Civilinė byla Nr.2A-1418-661/2013

Teisminio proceso Nr.:  2-01-3-04569-2012-5 

Procesinio sprendimo kategorijos 11.9.; 18.2.2; 121.14; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 13 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Barkauskas (pranešėjas), kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui 817-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl grąžinimo į darbą ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką bei palūkanų priteisimo, teismas išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į pirmesnį darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį, t.y. po 450,00 Lt už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad iki 2008 metų buvo 817-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) valdybos pirmininku, su juo buvo sudaryta darbo sutartis. 2008-05-29 registruotu raštu informavo bendrijos valdybos atstovus dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisėtumo ir kartu pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 2 d. Ieškovas buvo atleistas iš darbo ne pagal DK 127 str. 2 d., o kitu pagrindu, t.y. pasibaigus kadencijai. Pažymi, kad apie atleidimą nebuvo informuotas, su atleidimo dokumentais nebuvo supažindintas. Aplinkybę, kad yra atleistas sužinojo tik 2009-10-17, gavęs procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-3390-466/2010 pagal atsakovo ieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo. Mano, kad su juo sudaryta darbo sutartis buvo neterminuota arba kad, praleidus 1 mėnesio terminą darbo sutarčiai nutraukti, pasirašyta darbo sutartis tapo neterminuota, o jo atleidimas iš darbo neteisėtas (b.l. 1-3).

Atsakovas atsiliepimu su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2008-05-28 817-osios DNSB narių susirinkime buvo renkami nauji bendrijos nariai, ieškovas bendrijos narių bendra valia į valdybą pakartotinai nebuvo išrinktas. Susirinkime buvo nutarta įpareigoti bendrijos buhalterį atleisti ieškovą iš užimamų pareigų nuo 2008-05-28, išmokant jam kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2008-06-30, nutraukimo pagrindas „pasibaigus kadencijai“. Paaiškina, kad atsakovo valdybos nariai ieškovo prašymo atleisti jį iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu nėra gavę, gavo tik jo raginimą, adresuotą N. L., bendrijos nariams ateiti į bendrijos susirinkimą. Ieškovo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie atleidimą iš užimamų pareigų kadencijai pasibaigus bei, kad nebuvo supažindintas su atleidimo dokumentais neatitinka tikrovės, nes ieškovas dalyvavo 2008-05-28 susirinkime ir žinojo apie jo rezultatus, 2008-06-25 pats užpildė, pasirašė ir pateikė VSDFV Vilniaus skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kurio A6 punkte nurodyta „kadencijai pasibaigus“, 2008-06-25 bendrijos pirmininkui pateikė raštą, kuriuo nurodė, jog nuo 2008-06-30, kadencijai pasibaigus, nutraukia bendrijos valdybos pirmininko veiklą. Pažymi, kas su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, nes ieškovo, išrinkto bendrijos valdybos pirmininku ir dirbančio pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, kadangi bendrijos valdybos pirmininką renkančio ir atšaukiančio bendrijos narių susirinkimo teisė atšaukti jo išrinktą bendrijos valdybos pirmininką yra absoliuti. Su ieškovu darbo sutartis nutraukta DK 124 str. 1 d. 1 p. ir DNSB įstatymo 20 str. 2 p. numatytais pagrindais. Nurodo, kad DK 297 str. 1 d. nustatytų ginčų, kuriems kilus darbuotojas per 1 mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą, sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl neteisėto atleidimo iš darbo pareikšti (vėliausias terminas galėjo būti 2008-06-25), prašo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą (b.l. 18-20).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 - asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad bendrijos narių susirinkimas, kaip aukščiausias bendrijos valdymo organas, renkantis ir atšaukiantis bendrijos valdybos pirmininką, turi išimtinę (absoliučią) teisę atšaukti jo išrinktą bendrijos valdybos pirmininką iš pareigų, kurios neįtakoja jokios aplinkybės. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad bendrijos valdybos pirmininką renka bendrijos valdyba iš bendrijos valdybos narių pagal visuotinio bendrijos narių susirinkimo pavedimą, nenustatant kadencijų ir, kad valdybos pirmininką gali atleisti tik bendrijos valdyba. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad darbo sutartis su ieškovu baigėsi DK 124 str. 1 d. 1 p. ir DNSBĮ 20 str. 2 p. nustatytais pagrindais, t.y. bendrijos narių susirinkimui neišrinkus ieškovo bendrijos valdybos nariu, kuomet ieškovui neliko teisinio pagrindo eiti bendrijos valdybos pirmininko pareigų. Atsakovas su ieškovu teisėtu pagrindu nutraukė terminuotą darbo sutartį, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į pirmesnį darbą atmetė. Byloje teismas nustatė, jog ieškovas 2008-05-28 dalyvavo 817-osios DNSB narių susirinkime bei žinojo, kad nėra išrinktas į bendrijos valdybą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ši diena laikytina teisės pareikšti ieškinį atsiradimo diena. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog DK 297 str. 1 d. numatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas baigėsi 2008-06-25 (pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą VSDFV Vilniaus skyriui pateikimo diena), tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2012-04-04, todėl ieškovas laikytinas praleidusiu vieno mėnesio ieškinio senaties terminą dėl pažeistos teisės gynybos kreiptis į teismą. Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

1. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, pripažindamas apelianto atleidimą teisėtu. Atsakovas, nepalikdamas apeliantui 3 dienų persigalvoti dėl pareiškimo nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kaip tai numato DK 127 str. 4 d. pažeidė apelianto teises.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas prašymą atleisti iš darbo parašė ne savo valia, o patirdamas atsakovo spaudimą.

3. Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą. Atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškinio senatį, nes ieškovas neįrodė, kad vieno mėnesio terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, atsakovas palaiko visus pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto S. P. apeliacinio skundo ribose.

Dėl darbo sutarties nutraukimo

Darbo sutarties pasibaigimui skirtas DK dvyliktojo skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pabaigos pagrindai. Jame nustatyta (nagrinėjamam ginčui aktualioje įstatymo redakcijoje, galiojusioje ginčijamo nutarimo ir įsakymo priėmimo dienomis – atitinkamai 2010 m. lapkričio 25 ir 29 d.), kad darbo sutartis baigiasi: 1) ją nutraukus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais; 2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo; 3) darbuotojui mirus. Nagrinėjamoje byloje aktualus DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125-129, 136 ir kt. straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Aiškindamas šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad DK nėra išsamiai nustatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus darbuotojo ir darbdavio teisinius darbo santykius, nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi nagrinėjamoje byloje reikšminga yra nustatyti, ar darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta DK ar kitų specialiųjų teisės aktų nustatytais pagrindais.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik DK, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Pastariesiems priskirtini ir atvejai, kai teisės aktų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka pasibaigia juridinio asmens ir fizinio asmens, kaip valdymo organo nario, santykiai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į juridinio asmens ir valdymo organų narių santykių prigimtį. Juridinį asmenį ir jos valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti jiems lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Tokia šių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atšaukimo tvarką, kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atšaukiami tiesiogiai ar netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitą reikšmę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrūkusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams. Toks valdymo organo nario atšaukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti DK 124 straipsnio 1 punkto prasme, jeigu teisės aktai nenustato kitokios juridinio asmens valdymo organo nario darbo santykių pabaigos.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčui dėl darbo sutarties nutraukimo taikė DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą. DK 124 str. 1 d. 1 p. numato, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. DK normos taikomos dėl darbo sutarties pabaigos teisinio santykio pasekmių, nes šio santykio nereglamentuoja DNSBĮ. Darbo sutartis su ieškovu baigėsi DK 124 str. 1 d. 1 p. ir DNSBĮ 20 str. 2 p. nustatytais pagrindais, t.y. bendrijos narių susirinkimui neišrinkus ieškovo bendrijos valdybos nariu, kuomet ieškovui neliko teisinio pagrindo eiti bendrijos valdybos pirmininko pareigų. Ieškovo argumentus, kad jis apie atleidimą nebuvo informuotas, su atleidimo dokumentais nebuvo supažindintas, paneigia byloje nustatytos aplinkybės – ieškovas dalyvavimas 2008-05-28 817-osios DNSB narių susirinkime (įrodymų patvirtinančių, jog jis pasišalino iš susirinkimo, jam dar nesibaigus, ieškovas nepateikė).

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą ( DK 297 str.).

Ieškinio senaties klausimas civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikomi pagal Darbo kodeksą ar kitus įstatymus, o jei šiuose įstatymuose specialiųjų nuostatų nėra, tai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl ieškinio senaties (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 27 straipsnis). Civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos ir darbo ginčuose dėl drausminių nuobaudų skyrimo yra taikomos CK 1.126 straipsnio nuostatos dėl ieškinio senaties. Ieškinio senatis pagal CK 1.126 straipsnį civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

Nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2008-05-28 dalyvavo 817-osios DNSB narių susirinkime bei žinojo, kad nėra išrinktas į bendrijos valdybą. Ši diena laikytina teisės pareikšti ieškinį atsiradimo diena. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog DK 297 str. 1 d. numatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas baigėsi 2008-06-25 (pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą VSDFV Vilniaus skyriui pateikimo diena), tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2012-04-04, todėl ieškovas laikytinas praleidusiu vieno mėnesio ieškinio senaties terminą dėl pažeistos teisės gynybos kreiptis į teismą. Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atsakovas prašo priteisti iš apelianto 1000,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. atsakovui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantas taip pat išreiškė pageidavimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. pažymima, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatoma, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka civilinėje bylose esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

ieškovo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui 817-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai iš S. P. 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                           Alvydas Barkauskas

Teisėjai                                          Neringa Švedienė

                                          Rūta Veniulytė-Jankūnienė