Civilinė byla Nr. e2-11399-728/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05362-2017-5
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
(S)
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
Lietuvos Respublikos vardu
2017 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei D. G. dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 765,20 Eur nuostolių atlyginimo, 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ieškovei nuosavybes teise priklauso automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė automobilį paskolino savo broliui R. Š., kad šis galėtų nuvažiuoti pas draugę į gimtadienį. Baigiantis gimtadienio vakarėliui R. Š. nuėjo miegoti ir raktus nuo automobilio paliko ant spinteles. Tuo metu viena iš vakarėlio dalyvių - atsakovė D. G., be R. Š. žinios, pasiėmė automobilio raktelius ir kartu su draugu D. J. išvažiavo pasivažinėti. Atsakovė, vairuodama automobilį, neturėdama šios teisės, buvo neatidi, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu sužalojo medį ir stipriai apgadino automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po atsakovės sukelto eismo įvykio automobilis buvo nugabentas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę. 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu atsakovė pripažinta kalta dėl įvykio, jai paskirta bauda.
Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia KET reikalavimų pažeidimu bei teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, teigia, jog egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi dėl kaltų neteisėtų atsakovės veiksmų automobilis buvo sudaužytas ir nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Tvirtina, jog jos patirtą turtinę žalą sudaro 1 254,20 Eur suma, sumokėta UAB „Tomadas“ už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą, 90,00 Eur suma, sumokėta UAB „Stonava“ už automobilio saugojimą, 150,00 Eur suma už automobilio vertinimą bei 1 271,00 Eur suma už automobiliui padarytus sugadinimus, o neturtinė žala, kurią ieškovė vertina 400,00 Eur, pasireiškė dvasiniais ieškovės išgyvenimais, nes ji patyrė nepatogumų dėl sudaužyto automobilio, taip pat buvo priversta įsitraukti į teisminius procesus, keliančius įtampą ir stresą (e. b. l. 1-8).
Atsakovei CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovė nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 2 dalyje numatytos teisinės pasekmės – priimamas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys). Vadovaujantis CK 6.246 - 6.249 straipsniais, civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: a) neteisėti veiksmai; b) žala arba nuostoliai; c) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių); d) privalančiojo atsakyti asmens kaltė. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė neatsiranda.
CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda tik jei skolininko elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Kalte pripažįstama tai, kad asmuo nesugebėjo taip elgtis, kaip būtų galima protingai iš jo tikėtis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei E. Š. nuosavybes teise priklauso transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2.6.-14142-1017/2016 atsakovė D. G. pripažinta kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, taip pat 130 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta galutinė 579,00 bauda. Minėtoje byloje teismas nustatė faktines aplinkybes, jog D. G. 2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 4.20 val., Sakališkių g. 1, Vilniuje, vairuodama automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama šios teisės, buvo neatidi, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, eismo įvykio metu sužalotas medis ir apgadintas automobilis, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 222 punktų reikalavimus. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino savo kaltę, taip pat ieškovės nurodytas aplinkybes dėl automobilio paėmimo aplinkybių. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė KET bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimu ir yra įrodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2.6.-14142-1017/2016.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis).
Ieškovės patirta turtinė žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais, t. y. 1 254,20 Eur patirtą žalą patvirtina UAB „Tomadas“ pranešimas ieškovei už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą ir 2016 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymas (e. b. l. 9-10, 71), 90,00 Eur sumą, ieškovės sumokėtą UAB „Stonava“ už automobilio saugojimą, patvirtina pateikti mokėjimo kvitai (e. b. l. 68), 150,00 Eur sumą už automobilio vertinimą patvirtina 2017 m. sausio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 429 ir pinigų priėmimo kvitas (e. b. l. 69-70) bei turto vertintojo M. Ž. ataskaita, iš kurios matyti, jog automobilio sugadinimai sudaro 1 271,00 Eur sumą (e. b. l. 13-40).
Ieškovė taip pat turi pareigą įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais. Nagrinėjant reikalavimą atlyginti nuostolius (žalą) reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą ir tų veiksmų pasekmių. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas taip pat prieina prie išvados, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, kadangi nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovės automobilis nebūtų sudaužytas, nutemptas į saugojimą vietą, ieškovė nebūtų priversta patirti išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu, jo likutinės vertės nustatymu.
Apibendrinant, teismo vertinimu, ieškovė įrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, be to, atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), taigi ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 2 765,20 Eur nuostolių atlyginimo (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo atlyginti 400,00 Eur neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Čia nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad atsakovės neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala ieškovės turtui, ji buvo priversta dalyvauti teisminiame procese. Teismo vertinimu, turtui padaryta žala, t. y. automobilio sugadinimas, sukelia asmeniui tam tikrus nepatogumus ir stresą, rūpinantis automobilio saugojimu, taip pat dalyvaujant teisminiame procese, kas suponuoja išvadą, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, todėl, teismo nuomone, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą įvertino 400,00 Eur. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad žala buvo padaryta tik ieškovės turtui, ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo įvykis sąlygojo didesnius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei į formuojamoje teismų praktikoje nustatomus žalos dydžius panašaus pobūdžio bylose, ir sprendžia, jog 50,00 Eur dydis yra pagrįstas ieškovės neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 50,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, o likusioje dalyje atmestinas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 815,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 71,00 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 11) bei patyrė 500,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas (e. b. l. 67), todėl patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (88,94 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 507,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (71,00 Eur + 500,00 Eur * 88,94 proc.).
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 765,20 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 20 ct) turtinės žalos atlyginimo, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 815,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 507,85 Eur (penkis šimtus septynis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Regina Eltermanienė