Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-130-611-2009].doc
Bylos nr.: 2A-130-611/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2A-130-611/2009

Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 35.4; 44.5.1; 121.15; 121.18; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Dalios Višinskienės, 

sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Evaldui Skurvydui, atsakovo atstovui adv. Vidui Vilkui ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. R. ieškinį atsakovui UAB „Euro Electro Group“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

 

Ieškovas Ž. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Euro Electro Group“ 8 500 Lt skolos už atliktus darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vėliaus ieškovas atsisakė nuo ieškinio dalies – 145,50 Lt sumos, prašė šią bylos dalį nutraukti, grąžinti ieškovui 3,27 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad pagal verslo liudijimus atlieka statinių atstatymo ir remonto darbus. Veikdamas pagal verslo liudijimą 2007-06-07 sudarė rangos sutartį su atsakovu (toliau-sutartis), pagal kurios 1.1 ir 1.2 punktus jis įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus pasiūlymus atlikti jo negyvenamųjų patalpų, esančių Švitrigailos g. 29, Vilniuje, statybos remonto darbus, minėtas patalpas pritaikant ofiso bei pagalbinių patalpų reikmėms, o atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti 11 729,31 Lt. Šiai sumai privalomi atlikti darbai buvo numatyti lokalinėje darbų atlikimo sąmatoje. Atsakovui pageidaujant faktiškai buvo atlikta ne tik lokalinėje sąmatoje numatytus darbus, bet ir joje nenumatytus papildomus darbus. Viso ieškovas atliko atsakovui pagrindinių ir papildomų darbų už 14 225,5 Lt. Atsakovas visus šiuos darbus pagal 2007-07-03 darbų atlikimo aktą priėmė be pretenzijų, todėl privalėjo visą šią sumą sumokėti ieškovui. Nurodė, kad pagal Sutarties 2.3 p. atsakovas darbų pradžioje turėjo sumokėti 1 500 Lt avansą. Šį savo įsipareigojimą atsakovas įvykdė, 2007-06-12 sumokėdamas ieškovui grynais. Prieš atsakovui atliekant šį mokėjimą, ieškovas užpildė Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr.7319229, kurio skiltyje „Suma" įrašė 1 500 Lt sumą. Atsakovas šį kvitą pasirašė. Vieną šio kvito egzempliorių ieškovas atidavė atsakovui. Apie iš atsakovo grynais gautą l500 Lt sumą pažymėjo Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale. Sutarties 2.5 p. buvo numatyta, kad atsakovas su ieškovu turi atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus kas savaitę nuo Sutarties pasirašymo datos jam pateikus atliktų darbų aktą, tačiau faktiškai šalys šios nuostatos nesilaikė. Kas savaitę atliktų darbų aktas nebuvo sudaromas. Pagal sutartį atliktiems pagrindiniams ir papildomiems darbams buvo sudarytas tik vienas darbų atlikimo aktas – 2007-07-03 datos. Tarp šalių buvo susiformavusi tokia praktika, kad dėl kiekvieną savaitę mokėtinos sumos šalys susitardavo žodžiu, įvertindamos faktiškai atliktų darbų kiekį bei jų vertę. Todėl antrą mokėjimą 3 080 Lt sumai atsakovas turėjo atlikti 2007-06-21. Tą dieną ieškovas užpildė Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 7319230, kurio skiltyje „Suma" įrašė 3 080 Lt sumą. Atsakovas šį kvitą pasirašė. Vieną šio kvito egzempliorių ieškovas atidavė atsakovui. Pastarasis iš karto grynais sumokėjo 80 Lt, o likusios sumos apmokėjimą paprašė atidėti ir pasiūlė sumokėti, pervedant šią sumą į ieškovo sąskaitą. Atsakovas teigė, kad tą dieną neturėjo grynųjų pinigų. Kadangi atsakovas iki tol tinkamai ir laiku buvo įvykdęs visus savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas sutiko, jog atsakovas likusius 3 000 Lt sumokėtų vėliau. Savo įsipareigojimą atsakovas įvykdė tinkamai – 2007-06-26 į ieškovo sąskaitą pervedė 3000 Lt. Apie iš atsakovo gautus 3 080 Lt ieškovas pažymėjo Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale. Trečią mokėjimą 1 000 Lt sumai atsakovas turėjo atlikti 2007-07-02, todėl tą dieną ieškovas užpildė Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 7319232, kurio skiltyje „Suma" įrašė 1000 Lt sumą. Atsakovas šį kvitą pasirašė. Vieną šio kvito egzempliorių ieškovas atidavė atsakovui. Atsakovas grynais pinigų neturėjo, todėl vėl paprašė leisti šiuos pinigus sumokėti pavedimu. Ieškovas sutiko ir šią sumą atsakovas sumokėjo tą pačią dieną, pervesdamas pinigus į ieškovo sąskaitą. Apie iš atsakovo gautus 1000 Lt ieškovas pažymėjo Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale. Likusius pinigus už Sutarties pagrindu atliktus darbus atsakovas turėjo sumokėti po to, kai jie buvo baigti ir perduoti atsakovui. Darbai buvo baigti ir atsakovui perduoti pagal 2007-07-03 darbų atlikimo aktą, todėl 2007-07-04 ieškovas užpildė Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 7319234, kurio skiltyje „Suma" įrašė 8 500 Lt sumą. Atsakovas šį kvitą pasirašė. Vieną šio kvito egzempliorių ieškovas atidavė atsakovui. Atsakovas, kaip ir ankstesniais kartais, neturėjo grynųjų pinigų, todėl vėl paprašė leisti šią sumą sumokėti pavedimu. Ieškovas sutiko su atsakovo pasiūlymu. Tačiau šios pinigų sumos nei grynais, nei pavedimu atsakovas nesumokėjo. Atsakovas savo atsisakymą sumokėti 8500 Lt skolą grindė tuo, kad Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 7319234 skiltyje „Suma" yra įrašyta 8 500 Lt suma. Ieškovas pažymėjo, kad formaliai atsakovas buvo teisus. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2002-12-31 įsakymu Nr. 379 patvirtintų Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito FR0508 formos pildymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 14 p. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito skiltyje „Suma" turėjo būti įrašoma už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gauta suma litais ir centais. Ieškovas pripažino, kad tik dabar jam paaiškėjo, kad iki šiol klaidingai pildė kvitus. Jis buvo įsitikinęs, kad kvito skiltyje „Suma" yra įrašoma prekės (paslaugos) kaina, o ne gauta suma už parduotas prekes (paslaugas). Išrašydamas kvitus savo klientams, tame tarpe ir atsakovui, visą laiką ieškovas pildė tik skiltis „Prekes (paslaugos) pavadinimas" ir „Suma“. Tokia buvo tarp ieškovo ir jo klientų susiformavusi praktika, kad prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą išrašydavo ne kaip už atliktus darbus gautų pinigų patvirtinimo faktą, bet kaip sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo taip pat priteistinos palūkanos LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. pagrindu.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad paties ieškovo išduotas 2007-06-04 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 7319234 patvirtino, kad jo prašoma priteisti 8 500 Lt suma buvo ieškovui sumokėta grynais. Tai aiškintina pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 patvirtintos gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos 4 p. nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 patvirtintų Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito FR0508 formos pildymo taisyklių III skyriaus 14 p. nuostatas. Nurodė, jog ieškovas neteisingai teigė, kad už atliktas paslaugas pagal 2007-06-07 rangos sutartį atsakovas jam kada nors mokėjo bankiniu pavedimu. Atsakovas visas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose Nr. 7319229, Nr. 7319230, Nr. 7319232, Nr. 7319234 nurodytas sumas už atliktus darbus ieškovui sumokėjo grynaisiais pinigais ir kaip patvirtinimą, kad pinigai sumokėti, gavo prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyti bankiniai pavedimai nėra kaip nors susiję su atsiskaitymais už paslaugas pagal 2007-06-07 rangos sutartį, sudarytą tarp šalių. Šie pavedimai – atsakovo atsiskaitymas su ieškovu už statybines medžiagas atskiro žodinio susitarimo pagrindu. Atsakovas nurodė, kad ieškovas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savo parašu patvirtino, jog susipažino su prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų pildymo taisyklėmis. Minimi kvitai išrašomi tik gavus pinigus už suteiktas paslaugas. Ieškovas galėjo atsakovui išduoti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriais verslo liudijimo turėtojas patvirtina, jog atliko tam tikras paslaugas, gavo ir priėmė kvite nurodytą sumą už tas paslaugas iš paslaugų gavėjo. Vadovaujantis ieškovo logika, jog prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas yra sąskaita faktūra, sektų tai, kad ieškovas išduodavo sąskaitas faktūras savo klientams, o grynųjų pinigų priėmimo fakto užfiksavimas priklausydavo tik nuo ieškovo apsisprendimo, t.y. jis priėmęs grynuosius pinigus apie tai pažymėdavo jo paties vedamame Pajamų ir išlaidų žurnale arba ne, atsakovas mano, kad tai nepaaiškinama ir nesuprantama vadovaujantis elementaria verslo logika. Nurodo, jog faktas, kad ieškovas pildė Pajamų ir išlaidų žurnalą, yra nereikšminga aplinkybė šioj byloje, nes jos pildymas vienareikšmiškai priklausė nuo paties ieškovo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad iškilus ginčui tarp bylos šalių, jis dar kartą perskaičiavo mokėtinas ir sumokėtas sumas ieškovui. Po šio perskaičiavimo paaiškėjo, jog yra susidariusi 145,50 litų nepriemoka, todėl atsakovas nedelsiant bankiniu pavedimu pervedė šią sumą ieškovui.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ir vertintinas kilęs ginčas, susijęs su atsiskaitymu. Nurodė, kad rangos teisinių santykių buvimą patvirtina šalių 2007-06-07 sudaryta rangos sutartis, 2007-07-03 darbų atlikimo aktas. Prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvituose ieškovas skiltyje „Suma“ įrašydavo pinigines sumas litais. 2007-07-04 kasos išlaidų orderio pagrindu N. M. gavo iš UAB „Euro Electro Group“ 8 500 Lt už statybos darbus pagal kvitą Nr. 7319234. Šią aplinkybę patvirtina ir Kasos knygos duomenys. Būtent 2007-07-04 Prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvito Nr. 7319234 skiltyje „Suma“ nurodoma 8 500 Lt suma. 2008-01-10 atsakovas sumokėjo ieškovui 145,50 Lt už atliktus darbus. Pagal LR CPK 178 str. nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio  kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. LR CK  6.644 str. 1 d. numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovas teigė, kad atsakovas neapmokėjo 8 500 Lt sumos už atliktus darbus. Ieškovo pasisakymai prieštarauja liudytojos N. M. , kuri pasirašinėjo su ieškovu Prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus, parodymams. Todėl teismas vadovavosi paties ieškovo 2007-07-04 užpildytu apskaitos dokumentu – Prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitu, kurio grafoje „Suma“ nurodoma 8 500 Lt suma reiškė, kad ieškovas priėmė iš N. M. , tuo metu dirbusios atsakovo vadove, 8 500 Lt. Taip toks faktas aiškintinas pagal VMI viršininko 2002-12-31 įsakymu Nr. 379 patvirtintas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito FR0508 formos pildymo taisykles. Todėl šiuo atveju teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai nesivadovaudamas šiomis taisyklėmis, nors turėjo praktikos versle, prisiėmė rizika įrodyti, kad jis pinigų negavo, o teismui nepateikus kitų svarių įrodymų nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio dėl skolos priteisimo bei tuo pačiu ir dėl procesinių palūkanų priteisimo (LR CK 1.5, 6.37, 6.38, 6.193, 6.210 str., LR CPK 178, 185 str.). Atsisakymo nuo ieškinio teismas nepriėmė, nes šioje dalyje nebuvo reiškiamas savarankiškas reikalavimas – 145,50 Lt suma apmokėta pagal skirtumą pagal perdavimo priėmimo aktą ir ieškovas neprašė priteisti šios sumos, t.y. ieškinys buvo reiškiamas 8 500 Lt sumai, o  ne 8645,50 Lt sumai (kitas ieškinio pagrindas ir dalykas). Teismas pažymėjo, kad kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptarė (LR CPK 185 str.).

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai tenkinti. Nurodo, jog su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei privalo būti panaikintas dėl toliau išdėstytų motyvų. Pažymi, kad teismas netyrė, nevertino ir sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė kodėl jis atmetė kitus byloje esančius įrodymus. Teismas šioje byloje negalėjo apsiriboti vien tik 2007-07-04 Prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvito Nr.7319234 tyrimu ir vertinimu. Aplinkybė, jog šio kvito skiltyje „Suma“ yra įrašyta 8 500 Lt suma nėra sumokėta, gali būti paneigta kitais byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad ieškovas iš atsakovo negavo ginčytinos sumos. Pažymi, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiformavusi tokia kvitų pildymo praktika, kad kvito skiltyje „Suma“ įrašyta pinigų suma reikšdavo ne pinigų gavimo patvirtinimą, bet atliktų darbų kainą. Ieškovas kvitą pildydavo kaip sąskaitą, kurią užsakovai, tame tarpe ir atsakovas, turėdavo apmokėti. Kaip pavyzdį pateikia byloje esančius kitam užsakovui UAB „Unigames“ ieškovo užpildytus kvitus ir ieškovo banko išrašą, patvirtinančius ieškovo šioje byloje įrodinėjamą aplinkybę, kad pagal jo kvitų pildymo praktiką išrašytų kvitų skiltyse „Suma“ padaryti įrašai reiškia ne pinigų gavimo patvirtinimą, bet atliktų darbų kainą, t.y. šie kvitai buvo išrašomi kaip sąskaita apmokėjimui. Kvitų Nr. 7319230 ir Nr. 7319232 apmokėjimo aplinkybės patvirtina ieškovo šioje byloje įrodinėjamą aplinkybę, kad pagal ieškovo kvitų pildymo praktiką ieškovo išrašytų kvitų skiltyse „Suma“ padaryti įrašai reiškia ne pinigų gavimo patvirtinimą, bet atliktų darbų kainą. Tai reiškia, kad šiuos kvitus ieškovas užpildė kaip sąskaitas, kurias atsakovas turėjo apmokėti. Apmokėdamas šiuos kvitus, dalį pinigų t.y. 80 Lt atsakovas sumokėjo grynais, o likusią dalį t.y. 4 000 Lt, atsakovas sumokėjo 2007-06-26 ir 2007-07-02 bankiniais pavedimais. Taip pat pažymi, kad ieškovo banko sąskaitos išraše skiltyje „Operacijos duomenys“ yra aiškiai nurodyta, kad 2007-06-26 ir 2007-07-02 dienos bankiniai pavedimai yra už statybos darbus (b. l. 19-20). Tai reiškia, kad atsakovas atlikdamas šiuos pavedimus, pats nurodė, kad šie pavedimai yra už statybos darbus. Minėti 2007-06-26 ir 2007-07-02 dienos bankiniai pavedimai yra atlikti po to, kai buvo išrašyti kvitai Nr. 7319230 ir Nr. 7319232, o šiais bankiniais pavedimais sumokėtos pinigų sumos atitinka minėtuose kvituose mokėtinas sumas. Todėl akivaizdu, kad bankiniai pavedimai yra už statybos darbus atitinkamai pagal kvitus. Atsakovas minėjo, jog bankinius pavedimus darė už statybines medžiagas, tačiau ieškovas nurodo, jog atsakovo objekte statybinių medžiagų buvo sunaudota už 8 941,31 Lt. Todėl akivaizdu, kad atsakovo bankiniai pavedimai, kuriais sumokėta tik 4 000 Lt, negali būti mokėjimai už statybines medžiagas, kurių vertė yra daug didesnė, t.y. 8 941,31 Lt. 2007-06-08 ieškovas pradėjo statybos darbus ir įsigijo pirmąsias statybines medžiagas, už kurias sumokėjo 4 781,45 Lt. Ieškovas statybines medžiagas pirko laikotarpiu nuo 2007-06-08 iki 2007-07-03. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jis 2007-06-26 ir 2007-07-02 dienos bankiniais pavedimais ieškovui mokėjo už statybines medžiagas, kas reiškia, kad atsakovas pirmą mokėjimą už statybines medžiagas atliko tik 2007-06-26 dieną, išeitų, kad nuo 2007-06-08 iki 2007-06-26 ieškovas statybinių medžiagų įsigijimą finansavo savo lėšomis. Tai, kad ieškovas iš atsakovo negavo 8 500 Lt, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale prie 2007 m. liepos mėnesį gautų pajamų ieškovas nėra pažymėjęs minėtos pinigų sumos. Kasos taisyklių 19 punkte yra nustatyta, kad „jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“. Tai reiškia, kad atsakovas teigdamas, kad jis grynais ieškovui išmokėjo 8 500 Lt, turėjo pateikti tai patvirtinantį kasos išlaidų orderį, kuriame būtų ieškovo parašas, patvirtinantis, jog ieškovas gavo iš atsakovo minėtus pinigus, bet nepateikė. Remdamasis tuo, preziumuoja, jog atsakovas neišmokėjo ieškovui pinigų. Atsakovo pateiktas 2007-07-04 Kasos išlaidų orderis Nr.000018, kuriame nurodyta, jog atsakovo įmonės direktorė N. M. iš kasos paėmė grynais 8 500 Lt, neįrodo, jog ji tuos pinigus perdavė ieškovui, kadangi nėra byloje tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nurodo, jog N. M. , apklaustos byloje kaip liudytojos, parodymus paneigė jos pačios išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 000018, nes orderio skiltyje „Pagrindas“ yra nurodyta „Už statyb. darbus pagal Kvitą Nr. 7319234“. Remiantis N. M. parodymais Kasos išlaidų orderis buvo išrašytas anksčiau, todėl negalėjo būti nurodytas numeris kvito, kuris buvo išrašytas vėliau nei minėtas kasos išlaidų orderis.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo skundą atmesti. Nurodo, jog nesutinka su apeliacinio skundo motyvais. Apeliantas skunde teigia, jog iš atsakovo pinigų pagal išrašytas sąskaitas negaudavo, tačiau ieškinyje yra nurodęs, jog 1 500 Lt avansą 2007-06-12 yra gavęs grynais pinigais, išrašęs pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 7319229, kuriuos pažymėjo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, taigi, ieškovas pripažino tą faktą, jog kvitai buvo pildomi kaip grynųjų pinigų priėmimo už paslaugas kvitai. Taip pat yra ir daugiau įrašų žurnale apie grynų pinigų gavimą, pvz., 2007-06-21 yra įrašas gavus 3080 Lt pajamas. Atsakovas mano, jog apelianto argumentas, jog jis neva gavo 80 Lt grynais, yra bandymas dirbtinai „pritempti“ neva atsakovo nesumokėtos sumos paskaičiavimą prie bendros kvitų ir atliktų bankinių pavedimų sumos skirtumo. Pažymi, jog byloje pateikti ieškovo atsiskaitymo santykiai su UAB „Unigames“ neturi jokios įrodomosios galios, kadangi nėra jokios sąsajos su ieškovo ir atsakovo santykiais. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ne visada kitiems asmenims kvitus išrašydavo vien kaip sąskaitas. 2007-10-02 ieškovo išrašytoje pretenzijoje prašoma, jog skolos likutį atsakovas sumokėtų pervedant sumą į sąskaitą arba grynais. Taigi, darant prielaidą, jei atsakovas būtų skolingas ieškovui, neaišku kokį atskirą dokumentą apeliantas išduotų, patvirtinantį, jog pinigai buvo sumokėti – apart kvito, kuris jau išrašytas ir patvirtinantis, jog pinigai yra gauti. Atsakovas nesutinka su teiginiu, jog jis neįrodė, kad apeliantui buvo sumokėti pinigai. Pabrėžia, jog laikėsi atsiskaitymo grynais pinigais teisės aktais nustatytos tvarkos, o ieškovas pats prisipažino, jog elgės ineteisėtai, išrašydamas kvitus kaip sąskaitas. Todėl tokie ieškovo tvirtinimai paneigia bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles (LR CPK 178 str.). Ieškovo kvitai yra griežtos apskaitos dokumentai ir vadovaujantis kvitų pildymo taisyklėmis kvituose įrašyta skiltis „suma“ laikoma kaip sumokėti pinigai už paslaugas, yra neįrodinėtina aplinkybė (LR CPK 182 str. 4 p.), tai nurodoma pačiuose teisės aktuose dėl kvitų pildymo. Ieškovo teiginiai, jog atsakovo padaryti pavedimai 4 000 Lt sumai negali būti vertinami kaip už statybines medžiagas, nes jų vertė yra daug didesnė, t.y. 8 941,31 Lt yra nepagrįsti. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie yra surašyti vienašališkai, jo paties. Sekantis teiginys, jog banko pavedimuose esantis įrašas „už statybos darbus“ neva patvirtina, jog yra atsiskaityta pagal minėtus ieškovo kvitus paneigtinas tuo faktu, jog 2007-07-02 pavedime yra nurodyta „avansas už statybos darbus“. Ieškovas teigė, jog kvitai buvo išrašomi už faktiškai atliktus statybos darbus, todėl kyla klausimas kodėl kvite nurodyta „avansas“. Apeliantas neteisingai interpretavo Kasos taisyklių 19 punktą, neva pinigus gavęs asmuo privalo pasirašyti kasos orderyje ir parašo nebuvimas įrodo, jog pinigai nebuvo sumokėti. Atsakovas pažymi, jog kasos išlaidų orderiai yra naudojami tada, kai pinigų sumokėjimo vieta nesutampa su bendrovės kasos buvimo vieta ir tai įprasta praktika. Taip pat ieškovo interpretacija paneigtina ir tuo, jog ieškovas pripažino, kad gavo 1 500 litų 2007 birželio 12 d. pagal kvitą Nr. 7319229, tačiau ieškovo parašo atsakovo kasos išlaidų orderyje nėra. Taip pat nėra ieškovo nurodytų prieštaravimų liudytojos N. M. parodymuose. Kadangi ji nuosekliai ir aiškiai paaiškino, kaip ji sužinodavo, kiek ir kokiu pagrindu reikia pinigus mokėti: prieš susitinkant jai paskambindavo telefonu ieškovas ir pasakydavo kokią sumą reikia mokėti, taip pat padiktuodavo kokio kvito numeriu jis priims šiuos pinigus, šį faktą patvirtina ieškovo pateikti atsakovo bendrovės vadovei kvitai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas 2007-06-07 sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo patalpose, esančiose Švitrigailos g.29, Vilniuje, remonto darbus, šias patalpas pritaikant ofiso bei pagalbinių patalpų reikmėms (b.l.9, sutarties 1.1 p.). Ieškovas šiuo darbus atliko, vykdydamas verslą, nes dirbo pagal verslo liudijimą (b.l.8). Todėl šioje byloje abiems bylos šalims taikytini vienodi atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovui atlikus sutartyje numatytus ir papildomai šalių sutartus darbus, 2007-07-03 darbų atlikimo aktu ieškovas perdavė atsakovui atliktus darbus, atsakovas juos priėmė, sutarta darbų kaina – 14225,50 Lt. Byloje kilo tarp šalių ginčas tik dėl 8500 Lt sumokėjimo, dėl kitos ieškovo darbų kainos dalies ginčo nėra, todėl dėl jos teisėjų kolegija pasisakys tik tiek, kiek tai susiję su bylos įrodinėjimo dalyku. Ieškovas išrašydavo atsakovui prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2002-12-31 įsakymu Nr.379 patvirtintų prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių 12-13 p. numatyta, kad šių kvitų skiltyse „kaina“ ir kiekis“ įrašoma ne parduodamų, o parduotų prekių kiekis ir kaina, o 14 p. numatyta, kad skiltyje „suma“ įrašoma už parduotas prekes ar paslaugas gauta suma. Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su minėtomis taisyklėmis (b.l.48-49), šias aplinkybes pripažino ieškovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo eigoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovui taikomus atidumo standartus, atmestinas jo argumentas, kad jis per klaidą skiltyje „suma“ įrašydavo gautiną sumą, kurios dar negavo. Ieškovo pateikti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, jo išrašyti UAB „Unigames“ bei ieškovo sąskaitos išrašai su įrašais apie UAB „Unigames“ atliktus mokėjimo pavedimus ieškovui šioje byloje įrodomosios reikšmės neturi, nes jie neatspindi ieškovo praktikos su visais jo verslo partneriais, be to, jie neatspindi ieškovo ir UAB „Unigames“ tarpusavio santykių visumos. Kita vertus, ieškovas pripažįsta, kad pagal 2007-06-12 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr.7319229 jis iš atsakovo gavo 1500 Lt, taip pat gavo pinigines lėšas pagal kitus prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, tačiau nurodo, kad pagal 2007-07-04 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr.7319234 pinigų jis negavo, nors visi kvitai užpildyti vienodai. Taigi, ieškovai paaiškinimai yra prieštaringi. Esant prieštaravimams tarp šalių paaiškinimų bei esant jiems prieštaringiems, atsižvelgiant į įrodymų visumą, pirmenybė teiktina rašytiniams įrodymams. Ieškovas, būdamas verslininkas, privalėjo suvokti skirtumus tarp sąskaitų-faktūrų ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų. Tarpusavio atsiskaitymai tarp verslo subjektų ir jų bei fizinių asmenų galimi, mokant grynais pinigais ar pavedimu. Vadovaujantis ieškovo logika, atsakovas galėjo ir turėjo su juo atsiskaityti tik mokėjimo pavedimais, nes priešingu atveju ieškovo diskrecijai liktų spręsti, ar su juo atsiskaityta ar ne, o kita šalis neturėtų kuo pagrįsti mokėjimo, atlikto grynais pinigais. Ieškovo pateiktas jo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas (b.l.17-18) neįrodo jo ieškinio pagrįstumo santykiuose su trečiaisiais asmenimis, nes jis yra pildomas ieškovo vienasmeniškai ir naudojamas vidaus buhalterinei apskaitai atspindėti, o kita šalis negali įtakoti tokio žurnalo įrašų tinkamo užpildymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovo išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai su abiejų šalių parašais juose įrodo, kad ieškovas gavo pinigus pagal šiuos kvitus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad jis negavo 8500 Lt pagal 2007-07-04 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą. Ieškovo pateikti įrodymai bei paaiškinimai nepaneigia rašytinių įrodymų,  t.y. jo paties surašytų prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų ir juose esančių duomenų teisingumo. Ieškovo pateiktas jo sąskaitos išrašas, atspindintis atsakovo ieškovui atliktus du mokėjimo pavedimus 3000 Lt sumai ir 1000 Lt sumai (b.l.19-20) neįrodo, kad tie pavedimai atlikti būtent pagal ieškovo išrašytus prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, nes šiuose pavedimuose nėra atitinkamų įrašų apie tai. Ieškovo sudaryta lokalinė medžiagų sąmata (b.l.112-116) yra sudaryta 2008-09-22, t.y. jau visų darbų atlikimo ir po bylos iškėlimo, joje nėra atsakovo parašo, sąmata nebuvo tarp šalių derinta, todėl ji nėra tinkamas įrodymas pagrįsti ieškovo sunaudotų pas atsakovą medžiagų vertei. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė ieškovo vardu išrašytas trečiųjų asmenų PVM sąskaitas-faktūras už statybines medžiagas, tačiau šalių pateiktų sąskaitų bendra suma skirtinga. Ieškovas galėjo pateikti ir kitiems objektams pirktų medžiagų sąskaitas, atsakovas taip pat turėjo galimybę į bylą pateikti ne visas ieškovo jam pateiktas sąskaitas už medžiagas, todėl šie įrodymai dėl jų netikrumo neturi įrodomosios reikšmės bylai. Kita vertus, šalys pripažino, kad dalį medžiagų kainos atsakovas ieškovui apmokėdavo grynais. Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas, sumokėdamas jam pinigus už darbus, privalėjo išrašyti kasos išlaidų orderį, kadangi toks orderis dubliuotų ieškovo išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, be to, kasos išlaidų orderis naudojamas atsakovo kasos vidaus apskaitai. Todėl atsižvelgiant į įrodymų visumą bei teismų praktikoje suformuotą įrodymų pakankamumo taisyklę, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, ieškovas neskundžia teismo sprendimo dalyje, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 145,50 Lt, tačiau kadangi ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą visa apimtimi, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl šios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškinio dalykas yra 8500 Lt suma pagal 2007-07-04 prekių(paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, ši suma neapima atsakovo apmokėtų po bylos iškėlimo 145,50 Lt, nes susumavus išrašytų kvitų sumą ir atliktų darbų vertę, atsakovas nebuvo sumokėjęs 145,50 Lt. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad minėta suma nėra šios bylos dalykas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas apeliacinėje  instancijoje patyrė 1655,50 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą. Atmetus apeliacinį skundą, šios atsakovo patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į advokato darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1200 Lt (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Ž. R. atsakovui UAB „Euro electro group“ 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

 

Kolegijos pirmininkas                                                        Andžej Maciejevski

 

Teisėjai                                                                      Tatjana Žukauskienė

 

Dalia Višinskienė