Civilinė byla Nr. 2A-1901-590/2014
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01397-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1;
121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 910,96 Lt skolos, taip pat priteisti iš atsakovų V. K. ir J. K. solidariai 1 995,99 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-23 yra paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui V. K. ir atsakovei J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą minėtiems butams apskaičiuojami bendrai, t. y. atsakovams pateikiama viena sąskaita už abu butus. Atsakovai savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pagal ieškovo pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2011-11-30 įsiskolino ieškovui 2 906,94 Lt. Ieškovas ne kartą ragino atsakovus įvykdyti prievolę, tačiau atsakovai iki šiol su ieškovu neatsiskaitė.
Atsakovai J. K. ir V. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jų skaičiavimais, sudėjus visas ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytas sumas ir atėmus atsakovų sumokėtas sumas, atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2011-11-30 sudaro 2254,96 Lt. Atsakovų teigimu, tarp atsakovų ir ieškovo jau ilgą laiką vyksta ginčas dėl kai kurių atsakovams skaičiuojamų mokėjimų pagrįstumo. Atsakovai savo butuose yra įsirengę nuosavą virtuvę, vonias ir tualetus, todėl neprivalo mokėti už bendro naudojimo virtuves, vonias ir tualetus, kuriais jie nesinaudoja. Atsakovas V. K. ne kartą buvo pranešęs ieškovui, kad jis savo lėšomis atliko ¼ stogo dalies remontą, t. y. stogo dalies, esančios virš atsakovų butų Nr. 90 ir Nr. 91 ir bendrosios laiptinės, todėl tuo pagrindu prašė taikyti įskaitymą ir laikyti, kad jis pilnai savo įnašą į kaupiamąjį fondą padarė, tačiau ieškovas tokį atsakovo prašymą ignoravo. Atsakovams kelia abejonių ieškovo skaičiavimai, kadangi atsakovų ir ieškovo paskaičiavimai skiriasi, be to, susumavus atsakovams priklausančių butų bendrus plotus nurodytus VĮ „Registrų centras“ išrašuose, bendras plotas gaunasi 177,13 m2, tuo tarpu ieškovas skaičiuoja mokesčius nuo 181,19 m2 ploto.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-05-29 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino: priteisė ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ iš atsakovo V. K. 911,06 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 911,06 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 27,50 bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ solidariai iš atsakovų V. K. ir J. K. 1 995,88 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 995,88 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 59,50 bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad mokesčius už administravimo, eksploatavimo, komunalines ir namo priežiūros paslaugas ieškovas skaičiuoja pagal tarifus, nustatytus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika, todėl atsakovų argumentus dėl neteisingai skaičiuojamų tarifų už paslaugas teismas atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovui V. K. bendrai priklauso 56,78 kv. m (52,72 kv. m + 4,06 kv. m), o atsakovams solidariai – 124,41 kv. m, t. y. atsakovams priklausantis plotas iš viso yra 181,19 kv. m. Taip pat nustatė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš trijų atskirų pastatų (korpusų), pažymėtų indeksais 1N2p, 2N3p ir 4N2p. Atsakovai gyvena pastate, pažymėtame indeksu 2N3p, kurio bendras naudingas plotas – 1422,79 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, kad šie trys pastatai (korpusai) yra fiziškai atskirti vienas nuo kito ir atskirų pastatų patalpų savininkų nesieja bendrojo naudojimo patalpų nuosavybė, teismas laikė, jog ieškovas, skaičiuodamas mokesčius už papildomus darbus ir kaupiamąsias lėšas, pagrįstai skaičiavo ne pagal visą trijų pastatų bendrą naudingą plotą, o pagal to pastato, kuriame gyvena atsakovai, bendrą naudingąjį plotą. Teismas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsnių nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas kaupti lėšas stogo remontui pradėjo remiantis 2007-05-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu, kuriame buvo nustatyta, jog būtina atlikti stogo remonto darbus ir ieškovas įpareigotas tuo tikslu kaupti lėšas. 2011-08-08 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu ieškovas pakartotinai įpareigotas suremontuoti stogo dangą. Pagal aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 4.3 punktą privalomieji darbai – tai atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 5 straipsnio 1 punktą stogas įeina į pagrindinių daugiabučio namo laikančiųjų konstrukcijų kategoriją. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau ir Administravimo nuostatai) 6.1 punktą administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatyti pastato, kuriame gyvena atsakovai, stogo, kuris priskirtinas prie pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų, esminiai defektai, ir į tai, jog stogo remontas yra privalomas, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai priėmė sprendimą dėl lėšų kaupimo kaupiamajame fonde stogo remontui, siekiant atkurti pastato normatyvines savybes. Nustatyta, kad atsakovas V. K. savo lėšomis yra atlikęs 1/4 stogo dalies remontą, t. y. stogo dalies, esančios virš atsakovų butų Nr. 90 ir Nr. 91 ir bendrosios laiptinės. Šiuo pagrindu atsakovas prašė taikyti įskaitymą ir laikyti, kad jis savo įnašą į kaupiamąjį fondą atliko. Teismas konstatavo, kad ieškovas, administruojantis (prižiūrintis) namą, kaupdamas lėšas stogo remontui, neturi teisinio pagrindo įskaityti atsakovų turėtas išlaidas stogo remontui, tačiau atsakovai turi teisę kreiptis į kitus namo bendraturčius, kad šie atlygintų atsakovų turėtas išlaidas proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2011 m. gegužės mėnesio mokesčius už kaupiamąsias lėšas, spynos keitimą, santechnikos darbus, stogo remontą, remonto darbus apmokėdavo, bet ne pagal mokesčių tarifų dydį, kurį skaičiavo ieškovas, gaunamą dauginant iš 181,19 kv. m. ploto, bet pagal mokesčių tarifų dydį, gaunamą dauginant iš 4,06 kv. m. Taigi priežastis, dėl kurios atsakovai mokėjo mažiau, negu buvo nurodoma sąskaitose, buvo ta, jog ieškovas mokesčių dydžius (tarifus) skaičiuoja nepagrįstai, nesilaikydama LR teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atsakovai visiškai pagrįstai atsisakė mokėti už bendrų virtuvių, vonių ir tualetų einamuosius remontus, nes šiomis patalpomis nesinaudoja ir, vadovaujantis teisės aktais, neprivalo apmokėti jų išlaikymo. Atsakovai sutinka pripažinti mokesčio už bendro naudojimo virtuves, vonias ir tualetus būtinumą, skaičiuojant jį tik nuo bendro naudojimo patalpų, priskirtų atsakovų butams, ploto t. y. 4,06 kv. m. Be to, tam, kad būtų teisėtas pagrindas apmokestinti visus namo gyventojus už bendras patalpas (tualetus, vonias ir virtuves), turėjo būti šaukiamas patalpų savininkų susirinkimas arba vykdoma rašytinė apklausa, kurios metu patalpų savininkai turėjo nustatyti tikslius bendrosios nuosavybės plotus ir patvirtinti, kad į šį plotą įeina nurodyti objektai. Šiuo atveju nėra aišku, kokie gyvenamojo namo plotai yra priskirti bendrojo naudojimo objektams, nes pakankamai daug patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės perėjo asmeninėn namo gyventojų nuosavybėn. Byloje nėra tikslių duomenų, kokį plotą ieškovė administruoja, kadangi pagal byloje esančius įrodymus, ieškovės administruojamas plotas neatitinka jai pavesto administruoti ploto, kas galimai irgi turi įtakos nustatomų tarifų dydžiui. Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo veiklos teisėtumo ir skaidrumo. Atsakovai pateikė ieškovui įrodymus, jog savo lėšomis atliko ¼ stogo dalies remontą; atsakovai siūlė ieškovui taikyti įskaitymą ir laikyti, kad jis atliko savo įnašą į kaupiamąjį fondą. Taip pat atsakovai neprivalo mokėti už einamąjį stogo remontą, nes jie yra investavę pakankamai lėšų į stogo sutvarkymą, o ieškovas nepateikia jokio pagrindimo dėl einamojo stogo remonto būtinumo. Be atskiro butų savininkų sprendimo ieškovas taip pat neturėjo teisėto pagrindo rinkti kaupiamąsias lėšas. Atsakovams kyla abejonių dėl kaupiamojo fondo skaidrumo. Patalpų savininkams nebuvo suteikta galimybė pasisakyti tokiais svarbiais klausimais, kaip tarifų dydžio nustatymas, galimybė sudaryti sutartis su kitais paslaugų teikėjais ir kitais klausimais, susijusiais su bendro naudojimo turto valdymu ir naudojimu, tuo pažeidžiant CK 4.98 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovė J. K. apeliacinį skundą palaiko.
Ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepimu į atsakovo V. K. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apskaičiuodamas atsakovams priklausantį plotą ir tarifus, vadovaujasi teisės aktais ir LAT išaiškinta praktika. Nekilnojamojo turto registre įrašyta, kad atsakovams priklausantis bendras plotas gyvenamajame name yra 181,19 m2. Būtent iš šio skaičiaus yra dauginami 2006-06-07 Nr. 1-1206 Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendime „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 1997-07-08 Vilniaus m. valdybos sprendime Nr. 1283V „Dėl gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodikos tvirtinimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-15 sprendime Nr. 1-1131 „Dėl Tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1320, „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ nustatyti tarifai. Taigi akivaizdu, kad atsakovų argumentas dėl neva nepagrįsto ir neteisėto mokesčių skaičiavimo yra atmestinas. LAT yra išaiškinęs, kad išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, galima atsisakyti mokėti esant dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto bendraturčių sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų, bet su sąlyga, kad išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pastarieji yra užtikrinami atliekant statybos ir remonto darbus. Atmestinas yra apeliantų teiginys, kad jie neturi apmokėti išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo vonios, virtuvės ir tualeto patalpų išlaikymu, vien tik todėl, kad šiomis patalpomis nesinaudoja. Vadovaujantis LAT praktika, net esant tokiam atvejui apeliantai vis tiek privalo proporcingai turimam naudingajam plotui apmokėti išlaidas, susijusias su šių patalpų išlaikymu, nes tai yra bendrojo naudojimo patalpos. Iš apeliacinio skundo yra visiškai neaišku, kuo remiantis grindžiami apeliantų teiginiai apie tai, kad tam, jog būtų teisėtas pagrindas apmokestinti visus namo gyventojus už bendras patalpas, turi būti šaukiamas patalpų savininkų susirinkimas arba vykdoma rašytinė apklausa. Apeliantų teiginiai apie ieškovo administruojamų patalpų plotą yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Būtinybė atlikti namo stogo remonto darbus nustatyta statinio techninės priežiūros patikrinimo aktais, kuriais ieškovas taip pat įpareigotas sudaryti darbų atlikimo finansinį planą. Kaupdamas lėšas stogo remontui, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo įskaityti atsakovų turėtas lėšas stogo remontui.
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovo veiksmai, t.y. kaupiamojo fondo namo stogo remontui sudarymas, šios įmokos dydžio nustatymas ir jos rinkimas, laikytini neteisėtais. Kasacinis teismas pažymėjo, kad lėšos namo stogo remonto darbams yra kaupiamos nuo 2007 m.; 2011 m. birželio 30 d. sukauptų lėšų likutis sudarė 140 331,50 Lt, kiti namo gyventojai šias įmokas moka, joms neprieštarauja, pats kasatorius jas ilgą laiką taip pat mokėjo, tik nuo 2011 m. gegužės mėn. atsisakius mokėti susidarė skola, kurią ieškinio reikalavimu prašoma priteisti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, protingumo ir teisingumo principus, pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pagal kurį butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga kaupti lėšas namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4–5 dalys), nurodė, kad administratoriaus daugiau nei per ketverius metus surinktos lėšos neturėtų būti iš karto perskirstomos ir grąžinamos butų savininkams, tačiau jie bendru sutarimu turi nuspręsti dėl šių lėšų panaudojimo, pvz., palikti namo fonde, skirtame kaupti lėšas jį atnaujinti (modernizuoti) ar kitaip jas panaudoti, bei dėl tolesnio lėšų kaupimo.
Apeliantui priklausančio buto nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) su 5/100 dalimis bendrojo naudojimo patalpomis, kurių bendras plotas yra 4,06 kv. m. Kasacinis teismas išaiškino, kad už jų remonto darbus patirtos išlaidos taip pat turėtų būti perskirstomos pagal šių savininkų turimas nuosavybės teisės dalis, t. y. apeliantui (kasatoriui) priklausančias 5/100, o ne pagal visą jam priklausančio buto Nr. 90 naudingąjį plotą.
Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad administratorius (ieškovas) butų Nr. 90 ir Nr. 91 savininkams (atsakovams) nepagrįstai išrašydavo vieną sąskaitą ir visus mokesčius skaičiuodavo nuo jų naudingojo ploto, nepriklausomai nuo to, ar konkretūs darbai buvo atliekami visiems namo gyventojams priklausančiose bendrojo naudojimo patalpose, ar tik kasatoriaus butui Nr. 90 priklausančiose bendrojo naudojimo konkrečiose patalpose, kuriose jis turi 5/100 nuosavybės teisės dalis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad toks mokesčių skaičiavimas yra neteisingas ir turi būti perskaičiuotas.
Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas privalo perskaičiuoti iš atsakovų reikalaujamus mokesčius. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė visų mokesčių perskaičiavimo, nes namo Polocko g. 6 butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo ir tolesnio jų kaupimo. Taigi teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, reikalingi nauji įrodymai, patvirtinantys kaupiamųjų lėšų rinkimo teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės pagal pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme yra negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą ir civilinę bylą perduodi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Vidas Stankevičius