Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-545-520-2010].doc
Bylos nr.: 2A-545-520/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2A-545-520/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5; 73.2.6.10; 121. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei M. Š.,

atsakovų atstovėms advokatei Kristinai Gelgotaitei, H. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UADB „ERGO Lietuva“, UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja UAB „PRIMOS“, V. M.),

n u s t a t ė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 3992,88 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (buvęs pavadinimas UAB „Klaipėdos terminalo grupė“) - 6851,62 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-08-23 atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijoje buvo apgadintas draudėjui UAB „PRIMOS“ (tuo metu K. R. įmonei) priklausantis automobilis Iveco AS 440T/P, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis draudėjui išmokėjo 10844,48 Lt draudimo išmoką. Kadangi žala draudėjui buvo padaryta atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ dirbančio ožinio tipo krano, išmokėjęs draudimo išmoką jis kreipėsi į UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ civilinės atsakomybės draudiką – atsakovą UADB „ERGO Lietuva“ – su pretenzija, tačiau UADB „ERGO Lietuva“ nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą. Atsakovas UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, todėl atsako be kaltės. Kadangi pagal bendrosios civilinės atsakomybės sutartį atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ maksimali atsakomybė už draudėjo padarytą žalą pagal šį įvykį negali viršyti 3992,88 Lt, už likusią žalos dalį, t. y. 6851,62 Lt, yra atsakingas atsakovas UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-08-23 atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui UAB „PRIMOS“ priklausantis vilkikas Iveco AS 440 T/P, apdraustas ieškovo sausumos transporto priemonių draudimu, vilkiką apgadino ožinio tipo kranas, vairuojamas trečiojo asmens V. M. (M.). Ieškovas išmokėjo draudėjui UAB „PRIMOS“ 10844,48 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ terminalo operatoriaus atsakomybės draudimu, tačiau UADB „ERGO Lietuva“ atsisakė atlyginti ieškovui žalą pagal pateiktą pretenziją. Teismas, vadovaudamasis CK 6.270 str., atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, jog atsakovas UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, žalos padarymo fakto ir dydžio, sprendė, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veikos ir atsiradusios žalos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs, kad dėl objektyvių priežasčių konteinerinio krano vairuotojas gali nematyti visų krano gabaritų, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „PRIMOS“ vilkiko vairuotoju dirbantis asmuo privalėjo numatyti saugaus eismo visas galimybes, nes jam, kaip profesionaliam vairuotojui, keliami didesni reikalavimai, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 5, 9, 10, 155.10 p., Kelių eismo taisyklių Priedo Nr. 3 1.4 p., UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijos vidaus taisyklių skirsnio „Nebėginio transporto judėjimo reikalavimai“ 1, 4, 5, 7, 10 p., padarė išvadą, jog vilkiko vairuotojas, pastatęs vilkiką neleistinoje vietoje, numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Dėl to teismas konstatavo nukentėjusio asmens, t. y. vilkiko vairuotojo, didelį neatsargumą ir atleido atsakovus nuo civilinės atsakomybės.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jo ieškinys. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, kai žalą padaro samdomas darbuotojas, atsakomybę, padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atleidimo nuo atsakomybės pagrindus, todėl priėmė naikintiną sprendimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, todėl teismas sprendime turėjo pasisakyti ne tik dėl ožinio tipo krano vairuotojo veiksmų, bet ir dėl atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ veiksmų, nes atsakovas yra viso krovos darbų objekto valdytojas ir jo veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti. Vertindamas nukentėjusiojo veiksmus teismas privalėjo atsižvelgti į eismo įvykio padarymo aplinkybes: eismo įvykis įvyko uždaroje įmonės teritorijoje, kurioje atskiruose blokuose talpinama apie 15000 konteinerių, blokai suskirstyti į zonas ir kiekvienas konteineris turi savo vietą, šioje teritorijoje vykdomi krovos darbai. Dėl to yra akivaizdu, kad tokioje didelėje teritorijoje, kurioje vykdomi padidinto pavojaus darbai, yra keliami padidinti atsargumo, rūpestingumo reikalavimai ne tik vairuotojams, bet ir teritorijoje veiklą organizuojančiam atsakovui UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, t. y. tokioje teritorijoje būtina aiškiai ir suvokiamai išdėstyti ženklus, suteikti būtiną informaciją atvykusiam klientui, o krovos darbus vykdančio transporto, kaip keliančio pavojų aplinkiniams, darbą būtina organizuoti tokiu būdu, jog būtų maksimaliai užtikrintas aplinkinių saugumas. Tačiau atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ veikla neatitiko padidintų atsargumo, rūpestingumo standartų organizuojant saugų krovos darbų atlikimą, klientų aptarnavimą atsakovui priklausančioje teritorijoje, vidaus taisyklių iškabinimas dispečerinėje, teritorijos ženklinimas geltonomis linijomis bei ženklas “pirmenybė krovos darbams“ negali būti laikoma pakankama informacija, todėl nukentėjusio vilkiko vairuotojo veiksmai negali būti vertinami kaip didelis neatsargumas, nes vilkiko vairuotojas nepažeidė elementariausių atsargumo taisyklių. Teismas nevertino, ar atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ darbuotojų veiksmai, kurie vykdė vilkiko pakrovimo darbus, turėjo įtakos vilkiko vairuotojo neatsargumui, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijoje nebuvo tinkamai organizuotas sandėlio darbas, iš sandėlio vietos buvo išleista pilnai nesutvarkyta transporto priemonė. Jis reiškė reikalavimą ir CK 6.263 str. pagrindu, todėl teismas turėjo vertinti žalą padariusio asmens kaltės laipsnį. Taip pat teismas turėjo vertinti, ar ožinio tipo krano vairuotojo veiksmai atitiko Kelių eismo taisyklių 247.1, 247.2., 247.5 p. reikalavimus, teismo išvada, kad ožinio tipo krano vairuotojas dėl objektyvių priežasčių gali nematyti visų krano gabaritų, nėra pagrįsta įrodymais.

Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pasisakė dėl atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ veiksmų, nes sprendime yra nurodyta, kad į UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritoriją įvažiuojančių transporto priemonių vairuotojams yra sudaryta galimybė susipažinti su teritorijos vidaus taisyklėmis, terminalo teritorijoje yra iškabintas ženklas, krovos darbų zonoje suteikiantis pirmenybę terminalo krovos darbų transportui, taip pat kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog terminalo teritorijoje yra siekiama maksimaliai užtikrinti visų asmenų ir turto saugumą. Tai reiškia, kad atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ veiksmai atitiko visus padidinto atsargumo ir rūpestingumo standartus, keliamus padidinto pavojaus šaltinio valdytojui. Teismas pagrįstai įvertino UAB „PRIMOS“ vilkiko vairuotojo veiksmus kaip didelį neatsargumą. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad eismo įvykis įvyko ne viešam eismui skirtoje vietoje, kad vilkiko vairuotojui nebuvo suteikta informacija apie atvykusio pasikrauti transporto judėjimą, stovėjimą, teritorijos schemą, pakrovimo darbų zonas, kranų judėjimo pokraninius kelius ir kt., atmestini, nes teismas nustatė, jog tokia informacija buvo suteikta. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys didesnio rūpestingumo standartą. Be to, trečiajam asmeniui UAB „PRIMOS“, kaip profesionaliam verslininkui, o taip pat ir jo darbuotojui, kaip profesionaliam vairuotojui, yra keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Vilkiko judėjimas į pakrovimo vietą yra reguliuojamas ne tik operatorės nurodymu, bet ir schema, vidaus taisyklėmis, ženklinimu, Kelių eismo taisyklėmis. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad geltona linija žymima tiems, kurie nevykdo krovos darbų, kad geltonos linijos ženklinimas nėra pakankamas specialioje pakrovimo darbų zonoje, nes pagal Vidaus taisyklių 4, 7 p., Kelių eismo taisyklių Priedo Nr. 3 1.4 p. „geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje“, tačiau tai nešalina draudimo sustoti ir stovėti prie šios juostos. Pakrovimo darbus vykdžiusių darbuotojų veiksmai negalėjo turėti įtakos vilkiko vairuotojo dideliam neatsargumui, nes darbuotojai tikrai negalėjo nurodyti pastatyti vilkiką geltonomis juostomis pažymėtoje krovos darbų zonoje, o teritorijoje vilkikams yra skirta stovėjimo aikštelė su nurodytu ženklu. Teismas teisingai įvertino atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ir atsakovo darbuotojo veiksmus, konstatavo, jog tie veiksmai atitiko padidinto rūpestingumo ir atsargumo standartus, o vilkiko vairuotojas sustojo draudžiamoje krovos darbų zonoje, kranui jau vykdant krovos darbus, todėl kranas neturėjo objektyvių galimybių matyti draudžiamoje vietoje stovinčio trečiojo asmens vilkiko. Trečiojo asmens veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 155.10 p., priedo Nr. 3 1.4 p., Vidaus taisyklių skirsnio „Nebėginio transporto judėjimo reikalavimai“ 1, 4, 5, 7, 10 p. reikalavimus, ženklą, stovintį UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijoje.

Atsakovas UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai pritaikė CK 6.270 str. bei, nustatęs trečiojo asmens UAB „PRIMOS“ darbuotojo didelį neatsargumą, pagrįstai konstatavo, kad jam atsakomybė nekyla. Teismas pagrįstai pasisakė dėl jo darbuotojo V. M. (M.) veiksmų, galėjusių turėti įtakos žalai atsirasti, nes jis yra tik atsakomybės subjektas, o ne žalą padaręs asmuo, o pagal formuojamą teismų praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pagal įstatymą yra atsakingas už padarytą žalą, tačiau jis gali nesutapti su žalą padariusiu asmeniu. Tai, kad eismo įvykis įvyko uždaroje teritorijoje, neturi jokios esminės reikšmės, nes pagal Kelių eismo taisykles vairuotojas taisyklių privalo laikytis ir privačioje teritorijoje. Trečiojo asmens vairuotojas jo teritorijoje neatliko jokių darbų, todėl negali būti vadovaujamasi principu, kad jis turėjo užtikrinti ne tik įmonės darbuotojų, bet ir visų kitų asmenų saugą. Nukentėjusiajam buvo suteikta pakankamai informacijos apie judėjimo reikalavimus teritorijoje, tačiau nukentėjusysis šia informacija nepasinaudojo, apeliaciniame skunde nenurodoma, kokia informacija privalėjo būti suteikta šiuo atveju. Jei trečiojo asmens UAB „PRIMOS“ darbuotojas, būdamas apdairus ir rūpestingas vairuotojas, būtų laikęsis ženklo, kelio ženklinimo reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, UAB „PRIMOS“ turėjo teisę ir galimybę organizuotis krovinio pasiėmimą per trečiuosius asmenis, tačiau tuo nepasinaudojo. Kelių eismo taisyklėse nėra reikalavimo, kad geltona ištisinė linija visuomet būtų naudojama kartu su kelio ženklu, bet kokiu atveju tokią liniją kirsti yra draudžiama. Dėl to nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad su geltona kelio ženklinimo linija turėjo būti pastatytas ir įspėjamasis ženklas. Iš byloje ištirtų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo UAB „PRIMOS“ darbuotojo veiksmai turėjo įtaką eismo įvykiui kilti ir žalai atsirasti, nes jei nukentėjusysis būtų laikęsis Kelių eismo bei vidaus taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „PRIMOS“ darbuotojas, pastatęs transporto priemonę neleistinoje vietoje, numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė neatsiranda. Pagal CPK 12 str. bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl apeliantas turi įrodyti, kad jo (atsakovo) veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, teismas neturi teisės spręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ar peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Tačiau ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jo (atsakovo) darbuotojų veiksmais, neprašė šių darbuotojų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, vairuotojas yra atsakingas už savo veiksmus, todėl, nepaisant jokių aplinkybių ar susidariusios situacijos, turi laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentas, jog nėra įrodyta, kad nukentėjusysis paliko transporto priemonę be priežiūros neturi jokios teisinės reikšmės konstatuojant didelį nukentėjusiojo neatsargumą, nes net ir tuo atveju, jei vairuotojas nepalieka transporto priemonės be priežiūros, tačiau sudaro kliūtį, pagal Kelių eismo taisykles toks vairuotojas laikomas pažeidusiu taisykles. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad jo (atsakovo) darbuotojo veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes V. M. nevežė krovinio, o atliko krovos darbus, kompetentingos institucijos nenustatė, jog V. M. krovos darbus vykdė pažeisdamas darbo tvarkos taisykles, saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus, ieškovas priešingų įrodymų taip pat nepateikė.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog trečiojo asmens UAB „PRIMOS“ automobilio Iveco AS 440T/P vairuotojas, pastatęs vilkiką neleistinoje vietoje, pažeidė saugaus eismo reikalavimus, elgėsi neatsargiai, tačiau nepagrįstai šį neatsargumą vertino kaip didelį neatsargumą ir dėl to atmetė ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, pareikštą didesnio pavojaus šaltinio valdytojui UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ir draudikui UADB „ERGO Lietuva“. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius su įvykiu, kurio metu buvo sugadintas automobilis Iveco AS 440T/P ir didesnio pavojaus šaltinio (ožinio tipo krano RTG) valdytojo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ veiksmais buvo padaryta žala, atsižvelgiant į šių veiksmų pobūdį, automobilio Iveco AS 440T/P vairuotojo neatsargumą, vadovaujantis CK 6.270 str., darytina išvada, kad atsakovai ieškovui turi atlyginti 50 proc. žalos, t. y. 5422,24 Lt. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 str. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas; be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.264 str. numato, kad samdantis darbuotojus asmuo atsako už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Dėl to šiuo atveju, nors žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė atsakovo įmonės darbuotojas, tačiau už padarytą žalą atsako atsakovas UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, nes jis yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Didelio neatsargumo sampratos CK neapibrėžia, dideliu neatsargumu yra laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Nukentėjusiojo kaltė, reikalinga taikyti nuostolių paskirstymo principui, turi pasireikšti kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas - didelis neatsargumas, - o ne tik kaip normalus ar paprastas neatsargumas. Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004).

Atsakovui UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ priklausantį didesnio pavojaus šaltinį - ožinio tipo kraną RTG - įvykio metu vairavo įmonės darbuotojas V. M.. Ožinis kranas yra keliamasis kranas, kuris atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijoje vykdė darbus keliant ir transportuojant krovinius, šį kraną valdo kranininkas (šiuo atveju V. M.). UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ (dabar UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“) generalinio direktoriaus 2007-01-23 patvirtintoje Ožinio tipo krano RTG kranininko saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 40 reglamentuojami ožinio tipo krano kranininkui keliami saugos reikalavimai. Šios instrukcijos 1.3.4 p. nustatyta, kad kranininkui pažymėjimas išduodamas, kai tikrinant žinias įsitikinama, jog kranininkas susipažinęs su saugos reikalavimais keliant ir transportuojant krovinius, 1.9 p. nustatyta, kad kranininkas atsako už saugų krano eksploatavimą, 3.7 p. - kad prieš pradėdamas darbą, kranininkas privalo nusivalyti kabinos langus, kad būtų užtikrinta gera darbo zonos apžvalga, 4.8 p. – kad pervažiuojant išilgai štabelio, būtina įsitikinti, ar nėra kliūties kitoje štabelio pusėje, 4.12.3 p. – draudžiama kelti konteinerius virš žmonių ir automobilių kabinų, ir t. t. Iš šios instrukcijos nuostatų matyti, kad ožinio tipo krano kranininkui yra keliami specialūs saugos reikalavimai, siekiant užtikrinti saugų ožinio tipo krano naudojimą. Atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ožinio tipo krano kranininkas negali matyti kelyje stovinčių daiktų. Byloje buvo pateiktas įrodymas, kad UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijoje yra nuoroda, jog pirmenybė yra terminalo krovos darbų transportui (T. 1, b. l. 7). Pirmenybės teisė nepanaikina pareigos terminalo krovos darbų transporto eksploatuotojams būti atidiems ir rūpestingiems, laikytis atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų. Atsakovai byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad vilkikas buvo pastatytas taip, kad kranininkas visiškai negalėjo matyti stovinčio vilkiko. Pagal bylos duomenis įvykis įvyko ne tuoj po to, kai vilkikas sustojo, t. y. vilkikas nesustojo prieš pat atvažiuojantį kraną taip, kad būtų akivaizdu, jog kranininkas jokiu būdu negalėjo išvengti susidūrimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vilkikas sustojo, vairuotojas išlipo iš vilkiko ir galinėje vilkiko dalyje tvarkė tentą, kai į jį įvažiavo atsakovui priklausantis ožinio tipo kranas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konteinerinio krano vairuotojas gali nematyti visų krano gabaritų, tačiau ši aplinkybė byloje nėra patvirtinta įrodymais. Trečiasis asmuo V. M. teismui nurodė, kad įvykio metu vežė konteinerius, todėl negalėjo matyti jo kelyje stovinčio vilkiko, kad konteineriai kraunami pagal kompiuterį, kadangi kraunamas galas, jis negali tos pusės matyti, vilkiko vairuotojas užtvėrė jam kelią, tačiau jokie kiti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes nebuvo pateikti. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrius ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ pranešė, kad tyrimo medžiagoje nėra užfiksuota, jog ožinis kranas būtų vežęs konteinerį. Dėl to konstatuotina, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kranininkas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių negalėjo matyti stovinčio vilkiko ir sustabdyti krano. Vien tai, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyrius nustatė, jog vilkiko vairuotojas pažeidė UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritorijos vidaus taisyklių „Nebėginio transporto judėjimo reikalavimai“ skirsnio 1, 4, 5, 7, 10 p., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl vilkiko sugadinimo ir padarytos žalos nėra atsakingas krano valdytojas. Kaip jau buvo minėta, CK 6.270 str. numatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė be kaltės. Teorinis atsakomybės be kaltės pagrindas yra rizikos teorija, pagal kurią rizika pripažįstama svarbia civilinės atsakomybės dalimi. Jeigu asmens veikla arba jo veikloje naudojami daiktai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, o asmuo veikia šią riziką suvokdamas ir jos nepaisydamas, neatsisako savo veiklos, tai jis prisiima atsakomybę už rizikos materializavimąsi, t. y. už žalos atsiradimą. Pagrindinis dalykas yra tas, kad asmuo naudoja pavojingą objektą, kurio jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Naudoti pavojingus objektus, vykdyti pavojingą veiklą yra leidžiama, tačiau įstatymu yra garantuotas padarytos žalos atlyginimas. Dėl to didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimas siejamas ne su kalte, o su žalos padarymo faktu. Asmuo, vykdydamas pavojingą veiklą ir gaudamas pelną, privalo rūpintis verslo saugumu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nustatė, kad vilkikas stovėjo neleistinoje vietoje. Prieš įvažiuojant į atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ teritoriją yra iškabintos vidaus tvarkos taisyklės, kurių „Nebėginio transporto judėjimo reikalavimai“ skirsnio 1 p. numato, kad bendrovės teritorijoje pirmenybę visada turi bendrovės krovos technika, 4 p. – draudžiama statyti transporto priemonę krovos darbų zonoje, 5 p. – teritorijoje automobiliai turi būti statomi tik į tam skirtas ir pažymėtas vietas, 7 p. – draudžiama statyti transporto priemonę prie geltonų linijų terminalo viduje ir prie įvažiavimo, 10 p. – privaloma laikytis transporto judėjimo schemos terminalo teritorijoje. Nėra pateikta duomenų, kad vilkiko vairuotojas, įvažiuodamas į įmonės teritoriją, neturėjo galimybės susipažinti su šiomis vidaus tvarkos taisyklėmis. Trečiojo asmens UAB „PRIMOS“ direktorius paaiškino, kad jų automobilis atvyko į atsakovo teritoriją krautis krovinio. Kadangi terminalo teritorijoje stovi daug transporto priemonių ir yra mažai vietos, kur pastatyti automobilį, vairuotojas paklausė dispečerės, kur bus vykdomas pakrovimas ir kur jam pastatyti automobilį. Dispečerės paliepimu vairuotojas buvo nukreiptas į pakrovimo vietą (ties geltona ištisine linija), kurioje buvo atlikti puspriekabės pakrovimo darbai, vairuotojui buvo paaiškinta, kad ta linija teritorijoje skirta transporto pakrovimui ir iškrovimui (T. 1, b. l. 79). Trečiasis asmuo V. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad automobilis buvo pakrautas prie sandėlio, vilkikas atvažiavo tik dengtis tentą ir uždaryti duris, gal vairuotojui pasakė, kad nėra laiko dengtis ir jį išvijo, nes jau laukia kitos mašinos, yra skirtos pakrovos vietos (T. 2, b. l. 8-9). Byloje atsakovai neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad vilkiko vairuotojui buvo sudarytos galimybės po krovinio pakrovimo susitvarkyti toje vietoje, kur buvo kraunamas krovinys, ar kitose vietose. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad buvo paviešintos schemos, kuriose konkrečiai nurodytos vietos, kur gali stovėti trečiųjų asmenų automobiliai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vilkiko vairuotojas elgėsi teisėtai ir saugiai, sustodamas teritorijoje, pažymėtoje geltona linija ir kurioje vykdomi krovos darbai. Taip pat nėra įrodymų, kad dispečerė vairuotojui nurodė sustoti toje vietoje, kurioje buvo sugadintas vilkikas. Vilkiko vairuotojas buvo profesionalus vairuotojas, kuris turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių bei atsakovo nustatytų taisyklių, būti atidus ir dėmesingas, sustodamas toje vietoje, kur vykdomi krovos darbai.

Eismo įvykio metu galiojusios Kelių eismo taisyklių redakcijos 50 p. numatė, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis (51 p.), privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo (53 p.), kad draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui (55 p.), kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (194.10 p.). Kelių eismo taisyklių 2 priedo 1.4 p. įtvirtinta, kad geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Naudojama atskirai arba kartu su ženklu „Sustoti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą (darbų vietoje ir važiuojamojoje dalyje) arba gatvės bortelio viršuje. Šią liniją kirsti draudžiama, kai ji skiria priešingų krypčių transporto srautus. Nurodyti Kelių eismo taisyklių punktai iš esmės atitinka Kelių eismo taisyklių punktus, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Vilkiko vairuotojas nesilaikė saugaus eismo reikalavimų ir šis nesilaikymas buvo viena iš priežasčių, dėl ko įvyko įvykis, kurio metu buvo sugadintas vilkikas. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad vilkiko vairuotojas, sustodamas, matė atvažiuojantį kraną, kuris skleidė garso signalą ir mirksėjo įspėjamosiomis šviesomis. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių vilkiko vairuotojo veiksmai vertintini kaip neatsargumas, į kurį atsižvelgiama, nustatant ieškovui priteistinos žalos dydį. Vilkiko vairuotojo veiksmai nepripažintini dideliu neatsargumu, kuris šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, nes didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmai taip pat nebuvo teisėti ir tie veiksmai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių įvyko įvykis ir buvo padaryta žala, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad vien tik dėl vilkiko vairuotojo neteisėtų veiksmų buvo sugadintas vilkikas, kad vilkiko vairuotojo veiksmų pobūdis turi būti įvertintas kaip didelis neatsargumas. Įvertinus vilkiko vairuotojo veiksmus, kuriais jis nesilaikė saugaus eismo reikalavimų, nebuvo atsargus ir dėmesingas, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovui priteisti 50 proc. žalos, t. y. 5422,24 Lt. Atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ bendroji civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB „ERGO Lietuva“ pagal Terminalo operatoriaus atsakomybės draudimo liudijimą Nr.710-934-000098. Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Ieškovas iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ prašė priteisti 3992,88 Lt žalos atlyginimą remdamasis tuo, kad pagal atsakovų UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ sudarytą Terminalo operatoriaus bendrosios civilinės atsakomybės sutartį kiekvieno draudžiamojo įvykio, kai žala padaroma krovininei transporto priemonei, besąlyginė išskaita yra 2000 eurų. Ieškovas nurodė, kad 2000 eurų yra 6851,60 Lt. 2002-02-02 litas fiksuotu kursu buvo susietas su euru (3,4528 lito už 1 eurą). Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas oficialus euro kursas yra 3,4528 Lt, konstatuotina, jog 2000 eurų yra ne 6851,60 Lt, kaip nurodo ieškovas (apeliantas), bet 6905,60 Lt, dėl to besąlyginė išskaita draudžiamojo įvykio, kai žala padaroma krovininei transporto priemonei, yra 6905,60 Lt. Dėl to šiuo atveju iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ priteistina 3938,88 Lt žalos atlyginimo, likusi 1483,36 Lt žalos suma priteistina iš atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Ieškovui iš atsakovų taip pat priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.

Iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį ir apeliacinį skundą, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 325,33 Lt žyminį mokestį už ieškinį, 326 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Iš dalies patenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą, iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškovui priteistina po 118,16 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, iš atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ – po 44,50 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei 86,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį, šios išlaidos paskirstytinos proporcingai ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl iš ieškovo priteistina 43,14 Lt, iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 31,33 Lt, iš atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 11,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, į valstybės biudžetą (CPK 88, 92, 96 str.). Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims. Iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą šios išlaidos paskirstytinos proporcingai ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl iš ieškovo priteistina 8,40 Lt, iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 6,10 Lt, iš atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 2,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110012799) 3938,88 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3938,88 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 118,16 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (juridinio asmens kodas 240854850) – 1483,36 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1483,36 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44,50 Lt žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 43,14 Lt, iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 31,33 Lt, iš atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 11,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 118,16 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 44,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 8,40 Lt, iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 6,10 Lt, iš atsakovo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ 2,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė

Teisėjai Dalia Kačinskienė

Algirdas Auruškevičius

Vieša sprendimų paieška