Civilinė byla Nr. e2A-4007-965/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07907-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.7.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-11783-1030/2021, išnagrinėtoje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio šaltinis“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2021 m. lapkričio 12 d. priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų įsakymas, kuriuo kreditorei iš skolininkės priteista 4 344 Eur skola ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 1 d.

2.       2022 m. kovo 25 d. skolininkė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-11783-1030/2021 ir nurodo, kad apie priimtą teismo įsakymą dėl skolos priteisimo skolininkė sužinojo tik 2022 m. kovo 24 d., kai antstolis areštavo jos banko sąskaitą. Kadangi skolininkei UAB „Medvedis“ teismo įsakymas nebuvo įteiktas, skolininkė prarado galimybę pateikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, o teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reguliuojančias procesinių dokumentų įteikimą.

3.       Kreditorė UAB ,,Pajūrio šaltinis“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir atsiliepimą, prašo atmesti kreditorės prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi jis yra nemotyvuotas, o teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo skolininkei. Procesinių dokumentų skolininkei nepavyko įteikti dėl jos neveikimo – tinkamai pasirūpinti procesinių dokumentų priėmimo galimybėmis.

Teismas

konstatuoja :

prašymas netenkintinas.

4.       CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).

5.       CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

6.       Pareiškėja procesą prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

7.       Skolininkės nuomone, teismas netinkamai taikė CPK normas, reguliuojančias procesinių dokumentų įteikimą, todėl skolininkei teismo įsakymas nebuvo įteiktas ir ji prarado teisę pateikti prieštaravimus.

8.       Susipažinus su skolininkės prašymu atnaujinti procesą, nustatyta, kad prašymas grindžiamas iš esmės tik tuo, kad apie priimtą teismo įsakymą skolininkė nebuvo tinkamai informuota, kadangi faktiškai procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, tačiau konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų prašyme nenurodyta (CPK 369 straipsnis), tai yra pateiktas prašymas yra abstraktaus pobūdžio, jame nėra nurodoma skolininkė sutinka/nesutinka su priimtu teismo įsakymu arba, kad kreditorės pareiškimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas ir kodėl, skolos fakto neginčija.

9.       Skirtingai nei pagal CPK 439 straipsnį keliamus minimalius reikalavimus prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo, pagal CPK 369 straipsnio nuostatas prašymas atnaujinti procesą turi atitikti ir ieškiniui keliamus bendruosius reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 2 dalis). Todėl nors skolininkė ir nurodo, kad prarado galimybę pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, tačiau nepateikė duomenų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, kurios turėtų esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkė nepagrindė, kad kreditorės pareiškimas buvo aiškiai nepagrįstas ir teismo įsakyme buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (įsakymą). Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas ir jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, teismas sprendžia, jog pagrindų atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra.

10.       Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį visi juridiniams asmenims skirti procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Susipažinus su civilinės bylos Nr. eL2-11783-1030/2021 medžiaga, nustatyta, jog procesinių dokumentų pareiškime nurodytu skolininkės adresu (duomenys neskelbtini), įteikti nepavyko (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Pareiškime nurodytas įmonės (skolininkės) buveinės adresas sutampa su Juridinių asmenų registro duomenimis, taip pat sutampa su adresu, nurodytu 2020 m. lapkričio 5 d. tarp šalių sudarytoje sutartyje. 2022 m. sausio 12 d. teismas skolininkei procesinius dokumentus išsiuntė taip pat jos vadovo K. J. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti, nurodyta, kad „netikslus adresas”. 2022 m. sausio 26 d. procesinis dokumentai išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu ir laikyti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo dienos (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Taip pat 2022 m. sausio 25 d. procesiniai dokumentai skolininkei įteikti per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), prie kurio skolininkė yra prisijungusi, pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP paskyroje, todėl CPK 1751 straipsnyje nustatytu būdu įteikimas nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu. Pažymėtina, kad skolininkė jokių paaiškinimų ir aplinkybių dėl šio įteikimo būdo taip pat nepaaiškina ir neginčija.

11.       Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte numatyta, jog paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, kad susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal taisyklių 34 punktą, tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taisyklių 35 punkte nurodyta, jog paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Taip pat paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo paskyrą, taip atšaukdamas savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektronini ryšių priemonėmis. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (deaktyvavusi paskyrą), todėl teismas pagrįstai dokumentus skolininkei siuntė per EPP, o skolininkė turėjo pareigą domėtis ir tikrinti apie LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus teismo procesinius dokumentus.

12.       Pareiškime skolininkė nepateikia jokių paaiškinimų apie įmonės buveinės adresą arba jo pasikeitimus. CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad juridinis asmuo turi pareigą Juridinių asmenų registre nurodyti realią įmonės buveinę. Juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas). Pažymėtina ir tai, kad skolininkė juridinių asmenų registre nurodydama įmonės buveinės adresą, prisiėmė pareigą tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu. Teismas išnaudojo visas įstatyme įtvirtintas ir prieinamas protingas priemones, siekdamas nustatyti skolininkės adresą ir įteikti jai procesinius dokumentus. Taigi, šiuo atveju, teismo nuomone, nebuvo pažeistos proceso teisės normos, įteikiant procesinius dokumentus skolininkei, procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai, skolininkė priešingų įrodymų neteikė, kaip ir nepateikė įrodymų dėl proceso atnaujinimo pagrindų, todėl vien tik deklaratyvūs skolininkės teiginiai tiesimas vertintini, kaip siekis vilkinti realų skolos išieškojimą.

13.       Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju skolininkė neįrodė aplinkybių, jog egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl prašymas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, CPK 370 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-11783-1030/2021.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                             Erika Tamošaitienė