(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 16 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, 

dalyvaujant ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos įgaliotiems atstovams D. M. (D. M.) ir N. R.,

atsakovui J. P.,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos patikslintą ieškinį atsakovui J. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       Ieškovas Vilniaus pataisos namai 2022 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. P. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 2 147,09 Eur dydžio materialinę žalą, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. – Vilniaus pataisos namai, toliau –Vilniaus PN) laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistasis J. P. (atsakovas), kuris savo tyčiniais veiksmais padarė materialinę žalą įkalinimo įstaigos turtui. Žalos atsiradimas siejamas su 3 įvykiais 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. birželio 4 d. ir 2022 m. birželio 6 d. Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. birželio 3 d. apie 15.35 val. Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai pastebėjo, jog atsakovas daužo kameros Nr. 17 lango stiklą. Pareigūnams po šio įvykio atlikus kameroje kratą, buvo nustatyta, kad yra išdaužti atsakovo kameros lango stiklai, sudaužytos dvi lempos, sulaužytas suoliukas bei sanitarinio mazgo durys. Kitą dieną, t. y. 2022 m. birželio 4 d., apie 15.20 val., 2-ojo SVS pareigūnai pastebėjo, jog atsakovo kameroje Nr. 17 yra išardyta sanitarinio mazgo patalpos siena prie durų staktos. Atsakovas dėl šio įvykio paaiškino pareigūnams, kad sieną išardė tyčia, nes jo neišveda į užsiėmimus, analogišką priežastį jis taip pat yra nurodęs ir savo rašytiniame paaiškinime. Anot ieškovės, tęsdamas savo veiksmus, atsakovas 2022 m. birželio 6 d. apie 13.15 val., savo kameroje toliau laužė sanitarinio mazgo patalpos sieną. Dėl visų įvykių buvo surašyti pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir Kratos protokolai. Anot ieškovės, bendra Vilniaus PN dėl nuteistojo J. P. išvardintų įstaigos turto niokojimo veiksmų patirtų nuostolių suma sudaro 2 147,09 Eur. Kadangi atsakovas sugadino ieškovo turtą tyčia, jam, anot ieškovės, atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta deliktinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti patirtą žalą, atsiradusią dėl atsakovo nesąžiningų, priešingų teisei ir gerajai moralei veiksmų. Atsakovas padarytos žalos neatlygino, todėl žalos atlyginimas priteistinas teisminiu keliu (CK 6.2 straipsnis, 6.245 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis).

3.       Ieškovė 2023 m. vasario 24 d. patikslino ieškinį, sumažino reikalavimą nuo 2 147,09 Eur iki 1 357,30 Eur.

4.       Patikslintame 2023 m. vasario 24 d. ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius, Vilniaus pataisos namai nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuoti jungimo būdu, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Lietuvos kalėjimų tarnyba nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmė visas Vilniaus pataisos namų teises ir pareigas. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat papildomai paaiškino, kad nors Vilniaus kalėjime ir yra periodiškai vykdomi patalpų atnaujinimo (remonto) darbai, tačiau nei atsakovo kameroje, nei kitose gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo pertvaros griovimas nebuvo suplanuotas. Anot ieškovės, bendras Vilniaus PN (Vilniaus kalėjimo) patalpų remonto darbų projektas rengiamas nebuvo, bendras darbų konkrečiose kamerose grafikas taip pat nebuvo sudaromas. Remonto (patalpų atnaujinimo) darbai yra numatomi metų pradžioje ir periodiškai vykdomi pagal įstaigai skiriamus biudžeto asignavimus. Kamerose yra atliekamas ne kapitalinis remontas, o smulkūs kosmetinio remonto darbai (paviršių nelygumų glaistymas, tinkavimas, dažymas ir pan.). Tokiu būdu, ieškovas patyrė išlaidų, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovas tyčia nebūtų niokojęs atsakovo turtą. Bendra ieškovo dėl išvardintų nuteistojo J. P. įstaigos turto niokojimo veiksmų patirtų nuostolių suma sudaro 3 680,51 Eur. Šią sumą, ieškovės teigimu, sudaro remontui panaudotų medžiagų ir mechanizmų išlaidos, bei darbo užmokesčio išlaidos. Darbo užmokesčio išlaidos sudaro 2 323,21 Eur, remonto darbus atliko Vilniaus PN laikomi nuteistieji, palikti įstaigoje ūkio darbams atlikti, įdarbinti statybininkais ir (arba) pagalbiniais darbininkais. Darbui panaudotų medžiagų išlaidos sudaro 1 301,98 Eur, darbui panaudotų mechanizmų išlaidos – 55,35 Eur, tokiu būdu, Vilniaus PN faktiškai patirtų kameros remonto išlaidų sumą sudaro 1 357,30 Eur. Patirtos išlaidos yra patikslintos ir apskaičiuotos Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus pagal pridedamus Lokalinę sąmatą, Medžiagų poreikio žiniaraštį, Mechanizmų poreikio žiniaraštį. Sąmata bei žiniaraščiai yra sudaryti, naudojant informacinę statybos kainų skaičiavimo sistemą „Bimgates“ (UAB „Sistela“ autorinis produktas), skirtą statybų investicinio proceso dalyviams ekonominių skaičiavimų analizei ir kainų nustatymui projektavimo, statybos ir statinio eksploatavimo stadijose.

5.       Teismo 2023 m. birželio 8 d. posėdyje ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą, pareiškė, kad prašoma priteisti žala mažinama nuo 1 357,30 Eur iki 1 328,35 Eur sumos, šią sumą sudaro panaudotų medžiagų ir mechanizmų išlaidos pagal poreikių žiniaraščius (žr. lokalinės sąmatos eilutes „Medžiagos“ ir „Mechanizmai“).

6.       Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. posėdyje ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą, pareiškė, kad prašoma priteisti žala mažinama nuo 1 328,35 Eur iki 1 139,89 Eur (1 113,52 Eur „Medžiagos“ ir 26,37 Eur „Mechanizmai“). Paaiškino, kad mažinama Lokalinėje sąmatoje numatytų tinkuotų sienų dažymo darbų kaina (kodas N15-136-1), kuri patikslinus atliktų darbų kiekius sudaro 20,94 Eur, o buvo numatyta 209,40 Eur.

7.       Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame nurodė, kad su jam pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad dėl šių įvykių jam buvo skirta 45,00 Eur dydžio piniginė nuobauda, kurią jis yra jau sumokėjęs.

8.       Teismo posėdžių metu atsakovas palaikė savo poziciją, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju protinga padarytos žalos suma galėtų būti – 500,00 Eur. Atsakovas neneigia, kad nurodytomis datomis atliko kamerą niokojančius veiksmus. Laikosi pozicijos, kad šiuos veiksmus atliko išprovokuotas įstaigos pareigūnų. Papildomai paaiškino ir detalizavo, kad įvykio metu sudaužė kameroje buvusius 3 dujinius šviestuvus, klozetą, išardė 18 murinių vienos sienos plytų, sulaužė medines tualeto duris, suoliuką, išdaužė lango stiklą (ne stiklo paketą kaip nurodyta). Neigia žalą padarytą pagrindinėms metalinėms kameros durims. Tvirtina, kad šias duris buvo išpaišęs vandeniniais dažais, kuriuos seimo kontrolieriams paliepus nuvalė. Anot atsakovo, jis pats sutvarkė ir išvežė kameroje buvusias statybines šiukšles (tinką, plytas). Nesutinka su atliktais lubų remonto darbais, nes joms jokios žalos jis nepadarė, teigia, kad tualetas buvo senas, įtrukęs, o durų funkciją kameroje atliko parasta nudažyta pjuvenų plokštė, pritvirtinta prie rėmo. Atsakovas laikosi pozicijos, jog kameroje atlikti pertekliniai remonto darbai, kurių didžioji dalis nėra susijusi su jo padaryta žala. Tvirtina, kad kameroje buvo atlikti išanksto numatyti remonto darbai pagal patvirtintus projektus, t. y. šią kamerą, kaip ir kitas greta esančias, buvo numatyta atnaujinti ir tvarkyti, įstaigoje tuo laikotarpiu jau vyko kamerų atnaujinimo darbai.

9.       Ieškovės atstovas N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriuje dirba nuo 2022 m. lapkričio 7 d. inžinieriaus pareigose. Paaiškino, kad būtent jis parengė teismui pateiktus dokumentus (lokalinę sąmatą ir žiniaraščius). Atsakant į teismo klausimus, patvirtino, kad visi lokalinėje sąmatoje nurodyti dabai buvo faktiškai atlikti, o nurodytos medžiagos panaudotos kameros Nr. 17 remontui. Nurodė, kad bendras šios kameros plotas – 14,99 m2. Panaudotų medžiagų kiekis paskaičiuotas pagal sienų/lubų plotą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

10.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (iki 2022 m. gruodžio 31 d. - Vilniaus pataisos namai) laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 17 atlieka nuteistasis atsakovas J. P.. Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo atsakovo atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti 1 139,89 Eur žalos atlyginimui. Atsakovo neteisėti veiksmai siejami su 3 įvykiais (2022 m. birželio 3 d. apie 15.35 val., 2022 m. birželio 4 d. apie 15.20 val. ir 2022 m. birželio 6 d. apie 13.15 val.), kurių metu, anot ieškovo, atsakovas tyčia sugadino pataisos namų turtą, todėl jam tenka pareiga atlyginti patirtą žalą. Ieškovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas su jam pareikštu reikalavimu nesutinka. Atsakovas iš esmės neginčija, kad niokojo kamerą, tačiau laikosi pozicijos, jog kameroje buvo atlikti pertekliniai remonto darbai, kurių didžioji dalis nėra susijusi su jo netinkamais veiksmais. Teismas, įvertinęs atsakovo poziciją, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra ginčas dėl dviejų būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų - prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių – žalos.

11.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

12.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13.       CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

14.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktą; kt.).

15.       Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės neginčija, kad daužė ir/ar gadino kameroje esantį materialųjį turtą trijų jam inkriminuojamų įvykių metu, tačiau laikosi pozicijos, jog kameroje buvo atlikti pertekliniai remonto darbai, kurių didžioji dalis nėra susijusi su jo netinkamais veiksmais, bei galimai susiję su iš anksto suplanuotais kameros atnaujinimo remonto darbais.

16.       Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto P. A. 2022 m. birželio 3 d. tarnybinio pranešimo, 2022 m. birželio 3 d. atsakovo kameroje Nr. 17 buvo užfiksuotas įvykis, kurio metu atsakovas tyčia gadino kameroje esantį materialųjį turtą, t. y. daužė kameros lango stiklą. Šio įvykio metu apžiūrėjus kamerą buvo pastebėti šie turto sugadinimo faktai – sudaužytos 2 lempos, sulaužytas suoliukas bei sanitarinio mazgo durys. Iš esmės analogiškos aplinkybės dėl sudaužytų ir/ar sulaužytų daiktų apimties užfiksuotos jaunesniosios specialistės K. A. 2022 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime ir 2022 m. birželio 3 d. Kratos protokole. Taigi, remiantis minėtų pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, pirmojo įvykio metu buvo sudaužytas kameros lango stiklas, sudaužytos 2 lempos, sulaužytas suoliukas bei sanitarinio mazgo durys. Atsakovas 2022 m. birželio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės neginčija aplinkybių, kad niokojo kamerą, teigia tai daręs, nes neturi kuom užsiimti, nori dirbti.

17.       Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto F. K. 2022 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo, 2022 m. birželio 4 d. atsakovo kameroje Nr. 17 buvo užfiksuotas dar vienas įvykis, kurio metu atsakovas tyčia gadino kameroje esantį materialųjį turtą. Šio įvykio metu buvo išardyta sanitarinio mazgo patalpos siena prie durų staktos. Analogiškos šio įvykio aplinkybės užfiksuotos kito jaunesniojo specialisto P. B. 2022 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime. Atsakovas 2022 m. birželio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės neginčija aplinkybių, kad ardė sanitarinio mazgo patalpos sieną, tačiau tvirtina, jog tą darė norėdamas būti naudingu, nes pataisos namuose vyksta remonto darbai.

18.       Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto M. O. 2022 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo ir tos pačios dienos jaunesniojo specialisto J. V. tarnybinio pranešimo, 2022 m. birželio 6 d. atsakovo kameroje Nr. 17 buvo užfiksuotas trečias įvykis, kurio metu atsakovas „siautėjo“ kameroje. Tarnybiniuose pranešimuose nėra detalizuoti sudaužyti ir/ar sugadinti kameroje esantys daiktai. Iš byloje esančio 2022 m. birželio 6 d. Kratos protokolo matyti, kad kratos metu atsakovo kameroje rasta plytų nuolaužų ir tinko. Atsakovas 2022 m. birželio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pataisos namuose vyksta remonto darbai, todėl jis paruošė kamerą remontui, nes neturi ko veikti. 

19.       Aptartų aplinkybių kontekste nekyla abejonių, jog atsakovas J. P. 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. birželio 4 d. ir 2022 m. birželio 6 d. užfiksuotų įvykių metu atliko neteisėtus veiksmus, byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo kaltę (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismo vertinimu, kai kurie nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovo deklaruojama žala, kurios atlyginimą prašoma priteisti iš atsakovo.

20.       Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui laikantis pozicijos, kad žala jo kamerai nebuvo padaryta, nes kameroje buvo suplanuoti remonto darbai, kuriems jis kamerą ir paruošė, teismas pasiūlė ieškovui pateikti papildomus duomenis apie 2022 m. pataisos namuose suplanuotus remonto darbus. Ieškovas pateikė 2023 m. vasario 22 d. Turto valdymo skyriaus inžinieriaus N. R. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad bendras Vilniaus pataisos namų (Vilniaus kalėjimo) patalpų remonto darbų projektas 2022 m. nebuvo rengiamas, taip pat nebuvo rengiamas bendras darbų konkrečiose kamerose grafikas, todėl tokie duomenys negali būti pateikti. Remiantis ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovo kamerą (Nr. 17) 2022 m. buvo numatyta atnaujinti, tačiau sanitarinio mazgo pertvaros griovimas nebuvo numatytas. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo paaiškinimų, kad aktualiu laikotarpiu kamerų remonto darbų projektai nebuvo sudaromi, vertina juos kritiškai, nes akivaizdu, kad Vilniaus pataisos namai yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi įstatymais bei įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka periodiškai planuoja įstaigos ūkinę ir finansinę veiklą, kuri privalo atsispindėti atitinkama tvarka patvirtintuose dokumentuose. Be to, bylos nagrinėjimo metu iškėlus klausimą dėl vaizdo įrašų pateikimo, tokia medžiaga teismui nebuvo pateikta aiškinant, jog kameros nėra stebimos vaizdo kameromis, nors 2022 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime bei 2022 m. birželio 6 d. tarnybiniuose pranešimuose aiškiai nurodyta, jog įvykiai buvo fiksuojami naudojant vaizdo registratorius. Tokią ieškovo poziciją teismas vertina ieškovo nenaudai.

21.       Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2023 m. vasario 22 d. Turto valdymo skyriaus inžinieriaus N. R. tarnybinio pranešimo, atsakovo kameroje 2022 m. buvo planuojami atlikti atnaujinimo darbai, t. y. glaistymo, tinkavimo, dažymo ir kiti atkuriamieji darbai. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats atsakovas duodamas paaiškinimus teismui, taip pat savo rašytiniuose paaiškinimuose. Esant tokiems duomenims bei ieškovui atsisakius teikti duomenis apie 2022 m. suplanuotus remonto darbus bei įvykių metų užfiksuotus vaizdo įrašus, labiau tikėtina, kad ieškovo pateikta Lokalinė sąmata ir Medžiagų ir Mechanizmų poreikio žiniaraščiai atspindi ne atsakovo neteisėtais veiksmais sugadintų ir/ar sudaužytų daiktų remonto darbus, o visos atsakovo kameros suplanuotų atkuriamųjų/atnaujinimo darbų atlikimą, todėl kiekviena minėtuose dokumentuose nurodyta Darbų ir išlaidų eilutė vertinama atskirai tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų sugadintų daiktų ir atsakovo duotų paaiškinimų kontekste.

22.       Atsakovas bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino ir detalizavo, kad įvykio metu sudaužė kameroje buvusius 3 dujinius šviestuvus, klozetą, išardė 18 mūrinių vienos sienos plytų, sulaužė medines tualeto duris, suoliuką, išdaužė lango stiklą (ne stiklo paketą kaip nurodyta). Neigia žalą padarytą pagrindinėms metalinėms kameros durims. Tvirtina, kad pagrindines kameros duris buvo išpaišęs vandeniniais dažais, kuriuos seimo kontrolieriams paliepus nuvalė. Anot atsakovo, jis pats sutvarkė ir išvežė kameroje buvusias statybines šiukšles (tinką, plytas). Pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimai dėl sudaužytų kameros daiktų apimties iš esmės atitinka pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose po įvykių, nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo nesivadovauti tokiais atsakovo paaiškinimais.

23.       Kaip matyti iš byloje esančio pataisos namų pirmo aukšto plano, atsakovo kameros Nr. 17 bendras plotas yra 14,99 kv. m. (1,69 sanitarinis mazgas +13,30 likusi patalpa), sanitarinio mazgo sienų bendras plotas 13,61 kv. m. (neišminusuojant durų ploto). Sanitarinio mazgo patalpa sudaro 11,27 proc. visos kameros patalpos (1,69*100/14,99) ploto. Remiantis 2023 m. vasario 21 d. Lokalinės sąmatos, kuri buvo pateikta kartu su patikslintu ieškiniu, duomenimis, medžiagų kainą sudaro 1 301,98 Eur, mechanizmų kainą sudaro 26,37 Eur. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu medžiagų ir mechanizmų bendra kaina buvo sumažinta iki 1 139,89 Eur (1 113,52 Eur „Medžiagos“ ir 26,37 Eur „Mechanizmai“). Medžiagų kaina buvo sumažinta patikslinus atliktų darbų kodas N15-136-1 kiekius.

24.       Vertinant aktualioje sąmatoje nurodytus medžiagų kiekius ir kainas, pažymėtina, kad byloje įrodyta, jog atsakovas išardė sanitarinio mazgo patalpos sieną prie durų staktos, kurios bendras plotas pagal byloje esantį pirmo aukšto planą sudaro 6,55 kv. m. (0,52+1,20+0,93*2,47 (aukštis)). Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo apgadintos/išardytos kitos kameros sienos (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš aktualios sąmatos, joje nurodyti aktualių darbų kiekiai faktiškai neviršija nustatyto sanitarinio mazgo sienų bendro ploto. Tačiau sąmatoje nurodyti darbai kodas N15-169-2 (tinkuotų arba betono sienų labai geras glaistymas ir šlifavimas 2 kartus), N15P-0202*1 (sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas giliai įsigeriančiais gruntais teptuku) bei analogiško pobūdžio lubų darbai (N15-169-3 ir N15P-0206*1) iš esmės dubliuojasi, todėl bendra medžiagų suma mažinama 5,37 Eur ir 3,54 Eur sumomis. Taip pat bendra medžiagų suma mažinama 0,64 Eur suma, nes darbai N15-169-2 (tinkuotų sienų labai geras glaistymas ir šlifavimas 2 kartus) apima darbus N15P-0103*2 (sienų vidinių paviršių glaistymas). Teismo vertinimu, bendra medžiagų suma mažinama taip pat 13,11 Eur suma už darbus N15P-0208*2 (lubų paviršių tarpinis gruntavimas voleliu), nes šie darbai apima tokio paties pobūdžio darbus teptuku (kodas N15-169-3).

25.       Teismas, pasisakydamas dėl aktualioje sąmatoje nurodytų dažų  (N15-136, N15-136-1, F-15-6-4) kainų bendrai 384,07 Eur kainai (96,56+209,40+78,11) pažymi, kad byloje esant ginčui dėl šių rodyklių, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų (užsakymų, sąskaitų, apmokėjimo dokumentų ir pan.), patvirtinančių sąmatoje nurodytas dažų kainas, todėl siekiant nepažeisti atsakovo interesų bei šalių interesų pusiausvyros, dažų kainos mažintinos 50 procentų bei nustatant, jog medžiagų išlaidas eilutėse N15-136, N15-136-1, F-15-6-4 sudaro 192,04 Eur.

26.       Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad atsakovas sudaužė 2 lempas. Pats atsakovas paaiškino, kad sudaužė 3 dujinius šviestuvus. Tačiau aktualioje sąmatoje nurodyta, kad buvo montuojami keturi vienos lempos šviestuvai, kurių bendra vertė 87,16 Eur. Esant duomenims, kad įvykių metu atsakovas sudaužė tik 3 šviestuvus, ši suma mažintina iki 65,37 Eur (87,16-21,79 Eur). Pažymėtina, kad šios išlaidos mažintinos neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, siejamos su keturių šviestuvų pakeitimu.

27.       Teismas, pasisakydamas dėl aktualioje sąmatoje aprašytų medžiagų, susijusių su durų gamyba ir įrengimu, kiekių, pažymi, jog byloje esantys tarnybiniai pranešimai, kratos protokolai, atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog deklaruotų įvykių metų buvo sudaužytos sanitarinio mazgo durys. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų būtų sudaužytos įėjimo į kamerą durys (CPK 178 straipsnis). Esant padarytai išvadai aktualioje sąmatoje nurodyti medžiagų darbai mažintini 59,10 Eur suma, kurią sudaro darbai F15-10-2 (anksčiau dažytų aklinių durų dažymas, nuvalant senus dažus, šlifuojant ir glaistant). Pažymėtina, kad šios išlaidos mažintinos neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, siejamos su įėjimo durų remontu.

28.       Teismo vertinimu, byloje neįrodyta mechanizmų bendra suma. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu buvo atliekami remonto darbai kitose kamerose, kas patvirtina, jog šiukšlių išvežimas buvo masinis bei nebuvo siejamas vien su atsakovo kameroje sukauptų statybinių medžiagų, kurių kiekis bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai pagrįstas, išvežimu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai pagrįsta ir šiukšlių išvežimo paslaugų kaina, nors šis rodiklis taip pat buvo ginčijamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mažina 26,37 Eur mechanizmų bendrą sumą iki 4,64 Eur sumos.

29.       Įvertinus sprendimo 24-28 nurodytas aplinkybes, bendra aktualioje sąmatoje nurodyta ir bylos nagrinėjimo metu iki 1 139,89 Eur dydžio sumažinta Medžiagų ir Mechanizmų suma, mažinama neįrodytais darbais ir mechanizmais bendroje 321,96 Eur sumoje, t. y. iš viso priteisiant iš atsakovo 817,93 Eur žalos atlyginimui (CPK 178 straipsnis).

30.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 817,93 Eur turtinės žalos atlyginimui, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (817,93 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

32.       Pateikiant ieškinį ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17 Eur (26,00 Eur x 71,75 proc.) žyminis mokestis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis)

33.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 39,84 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 29 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis, iš viso su žyminiu mokesčiu – 46 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Lietuvos Kalėjimų tarnybai (juridinio asmens kodas 288697120) iš atsakovo J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 817,93 Eur (aštuonių šimtai septyniolikos eurų 93 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (817,93 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Jelena Leščinskienė