Civilinė byla Nr. e2S-949-945/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06612-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3;

3.1.9.5; 3.3.2.5

(S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, E. S.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. S. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei V. S. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, E. S.

2.       2023 m. kovo 22 d. teisme gautas atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas vengė vykdyti teismo įpareigojimą sumokėti avansą už turto vertės nustatymo ekspertizę, nors teismui nepateikė duomenų, jog to padaryti negali dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė neturi realios galimybės įmokėti teismo nustatytos sumos už ekspertizės atlikimą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu iš jos buvo paimti asmeniniai dokumentai, įskaitant banko korteles. Kol nebus atliktas dalintino nekilnojamojo turto vertinimas, nėra galimybės baigti civilinę bylą nagrinėti iš esmės.

3.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi paskyrė ieškovui 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos (1 500 Eur) sumokant valstybei, kitą pusę (1 500 Eur) – atsakovei. Teismas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė skirti byloje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, įpareigojo bylos šalis per 10 dienų terminą pateikti teismui siūlomas ekspertų kandidatūras, siūlomus ekspertui užduotinus klausimus ir duomenis apie ekspertizės kainą, o 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė, kad dėl kokio nekilnojamojo turto yra atliktina nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, paskyrė teismo ekspertą ekspertizei atlikti, suformulavo ekspertui užduotinus klausimus, įpareigojo ieškovą per 3 darbo dienas įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 2 200 Eur avansą už ekspertizę ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovas šio įpareigojimo neįvykdė, todėl ekspertizė byloje nebuvo atlikta. Tai lėmė, jog šalių dalintino nekilnojamojo turto aktuali rinkos vertė nebuvo nenustatyta. Teismas tokį ieškovo elgesį (neveikimą) pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir veikimu prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog avanso už ekspertizę jis negali sumokėti dėl savo turtinės padėties.

4.       Ieškovas pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą. Prašymą ieškovas argumentavo tuo, kad jis neturi pareigos padėti priešingai proceso šaliai rinkti jai reikalingus įrodymus. Brangios ir nebūtinos ginčo nekilnojamojo turto individualaus rinkos vertinimo ekspertizės paskyrimas būtų sudaręs sąlygas atsakovei tęsti bylos vilkinimą ir didinti ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl baudos panaikinimo.

6.       Teismas konstatavo, kad esminė priežastis, kliudžiusi teismui nustatyti nekilnojamojo turto vertę, buvo ekspertizės neatlikimas, kuris neįvyko dėl ieškovo neįvykdyto teismo įpareigojimo sumokėti ekspertizės avansinę įmoką. Teismas nurodė, kad nors bylos procesas iš tiesų užtruko, tačiau tinkamas ir teisingas bylos nagrinėjimas negali nukentėti dėl siekio ją kuo greičiau išnagrinėti. Teismas pažymėjo, kad jis išnaudojo visas jam prieinamas galimybes užtikrinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdžiuose, be to, vienos šalies netinkamas procesinis veikimas / neveikimas negali būti pateisinamas kitos šalies netinkamu procesiniu veikimu / neveikimu. Teismas konstatavo, kad ieškovas prašyme dėl baudos panaikinimo nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog rašytiniame pranešime nurodyta pozicija dėl ieškovo finansinės padėties atitiko realybę. Teismas sprendė, kad nesant įrodymų, jog ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti avansą už ekspertizę (dėl ko nukentėjo teisingas bylos išnagrinėjimas) ne dėl to, jog tiesiog pasirinko taip elgtis, bet dėl to, kad iš tiesų nebuvo pajėgus avanso sumokėti, nėra pagrindo naikinti 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirtą baudą.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismo motyvai atsisakyti tenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo yra vertinamieji, tačiau jie teisės pažeidimo (tyčinio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis) konstatavimui ir tinkamam teisiniam kvalifikavimui nėra teisiškai reikšmingi.

1.2.                       Teismas įrodinėjimo procesą organizavo ne pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus (šalys teikia įrodymus) ir dėl šios priežasties teismui, ne šalims, kilusias problemas įvertino kaip ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 

1.3.                       Ieškovas daug kartų teisme kėlė šalių lygiateisiškumo užtikrinimo klausimą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. 

1.4.                       Ieškovo atsisakymą sumokėti avansą už ekspertizę teismas išimtinai susiejo su jo finansine padėtimi, tačiau neatsižvelgė į kitus ieškovo nurodytus argumentus.

1.5.                       Teismas nenurodė, kodėl kaip tyčinį nesąžiningą ieškovo elgesį vertino jo atsisakymą byloje elgtis priešingai savo interesams. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

1.6.                       Nepagrįsta teismo išvada dėl baudos dydžio ir jos dalies sumokėjimo atsakovei. Teismas nenurodė, kokius nuostolius (žalą) galėjo patirti ir patyrė kitas byloje dalyvaujantis asmuo (atsakovė), jeigu jis teismui išreiškė poziciją, kad jam nesvarbus procesinis veiksmas, dėl kurio teismas paskyrė baudą.

1.7.                       Teismo išvada, jog byloje nėra įmanoma nustatyti šalių dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertės, yra netiksli ir klaidinanti. Teismas, priimdamas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą byloje, nekilnojamojo turto rinkos vertę galėjo nustatyti ir nustatė pagal bylos įrodymus. Ekspertizės nekilnojamojo turto individualiai vertei nustatyti neatlikimas nebuvo objektyvia kliūtimi priimti teismo sprendimą byloje, o individualus nekilnojamojo turto įvertinimas buvo perteklinis, neleistinas teismo aktyvaus įrodymų rinkimo byloje veiksmas, kuris pažeidė šalių rungimosi ir disponavimo joms priklausančiomis teisėmis principus atitinkamos kategorijos byloje.

8.       Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Bauda ieškovui buvo paskirta tik po teismo bandymų nustatyti ir išaiškinti, ar ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo sunkios turtinės padėties buvo pagrįstos. Įpareigojimas sumokėti avansą už ekspertizę realiai ir faktiškai nebuvo įvykdytas dėl priežasčių, kurios nėra susijusius su ieškovo turtine padėtimi.

2.2.                       Ieškovas neturi teisės ir / ar galimybės nevykdyti teismo įpareigojimo dėl nepateisinamų priežasčių.

2.3.                       Atsakovės prašymas dėl teismo ekspertizės skyrimo buvo suformuluotas taip, kad už ją būtų sumokama iš teismo sąskaitos. Abi šalys šį klausimą paliko spręsti teismui pagal teismo vidinį įsitikinimą, todėl, ieškovui pateikus ekspertų kandidatūras, nurodžius ekspertizės kainą, teismas įpareigojo ieškovą sumokėti avansą už ekspertizę. Ieškovas iki teismo nutarties dėl ekspertizės paskyrimo neprašė atmesti tokį prašymą, todėl teismo įpareigojimas sumokėti avansą ieškovo turėjo būti įvykdytas.

9.       Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi CPK 95 straipsnio pagrindu paskyrė ieškovui 3 000 Eur baudą už ekspertizės avansinės įmokos nesumokėjimą, šį ieškovo neveikimą įvertinęs kaip piktybinį, nukreiptą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Ieškovui pateikus prašymą dėl baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas jo netenkino, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti avansą už ekspertizę (dėl ko nukentėjo teisingas bylos išnagrinėjimas), nes tiesiog pasirinko taip elgtis, o ne dėl to, jog iš tiesų nebuvo pajėgus sumokėti avanso. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, padavė dėl jo atskirąjį skundą.

13.       Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

14.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

15.       Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo, turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

16.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažino ieškovo atsisakymą sumokėti avansą už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiesioginis apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pripažintas baudos paskyrimo pagrįstumas. Vis dėlto, vertinant šios nutarties pagrįstumą, būtina įvertinti ir pačios nutarties dėl ekspertizės skyrimo, dėl kurios nevykdymo (ieškovo požiūriu) buvo paskirta bauda, teisėtumą ir pagrįstumą. Tokio vertinimo atlikimo pagrindas, inter alia (be kita ko), yra tas, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo negalėjo būti savarankiškai apskųsta apeliacine tvarka.

17.       Ekspertizės išvada – speciali įrodinėjimo priemonė, teismo taikoma, kai kyla poreikis išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1, 2 dalys). Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010). Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintos ar paneigtos tam tikros bylos aplinkybės. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

18.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Ieškovas su ieškiniu pateikė VĮ Registrų centro duomenis apie masinio vertinimo metu nustatytas dalintino nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, taigi įvykdė savo pareigą nurodyti dalytino turto vertę ir pateikė ją pagrindžiančius įrodymus. Kaip minėta, tokie duomenys kasacinio teismo praktikoje pripažįstami tinkamais turto vertės įrodymais. Remiantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, pripažintina, kad, atsakovei nesutinkant su ieškovo pateiktuose įrodymuose nurodyta turto verte ir siekiant paneigti jos teisingumą (įrodyti, kad turto vertė kitokia), pareiga pateikti kitokią turto vertę patvirtinančius duomenis, kurie, be kita ko, galėjo būti gauti ir atlikus ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, kilo atsakovei, o ne ieškovui. Pažymėtina, kad atsakovė, prašydama padalinti šalių nekilnojamąjį turtą, priešieškinyje nurodė tokias pačias, kaip ir ieškovas, nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes.

19.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neteikė prašymo skirti byloje turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tokį prašymą buvo pateikusi atsakovė, tačiau vėliau ji dėl ekspertizės skyrimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodė, kad šalys dėl ekspertizės skyrimo prašo spręsti teismo nuožiūra, o teismas sprendžia esant pagrindą skirti byloje ekspertizę dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo. Vadovaujantis CPK 90 straipsnio 1 dalimi, šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti; kai CPK ar kitų įstatymų numatytais atvejais teismas savo iniciatyva paskiria ekspertizę, šio veiksmo atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto. Taigi, pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva paskyrus ekspertizę, jos atlikimo išlaidos turėjo būti apmokėtos iš valstybės biudžeto, o įpareigojimas ieškovui sumokėti ekspertizės atlikimo išlaidų avansą 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatytas nepagrįstai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas galėjo tik pasiūlyti ieškovui sumokėti avansą už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o ieškovas, įvertinęs tokio pobūdžio įrodymo (ekspertizės akto) pateikimo į bylą tikslingumą, atsižvelgiant į ieškovo byloje įrodinėtinas aplinkybes, turėjo teisę, bet ne pareigą jį sumokėti. 

20.       Akcentuotina ir tai, kad CPK 90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu ekspertizę turto vertei nustatyti būtų prašęs atlikti atsakovas, avanso nesumokėjimas būtų pagrindas neskirti ekspertizės, ir tokiu atveju būtų vertinamas ieškovo elgesio tinkamumas, labiau susijęs su paties prašymo skirti ekspertizę pateikimu, nei su avanso už šią ekspertizę nesumokėjimu. Visgi, tokio prašymo ieškovas neteikė, todėl nėra pagrindo jo elgesio vertinti kaip netinkamo ir turinčio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Pirmosios instancijos teismo akcentuotos ieškovo finansinės galimybės sumokėti avansą už ekspertizę nelaikytinos priežastimi kitaip įvertinti ieškovo procesinį elgesį, atsižvelgiant į paties ieškovo įpareigojimo sumokėti avansą už ekspertizę nepagrįstumą.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl to, jog ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti avansą už ekspertizę, teisingas bylos išnagrinėjimas nenukentėjo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad, nepaisant neatliktos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu išsprendė šio turto padalinimo tarp šalių klausimą (teismas abiem šalims priteisė po ½ jo dalį). Pažymėtina, kad teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalinimo nė vienos iš šalių nebuvo apskųsta, o tai reiškia, kad teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalinimo abiejų šalių vertinama kaip pagrįsta ir teisinga. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl ekspertizės neatlikimo užsitęsė bylos nagrinėjimas. Kaip minėta, teismo ekspertizė buvo paskirta 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimis, tad byla buvo išnagrinėta per mažiau kaip 4 mėnesius nuo ieškovo įpareigojimo sumokėti avansą už turto vertinimo ekspertizę, o šis terminas, atsižvelgus į tai, kad civilinė byla iškelta 2020 m. balandžio 14 d., negali būti vertinamas kaip itin ilgas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikė CPK 95 straipsnį ir ieškovo veiksmus pripažino piktnaudžiavimu procesine teise bei paskyrė jam baudą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą ir panaikinti jam 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirtą 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23.       Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, kiti atskirojo skundo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Patenkinti ieškovo V. S. prašymą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovui V. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtą 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas             Marius Bartninkas