Civilinė byla Nr. 2-113-265/2014

(Proceso Nr. 2-57-3-00865-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

116.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės „Swedbank“, AB įgaliotam asmeniui Vincentui Šupiniui, atsakovių G. Ž. ir Z. D. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, trečiojo asmens BUAB „Jurtinga“ atstovei administratorei Sigitai Stefanijai Kolakauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „Swedbank“, AB ieškinį atsakovėms G. Ž. ir Z. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Jurtinga“,

n u s t a t ė :

ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovių solidariai 4 666 185,96 JAV dolerių, 5 procentus dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 2–4). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad dalis jos finansinių reikalavimų buvo patenkintų trečiojo asmens bankroto byloje, reikalavimą dėl skolos priteisimo patikslino ir prašė priteisti 3 997 257,64 JAV dolerių (t. 2, b. l. 99). Nurodo, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu 2006-07-28 pasirašė kredito linijos sutartį NR. 06–055203–KL su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią bankas suteikė trečiajam asmeniui kreditą. Kredito sutarties užtikrinimui ieškovė su atsakovėmis 2007-08-06 pasirašė laidavimo sutartis Nr. 06–055203–KL–LA1 ir Nr. 06–055203–KL–LA2, kuria G. Ž. ir Z. D. laidavo už trečiąjį asmenį, kad jis įvykdys visus įsipareigojimus. Vis dėlto trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla ir jis savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės yra solidariai atsakingos su trečiuoju asmeniu, prašo iš atsakovių solidariai priteisti skolą.

Atsakovės su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog nėra gavusi iš atsakovių skolos, kurią prašo priteisti. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė turėtų pagrįstą reikalavimo teisę. Nepaisant to, jog atsakovėms nenuginčijus laidavimo sutarčių jos yra galiojančios, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė neturi įrodyti reikalavimo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl iš įmonės turimo turto nėra patenkinti ieškovės reikalavimai, taip pat neaišku, kokiu pagrindu ieškovė gavo iš SIA „Latvijas propana gaze“ 500 000 EUR. Be to, kaip nurodo atsakovės, ieškovė pati kalta dėl trečiojo asmens privedimo prie bankroto. Atsakovių vertinimu, ieškovė visų pirmiausia turėtų nukreipti skolą į trečiąjį asmenį, nes didžioji dalis turto nėra parduota. Taip pat atsakovės nesutinka su ieškovės skaičiuojamų netesybų dydžiu, ieškovės skaičiuojami delspinigiai 0,08 proc. už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per dideli bei neatitinka teismų praktikos, kurioje nustatyta, kad protingas delspinigių dydis 0,02 proc.

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Iš laidavimo sutarčių, pasirašytų tarp ieškovės „Swedbank“, AB ir atsakovių, 3.1 punkto matyti, kad atsakovių, kaip laiduotojų, atsakomybė yra solidari. Dėl to nepagrįstas jų argumentas, jog ieškovė visų pirmiausia turėtų nukreipti skolą į trečiąjį asmenį, o tik paskui į jas. Pažymėtina, kad tokia pareiga ieškovui kiltų, jeigu atsakovo prievolė pagal laidavimą nebūtų solidari, tačiau, kaip minėta, atsakovės su trečiuoju asmeniu prieš ieškovę atsako kaip solidarią prievolę turintys skolininkai. Dėl to kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (LR CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tarp ieškovės ir atsakovių sudarytos laidavimo sutartys yra galiojančios, jų atsakovės įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo. Teismų sprendimais atsakovių ieškiniai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti. Dėl to visos prievolės, susijusios su laidavimo sutartimis, yra galiojančios, dėl to privalo būti vykdomos. Visiškai nepagrįstas atsakovių argumentas, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog nėra gavusi iš atsakovių skolos, kurią prašo priteisti. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovės reikalavimas pagrįstas sutartimis, kurios buvo sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens bei atsakovių, kaip laiduotojų. Tuo tarpu atsakovės, nesutikdamos su ieškovės reikalaujama priteisti suma, turi pateikti įrodymus, jog su ieškove trečiasis asmuo arba jos yra atsiskaičiusios. Vis dėlto atsakovės teismui tokių įrodymų nepateikė. Vien tik aplinkybė, kad įmonė turi turto, nereiškia, jog jis yra arba bus realizuotas. Pažymėtina, kad pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Taip pat pažymėtina, jeigu kreditorius pagal laidavimo sutartį tuo pačiu yra ir hipotekos kreditorius, jis turi teisę reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, kuri yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžiu ir nesaistoma kreditoriaus galimybė gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Šių sumų išieškojimo kontrolė vykdymo procese tenka vykdymo proceso dalyviams. Šių argumentų pagrindu atmestinas atsakovių argumentas, jog vien tik trečiojo asmens turto turėjimas eliminuoja jų prievolę atsiskaityti su ieškove.

CK 6.82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Atsakovės nurodė, kad ieškovė pati kalta dėl trečiojo asmens privedimo prie bankroto, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas rėmėsi prielaidomis, kurios negali būti įrodymas civilinėje byloje
(CPK 177 straipsnis). Byloje nesant įrodymų, kad ieškovė pati prisidėjo prie trečiojo asmens nemokumo būsenos, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Taip pat atmestinas atsakovių argumentas, jog ieškovės sutartyje numatytos netesybos turėtų būti mažintinos, nes yra per didelės. Teismas nesutinka su atsakovių pozicija, jog ieškovės nustatytas 0,08 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, taip pat teismas nesutinka, kad pagal formuojamą praktiką protingumo kriterijus atitinka 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Priešingai nei nurodo atsakovės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Šalims sutartyje nustačius, kad už esminį sutarties pažeidimą mokamos netesybos, joms ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kaip matyti iš kasacinio teismo nutarčių, jose nėra nustatytas konkretus dydis, kuris leistų teismui pripažinti, kad nustatytos netesybos yra per didelės. Manytina, kad netesybos galėtų pripažintos kaip neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, jeigu atsakovės būtų sudariusios vartojimo sutartį, ėmusios kreditą savo asmeninių poreikių tenkinimui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovės laidavo už juridinį asmenį kaip verslo subjektą, jo sėkmės atveju būtų pačios gavusios finansinės naudos. Dėl to turi prisiimti ir riziką nesėkmės atveju. Tuo labiau, kad ieškovė skolino dideles pinigų sumas, laiku negrąžinus paskolos kaip finansinė įstaiga ji patyrė nuostolių, kuriuos būtent ir kompensuoja netesybos. Taip pat teismas nenustatė, jog netesybos būtų skaičiuojamos daugiau nei už šešis mėnesius.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti skolą tiek iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo bendrai, tiek iš bet kurių jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį
(CK 6.6 straipsnio 4 dalis), daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovių solidariai 3 997 257,64 JAV dolerių skolą, 5 procentus dydžio palūkanas už priteistą 3 997 257,64 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-07-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei po 16 969,50 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Pastebėtina, jog ieškovė pagal ieškinio padavimo teismui dienai galiojusį kainų indeksą (131,3) turėjo sumokėti 33 939 Lt, tačiau sumokėjo 39 630 Lt. atsižvelgiant į tai ieškovei grąžintina permokėta 5 691 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

n  u  s p r e n d ž  i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei „Swedbank“, AB iš atsakovių G. Ž. ir Z. D. solidariai 3 997 257,64 JAV dolerių skolą, 5 procentus dydžio palūkanas už priteistą 3 997 257,64 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-07-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir po 16 969,50 Lt žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovei „Swedbank“, AB 5 691 Lt žyminį mokestį, sumokėtą mokėjimo nurodymu Nr. 119991.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Alvydas Žerlauskas