Administracinė byla Nr. A-1268-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.2.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir atsakovas, Generalinis prokuroras) 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. P-292 „Dėl kvalifikacinio rango pažeminimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 17.9-3406 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėja paaiškino, kad Generalinis prokuroras Sprendimu jos skundą atmetė bei, atsižvelgdamas į Prokurorų atestacijos komisijos (toliau – ir Komisija, Atestacinė komisija) 2016 m. gegužės 10 d. priimtą Išvadą Nr. 6.4-45 (toliau – ir Išvada), bei Sprendimą, priėmė Įsakymą, kuriuo pažemino jai prokuroro kvalifikacinį rangą, palikdamas justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą. Mano, jog Įsakymas, Sprendimas ir Išvada yra neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti šališkai ir neobjektyviai įvertinus jos tarnybinę veiklą.

3.       Pareiškėja teigė, kad susipažinusi su pirminio tarnybinio vertinimo lapo projektu, jame pastebėjo, jog jame nurodomi neteisingi duomenys, todėl juos už atestuojamąjį laikotarpį pradėjo rinkti pati. Komisija 2016 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą pavesti skyriaus vyriausiajam prokurorui V. P. perrašyti jos tarnybos vertinimo lapą, tačiau jis neįvykdė šio pavedimo, o generalinis prokuroras, priimdamas Sprendimą ir Įsakymą, tai ignoravo. Tarnybos vertinimo metu Komisijos nariai neturėjo jos teiktų dokumentų, pagal juos neuždavė klausimų, kas leidžia teigti, jog su dokumentais nebuvo susipažinę. Komisijai ir generaliniam prokurorui buvo pateikusi rašytinius nesutikimus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Be to, nebuvo atsižvelgta į jos ilgametę tarnybą prokuratūroje, turimą didelę patirtį, tirtas rezonansines bylas ir paskatinimus. Komisijos posėdžio metu taip pat nebuvo atsižvelgta, kad skiriasi jos pateikta informacija nuo informacijos tarnybos vertinimo lape. Galimybe nušalinti Komisiją nepasinaudojo, nes pareiškėja nežinojo, jog Komisija į posėdį atvyks be jos pateiktų dokumentų ir kad ji bus šališka bei neobjektyvi.

4.       Pareiškėja nurodė, kad atsakovas padarė Prokurorų atestacijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-345 (toliau – ir Nuostatai), esminius procedūrinius pažeidimus, t. y. nebuvo vykdomas pavedimas perrašyti jos tarnybos vertinimo lapą, buvo vadovautasi neteisingais duomenimis bei Generalinės prokuratūros pažyma apie jos darbo trūkumus, be to, išdėstyti darbo trūkumai nebuvo įvardyti kaip pažeidimai, užtraukiantys drausminę atsakomybę, jie nebuvo vertinami. Paaiškino, jog 2016 m. balandžio 6 d. vertinimo lape nurodyti darbo trūkumai jokių pasekmių nesukėlė, o Įsakymas dėl kvalifikacinio rango sumažinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes duomenys apie jos darbo rezultatus per atestuojamąjį laikotarpį buvo vertinti šališkai ir neobjektyviai.

5.       Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas paaiškino, kad atliekant pareiškėjos tarnybos vertinimą nebuvo padaryta esminių ginčijamų aktų priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų. Tarnybos vertinimo metu surinkti ir išanalizuoti duomenys buvo pakankami priimti sprendimą dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo. Ginčijami aktai priimti kompetentingo subjekto, jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Priimant Sprendimą ir Įsakymą atsižvelgta į reikšmingas prokurorės tarnybos vertinimui aplinkybes.

7.       Atsakovas pažymėjo, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos vadovo siūlymą, o priešingai – Generaliniam prokurorui buvo pasiūlytas pareiškėjai palankesnis vertinimas, kuriam jis ir pritarė. Sprendimas yra priimtas atsižvelgus į duomenis apie jos procesinę ir neprocesinę veiklą, išdėstytus pridedamuose dokumentuose, taip pat į pareiškėjos pateiktus atsakymus į Komisijos jai užduotus klausimus. Generalinis prokuroras sutiko su Išvadoje nurodytu teiginiu, kad pareiškėja netinkamai atlieka jai pavestas užduotis, pažeidinėja terminus, nepripažįsta savo klaidų, tinkamai neatsakė į užduotus klausimus, kas rodo nepakankamą pareiškėjos kvalifikaciją. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad per vertinamąjį laikotarpį pareiškėja buvo skatinta ir kad ne visi pažeidimai sukėlė pasekmes.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos V. B. skundą tenkino iš dalies, panaikino Sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl 2016 m. gegužės 10 d. Prokurorų atestacinės komisijos išvados Nr. 6.4-45, ir Įsakymą, įpareigojo Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą iš naujo išnagrinėti prokurorės V. B. skundą ir priimti dėl jo motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 1994 m. spalio 19 d. ėjo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės, o nuo 2012 m. liepos 20 d. iki šiol eina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės pareigas. Paskutiniojo prokurorės eilinio tarnybos vertinimo metu, t. y. 2011 m. kovo 25 d., jos tarnyba įvertinta teigiamai, jai suteiktas justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas; 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P-431 dėl paskatinimo jai suteiktas vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius Komisijai pateikė 2016 m. kovo 8 d. pažymą Nr. 17.9-1582 apie pareiškėjos veiklą ir darbo trūkumus už tarnybos vertinimo laikotarpį nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2016 m. kovo 7 d. 2016 m. kovo 8 d. Prokuroro tarnybos vertinimo lape Nr. 2.T-(208711)-138, kuriame buvo pateikti duomenys apie pareiškėjos procesinę ir neprocesinę veiklą bei dalykines savybes, laikinai einantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas (toliau – ir skyriaus vyr. prokuroras) V. P. pateikė siūlymą pareiškėjos tarnybą vertinti nepatenkinamai ir ją atleisti iš tarnybos. 2016 m. balandžio 6 d. buvo surašytas Prokuroro tarnybos vertinimo lapas Nr. 2.T-(208711)-218, kuriame buvo patikslinti statistiniai duomenys apie prokurorės (pareiškėjos) procesinę veiklą bei jų vertinimas, taip pat duomenys apie jos neprocesinę veiklą ir dalykines savybes, o jos tarnybą skyriaus vyr. prokuroras siūlė vertinti nepatenkinamai ir ją atleisti iš tarnybos. Pareiškėja 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2.S(208711)-19188 kreipėsi į generalinį prokurorą, prokurorų profesinės sąjungos pirmininką bei Komisijos narius, išdėstydama savo nesutikimą su 2016 m. balandžio 6 d. prokuroro tarnybos vertinimo lape išdėstytais faktais ir pateikdama jos pačios surinktus duomenis apie savo darbo rezultatus per atestuojamąjį laikotarpį. Vidaus tyrimų skyrius Komisijai pateikė patikslintą 2016 m. balandžio 8 d. pažymą apie pareiškėjos veiklą ir darbo trūkumus už minėtą tarnybos vertinimo laikotarpį. Komisija 2016 m. balandžio 26 d. posėdyje nutarė prokurorės V. B. tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją bei pažeminti kvalifikacinį rangą. Pareiškėja 2016 m. balandžio 29 d. raštu nesutiko su Komisijos išvada. Atsakydamas į šį raštą, atsakovas paaiškino, kad Komisijos sprendimas per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo bus išdėstytas išvadoje ir pateiktas jai susipažinti; pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta teisė nesutinkant su Komisijos išvada ją apskųsti generaliniam prokurorui. Komisija 2016 m. gegužės 10 d. surašė Išvadą, kurioje siūlė Generaliniam prokurorui pareiškėjos tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti jai kelti kvalifikaciją bei pažeminti kvalifikacinį rangą. Pareiškėja su Išvada buvo supažindinta pasirašytinai 2016 m. gegužės 13 d., jai pakartotinai išaiškinant teisę nustatytu terminu apskųsti Išvadą. Pareiškėja 2016 m. gegužės 20 d. raštu kreipėsi į generalinį prokurorą su skundu, prašydama atmesti Komisijos siūlymą dėl jai suteikto vyresniojo justicijos patarėjo laipsnio pažeminimo, patenkinamo jos darbo įvertinimo ir siūlymo kelti kvalifikaciją. Generalinis prokuroras Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir 2016 m. birželio 6 d. rezoliucija patvirtino Komisijos Išvadą. Generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Išvadą ir Sprendimą, Įsakymu pažemino pareiškėjai kvalifikacinį rangą ir vietoje turimo vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacijos rango paliko justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą, apie Sprendimą ir Įsakymą pareiškėja buvo informuota 2016 m. birželio 6 d. raštu Nr. 17.2.-7009.

10.       Teismas nurodė, kad Prokurorų tarnybos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-345 patvirtinti Prokurorų atestacinės komisijos nuostatai (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. I-241 redakcija) (toliau – ir Nuostatai). Prokurorų tarnybos, kvalifikacijos ir tinkamumo eiti prokuroro pareigas vertinimo kriterijus ir organizavimo tvarką detalizuoja Nuostatai, kuriuose taip pat reglamentuota Komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarka. Prokurorų tarnybos vertinimo procedūra yra reglamentuojama Nuostatų VI skyriuje.

11.       Teismas, atsižvelgdamas į Prokuratūros įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad Generalinio prokuroro sprendimai turi atitikti individualaus teisės akto reikalavimus. Teismas nustatė, kad šiuo atveju po eilinio pareiškėjos tarnybos vertinimo Komisija generaliniam prokurorui pateikė siūlymą prokurorės V. B. tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją bei pažeminti kvalifikacinį rangą, tai yra vieną iš siūlymų, numatytų Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje ir 35 straipsnio 1 dalyje, nors prokuroro tarnybos lape ją buvo siūloma vertinti nepatenkinamai ir atleisti iš tarnybos.

12.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad generalinis prokuroras nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Atestacinės komisijos išvados veikė kaip ikiteisminė institucija, pažymėjo, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą, kuris laikytinas individualiu administraciniu teisės aktu, privalėjo ne tik argumentuotai pasisakyti dėl pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių vertinimo, bet ir visapusiškai ištirti, ar Komisija tinkamai atliko prokuroro tarnybos vertinimo lape ir pažymoje apie prokuroro darbo trūkumus nurodytų duomenų nagrinėjimą, patikrinti, ar Komisija svarstė ir vertino pareiškėjos dalykinę kompetenciją, tarnybinės veiklos krūvį, savarankiškumą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, pareiškėjos organizacinius įgūdžius, gebėjimą planuoti, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateiktų konkrečių įrodymų, galimai paneigiančių prokuroro tarnybos vertinimo lape nurodytų duomenų vertinimą, taip pat įvertinti, ar pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumai buvo tokios apimties ir sunkumo, kad atitiktų Komisijos pasiūlytą įvertinimą. Teismas sprendė, kad Komisijos išvada paminėtais aspektais nebuvo vertinta, konkretūs pareiškėjos skundo argumentai nepaneigti, o tai reiškia, kad nebuvo išsiaiškintos, nustatytos, išnagrinėtos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu po paskutiniojo eilinio jos tarnybos vertinimo. Teismas taip pat nurodė, kad Generalinis prokuroras Sprendime visiškai nevertino, ar pareiškėjos tarnybos vertinimo metu buvo laikytasi Nuostatuose detalizuotos vertinimo procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, kuomet pareiškėjos tarnybą buvo siūloma vertinti nepatenkinamai ir atleisti ją iš tarnybos, atestavimą turėjo sudaryti trys dalys: 1) prokuroro tarnybos vertinimo lape ir pažymoje apie prokuroro darbo trūkumus nagrinėjimas; 2) Komisijos pokalbis su vertinamu prokuroru, suteikiant jam galimybę išsakyti poziciją ir atsakyti į Komisijos narių klausimus; 3) Komisijos narių klausimai posėdyje dalyvaujančiam tarnybos vertinimo lapą parengusiam prokurorui (Nuostatų 34, 38, 41, 42 p.). Be to, kadangi pareiškėja Komisijai buvo pateikusi rašytinį nesutikimą su tarnybos vertinimo lape nurodytais duomenimis bei kitus duomenis ir tai patvirtinančius dokumentus, Komisija dėl jų taip pat turėjo pasisakyti ir juos įvertinti. Komisijos nagrinėjimo dalykas buvo privalomas visų paminėtų duomenų vertinimas.

13.       Teismas nustatė, kad pareiškėja rašytinį nesutikimą dėl 2016 m. balandžio 6 d.  prokuroro tarnybos lape išdėstytų faktų pateikdama dieną prieš pat Komisijos posėdį, t. y. 2016 m. balandžio 25 d., tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kada pačiai vertinamai prokurorei buvo pateikti vertinimo dokumentai ir ar nebuvo pažeistas Nuostatų 27 punkte numatytas terminas, t. y. jos teisė ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki Komisijos posėdžio pradžios gauti vertinimo dokumentus.

14.       Teismas atkreipė dėmesį, kad vertinimo metu nei Komisijos pirmininkas, nei jo pavedimu Komisijos narys nepristatė ir nepateikė informacijos apie vertinamos pareiškėjos dalykines, organizacines, asmenines savybes ir darbo rezultatus, kaip tai numato Nuostatų 39 p., o šią informaciją iš dalies pateikė ir pristatė posėdyje dalyvavęs prokuroro tarnybos lapą rengęs skyriaus vyr. prokuroras V. P., nors pagal Nuostatus jam tokia teisė nėra suteikta, dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl vertinimo procedūros objektyvumo ir nešališkumo, nors šie procedūriniai pažeidimai Sprendime ir nebuvo analizuojami. Teismas nustatė, kad Komisijos posėdžio 2016 m. balandžio 26 d. protokolo ir šio posėdžio garso įrašo duomenys, nurodyti pareiškėjos prokuroro tarnybos vertinimo lape, buvo aptarti tik paviršutiniškai ir selektyviai, Vidaus tyrimų skyriaus pažymoje nurodyti duomenys net nebuvo analizuojami, o pareiškėjos pateiktas rašytinis nesutikimas su tarnybos vertinimo lape nurodytais duomenimis ir jų vertinimu net nebuvo vertinamas, todėl Generaliniam prokurorui Sprendime nevertinus šių procedūrų laikymosi, nepatikrinus vertinimui pateiktų duomenų teisingumo, negalėjo būti konstatuota, kad Komisija prokurorės veiklą vertino objektyviai, įvertinusi visų gautų duomenų visumą.

15.       Teismas taip pat nurodė, kad Generalinis prokuroras nenustatinėjo, ar vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijoje nebuvo padaryta esminių pagrindinių procedūrinių pažeidimų, todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Generalinis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, taip pat turėjo įvertinti, ar Komisijos posėdyje tinkamai buvo laikytasi balsavimo procedūros ir ar Komisijos siūlymai buvo argumentuoti. Teismas iš Komisijos posėdžio garso įrašo nustatė, kad už prokuroro tarnybos lapą rengusio prokuroro siūlymą dėl pareiškėjos tarnybos nepatenkinamo vertinimo ir jos atleidimo iš tarnybos balsavo vienas Komisijos narys iš šešių dalyvavusių, tačiau kaip balsavo kiti nariai nustatyti nėra galimybės, nes tokie duomenys neužfiksuoti. Komisijos nariams balsavus dėl pareiškėjos veiklos vertinimo, Komisijos pirmininkas pasiūlė pažeminti pareiškėjai kvalifikacinį rangą, jį motyvuodamas tuo, jog pareiškėjos tarnyboje yra spragų, ji neatsakė į klausimus. Teismas sprendė, kad dėl tokio Komisijos siūlymo (dėl kvalifikacijos rango pažeminimo) argumentacijos pakankamumo Sprendime taip pat nėra pasisakyta.

16.       Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio pažeidimas.

III.

17.       Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

18.       Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teisės aktai nenustato jokių reikalavimų, kokios aplinkybės privalomai turi būti nurodytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendraisiais individualiam administraciniam aktui keliamais reikalavimais, nurodytais VAĮ 8 straipsnyje. Atsakovas pažymi, kad skundžiamame sprendime yra nurodyti pareiškėjos 2016 m. gegužės 20 d. skundo generaliniam prokurorui motyvai, taip pat nurodyta, kokia medžiaga buvo vadovautasi nagrinėjant pareiškėjos skundą, tai yra visa pareiškėjos tarnybos vertinimo medžiaga, taip pat pareiškėjos Prokurorų atestacijos komisijai bei Generaliniam prokurorui anksčiau teiktais skundais ir paaiškinimais dėl jos vertinimo. Sprendime yra išnagrinėti konkretūs pareiškėjos skundo teiginiai bei argumentai ir skundo nagrinėjimo metu jie yra paneigti vadovaujantis turima medžiaga. Sprendimo teisinis pagrindas yra nurodytas, taip pat yra aiškiai suformuluotos nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos (skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis). Taigi skundžiamas Generalinio prokuroro Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

19.       Atsakovas teigia, kad pareiškėjos nesutikimas su tarnybos vertinimo lape nurodytais duomenimis, taip pat kiti duomenys bei dokumentai buvo pateikti Prokurorų atestacijos komisijos nariams, Komisijos nariai buvo su šiais dokumentais susipažinę ir teikė pareiškėjai klausimus pagal jos pateiktus duomenis – tai matyti iš Komisijos 2016 m. balandžio 26 d. posėdžio protokolo. Jeigu dėl kokių nors atskirų aplinkybių pareiškėjai klausimai pateikiami nebuvo, tai reiškia, kad Komisijos nariams dėl šių aplinkybių neaiškumų nekilo.

20.       Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad nebuvo pristatyta ir pateikta informacija apie pareiškėjos dalykines, organizacines, asmenines savybes ir darbo rezultatus, kaip numato Nuostatų 39 punktas, yra Nuostatų 39 punkto pažeidimas, tačiau jis laikytinas formaliu ir savaime negali lemti Sprendimo neteisėtumo bei jo panaikinimo, todėl šis procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas esminiu.

21.       Atsakovas nurodo, kad jeigu Komisijos posėdyje atskiros aplinkybės ir nebuvo aptariamos, reiškia, kad abejonių dėl jų komisijos nariams nekilo, o savo valią dėl pareiškėjos vertinimo ir siūlymo Generaliniam prokurorui teikimo Komisijos nariai išreiškė balsavimo metu. Be to, teisės aktai nenumato generalinio prokuroro pareigos nagrinėjant pareiškėjos skundą revizuoti Komisijos veiklos, iš naujo vertinti visus pateiktus duomenis. Toks teismo reikalavimas yra akivaizdžiai perteklinis, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsakovas pažymi, kad, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Komisija, įvertinusi prokuroro tarnybą, teikia generaliniam prokurorui siūlymus, kurie yra rekomendacinio pobūdžio ir dėl to nėra generaliniam prokurorui privalomi. Įgyvendindamas diskrecijos teisę Generalinis prokuroras neįžvelgė esminių pažeidimų Komisijos veikloje.

22.       Atsakovas teigia, kad Komisijos narių balsavimo procedūra numatyta Nuostatų 47 punkte. Balsavimo metu jokių pažeidimų padaryta nebuvo. Jeigu posėdžio protokole nurodyta, kad tik vienas komisijos narys už siūlymą balsavo „už“, reiškia, jog kiti komisijos nariai buvo „prieš“, ir nesvarbu, kad tai nenurodyta posėdžio protokole. Protokole pateikti duomenys rodo, kad komisijos narių išreikšta valia yra aiški ir abejonių nekelia. 

23.       Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai taikė VAĮ 8 straipsnį, nepagrįstai jį aiškino plačiau, nurodęs individualiam administraciniam aktui akivaizdžiai perteklinius reikalavimus, kurių įstatymas nereikalauja. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad priimant Sprendimą yra pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pažymi, kad teismas nurodė tik vieną konkretų procedūrinį pažeidimą, t. y. Nuostatų 39 punkto nesilaikymą, kiti teismo nurodyti procedūriniai pažeidimai teisės normomis nėra pagrįsti. Šie procedūriniai pažeidimai yra formalūs, menkaverčiai, nėra esminiai ir savaime negali lemti atsakovo Sprendimo neteisėtumo bei jo panaikinimo. Taigi teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

24.       Pareiškėja V. B. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

25.       Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas apeliacinį skundą surašė formaliai, šališkai ir neobjektyviai. Pareiškėja atsiliepime iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo motyvus, nurodydamas, kad su jais visiškai sutinka. Papildomai pažymi, kad Atestacinės komisijos posėdžio metu nei vienas iš komisijos narių nebuvo išsitraukęs jokio planšetinio kompiuterio ir neturėjo pareiškėjos jiems pateiktų dokumentų, taigi Komisija nebuvo susipažinusi su pareiškėjos pateiktų dokumentų turiniu, todėl neobjektyviai įvertino jos darbo rezultatus bei nesutikimą su atestaciniame lape išdėstytais faktais. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme apklaustas atestacinės komisijos pirmininkas Z. B. pripažino, kad tarnybos vertinimo lape išdėstyti pažeidimai buvo mažareikšmiai ir negalėjo užtraukti sunkių pasekmių. Be to, Z. B. teismo posėdyje nurodė, kad teismui pateikta lentelė patvirtina, jog pareiškėjos darbo rezultatai didesni nei vidutiniai, t. y. geri.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

26.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. P-292, kuriuo pareiškėjai pažemintas kvalifikacinis rangas, bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 17.9.-3406, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Prokurorų atestacinės komisijos Išvados, teisėtumo ir pagrįstumo.

27.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (1994 m. spalio 13 d. įstatymo Nr. I-599 redakcija) nuostatos ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-345 patvirtinti Prokurorų atestacinės komisijos nuostatai (2014 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. I-241 redakcija). Pirmosios instancijos teismas minėtų teisės aktų ginčui aktualias nuostatas išsamiai aptarė atsakovo ginčijamame sprendime, dėl ko apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

29.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą panaikino kaip nemotyvuotą, nepagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat pažymėjo, jog sprendimo faktinio pagrindo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo sprendimo naikinimą.  

30.       VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, priimdamas individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją.  

31.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8

32.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 17.9.-3406 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjos 2016 m. gegužės 20 d. skunde Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui aiškiai, detaliai ir konkrečiai išdėstytos nesutikimo su Prokurorų atestacinės komisijos 2015 m. gegužės 10 d. išvada aplinkybės (7 puslapiai). Tuo tarpu ginčijamą sprendimą sudaro mažiau nei du puslapiai, kuriame iš esmės visiškai neįvertinti V. B. skunde nurodyti faktai, susiję su jos tarnybinės veiklos vertinimu, o sprendimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatliktas pareiškėjos 2016 m. gegužės 20 d. skunde pateiktų aplinkybių vertinimas bei iš šio sprendimo turinio nėra aišku, kodėl netenkinamas pareiškėjos prašymas, t. y. nepriimtas pagrįstas ir tinkamai motyvuotas sprendimas dėl pritarimo/nepritarimo Prokurorų atestacinės komisijos išvadai, tiek dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos atitinkamo įvertinimo bei kvalifikacinio rango. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad Generaliniam prokurorui sprendime nevertinus atestacijos procedūros laikymosi teisėtumo, nepatikrinus vertinimui pateiktų duomenų teisingumo, negalėjo būti konstatuota, jog Komisija prokurorės veiklą vertino objektyviai. Taigi aptariamas sprendimas yra ydingas (defektinis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys ne tik pareiškėjos teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjai suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. 

33.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinu. Atitinkamai naikintinas ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas dėl kvalifikacinio rango pažeminimo.

34.       Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

      Teisėjai                         Audrius Bakaveckas

 Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

  Milda Vainienė