Pirmosios instancijos teismo teisėja                            Civilinė byla Nr. 2A - 105 - 252 - 2014

Roma Rimkienė                                                    Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00009-2013-3

                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                              35.5; 42.9; 42.11.1; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-116-335-2013 pagal ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto priešieškinį ieškovui Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo ir vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 360 Lt dydžio nuostolius. Nurodė, kad 2012-09-04 su Valstybės įmone Valstybiniu miškotvarkos institutu sudarė sutartį Nr. A14-310, pagal kurią atsakovas įsipareigojo inventorizuoti Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų (Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Mindūnų, Suginčių, Videniškių) centrų teritorijoje esančius želdynus ir želdinius bei parengti minėtų seniūnijų centrų teritorijoje esančių želdinių ir želdynų tvarkymo projektą 2013-2017 m., o ieškovas už atliktus darbus pagal sutartį turėjo sumokėti 19 360 Lt. Pagal minėtą sutartį, atsakovas darbus turėjo atlikti ir pateikti ieškovui iki 2012-12-31, tačiau atsakovas neatliko minėtose seniūnijose esančių želdynų ir želdinių inventorizacijos, neparengė jų tvarkymo projekto, todėl ieškovas patyrė nuostolių. Ieškovas pažymėjo, jog lėšos sutartiniams darbams apmokėti buvo skirtos iš valstybės biudžeto, todėl, nepanaudojus jų laiku, jos grąžintos į valstybės biudžetą. Ieškovas, laiku nesulaukęs sutartinių darbų įvykdymo patvirtinimo, 2012-12-31 informavo atsakovą raštu dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo.

Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė 2012-09-04 želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo sutarties Nr. A14-310 nutraukimą pripažinti neteisėtu bei priteisti iš ieškovo 19 238,29 Lt už atliktus darbus. Nurodė, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, nors ir šiek tiek pavėluotai – iki 2013-01-31. 2012-12-21 ieškovui pateikė Darbų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo buvo pateikta želdynų ir želdinių inventorizacijos medžiaga dėl Balninkų, Giedraičių, Inturkės seniūnijų, ir tokiu būdu informavo ieškovą apie sutarties vykdymo eigą. Tačiau ieškovas Darbų priėmimo perdavimo akto nepasirašė ir sutartį vienašališkai nutraukė.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino neteisėtu 2012-09-04 želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo sutarties Nr. A14-310 nutraukimą. Priteisė VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos 19 238,29 Lt už atliktus darbus bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas Molėtų rajono savivaldybės administracija su atsakovu Valstybės įmone Valstybiniu miškotvarkos institutu 2012-09-04 sudarė sutartį Nr. A14-310 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo“, kuria atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis inventorizuoti Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų (Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Mindūnų, Suginčių, Videniškio) centrų teritorijoje esančius (atskiruosius ir priklausomus) želdynus ir želdinius (išskyrus esančius privačiose namų valdose) ir parengti minėtų seniūnijų centrų teritorijoje esančių želdinių ir želdynų tvarkymo projektą 2013-2017 m., o ieškovas įsipareigojo priimti kokybiškai atliktą darbą ir sumokėti už suteiktas paslaugas 19 360 Lt. 2012-12-21 atsakovas pateikė ieškovui perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo perdavė Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų: Balninkų, Giedraičių, Inturkės centrų teritorijoje esančių želdinių ir želdynų inventorizavimo ir jų tvarkymo projekto duomenis. Pagal sutarties 11.2. p., atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų  pagal sudarytą sutartį (įvykdyti darbus iki 2012-12-31), ieškovas 2012-12-31 vienašališkai nutraukė sutartį. 2013-01-31 atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atliko visus darbus, nurodytus sutarties 1.1 punkte pagal 1 priedą, ir pateikė ieškovui raštu Nr. 106 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir jų tvarkymo projekto 2013-2017 metams parengimo“. Teismas pažymėjo, kad atsakovas dėjo visas pastangas sutarčiai išsaugoti, dėl ko, nors ir praleidus terminą, ji buvo visiškai įvykdyta. Ieškovas dėl atliktų trijų seniūnijų darbų kokybės pretenzijų nereiškė, nors pagal sutarties 4.4. p., jeigu ieškovas atsisako priimti paslaugas, jis privalo raštu nurodyti jų trūkumus, o pagal sutarties 4.3. p. atsakovui pateikus dokumentus ir priėmimo – perdavimo aktą ieškovas turėjo pareigą patvirtinti per 3 kalendorines dienas nuo jų gavimo. Kadangi ieškovas nereagavo į perduotą 2012-12-21 perdavimo – priėmimo aktą, teismas laikė, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovas neturėjo (sutarties 4.3. p.). Kritiškai vertino ieškovo nurodymą, kad dėl sutarties įvykdymo vėlavimo jis patyrė nuostolių ir pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą nepanaudojus tikslinių lėšų, skirtų inventorizuoti želdynams ir želdiniams bei parengti jų tvarkymo projektui iki 2012-12-31, jas turėjo sugrąžinti į valstybės biudžetą bei neteko galimybės lėšomis pasinaudoti ateityje, todėl patyrė 19 360 Lt nuostolių. Teismo nuomone, ieškovas gerai žinojo, jog nepanaudojus tikslinių lėšų, jas reikės gražinti iki 2013-01-10, tačiau nedėjo jokių pastangų, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sprendė, kad ieškovo teisė vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį yra akivaizdžiai nesąžininga, pažeidžianti atsakovo interesus, kadangi atsakovas, pateikęs 2012-12-21 perdavimo – priėmimo aktą ieškovui ir nesulaukęs iš jo atsiliepimo apie netinkamai atliktus darbus bei informavimą apie vėluojamus atlikti kitus darbus, tikėjosi, jog darbai atlikti tinkamai ir ieškovas neturi pretenzijų dėl sutarties termino. Ši sutarties sąlyga suteikė ieškovui nepagrįstą pranašumą sutartiniuose santykiuose ne tik siekiant išvengti prisiimtų įsipareigojimų, bet apskritai visą sutartinių santykių riziką perkėlė atsakovui.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino sutartį, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas. Mano, jog Molėtų rajono savivaldybės administracija sutartį nutraukė teisėtai, pagrįstai ir sąžiningai, vadovaudamasi įstatymais, sutarties sąlygomis, žinomomis tiek ieškovui, tiek ir atsakovui. Būtent dėl sutartinio termino nepaisymo ieškovas praranda galimybę atsiskaityti už atliktus sutartinius darbus ir netenka galimybės tomis lėšomis pasinaudoti ateityje. Sutartiniai darbai buvo pateikti 2013-01-31, nors sutartis jau buvo nutraukta, ir atsakovas neturėjo pareigos jų pateikinėti ieškovui (CK 6.221 str. 1 d.), žinojo, kad atsiskaitymas už pavėluotai pateiktus sutartinius darbus nebegalimas. Be to, atlikti darbai ieškovui nėra pristatyti, nėra su jais supažindinti ir negali jais tinkamai naudotis praktiškai (Techninės specifikacijos – Sutarties 1 priedo 2.7. punktas). Nors sprendime sakoma, kad ieškovo teisė, numatyta sutartyje vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį, jei atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį (sutarties 11.2. p.), yra nesąžininga, pažeidžianti atsakovo interesus, tačiau sutartyje ir atsakovui yra numatyta tokia pat analogiška sąlyga (sutarties 11.3. p.), todėl privilegijų nėra teikiama nei vienai sutarties šaliai, šios sąlygos gina abiejų sutarties šalių interesus.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir nepažeidžiantis materialinių teisės normų. Biudžeto sandaros įstatyme nėra numatyta, kaip teigia ieškovas, kad grąžindami lėšas į biudžetą netenka galimybės jomis pasinaudoti ateityje. Priešingai, Biudžeto sandaros įstatymo 6 str. yra apibrėžtos biudžeto asignavimų valdytojo teisės biudžetiniais metais vieną kartą per ketvirtį keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija arba su savivaldybės administracija, sudarydamas programų ir programų sąmatų projektus, teikti programų bei jų sąmatų alternatyvas. Be to, ginčo sutartyje nėra nei vienos sąlygos dėl finansavimo šaltinių ir lėšų ne/panaudojimo galimybių ar pasekmių. 2012-12-31 nėra sutarties pasibaigimo terminas, ši data pagal sutarties 2.2 punktą reiškia, kad VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas pateikia užsakovui Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų (Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Mindūnų, Suginčių, Videniškio) centrų teritorijoje (apie 900 ha plote) esančių želdinių inventorizavimo medžiagą, Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų (Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Mindūnų, Suginčių, Videniškio) centrų teritorijoje esančių želdinių ir želdynų tvarkymo projektą 2013-2017 m. bei tinkamą praktiniam naudojimui želdinių GIS duomenų bazę iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tai nėra galutinio atsiskaitymo data ar sutarties galiojimo pabaiga, šio termino suėjimas nepanaikina iš jos atsiradusių ir tinkamai neįvykdytų prievolių. Vadovaujantis CK 6.217 str. 2 d., VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto veiksmus kvalifikuoti kaip esminį sutarties pažeidimą nebuvo pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Šioje byloje apeliaciniu skundu yra keliami šalių sudarytos „Dėl želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo“ sutarties aiškinimo, vykdymo, nutraukimo ir atitinkamai iš to kylančių padarinių klausimai. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pasisako sutarčių aiškinimo taisyklių pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes taikymo ginčo teisiniams santykiams klausimu, taip pat ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių vykdymą ir nutraukimą reglamentuojančias teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 str., vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Dėl to reikšminga CK 6.193 str. 5 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Molėtų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, nusprendė patvirtinti Molėtų rajono savivaldybės 2012 m. biudžetą. Numatyta 2012 metų Molėtų rajono savivaldybės biudžeto asignavimų sąraše 58 000 Lt bendrosios dotacijos kompensacija želdiniams ir želdynams inventorizuoti ir jiems įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą (b. l. 7-9). 2012-08-01 buvo organizuojamas konkursas viešųjų paslaugų pirkimui atlikti. Mažos vertės pirkimo apklausa buvo vykdoma elektroniniu paštu ir laimėjusiu pasiūlymu pripažintas VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto pateiktas pasiūlymas. 2012-09-04 su VĮ Valstybiniu miškotvarkos institutu buvo sudaryta sutartis Nr. A14-310 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo“ (b. l. 10-28). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sudarant sutartį konkurso būdu tarp šalių atsiranda dvejopi santykiai, t. y. santykiai, susiję su konkurso nugalėtojo nustatymu, ir, sudarius sutartį su konkurso nugalėtoju, tarp pastarojo ir konkurso organizatoriaus atsiranda šios sutarties pagrindu sutartiniai prievoliniai santykiai. Asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-127/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, kieno yra kaltė dėl sutarties vykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nedėjo jokių pastangų tam, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nors gerai žinojo, jog nepanaudojus tikslinių lėšų jas reikės gražinti iki 2013-01-10. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta. Visų pirma, sutarties 2.2. punktas aiškiai nurodo, jog sutartiniai darbai turi būti pradėti po sutarties pasirašymo, o atlikti ir pateikti Molėtų rajono savivaldybės administracijai iki 2012 m. gruodžio 31 d. Atsakovas dalyvaudamas konkurse žinojo pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, todėl turėjo numatyti savo galimybes, ar sugebės įvykdyti šią sutarties sąlygą. Minėta sutarties sąlyga yra aiški ir konkreti, nurtodanti abiejų šalių sutikimą, ketinimus ir pan. Tačiau savo sutartinių įsipareigojimų atsakovas pilnai ir laiku neįvykdė. Akcentuotina tai, kad teismo posėdžio metu apklausus liudytoju B. B. jis paaiškino, kad sutartinius darbus pradėjo ne tada, kaip buvo sutarta sutarties 2.2. punktu, o vėlavo pradėti laiku sutartinius darbus atlikinėti dėl to, kad dirbo kitame mieste (Klaipėdoje) (b. l. 82). Taigi, nors Sutarties galiojimo terminas nuo jos sudarymo buvo tik nepilni 4 mėnesiai, tačiau pats atsakovas elgėsi nerūpestingai, neįvertino savo galimybių, ir nespėjo darbus atlikti laiku. Ką ir patvirtino apklaustas liudytojas, nurodydamas, kad darbai užsitęsė tik todėl, jog jie buvo pradėti gerokai vėliau nei buvo sutarta. Logiška manyti, jog ieškovas pagrįstai tikėjosi reikiamo rezultato atlikimo laiku. Šiuo atveju, nesulaukęs sutartinių darbų atlikimo iki paskutinės sutarties termino dienos, vadovaudamasis sutarties 11.2. punktu, išsiuntė raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, kad sutarties minima sąlyga negali būti traktuojama kaip nesąžininga atsakovo atžvilgiu, nes šalių sulygtos sutarties sąlyga niekaip nereiškė perdėto pranašumo ieškovui. Aiškinant, jog ši sąlyga yra nesąžininga, būtų paneigtas bet kokios sudaromos sutarties pagrįstumas, nes jos būtų sudaromos nenurodant terminų(sutarties galiojimo), taip pažeidžiant bendrą principą, kad sutartys turi atitinkamus galiojimo terminus, kad tų terminų ribose bet kuri iš sutarties šalių turi ir gali planuoti savo darbus, biudžetus ir pan. Būtent sutarties 2.1. punkte numatyta, kad sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo arba iki sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.  Toks terminas, priešingai atsakovo argumentams, ieškovui buvo esminis. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 3 d., metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, nustatytos savivaldybių biudžetams priimant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo tikslinę paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės iždo sąskaitą. Kaip matyti, nepanaudotos lėšos buvo grąžintos (b. l. 49). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal mažos vertės pirkimo apklausos sąlygų 8 punktą sutartinių paslaugų pirkimas į dalis neskirstomas ir pagal sutarties 3.1. punktą sutarties kaina yra viena, todėl galutinai neatlikus laiku ir tinkamai visų sutartinių darbų iš esmės nebuvo galimybės bent dalies atliktų darbų apmokėti ar jų priimti. Pagrįstas apelianto teiginys, kad sutarties trukmė apskritai yra neilga – apie 4 mėnesius, tai prievolės sąlygų nesilaikymas iš atsakovo pusės – sutartinių darbų atlikimo ir pateikimo termino pažeidimas turėjo esminės reikšmės, dėl ko nėra numatytas ir termino pratęsimas sutartyje, nes būtent nuo to priklauso darbų apmokėjimas, lėšų įsisavinimas. Kaip pagrįstai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.217 str. 1 d., šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.). Šiuo atveju Molėtų rajono savivaldybės administracija neįsisavintų tikslinių lėšų į valstybės biudžetą negrąžinti negalėjo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties dėl atsakovo kaltės, atsakovui nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalių 2012-09-04 sudaryta sutartis Nr. A14-310 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizacijos bei želdinių ir želdynų tvarkymo projekto 2013-2017 m. parengimo“ buvo pažeista iš esmės, dėl ko Molėtų rajono savivaldybės administracija patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas.

Pagrįstas apelianto teiginys, kad atlikti darbai atsakovo nėra pristatyti apeliantui. Sutarties 6.1 punktas numatė, kad atsakovas turėjo ne tik atlikti sulygtus darbus laiku, bet ir sukurti tinkamą praktiniam naudojimui želdinių GIS duomenų bazę. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis laiku ir tinkamai pranešė ieškovui apie tai, kad užtruks įvykdyti sutarties 2.2 punkto sąlygą. Apklaustas liudytoju B. B. negalėjo tiksliai pasakyti kada ir kam jis pranešė apie sutarties neįvykdymą laiku, teigė gal minėjo. Tačiau sutartį su apeliantu pasirašė ne liudytojas, o atsakovas, kuris matydamas, kad darbai nebus tinkamai ir laiku atlikti, turėdamas pareigą privalėjo laiku ir tinkamai informuoti ieškovą apie numatomą sutarties termino pažeidimą, tokiu būdu, ieškovui būtų sudarytos sąlygos ir galimybės kreiptis, kaip nurodo atsakovas, į Finansų ministeriją dėl biudžeto pakoregavimo ir galimybės gautą finansavimą pratęsti iki kitų metų. Atitinkamai tenkinus ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimų, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, ieškinį tenkinant visiškai ir atitinkamai priešieškinį atmetant.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Vadovaujantis CPK 93 str. 3 d., šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus. Šiuo atveju ieškovas Molėtų rajono savivaldybės administracija nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl 580,80 Lt žyminio mokesčio suma už ieškinį ir 580,80 Lt žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą priteistina iš atsakovo VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Taip pat pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p. iš atsakovo valstybei priteistinos 18,75 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 1).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos, kodas 188712799, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 19 360,00 Lt (devyniolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt litų) patirtų nuostolių Molėtų rajono savivaldybės administracijos naudai bei 1 180,35 Lt (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt litų ir 35 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovo VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto, kodas 132340880, priešieškinį atmesti.

Teisėjai                                                                                          Laimantas Misiūnas

                                                                                                       Nijolė Danguolė Smetonienė

                                                                                Birutė Valiulienė