Civilinė byla Nr. e2-1829-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01709-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų SIA „Proviteks“ ir Rudcom Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ restruktūrizavimo planas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Iviltra“ nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ prašymas patvirtinti atsakovės RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planą. Nurodė, kad atsakovės kreditoriai 2020 m. rugsėjo 30 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarė pritarti šiam restruktūrizavimo planui.
2. Tretieji asmenys RUAB „Iviltra“ kreditoriai SIA „Proviteks“ ir Rudcom Limited pateikė atsiliepimą į administratorės prašymą, kuriuo prašė netvirtinti restruktūrizavimo plano, kadangi planas neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 111 straipsnio 3 dalies nuostatų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino RUAB „Iviltra“ nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ pateiktą RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planą, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę 4 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo.
4. Teismas nurodė, kad susipažinus su pateiktu RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo plano turiniu nenustatyta, kad restruktūrizavimo plano turinys neatitiktų JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 1–16 punkte nurodytų reikalavimų. JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 1–16 reikalavimai restruktūrizavimo plano turiniui iš esmės atsispindi pačioje restruktūrizavimo plano struktūroje, kiekvienas reikalavimas restruktūrizavimo plano turiniui koncentruotai apibūdintas ir motyvuotas. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 104 straipsnio reikalavimus. JANĮ 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 metai nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos. Restruktūrizavimo plano 1.9 punkte nurodyta, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas – ketveri metai. Tai, kad restruktūrizavimo planas išdėstytas ketveriems metams, įrodo, kad JANĮ 105 straipsnio 1 dalies reikalavimai įvykdyti tinkamai.
5. JANĮ 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai. Restruktūrizavimo planas pasirašytas V. Š.. Nustatyta, jog V. Š. valdo įmonę kaip vienasmenis atstovas. Tai reiškia, jog restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 106 straipsnio 1 dalies nuostatas. JANĮ 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. Iš teismui pateikto 2020 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, kad sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 8 832 626,62 Eur, kas sudaro 95,067 procentų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Už restruktūrizavimo plano patvirtinimą balsavo 73,335 procentų kreditorių, kurių vertinė išraiška skaičiuota nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, o prieš tvirtinimą – 21,732 procentų kreditorių, kurių vertinė išraiška skaičiuota nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. Kadangi restruktūrizavimo planui pritarė daugiau kaip ½ dalis teismo patvirtintų kreditorių, kurių vertinė išraiška skaičiuota nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl JANĮ 107 straipsnio 1–2 dalies sąlygas teismas laikė įvykdytomis.
6. JANĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta JANĮ 106–107 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui. JANĮ 110 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Nutartis iškelti atsakovui restruktūrizavimo byla priimta 2020 m. sausio 13 d., o įsiteisėjo – 2020 m. sausio 21 d. Pažymėtina, kad teismui 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo pateiktas prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tačiau teismas jo nepatvirtino. Pareiškėja pakartotinai teikė tvirtinti restruktūrizavimo planą. Taip pat pažymėtina, jog 2020 m. balandžio 15 d. teismui atmetus V. Š. prašymą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti sustabdymo, nemokumo administratorė planą gali pateikti iki 2020 m. spalio 22 d. Prašymas patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo planą teisme gautas 2020 m. spalio 1 d. Tai reiškia, kad JANĮ 110 straipsnio sąlygos įvykdytos tinkamai.
7. JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju. Restruktūrizavimo atveju yra teorinė tikimybė prieš plano tvirtinimą balsavusiems kreditoriams atgauti visą patvirtintą reikalavimo sumą (plano 3.1 punktas). Tai reiškia, kad restruktūrizavimo planui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis nebūtų mažesnė negu bankroto atveju. Teismas sprendė, kad JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta neigiama prielaida neegzistuoja. JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus. Teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plano turinį, nenustatė, kad atsakovo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu būtų ketinama pasinaudoti naujomis finansavimo priemonėmis. Todėl teismas laikė, kad nėra JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių.
8. JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Teismas nenustatė, kad restruktūrizavimo plane nurodytas atsakovo verslo planas ir priemonės finansiniams sunkumams įveikti akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Tokių aplinkybių (pastabų) nenurodė ir kreditoriai, kurie balsavo (ar galėjo balsuoti ir pareikšti pastabas) 2020 m. rugsėjo 30 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Todėl sprendė, kad JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta sąlyga taip pat neegzistuoja. JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų. Atsakovui neteikiama valstybės parama, todėl teismas sprendė, kad aptariama nemokumo įstatymo sąlyga neaktuali šios bylos kontekste. JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių. Teismas neturėjo duomenų apie tai, kad atsakovė nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo byla priėmimo dienos nemokėtų mokesčių. Priešingai, atsakovės teiktos einamųjų lėšų panaudojimo ataskaitos rodo, kad atsakovė mokesčius moka.
9. Teismas konstatavo, kad aptarti duomenys rodo, kad nėra JANĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planas negalėtų būti tvirtinamas. Informacinėje teismų sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis, JANĮ 3 straipsnio 4 punktas) nėra duomenų, kad RUAB „Iviltra“ 2020-09-30 vykusiame kreditorių susirinkime priimti sprendimai būtų ginčijami teisme (JANĮ 55 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad pateiktas tvirtinti restruktūrizuojamos įmonės planas numato galimybę įvykdyti esamus įsipareigojimus ir grąžinti skolas kreditoriams; įvykdyti restruktūrizavimo metu atsiradusius įsipareigojimus ir atsiskaityti su restruktūrizavimo metu atsiradusiais kreditoriais; atkurti įmonės ilgalaikį mokumą; išvengti įmonės bankroto; išsaugoti bendrovės veiklą ir sudaryti prielaidas ateityje plėtoti bendrovės veiklą bei prisidėti prie Lietuvos Respublikos ekonomikos augimo, mokėti mokesčius ir skatinti konkurenciją rinkoje; padidinti veiklos apimtis, uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos. 2020 m. spalio 13 d. atsiliepimą parašiusių kreditorių SIA „Proviteks“ ir Rudcom Limited procesiniame dokumente nurodyti restruktūrizavimo plano trūkumai yra šių kreditorių subjektyvi nuomonė apie plano įgyvendinimo sėkmę ar galimus nepasisekimus įgyvendinant planą ir ši nuomonė šioje restruktūrizavimo proceso stadijoje nėra svarbi. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas patvirtino RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Kreditoriai SIA „Proviteks“ ir Rudcom Limited atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti RUAB „Iviltra“ nemokumo administratorės prašymą patvirtinti RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Restruktūrizavimo planas neatitiko JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nepateiktas juridinio asmens dalyvių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui.
10.1.1. Nei kartu su RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planu, nei su prašymu patvirtinti RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad RUAB „Iviltra“ akcininkai būtų pritarę pateiktam tvirtinti restruktūrizavimo planui.
10.1.2. Teismas, nusprendęs, kad restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 106 straipsnio 1 dalį, nes jis pasirašytas V. Š., netinkamai aiškino JANĮ 106 straipsnio 1 dalį.
10.2. Restruktūrizavimo planas neatitiko JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punkto, nes projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju.
10.2.1. Teismas nepagrįstai neįvertino restruktūrizavimo plano nuostatų, kad 1) nėra numatyta, kas spręs dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo; 2) dalis turto verčių mažesnės nei rinkos kaina; 3) iš parduoto turimo turto numatyta atsiskaityti tik vienu kreditoriumi – su AB SEB banku; hipotekos kreditoriui grąžinti skolą ne tik iš įkeisto turto pardavimo, bet ir iš kitų šaltinių pirmiau kitų kreditorių; antros eilės kreditorių reikalavimus pradėti dengti tik 3-4 plano įgyvendinimo metais iš pajamų, gautų vykdant ekonominę veiklą; pajamos ir šių pajamų šaltiniai nepatvirtina jų realumo.
10.2.2. Pagal planą RUAB „Iviltra“ turtas galimas parduoti susijusiems asmenims už tokią kainą, kurios pakaktų tik patenkinti banko reikalavimus, bet ne kitų kreditorių reikalavimus. Be to, banko reikalavimai numatyti tenkinti pirmiau kitų kreditorių ir ne tik iš įkeisto turto gautų lėšų. Tokios situacijos būtų išvengta, jei turtas būtų pardavinėjamas bankroto procese.
10.3. Restruktūrizavimo planas neatitiko JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimų, nes RUAB „Iviltra“ nemoka mokesčių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, kad RUAB „Iviltra“ nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. turi mokestinę nepriemoką 45 355,17 Eur, o RUAB „Iviltra“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) biudžetui 2020 m. spalio 2 d. siekia 26 998 Eur.
10.4. Restruktūrizavimo planas neatitiko JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkto, nes jame numatytos priemonės nepadės įmonei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Planas siejamas su įprastinės veiklos tęsimu, įmonės turto išpardavimu bei debitorinių skolų atgavimu, siekiant išvengti skolų bei palūkanų mokėjimo.
10.4.1. Iš plano nėra aišku, kur dingo dalis RUAB „Iviltra“ turto. Palyginus 2019 m. rodiklius su 2018 m. matyti, kad turtas sumažėjo 6 308 896 Eur, o įsipareigojimai – tik 3 551 631 Eur.
10.4.2. Į debitorių sąrašą įtraukiami neegzistuojantys, likviduoti arba veiklos nevykdantys kreditoriai (skolininkai lentelės 25; 36; 4; 7; 97; 67; 68 eilutėje yra neegzistuojantys, likviduoti arba nevykdantys veiklos nuo 2017 m., jų skolų suma sudaro 3 222 259 Eur).
10.4.3. UAB „Iviltra“ ketina pradėti naujo produkto – parafino emulsijos – gamybą, į kurią reikia investuoti 150 000 Eur, tačiau nenurodoma, iš kokių lėšų ketinama investuoti; nurodoma, kad tokio produkto paklausa yra tik Latvijoje, nuperkama tik 300 t/mėn.
10.4.4. Kreditoriams nėra pateikiama informacija, kokią „kitą veiklą“ (plano 30 psl., lentelė Nr. 17) planuojama vykdyti ir ar ji yra reali.
10.4.5. Numatytos pajamos ir jų šaltiniai nepatvirtina jų realumo įmonės mokumui atstatyti bei kreditoriniams įsiskolinimams padengti, nes ketinama tęsti esamą veiklą.
10.4.6. Numatytas turto pardavimas (plano 32-33 psl. 5.6. d., lentelės Nr. 18, 19) negali būti vertinamas kaip tvarka, yra neaiškus, galimai neskaidrus, pažeidžianti kreditorių teises.
10.4.7. Įmonės įsipareigojimų Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA) perleidimas kitai įmonei yra nerealus, kadangi RUAB „Iviltra“ yra viena iš nedaugelio įmonių, užsiimančių vaško produktų gamyba. Tad kreditoriniai reikalavimai greičiausia padidės dar 262 415,77 Eur.
10.4.8. Plane nepagrįstai numatyta hipotekos kreditoriui grąžinti skolą ne tik iš įkeisto turto pardavimo, bet ir iš kitų šaltinių pirmiau kitų kreditorių.
10.4.9. Antros eilės kreditorių reikalavimus planuojama pradėti dengti tik 3-4 restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metais.
10.4.10. Siūlomas patvirtinti nemokumo administratorės atlyginimo dydis nėra proporcingas, neatitinka restruktūrizavimo procese reikiamų atlikti veiksmų apimties.
10.4.11. Nurodyta (4 lentelė), kad RUAB „Iviltra“ įsipareigojimai sudaro 10 485 883 Eur, o nuosavybė 11 220 633 Eur. Tai neatitinka plane nurodytų faktų – RUAB „Iviltra“ įsipareigojimų suma išaugs iki 16 589 882,51 Eur, o pajamos sudarys tik 10 084 214,98 Eur. Prie įsipareigojimų dar reikia pridėti atsirasiančią 262 415,77 Eur skolą LVPA ir kita.
11. RUAB „Iviltra“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria jau buvo vertintas ginčo restruktūrizavimo planas. Nutartis įsiteisėjusi, apskųsta nebuvo. Šia nutartimi buvo nustatyta, kad restruktūrizavimo planas atitiko visas aktualias JANĮ nuostatas, išskyrus 107 straipsnio 1 dalį. Taigi kreditoriams nesutinkant su restruktūrizavimo planu, turėjo būti skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d., o ne 2020 m. spalio 14 d. nutartis.
11.2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė, kad ginčo restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 106 straipsnio 1 dalį, o tai šiuo atveju yra prejudicinis faktas.
11.3. Restruktūrizavimo planas atitiko JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimus, nes RUAB „Iviltra“ turi būti taikomos nuostatos dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, nulemto COVID-19.
11.4. Restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimus.
11.4.1. Ši atitiktis nustatyta įsiteisėjusia, prejudicinę galią turinčia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi.
11.4.2. Kreditoriams balsų dauguma patvirtinus restruktūrizavimo planą kaip realų, įgyvendinamą bei padėsiantį įmonei įveikti finansinius sunkumus, nėra pagrindo teigti, kad plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, prieštarauja kreditorių mažumos interesams, pažeidžia restruktūrizavimo tikslus.
11.4.3. Teisės aktai nenumato restruktūrizavimo plano turiniui reikalavimo, kad restruktūrizuojama įmonė restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu turi atsiskaityti su visais kreditoriais.
11.4.4. Kreditorių teiginiai dėl plano neatitikimo JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimams yra deklaratyvūs, paremti subjektyviais samprotavimais, o ne konkrečia matematine analize.
11.4.5. Restruktūrizavimo planas nukreiptas į ateitį, todėl jame neturi būti pateikiami praeities finansiniai rodikliai ar jų analizė.
11.4.6. Restruktūrizavimo plane pateiktas debitorių sąrašas yra išsamus ir atitinkantis realią situaciją. Be to, plane numatyta galimybė išieškoti tik dalį debitorinių reikalavimų.
11.4.7. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad parafino emulsija gali būti paklausi ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos rinkoje.
11.4.8. Iš restruktūrizavimo plano 1.3. punkto ir 15 lentelės matyti, kokią „kitą veiklą“ įmonė planuoja vykdyti, kas pagrindžia iš šios veiklos planuojamų gauti pajamų realumą.
11.4.9. Kreditorių kritika turto pardavimo tvarkai nepagrįsta, ji yra aiški ir skaidri.
11.4.10. Dėl įmonės įsipareigojimų LVPA perleidimo kitai įmonei vyksta derybos, jis yra realus.
11.4.11. Ginčijamą atsiskaitymo su antros eilės kreditoriais tvarką patvirtino kreditorių dauguma, tad ši tvarka yra tinkama.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Nemokumo administratorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos įrodymus – 2020 m. liepos 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentus ir 2020 m. spalio 29 d. mokėjimo į VSDFV biudžetą nurodymą, kuriuo dengiamas RUAB „Iviltra“ įsiskolinimas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nemokumo administratorės pateiktais įrodymais, pažymi, kad 2020 m. liepos 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentai galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o duomenys apie RUAB „Iviltra“ įsiskolinimus VSDFV biudžetui yra viešai prieinami ir teismas turi teisę su jais susipažinti bei juos vertinti CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nemokumo administratorės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Apeliantų teigimu, restruktūrizavimo plano projektas neatitiko JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nepateiktas juridinio asmens dalyvių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantų argumentu sutinka. JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu nebuvo įgyvendinti šio įstatymo 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai. JANĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai. Nagrinėjamu atveju yra svarbūs keli aspektai.
15. Pirma, RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo procesas pradėtas 2019 m. lapkričio 29 d., t. y. dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymui (toliau – ĮRĮ), tačiau ginčijamas restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi, t. y. jau įsigaliojus JANĮ. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
16. Sisteminė aukščiau pateiktų JANĮ nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo procese, kuris yra pradėtas iki JANĮ įsigaliojimo, reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei nustato ĮRĮ, o ne JANĮ (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu JANĮ 106 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai, laikytina nustatančia reikalavimą restruktūrizavimo plano formai, todėl ji nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos išimties taikymo sritį. Nagrinėjamu atveju JANĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatyta RUAB „Iviltra“ dalyvių teisė pritarti restruktūrizavimo plano projektui atsirado ir turėjo būti įgyvendinama, įsigaliojus JANĮ, todėl šiai teisei ir jos įgyvendinimui taikytinos JANĮ nuostatos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).
17. Antra, JANĮ 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyviai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu restruktūrizavimo plano projektui pritarta atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių daugiau kaip 1/2 balsų dauguma. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 24 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo JANĮ įstatymo nustatytais atvejais; o 28 straipsnio 1 dalies 16 punkte – kad visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo. Taigi ABĮ yra aiškiai įtvirtina sprendimo dėl pritarimo restruktūrizavimo planui priėmimo tvarką – toks sprendimas turi būti priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų.
18. RUAB „Iviltra“ dalyviai yra V. Š. (600 vnt. arba 30 procentų akcijų), U. Š. (100 vnt. arba 5 procentai akcijų), M. Š. (100 vnt. arba 5 procentai akcijų), D. A. Š. (100 vnt. arba 5 procentai akcijų), O. P. (1 000 vnt. arba 50 procentų akcijų) ir A. S. K. (100 vnt. arba 5 procentai akcijų). Skundžiama nutartimi patvirtintas RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo plano projektas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2020 m. spalio 1 d. kartu su 2020 m. rugsėjo 30 d. RUAB „Iviltra“ kreditorių susirinkimo protokolu ir jo priedais. Restruktūrizavimo plano projektas yra pasirašytas RUAB „Iviltra“ direktoriaus V. Š.. Nei 2020 m. spalio 1 d. teikiant pirmosios instancijos teismui pastarąjį restruktūrizavimo plano projektą, nei vėliau iki priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas visuotinio RUAB „Iviltra“ akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, būtų pritarta ginčo restruktūrizavimo plano projektui. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentui, kad akcininko V. Š. parašas ant restruktūrizavimo plano projekto negali būti prilyginamas RUAB „Iviltra“ dalyvių pritarimui pastarajam projektui, pateiktam JANĮ 106 straipsnio 2 dalyje bei ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 24 punkte ir 28 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta tvarka.
19. Trečia, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta nagrinėjamoje byloje, kuria buvo atsisakyta tvirtinti pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo plano projektą, turi prejudicinę reikšmę tik tiek, kiek nagrinėjami klausimai yra susiję su 2020 m. rugpjūčio 27 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu restruktūrizavimo plano projektu. Kadangi šiuo atveju yra sprendžiama dėl 2020 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikto restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties motyvai nesaistė pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo momentu, atitinkamai, nesaisto ir apeliacinės instancijos teismo, sprendžiančio dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Restruktūrizavimo plano projektas yra vientisas dokumentas, o tai lemia, kad šis projektas yra tvirtinamas kaip vientisas dokumentas. Galimybės tvirtinti restruktūrizavimo plano projektą dalimis įstatymai nenumato. Taigi aplinkybė, kad tam tikros 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 2020 m. spalio 1 d. restruktūrizavimo planų projektų dalys sutampa, nereiškia, kad klausimas dėl pastarųjų dalių atitikimo įstatymo reikalavimams yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vertinti visų be išimties 2020 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikto restruktūrizavimo plano projekto sudėtinių dalių atitiktį įstatymo reikalavimams, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
20. Šios nutarties 19 punkte išdėstyti motyvai lemia, kad konstatavimas Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas restruktūrizavimo plano projektas atitinka JANĮ 106 straipsnio 1 dalies reikalavimą, sprendžiant dėl 2020 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikto restruktūrizavimo plano projekto atitikties šiam reikalavimui, prejudicinės reikšmės neturi. 2020 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas restruktūrizavimo plano projektas turėjo atitikti visus jam įstatymo keliamus reikalavimus, įskaitant reikalavimą, numatytą JANĮ 106 straipsnio 1 dalyje. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas visuotinio RUAB „Iviltra“ akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, būtų pritarta 2020 m. spalio 1 d. restruktūrizavimo plano projektui, yra pagrindas spręsti, kad šis projektas, vadovaujantis JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punktu, negalėjo būti patvirtintas.
21. Apeliantai teigia, kad restruktūrizavimo plano projektas neatitiko JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punkto, nes projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju. Nors, kaip minėta, RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo procesas pradėtas iki JANĮ įsigaliojimo, šiam klausimui išspręsti taip pat taikytinos JANĮ nuostatos. Restruktūrizavimas yra visuma įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Kreditorių pagalba restruktūrizavimo procese įprastai pasireiškia kreditorių reikalavimų dalies atsisakymu, prievolių vykdymo terminų atidėjimu ir panašiomis priemonėmis, kurios reiškia, kad kreditoriai prisiima tam tikrus nuostolius ir taip sudaro galimybę nemokiam skolininkui išvengti bankroto. Tokiu būdu pasiekiamas savanoriškas kreditorių daugumos ir nemokaus skolininko teisių, teisėtų interesų ir pareigų balansas. Kreditorių pagalba siekiant išvengti bankroto, kai tokia pagalba restruktūrizuojama įmonė pasinaudoja be dalies kreditorių pritarimo ir nesuteikdama nesutinkantiems kreditoriams minimalių garantijų, kurios šiems užtikrinamos bankroto atveju, būtų neproporcinga ir neteisinga priemonė, pažeidžianti restruktūrizavimui nepritarusių kreditorių iš vienos pusės ir pritarusių kreditorių bei nemokaus skolininko iš kitos pusės teisių ir pareigų balansą. Todėl JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu draudimu siekiama apsaugoti nepritarusių kreditorių, prieš kurių valią vykdomas restruktūrizavimo procesas, teises, taip įtvirtina vieną iš pamatinių restruktūrizavimo proceso principų, kad restruktūrizavimo plano projektui nepritariantys kreditoriai, patvirtinus šį projektą, neturi atsidurti prastesnėje padėtyje negu restruktūrizuojamos įmonės bankroto atveju. Todėl JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata nelaikytina reikalavimu restruktūrizavimo plano turiniui JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, o laikytina nuostata, įtvirtinančia restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių teisę, konkrečios bylos atveju atsiradusią jau įsigaliojus JANĮ, restruktūrizavimo proceso metu gauti ne mažesnę reikalavimų tenkinimo apimtį negu bankroto atveju.
22. Iš nagrinėjamo restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad iš RUAB „Iviltra“ parduoto turto numatyta atsiskaityti tik vienu kreditoriumi – su AB SEB banku, grąžinti hipotekos kreditoriui skolą ne tik iš įkeisto turto pardavimo, bet ir iš kitų šaltinių pirmiau kitų kreditorių, o antros eilės kreditorių reikalavimus pradėti dengti tik 3-4 plano įgyvendinimo metais iš pajamų, gautų vykdant ekonominę veiklą. Šios skundžiama nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plano projekto nuostatos aiškiai atskleidžia, kad apeliantai RUAB „Iviltra“ bankroto atveju gautų didesnės apimties savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą, negu restruktūrizavimo procese, patvirtinus 2020 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateiktą restruktūrizavimo plano projektą, nes bankroto atveju gautų savo reikalavimų patenkinimą iš neįkeisto nemokaus skolininko turto viena eile su hipotekos kreditoriumi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamas projektas negalėjo būti patvirtintas ir JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.
23. Apeliantai taip pat teigia, kad restruktūrizavimo plano projektas neatitiko JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo iš dalies. Dėl JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažymėtina, kad ši nuostata yra nukreipta būtent į restruktūrizavimo plano turiniui keliamus reikalavimus, todėl 2020 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikto restruktūrizavimo plano projekto turinio vertinimas turėjo būti atliekamas pagal ĮRĮ (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu restruktūrizavimo bylą iškėlus 2020 sausio 21 d., JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimams, nustatantis restruktūrizuojamo juridinio asmens pareigą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos mokėti mokesčius, kaip būtinąją restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo sąlygą, šiuo atveju yra taikytinas (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su VMI ir VSDFV viešai teikiama informacija, pažymi, kad 2020 m. gruodžio 3 d. duomenimis RUAB „Iviltra“ turi 36 112,17 Eur įsiskolinimą VSDFV biudžetui; VMI tinklalapyje nurodoma, kad informacija apie asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, bus atnaujinta ir skelbiama po ekstremaliosios situacijos pabaigos. Šie duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad 2020 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas restruktūrizavimo plano projektas negalėjo būti patvirtintas ir JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu.
24. Nors konstatavus, kad 2020 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikto restruktūrizavimo plano projekto turinio vertinimas turėjo būti atliekamas pagal ĮRĮ, tai sudarytų pagrindą šioje dalyje klausimą dėl pastarojo projekto atitikties įstatymo reikalavimams grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau nustačius, kad šį projektą turėjo būti atsisakyta patvirtinti net trimis pagrindais – JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 6 punktų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas procesinis sprendimas būtų pernelyg formalus, prieštarautų nemokumo proceso efektyvumo principui (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – netvirtina 2020 m. spalio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikto RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo plano projekto (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti 2020 m. spalio 1 d. pateikto RUAB „Iviltra“, juridinio asmens kodas 124002740, restruktūrizavimo plano projekto.
Teisėjas Vytautas Zelianka