Administracinė byla Nr. eI-271-171/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02402-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Jurijui Binevičiui (Jurij Binevič),

atsakovo atstovei Margaritai Šakalytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija).

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1)              Panaikinti 2017 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) Kontrolės organizavimo skyriaus sprendimą Nr. (38-18)-VR-1.7-4551 (toliau – Sprendimas).

2)              Įpareigoti Departamento Kontrolės organizavimo skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjos pirties rekonstravimo projektą ir per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti pareiškėjos J. R. esamo pirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui.

Paaiškina, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,20 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas yra Merkio upės paviršinio vandens apsaugos zonoje ir pakrantės apsaugos juostoje. Šiame sklype stovi pareiškėjos pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įgyvendindama savo teises parengė pirties pastato rekonstravimo projektą, tačiau jam atsakovas nepritarė.

Su sprendimu pareiškėja nesutinka, nes mano, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės                  12 d. nutarimo Nr. 343 XXIX skyriaus nuostatos, kuriomis atsakovas vadovaujasi, reglamentuoja atvejus, kai pakrantės apsaugos juostoje statomi nauji statiniai (hidrotechniniai statiniai, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai, vandenvietes ir t. t.) ir šios nuostatos netaikomos jau esamo statinio, kuris yra pakrantės apsaugos juostoje, rekonstrukcijai. Mano, kad kitoks Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies turinio aiškinimas sukurtų situaciją, kai pakrantės apsaugos juostoje jau esančio statinio savininkas netektų galimybės savo turtą remontuoti, rekonstruoti, tai yra palaikyti jau nuosavybės teise tenkančio daikto atitinkamą būklę.

Pagal to paties įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktą asmenys turi teisę paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose atlikti esamų pastatų rekonstrukciją su sąlyga, jog nebus pakeista esama pastato užstatymo linija. Ši užstatymo linija suprantama kaip planuojamo rekonstruoti statinio riba, kuri negali būti pažeista rekonstrukcijos metu. Iš pateikto pirties pastato projekto matyti, kad planuojamos rekonstruoti pirties nauja užstatymo linija neviršys pirties užstatymo linijos iki rekonstrukcijos. Taigi, siekiamas rekonstruoti statinys savo ribomis visiškai sutaps su senomis pirties ribomis.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad projektuotoja UAB Šalčininkų architektūros ir dizaino studija per informacinę sistemą „Infostatyba“ 2016 m. liepos 26 d. pateikė pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektą (toliau – Projektas) patikrinti. Departamentas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu dėl pateikto Projekto pateikė pastabų. 2016 m. spalio 3 d. Projektas buvo pateiktas pakartotinai. Departamentas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Projektui nepritarė. 2017 m. balandžio 4 d. buvo pateiktas prašymas pakartotinai įvertinti Projektą, tačiau Departamentas atsisakė jį derinti, nes Projektas buvo pateiktas ne per informacinę sistemą „Infostatyba“. 2017 m. gegužės 31 d. Projektas buvo pateiktas tinkamai, jo sprendiniams ginčijamu sprendimu Departamentas nepritarė.

Pažymi, kad, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymui ir statybos techniniam reglamentui STR 1.05.01:2017, regionų aplinkos apsaugos departamentai statybos techninių projektų vertinime nedalyvauja. Remiantis Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos procedūros baigiamos vykdyti pagal jų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Taigi, Departamentas statinio projektą tikrino atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR 1.07.01:2010) 9 priedo 4 punktą.

Nurodo, kad sklypo, kuriame planuojami Projekto sprendiniai, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nustatyta specialioji naudojimo sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro              2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatyto taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimus, pakrantės apsaugos juosta sklype, kuriame planuojami Projekto sprendiniai, nustatyta 20 m atstumu nuo upės kranto linijos, apsaugos zona 200 m atstumu nuo upės kranto linijos.

Rekonstruojamas pastatas patenka į upės pakrantės apsaugos juostą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos) 126.1 papunktį, pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Taip pat vadovaujantis Sąlygų 126.4 papunkčiu šioje juostoje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas.

Nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis taikoma ne tik naujiems statiniams, bet ir jau esamiems, tačiau jiems galima atlikti tik kapitalinį remontą, o ne  rekonstrukciją.

Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 14 punktu, jei per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs projektui subjektas šioje sistemoje nurodė nepritarimo motyvus. Kilus abejonių savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas savo iniciatyva ar statytojo (jo įgalioto atstovo) prašymu turi teisę sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą ir organizuoti suinteresuotų šalių pasitarimą išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Departamentas Sprendime pateikė pastabą, kad esamo pastato rekonstrukcija pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo nepritarti pareiškėjos Projektui teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas – pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, ant kurio pastatyta pirtis, yra Merkio upės paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje ir pakrantės apsaugos juostoje – ichtiologiniame draustinyje.

Projektuotoja UAB Šalčininkų architektūros ir dizaino studija per informacinę sistemą „Infostatyba“ 2016 m. liepos 26 d. pateikė pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektą (toliau – Projektas) tikrinti.

Departamentas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu dėl pateikto Projekto pateikė pastabas. 2016 m. spalio 3 d. Projektas buvo pateiktas pakartotinai. Kadangi buvo atsižvelgta ne į visas pastabas, Departamentas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Projektui nepritarė.

2017 m. balandžio 4 d. buvo pateiktas prašymas pakartotinai įvertinti Projektą ir jam pritarti, tačiau Departamentas atsisakė jį derinti, nes Projektas buvo pateiktas ne per informacinę sistemą „Infostatyba“. 2017 m. gegužės 31 d. Projektas buvo pateiktas tinkamai, jo sprendiniams ginčijamu sprendimu Departamentas nepritarė.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 priedo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo                                    pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus.

Kaip minėta, Projektas derinti pirmą kartą buvo pateiktas 2016 m. liepos 26 d., o paskutinį kartą – 2017 m. gegužės 31 d.

Pagal STR 1.07.01:2010 9 priedo 4.2 papunktį, regionų aplinkos apsaugos departamentai tikrina statinių, suprojektuotų paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, išskyrus patenkančias į šio priedo 3 punkte nurodytas teritorijas, projektus. Tikrinama projektų atitiktis aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje ir vandens telkinio apsaugos juostoje veiklą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnis ir Sąlygos.

Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytus atvejus (1 punktas), vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami statant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu (2 punktas).

Iš Projekto pavadinimo ir aiškinamojo rašto matyti, kad pareiškėja siekia rekonstruoti pastatą – pirtį ir įrengti inžinerinius tinklus.

Remiantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-01-01–2017-07-01) 2 straipsnio 72 dalimi, statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Taigi, rekonstruojant statinį iš esmės siekiama jį pertvarkyti, sukuriant naują kokybę.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypas, ant kurio stovi pastatas – pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Merkio ichtiologiniame draustinyje paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje ir pakrantės apsaugos juostoje, todėl šiam sklypui nustatyti tam tikri apribojimai.

Pareiškėja mano, kad Saugomų teritorijų įstatymo ir Sąlygų XXIX skyriaus „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ nuostatos, nustatančios apribojimus, taikomos tik naujai statomiems statiniams.

Sąlygų 126.1 papunktis nustato, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus.

Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis nustato tam tikrus leidžiamus statyti statinius pakrantės apsaugos juostoje, į kurių sąrašą, kaip matyti iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo, pastatas – pirtis – nepatenka.

Pareiškėja mano, kad toks teisės aiškinimas sukuria situaciją, kai pakrantės apsaugos juostoje jau esančio statinio savininkas netenka galimybės savo turtą remontuoti, rekonstruoti, t. y. palaikyti savo nuosavybės atitinkamą būklę.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalį, statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Statinio kapitalinis remontas apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (2 straipsnio 53 dalis), o statinio paprastasis remontas – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (2 straipsnio 58 dalis).

Minėti teisės aktai nenustato apribojimų atlikti statinio, esančio pakrantės apsaugos juostoje, remonto, todėl pareiškėja turi galimybę palaikyti savo nuosavybės (pastato – pirties) atitinkamą būklę, neatlikdama šio statinio rekonstrukcijos, t. y. jo neperstatyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas pagal jam suteiktus įgalinimus priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio esmė – nepritarti statinio – pirties – rekonstrukcijos Projekto sprendiniams, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Departamento Kontrolės organizavimo skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjos pirties rekonstravimo projektą ir per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti esamo pirties pastato rekonstravimo projektui yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl, netenkinus pirmojo reikalavimo, antrasis taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                    Tomas Blinstrubis

                                                                                    Bronius Januška

                                                                                    Irena Paulauskienė