Administracinė byla Nr. A-964-602/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01114-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2021 m. vasario 23 d. raštą Nr. 2D-2753 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vykdant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo projektavimo darbus paaiškėjo labai svarbi faktinė aplinkybė, jog atkuriant nuosavybės teisę ir grąžinant žemę buvo padaryta esminių klaidų. Pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. kreipėsi į Inspekciją, pateikdamas klaidos faktą įrodančius dokumentus ir prašydamas sustabdyti 2019 m. liepos 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-618 pašalinti neteisėtai pastatytus statinius žemės ūkio paskirties sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kol bus ištaisyta klaida Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Molėtų skyriaus sprendime dėl Utenos apskrities viršininko 1998 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 31813-62-5236 (toliau – ir Utenos apskrities viršininko sprendimas) ir padarytas minėto sprendimo pakeitimas pagal 1991 m. spalio 14 d. prašymą grąžinti žemę. Pareiškėjo teigimu, atsakovui pateikti dokumentai ir Utenos apskrities viršininko sprendimo pakeitimas pagal 1991 m. spalio 14 d. prašymą grąžinti žemė turi esminę reikšmę Privalomojo nurodymo panaikinimui arba jo vykdymo sustabdymui.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija jo 2022 m. vasario 11 d. skundo net nenagrinėjimo, nepasisakė, ar NŽT Molėtų skyriaus sprendimas dėl Utenos apskrities viršininko sprendimo buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, neišnagrinėjo prašymo stabdyti Privalomąjį nurodymą, nors tai padaryti privalėjo pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, Įstatymas) 61 straipsnio 1 dalį. Atsakovas, pažeisdamas pareiškėjo teises, ignoravo skunde nurodytą aplinkybę, jog administracinis sprendimas neatitinka pirminio 1991 m. spalio mėn. 14 d. prašymo dėl žemės grąžinimo, kad 2020 m. gruodžio 3 d. NŽT Molėtų skyriui buvo pateiktas prašymas dėl Utenos apskrities viršininko sprendimo pakeitimo, todėl panaikinus ir pakeitus Utenos apskrities viršininko sprendimą, keisis ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo reikalavimai. Pasak pareiškėjo, galimas Utenos apskrities viršininko sprendimo pakeitimas turi esminę reikšmę Privalomojo nurodymo panaikinimui arba jo vykdymo sustabdymui, nes ištaisius Utenos apskrities viršininko sprendime padarytą klaidą pasikeis žemės paskirtis ir naudojimo būdas, dėl to išnyks pažeidimas, tuo pačiu ir Privalomojo nurodymo pagrindas.
4. Pareiškėjas mano, kad Inspekcija neišnagrinėjo ir neišsiaiškino pateiktų faktinių aplinkybių, dėl kurių kyla įtarimų, ar statinių žemės ūkio paskirties sklype statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokių statinių statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinių projekto. Atsakovo teiginys, kad jam pateikto pareiškėjo skundo turinys nekonkretus (nesuprantamas) yra nepagrįstas. Inspekcija, kilus neaiškumams dėl pareiškėjo prie skundo pateiktų dokumentų, galėjo susisiekti su pareiškėju ir neaiškumus išsiaiškinti.
5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas, gavęs informaciją apie galimai neteisėtas statybas, organizavo statybų patikrinimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, neteisėtai pastatyti du statiniai: pirtis ir poilsio namelis. Minėtą išvadą patvirtino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. birželio 10 d. rašte Inspekcijai Nr. R2-1238-(39.8) „Dėl tarnybinės pagalbos“. Nustačius šį pažeidimą Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą, kurio vykdymo, atsakovo teigimu, nėra galimybės atidėti ar sustabdyti, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Privalomasis nurodymas surašytas formaliais pagrindais, neišnagrinėjus jo prašyme pateiktų faktų, yra nepagrįsti.
7. Atsakovas teigė, kad jis pagal jam priskirtą kompetenciją pateikė pareiškėjui motyvuotą Raštą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsakovas mano, kad pareiškėjas nesutinka ne su neva nemotyvuotu Raštu, o su reikalavimo sustabdyti ar panaikinti Privalomąjį nurodymą netenkinimu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui surašyto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau pasibaigė (termino pabaiga – 2020 m. sausio 12 d.), todėl pareiškėjas turėjo per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti pažeidimus. Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas buvo išspręstas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2740-1093/2020, kurioje buvo atmestas pareiškėjo ieškinys dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-206-755/2020 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas pabrėžė, kad tiek Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. gruodžio 14 d. sprendime, tiek Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo stabdyti bylą iki kol bus baigtos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, derinimo bei tvirtinimo procedūros. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė naujų aplinkybių, tačiau kvestionavo Privalomojo nurodymo teisėtumą ir savo argumentais siekė pagrįsti, jog ištaisius galimai esančią klaidą Utenos apskrities viršininko sprendime, pasikeis žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, kas neva turės įtakos nustatytiems pažeidimams ir Privalomojo nurodymo pagrindui.
8. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog Inspekcijai pateikti dokumentai ir Utenos apskrities viršininko sprendimo galimas pakeitimas pagal 1991 m. spalio mėn. 14 d. prašymą dėl žemės grąžinimo turi esminę reikšmę Privalomojo nurodymo panaikinimui arba jo vykdymo sustabdymui. Minėti pareiškėjo argumentai pagrįsti subjektyviomis prielaidomis, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti, kokį rezultatą galėtų lemti sėkmingai pasibaigusi pareiškėjo nurodyta klaidos taisymo dokumentuose dėl žemės grąžinimo procedūra. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl kreipimosi su prašymu į NŽT iš esmės nėra susiję su ginčo dalyku. Atsakovas nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjas Inspekcijai pateikė dokumentus, susijusius su teritorijų planavimu, kuriuos privalu išnagrinėti ir priimti atitinkamus sprendimus, nes pareiškėjo pateikti dokumentai nėra susiję su teritorijų planavimo dokumentais, o pareiškėjo kreipimasis į NŽT nėra teritorijų planavimas.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. M. skundą.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundo, nes jis yra nekonkretus ir nesuprantamas, buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAI) 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 3 d.) (toliau – ir Taisyklės), 41–43 punktais.
11. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Inspekcija nepagrįstai neišnagrinėjo jo skunde nurodytų aplinkybių (faktų), teismas pažymėjo, kad pagal VAI 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas, o dėl tokios priežasties viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo (skundo) išnagrinėti. Taip pat VAI 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę nenagrinėti skundo tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Viešojo administravimo subjektas, be kita ko, turi teisę nenagrinėti skundo ir tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas (VAI 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ieškinys dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo buvo nagrinėjamas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose. Bylos duomenys patvirtina, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e2-2740-1093/2020 pareiškėjo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu, kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su apeliaciniu skundu, kurį Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-206-755/2020 atmetė ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. skunde iš esmės pakartotinai kėlė klausimą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, nors šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2021 m. sausio 12 d. atsakymu jau buvo atsakęs į pareiškėjo analogiško turinio skundą, t. y. 2020 m. gruodžio 8 d. skundą. Pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, todėl Inspekcija, nustačiusi šias aplinkybes, pagrįstai vadovaudamasi VAI ir Taisyklių nuostatomis nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti. Taip pat Inspekcija pagrįstai Rašte pareiškėjui išaiškino, kad dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo jis turi kreiptis į bendros kompetencijos teismas, kuris, be kita ko, jau yra išnagrinėjęs pareiškėjo keliamą klausimą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo. Taigi, įvertinęs pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundo turinį, teismas darė išvadą, kad Inspekcija priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą.
III.
14. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, netinkamai išnagrinėjo ginčą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neatskleidė ginčo esmės ir dalyko.
16. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo dalyką sudaro jo dukros I. V. ir atsakovo ginčas dėl Inspekcijos išgalvotų statinių, kurie yra I. V. nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Atsakovas išgalvojo nebūtą statybą, kurią nurodė kaip nelegalią, dėl kurios yra kaltinamas pareiškėjas. Pasak pareiškėjo, šias aplinkybes teismai vengia nagrinėti. Skundžiamu sprendimu teismas deklaratyviai ir nesuprantamai nurodė įvairias prielaidas, kurios neturi nieko bendro su pareiškėjo skundo dalyku. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
18. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pagrįstai priėmė ginčijamą Raštą, tinkamai įvertino teisines aplinkybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką, pagrįstai bylą nagrinėjo pateikto skundo ribose. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja tarp Inspekcijos ir pareiškėjo ankščiau vykusiuose teismo procesuose nustatytoms aplinkybėms ir nepagrindžia nei Inspekcijos priimto Rašto neteisėtumo, nei teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
19. Atsakovas pažymi, kad jis yra teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, kurios kompetencijai nėra priskirti spręsti klausimai dėl pareiškėjo skunde pateiktų faktų, t. y. dėl galimos klaidos Utenos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. 31813-62-5236 grąžinant žemę savininkams, tuo tarpu dėl pareiškėjo skundo prašymo stabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą buvo pasisakyta ne tik skundžiamame Rašte, bet ir Inspekcijos Departamento 2021 m. sausio 12 d. rašte. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Raštą, iš esmės nenurodė jokių administracinio akto panaikinimo pagrindų. Nei pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nėra pagrįstų motyvų dėl Inspekcijos Rašto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar argumentų, jog jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar jį surašant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Atsakovo nuomone, jo priimtas Raštas yra teisėtas iš esmės, neprieštarauja teisės aktams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2D-2753 teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundą pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavę Inspekcijos Rašto pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. liepos 12 d. surašė pareiškėjui (kaip statytojui ir žemės sklypo savininkui) Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas nugriauti jam priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytus du statinius, t. y. pirtį ir poilsio namelį. Klausimas dėl Privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo buvo išspręstas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2740-1093/2020, kurioje buvo atmestas pareiškėjo ieškinys dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-206-755/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
24. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė Inspekcijos Departamentui prašymą, kuriame nurodė, kad paaiškėjus svarbioms faktinėms aplinkybėms jis 2020 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių dėl padarytos klaidos, grąžinant žemę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė sustabdyti Privalomojo nurodymo pašalinti statinius žemės ūkio paskirties sklype vykdymą, kol bus priimtas NŽT Molėtų skyriaus sprendimas dėl Utenos apskrities viršininko 1998 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 31813-62-5236 pakeitimo, kaip nurodyta 1991 m. spalio 14 d. prašyme. Inspekcijos Departamentas 2021 m. sausio 12 d. raštu „Dėl Privalomojo nurodymo sustabdymo“ pateikė atsakymą į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymą, kuriame, aptaręs teisinį reguliavimą, reglamentuojantį privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimus, nurodė, kad teisės aktai nenumato privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus sustabdymo. Akcentavo, kad pareiškėjui surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-618 įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. sausio 12 d., todėl Inspekcijos Departamentas neturi teisinių galimybių tenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą ar pratęsti šio nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas dėl Inspekcijos Departamento 2021 m. sausio 12 d. rašto panaikinimo su 2021 m. vasario 11 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, kuriame pakartojo aplinkybes dėl būtinybės stabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą, kurios buvo išdėstytos Inspekcijos Departamentui 2020 m. gruodžio 8 d. teiktame prašymą, bei pateikė vertinimą, kad Inspekcijos Departamentas iš esmės neišnagrinėjo jo prašymo, netinkamai taikė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, atsakymą surašė formaliai, neįsigilinęs ir neišnagrinėjęs visų prašymo aplinkybių. Inspekcija dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundo priėmė ginčijamą Raštą, kuriuo, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, nusprendė nenagrinėti pareiškėjo skundo, nes jis nekonkretus ir nesuprantamas, nėra aišku, ko pareiškėjas skundu prašo. Inspekcija dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Privalomojo nurodymo sustabdymu ar panaikinimu, nurodė teisinį reguliavimą dėl Inspekcijos ir Departamento priimtų administracinių aktų apskundimo tvarkos (išvardino Taisyklių 41–43 punktų nuostatas). Pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka, reglamentuojanti, kad privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Raštu, kreipėsi į teismą su skundu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. skunde pakartotinai kėlė klausimą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, nors šie klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (VAI 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas), o Inspekcijos Departamentas 2021 m. sausio 12 d. atsakymu jau buvo atsakęs į pareiškėjo analogiško turinio skundą, pareiškėjui nepateikus naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (VAI 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas), sprendė, jog Inspekcija, nustačiusi šias aplinkybes, pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti. Taip pat Inspekcija pagrįstai Rašte pareiškėjui išaiškino, kad dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo jis turi kreiptis į bendros kompetencijos teismas, kuris, be kita ko, jau yra išnagrinėjęs pareiškėjo keliamą klausimą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo.
26. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra apima, be kita ko, asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Jeigu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai (Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Skundų ar pranešimų dėl pažeidimų teritorijų planavimo srityje nagrinėjimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos. Skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija (Įstatymo 25 straipsnio 10 dalis).
27. VAĮ 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.
28. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad administracinių paslaugų aprašymai Inspekcijoje rengiami ir skelbiami Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Inspekcijos darbuotojai, atsakingi už prašymo, skundo nagrinėjimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užduoties gavimo dienos, jei teisės aktai nenumato kitaip, organizuoja jo nagrinėjimą, įvertina, ar nėra pagrindo prašymo, skundo nenagrinėti, nagrinėjimą nutraukti, sustabdyti, prašyti iš kreipimąsi pateikusio ar kitų asmenų papildomos informacijos, dokumentų, tarnybinės pagalbos, organizuoti faktinių aplinkybių patikrinimą, atlikti kitus būtinus veiksmus (Taisyklių 18 punktas). Jeigu asmens prašymui, skundui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti šis asmuo ar kiti subjektai, ir Inspekcija tokių duomenų pati gauti negali, ji atlieka Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytas procedūras dėl papildomos informacijos gavimo (Taisyklių 19 punktas).
29. Pagal Taisyklių 29 punktą, prašymai ir skundai nenagrinėjami: Viešojo administravimo įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais (29.1 papunktis); kai skundai pateikti dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 30 punkte (29.2 papunktis); jeigu suėję jų padavimo terminai, numatyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme ar kituose teisės aktuose (29.3 papunktis). Prašymo nenagrinėjimui pakanka bent vieno teisės aktuose numatyto pagrindo.
30. Nagrinėjamoje atveju iš ginčijamo Inspekcijos Rašto turinio matyti, kad atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundą, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad <...> skundo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. Inspekcijai teiktą skundą, nesutinka su atsakovo išvada, jog pareiškėjo skundas yra nekonkretus ir nesuprantamas, iš jo nėra aišku, ko pareiškėjas prašo. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. skunde nurodė faktines aplinkybes (t. y. kad paaiškėjus svarbioms faktinėms aplinkybėms pareiškėjas 2020 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Inspekcijos Departamentą, prašydamas sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą, kol NŽT Molėtų skyrius priims sprendimą dėl Utenos apskrities viršininko sprendimo pakeitimo, kaip nurodyta 1991 m. spalio 14 d. prašyme; jo Inspekcijos Departamentui pateiktas prašymas turi esminę reikšmę Privalomo nurodymo teisėtumui; Inspekcijos Departamentas 2021 m. sausio 12 d. raštą surašė formaliai, neįsigilinęs ir neišnagrinėjęs visų pareiškėjo prašymo aplinkybių), teisinį pagrindą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 8 dalies nuostatas), skundo dalyką – prašymą Inspekcijai (išnagrinėti jo skundą iš esmės ir sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą). Pareiškėjas prie skundo pridėjo priedus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 23–24 punktuose įtvirtinus prašymo / skundo turiniui keliamus reikalavimus, kuriais vadovautis nukreipia Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 8.1 papunkčio nuostatos. Taigi Inspekcija nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundas atitinka VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą skundo nenagrinėjimo pagrindą.
31. Pažymėtina, kad atsakovas, nepaisant to, jog nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti, Rašte pasisakė dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti ar panaikinti Privalomąjį nurodytą. Inspekcija nurodė pareiškėjui teisinį reguliavimą dėl Inspekcijos ir Departamento priimtų administracinių aktų apskundimo tvarkos (išvardino Taisyklių 41–43 punktų nuostatas) bei pažymėjo, jog Privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
32. Teisėjų kolegijos nuomone, toks Inspekcijos atsakymas į pareiškėjo prašymą sustabdyti ar panaikinti Privalomąjį nurodytą neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose. Inspekcija Rašte tik išvardino teisės aktų normas, tačiau jų nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė motyvų, kodėl Privalomojo nurodymo vykdymas negali būti stabdomas. Inspekcija nenurodė konkretaus atvejo aplinkybių, teisės normų ir motyvų, patvirtinančių, ar pareiškėjo kreipimosi į viešojo administravimo instituciją administracinis sprendimas, kurio vykdymą pareiškėjas prašė sustabdyti, turėjo būti vykdomas pagal teisės aktus, ar buvo konkrečiu atveju ir konkrečiu laikotarpiu vykdomas remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytu reguliavimu. Inspekcija nepasisakė, ar galėjo būti administracinis sprendimas stabdomas remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytu specialiu reguliavimu. Inspekcija nepasisakė, ar galėjo būti administracinis sprendimas stabdomas remiantis VAĮ nustatytu reguliavimu, kaip, pavyzdžiui, nustatytas VAĮ 15 straipsnio 2 dalyje (jeigu klaida gali turėti esminės įtakos vykdyti administracinį sprendimą, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinį sprendimą, sustabdo šio sprendimo vykdymą, iki klaidos bus ištaisytos.).
33. Primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
34. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).
35. Kaip jau buvo minėta, Inspekcija atsisakymą nagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundą Rašte grindė tik VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, tačiau atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išplėtė ginčijamo Rašto faktinį ir teisinį pagrindą, nurodė naujus argumentus ir motyvus dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, sutikdamas su atsakovu, jog nagrinėjamu atveju buvo ir VAI 11 straipsnio 3 dalies 3 bei 4 punktuose įtvirtinti pagrindai nenagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl VAI 11 straipsnio 3 dalies 3– 4 punktuose įtvirtintų pagrindų taikymo nagrinėjamo ginčo kontekste, nes šiais teisiniais pagrindais nebuvo grindžiamas Inspekcijos Raštas, todėl pirmosios instancijos teismas išplėtė bylos nagrinėjimo ribas. Akcentuotina, kad teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo priimtą Raštą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundą VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinamas Inspekcijos Raštas ir Inspekcija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundą.
37. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
38. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur. Taigi pareiškėjui priteistina iš atsakovo 45 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 23 d. raštą Nr. 2D-2753 ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skundą.
Priteisti pareiškėjui V. M. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė