Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-289-402-2010].doc
Bylos nr.: I-289-402/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-289-402 /2010

3-62-3-576-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija: 11.2, 11.3, 74.

(S)

 

 

 

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 6 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės, Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos Z. S. teisių perėmėjai I. S., suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos atstovui  Ramūnui Šeškui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo dokumentams pateikti ir

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė teismo atnaujinti terminą pateikti prašymą bei giminystės ryšį ir nuosavybės teisę su savininku įrodančius dokumentus.

Pareiškėjos teisių perėmėja I. S. nurodė, kad apie tai, kad jos motina turi teisę atkurti nuosavybės teises į savo motinos (jos močiutės) turėtą žemės sklypą, ji sužinojo visai neseniai 2009 metais, per artimo giminaičio laidotuves. Tuomet jos motina ir ji pati pradėjo domėtis šiuo faktu bei rinkti dokumentus iš archyvų. Jos motina sunkiai sirgo, nuo 1968 metų ji sirgo lėtiniu tarpiniu galvos smegenų uždegimu, pasireiškiančiu dažnais epilepsijos priepuoliais, po kurių jos motina negalėdavo atsigauti ir ką nors prisiminti net kelias paras. Nuo 1985 metų jos motina pripažinta pirmos grupės invalide ir be kitų asmenų pagalbos ji negalėdavo savimi pasirūpinti, ar atlikti kokius nors veiksmus. Iškvietus į namus notarą, 2009 metų pavasarį, jos motina pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ją, rūpintis jos motinos M. D. –V. – C. palikimu. Nuo tada ji pradėjo ieškoti dokumentų archyvuose.

            Suinteresuoto asmens atstovas su pareiškimu nesutiko. Pažymėjo, jog terminai prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti buvo nustatyti pakankamai ilgi, apie dešimt metų, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie tam tikrą laiką šia teise dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti negalėjo. Todėl minėti terminai atnaujintini tik ypatingais atvejais, esant objektyvioms, nuo pretendentų valios nepriklausančioms priežastims. Svarbiomis negali būti pripažintos subjektyvaus pobūdžio, pretendento pasirinkto elgesio nulemtos priežastys .

          Pareiškėja yra pripažinta pirmos grupės invalide ir visa tai neabejotinai daro įtaką jos gyvenimo kokybei, pilnavertiškumui, bendravimui su kitais visuomenės nariais, galimybei veikti taip, kaip galėtų veikti visapusiškai pajėgus žmogus, bet visa tai nėra pakankamas pagrindas atnaujinti terminus paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

         Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektyvių teisių realizavimu, taip pat domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka tik patiems pretendentams. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentas savo valiniais veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo visos ir teisingos informacijos dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

 

Prašymas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kaip turto paveldėtoja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo mirusio motinos M. D. –V. – C. iki turto nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį (2004 m. spalio12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija), nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus privalėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies ( 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatos numato, jog piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. 

Įstatymas nenurodo aplinkybių (termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas terminą atnaujinti, ir kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Todėl spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Svarbiomis Įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per savo atstovą ginti pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja sirgo nuo 1968 m. lėtiniu tarpiniu galvos smegenų uždegimu (b.l. 10), pasireiškiančiu dažnais epilepsijos priepuoliais, po kurių ji sunkiai atsigaudavo. Iš pateiktos pažymos (b.l. 16) matyti, kad pareiškėjai buvo suteikta I invalidumo grupė. Dėl susirgimų ji negalėjo pati savimi pasirūpinti, jos judėjimas buvo apribotas, vėliau tapo neįmanomas. Dėl tokios sveikatos būklės pareiškėjos bendravimas su giminėmis ir pažįstamais buvo nutrūkęs. Ji buvo įsitikinusi, kad į jos motinos žemę nuosavybės teisės atkurtos jos giminėms, todėl nieko neieškojo. Tik atsitiktinai per giminaičio laidotuves jos dukra sužinojo, kad niekas nepasirūpino jos močiutei (pareiškėjos motinai) priklausiusia žeme, pradėjo ieškoti ir tvarkyti reikiamus dokumentus.

Liudytoja A. S. patvirtino, kad su pareiškėja, kuri jai buvo teta ji nebendravo ir nebuvo susisiekusi. Sužinojusi, kad galima atkurti nuosavybės teises į močiutės žemę ji per giminaičio laidotuves pasakė kitai tetai, o pareiškėjai nepranešė.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad „ asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu" ( Adm. Byla Nr. A/556-680/2008).

Įvertinus visas byloje aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjos liga laikoma svarbia priežastimi, sutrukdžiusia jai pasinaudoti savo teisėmis nuosavybės atkūrimo procese, kadangi bylos duomenys duoda pagrindo teigti, kad pareiškėjos sveikata buvo tokios būklės, kad ji pati, be pagalbos negalėjo surašyti dokumentus ir pasiųsti paštu.

           Pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes kolegija pripažįsta svarbiomis termino pateikti prašymą ir trūkstamus dokumentus praleidimo priežastimis, todėl šis terminas atnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 str., teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

            Pareiškimą patenkinti.

            Atnaujinti pareiškėjai Z. S. praleistą terminą prašymui bei giminystės ryšį su savininku įrodantiems, taip pat nuosavybės teise patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjai

                                               Natalja Zelionkienė

 

 

 

                                                     Asta Urbonienė

 

 

Gintaras Čekanauskas