Civilinė byla Nr. e2A-475-524/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04295-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.5; 2.6.11.16

     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui D. R. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui D. R. prašydamas pripažinti tarp šalių 2019 m. liepos 18 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), taikyti restituciją – grąžinti transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. R., o ieškovui M. P. – 2 150 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. liepos 18 d. 18 val. šalys sudarė transporto priemonės                pirkimo–pardavimo sutartį kurioje nenurodyta, kad automobilis būtų buvęs apgadintas eismo ar kitų įvykių metu, nurodytas trūkumas – silpnai šaldantis kondicionierius. Pažymėjo, kad žodžiu buvo informuotas tik apie smulkų kėbulo apibraižymą, apie tai, kad automobiliui pakeista sankaba, sumontuoti nauji stabdžių diskai bei kaladėlės, naujas radiatorius, pakeisti tepalai bei filtrai. Po sutarties sudarymo nuvažiavus apie 200 km iš Klaipėdos į Kauną, automobilis sugedo, ieškovas už 54,90 Eur nupirko ir įmontavo naują akumuliatorių, tačiau tai nepadėjo. Dėl nurodyto įvykio kilo įtarimų, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kuris 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme nurodė, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 22d. iki 2019 m. liepos 18 d. buvo 4 eismo įvykiai. Pažymėjo, kad atsakovas buvo automobilio valdytojas vėliausiai nuo 2011 m. liepos 25 d., todėl turėjo žinoti apie šiuos eismo įvykius, tačiau jų pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, nors tai imperatyvai nurodyta CK 6.431¹ straipsnyje. Mano, kad atsakovas, sudarydamas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sąmoningai nenurodė duomenų apie parduodamo automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose ir tokiu būdu ieškovą suklaidino. Ieškovo teigimu, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80, 6.4311 straipsniai), be to, sutartį ieškovas sudarė dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis), nes, žinodamas apie perkamo automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose, ieškovas tokio sandorio nebūtų sudaręs.

3.       Ieškinyje pažymima, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo D. R. 2019 m. liepos 18 d. sudarytą automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo 2 150 Eur sumokėtą sumą už automobilį pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovo 1 024,02 Eur žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-464-1067/2020 ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui M. P. iš atsakovo D. R. 860,42 Eur žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 860,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė bei vienam iš kito priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pareiškė ieškinį ne dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar niekine dėl CK 6.4311 straipsnio pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teikia šį ieškinį.

4.       Atsakovas D. R. atsiliepimu į ieškinį prašė civilinę bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o nusprendus ieškinį nagrinėti iš esmės – ieškinį atmesti, taip pat iš ieškovo atsakovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovas reiškia tapatų reikalavimą, kuris jau buvo išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. civilinėje byloje e2-464-1067/2020, mano, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. kas sudaro pagrindą pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant teise (CPK 95 straipsnis). Pažymėjo, kad šiuo atveju yra tos pačios šalys, tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir tas pats ieškinio dalykas, t. y. ieškovas ieškinį grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020, siekiama tapačių teisinių pasekmių, kurių siekė ir ankstesniu ieškiniu, tik nurodo skirtingą ieškinio teisinį pagrindą, t. y. pasirinko kitą teisių gynybos būdą – sandorio pripažinimą negaliojančiu taikant restituciją. Ieškovo ankstesnio ieškinio reikalavimai apėmė ir reikalavimą priteisti jam pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 2 150 Eur, ir tai vertina kaip tapatų ieškinio dalyką. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 20 d. sprendime konstatavo, kad neturi pagrindo sutartį pripažinti niekine. Apygardos teismo procesiniame sprendime išdėstyta mintis, kad „neužkerta kelio ieškovui, jei jis mano, kad suklydo ar atsakovo buvo apgautas, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su nauju ieškiniu“, nereiškia, jog bet koks ieškovo pareikštas naujas ieškinys nebus tapatus jau išnagrinėtam.

6.       Atsiliepime į ieškinį pažymima, jog apie eismo įvykius ieškovas buvo informuotas prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jie nebuvo pažymėti sutartyje dėl jų mažareikšmiškumo, nes dėl jų nukentėjo tik automobilio išorė. Aplinkybė, kad sutartyje nenurodyti bet kokie įvykiai, nesudaro pagrindo pripažinti sutartį niekine. Eismo įvykių nenurodymas būtų reikšmingas tuo atveju, jei ieškinys būtų grindžiamas automobilio paslėptais trūkumais, kurie galėtų būti nutylėto eismo įvykio priežastimi (pažeista kėbulo geometrija, pakabos defektai), be to, įrodžius, jog trūkumai yra esminiai (kai automobilio negalima naudoti pagal paskirtį). Ieškovo teiginiai buvo paneigti jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta, kad sekančią dieną po pirkimo–pardavimo sudarymo ieškovas atliko techninę automobilio apžiūrą ir automobilį intensyviai eksploatavo – po sutarties sudarymo (nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.) nuvažiavo 5 136 km, t. y. vidutiniškai po 73 km kasdien. Ieškovas konstatavo eilę automobilio detalių nusidėvėjimų, bet tai yra tikėtina, nes automobilis yra 16 metų senumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo M. P. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. R. naudai.

8.       Teismas nustatė, jog ieškovas pirko naudotą automobilį turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl jis tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovas, iki sudarant ginčijamą sutartį, automobilį apžiūrėjo, pavažinėjo pats, trūkumų nepastebėjo. Nusipirkęs automobilį ir su juo nuvažiavus apie 200 km, ieškovas pastebėjo, kad automobilis pradėjo sunkiai kurtis, variklis „pradėjo purtytis“, dėl to konsultavosi su pardavėju (atsakovu). Tačiau duomenų, jog atsakovas slėpė transporto priemonės trūkumus, nenustatyta, automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs, bet galėjo būti atitinkančiomis priemonėmis nustatyti autoservise, užklausiant informacijos iš trečiųjų asmenų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs veiksmus, siekdamas paslėpti esamus ir galimus pastebėti trūkumus, priešingai – atsakovas sudarė pakankamas sąlygas išbandyti pirkėjui automobilį ir jis turėjo visas galimybes patikrinti, nustatyti galimus trūkumus ir nuspręsti, ar esant nusidėvėjimui, konkretiems trūkumams, automobilio kaina pirkėją tenkina, ar ji yra per aukšta, ar iš esmės automobilis pirkėjui yra netinkamas. Darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės nėra pagrindas nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Sudarant sutartį, galiojo privalomoji techninė apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Tačiau vien tai, kad skelbime apie automobilio pardavimą buvo nurodyta, jog automobilis neturi defektų ir yra galiojanti transporto priemonės techninė apžiūra, pirkėjui esant atidžiam ir rūpestingai apžiūrint perkamą naudotą automobilį, nelaikytina esminiu kriterijumi sprendžiant dėl automobilio įsigijimo, juo labiau, kad ieškovui atsakovas buvo sudaręs pakankamas sąlygas apžiūrėti automobilį.

9.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir nurodytas vienas trūkumas – silpnai šaldantis kondicionierius. Bet nėra nustatyta, kad atsakovas būtų privalėjęs nurodyti sutartyje kitus trūkumus, kadangi ieškovo nurodyti automobilio trūkumai nepatenka tarp privalomų, kurie nustatyti CK 6.4311 straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 2 punkte. Todėl šiuo atveju spręstina, kad atsakovas pareigą pateikti pirkėjui reikalaujamą informaciją įvykdė. Nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Byloje nustačius, kad įsigyta transporto priemone po sutarties sudarymo dalyvauti eisme buvo galima, ieškovas galėjo ją naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ką patvirtina ir byloje nustatyta faktinė aplinkybė – ieškovas su įsigyta transporto priemone nuvažiavo apie 200 km, nesant duomenų, patvirtinančių, kad nustatyti trūkumai buvo paslėpti, daroma išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalavo taikyti CK 6.4311 straipsnį. Ieškovo vertinimu jeigu atsakovas būtų atskleidęs informaciją apie visus automobilio gedimus, ieškovas nebūtų jo pirkęs, ieškovo, kaip pirkėjo, valią suformavo tikslios ir objektyvios informacijos apie automobilio būklę nepakankamumas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo galimybę prieš įsigyjant apžiūrėti automobilį, jo defektus ir nuspręsti ar automobilis yra tinkamas, ieškovo argumentai yra nepagrįsti.

10.       Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio įsigijimo metu nuo jo pardavėjas nuslėpė automobilio trūkumus, priešingai, byloje esantys duomenys, pagrindžia aplinkybes, kad sutarties sudarymo metu automobilis galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Pažymėtina, kad automobilio trūkumai sužinoti apžiūrint ieškovui automobilį ir sužinota iš pardavėjo informacija, ieškovui nekliudė priimti sprendimą įsigyti automobilį už mažesnę nei skelbime buvo nurodyta kaina. Taip pat, esant konkrečioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovas turėjo visas apsisprendimo galimybes automobilį įsigyti ar jo neįsigyti, t. y. sprendimą priėmė savo apsisprendimu. Teismas daro išvadą, kad automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, ir ieškovas, žinodamas automobilio eksploatavimo trukmę ir ridą, bei kitus duomenis prisiėmė riziką įsigyti konkrečios komplektacijos, ridos ir senumo automobilį. Iš esmės sutiktina su atsakovo argumentais, kad CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio (paskutinė), išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, sutarties nutraukimas neatitiktų proporcingumo ir bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų reikalavimų, nes atsakovas parduodamas ieškovui automobilį neslėpė jo trūkumų ir sudarė ieškovui sąlygas apžiūrėti automobilį, sprendimą pirkti ieškovas priėmė pats, apžiūrėjęs automobilį, su juo pavažiavęs, įvertinęs jo tinkamumą pats (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, į tai, kad automobilis nėra naujas (2003 metų gamybos) ir dėl to gali turėti tam tikrų trūkumų, ieškovo prašomas taikyti jo, kaip pirkėjo, teisių gynimo būdas – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra aiškiai neproporcinga priemonė nurodomiems automobilio trūkumams. Tuo labiau, kad ieškovas nusipirktu automobiliu naudojosi gana intensyviai nuo automobilio įsigijimo dienos. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įrodymams ir teisinei reglamentacijai, ieškinys atmestinas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas plačiau nepasisakė dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2 000 Eur. Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti pilna apimtimi. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai analizavo ir netinkamai vertino įrodymų visetą, nepagrįstai neįvertino ir atmetė ieškovo ir ieškovo atstovo pateiktus paaiškinimus ir argumentus. Sutartyje nurodyta, jog vienintelis automobilio trūkumas yra veikiantis, tačiau silpnai šaldantis kondicionierius. Standartinėje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties formoje yra laukeliai skirti pažymėti kitiems transporto priemonės trūkumams, tačiau sutartyje nėra pažymėti jokie kiti automobilio trūkumai. Taip pat sutartyje nėra nurodyta, kad automobilis kada nors būtų buvęs apgadintas eismo ar kitų įvykių metu. Vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paklausė atsakovo, ar pastarasis sutartį buvo parengęs iki ieškovo atvykimo galimai įsigyti ginčo transporto priemonę. Atsakovas nurodė, kad sutartį šis užpildė dar prieš atvykstant ieškovui. Iki pasirašant sutartį, atsakovas teigė, kad vienintelis automobilio trūkumas yra ant kėbulo esantys smulkūs pabraižymai. Taip pat buvo nurodęs, kad automobiliui yra pakeista sankaba, sumontuoti nauji stabdžių diskai bei kaladėlės, naujas radiatorius, pakeisti tepalai bei filtrai. Pažymėtina, kad automobilio skelbime www.autoplius.lt buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų. Tą patvirtina automobilio pardavimo skelbimas, kurį įdėjo ir apmokėjo atsakovas. Nusipirkęs automobilį ir su juo spėjęs nuvažiuoti apie 200 km, t. y. iš Klaipėdos, kur pirko automobilį, į Kauną, ieškovas pastebėjo, kad automobilis pradėjo sunkiai kurtis, variklis pradėjo purtytis. Nežinodamas gedimo priežasties ieškovas skambino atsakovui, pokalbio telefonu metu jis klausė atsakovo kokios galėtų būti ydingo variklio darbo priežastys. Atsakovas nurodė, kad greičiausiai bus sugedęs ar pasenęs akumuliatorius arba starteris. Todėl ieškovas už 54,90 Eur nupirko ir į automobilį įmontavo naują akumuliatorių. Tačiau įdėjus naują akumuliatorių automobilis taip pat sunkiai ir ne iš karto kūrėsi, o variklis ir toliau purtėsi. Po šio įvykio ieškovas įtarė, kad automobilis gali turėti ir daugiau trūkumų bei galimai galėjo būti nukentėjęs per eismo ar kitokius įvykius. Todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą su prašymu pateikti informaciją apie eismo ar kitokius įvykius, kuriuose yra dalyvavęs Automobilis. Lietuvos Respubliko transporto priemonių draudikų biuras 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme dėl informacijos suteikimo nurodė, kad informacija apie eismo įvykius, į kuriuos yra pakliuvę automobiliai yra saugoma 7 metus ir per šį laikotarpį iki 2019 m. liepos 18 d. automobilis yra susijęs su 4 eismo ar kitais įvykiais. Ieškovo žiniomis bei techninio paso duomenimis, atsakovas buvo automobilio valdytojas vėliausiai nuo 2011 m. liepos 25 d., todėl turėjo žinoti apie šiuos eismo įvykius, tačiau jų pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė. Tikėtina, kad automobilis nuo atsakovo įsigijimo momento, (t. y. per penkis metus nuo automobilio įsigijimo) galėjo turėti ir daugiau eismo įvykių. Automobilio remonto metu, serviso darbuotoja pastebėjo, kad ginčo automobiliui buvo atlikti šie darbai: kapotas, priekiniai sparnai, remontuoti priekiniai žibintai (prilituoti žibintų laikikliai). Dėl pastarosios priežasties, ieškovas daro prielaidą, kad automobilis per visą eksploatacijos laikotarpį galėjo turėti daugiau nei keturis eismo įvykius.

13.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas sąmoningai pažeidė CK 6.4311 straipsnio imperatyvius reikalavimus, t. y. pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė informacijos apie automobilio dalyvavimą eismo įvykiuose (atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad prieš susitinkant su potencialiu automobilio pirkėju – ieškovu, jau buvo parengęs ir atsispausdinęs pirkimo-pardavimo sutartį), kas sudaro pagrindą šią sutartį pripažinti negaliojančią CK 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, automobilio pirkimo–pardavimo metu neužfiksavus automobilio defektų, o tik nurodžius, kad parduodamas automobilis su galiojančia technine apžiūra bei su silpai šaldančiu kondicionieriumi, t. y. nurodžius, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, nurodytas trūkumas gali būti traktuojamas kaip pirkėjui (ieškovui) nežinomas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas nepagrįstai akcentuoja pirkėjo (ieškovo) rūpestingumo ir atidumo stoką, nurodant, kad ieškovas pirkdamas lengvąjį automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe, todėl jo paties nerūpestingas elgesys yra reikšmingas ir esminis sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą. Daugiau nei akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai parengė sutartį dviem egzemplioriais, dar prieš susitinkant su ieškovu, t. y. sąmoningai nenurodė apie transporto priemonės dalyvavimus eismo įvykiuose. Ieškovas neįrodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu šie automobilio trūkumai (t. y. automobilio dalyvavimas eismo įvykiuose) buvo aptarti su ieškovu ar buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovas be specialaus tyrimo būtų galėjęs juos pastebėti, o tik deklaratyviai konstatavo, kad automobilio įsigijimo metu matydamas automobilio trūkumus ieškovas pats prisiėmė riziką. Iš 2019 m. liepos 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti ne visi Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nurodyti duomenys, t. y. nurodyta transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, tačiau nenurodyti privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus (tik pažymėta apie silpnai šaldantį, tačiau veikiantį kondicionierių), taip pat neužpildyta privalomai pildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus. 2019 m. liepos 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė jokių automobilio defektų ar trūkumų, nenurodė informacijos apie parduodamo lengvojo automobilio dalyvavimą eismo įvykyje, todėl, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, ieškovas pagrįstai mano, kad atsakovas pažeidė CK 6.431¹ straipsnio bei Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trūkumus. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovas pažeidęs aukščiau nurodytus reikalavimus, privalo prisiimti atsakomybę dėl netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovui tik sužinojus apie eismo įvykius, ieškovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė trumpąją (sms) žinutę bei el. laišką atsakovui ant sutarties nurodytais kontaktais. Ieškovas atsakovo prašė per 7 dienas susisiekti su ieškovu. Atsakovas į žinutę bei el. laišką neatsakė.

14.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas (civilinė byla                       Nr. e2A-1297-1092/2020) sprendimo motyvuojamosios dalies punkte nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas – M. P. pirmosios instancijos teisme pareiškė ieškinį ne dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (pvz., dėl apgaulės), taip pat nekėlė klausimo dėl sutarties pripažinimo niekine dėl CK 6.4311 straipsnio pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad teismai negali keisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, nes šiuos elementus formuluoja išimtinai ieškovas. Paminėtina aplinkybė, kad automobilis šiuo metu turi visus trūkumus, kurie buvo prieš pasirašant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. jis yra techniškai netvarkingas, negali būti naudojamas pagal paskirtį ir dalyvauti viešajame eisme. Ieškovas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtos apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvą ir aplinkybes, pareiškė ieškinį dėl tarp ieškovo ir atsakovo 2019 m. liepos 18 sudarytos transporto priemonės sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakovo teismo posėdžio metu paklausus, kodėl jis nenurodė transporto priemonės eismo įvykių, pastarasis nurodė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, pasak atsakovo, nebuvo vietos eismo įvykiams pažymėti. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovas atvykęs susitikti su ieškovu jau turėjo atspausdintas dvi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kaip sąžiningas pardavėjas planuodamas parduoti ginčo automobilį privalės nurodyti visus jam žinomus eismo įvykius. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas pastatomas į situaciją, kuomet teismo sprendimu nurodyta, jog neva pardavėjas neprivalo nurodyti eismo įvykių, tačiau įstatyme (CK 6.4311 straipsnis) ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231 imperatyviai įtvirtinta nuostata, dėl ko pardavėjas privalo nurodyti visus jam žinomus eismo įvykius. Ieškovas ketindamas parduoti ginčo automobilį negalės gintis prieš potencialų pirkėją nurodydamas pirmosios instancijos skundžiamą sprendimą. Ieškovas, būdamas sąžiningu pardavėju, patenka į jo padėtį bloginančią situaciją.

15.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2021 m. liepos 21 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo pateiktas advokato G. Ž. atsiliepimas į ieškovo pareikštą ieškinį. 2021 m. spalio 19 d. į bylą buvo pateikta atstovavimo sutartis, kuria advokato padėjėjas M. U. atstovauja atsakovą D. R. Byloje taip pat pateikti du pinigų priėmimo kvitai: 2021 m. gruodžio 28 d. 1 400 Eur ir 2022 m. sausio 11 d. 600 Eur. Pažymėtina, kad abeji paminėti pinigų priėmimo kvitai yra pasirašyti advokato G. Ž. Byloje taip pat nėra pateiktas ir praktikos vadovo perįgaliojimas. Be to, prie sąskaitų už teisines paslaugas nėra nepateikta teisinių paslaugų apimties detalizacija ar laiko apimtys procesiniam dokumentui paruošti. Kitaip tariant, nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas, be išlaidų detalizacijos priteisė bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų neaiškų už kokias konkrečiai teisines paslaugas atsakovas D. R. yra sumokėjęs. Kyla pagrįstas klausimas, ar 1 400 Eur suma yra apmokėta už atsiliepimo į ieškinį parengimą, o ar 6 00 Eur suma yra už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Svarbu pažymėti, kad abiejuose pinigų priėmimo kvituose yra pasirašęs advokatas G. Ž., nors pinigų priėmimo kvitus pateikė advokato padėjėjas M. U. Pažymėtina ir tai, kad pagal aukščiau minėtą atstovavimo sutartį atsakovą atstovavo advokato padėjėjas M. U., nors tiek pirmas, tiek ir antrasis pinigų priėmimo kvitai pasirašyti advokato G. Ž. Iš to kas pateikta matyti, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų pagrindimas raštu teismui nepateiktas, o teismui pateiktame pinigų priėmimo kvite nėra nurodoma, kokioje byloje yra patirtos atstovavimo išlaidos, nepateiktas šių išlaidų detalizavimas, todėl ieškovas mano, kad teismas negalėjo įvertinti ar visos šios išlaidos yra patirtos šioje byloje. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovo atstovai prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovo atstovų pateiktas bylinėjimosi išlaidas. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo lieka neaišku, ar pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjosi išlaidas, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos).

16.       Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovo atsakovui priteisti apeliacijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas tik byloje nustatytų aplinkybių subjektyviu sau naudingu interpretavimu, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti, ar juo labiau – naikinti, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas apeliaciniame skunde dėsto teismo įvertintus įrodymus ir pateikia savo subjektyvų sau naudingą jų interpretavimą, tačiau nenurodo nė vienos materialinės ar procesinės teisės normos, kurią pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs. T. y. iš esmės ieškovas siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį bandydamas iš naujo pasibylinėti jau kartą teismo išnagrinėtame ginče. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį grindžiamą visiškai tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl šalių tapatumo nėra. Naujame ieškinyje nenurodyta jokių naujų aplinkybių, nepridėta jokių naujų įrodymų, tik pašalinti kai kurie buvę pateikti su ankstesniu ieškiniu. Taigi vienintelis skirtumas tarp ieškinių – tai tapačių aplinkybių skirtingas teisinis kvalifikavimas, t. y. ieškinio teisinis pagrindas, kuris pagal kasacinio teismo praktiką neturi įtakos ieškinių tapatumui nustatyti, ir teisinio kvalifikavimo pagrindu suformuluotas ieškinio dalykas, kuris nagrinėjamu atveju taip pat laikytinas tapačiu. Šioje byloje ieškovas yra pasirinkęs kitą savo teisių gynybos būdą – sandorio pripažinimą negaliojančiu taikant restituciją atsakovui grąžinat automobilį, o ieškovui grąžinant už automobilį sumokėtus pinigus, t. y. šiuo ieškiniu siekiama tapačių teisinių pasekmių, kurių ieškovas siekė ir ankstesniu ieškiniu, kadangi nutraukus sutartį taip pat taikoma restitucija (CK 6.222 straipsnis), ieškovo ankstesnio ieškinio reikalavimai apėmė ir reikalavimą jam priteisti pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 2 150 Eur, o tokia situacija vertintina kaip tapatus ieškinio dalykas. Taigi nagrinėjamu atveju yra visi trys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje suformuluoti tapataus ieškinio kriterijai, t. y. tos pačios šalys, tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir tas pats ieškinio dalykas siekiamo teisinio rezultato prasme.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad minėtoje išnagrinėtoje byloje ieškovas ir savo apeliacinį skundą grindė tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl eismo įvykių nenurodymo sutartyje ir teisiniais argumentais dėl CK 6.4311 straipsnio normų pažeidimo, nuo to ieškovas pradėjo savo apeliacinio skundo argumentaciją, nurodydamas, jog teismas privalėjo niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes konstatuoti ex officio. Šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą ieškovas taip pat grindžia jau kitoje byloje išnagrinėtomis, įvertintomis ir netgi paneigtomis faktinėmis aplinkybėmis dėl automobilio trūkumų ir jų reikšmingumo, tačiau vis tiek bando klaidinti teismą. Atsakovas tiek ankstesnėje išnagrinėtoje byloje, tiek apklaustas šioje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apie eismo įvykius ieškovas buvo informuotas prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jie nebuvo pažymėti sutartyje dėl jų mažareikšmiškumo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto nėra, sutartis yra rašytinės formos. Ieškovas nepagrįstai argumentuoja, kad šalių sudaryta sutartis pripažintina niekine dėl CK 6.4311 straipsnio nuostatų pažeidimo, kadangi nei šioje, nei kitose teisės normose nenustatyta, kad sutarties formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Juo labiau, jokia teisės norma nenustato, kad sutartis negalioja vien todėl, kad joje nenurodyti visi eismo ar kiti įvykiai kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į įstatymo normos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti eismo įvykius tikslą, t. y. ja siekiamą užtikrinti interesą, jos sisteminius ryšius (CK 1.9 straipsnis). Visiškai akivaizdu, kad aptariamos teisės normos paskirtis yra apsaugoti pirkėją nuo paslėptų trūkumų, kadangi: 1) reikia nurodyti tik tokius įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta; 2) nedraudžiama sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl transporto priemonės su bet kokiais trūkumais, ir pardavėjas už juos neatsako, jei jie pirkėjui yra ar turi būti žinomi (CK 6.333 straipsnio 2 dalis, 6.334 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgtina ir į kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, tik tuomet, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, ši teisė suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Taigi vien aplinkybė, kad sutartyje nenurodyti bet kokie įvykiai, netgi tie, kurių metu transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai, juo labiau pirkėjui tai atskleidus žodžiu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti sutartį niekine.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymima, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde melagingai nurodo, neva „automobilis šiuo metu turi visus trūkumus, kurie buvo prieš pasirašant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. jis techniškai netvarkingas, negali būti naudojamas pagal paskirtį ir dalyvauti viešajame eisme“. Taip pat ieškovas nurodo, kad „nusipirkęs automobilį ir su juo spėjęs nuvažiuoti apie 200 kilometrų, t. y. iš Klaipėdos, kur pirko automobilį, į Kauną, ieškovas pastebėjo, kad automobilis pradėjo sunkiai kurtis, variklis pradėjo purtytis. Nežinodamas gedimo priežasties ieškovas skambino atsakovui...“. Tokie ieškovo teiginiai buvo paneigti jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta, kad nepaisant pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojančios techninės apžiūros, ieškovas kitą dieną po pirkimo–pardavimo sudarymo savarankiškai sėkmingai atliko techninę automobilio apžiūrą, kurios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina, jog transporto priemonė atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus – tai yra oficialus, didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Visiškai akivaizdu, kad techninės apžiūros automobilis nebūtų praėjęs, jei automobilio variklis neužsivestų, purtytųsi ir pan., kaip teigia ieškovas. Nei anksčiau išnagrinėtoje, nei šioje byloje ieškovas nenurodė jokio konkretaus automobilio trūkumo, kuris neleistų automobilio eksploatuoti, t. y. ieškovas konstatavo eilę automobilio detalių nusidėvėjimų, kas yra visiškai suprantama, turint omeny, jog ieškovas pirko 16 metų senumo automobilį. Ankstesnėje byloje ieškovui iš atsakovo buvo priteista 809,60 Eur suma už purkštukų pakeitimą naujais, nors pats ieškovas pateikė tai atlikusios įmonės raštą, kuriame konstatuota, jog purkštukai nusidėvėję tolygiai, todėl labiausiai tikėtina, jog purkštukai sugedo, nusidėvėjo nuo laiko, ridos ar tiesiog eksploatuojant automobilį. Nebuvo nustatyta, kad jie yra sugedę ar sulūžę ir dėl to draudžiama eksploatuoti automobilį. Turint omeny parduoto automobilio 16 metų „amžių“ ir 286 300 km ridą, toks nusidėvėjimas yra savaime suprantamas vidutiniam pirkėjui. Galima pagrįstai manyti, kad taip pat tolygiai yra susidėvėjusios ir kitos automobilio detalės. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendime konstatuota, jog ieškovas automobilį intensyviai eksploatuoja, po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.) nuvažiavo net 5 136 km, t. y. vidutiniškai kasdien po 73 km, kad ieškovas servise pasikeitė purkštukų komplektą naujais originaliais už 809,60 Eur ir ši suma sprendimu jam buvo priteista iš atsakovo. Taigi apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai, kad jis nuvažiavo tik 200 km grįžtant iš Klaipėdos, kur pirko automobilį, į Kauną, kad iš karto apie tai informavo atsakovą, neatitinka tikrovės. Minėta, pats ieškovas kitą dieną sėkmingai praėjo automobilio techninę apžiūrą, be to, pats apeliaciniame skunde nurodo, kad į atsakovą kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. SMS žinute ir elektroniniu paštu, t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šioje byloje ieškovas nenurodo jokių automobilio trūkumų, kurie nebuvo įvertinti anksčiau išnagrinėtoje byloje. Bet kokiu atveju, anksčiau išnagrinėtoje byloje atmetus ieškovo ieškinį dėl sutarties nutraukimo, buvo konstatuota, kad automobilis, kompensavus ieškovo išlaidas purkštukų pakeitimui, yra tinkamas eksploatuoti, naudoti pagal paskirtį, ši aplinkybė turi prejudicinę galią ir šioje byloje nebegali būti kvestionuojama (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi ieškovo motyvas, kad sutartyje nebuvo nurodyti eismo įvykiai, yra formalus ir nesudaro pagrindo pripažinti sutarties negaliojančia, kadangi ieškovo teisės jau buvo apgintos įstatymo nustatytu būdu priteisiant jam remonto išlaidas.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad atskirai dėl eismo įvykių pažymėtina, jog šie buvo visiškai nereikšmingi, t. y. dėl jų nukentėjo tik automobilio išorė: 2014 m. lapkričio 27 d. žiede kitas automobilis įvažiavo į galą, buvo padaryti tik bamperio apibraižymai, 2015 m. gegužės 23 d. atsakovas prie perėjos automobiliu atsitrenkė į priešais stovėjusios mašinos kablį, buvo įlenktas tik valstybinis numeris, 2017 m. vasario 28 d. stovėjimo aikštelėje atsakovas įsirėmė į priekyje stovintį automobilį, apgadinimų atsakovo automobiliui nebuvo, nes vėl atsiremta tik valstybiniu numeriu, 2018 m. lapkričio 30 d. kieme kaimynė, važiuodama atbuline eiga, užkliuvo už automobilio priekio, įskilo priekinis bamperis ir buvo įbrėžtas žibintas, draudiko lėšomis jie buvo pakeisti servise. Todėl ieškovas ieškinyje nepagrįstai rėmėsi, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1371-794/2018, kurioje buvo nustatyta, kad automobilis jau po techninės apžiūros atlikimo iki pirkimo–pardavimo sudarymo dalyvavo eismo įvykyje, dėl kurio pripažintas sunaikintu, automobiliui uždrausta dalyvauti viešajame eisme. Ieškovo ieškinio argumentai, kad jis gal būtų subjektyviai apsisprendęs nepirkti automobilio, žinodamas apie eismo įvykius, kurių metu buvo apgadintas kėbulas, yra deklaratyvūs ir hipotetiniai. Su parduotu automobiliu susiję eismo įvykiai buvo žodžiu atskleisti ieškovui, jie iš esmės buvo susiję tik su automobilio kėbulo apgadinimais, apibraižymais, todėl nebuvo nurodyti sutartyje. Ankstesnėje išnagrinėtoje byloje pats ieškovas pripažino, jog kėbulo apibraižymus matė ir tai jo apsisprendimui pirkti automobilį įtakos neturėjo. Ypatingai daug sako aplinkybė, kad ieškovas ne iš visų draudimo bendrovių gavo informaciją apie eismo įvykio pobūdį (dėl bendrovių taikomos privačių duomenų apsaugos politikos), tačiau nei ankstesnėje byloje, nei šioje byloje tai akcentuodamas, taip ir nepaprašė teismo tuos įrodymus išreikalauti (CPK 199 straipsnis), t. y. pats nusišalino nuo įrodinėjimo pareigos vietoje to darydamas prielaidas. Apibendrinus išdėstyta, akivaizdu, kad ieškovas šioje byloje pareiškė tapatų jau teisme išnagrinėtam ieškinį (tiek forma, tiek faktiniu turiniu) tiesiog formaliai nurodęs kitą teisinį pagrindą, taip bandydamas nesąžiningai pasibylinėti iš naujo teismo jau išnagrinėtame ginče. Ieškovas skunde nenurodė nei procesinės, nei materialinės teisės normų pažeidimų, tiesiog mano, jog teismas privalėjo išspręsti bylą vertindamas aplinkybes ir įrodymus pagal ieškovo pageidavimą.

21.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįsti ir ieškovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje advokatas G. Ž. klientui kreipusis teisinės pagalbos, atliko ieškinio teisinį įvertinimą, teikė konsultacijas dėl bylinėjimosi perspektyvų, parengė atsiliepimą į ieškinį, o advokato padėjėjas M. U. atstovavo atsakovą tik teismo posėdžiuose. Atsakovas sumokėjo advokatui G. Ž. už suteiktas paslaugos 2 000 Eur per du kartus (2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. spalio 11 d.), ką patvirtina nustatytos formos kvitai, kuriuose yra nurodyta, už kokias paslaugas sumokėta (pabraukta). Ieškovo argumentas, kad kvitus pateikė advokato padėjėjas M. U., o ne advokatas G. Ž., yra nesuprantamas, kadangi įstatymas nenustato, jog kvitus ar kitus dokumentus (įrodymus) privalo asmeniškai pateikti tik juos surašęs asmuo. Minėti kvitai buvo pateikti lydraščiu iki teismo posėdžio per EPP, lygiai taip pat kaip ir ieškovo išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Šios išlaidos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, netgi nustatytų vien už atsiliepimą į ieškinį (Rekomendacijų 8.2 punktas). Tuo tarpu advokato padėjėjas M. U. dalyvavo 2021 m. spalio 20 d. parengiamajame ir 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžiuose už savo paslaugas pateikė 150 Eur kvitą 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu (prašymų papildymų stadija), kurį teismas priėmė: teisėja paklausė ieškovo atstovo ar šis neprieštarauja įrodymo pridėjimui prie bylos, ar nori su pateiktu įrodymu susipažinti, tačiau ieškovo atstovas nepageidavo susipažinti ir neprieštaravo priėmimui (posėdžio garso įrašas nuo 4 min.). Tai užfiksuota ir posėdžio informacinėje pažymoje (2022 m. sausio 20 d. 10:37:39, 2022 m. sausio 20 d. 10:37:43), tačiau teismo sprendime apie šias (150 Eur) išlaidas kažkodėl nebuvo net užsiminta. Taigi ieškovas, jo atstovas pirmosios instancijos teisme nereiškė jokių pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų turinio, šių įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, tačiau naujomis aplinkybėmis grindžia apeliacinį skundą, nors šis negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Priešingai, nei teigia ieškovas, advokato padėjėjo perįgaliojimas teismui buvo pateiktas 2022 m. sausio 19 d.                          (EPP DOK-43127), dokumente yra pasirašytas praktikos vadovo advokato A. Ž. leidimas atstovauti atsakovą.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

24.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimas, kuriuo: 1) atmestas ieškovo M. P. ieškinys atsakovui D. R. dėl tarp šalių 2019 m. liepos 18 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), restitucijos taikymo –  transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), gražinimo atsakovui D. R., o ieškovui M. P. – 2 150 Eur bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) priteista iš ieškovo M. P. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. R. naudai.

25.       Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad priimant skundžiamą sprendimą pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimas priimtas neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, sprendimas priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagristai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Faktinės bylos aplinkybės

26.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 18 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria M. P. už 2150 Eur iš D. R. įsigijo automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio rida 286300 km, galiojo 2017 m. rugpjūčio 11 d. atlikta techninė apžiūra, automobilis 2003 metų gamybos, pirmos registracijos data - 2005 m. liepos 25 d. Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir nurodytas vienas trūkumas – silpnai šaldantis kondicionierius.

27.       Pateikta UAB „Solorina“ 2014 m. gruodžio 3 d. TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąskaita – remontuoti parkavimo sistemos sensoriai, dekoratyvinė juostelė, dažymo darbai.

28.       Pateiktas 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2021 m. graudžio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai dėl automobilio, kur konstatuojama aplinkybės dėl automobilio stiklo, kad jis ne kartą remontuotas, kad pažeistas korozijos, ne kartą dažytas ir kt., pateiktos fotonuotraukos su kėbulo apibraižymu.

29.       2019 m. rugpjūčio 22 d. gauta informacija iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų apie automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudiminius įvykius (2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gegužės 23 d., 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d.).

30.       2019 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas SMS žinute informavo atsakovą, kad automobilis turi daug gedimų bei trūkumų, t. y. variklio gedimai, sankabos, važiuoklės gedimai ir t. t., kurie nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovas informavo atsakovą, kad nori nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir atgauti sumokėtus pinigus bei patirtas išlaidas.

31.       Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis LITEKO Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-464-1067/2020 atmestas ieškovo M. P. ieškinys D. R., kuriuo buvo prašoma: 1) nutraukti tarp atsakovo D. R. ir ieškovo M. P.            2019 m. liepos 18 d. sudarytą automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 150 Eur sumokėtą sumą už automobilį pagal transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1024,02 Eur žalos; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

32.        Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeistas ir jo rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „Ieškovo M. P. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui M. P. iš atsakovo D. R. 860,42 Eur žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 860,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškovo M. P. ieškinio dalį atmesti. Priteisti ieškovui M. P. iš atsakovo D. R. 865,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovui D. R. iš ieškovo M. P. 838,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“. Be to, priteista ieškovui M. P. iš atsakovo D. R. 609,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteista atsakovui D. R. iš ieškovo M. P. 1 093,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir grąžinti ieškovui M. P. 150 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 150 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Dėl šalių sutarties pripažinimo niekine

33.       Ieškovas M. P. nesutinka su skundžiamu sprendimu nurodydamas, kad  2019 m. liepos 18 d. tarp šalių  sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis yra  niekinis sandoris pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovas sutartyje nenurodė keturių jam žinomų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo automobilis. Be to, daro prielaidą, kad tokių autoįvykių galėjo būti ir daugiau.

34.       Šios bylos įrodinėjimo dalykas yra susijęs su  Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020, kuriame tarp šios bylos šalių yra pasisakyta dėl ieškovo kaip transporto priemonės pirkėjo kito jo teisių gynimo būdo, įskaitant ir šalių sutarties  nutraukimą.

35.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama būtent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

36.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020 ieškinio dalis dėl sutarties nutraukimo buvo atmesta, o ieškinys dėl žalos atlygimo buvo patenkintas iš dalies, todėl šioje byloje neįrodyta, kad atsakovo nenurodymas sutartyje eismo įvykių, kuriuose dalyvavo ieškovui parduotas automobilis yra susijęs su tuo, kad ieškovui buvo parduota transporto priemonė, kuri negali būti naudojama pagal paskirtį.

37.       Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

38.       Kasacinio teismo praktikoje  pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020,).Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas.

39.       CK 6.4311 straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

40.       Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 26 d. viršininko įsakymu „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Šiame sąraše nurodyta, jog, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė, motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas, motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris, motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys), ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta (1.1.-1.6. p.). Taip pat turi būti nurodyti šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (2.1.-2.6. p.).

41.       Tačiau paminėtame teisiniame reguliavime nėra numatyta, kad CK 6.431-1 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymas automobilio pirkimo pardavimo sutartį daro niekine ir negaliojančia.

42.        Iš šalių 2019 m. liepos 18 d.  sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad joje nurodyti tokie duomenys – parduodamos motorinės transporto priemonės gamybinė markė/komercinis pavadinimas, motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris, nurodyta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti, nurodytas trūkumas – silpnai šaldantis kondicionierius. Ieškovas prižįsta, kad žodžiu buvo informuotas tik apie smulkų kėbulo apibraižymą, apie tai, kad automobiliui pakeista sankaba, sumontuoti nauji stabdžių diskai bei kaladėlės, naujas radiatorius, pakeisti tepalai bei filtrai.

43.       Byloje nustatyta, kad po sutarties sudarymo nuvažiavus apie 200 km iš Klaipėdos į Kauną, automobilis sugedo, ieškovas už 54,90 Eur nupirko ir įmontavo naują akumuliatorių, tačiau tai nepadėjo, ieškovas skambino atsakovui dėl informacijos apie gedimą, ši aplinkybė buvo įvertinta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020 ir nenustatyta kaip paslėptas parduoto automobilio trūkumas.

44.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovui tik sužinojus apie eismo įvykius, ieškovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė trumpąją (sms) žinutę bei el. laišką atsakovui ant sutarties nurodytais kontaktais, ieškovas atsakovo prašė per 7 dienas susisiekti su ieškovu, tačiau atsakovas į žinutę bei el. laišką neatsakė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši aplinkybė įrodo atsakovo vengimą bendradarbiauti CK 6.200 str. turinio prasme, bet neįrodo niekinio sandorio sudarymo.

45.       Byloje įrodyta, jog atsakovas Sutartyje nebuvo nurodęs informacijos apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo ieškovui parduotas Automobilis. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktą pažymą, Automobilis iki 2019 m. liepos 18 d. buvo patekęs į keturis eismo įvykius: 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gegužės 23 d, 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Solorina“ 2014 m. gruodžio 3 d. remonto sąmata patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ir taisytas galinis Automobilio bamperis bei galiniai statymo sistemos sensoriai, atliktų darbų kaina – 985,13 Lt (285,31 Eur).  Dėl kitų 3 autoįvykių aplinkybių įrodymų iš draudimo kompanijų ieškovui nepavyko gauti. 

46.       Byloje nustatyta, kad nei išnagrinėtoje byloje, nei šioje byloje ieškovas neprašė teismo išreikalauti iš draudimo bendrovių įrodymus apie autoįvykius, kuriuose dalyvavo parduotas automobilis. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas ginčo sutarties sudarymo metu vertėsi automobilių pardavimo verslu,  byloje neįrodyta, kad ieškovas sudarė sutartį su profesionaliu verslininku, todėl ieškovui šioje byloje netaikytinos vartotojų interesus ginančios teisės normos dėl teismo aktyvaus vaidmens renkant įrodymus.

47.       Atsakovas savo paaiškinimu nurodo, kad šie autoįvykiai buvo nereikšmingi, t. y. dėl jų nukentėjo tik automobilio išorė: 2014 m. lapkričio 27 d. žiede kitas automobilis įvažiavo į galą, buvo padaryti tik bamperio apibraižymai, 2015 m. gegužės 23 d. atsakovas prie perėjos automobiliu atsitrenkė į priešais stovėjusios mašinos kablį, buvo įlenktas tik valstybinis numeris, 2017 m. vasario 28 d. stovėjimo aikštelėje atsakovas įsirėmė į priekyje stovintį automobilį, apgadinimų atsakovo automobiliui nebuvo, nes vėl atsiremta tik valstybiniu numeriu, 2018 m. lapkričio 30 d. kieme kaimynė, važiuodama atbuline eiga, užkliuvo už automobilio priekio, įskilo priekinis bamperis ir buvo įbrėžtas žibintas, draudiko lėšomis jie buvo pakeisti servise.

48.       Šių atsakovo nurodomų aplinkybių ieškovas nepaneigė, neteikė rašytinių įrodymų dėl jo nurodomų autoįvykių kitokios apimties, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog tikėtina, kad automobilis nuo atsakovo įsigijimo momento, (t. y. per penkis metus nuo automobilio įsigijimo) galėjo turėti ir daugiau eismo įvykių, nes automobilio remonto metu, serviso darbuotoja pastebėjo, kad ginčo automobiliui buvo atlikti šie darbai: kapotas, priekiniai sparnai, remontuoti priekiniai žibintai (prilituoti žibintų laikikliai).

49.       Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

51.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020 konstatuota, kad pirkėjų apsauga nuo paslėptų transporto priemonės trūkumų yra susijusi, tiesa, netiesiogiai, su viešuoju interesu – užtikrinti eismo ir jo dalyvių saugumą. Tačiau toli gražu ne kiekvienas eismo įvykis, kuriame transporto priemonė apgadinama, gali sukelti tokius transporto priemonės trūkumus, kurie kelia realų pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui. Vadinasi, CK 6.4311 straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti visus įvykius, kuriuose buvo apgadinta transporto priemonė, paskirtis yra ginti ne tik viešąjį interesą, be to, šio reikalavimas nesilaikymas ne visada reiškia ir viešojo intereso pažeidimą, sudarantį pakankamą pagrindą sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine. Kad dėl minėtos normos pažeidimo pirkimo–pardavimo sutartis neprivalo būti visais atvejais pripažįstama niekine, patvirtina ir kitų apygardos teismų praktika (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-14-544/2020).

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio CK 6.4311 straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti visus įvykius, kuriuose buvo apgadinta transporto priemonė, paskirtis yra apsaugoti transporto priemonių pirkėjus nuo paslėptų parduodamos transporto priemonės trūkumų, kurių gali atsirasti dėl jos dalyvavimo eismo įvykyje. Šioje byloje įrodyta, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuotas tik vienas parduotos transporto priemonės paslėptas trūkumas – kuro purkštukai, tačiau byloje neįrodyta su kokiu nenurodytu sutartyje autoįvykiu gali būti siejamas šis trūkumas,

53.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jog apie eismo įvykius ieškovas buvo informuotas prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jie nebuvo pažymėti sutartyje dėl jų mažareikšmiškumo, nes dėl jų nukentėjo tik automobilio išorė. Eismo įvykių nenurodymas būtų reikšmingas tuo atveju, jei ieškinys būtų grindžiamas automobilio paslėptais trūkumais, kurie galėtų būti nutylėto eismo įvykio priežastimi (pažeista kėbulo geometrija, pakabos defektai), be to, įrodžius, jog trūkumai yra esminiai (kai automobilio negalima naudoti pagal paskirtį). Ieškovo teiginiai buvo paneigti jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta, kad sekančią dieną po pirkimo–pardavimo sudarymo ieškovas atliko techninę automobilio apžiūrą ir automobilį intensyviai eksploatavo – po sutarties sudarymo (nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.) nuvažiavo 5 136 km, t. y. vidutiniškai po 73 km kasdien.

54.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties 37 punkte konstatuota, kad Automobilio pardavimo metu atsakovas neįvykdė pareigos atskleisti Automobilio sunkaus užvedimo ilgiau pastovėjus ir variklio purtimosi trūkumą, šis trūkumas paaiškėjo tik po Sutarties sudarymo ir sukėlė akivaizdžių nepatogumų ieškovui naudojantis Automobiliu, todėl teisėjų kolegija šį Automobilio trūkumą laiko paslėptu. Pažymėtina, kad šis paslėptas trūkumas nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą nutraukti Sutartį, nes kuro purkštukų trūkumas ieškovo buvo operatyviai ir veiksmingai pašalintas ir ieškovas Automobiliu toliau naudojosi pagal jo paskirtį. Vadinasi, šio trūkumo negalima laikyti esminiu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Tačiau nustatytas kokybės trūkumas sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovo reikalaujamų išlaidų, patirtų šalinant Automobilio kuro purkštukų problemą, atlyginimo (sutartinės civilinės atsakomybės), nes atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pardavė ieškovui daiktą su paslėptais kokybės trūkumais.

55.       Byloje paminėta įsiteisėjusia nutartimi įrodyta, kad iš atsakovo ieškovui priteista tik dalis žalos atlyginimo, o ieškovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties 48, 51 punktuose konstatuota, kad teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovu, kad atsakovas jam pardavė Automobilį su netinkamai veikiančia sankaba ar Automobilio pardavimo skelbime klaidino dėl sankabos remonto, todėl ir šioje byloje neįrodyta, kad dėl nenurodytų eismo įvykių sutartyje ieškovui buvo parduotas automobilis su paslėptais trūkumais, kurie galėtų būti nutylėtų eismo įvykių priežastimi (pažeista kėbulo geometrija, pakabos defektai), be to, įrodžius, jog trūkumai yra esminiai (kai automobilio negalima naudoti pagal paskirtį).

56.       Teisėjų kolegijos nuomone, logiška, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Taigi, ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti ir suvokti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą 16 metų senumo automobilį, kad ilgą laiką eksploatuotas automobilis, jo mazgai, detalės yra nusidėvėję, gali būti remontuoti arba remontuotini ir turi būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių, kad įsitikintų automobilio technine būkle. Darytina išvada, kad atsisakęs galimybės profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Manytina, jog atidus ir rūpestingas pirkėjas analogiškoje kaip ši situacijoje būtų kreipęsis į specialistus dėl automobilio būklės įvertinimo, o ne apsiribojęs vien tik išorine vizualia automobilio apžiūra. Todėl šios bylos kontekste susieti ieškovo nurodytus nupirkto automobilio trūkumus su atsakovo nenurodytais ginčo sutartyje autoįvykiais nėra teisinio pagrindo.

57.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 13 d. priimtoje nutartyje (civilinė byloje Nr. 3K-3-345-248/2017) yra pažymėjusi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, šiuo atveju ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastinių automobilio eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti jo eksploatacinių savybių.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas ketindamas parduoti ginčo automobilį negalės gintis prieš potencialų pirkėją nurodydamas pirmosios instancijos skundžiamą sprendimą, nes šioje byloje nėra konstatuota, kad automobilio pardavėjas neturi pareigos vykdyti CK 6.4311 straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti visus įvykius, kuriuose dalyvavo automobilis. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ar tokios informacijos nepateikimas daro sandorį niekiniu kai išnagrinėtas šalių ginčas dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.

59.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog automobilio trūkumai yra esminiai, trukdantys naudoti daiktą pagal jo tikslinę paskirtį, neįrodė, kad nustatyti 16 metų senumo automobilio detalių nusidėvėjimai nėra normali jo būsena, kad su tokiais trūkumais nupirkta naudota transporto priemonė nebegali tarnauti ir ieškovo nurodyti trūkumai yra susiję su atsakovo nenurodytais sutartyje autoįvykiais. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o tai, kad padarė kitokias išvadas nei norėtų apeliantas, nelemia sprendimo neteisėtumo.

60.       Ieškovas ieškinyje remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1371-794/2018, tačiau jo nurodomoje byloje buvo nustatyta tokia faktinė aplinkybė, kad dėl nenurodyto sutartyje autoįvykio įsigytam automobiliui buvo sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme, nes VĮ „Regitra“ buvo pateikti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenys apie tai, kad 2016 m. gegužės 25 d. buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu sugadintą automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad dėl nenurodytų sutartyje autoįvykių ieškovo įsigytas automobilis neatitiko automobiliui keliamų techninių reikalavimų.

61.       Paminėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje nutarties 47 punkte buvo konstatuota, kad kitą dieną po Automobilio pirkimo–pardavimo Sutarties sudarymo ieškovo iniciatyva buvo atlikta Automobilio techninė apžiūra kurios metu jokių sankabos defektų nebuvo nustatyta . Todėl byloje įrodyta, kad nepaisant pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojančios techninės apžiūros, ieškovas kitą dieną po pirkimo–pardavimo sudarymo savarankiškai  atliko techninę automobilio apžiūrą, kurios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina, jog transporto priemonė atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus.

62.       Įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog apelianto prašomas taikyti jo, kaip pirkėjo, teisių gynimo būdas – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra aiškiai neproporcinga priemonė nurodomiems automobilio trūkumams, atsiradusiems dėl 2019 m. liepos 18 d. parduoto ieškovui automobilio, kuris  nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. nuvažiavo 5 136 km, t. y. vidutiniškai po 73 km kasdien.

63.       Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

64.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-  7-687/2017).

65.       Šioje byloje iš kvitų turinio nustatyta, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 28 ir 2022 m. sausio 11 d. atsiskaitė su advokatų kontora, kurios advokato padėjėjas atstovavo atsakovui pagal į šią bylą pateiktą 2021 m. rugsėjo 19 d sudarytą atstovavimo sutartį su advokato padėjėju byloje, kuri iškelta 2021 m. birželio 18d.. Atstovavimo sutartyje pažymėta, kad atsakovui taip pat atstovauja ir advokatas G. Ž. pagal 2019 m. spalio 14 d. sutartį. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas atsiskaitė su advokatų kontora po Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo, apeliantas nenurodo, jog šalys yra užvedusios dar kitą bylą, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti ar visos šios išlaidos yra patirtos šioje byloje.

66.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvus dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas teismui pateikė tinkamus įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2000 Eur, t.y. 2021 m. gruodžio mėn. išrašytus pinigų priėmimo kvitus serija LAT Nr.1123852 ir Nr. 1123854 ir ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš ieškovo, nes nenustatyta, kad jos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos). Šiuose kvituose buvo pabraukta atlikta advokato paslauga atsakovui ir tokia praktika yra tinkama teismų praktikoje pateikiant kvitą. Byloje nustatyta, kad advokatas teikė atsakovui atsiliepimo į ieškinį surašymo paslaugą, todėl pagal Rekomendacijų 8.2 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje , o būtent už atsiliepimo į ieškinį surašymą atsakovas pagal Rekomendacijas galėjo sumokėti 3915 Eur (2021 m. II ketvirtis  – bruto 1566,4 Eur padauginti iš koeficiento 2,5 ).

67.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad šioje byloje advokatas G. Ž. klientui kreipusis teisinės pagalbos, atliko ieškinio teisinį įvertinimą, teikė konsultacijas dėl bylinėjimosi perspektyvų, parengė atsiliepimą į ieškinį, o advokato padėjėjas M. U. atstovavo atsakovą tik teismo posėdžiuose, todėl teisėjų kolegija nenustatė, kad nurodytas atstovavimas atsakovui pažeidė teisės normas. Byloje  pateiktas 2022 m. sausio 19 d.  yra pasirašytas praktikos vadovo advokato A. Ž. leidimas advokato padėjėjui atstovauti atsakovą.

68.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

69.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

70.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

71.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo kvitą. Šios išlaidos neviršija paminėtų Rekomendacijų 8.11. p., tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad advokatai jau ruošėsi kitoje byloje ir laiko sąnaudos šioje byloje turėjo būti mažesnės, atsakovui priteistini 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

72.       Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti.D. R. iš M. P. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                         Irma Čuchraj

                  Erika Misiūnienė

                                                          Almantas Padvelskis