ PVM deklaracijas už 2018 m. rugsėjo mėnesį, tačiau nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus pridėti prie nagrinėjamos bylos. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad naujai teikiamais įrodymais pareiškėja siekia paneigti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl BUAB „Statybų garantas“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sąskaitų (ne)įtraukimo į nemokumo administratorės sudarytą apyvartos žiniaraštį ir taip įrodyti šio dokumento teisingumą.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad minėti įrodymai ir paaiškinimai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat, atsižvelgdama į tai, jog žiniaraštis yra tik vienas iš daugelio byloje pateiktų įrodymų, o visi pareiškėjos finansiniai reikalavimai iš esmės yra grindžiami pirminiais buhalterinės apskaitos duomenimis, pažymėdama, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. sąskaitomis-faktūromis Nr. STG20180901 ir Nr. STG20180902, dėl kurių įtraukimo į žiniaraštį keliamas ginčas, nėra grindžiamas pareiškėjos finansinis reikalavimas, atsisako šiuos įrodymus priimti.
19. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė BUAB „Bugasta“ nemokumo administratorės 2021 m. birželio 29 d. pranešimą kreditoriams apie įmonės likvidavimo procedūrą. Šiuo įrodymu atsakovė siekia paneigti pareiškėjos prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtas dokumentas sudarytas jau po ginčijamos teismo nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat, įvertinusi tai, kad minėtas dokumentas yra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku ir gali būti reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, nutaria šį įrodymą pridėti prie nagrinėjamos bylos.
20. Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsikerta į atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir pažymi, kad atsakovė pateikė selektyvius duomenis, kadangi tame pačiame dokumente yra aiškiai pažymėta, jog pajus perimtas nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjos teikiami paaiškinimai yra dėl naujo teikiamo įrodymo, paaiškinimai yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali būti reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, nutaria šiuos rašytinius paaiškinimus pridėti prie nagrinėjamos bylos.
21. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pareiškėja pateikė naujus įrodymus – 2021 m. liepos 22 d. UAB „Findep“ atlikto patikrinimo išvadą dėl BUAB „Statybų garantas“ įsipareigojimų BUAB „Bugasta“. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai teikiamais dokumentais, atsisako juos priimti. BUAB „Bugasta“ nemokumo administratorė savo finansinį reikalavimą įrodinėjo remdamasi į bylą pateiktais mokėjimo nurodymais, sutartimis ir kitais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuos laikė pakankamais savo reikalavimams pagrįsti. Tačiau jau po bylos išnagrinėjimo pirmojoje instancijoje kreipėsi dėl BUAB „Statybų garantas“ dokumentų pateikimo į G. L., kuris, užuot pateikęs prašomus dokumentus, pareiškėjai atsiuntė 2021 m. liepos mėnesį atliktą tyrimą dėl BUAB „Statybų garantas“ įsipareigojimų BUAB „Bugasta“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų apie BUAB „Statybų garantas“ dokumentų perdavimą nemokumo administratorei, tyrimas atliktas siekiant nustatyti BUAB „Bugasta“ finansinio reikalavimo dydį, tačiau užsakytas ne byloje dalyvavusių asmenų, be to, ataskaitoje remiantis dokumentais – „UAB „Statybų garantas“ VMI 2017 m.“, UAB „Statybų garantas“ pardavimai 2017 m. lapkritis“ ir kt. (pagal sąrašą), – kurių teisėjų kolegija negali palyginti su byloje esančiais duomenimis ir negali įvertinti jų patikimumo, atsisako pareiškėjos teikiamus įrodymus priimti.
22. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti BUAB „Bugasta“ finansinį reikalavimą BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl įrodymų vertinimo
24. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl įrodymų tyrimo, nurodė, kad civilinėje byloje nėra pagrindo remtis pareiškėjos nemokumo administratorės sudarytais žiniaraščiais, juos vertino kaip neatspindinčius tikrosios faktinės situacijos ir neturinčius pakankamos įrodomosios galios nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą. Pareiškėja atskirajame skunde šiuo teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad tokia teismo padaryta išvada yra deklaratyvi, neparemta įrodymais, o teismo padarytos išvados, kur turėjo būti įrašyta konkreti suma – debete ar kredite – prieštarauja buhalterinės apskaitos tvarkymo principams.
25. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams ir pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nemokumo administratorės sudaryti žiniaraščiai yra neišsamūs, civilinės bylos nagrinėjimo eigoje buvo pildomi ir keičiami reiškiant papildomą reikalavimą dėl 30 430 Eur finansinio reikalavimo už pajinę operaciją patvirtinimo, mažinant reiškiamą finansinį reikalavimą 4 768,32 Eur suma ir pan. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, į nemokumo administratorės pateiktą 2018 m. žiniaraštį (DOK-24327 priedas „žiniaraštis 2018 m.“) nėra įtrauktas 2018 m. birželio 30 d. įskaitymo aktas Nr. 1993 (DOK-35805 priedas „užskaitymo aktai 2018 m.“, nors kiti tokio pobūdžio dokumentai į žiniaraštį buvo įtraukti, pavyzdžiui, „2018 m. spalio 24 d. užskaitymo aktas“. Pritartina argumentams, kad žiniaraštis yra sudarytas pačios nemokumo administratorės, tai yra išvestinis buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriame informacija gali būti teikiama ir subjektyviai. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pareiškėja galėjo ir turėjo teisę pateikti BUAB „Bugasta“ didžiąją knygą ir (ar) kitus, oficialius išrašus iš buhalterinės apskaitos programos, t. y. ne paties nemokumo administratoriaus sudarytus dokumentus, tačiau pareiškėja įrodymus teikė selektyviai ir tik atsakovei pareikalavus. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad byloje buvo pakankamai pirminių apskaitos dokumentų, sutarčių ir kitų duomenų, kuriuos įvertinus buvo galima padaryti išvadas dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo.
26. Kaip jau ne kartą buvo minėta teismų procesiniuose sprendimuose, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
27. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
Dėl 92 566,68 Eur VMI mokestinės nepriemokos perėmimo
28. Pareiškėja 92 566,68 Eur dydžio finansinį reikalavimą iš esmės įrodinėjo remdamasi tuo, kad yra priimti VMI sprendimai dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė motyvuodamas, kad nei VMI sprendimuose, nei mokestinės nepriemokos perėmimo sutartyse nėra susitarimo tarp BUAB ,,Statybų garantas“ ir BUAB „Bugasta“ dėl atsiskaitymo tarpusavyje už BUAB „Bugasta“ prisiimtą prievolę, o pareiškėja neįrodė, kad ji įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, pareiškėjai perėmus mokestinę nepriemoką.
29. Iš civilinėje byloje esančių VMI Finansų ministerijos viršininko 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimų matyti, kad UAB „GARANTAS“ perėmė mokesčių mokėtojo UAB „Statybų garantas“ šias mokestines nepriemokas: pagal 2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. kovo 15 d. pateiktas deklaracijas paskaičiuotą 1 223 Eur dydžio nekilnojamojo turto mokestį, pagal 2018 m. gegužės 25 d. pateiktą deklaraciją 22 817 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 1 t, b. l. 166), pagal 2018 m. birželio 25 d. pateiktą deklaraciją 34 465 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 1 t., b. l. 168) ir pagal 2018 m. liepos 25 d. pateiktą deklaraciją 34 061,68 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 1 t, b. l. 170). Pareiškėja nurodo, kad, vadovaujantis skolų žiniaraščiu, BUAB „Statybų garantas“ skola pareiškėjai šiuo atveju padidėjo, o tai įrodo mokestinės nepriemokos perėmimą. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija nesivadovauja ir nesiremia pareiškėjos nemokumo administratorės sudarytais žiniaraščiais. Todėl ir aplinkybė, ar yra tvirtintinas pareiškėjos 92 566,68 Eur dydžio finansinis reikalavimas, nustatytinas iš kitų byloje esančių ir teismui prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
30. Pareiškėja iš esmės grindžia šį savo finansinį reikalavimą tuo, kad, perėmusi mokestinę prievolę, įgijo regreso teisę į atsakovę. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, pereina trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę. Taigi pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad nei VMI sprendimuose, nei mokestinės nepriemokos perėmimo sutartyse, nėra susitarimo tarp BUAB ,,Statybų garantas“ ir BUAB „Bugasta“ dėl atsiskaitymo tarpusavyje už BUAB „Bugasta“ perimtą VMI nepriemoką, todėl nėra pagrindo spręsti dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, yra teisiškai ydingas.
31. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad sudaryti mokestinės nepriemokos perėmimo susitarimai atitinka VMI 2002 m. kovo 22 d. viršininko įsakyme Nr. 86 „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formų patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus. Kai vietos mokesčių administratorius sutinka, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, vietos mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka savo apskaitoje perkelia mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 51) 22, 23 punktai).
32. Iš BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos duomenų nenustatyta, kad VMI finansinis reikalavimas kildinamas iš prievolių pagal pateiktas jau minėtas 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. gegužės 25 d., 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 25 d. deklaracijas. Be to, nėra duomenų, kad BUAB „Bugasta“ bankroto byloje VMI pareiškė finansinį reikalavimą, kildinamą iš minėtų mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčių ir VMI sprendimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Priešingai, iš byloje esančios 2018 m. birželio 29 d. išvados dėl mokestinės nepriemokos perėmimo matyti, kad BUAB „Bugasta“ turėjo mokestinę 93 046,55 Eur permoką, susidariusią 2018 m. birželio 29 d., taigi BUAB „Bugasta“ perimtą mokestinę nepriemoką sudengė su savo turima mokesčio permoka (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 7 t, b. l. 43, DOK-14061 Priedas Nr. 6). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja prievoles pagal VMI 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimus faktiškai įvykdė, todėl įgijo regreso teisę į BUAB „Statybų garantas“.
33. Nors teismo posėdžio metu liudytojai nurodė, kad tarp ginčo šalių būdavo atliekami mokestinės nepriemokoms perėmimai ir tokiu būdu šalys padengdavo savo skolinius įsipareigojimus viena kitai, neišleisdamos apyvartinių lėšų, tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, tai nesudaro pagrindo netvirtinti šio finansinio reikalavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančio 2018 m. spalio 24 d. tarpusavio skolų užskaitymo akto (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 4 t, b. l. 50; DOK-24327 priedas „Bugasta, Statybų garantas užskaitymo aktas 2018 m.“), matyti, jog 2018 m. spalio 24 d. buvo atliekamas 4 440 Eur dydžio įskaitymas pagal 2017 m. gruodžio 28 d. VMI sprendimą, kuriuo BUAB „Bugasta“ perėmė 105 361 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio prievolę pagal 2017 m. gruodžio 27 d. deklaraciją (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 4 t, b. l. 49, DOK-24327 priedas „VMI nepriemokų perėmimo dokumentai 2017 m.“). Taigi iš šio dokumento matyti, kad mokestinės nepriemokos perėmimo įskaitymai buvo atliekami ne visa perimtos mokestinės nepriemokos apimtimi ir nebūtinai iš karto po mokestinės nepriemokos perėmimo.
34. Be to, iš byloje esančio 2018 m. sausio 30 d. VMI sprendimo matyti, kad UAB „GARANTAS“ perėmė 23 983,90 Eur dydžio UAB „Statybų garantas“ mokestinę nepriemoką (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 4 t, b. l. 49, DOK-24327 priedas „VMI nepriemokų perėmimo dokumentai 2018 m.“), o iš banko išrašų matyti, kad UAB „Statybų garantas“ 2018 m. vasario 15 d. atliko 23 983,90 Eur dydžio mokėjimo nurodymą UAB „GARANTAS“, mokėjimo paskirtyje pažymėdama, jog mokama pagal 2018 m. sausio 30 d. VMI sprendimą (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 4 t, b. l. 3, DOK-20053 Priedas Nr. 3). Taigi ne visada tarp UAB „GARANTAS“ ir UAB „Statybų garantas“ buvo atliekami įskaitymai perėmus mokestines nepriemokas.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad, neesant duomenų, jog šalys atliko tarpusavio įskaitymus pagal perimtas mokestines nepriemokas, taip pat atsakovei nepateikus duomenų, kad BUAB „Statybų garantas“ grąžino lėšas UAB „GARANTAS“ ( nors nemokumo administratorė disponavo BUAB „Statybų garantas“ banko sąskaitų duomenimis), nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos 92 566,68 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kildinamas iš VMI mokestinės nepriemokos perėmimo, yra nepagrįstas.
36. CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kaip jau buvo minėta anksčiau, iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys, perėmusios mokestines nepriemokas, elgdavosi įvairiai – taikydavo įskaitymą, grąžindavo lėšas ir pan. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečių mokestinės nepriemokos perėmimo sąlygų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, 2018 m. spalio 24 d. įkaitant prievoles pagal 2017 m. gruodžio 28 d. VMI sprendimą, nėra aptariamos ir apskaičiuojamos palūkanos už perimtą (neįvykdytą) prievolę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių susiklosčiusią praktiką, sprendžia, kad nebuvo susitarimo dėl konkrečios prievolės pagal VMI sprendimus įvykdymo datos, todėl nėra pagrindo teigti, jog piniginė prievolė yra praleista. Atitinkamai, nėra pagrindo tvirtinti 6 870,51 Eur dydžio palūkanų pagal CK 6.210 straipsnį.
Dėl 116 725,46 Eur skolos pagal Trišalį 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimą
37. Pareiškėja, prašydama patvirtinti 116 725,46 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nurodė, kad šią sumą sudaro neįvykdytas įsipareigojimas pagal Trišalį 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimą motyvuodamas tuo, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. skolų suderinimo aktą BUAB „Statybų garantas“ vardu pasirašė direktorius D. Š., kuris tuo metu jau nebuvo bendrovės vadovas, o skolų suderinimo akte yra fiksuota bendra suma, tačiau nedetalizuojama, kas sudaro šią atsakovės skolą pareiškėjai, taigi teismas sprendė, kad negalima nustatyti, ar šiuo susitarimu atsakovė patvirtino esanti skolinga pagal 2017 m. gruodžio 27 d. trišalį susitarimą. Be to, vienas iš nekilnojamojo turto objektų nebuvo įregistruotas atsakovės vardu. Todėl, pareiškėjai teigiant, kad ji įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, ji turėjo įrodyti, kad atsakovė įgijo visus nekilnojamojo turto objektus. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos ir prieštarauja byloje esančiais duomenimis, o į bylą pateiktų įrodymų atlikta analizė atlikta paviršutiniškai.
38. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp UAB „GARANTAS“ ir UAB „Anreka“ 2017 m. lapkričio 22 d. buvo sudarytos statybos sutartys dėl nekilnojamojo turto – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 7–10, 12-14, 16, 18, 19, 23, 24 ir automobilio vietos Nr. 21 statybos, susitarta iš viso dėl 13 nekilnojamojo turto objektų statybos (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 2 t, b. l. 37; DOK-2252 priedai).
39. UAB „GARANTAS“, UAB „Statybų garantas“ ir UAB „Anreka“ 2017 m. gruodžio 27 d. sudarė Trišalį susitarimą (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 1 t, b. l. 172–173), kurio 1 punkte susitarė, jog UAB „GARANTAS“ ir UAB „Anreka“ nutraukia 13 nekilnojamojo turto statybos sutarčių, ir sulygo, kad UAB „Statybų garantas“ ir UAB „Anreka“ sudarys naujas tokias pačias statybos sutartis dėl tų pačių objektų tomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta trišalio sutarties 1 punkte (Trišalio susitarimo 2 punktas). Šio susitarimo 3 punktu UAB „Anreka“ patvirtino, kad UAB „GARANTAS“ pagal tarpusavio 2017 m. gruodžio 27 d. įskaitymo aktą yra įvykdžiusi 1 071 000 Eur prievolę atsiskaityti pagal sutartis su UAB „Anreka“. Susitarimo 6 punkto pagrindu UAB „GARANTAS“ perėjo reikalavimo teisė į UAB „Statybų garantas“, kadangi pagal Trišalį susitarimą atsakovei UAB „Statybų garantas“ turėjo būti perleisti visiškai apmokėti darbai vystant nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), projektą.
40. UAB „Ankreka“ pateikė tarp UAB „Ankreka“ ir UAB „Statybų garantas“ 2017 m. gruodžio 27 d. statybos sutartis dėl nekilnojamojo turto – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 7–10, 12-14, 16, 18, 19, 23, 24 ir automobilio vietos Nr. 21 statybos (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 3 t, b. l. 3–91). Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 29 d. Tarpusavio užskaitos akto, sudaryto tarp UAB „Anreka“ ir UAB „GARANTAS“, 2.1 papunkčio matyti, kad UAB „Anreka“ įskaitė UAB „GARANTAS“ 1 071 000 Eur dydžio skolą (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 2 t, b. l. 8; DOK-196 2 priedas). Taigi byloje yra pakankamai duomenų, kad UAB „Ankreka“, UAB „GARANTAS“ ir BUAB „Statybų garantas“ tarpusavio įsipareigojimus pagal Trišalį susitarimą įvykdė.
41. Tarp UAB „GARANTAS“ ir UAB „Statybų garantas“ 2018 m. sausio 25 d. buvo sudarytas susitarimas dėl reikalavimo teisių, kuriuo šalys patvirtino, kad UAB „GARANTAS“ atsiskaitė su UAB „Anreka“ pagal 13 nekilnojamojo turto statybos sutarčių ir pagal 2017 m. gruodžio 27 d. UAB „Anreka“ išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. ANR17_08943, kurios suma 1 071 000 Eur (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 4 t, b. l. 184, DOK-35805 priedas „Susitarimas Bugasta_SG 2018-01-25“). Šalys patvirtino, kad UAB „GARANTAS“ perėjo reikalavimo teisę į UAB „Statybų garantas“, o UAB „Statybų garantas“ visą reikalavimo teisės sumą – 1 071 000 Eur – įsipareigojo sumokėti UAB „GARANTAS“ iki 2018 m. birželio 30 d.
42. Pareiškėja pateikė duomenis, kad pagal 2018 m. sausio 25 d. susitarimą dėl reikalavimo teisių buvo atsiskaityta šiais mokėjimo nurodymais: 2018 m. vasario 2 d. pervesta 115 640 Eur suma, 2018 m. vasario 14 d. – 630 000 Eur suma, 2018 m. birželio 28 d. – 2 600 Eur suma ir 2018 m. birželio 25 d. – 160 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad 1 300 Eur skirta apmokėti 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaitą, o 160 Eur pagal 2018 m. sausio 25 d. susitarimą) (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 1 t, b. l. 174–177). Be to, UAB „GARANTAS“ perleido savo turimą 205 874,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą į BUAB „Statybų garantas“ naujajam kreditoriui P. V. 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 5 t, b. l. 199; DOK-8494 5 priedas), taigi likusi finansinio reikalavimu suma yra 116 725,46 Eur (1 071 000 Eur - 115 640 Eur - 630 000 Eur - 2 600 Eur - 160 Eur - 205 874,54 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias sutartis, susitarimus, atliktus mokėjimo nurodymus, sprendžia, kad pareiškėja įrodė, jog atsakovė pagal Trišalį 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimą liko skolinga 116 725,46 Eur sumą.
43. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad BUAB „Statybų garantas“ pareiškė ieškinį UAB „Anreka“ dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2017 m. gruodžio 27 d. statybos sutartį Nr. ANR17/12/27-S67-B24. UAB „Anreka“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo pateikė duomenis apie tai, kad už butus Nr. 7–10, 12-14, 16, 18, 19, 22 (buvęs buto Nr. 23), 23 (buvęs buto Nr. 24) statybos ir automobilių vietą, plane pažymėtą Nr. 21, buvo visiškai atsiskaityta bei išduotos pažymos šių nekilnojamojo turto objektų registracijai. Atsiliepime į ieškinį papildomai pažymėta, kad du butai, kurių projektiniai numeriai buvo Nr. 21 ir Nr. 22 buvo apjungti į vieną, todėl, atlikus kadastrinius matavimus, pasikeitė butų numeracija, t. y. projektinis Nr. 23 pasikeitė į Nr. 22, o projektinis buto Nr. 24 – į Nr. 23 (todėl Nekilnojamojo turto registre nebuvo rastas nekilnojamojo turto objektas adresu: (duomenys neskelbtini); BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 2 t, b. l. 77). Civilinė byla pagal BUAB „Statybų garantas“ ieškinį UAB „Anreka“ nutraukta BUAB „Statybų garantas“ atsisakius savo reikalavimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
44. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų su istorija nustatyta, kad butai Nr. 7–10, 12-14, 16, 18, 19, 23, ir automobilių stovėjimo vieta Nr. 21 buvo įregistruota kaip BUAB „Statybų garantas“ nuosavybė (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 2 t, b. l. 55–91). Nors byloje nėra duomenų apie buto Nr. 22 (projektinis Nr. 23) įregistravimą, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad butas, kurio Nr. 22 taip pat buvo įregistruotas BUAB „Statybų garantas“ vardu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, visi nekilnojamojo turto objektai buvo įregistruoti kaip BUAB „Statybų garantas“ nuosavybė.
45. Atmestini atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad BUAB „Statybų garantas“ iš nekilnojamojo turto pardavimo negavo jokios finansinės naudos ir dėl to UAB „Bugasta“ neįgijo reikalavimo teisės pagal Trišalį susitarimą. Viena vertus, byloje yra duomenys, kad fiziniai asmenys mokėjo dalį kainos į BUAB „Statybų garantas“ sąskaitą už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą (pavyzdžiui, 2018 m. gegužės 31 d. gauti mokėjimai; BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 4 t, b. l. 3, DOK-20053 priedas Nr. 3). Kita vertus, kaip BUAB „Statybų garantas“ ir UAB „Bugasta“ atsiskaitė pagal vystomą nekilnojamojo turto projektą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi iš esmės pareiškėja kelia reikalavimą dėl prievolės, kylančios iš 2018 m. sausio 25 d. susitarimo dėl reikalavimo teisių, kuris įvykdytas buvo tik iš dalies.
46. Tekinus prašymą patvirtinti 116 725,46 Eur dydžio finansinį reikalavimą, spręstinas palūkanų apskaičiavimo klausimas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, BUAB „Statybų garantas“ 1 071 000 Eur sumą pagal Trišalį susitarimą ir 2018 m. sausio 25 d. susitarimą buvo įsipareigojusi sumokėti iki 2018 m. birželio 30 d. Iš pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto „Dėl kreditorinio reikalavimo sukonkretinimo“, kurio 7 punkte detalizuota palūkanų skaičiavimo tvarka, matyti, kad pareiškėja nepagrįstai palūkanas pradeda skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 25 d. sandorio sudarymo dienos, todėl yra pagrindas priteisti palūkanas tik nuo 2018 m. birželio 30 d., kai prievolė atsiskaityti buvo praleista. Summa summarum (galutinai), yra pagrindas patvirtinti 10 512,57 Eur dydžio ((322 600 Eur (prievolės dydis 2018 m. birželio 30 d.) 94 d. 6 proc. 365 d.) (116 725,46 Eur (prievolės dydis 2018 m. spalio 2 d.) 371 d. 6 proc. 365 d.)) palūkanas už praleistą prievolę pagal Trišalį susitarimą ir 2018 m. sausio 25 d. susitarimą dėl reikalavimo teisių.
Dėl 120 250 Eur skolos pagal bankinius mokėjimus
47. Pareiškėja prašė priteisti 120 250 Eur dydžio įsiskolinimą pagal mokėjimo nurodymus. Paaiškino, kad neegzistuoja jokie susitarimai ir (ar) sąskaitos-faktūros dėl šių mokėjimų. Iš didžiosios knygos nustatyta, jog pagal šiuos mokėjimus BUAB „Statybų garantas“ yra skolingas UAB „Bugasta“. Teismas sprendė, kad šis įsiskolinimas negali būti tvirtinamas remiantis tik atsakovės nemokumo administratorės sudarytais žiniaraščiais, todėl reikalavimą atmetė. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad UAB „Virdesa“ ir BUAB „Statybų garantas“ neturėjo jokių ūkinių operacijų, o tai reiškia, kad buvo visiškai įrodyta, jog pervestos piniginės lėšos atsakovės buvo įgytos be pagrindo ir panaudotos BUAB „Statybų garantas“ veikloje šiam atsiskaitant su tiekėjais, mokant paskolas ir kt. Tačiau su šiais atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
48. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymais (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 1 t, b. l. 194–199), kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra „lėšų grąžinimas už skolos padengimą UAB „Virdesa“, į. k. 301151143“. Pareiškėja atskirajame skunde teisingai pažymi, kad, aiškinant tarp šalių susiklosčiusius santykius, tai turi būti daroma sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodinių sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnis). Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius mokėjimus, sutartis ir kitus dokumentus, pastebi, kad mokėjimo nurodymo paskirtyse buvo labai aiškiai pažymima, kokiu pagrindu ir pagal kokią prievolę atliekamas mokėjimo nurodymas. Lingvistiškai aiškinant 2018 m. vasario 2 d. ir kitų mokėjimo nurodymų paskirtį matyti, kad lėšos buvo pervestos ne tam, kad būtų ateityje atsiskaityta su UAB „Virdesa“, o tam, kad būtų grąžinta skola, kuri susidarė BUAB „Statybų garantas“ atsiskaičius su UAB „Virdesa“ pagal UAB „Bugasta“ prievoles. Taigi teisėjų kolegija šiuos mokėjimo nurodymus vertina ne kaip be pagrindo sumokėtą sumą, o kaip atsiskaitymą už įvykdytą prievolę.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kad 120 250 Eur dydžio piniginės lėšos tikrai nebuvo pervestos UAB „Virdesa“, kadangi UAB „Virdesa“ finansinis reikalavimas UAB „Bugasta“ bankroto byloje nesumažėjo. Pažymėtina, kad UAB „Virdesa“ finansinį reikalavimą UAB „Bugasta“ bankroto byloje (taip pat ir savo finansinį reikalavimą BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje) grindžia šiomis prievolėmis ir faktinėmis aplinkybėmis: UAB „Virdesa“ 2017 m. rugsėjo 19 d. perėmė reikalavimo teisę į UAB „Bugasta“, kuri turėjo 305 699,71 Eur dydžio skolą pagal 2010 m. kovo 18 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. susitarimą tarp UAB „Bugasta“ ir UAB „VP Holdings“ dėl valdymo paslaugų teikimo, ir 114 300,27 Eur dydžio prievolę išmokėti dividendus pagal 2014 m. sausio 30 d. susitarimą. Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 4 d. susitarimo dėl prievolių įvykdymo terminų pakeitimo ir laidavimo matyti, kad BUAB „Statybų garantas“ neatlygintinai laidavo naujajam kreditoriui UAB „Virdesa“ už minėtas UAB „Bugasta“ prievoles (2018 m. balandžio 4 d. susitarimo 2.1 papunktis, DOK-35808 priedas „Susitarimas Bugasta_SG_Virdesa_SK 2018-04-04“). Teisėjų kolegija pastebi, kad 120 250 Eur dydžio mokėjimas nėra susijęs su šiais teisiniais santykiais, kadangi BUAB „Statybų garantas“, kaip laiduotojo, prievolė atsirado tik 2018 m. balandžio 4 d., tuo tarpu ginčijamas mokėjimas buvo atliktas iki šios datos. Taigi 120 250 Eur suma neturi teisinės reikšmės UAB „Virdesa“ finansinio reikalavimo dydžiui, kuris reiškiamas BUAB „Statybų garantas“ ir UAB „Bugasta“ bankroto bylose.
50. Iš civilinėje byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad BUAB „Bugasta“ ir BUAB „Statybų garantas“ sudarė rangos sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) 21, 23, 25 statybos (tam tikrų darbų atlikimo) (DOK-35805 priedas „Sutartis Bugasta_SG rangos sutartis 2016-12-30“, priedas „Sutartis Bugasta_SG rangos sutartis 2017-01-16“). Butai, esantys pastatuose (duomenys neskelbtini) 21, 23, 25, buvo įregistruoti kaip BUAB „Statybų garantas“ nuosavybė (DOK-35805 priedai „21 NTR išrašai“, „23 NTR išrašai“, „25 NTR išrašai“). Iš notaro patvirtintų pirkimo – pardavimo sutarčių nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) 21, 23, 25, pardavinėjo trys pardavėjai – UAB „Statybų garantas“, UAB „Bugasta“ ir UAB „Virdesa“ (kaip žemės sklypo savininkė) (DOK-35805 priedai „21.1-6 NPPS“, „21.8-12 NPPS“, „21.13-14 NPPS“ ir kt.). Dalis atsiskaitymo lėšų pagal notaro tvirtintas pirkimo – pardavimo sutartis buvo nukreipiamos į pardavėjo nurodytą KU „Mano unija“ vardu atidarytą sąskaitą, dalis buvo pervedama į BUAB „Statybų garantas“ sąskaitą.
51. Iš 2017 m. lapkričio 9 d. susitarimo tarp UAB „Virdesa“, BUAB „Statybų garantas“ ir UAB „Bugasta“ matyti, kad UAB „Virdesa“ sutiko su tuo, kad BUAB „Statybų garantas“ ir UAB „Bugasta“ vystys nekilnojamojo turto statybą UAB „Virdesa“ priklausančiame žemės sklype ir už tai BUAB „Statybų garantas“ ir UAB „Bugasta“ įsipareigojo mokėti UAB „Virdesa“ 15 proc. nuo parduodamo nekilnojamojo turto objekto kainos tol, kol bus visiškai įgyvendintas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), projektas (2017 m. sausio 9 d. susitarimo 2.6 papunktis, DOK-35805 priedas „Susitarimas Bugasta_SG_Virdesa 2017-01-09“). Visi mokėjimai turėjo būti atlikti į UAB „Virdesa“ nurodytą sąskaitą.
52. Iš 2017 m. lapkričio 14 d. susitarimo tarp UAB „Virdesa“, BUAB „Statybų garantas“, UAB „Bugasta“ ir UAB „Saulės kalvos“ matyti, kad nekilnojamojo turto objekto vystymą adresu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo tęsti BUAB „Statybų garantas“, UAB „Bugasta“ ir UAB „Saulės kalvos“, o už kartu su butais parduodamą žemės sklypą buvo įsipareigota sumokėti UAB „Virdesa“ 20 proc. nuo parduodamo nekilnojamojo turto objekto kainos (2017 m. lapkričio 14 d. susitarimo 2.6–2.11 papunkčiai, DOK-35805 priedas „Susitarimas Bugasta_SG_Virdesa_SK 2017-11-14“).
53. UAB „Virdesa“, BUAB „Statybų garantas“, UAB „Bugasta“ ir UAB „Saulės kalvos“ 2018 m. balandžio 5 d. susitarė dėl susitarimo dėl nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimo nutraukimo, kuriame pažymėjo, kad nutraukia 2017 m. lapkričio 14 d. susitarimą dėl nekilnojamojo turto vystymo ir pretenzijų pagal šį susitarimą viena kitai neturi (DOK-35805 priedas „Susitarimas Bugasta_SG_Virdesa_SK 2018-04-05“). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad butai, esantys pastate (duomenys neskelbtini), buvo parduoti 2017 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, o BUAB „Statybų garantas“ jokių mokėjimų tiesiogiai UAB „Virdesa“ neatliko, nors pagal susitarimą šalims buvo prievolė mokėti dalį kainos nuo parduodamo nekilnojamojo turto UAB „Virdesa“ už žemės sklypą, sprendžia, kad, labiau tikėtina aplinkybė, jog ginčo 120 250 Eur mokėjimu, atliktu 2018 m. vasario–kovo mėnesiais, BUAB „Statybų garantas“ ir UAB „Bugasta“ tarpusavyje atsiskaitė ir padengė prievoles UAB „Virdesa“ už nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), vystymą.
54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tvirtinti pareiškėjos 120 250 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymų. Atitinkamai, atmestinas prašymas priteisti palūkanas nuo šios sumos.
Dėl 127 436,36 Eur skolos pagal išankstinius mokėjimus
55. Pareiškėja savo reikalavimą patvirtinti 127 436,36 Eur dydžio finansinį reikalavimą pagal išankstinius mokėjimus grindė tuo, kad mokėjimo nurodymais pervesta 127 436,36 Eur dydžio suma. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą atmetė remdamasis tuo, kad šis įsiskolinimas negali būti tvirtinamas remiantis tik atsakovės nemokumo administratorės sudarytais žiniaraščiais.
56. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad mokėjimo nurodymas atliktas mokėjimo paskirtyje pažymint „avansas 2018.04.16“. Į bylą nėra pateikta 2018 m. balandžio 16 d. sutartis, kurios pagrindu atlikti avansiniai mokėjimai. Nors atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad avansiniai mokėjimai buvo atliekami už faktiškai suteiktas pasalu,gas, tačiau siekdama įrodyti šiuos savo argumentus, neteikia nuorodos į jokius byloje esančius dokumentus, pavyzdžiui, į atliktų darbų aktus ar pan.
57. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą ar rankpinigius tik rangos sutartyje numatytais atvejais (CK 6.655 straipsnis). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013 ir kt.).
58. Kaip jau buvo minėta anksčiau, mokėjimo nurodymo paskirtyse buvo labai aiškiai pažymima, kokiu pagrindu ir pagal kokią prievolę atliekamas mokėjimas. Abi šalys buvo verslininkės, aktyviai vykdžiusios veiklą statybų srityje, sudarinėjusios sandorius ir pan. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad UAB „Bugasta“, 2018 m. balandžio 27 d., 2018 m. gegužės 10 d., 16 d., 17 d., 31 d. ir kitais mokėjimo nurodymais (BUAB „Statybų garantas“ bankroto byla 1 t, b. l. 181-193) sumokėjo atsakovei avansą kaip išankstinį mokėjimą. Neesant byloje duomenų apie atliktus darbus, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Bugasta“ neįgijo teisės reikalauti grąžinti sumokėtą avansą pagal 2018 m. balandžio 16 d. sutartį. Jeigu nurodytos aplinkybės pasikeis (nemokumo administratorius gaus įrodymų, paneigiančių teisėjų kolegijos padarytas išvadas), ši nutartis nebus kliūtis kreiptis į teismą pakartotinai su prašymu finansinį reikalavimą patikslinti.
59. Kaip jau buvo minėta anksčiau, palūkanos pagal CK 6.210 straipsnį gali būti priteisiamos tuomet, kai praleidžiamas terminas įvykdyti piniginę prievolę. Atsakovė atsiliepimuose ir prieštaravimuose dėl pareiškėjos teikiamo apyvartos žiniaraščio buvo pažymėjusi, kad nėra pateikta 2018 m. balandžio 16 d. sutartis, kurios pagrindu buvo vykdomi avansiniai mokėjimai. Atitinkamai, iš jokių byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė praleido terminą avansui grąžinti. Taigi nėra pagrindo tvirtinti 10 658,28 Eur dydžio palūkanų pagal CK 6.210 straipsnį.
Dėl 30 430 Eur už pajaus perkėlimo operaciją
60. Pareiškėja, patikslinusi savo reikalavimą, taip pat prašė patvirtinti 30 430 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2017 metų žiniaraštyje mažinant skolininko UAB „Statybų garantas“ skolą 30 430 Eur dydžiu nurodyta pajaus perkėlimo operacija, tačiau nei viena iš šalių neturi pajaus perkėlimo operaciją patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą atmetė motyvuodamas, kad žiniaraštis nėra patikimas ir negali būti pagrindas tvirtinti finansinį reikalavimą.
61. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad 2021 m. birželio 29 d. UAB „Bugasta“ nemokumo administratorė kreditoriams pateikė informaciją apie likvidavimo procedūrą ir nurodė, kad į bendrovės UAB „Bugasta“ apskaitą įtrauktas turtas – pinigų ekvivalentai (pajai kredito unijose), iš kurių vienas yra 30 430 Eur dydžio pajus, perimtas iš BUAB „Statybų garantas“. Tačiau sutiktina su pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma aplinkybe, kad atsakovė duomenis pateikė neišsamius, kadangi tame pačiame pranešime nemokumo administratorė pažymėjo, jog, gavus duomenis iš KU „Mano unija“, paaiškėjo, kad UAB „Bugasta“ nebuvo įregistravusi nuosavybės į 30 430 Eur dydžio pajų. Taigi pajus liko (turėjo likti) BUAB „Statybų garantas“ nuosavybe.
62. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „GARANTAS“ 2018 m. sausio 23 d. pervedė 29 380 Eur lėšas į BUAB „Statybų garantas“ sąskaitą ir mokėjimo paskirtyje nurodė „PAJUSS00217153/17 2017.12.27 29380.00“ (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 4 t, b. l. 3, DOK-20053 Priedas Nr. 3). Taigi UAB „Bugasta“ atsiskaitė su BUAB „Statybų garantas“ už 2017 m. gruodžio 27 d. BUAB „Statybų garantas“ lėšomis suformuotą pajų KU „Mano unija“, tačiau, kaip matyti iš KU „Mano unija“ pateiktos informacijos, nuosavybė UAB „Bugasta“ neperėjo (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 7 t, b. l. 18, DOK-13487 Priedas „BUAB Bugasta del 30430 Eur pajinio įnašo“). Atitinkamai, tai reiškia, kad BUAB „Bugasta“ turi reikalavimo teisę į 29 380 Eur lėšas, sumokėtas už pajų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
63. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad ginčo šalys buvo susijusios, kadangi buvo valdomos tų pačių akcininkų (BUAB „Statybų garantas“ bankroto bylos 1 t, b. l. 168), ir jas siejo įvairūs teisiniai santykiai, kurie tęsėsi ilgą laiką, todėl svarbus yra ne tik pavienių ūkinių operacijų, tačiau ir bendros įmonių finansinės apskaitos vertinimas, siekiant nuspręsti dėl šalis siejančių tarpusavio įsipareigojimų. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovės nemokumo administratorei nėra perduoti BUAB „Statybų garantas“ finansinės apskaitos dokumentai, todėl atsakovės gynyba yra ribota. Visgi nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių nevyko atsiskaitymai grynaisiais pinigais, o nemokumo administratorė gali gauti visus BUAB „Statybų garantas“ banko sąskaitų išrašus. Be to, iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad BUAB „Statybų garantas“ nemokumo administratorei buvo suteikta galimybė atlikti dokumentų fotofiksaciją ir ji ja pasinaudojo vykdama pas UAB „Bugasta“ nemokumo administratorę ir susipažindama su finansinės apskaitos dokumentais. Taigi BUAB „Statybų garantas“ turėjo teisines ir faktines galimybes rinkti įrodymus ir juos teikti teismui.
64. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant ginčo šalis siejusių įvairiapusių ir ilgalaikių teisinių santykių, šalys savo apskaitoje labai aiškiai apibrėžė visas vykdomas ūkines operacijas ir jų apimtį, paskirtį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu byloje esančių ir civilinėje byloje įvertintų duomenų pakanka tam tikriems pareiškėjos finansiniams reikalavimams pagrįsti.
65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl nepagrįstai prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atmetė visa apimtimi, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį, remiantis atskirojo skundo argumentais, yra pagrindas pakeisti.
66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto procese siekiama kuo didesne apimtimi ir kuo greičiau patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, yra privaloma ir sukelia reikšmingas teisines pasekmes, kadangi ja yra patvirtinamas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis, kuris vėliau tenkinamas iš sukaupto skolininko turto bankroto procese. Atitinkamai tokia nutartis yra reikšminga ir visų kitų skolininko kreditorių interesams, kadangi nuo ja patvirtintino kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio priklauso ir kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis. Tačiau praktikoje susiklosto situacijos, kai teismo nutartimi patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas (jo dydis) turi būti peržiūrimas iš naujo.
67. Nors JANĮ (41–42 straipsniai) nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1731-407/2020). Kadangi šiuo atveju atsakovės nemokumo administratorei nebuvo perduoti BUAB „Statybų garantas“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tai bus pakankama ir objektyvi priežastis finansiniam reikalavimui patikslinti.
68. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad yra pagrindas patvirtinti pareiškėjos UAB „Bugasta“ 92 566,68 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš VMI mokestinės nepriemokos perėmimo, 116 725,46 Eur dydžio finansinį reikalavimą pagal Trišalį 2017 m. gruodžio 27 d. susitarimą ir 10 512,57 Eur dydžio palūkanas, 127 436,36 Eur skolą pagal avansinius mokėjimus bei 29 380 Eur lėšas, sumokėtas už pajų, kurio nuosavybė BUAB „Bugasta“ neperėjo, iš viso 376 621,07. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja bendrą savo finansinį reikalavimą mažina 4 768,32 Eur suma, kadangi BUAB „Statybų garantas“ atliko mokėjimą notarui pagal UAB „Bugasta“ prašymą, todėl bendra tvirtintina UAB „Bugasta“ finansinio reikalavimo suma yra 371 852,75 Eur.
69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
70. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija pritaria šalių procesiniuose dokumentuose nurodytiems argumentams, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, reikšminga yra tai, jog civilinė byla yra didelės apimties, teismo posėdžiai bendrai truko apie 10 val., pareikšti penki iš esmės savarankiški reikalavimai skirtingais pagrindais. Nepaisant to, kad klausimas išspręstas nutartimi ir buvo pateiktas atskirasis skundas, tačiau savo procesine prigimtimi tai atitiko civilinės bylos nagrinėjimą ir teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į materialinį teisinį reikalavimą.
71. Pareiškėja buvo pateikusi prašymą patvirtinti 534 636,49 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas šį prašymą tenkinti iš dalies ir patvirtinti 371 852,75 Eur dydžio BUAB „Bugasta“ finansinį reikalavimą BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje. Taigi, laikytina, kad buvo patenkinta 70 proc. pareiškėjos reikalavimo.
72. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė BUAB „Statybų garantas“ patyrė 3 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas buvo tenkintas iš dalies, atsakovei priteistina 1 100 Eur (3 700 Eur × 0,30) bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
73. Ieškovė 2021 m. kovo 1 d. rašte dėl reikalavimų sukonkretinimo nurodė, kad jau yra patyrusi 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vėliau teikė informaciją, kad apmokėjo už teisines paslaugas 315 Eur ir 180 Eur pagal 2021 m. kovo 19 d. ir 2021 m. kovo 21 d. sąskaitas faktūras, taip pat 270 Eur pagal 2021 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą, taigi iš viso patyrė 2 965 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas buvo tenkintas iš dalies, pareiškėjai priteistina 2 075,50 Eur (2 965 Eur × 0,70) bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
74. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo patenkinta 70 proc. pareiškėjos reikalavimo. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 1 944,47 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas buvo tenkintas iš dalies, atsakovei priteistina 583 Eur (1 944,47 Eur × 0,30) bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 1 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas buvo tenkintas iš dalies, pareiškėjai priteistina 910 Eur (1 300 Eur × 0,70) bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
75. Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, summa summarum pareiškėjai BUAB „Bugasta“ iš atsakovės BUAB „Statybų garantas“ turi būti atlygintos 945,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 327 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį pakeisti.
BUAB „Bugasta“ pareiškimą tenkinti iš dalies ir patvirtinti 371 852,75 Eur Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 75 euro centų) dydžio BUAB „Bugasta“ finansinį reikalavimą BUAB „Statybų garantas“ bankroto byloje.
Priteisti pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bugasta“ (juridinio asmens kodas 120017944) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ (juridinio asmens kodas 122059785) 945,50 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bugasta“ (juridinio asmens kodas 120017944) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantas“ (juridinio asmens kodas 122059785) 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Jūratė Varanauskaitė
Vigintas Višinskis