Administracinė byla Nr. eAS-239-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00444-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) Regionų administraciniam teismui pateikė prašymą, prašydamas priimti papildomą sprendimą dėl 8 076,75 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas) pagal pareiškėjo 2024 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas nurodė, kad

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Atsakovas pažymėjo, jog nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pats būdamas viešojo administravimo subjektu, turi pagrįsti, jog jo vidiniai administravimo pajėgumai buvo nepakankami tinkamam atstovavimui, o prašyme minėtos aplinkybės nenurodytos. Paaiškino, kad pareiškėjo administracinėje struktūroje veikia Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius. Pagal Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. A2-199 (toliau – ir Nuostatai), 12.3 punktą, minėtas skyrius atstovauja Šilutės rajono savivaldybei bei Administracijai teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose, rengia ieškinius, atsiliepimus, apeliacinius, kasacinius skundus ir kitus procesinius dokumentus. Tvirtino, jog pareiškėjas pats disponuoja administraciniais resursais bylai vesti.

Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo 2024 m. vasario 5 d. atstovavimo sutartį (pareiškėjo 2024 m. vasario 8 d. skundo priedas Nr. 22), kurioje nėra nurodyta paslaugų kaina, už ką susitarta sumokėti, t. y. ar už procesinį veiksmą (skundo parengimą ir pateikimą), ar valandinį teisinį paslaugų įkainį.

Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014, 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, atsakovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.758 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis atlygintinė, įgaliotinio atlyginimo dydį nustato pavedimo sutartis ar įstatymas. Jeigu atlyginimo dydis nei sutartyje, nei įstatyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į papročius, rinkos kainas, suteiktų paslaugų pobūdį ir trukmę, atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų profesinių susivienijimų rekomendacijas ir kitas aplinkybes. Atsakovas teigė, kad neaišku, kuo remiantis (papročiais / rinkos kainomis ar kt.) pareiškėjas atstovui sumokėjo būtent prašyme nurodytą pinigų sumą. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kiek laiko buvo teikiamos teisinės paslaugos, už ką buvo sutarta sumokėti, t. y. už procesinį veiksmą ar valandinį įkainį, todėl, atsakovo nuomone, jis neturi galimybių įvertinti, ar pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintus reikalavimus ir pateikti išsamius atsikirtimus.

Atsakovas akcentavo, jog teismas jo sprendimą panaikino ne dėl skunde nurodytų argumentų. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu jis dalyvauja penkiuose teismo procesuose dėl analogiškų sprendimų panaikinimo, kuriuose atstovauja tas pats advokatas ir sprendimus ginčija tais pačiais argumentais, t. y. į visas bylas pateikti analogiški skundai (administracinės bylos Nr. eI3-6496-428/2024; eI3-8719-952/2024; eI3-1499-596/2024 bei eI3-1536-595/2024), todėl, atsakovui prašoma priteisti suma atrodo neproporcingai didelė.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą netenkino.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašė panaikinti atsakovo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 2024/2-396 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad 8 076,75 Eur (5 898,75 Eur + 2 178,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos yra išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, susijusias su skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimu. Pareiškėjo pateiktoje 2024 m. vasario 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija BER Nr. 2010644 nurodyti 5 898,75 Eur išlaidų už teisines paslaugas pagal sąskaitą Nr. SRSAD – 62240 pareiškėjo sumokėtos 2024 m. kovo 7 d., o 2024 m. spalio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija BER Nr. 2011249 nurodyti 2 178 Eur išlaidų už teisines paslaugas pagal sąskaitą Nr. SRSAD – 64173, pareiškėjo sumokėtos 2024 m. spalio 31 d. Regionų administracinio teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, atsakovo Sprendimą panaikino kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad iš viešai internete prieinamos informacijos matyti, jog Administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A2-106 buvo patvirtinta Administracijos struktūra, kurioje nurodytas Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius bei Viešųjų pirkimų skyrius. Nurodė, kad byloje skundžiamas ir panaikintas Sprendimas buvo susijęs su šalių 2019 m. balandžio 4 d. pasirašytos projekto „Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo kompleksinis sutvarkymas“, projekto kodas Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-31-0006 (toliau – ir Projektas), sutarties Nr. 2019/2-2201 (toliau – ir Projekto sutarties) įgyvendinimu. Teismas akcentavo, jog Administracija 2018 m. rugsėjo 28 d. paraiškoje nurodė, kad Projektas įtrauktas į tris strateginius regiono ir savivaldos lygmens dokumentus, jo valdymui bus sudaryta Projekto valdymo komanda, kuriai bus priskirti Administracijos darbuotojai, turintys patirties, susijusios su projektų valdymu, statybos veiklomis ir kt. sritimis, be kita ko, ir viešųjų pirkimų specialistai. Taip pat pažymėta, kad pirkimus vykdys ir sutartis įgyvendins patyrę viešųjų pirkimų specialistai, statybos inžinieriai, kurie, priimdami sprendimus, konsultuosis su atsakingomis institucijomis, tikėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimų bus išvengta ir nebus taikomos finansinės sankcijos.

Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, ginčas susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jis atlieka viešąjį administravimą, o Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, kuriame dirba 7 asmenys, pagal Nuostatų 12.3 punktą, viena iš funkcijų yra atstovauti Šilutės rajono savivaldybę bei Administraciją teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose, rengti ieškinius, atsiliepimus, apeliacinius, kasacinius skundus ir kitus procesinius dokumentus; įsiteisėjusius teismų sprendimus perduoti vykdyti kitiems administracijos padaliniams pagal jų kompetenciją. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neteigė, jog jo turimų resursų nepakako šiuo atveju jam atstovauti teisme, rengti procesinius dokumentus ar kad klausimai pareiškėjui buvo nauji ir reikalaujantys specialių žinių, dėl kurių buvo būtina naudotis advokato paslaugomis.

Teismas sprendė, jog pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad jo vidiniai resursai buvo nepakankami ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas, t. y. advokato dalyvavimas, sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės interesus teisme. Pareiškėjas turi organizuoti Administracijos darbą taip, jog būtų užtikrintas jo atstovavimas teisme ir būtų išvengta perteklinio atstovavimo ir išlaidavimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo reikiamą kompetenciją ir specialių žinių turinčius teisininkus, ir jam šiuo atveju nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis, todėl prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su advokato paslaugomis, laikė nepagrįstu ir jo netenkino.

Taip pat teismas akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo 2024 m. vasario 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija BER Nr. 2010644 nurodyti 5 898,75 Eur išlaidų už teisines paslaugas pagal sąskaitą Nr. SRSAD – 62240 ir 2024 m. spalio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija BER Nr. 2011249 nurodyti 2 178 Eur išlaidų už teisines paslaugas pagal sąskaitą Nr. SRSAD – 64173 buvo patirtos būtent šioje administracinėje byloje, be to, nėra galimybės įvertinti išlaidų pobūdžio, nes sąskaita Nr. SRSAD – 62240 ir sąskaita Nr. SRSAD – 64173 į bylą nepateiktos, todėl teismas vertino, jog nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmetė.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį bei pareiškėjo 2024 m. lapkričio 14 d. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo išnagrinėti iš esmės ir jį tenkinti.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias aplinkybes ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo 2024 m. lapkričio 14 d. prašymo, konstatuodamas, jog pareiškėjas neįrodė vidinių resursų nepakankamumo, poreikio pasitelkti profesionalų teisinį atstovavimą ir nepateikė duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. eI3-6807-811/2024 (toliau – ir administracinė byla).

Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, teigia, kad neprivalėjo teismui įrodyti, jog jo vidiniai resursai buvo nepakankami ir pagrįsti profesionalaus teisinio atstovavimo poreikį, kadangi pareiškėjas turi teisę, o ne pareigą, savo interesus teisme ginti pasitelkdamas vidinius resursus. Tvirtina, kad akivaizdu, jog administracinėje byloje buvo sprendžiami netipiniai ir pareiškėjo kasdienėje veikloje retai pasitaikantys teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl, pareiškėjo nuomone, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Pareiškėjo vertinimu, jis turėjo pagrįstą poreikį administracinėje byloje pasitelkti profesionalų teisinį atstovavimą dėl vidinių resursų nepakankamumo, bylos pobūdžio ir kompleksiškumo.

Pareiškėjas paaiškina, kodėl administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, ir akcentuoja, jog už bylos nagrinėjimą ir su viešaisiais pirkimais susijusį ginčą yra atsakingas pareiškėjo Viešųjų pirkimų skyrius, kuris tiek Projekto įgyvendinimo metu, tiek administracinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo nei vieno teisininko. Pažymi, kad pareiškėjo Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus specialistai jį atstovauja tik bendro pobūdžio civilinėse ir administracinėse bylose, kurios nėra susijusios su Europos Sąjungos projektų įgyvendinimu. Pareiškėjas tvirtina, jog būtent dėl administracinėje byloje nagrinėto ginčo pobūdžio – Europos Sąjungos projektų įgyvendinimo – jis, siekdamas tinkamo interesų gynimo, nesirinko vidinių teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus specialistų paslaugų ir kreipėsi į profesionalų teisinį atstovavimą teikiančius specialistus.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis nebuvo pajėgus ginti savo interesus administracinėje byloje, skundžiant atsakovo priimtą Sprendimą – mažinti pareiškėjo vykdyto projekto finansavimą, kadangi administracinėje byloje buvo sprendžiami netipiniai ir pareiškėjo veiklai nekasdieniai teisiniai klausimai, susiję su poįstatyminių teisės aktų galiojimu laike, force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybių analize ir taikymu. Teigia, kad ginčo sudėtingumą ir išskirtinumą atskleidžia tai, jog dėl teisės akto nuostatos, kurios pagrindu buvo sumažintas pareiškėjo vykdyto projekto finansavimas, buvo pradėta ir Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme išnagrinėta norminė byla Nr. eI-8-822/2024.

Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos administracinėje byloje, kadangi kartu su 2024 m. lapkričio 14 d. prašymu pareiškėjas pateikė duomenis, konkrečiai nurodančius, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, už kokias sumas ir kokioje administracinėje byloje.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis dėl objektyvių priežasčių, t. y. vidinių resursų nepakankamumo, kilusio ginčo pobūdžio ir administracinės bylos kompleksiškumo, pagrįstai pasitelkė profesionalų teisinį atstovavimą teikiančius specialistus – advokatų kontorą Glimstedt Bernotas ir partneriai.

Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų, patvirtinančių dokumentų turinį, akcentuodamas 2024 m. lapkričio 14 d. prašyme ir jo prieduose pateiktus duomenis, pareiškėjas teigia, kad pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, t. y. advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai vyr. buhalterės pažymą, kurioje nurodytos konkrečios sumos, kurias pareiškėjas sumokėjo advokatų kontorai už suteiktas teisines paslaugas administracinėje byloje, nurodyti sąskaitų numeriai, pareiškėjo mokėjimo atlikimo data, pateiktas patvirtinimas, jog pareiškėjas už minėtoje administracinėje byloje suteiktas paslaugas atsiskaitė, bei pridėti šią informaciją pagrindžiantys dokumentai , t. y. dvi sąskaitos ir du patvirtinimai apie lėšų įskaitymą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis pateikė visus reikiamus dokumentus, kuriais vadovaudamasis teismas turėjo objektyvią galimybę patikrinti pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų (8 076,00 Eur išlaidų už skundo, prašymo stabdyti administracinę bylą ir rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui) pagrįstumą ir išsamumą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo 2024 m. lapkričio 14 d. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas tvirtina, jog nesutinka, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos pareiškėjui, nes tai prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas teigia, jog pareiškėjas, siekdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pats būdamas viešojo administravimo subjektu turi pagrįsti, kad jo vidiniai administravimo pajėgumai buvo nepakankami tinkamam atstovavimui.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, jog už administracinėje byloje nagrinėjamą su viešaisiais pirkimais susijusį ginčą yra atsakingas pareiškėjo Viešųjų pirkimų skyrius, kuris tiek Projekto įgyvendinimo metu, tiek administracinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo nei vieno teisininko, yra nesuprantamas, nes byloje nagrinėjami klausimai nesusiję su viešųjų pirkimų teise. Paaiškina, kad pareiškėjas byloje ginčija atsakovo Sprendimą, kuriuo pareiškėjui pritaikyta bauda už vėlavimą įgyvendinti projekto veiklas, t. y. už Projekto sutarties reikalavimų nesilaikymą.

Atsakovas tvirtina, jog iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad pareiškėjas 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu teikė 51 paraišką dėl Europos Sąjungos finansavimo jo planuojamiems įgyvendinti projektams. Iš viso prašoma suma projektų įgyvendinimui minėtu laikotarpiu sudarė 42,75 mln. Eur. Atsakovo nuomone, tai yra itin didelė suma pareiškėjui, nes 2015 m. jo biudžetas buvo apie 35 mln. Eur. Todėl atsakovas kategoriškai nesutinka su pareiškėjo teiginiais, neva Europos Sąjungos projektų įgyvendinimo teisinių klausimų sprendimas nėra tipinė pareiškėjo veikla. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu atsakovo Sprendimą panaikino dėl neaiškaus vėlavimo procentinės dalies apskaičiavimo bei neaiškumų, kad nebuvo įvertintos vėlavimo aplinkybės, t. y. atsakovo Sprendimas panaikintas dėl neatitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Pakartodamas aplinkybes, susijusias su Administracijos struktūra, Nuostatų 12.3. punktu, atsakovas tvirtina, jog pareiškėjas pats disponuoja administraciniais resursais bylai vesti, todėl, jo nuomone, bylinėjimosi išlaidų priteisimas prieštarautų nuosekliai formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundą galėjo parengti pareiškėjo darbuotojai, kurie patys rengia / derina individualius administracinius aktus savo kasdienėje praktikoje, dėl to puikiai išmano VAĮ reikalavimus, kuriuos turi atitikti individualus administracinis aktas.

Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino ne dėl skunde nurodytų argumentų. Pažymi, jog šiuo metu dalyvauja penkiuose teismo procesuose dėl analogiškų sprendimų panaikinimo, o visose bylose atstovauja tas pats advokatas ir sprendimus ginčija tais pačiais argumentais, t. y. į visas bylas pateikti analogiški skundai (administracinės bylos Nr. eI3-6496-428/2024; eI3-8719-952/2024; eI3-1499-596/2024 bei eI3-1536-595/2024), todėl, atsakovo nuomone, prašoma priteisti suma atrodo neproporcingai didelė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo netenkino, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė vidinių resursų nepakankamumo, poreikio pasitelkti profesionalų teisinį atstovavimą ir nepateikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog neprivalėjo įrodyti vidinių resursų nepakankamumo ir poreikio pasitelkti profesionalų teisinį atstovavimą; akcentuoja, kad turėjo pagrįstą poreikį administracinėje byloje pasitelkti profesionalų teisinį atstovavimą dėl vidinių resursų nepakankamumo, bylos pobūdžio ir kompleksiškumo; tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos administracinėje byloje, kadangi jis pateikė visus reikiamus duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius šias išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad jis neprivalėjo įrodyti vidinių resursų nepakankamumo ir poreikio pasitelkti profesionalų teisinį atstovavimą, nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Tokią poziciją suformulavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jis atlieka viešąjį administravimą. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia nustatytų aplinkybių, kad Administracijoje yra įsteigtas Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame šiuo metu dirba 7 asmenys, o vienas iš šio skyriaus uždavinių yra pagal įgaliojimus atstovauti Šilutės rajono savivaldybę bei Administraciją teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose, rengti ieškinius, atsiliepimus, apeliacinius, kasacinius skundus ir kitus procesinius dokumentus (Nuostatų 12.3. p.).

Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir pareiškėjo nenuginčytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad jo vidiniai resursai buvo nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės interesus teisme. Pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais), kodėl Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai negalėjo parengti procesinių dokumentų ir atstovauti pareiškėją teisme. Tai, jog pareiškėjas nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, kad būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti atsakovui nepagrįsto (perteklinio) atstovavimo ir išlaidavimo naštos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog, nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Bylos duomenimis ginčas kilo dėl atsakovo priimto Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, kuris buvo susijęs su Projekto sutarties įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendime vertino, kad nustačius, jog Projekto sutartis buvo keista keletą kartų vis pakeičiant Projekto veiklų įgyvendinimo terminą, yra nesuprantama, kodėl šios aplinkybės nebuvo įvertintos priimant skundžiamą Sprendimą ir koks tikslas tokiu atveju keisti Projekto veiklų įgyvendinimo terminus, jei tokie pakeitimai nedaro jokios įtakos vertinant projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminą jo pailgėjimo aspektu. Taip pat pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime nenurodytas joks teisės aktas, kuriuo vadovaujantis buvo padaryta išvada, kad Projekto įgyvendinimo trukmė pailgėjo 52,94 proc. nuo pirminėje Projekto sutartyje (2019 m. balandžio 4 d. Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-31-0006) numatytos trukmės, nepateikti argumentai ir motyvai, kaip atsakovas apskaičiavo procentinę dalį, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo Sprendimas neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su pareiškėjo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi. Be kita ko, įvertinus bylos pobūdį, nenustatyta, jog būtų keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo viešojo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, taip pat byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo reikiamą kompetenciją ir specialių žinių turinčius teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisminis atstovavimas, ir šiuo atveju jam nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog už administracinės bylos nagrinėjamą, susijusį su viešaisiais pirkimais, yra atsakingas Administracijos Viešųjų pirkimų skyrius, kad administracinės bylos ginčo pobūdis yra susijęs su Europos Sąjungos projektų įgyvendinimu, jog administracinėje byloje sprendžiami netipiniai ir pareiškėjo veiklai nekasdieniniai teisiniai klausimai, tačiau iš esmės nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokius argumentus, taip pat pareiškėjas nepaaiškina, kodėl administracinės bylos nagrinėjime advokato pasitelkimas buvo racionalus ir būtinas, todėl šiuos argumentus vertina kaip deklaratyvius ir atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog iš pareiškėjo pateiktų duomenų negalima spręsti, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra patirtos būtent šioje administracinėje byloje, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės įvertinti išlaidų pobūdžio.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                                Iveta Pelienė

                                                Ernestas Spruogis