Civilinė byla Nr. 3K-3-131/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
93.2.3; 16.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Tortela“ kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. , K. P. , K. P. ieškinį atsakovui UAB „Tortela“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. P. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tortela“ 2898,67 Lt laidojimo išlaidų, 2184,16 Lt turtinės žalos atlyginimą, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškovai K. P. ir K. P. , atstovaujamas įstatyminės atstovės V. P. , prašė priteisti iš atsakovo UAB „Tortela“ po 1403,50 Lt turtinės žalos atlyginimo, po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir kiekvienam iš jų - po 7,69 Lt žalos atlyginimo periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis jas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki 24 metų amžiaus, iki jie mokysis dieninių ar aukštųjų mokyklų skyriuose. Ieškovai savo reikalavimus grindė nurodydami, kad ieškovės sutuoktinis ir K. bei K. P. tėvas A. P. 2003 m. lapkričio 26 d. UAB „Tortela“ patalpose mūrydamas angą nukrito iš 4,5 m. aukščio, susižalojo ir mirė. A. P. nelegaliai, t. y. nesudaręs darbo ar rangos sutarties, neturėdamas verslo liudijimo bendrovėje UAB „Tortela“ nuo 2003 m. rugpjūčio 18 d. dirbo įvairius statybos-remonto darbus. Jam kas mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, buvo nurodyta darbo vieta bei darbo funkcijos. Ieškovų nuomone, A. P. , vykdydamas atsakovo pavestus darbus, žuvo, darbdaviui neįvykdžius pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, kad darbuotojas galėtų saugiai atlikti jam pavestas užduotis. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė grindžia, nurodydama, kad su A. P. augino keturis vaikus, iš kurių du nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnamečiai, santuokoje darniai gyveno 25 metus, A. P. vienas išlaikė šeimą, jam žuvus ši neteko maitintojo ir pragyvenimo šaltinio, šeimos nariai išgyveno dėl staigios jo mirties, pablogėjo gyvenimo kokybė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: iš UAB „Tortela“ priteisė V. P. 2898,67 Lt laidojimo išlaidų, 2184,16 Lt turtinės, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, K. P. ir K. P. - po 1403,50 Lt turtinės, po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir kiekvienam iš jų - po 7,69 Lt žalos atlyginimą periodinėmis kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki jie mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jiems sukaks 24 metai. Teismas konstatavo, kad UAB „Tortela“ direktorė dėl savo kaltės neįformino darbo sutarties su A. P., prieš pradedant darbą neinstruktavo dėl saugos ir sveikatos darbe reikalavimų. Teismas darbdavio ir A. P. susitarimą dėl darbo, darbo užmokesčio mokėjimo ir darbo vietos pripažino įrodytu liudytojų parodymais ir UAB „Tortela“ direktorės V. B. paaiškinimais. Teismas pripažino, kad prašomos priteisti turtinės žalos dydį ieškovai pagrįstai apskaičiavo remdamiesi Statistikos departamento patvirtintu vidutiniu darbo užmokesčiu pagal oficialiai skelbiamą 2003 m. III ketvirčio vidutinį darbo užmokestį privačiame sektoriuje, nes mokamas atlyginimas bendrovėje nebuvo apskaitomas, rašytinių įrodymų apie darbo užmokestį byloje nėra, o liudytojų parodymais nustatyta, jog darbo užmokesčio dydis buvo nepastovus. Teismas V. P. žalos atlyginimą 2184,16 Lt priteisė už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. spalio 1 d., nes ieškovė buvo A. P. išlaikytinė, šiuo laikotarpiu nedirbo ir negavo pajamų, į atlygintinos žalos dydį įskaitė ieškovės gaunamą našlės pensiją 77,22 Lt. Ieškovams K. ir K. P. teismas priteisė po 1403,50 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismą dienos, į atlygintinos žalos dydį įskaitė išmokėtą našlaičio pensiją 136,40 Lt, taip pat jiems, besimokantiems vidurinėje mokykloje, priteisė išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam po 7,69 Lt. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgė į tai, kad V. P. santuokoje su A. P. turi keturis vaikus, iš kurių du nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnamečiai, iki nelaimingo atsitikimo darbe A. P. vienas išlaikė šeimą, jo mirtis ieškovams buvo staigi ir netikėta, dėl to jie patyrė dvasinius sukrėtimus, labai pablogėjo jų gyvenimo kokybė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas dėl neturtinės žalos dydžio nepareiškė prieštaravimų.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad A. P. ir UAB „Tortela” siejo darbo teisiniai santykiai ir pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog A. P. mirties priežastis buvo susijusi su mirusiojo neblaivumu, nes tarp atsakovo veiksmų (leidimo dirbti) bei neveikimo (saugių darbo sąlygų neužtikrinimo darbuotojui) ir atsiradusios žalos mirus A. P. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos darbe reikalavimų pažeidimo, tačiau baudžiamojoje ir civilinėje bylose įrodinėtinos aplinkybės nesutampa, todėl nutarime nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kartu su kitais šioje byloje esančiais įrodymais. Kolegija nurodė, kad teismui nebuvo pagrindo taikyti DK 247 straipsnio nuostatas dėl žalos atlyginimo dydžio mažinimo, nes atsakovas su ieškiniu nesutiko, šiuo klausimu nepasisakė, įrodymų šiuo aspektu neteikė ir neprašė mažinti priteistino žalos atlyginimo. Nurodęs, kad priteisto žalos atlyginimo apskaičiavimas ir dydis apeliaciniame skunde neginčijamas, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Tortela“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Atsižvelgiant į darbo santykių požymius, laikytina, kad tarp A. P. ir atsakovo nebuvo susiklostę darbo santykiai, todėl atsakovui neatsirado pareigos atlyginti ieškovų patirtą žalą.
2. Teismai, priimdami ginčijamus procesinius sprendimus, neatsižvelgė į tai, kad nėra bendrųjų žalos atlyginimo pagrindų, nes nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Teismai netinkamai įvertino Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. balandžio 11 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame konstatuota, kad tiesioginė A. P. mirties priežastis buvo ne atsakovo neįvykdyta pareiga supažindinti darbuotoją su saugos darbe reikalavimais, bet paties žuvusiojo girtumas, nuovargis dirbant viršvalandžius ir kitos aplinkybės.
3. Teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą žalos atlyginimui sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti, kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Teismas, nustatydamas žalos dydį, privalo vadovautis šiais įstatyme nustatytais ir teismo pripažintais reikšmingais kriterijais, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad atsakovas neprašė peržiūrėti bylos dėl neturtinės žalos dydžio, yra nepagrįsti. Be to, apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl DK 247 straipsnio taikymo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir priteisti iš atsakovo advokato atstovavimo išlaidas bei savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Pagrįstą išvadą, kad A. P. ir atsakovą siejo darbo, o ne kiti teisiniai santykiai, teismai padarė išanalizavę bylos įrodymų visumą.
2. Išanalizavę byloje esančius įrodymus, teismai pagrįstai nustatė, kad dėl A. P. žūties kaltas tik atsakovas. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas savo kaltę neigė iš esmės ir neprašė taikyti DK 247 straipsnio, t. y. įvertinti nukentėjusiojo kaltę dėl turtinės ar neturtinės žalos atsiradimo. Kasaciniame skunde negalima remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
2003 m. lapkričio 26 d. apie 24 val. A. P. atsakovo nuomojamose patalpose nukrito iš 4,5 m. aukščio, sunkiai susižalojo ir 2003 m. lapkričio 29 d. mirė. Teismo medicinos specialisto 2003 m. gruodžio 2 d. išvadoje nurodyta, kad A. P. kraujyje rasta 2,49 promilės etilo alkoholio. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nutarimu administracinėje byloje atsakovo direktorei V. B. už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (nelegalus darbas) padarymą buvo paskirta 8000 Lt bauda. Šis nutarimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutarimu panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, pasibaigus terminui skirti nuobaudą už pažeidimą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą ir bylos nagrinėjimą teisme bei teismo sprendimo priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas išsprendžia šalių ginčą priimdamas sprendimą, ištyręs visus įrodymus ir laikydamas, kad yra pagrindas nuspręsti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo (CPK 260 straipsnis). Teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialinės ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą yra civilinio proceso principų laikymasis. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsnis). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovo - juridinio asmens - prievolės atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ieškovams - jo patalpose dirbusio ir žuvusio asmens, su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis, šeimos nariams. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nepripažino ieškovų įrodinėtos aplinkybės, kad žūties metu A. P. dirbo su jo žinia ir tuo remdamasis neigė prievolę atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, pabrėžė, kad atsakovas dėl neturtinės žalos dydžio prieštaravimų nepareiškė, todėl, laikydamas, kad prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis nėra per didelis, priteisė visą ieškovų nurodytą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai vykdė proceso teisės normų nuostatas, įpareigojančias teismą užtikrinti, kad būtų nustatytos byloje reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, taip pat teisės į tinkamą teismo procesą ir kitus civilinio proceso principus, kurių laikymasis yra teisėto ir pagrįsto sprendimo sąlyga. Teismas nusprendė, kad egzistuoja atsakovo prievolė atlyginti žalą ieškovams, taip pat nusprendė ir dėl prievolės apimties, nors buvo nustatinėjamos ne visos šiam klausimui visapusiškai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Nors atsakovas, kalbėdamas apie nelaimingo atsitikimo priežastis ir priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo veiksmų bei kilusių pasekmių, kėlė klausimą dėl žuvusiojo neblaivumo jo susižalojimo metu reikšmės, teismas dėl šių argumentų sprendime nepasisakė, pažeisdamas pareigą motyvuoti įrodymų atmetimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Sprendžiant dėl atlygintino žalos dydžio, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, rizikos prisiėmimas yra reikšmingos aplinkybės (CK 6. 253 straipsnio 5 dalis, DK 247 straipsnis). Teismas nepasisakė, ar konstatuotas žuvusiojo neblaivumas dirbant statybos darbus gali būti vertinamas kaip tokia žalos atlyginimo dydžiui reikšminga aplinkybė ir neužtikrino iškilusių klausimų tinkamo išsprendimo, nenurodė, kokias aplinkybes būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, t. y. neįvykdė teisėjo vadovavimo procesui pareigos (CPK 159, 179 straipsniai), bet laikė, kad atsakovas neturi prieštaravimų dėl žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui nepateikiant argumentų dėl ginčo prievolės apimties todėl, kad jis neigia ginčo prievolę kaip tokią, teismui šią pripažįstant, negali būti daroma išvada, jog atsakovas neprieštarauja dėl prievolės dydžio, jei toks klausimas teisme nebuvo išnagrinėtas pagal proceso teisės normų reikalavimus, sudarant galimybę dėl to pasisakyti ir pateikti įrodymus visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nustatant klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesudaręs tokios galimybės, teismas, darydamas išvadą dėl ginčo dalyko ir atsakovo pozicijos šiuo klausimu, pažeidžia rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą procesą principus. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu apskritai, nepasisakė prievolės apimties klausimu, pažymėjęs, kad ieškovas neprašo mažinti priteisto žalos atlyginimo, padarė išvadą, kad atsakovas jo dydžio neginčija, todėl nėra pagrindo taikyti DK 247 straipsnio nuostatas, kurias taikyti atsakovas prašė atsižvelgiant į nustatytą žuvusiojo neblaivumo faktą, konstatavus, kad tarp atsakovės ir A. P. susiklostė darbo santykiai. Taigi teismas ne tik neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių proceso teisės pažeidimų, galėjusių lemti neteisingą bylos išsprendimą, bet ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nekelia žalos atlyginimo dydžio klausimo, nes būtent atsakovo nurodytas DK 247 straipsnis reglamentuoja žalos atlyginimo mažinimą arba visišką reikalavimo atlyginti žalą atmetimą, atsižvelgiant į žuvusio asmens didelį neatsargumą.
Konstatavus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytus esminius proceso teisės normų pažeidimus, galėjusius turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui, jų priimti sprendimas ir nutartis naikinti ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos – Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Pranas Žeimys
Dangutė Ambrasienė
Algirdas Taminskas