Civilinė byla Nr. e2-982-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01207-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.7.1;

3.3.2.6.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sorita“ pripažinta likviduojama dėl bankroto,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1232-430/2025 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sorita“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. G. (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d.

2.       Nemokumo administratorius 2025 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą teismui, prašydamas pripažinti bankrutuojančią UAB (toliau – BUAB) „Sorita“ (toliau – ir bendrovė) bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; leisti sudaryti sandorius susijusius su BUAB „Sorita“ veiklos nutraukimu ir juridinio asmens turto pardavimu. Kadangi praėjo trys mėnesiai nuo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties patvirtinti BUAB „Sorita“ kreditorių sąrašą, prašymų nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį negauta, todėl, nemokumo administratoriaus teigimu, BUAB „Sorita“ likviduotina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi BUAB „Sorita“ nemokumo administratoriaus V. G. prašymą tenkino iš dalies: likvidavo BUAB „Sorita“; įmonės likvidatoriaus funkciją pavedė atlikti nemokumo administratoriui; nustatė, kad lieka galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi patikslinti BUAB „Sorita“ finansiniai reikalavimai; kitą prašymo dalį atmetė; įpareigojo nemokumo administratorių ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius raštu informuoti teismą apie bendrovės likvidavimo procese atliktus veiksmus.

4.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašas, nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 3 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad BUAB „Sorita“ taikytina likvidavimo procedūra.

5.       Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius neprašė patikslinti kreditorių sąrašo, todėl paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi patikslintą kreditorių sąrašą.

6.       Teismas nurodė, kad nemokumo administratorius prašė leisti sudaryti sandorius, susijusius su BUAB „Sorita“ veiklos nutraukimu, tačiau teismas pažymėjo, jog tokia teisė numatyta tiesiogiai įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 84 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

7.       Nemokumo administratorius taip pat prašė leisti sudaryti sandorius, susijusius su juridinio asmens turto pardavimu, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad toks prašymas formuluojamas pakankamai abstrakčiai, nenurodant konkrečių sandorių, kuriuos prašoma leisti sudaryti ar toliau vykdyti, tokio pobūdžio leidimo suteikimu nebeliktų jokios bendrovės sudaromų sandorių kontrolės. Kita vertus teismas pažymėjo, kad juridinio asmens turto pardavimo klausimai priskiriami kreditorių susirinkimo kompetencijai (JANĮ 86 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teismas šią nemokumo administratoriaus prašymo dalį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Kreditorė UAB „Linsana“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025  m. rugsėjo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BUAB „Sorita“ nemokumo administratoriaus prašymą pripažinti BUAB „Sorita“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-814-934/2025 paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas antrosios eilės kreditorės BUAB „Kardos“ 2 248 219 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Sorita“ bankroto byloje. Taigi, tik 2025 m. rugsėjo 9 d. buvo patvirtintas BUAB „Kardos“ finansinis reikalavimas, kuris sudaro daugiau nei 50 proc. visų bendrovės finansinių reikalavimų. Teismas klaidingai konstatavo, kad bendrovės kreditorių sąrašas patvirtintas 2025 m. birželio mėnesį. Be to, teismuose vis dar nagrinėjamas kreditoriaus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinis reikalavimas. Dėl nurodytų priežasčių bendrovės likvidavimo procedūra negalėjo būti atliekama, nes nėra JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos termino. Bendrovės likvidavimo pradžios klausimas teisme galėtų būti sprendžiamas ne anksčiau kaip 2025 m. gruodžio 9 d. Kadangi teismas, nesilaikydamas JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino, sprendė bendrovės likvidavimo klausimą, skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

8.2.                      Nemokumo administratorius, 2025 m. rugsėjo 24 d. įvykus bendrovės kreditorių susirinkimui, iškart pateikė teismui prašymą dėl bendrovės likvidavimo, nepaisant to, kad kreditorių susirinkimo protokolas dar nebuvo surašytas ir nepateiktas kreditoriams. Nesuėjus terminui apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, nepateikus kreditorių susirinkimo protokolo kreditoriams, nemokumo administratorius pateikė prašymą dėl bendrovės likvidavimo teismui, kuris per dvi dienas priėmė nutartį likviduoti bendrovę.

8.3.                      Teismas nepranešė apie bendrovės likvidavimo klausimo nagrinėjimą kreditoriams, nesudarė sąlygų jiems pateikti atsiliepimus. Teismas skubotai tokį svarbų bendrovei klausimą išsprendė neišklausęs byloje dalyvaujančių asmenų, neinformavęs jų apie teismo posėdį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsniu, tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

8.4.                      Pagal JANĮ 83 straipsnio 4 dalį teismas, priimdamas nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti. Šiuo atveju teismas tokių duomenų nenurodė, o tai tik patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą.

9.       Atsakovės BUAB „Sorita“ nemokumo administratorius V. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti kreditorės UAB „Linsana“ atskirojo skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Bendrovės kreditorių sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. birželio 3 d. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis – 2025 m. gegužės 15 d., 2025 m. birželio 20 d., 2025 m. liepos 16 d. – bendrovės kreditorių sąrašas buvo patikslintas, o ne patvirtintas, todėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra suėjęs.

9.2.                      Pagal JANĮ 83 straipsnio 3 dalį teismas gali priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nepraėjus trims mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. 2025 m. rugsėjo 24 d. įvykęs bendrovės kreditorių susirinkimas nutarė taikos sutarties su BUAB „Sorita“ nesudaryti ir įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi bendrovės likvidavimo procedūra galėjo būti atliekama pagal JANĮ 83 straipsnio 1 dalį ir pagal to paties straipsnio 3 dalį.

9.3.                      Priešingai nei teigia apeliantė, 2025 m. rugsėjo 24 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas yra pasirašytas ir pateiktas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2025 m. rugsėjo 24 d. kartu su prašymu likviduoti bendrovę. Šis kreditorių susirinkimo protokolas kreditoriams buvo pateiktas per Nemokumo procesų informacinį portalą (JANĮ 32 straipsnio 3 dalis). Bendrovė prie atsiliepimo prideda išrašą iš minėto portalo, iš kurio matyti, kad bendrovės kreditoriams buvo tinkamai išsiųstas 2025 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo protokolas ir jie buvo tinkamai supažindinti su šiuo protokolu.

9.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas faktinėmis aplinkybėmis panašioje 2024 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-157-467/2024 pasisakė, kad įstatymai nenumato teismui pareigos apie tokio pobūdžio prašymus ir jų nagrinėjimą pranešti kreditoriams individualiai, juolab kad JANĮ 83 straipsnio normos įpareigoja teismą priimti nutartį dėl juridinio asmens pripažinimo likviduojamu dėl bankroto ir nesant nemokumo administratoriaus prašymo.

9.5.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-157-467/2024 pasisakė, kad JANĮ 83 straipsnio 4 dalyje įvardytų sandorių, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti, klausimo išsprendimas paprastai aktualus tuomet, kai jie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo (JANĮ 84 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Šiuo atveju iš į bylą pateikto protokolo matyti, kad klausimas dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo kreditorių susirinkime sprendžiamas nebuvo, o iš bylos medžiagos nematyti, jog bendrovė dar iki bankroto bylos iškėlimo būtų aktyviai tokią veiklą vykdžiusi.

9.6.                      Teismas nurodė, kad lieka galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi patikslinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, o dėl sandorių, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti, teismas pasisakė motyvuojamoje nutarties dalyje.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų ir naujo įrodymo priėmimo

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

12.       Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Sorita“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Bendrovė su atsiliepimu į kreditorės atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Nemokumo procesų informacinio portalo išrašą. Bendrovės teigimu, iš jo matyti, kad kreditoriams buvo tinkamai išsiųstas 2025 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo protokolas, todėl bendrovės kreditoriai buvo tinkamai supažindinti su 2025 m. rugsėjo 24 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolu.

14.       CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės pateiktas rašytinis įrodymas yra reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui – nustatant, ar kreditoriai tinkamai buvo supažindinti su 2025 m. rugsėjo 24 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolu. Teikiamas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi šalys su pateiktu nauju įrodymu yra susipažinusios, šalių piktnaudžiavimo vėlesnio įrodymų pateikimo aspektu įžvelgti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

16.       Pagal JANĮ 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, aiškindamas analogiškas iki JANĮ galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, yra nurodęs, kad bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą arba likviduojant juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl tokio pobūdžio bylose teismas privalo būti aktyvus, veikti pagal ĮBĮ reikalavimus ir užtikrinti, kad bankroto procedūros nebūtų vilkinamos, o kartais net nelaukiant kreditorių ar bankroto administratoriaus iniciatyvos vykdyti procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-260-407/2017).

17.       JANĮ

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi BUAB „Sorita“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. G., nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslintas. Nemokumo administratorius prašymą bendrovę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismui pateikė 2025 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. priėmė skundžiamą nutartį – pripažino bendrovę likviduojama dėl bankroto.

19.       Taip pat nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuris nutarė taikos sutarties su BUAB „Sorita“ nesudaryti ir įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Sorita“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šis kreditorių susirinkimo protokolas kreditoriams pateiktas per Nemokumo procesų informacinį portalą (JANĮ 32 straipsnio 3 dalis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad, priimat skundžiamą nutartį, egzistavo visos JANĮ 83 straipsnio 1 dalies sąlygos, kurioms esant juridinis asmuo teismo nutartimi pripažįstamas likviduojamu dėl bankroto. Nurodytu laikotarpiu teismui nebuvo pateiktas nemokumo administratoriaus prašymas nutraukti bendrovės bankroto bylą ir iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, buvo suėjęs JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį nemokumo administratorius gali atlikti JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, t. y. bendrovės kreditorių sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. birželio 3 d. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis (2025 m. gegužės 15 d., 2025 m. birželio 20 d., 2025 m. liepos 16 d.) bendrovės kreditorių sąrašas buvo patikslintas, o ne patvirtintas (kaip nurodo apeliantė), todėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra suėjęs.  

21.       Apeliantės argumentai, kad teismuose vis dar nagrinėjamas kito kreditoriaus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinis reikalavimas, dėl kurio galbūt atsirastų pagrindas patikslinti bendrovės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

22.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ, kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas taip pat yra galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi, kilus poreikiui tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje suformuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021 12 punktas; 2024 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-92-881/2024 22 punktas). Taigi bendrovės finansiniai reikalavimai, gali būti tikslinami ir po nutarties pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, o tai, kad visų finansinių reikalavimų suma bendrovei turėtų padidėti išnagrinėjus vieną ar kitą konkrečią civilinę bylą, šiame etape nėra reikšminga. 

23.       Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priešingai nei anksčiau galiojusio ĮBĮ atveju (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis), JANĮ nenustato draudimo svarstyti ir teismui tvirtinti taikos sutartį net ir priėmus nutartį pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, todėl bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, o minėtos teismo nutarties priėmimas nesudaro kliūčių taikos sutarties projektą teikti pirmosios instancijos teismui patvirtinti ir bylą nutraukti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1702-553/2020). 

24.       Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantė nepagrindė, jog būtent ji turėtų lemiamą reikšmę (įtaką) kreditorių susirinkimuose balsuojant (priimant sprendimus) ar yra susijusi su JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto (ne)egzistavimu ar jas keistų. Kitaip tariant, apeliantė nepagrindė, kad ji turi pagrindą nulemti, jog su bendrove galėtų būti sudaryta taikos sutartis ar atsirastų pagrindas bankroto bylą nutraukti bei bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą.

25.       Kadangi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bendrovės bankroto bylą, nėra pateiktas prašymas patvirtinti taikos sutartį (duomenų, kad būtų rengiamas toks projektas ar bent jau vyktų derybos taip pat nepateikta), egzistuoja JANĮ 83 straipsnio 1 dalis sąlygos, atsižvelgiant į bankroto procesui keliamą tikslą kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras bei esant galimybei patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus ir (ar) patvirtinti taikos sutartį teisme vėlesnėse bankroto proceso stadijose, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

26.       Apeliantė skunde nurodo, kad nemokumo administratorius iš karto po 2025 m. rugsėjo 24 d. įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo pateikė teismui prašymą dėl bendrovės likvidavimo, nepaisant to, jog kreditorių susirinkimo protokolas dar nei buvo surašytas, nei pateiktas kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės argumentais, pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantė, 2025 m. rugsėjo 24 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas yra pasirašytas ir pateiktas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2025 m. rugsėjo 24 d. kartu su prašymu likviduoti bendrovę. Šis kreditorių susirinkimo protokolas kreditoriams pateiktas per Nemokumo procesų informacinį portalą. Be to, bendrovės nemokumo administratorius kartu su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad kreditoriams buvo tinkamai išsiųstas 2025 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo protokolas, todėl bendrovės kreditoriai buvo tinkamai supažindinti su 2025 m. rugsėjo 24 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimais.

27.       Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės argumentai, kad jai (ir kitiems kreditoriams) nebuvo pranešta apie nemokumo administratoriaus prašymą pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto ir jo nagrinėjimo datą, todėl apeliantė (ir kiti kreditoriai) neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonę (pateikti atsiliepimus) dėl nemokumo administratoriaus prašymo teisme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymai nenumato teismui pareigos apie tokio pobūdžio prašymus ir jų nagrinėjimą pranešti kreditoriams individualiai, juolab kad JANĮ 83 straipsnio normos įpareigoja teismą priimti nutartį dėl juridinio asmens pripažinimo likviduojamu dėl bankroto ir nesant nemokumo administratorės prašymo. Tokiai nutarčiai priimti pakanka, kad būtų JANĮ 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos: 1) nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 2) per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį; 3) teismas per šį laikotarpį nebuvo gavęs nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo motyvuoto prašymo pratęsti terminą nutarčiai dėl juridinio asmens pripažinimo bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto vieną kartą ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Taigi, apeliantė šiuo atveju yra neteisi ir apeliacinės instancijos teismas absoliutaus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindo neįžvelgia.

28.       Apeliantė iš esmės teisingai nurodo, kad pagal JANĮ 83 straipsnio 4 dalį pirmosios instancijos teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti, tačiau neteisingai vertina, jog skundžiamoje nutartyje minėti duomenys nenurodyti.

29.       JANĮ 83 straipsnio 4 dalyje įvardytų sandorių, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti, klausimo išsprendimas paprastai aktualus tuomet, kai jie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo (JANĮ 84 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Nagrinėjamu atveju iš 2025 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad klausimas dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo kreditorių susirinkime sprendžiamas nebuvo, o iš civilinės bylos Nr. eB2-1232-430/2025 medžiagos nematyti, jog bendrovė dar iki bankroto bylos iškėlimo būtų aktyviai tokią veiklą vykdžiusi. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nemokumo administratoriaus prašymą leisti sudaryti sandorius, susijusius su bankrutuojančios UAB „Sorita“ veiklos nutraukimu, ir sandorius, susijusius su juridinio asmens turto pardavimu, išsprendė pagal JANĮ 83 straipsnio 4 dalį pirmosios instancijos teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nustatytus įpareigojimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nemokumo administratoriaus prašymas negali būti patenkintas (apeliantė motyvų dėl netenkinimo nepateikė) nereiškia, jog skundžiamoje nutartyje minėti duomenys nenurodyti.

30.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nenurodė JANĮ 83 straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad lieka galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartimi patikslinti bendrovės finansiniai reikalavimai, o dėl sandorių, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti, pirmosios instancijos teismas pasisakė motyvuojamoje nutarties dalyje.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, įtvirtinančias nutarties dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto priėmimo sąlygas, atskirojo skundo argumentai to nepaneigia, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

32.       Pagal atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatą, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, o bendrovę atstovaujantis nemokumo administratorius nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jas patvirtinančių įrodymų, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                 Alma Urbanavičienė