Civilinė byla Nr. e3K-3-150-1075/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03273-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.3.; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.5

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“, dėl nuostolių atlyginimo.

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą, esant tęstiniam pažeidimui, jo atnaujinimą, taip pat neteisėtus veiksmus kaip vieną iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama teismo priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 6255,43 Eur nuostolių atlyginimą, pripažinti, kad ieškovė neturi pareigos mokėti apskaičiuoto 1670,79 Eur nuomos mokesčio už butą, esantį  (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovė nurodė, kad 1969 metais jos tėvui A. G. buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Nuo buto suteikimo dienos jame gyveno ir ieškovė. Kai prasidėjo butų privatizavimas, ieškovės tėvas A. G., motina Z. G. ir ieškovė sudarė susitarimą pirkti privatizuojamą butą tėvo A. G. vardu. 1992 m. sausio 17 d. A. G. Klaipėdos valstybinės komercinės statybos įmonės (toliau – VKSĮ) „Stakla“, kuriai priklausė jų šeimai suteiktas butas, butų komunalinio ūkio valdybai pateikė prašymą ir kitus dokumentus, reikalingus butui privatizuoti. 1992 metais butas nebuvo privatizuotas, nes reikėjo patikslinti paruoštus dokumentus. Kadangi VKSĮ „Stakla“ tuo metu buvo likviduojama, 1993 metų pradžioje šios įmonės butų komunalinio ūkio valdyba neprivatizuotų butų privatizavimo bylas, tarp kurių buvo ir minėto buto privatizavimo byla, perdavė Klaipėdos miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybai, kad ji užbaigtų privatizavimo procesą. 1993–1998 metais A. G. ne vieną kartą ėjo į Klaipėdos miesto savivaldybės valdybą, domėjosi buto privatizavimo eiga, tačiau butas liko neprivatizuotas, o, kaip vėliau paaiškėjo, buto privatizavimo dokumentai Klaipėdos miesto valdyboje dingo.

4.       Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina Z. G., o (duomenys neskelbtini) – tėvas A. G.. Nuo 1999 m. bute ieškovė gyvena viena. Kai nuo 2004 m. liepos l d. savivaldybės butų nuomininkams buvo pradėtas skaičiuoti butų nuomos mokestis, sąskaitas su apskaičiuotu nuomos mokesčiu pradėjo gauti ir ieškovė. Todėl ieškovė, 2004 m. gruodžio 30 d. nuvykusi į Klaipėdos miesto savivaldybę, parašė prašymą, kad, atsižvelgiant į tai, jog dar 1992 metais jų šeima buvo padavusi prašymą ir kitus dokumentus, reikalingus butui privatizuoti, būtų leista privatizuoti ieškovės naudojamą butą, tačiau savivaldybės atsakymas buvo neigiamas. 2011 m. sausio 26 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2018 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą, juo ieškinį patenkino – pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą.

5.       Ieškovės teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybė ilgą laiką vengė vykdyti teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą ir jis buvo įvykdytas tik 2020 m. liepos 8 d., kai buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis. Jeigu butas būtų buvęs privatizuotas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovei nereikėtų mokėti buto nuomos mokesčio. Klaipėdos miesto savivaldybė, praradusi buto privatizavimo dokumentus ir būdama kalta dėl buto neprivatizavimo, nuo 2004 m. liepos 1 d. skaičiavo ieškovei buto nuomos mokestį. Ieškovė nurodo, jog per laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. lapkričio (imtinai) iš jos nepagrįstai buvo paimta 6255,43 Eur nuompinigių, be to, ieškovei yra dar apskaičiuota 1670,79 Eur nuompinigių skola. Ieškovė mano, kad savivaldybė, turėdama pareigą parduoti ieškovei butą, neveikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, nevykdė teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo, ignoravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 26 d. potvarkio Nr. 574p nuostatas, dėl to jai nepagrįstai buvo skaičiuojami ir iš jos imami nuompinigiai, susidarė dirbtinė 1670,79 Eur nuompinigių skola savivaldybei. Nurodo, jog tokiu būdu Klaipėdos miesto savivaldybė nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita. Reikalauja, kad nepagrįsto ir nesąžiningo praturtėjimo 6255,43 Eur suma būtų priteista iš Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovės nuostoliams padengti. Taip pat reikalauja, kad teismas pripažintų, jog ieškovė neturi pareigos mokėti dirbtinai apskaičiuoto 1670,79 Eur buto nuomos mokesčio.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovė prašo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, atsakovei be pagrindo gavus ieškovės mokamą nuomos mokestį, tačiau iš esmės ieškovės pareikštas reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas priteisti žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimą, t. y. deliktinės atsakomybės institutas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog iki pat 2020 m. liepos 8 d. ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai buto nuomos santykiai, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas ginčo klausimui spręsti netaikytinas.

8.       Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį, teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius sietinas su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-538-965/2018 įsiteisėjimu, kuriuo teismas pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą. Todėl dėl atsakovės neteisėtais veiksmais privatizavimo procedūrose padarytos žalos ieškovė ieškiniu galėjo kreiptis iki 2021 m. kovo 28 d. Ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo teisme užregistruotas 2021 m. gegužės 6 d., todėl reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų pareikšti ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

9.       Vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu ginčo atveju ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, neprašė atnaujinti ir neįrodinėjo praleisto termino priežasčių, teismas taip pat nenustatė pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

10.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta aiškių ir nedviprasmiškų įrodymų, jog būtent dėl atsakovės veiksmų neišliko reikalingi dokumentai. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodoma ginčo buto techninės apskaitos bylos skirtinga numeracija taip pat nepatvirtina atsakovės netinkamų pareigų atlikimo, neveikimo, kitų neteisėtų veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovė koregavo nekilnojamojo daikto techninės apskaitos bylos duomenis ir prarado ieškovės šeimos dokumentus.

11.       Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių 2018–2020 metais vyko betarpiškas bendravimas, ginčai dėl susidariusių skolų už nuomą, ieškovės prašymų dėl materialinės paramos dengiant nuomos įsiskolinimus nagrinėjimas, prašymų dėl privatizavimo procedūrų, nesutinkant su turto įkainojimu, nagrinėjimas, ginčai buvo persikėlę ir į teismus. Byloje nėra nustatytų aplinkybių, jog ieškovės pretenzijos nebuvo išnagrinėtos. Teismas padarė išvadą, kad pirkimo–pardavimo sutarties įforminimas 2020 m. liepos 8 d. yra nulemtas proceso šalių ginčų dėl turto kainos, ieškovės turimo įsiskolinimo už turtą, viešųjų pirkimų procedūrų trukmės, pretenzijų nagrinėjimo trukmės, ieškovės teisinės pagalbos gavimo trukmės, pirkimo–pardavimo sutarties projekto tikslinimo trukmės. Teismo vertinimu, užtrukęs privatizavimo procesas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir nėra išimtinai atsakovės veiksmų vykdant jai priskirtas funkcijas rezultatas.

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė iki pat 2020 m. liepos 8 d. buvo buto nuomininkė, juo naudojosi, jame gyveno, todėl už visą šį laikotarpį privalėjo mokėti nustatytą nuomos mokestį. Teismas padarė išvadą, kad, ieškovei neįrodžius konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų, nenustačius konkrečių teisės normų, kurias atsakovė pažeidė, vykdydama viešąsias funkcijas, neįrodžius realiai patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nėra įrodytos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6255,43 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovės ir reikalavimas pripažinti, jog ieškovė neturi pareigos mokėti apskaičiuoto 1670,79 Eur nuomos mokesčio už butą, atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

13.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki pat 2020 m. liepos 8 d. ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai buto nuomos santykiai. Taigi atsakovė, kaip buto savininkė, nuomos įmokas iš ieškovės (nuomininkės) gavo pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti nuomos įmokas, nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita.

15.       Teisėjų kolegija laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikavęs ieškovės ir atsakovės teisinį santykį kaip reikalavimą dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (CK 6.271 straipsnis), pagrįstai šalių teisiniams santykiams dėl žalos atlyginimo taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškinio senaties termino pradžią pirmosios instancijos teismas tinkamai susiejo su 2018 m. vasario 23 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (2018 m. kovo 27 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, po priimto sprendimo ieškovė galėjo suvokti, kad jos lūkestis dėl buto privatizavimo nuo pat 1992 m., kai ieškovės tėvai pradėjo privatizavimo procedūras, buvo pagrįstas, o kartu būtent nuo šio momento ieškovei galėjo kilti abejonių, ar pagrįstai tiek metų ji mokėjo nuomos mokestį. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, keldama klausimus dėl atsakovės neteisėtais veiksmais (praradusi ieškovės šeimos privatizavimo dokumentus) privatizavimo procedūrose padarytos žalos, ieškiniu galėjo kreiptis į teismą iki 2021 m. kovo 28 d. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio senatis taikoma ne visam ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. pareikšti, o ieškinio reikalavimų daliai už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. lapkričio (imtinai) ieškinio senatis nėra taikoma, nes nėra suėjęs ieškiniams dėl žalos atlyginimo priteisimo taikomas sutrumpintas 3 metų terminas.

16.       Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turi teisę įrodinėti reikalavimo pagrįstumą dėl žalos, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. lapkričio (imtinai), t. y. dėl dalies žalos atlyginimo, kuriai ieškinio senatis nėra taikoma, vertintina, ar būtent minėtu laikotarpiu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas 2020 m. liepos 8 d. buvo nulemtas proceso šalių ginčų dėl turto kainos, ieškovės turimo įsiskolinimo už turtą, viešųjų pirkimų procedūrų trukmės, pretenzijų nagrinėjimo trukmės, ieškovės teisinės pagalbos gavimo trukmės, pirkimo–pardavimo sutarties projekto tikslinimo trukmės. Be to, padarė išvadą, kad atsakovės neteisėtų veiksmų, vykdant jai priskirtas funkcijas, padarymo faktas byloje neįrodytas, o pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas užtruko iki 2020 m. liepos 8 d. tik dėl minėtų objektyvių aplinkybių. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė, būdama lygiateisė sandorio šalis, negalėjo ignoruoti savo interesų, rizikos ir kylančių neaiškumų dėl sandorio šalių tarpusavio skolų.

17.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovė iki pat 2020 m. liepos 8 d. buvo buto nuomininkė, juo naudojosi, jame gyveno, todėl už visą šį laikotarpį privalėjo mokėti nustatytą nuomos mokestį. Iki pat kreipimosi į teismą dienos ieškovė suprato savo pareigą mokėti nuomos mokestį, o jo nemokėjo arba mokėjo dalimis tik dėl savo sunkios materialinės padėties. Be to, administracinėje byloje Nr. eI2-3674-243/2020 patvirtinta 2020 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta taikos sutartis, iš kurios matyti, kad šalys, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir ieškovė, susitarė ginčą išspręsti taikiai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo skirti ieškovei 2580 Eur socialinę paramą įsiskolinimui už savivaldybės būsto nuomą iš dalies kompensuoti pagal 2018 m. spalio 4 d. prašymą. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. V. ne tik pripažino, kad turi pareigą mokėti buto nuomos mokestį, bet jau ir pasinaudojo savo materialine padėtimi, gaudama socialinę paramą įsiskolinimui už savivaldybės būsto nuomą padengti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir ieškovės reikalavimo pripažinti, kad ji neturi pareigos mokėti apskaičiuoto 1670,79 Eur nuomos mokesčio už butą.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

18.       Kasaciniame skunde ieškovė A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Bylą nagrinėję teismai teisės normas, nustatančias asmens teisės į ieškinį atsiradimo momentą, taikė formaliai, neatsižvelgdami į protingumo principą, kadangi ieškovė tik pasirašiusi buto pirkimo–pardavimo sutartį bei gavusi dokumentus, kurių, nebūdama buto savininkė, anksčiau negalėjo gauti, suprato, kad savivaldybė neteisėtu neveikimu ir prievartinių nuomos santykių sudarymu pridarė jai nuostolių. Be to, jei ieškovė būtų iškeldinta iš buto, teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu pripažinta teisė privatizuoti šį butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą pasinaikintų automatiškai.

18.2.                      Net jei ir būtų nustatyta, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, yra pagrindas jį atnaujinti, kadangi: 1) 2018 m. birželio 8 d. prašymu ieškovė prašė atleisti nuo skolos mokėjimo; 2) 2018 m. spalio 4 d. prašymu prašė skirti vienkartinę socialinę paramą susimokėti už buto nuomą; 3) 2019 m. birželio 20 d. prašymu prašė sustabdyti skolos išieškojimą. Be to, 2019 m. vasario 14 d. raštu ieškovė buvo įspėta dėl iškeldinimo iš buto, jeigu nemokės nuomos mokesčio. Nors teismo sprendimas, kuriuo ieškovei buvo pripažinta teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, buvo įsiteisėjęs daugiau nei prieš metus, bijodama iškeldinimo, nuo 2019 m. birželio mėnesio ieškovė vėl pradėjo mokėti buto nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas apie galimybę atnaujinti ieškinio senaties terminą visiškai nepasisakė.

18.3.                      Apeliacinės instancijos teismas net nebandė nustatyti ieškovės patirtos žalos dydžio, taip pat teismas nepagrįstai vertino atsakovės neteisėtus veiksmus tik žalos atsiradimo laikotarpiu. Ieškovės vertinimu, neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir žalos atsiradimą gali skirti gana ilgas laiko tarpas, o apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

18.4.                      Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad 1993 metų pradžioje savivaldybės Butų privatizavimo tarnybai perduoti ieškovės buto privatizavimo dokumentai ten dingo ir butas nebuvo privatizuotas, t. y. savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šie atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendime, kuriame konstatuota, kad „ieškovė ar jos tėvai, pateikę prašymą, teisėtai ir pagrįstai galėjo tikėtis, jog kompetentinga valstybinė institucija sutvarkys jų teisės įgyvendinimui reikalingus dokumentus, ir juos išsaugos. Privatizavimo procedūros užbaigimas, pateikus prašymą, jau nebepriklausė nuo ieškovės ar jos tėvų valios. Atsakingi už butų privatizavimą darbuotojai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai vykdant jiems teisės aktais priskirtas privatizavimo funkcijas, turėjo ieškovę informuoti apie privatizacijos eigą, nesant reikalingų dokumentų, raštu apie tai pranešti ir pareikalauti juos pristatyti ir nustatyta tvarka leisti privatizuoti G. šeimos nuomojamą butą arba atsisakyti tai padaryti, ieškovę apie tai informuojant“. Ši teismo sprendime suformuluota išvada turi prejudicinę galią šalims ir šioje byloje, ir šiuo sprendimu nustatytų aplinkybių pakartotinai įrodinėti nereikia.

18.5.                      Be to, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė dar ir tuo, kad nepateisinamai ilgą laiką nebuvo vykdomas teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimas, t. y. atsakovė ilgą laiką – 2 metus 3 mėnesius ir 15 dienų – vengė parduoti ieškovei butą, dėl to ieškovė ir toliau buvo verčiama mokėti buto nuomos mokestį. Priešingai negu nustatė teismai, taip ilgai užsitęsęs ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nėra pagrįstas objektyvių aplinkybių ir jį lėmė išimtinai atsakovės neveikimas: a) būsto pardavimo (privatizavimo) procedūros buvo vykdomos, kai pasibaigė teisminiai ginčai dėl skolos, nors šių dviejų procedūrų niekas nesiejo; b) buto pardavimo procedūros buvo vykdomos pasibaigus turto vertinimo paslaugos pirkimo konkursui, nors tuo pačiu laiku kitų asmenų butai buvo vertinami ir parduodami; c) kai 2018 m. lapkričio mėnesį buvo apskaičiuota parduodamo buto kaina, paaiškėjo, jog ji gerokai padidinta, apskaičiuota ne pagal Butų privatizavimo įstatymą ir iki šiol galiojančius poįstatyminius teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog pati ieškovė neužsisakė ir nepateikė alternatyvios būsto vertinimo išvados, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kadangi neįvertino to, kad buto įkainojimas, kuriam atlikti savivaldybė galimai skelbė konkursą, buvo atliekamas ne už savivaldybės, o už ieškovės pinigus.

18.6.                      Jeigu butas būtų buvęs privatizuotas dar 1993 metais, t. y. galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buto nuomos mokestis ieškovei nebūtų buvęs skaičiuojamas ir ji nuostolių (žalos) nebūtų patyrusi. Šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybė, praradusi buto privatizavimo dokumentus ir būdama kalta dėl buto neprivatizavimo, 17 metų ieškovei skaičiavo, o ieškovė buvo verčiama mokėti buto nuomos mokestį, kuris laikomas ieškovės nuostoliais. Dėl tų pačių priežasčių ieškovė neturėtų mokėti ir 1670,79 Eur „įsiskolinimo“, priešingu atveju padidėtų ieškovei padarytos žalos dydis.

19.       Atsakovės atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakyta priimti kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo

 

20.       Bylą nagrinėję teismai ieškovės reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimą (CK 6.271 straipsnis). Ieškovė kasaciniu skundu neteikia argumentų dėl reikalavimo teisinio pagrindo netinkamo kvalifikavimo.

21.       CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

22.       Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Esant tęstiniam teisės pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

23.       Ieškovė nurodo, kad jos teisių pažeidimas pasireiškė tuo, jog atsakovė, laiku ir tinkamai neatlikusi buto privatizavimo procedūrų, nepagrįstai nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. skaičiavo ir reikalavo sumokėti nuomos mokestį, kuris laikytinas ieškovės patirta žala. Ieškovė teigia, kad jei atsakovė būtų laiku ir tinkamai atlikusi buto privatizavimo procedūras, ji apskritai nebūtų turėjusi mokėti nuomos mokesčio ir nebūtų patyrusi tokių išlaidų. Taigi ieškovė įrodinėja tęstinį savo teisių pažeidimą, kuris prasidėjo 2004 m. rugsėjo 20 d. ir baigėsi 2020 m. liepos 8 d., kai tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis ir buvo nutrauktas nuomos mokesčio už šį butą skaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl atitinkamų atsakovės veiksmų, atliktų tą dieną (nuomos mokesčio skaičiavimo), t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną, kai ieškovei buvo skaičiuojamas nuomos mokestis. 

24.       Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos, atsiradusios nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. lapkričio (imtinai), pareikšti. Kasaciniu skundu ši teismo nustatyta aplinkybė nekvestionuojama. Todėl dėl šio laikotarpio teisėjų kolegija nepasisakys. Tuo tarpu atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ieškinio senaties termino klausimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti dalį ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gegužės 4 d.  

25.       Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad, esant tęstiniam teisių pažeidimui, kuris šios bylos atveju baigėsi tik tuomet, kai buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, apskritai neprotinga skaičiuoti ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl nepagrįstai sumokėto nuomos mokesčio, kol nėra pasibaigęs teisės pažeidimas. Pirma, pažymėtina, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas, esant tęstiniam pažeidimui, yra reguliuojamas specifiškai ir toks reguliavimas neprieštarauja protingumo principui. Antra, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Šiuo institutu, be kita ko, saugomi skolininko interesai. Jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų tą pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, kita (priešinga) teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ir atvirkščiai, žinodama apie pareikštą ieškinį, kita šalis gali koreguoti savo elgesį ir priimti atitinkamus sprendimus, įskaitant ir sprendimą nutraukti teisės pažeidimą. Todėl protingumo principui neprieštarauja ieškinio dėl nuostolių atlyginimo už nepagrįstą nuomos mokesčio sumokėjimą pareiškimas laikantis ieškinio senaties terminų, nepaisant to, kad ieškovė ir toliau mokėjo (buvo priversta) mokėti nuomos mokestį.  

26.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktą).

27.       CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas. Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas turi nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022, 64 punktas). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik per ieškinio senaties terminą egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28.       Byloje nustatyta, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudama, kad būtų pradedamos buto privatizavimo procedūros, o nuomos mokesčio skaičiavimas nutrauktas. Sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, jog šių aplinkybių nepakanka, kad būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Vis dėlto, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, svarbiomis ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimis laikytinas ieškovės teisių privatizuoti ginčo butą gynimas teismo tvarka. Ieškovė savo teisę privatizuoti butą teismo tvarka pradėjo ginti nuo 2011 m. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kliudžiusių ieškovei anksčiau nei 2011 m. kreiptis į teismą dėl jos teisės privatizuoti ginčo butą gynimo, ieškovė jų nenurodo ir kasaciniame skunde. 

29.       2011 m. sausio 26 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti butą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2021 ieškovės ieškinį patenkino. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 9 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetė. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2017 m. kovo 9 d. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011 ir perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje, be kita ko, konstatavo, kad ieškovė neturėjo galimybių anksčiau sužinoti aplinkybių, kurios sudarė pagrindą atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2018 m. vasario 23 d. priėmė naują sprendimą, juo ieškinį patenkino – pripažino ieškovės teisę privatizuoti butą, šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 28 d. 

30.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos, patirtos nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2018 m. kovo 28 d. (imtinai), atlyginimo ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, šis terminas atnaujinamas.

 

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

 

31.       Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kuriame įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020, 36 punktas).

32.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016, 23 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020, 37 punktas).

33.       Bylą nagrinėję teismai, konstatavę, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nenustatė. Kasaciniu skundu ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. lapkričio mėnesio (imtinai), nepagrįstai vertino atsakovės veiksmus tik šiuo laikotarpiu; netinkamai taikydamas tiek CK 6.249 straipsnį, tiek ir įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka.

34.       Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą įrodinėja tuo, kad atsakovė laiku ir tinkamai neatliko buto privatizavimo procedūrų, t. y. prarado ieškovės buto privatizavimo dokumentus, be to, užvilkino buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo procedūras, dėl to nepagrįstai nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. skaičiavo ir reikalavo iš ieškovės mokėti nuomos mokestį.

35.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-538-965/2018 pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šioje byloje teismas nustatė, kad ieškovė ar jos tėvas įstatymo nustatytu terminu ir nustatyta tvarka kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, t. y. įstatymo nustatytu terminu išreiškė savo valią pasinaudoti buto privatizavimo teise, tačiau butas nebuvo privatizuotas, procesas neužbaigtas dėl neišlikusių dokumentų. Teismas konstatavo, kad ieškovė įgyvendino savo teisę privatizuoti ginčo butą, tačiau jos prašymas dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių nebuvo sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovė, ir turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

36.       Byloje esant įrodyta, kad ieškovė (ar jos tėvas) tinkamai įgyvendino savo teises pateikdama prašymą ir dokumentus dėl buto privatizavimo, tačiau atsakovė šių dokumentų neišsaugojo, dėl to tinkamai ir laiku nesprendė ginčo buto privatizavimo klausimo, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Tokiais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 271 straipsnio 1 dalis).

37.       Kaip pagrįstai kasaciniu skundu nurodo ieškovė, būtent atsakingos už privatizavimą institucijos, atidžiai ir rūpestingai vykdydamos joms teisės aktais priskirtas funkcijas, turėjo ieškovę informuoti apie privatizavimo eigą, nesant reikalingų dokumentų, raštu apie tai pranešti ir pareikalauti juos pristatyti ir nustatyta tvarka leisti privatizuoti ar atsisakyti tai padaryti, apie tai informuodamos ieškovę. Būtent už privatizavimą atsakingos institucijos buvo atsakingos už prašymo privatizuoti butą išnagrinėjimą, atliktą laiku ir tinkamai. Teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad jei ieškovės prašymas būtų tinkamai ir laiku išnagrinėtas, buto privatizavimo procedūros būtų įgyvendintos dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui ir ieškovei nebūtų kilusi pareiga mokėti nuomos mokesčio už butą. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad būtent dėl to iš esmės neturi reikšmės savivaldybės veiksmų vertinimas po teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta ieškovei teisė privatizuoti butą, įsiteisėjimo. Savivaldybė, pati būdama atsakinga už privatizavimo procedūrų atlikimą tinkamai ir laiku, o tuo pačiu ir už tai, kad ieškovė buvo priversta mokėti nuomos mokestį, negali remtis tuo, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas užtruko dėl teisminių procesų nesumokėjus nuomos mokesčio skolos. Akivaizdu, kad kuo ilgiau nebuvo parengiama pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartis, tuo ilgesnį laikotarpį ieškovė turėjo mokėti ir nuomos mokestį.

 

 Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

38.       Nenustatę atsakovės neteisėtų veiksmų, bylą nagrinėję teismai nenustatinėjo ir ieškovės patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostolių atlyginimo dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, kai yra įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės bei šalims yra suteikiamos visos CPK nustatytos procesinės galimybės teikti argumentus, pagrindžiančius jų poziciją, taip sudarant sąlygas įgyvendinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Remdamasi šiame procesiniame sprendime nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasaciniam teismui išaiškinus, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos, patirtos nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2018 m. kovo 28 d., atlyginimo, taip pat nustačius vieną iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus atsakovės veiksmus, iš naujo bylą nagrinėsiantis teismas pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus turi įvertinti ir nustatyti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovei priteistinų jos patirtų nuostolių dydį, taip pat įvertinti reikalavimo pripažinti faktą, kad ieškovė neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio už butą įsiskolinimo, pagrįstumą.

39.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir teismų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

40.       Kasacinis teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                 Danguolė Bublienė

 

 

                                              Algirdas Taminskas

 

 

                                          Agnė Tikniūtė