LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 19 d. pateiktu suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Black Banx (Baltic)“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių̨ inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – AB „Black Banx (Baltic)“. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nesilaikė įsiteisėjusio sprendimo privalomumo reikalavimo, nustatyto CPK 279 straipsnio 4 dalyje, reiškiančio, jog šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taip pat nukrypo nuo šias normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Anot suinteresuoto asmens, įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-235-912/2022 buvo konstatuota, kad „T1 Holdings“ 250 000 Eur sumą 2018 m. gegužės 18 d. pavedimu pervedė į suinteresuoto asmens sąskaitą, be to, tokį pavedimą atliko esant sutartiniam pagrindui – vykdydama sutartį dėl kriptovaliutų pirkimo. Tai reiškia, kad teismo sprendimu buvo konstatuotas prejudicinis faktas, jog suinteresuotas asmuo įgijo teisę valdyti lėšas ir nustatė tokio valdymo teisinį pagrindą – „T1 Holdings“ ir suinteresuoto asmens sudarytą sutartį, kurią vykdant pinigai buvo pervesti į suinteresuoto asmens sąskaitą. Ši aplinkybė yra neginčytina ir privaloma proceso šalims, todėl, esant naujam ginčui tarp tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų, teismo iš naujo nenustatinėjama. Suinteresuoto asmens teigimu, lėšų turėjimas pagal sutartį savo sąskaitoje banke suteikia teises, atitinkančias savininko teises, todėl suinteresuoto asmens lėšų gavimo į sąskaitą faktas (nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu) savaime pagal įstatymą patvirtina jų valdymo (ir net disponavimo) įgijimą tais pačiais pagrindais, kaip nuosavybės teisės, o tai yra pagrindas konstatuoti teisėtą valdymą (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kuris pagal įstatymą yra preziumuojamas, todėl taip pat neįrodinėtinas. Suinteresuoto asmens turėtas ginčo lėšų valdymas yra pakankama sąlyga, kad nebūtų galima taikyti teisės normų, nustatančių turto pripažinimą bešeimininkiu, nes tą draudžia įstatymas (CK 4.57 straipsnio 2 dalis).
Suinteresuoto asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas, kaip prejudicija, rėmėsi kitose bylose ir net ikiteisminio tyrimo nutarime nustatytomis aplinkybėmis, nors tos aplinkybės arba nesudarė tų bylų ginčo (ir nagrinėjimo) dalyko, arba iš viso neturi jokios reikšmės nagrinėjant šią bylą. Anot suinteresuoto asmens, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi Nr. e2A-102-302/2023, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė, jog šalis siejo sutartiniai pavedimo teisiniai santykiai, tačiau nepripažino UAB „Eurorita“ nuosavybės teisės į pinigines lėšas bei nenustatė, kad UAB „Eurorita“ teisėtai jas valdė. Tačiau šioje byloje buvo sprendžiama dėl lėšų nuosavybės teisės ir nebuvo iškeltas ginčas dėl lėšų valdymo, todėl tokios aplinkybės nebuvo pagrindo tirti ir nustatyti. Tai reiškia, kad teismo išvada apie valdymo nenustatymą yra obiter dictum ir ja vadovautis nėra pagrindo.
Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas CK 4.57 straipsnio 1 dalį pritaikė ne pagal paskirtį, nes teismas ne užtikrino bešeimininkio (ir valdytojo neturinčio) turto valdytojo ir naudotojo paskyrimą, o neteisėtai nusavino suinteresuoto asmens teisėtai ir sąžiningai valdytą turtą. Anot suinteresuoto asmens, valstybė negali vykdyti CK 4.58 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrų, o turtas negali būti pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybės nuosavybei, kai yra asmuo, faktiškai valdantis turtą ir kai nėra nuginčytas jo valdymo teisėtumas ir sąžiningumas. Labai svarbu tai, kad toks asmuo, valdantis turtą, neturi pareigos įrodyti savo valdymo teisėtumo ir sąžiningumo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Black Banx (Baltic)“, j. a. k. 305250562, 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto Perlas Finance 2024 m. birželio 18 d. kvitu Nr. TID 01688200.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas