Civilinė byla Nr. e2-15403-375/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07947-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.5; 3.2.6.1.; 3.2.3.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 550,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atsiliepimą ir prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo nurodė, jog pripažįsta atsakovo nurodytą aplinkybę, kad nesumokėtos skolos likutis yra 500 Eur.

Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 24 d. atsakovas D. M., (duomenys neskelbtini)vairuodamas automobilį AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį SAAB 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilio AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė įvykio metu buvo drausta ieškovės ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB „DK PZU Lietuva“), todėl draudikas išmokėjo 1368,00 Eur draudimo išmoką. 2015 m. gegužės 11 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovui reikalaudama sumokėti 1368,00 Eur. Atsakovas prievolę pripažino, dėl to su atsakovu buvo susitarta dėl skolos grąžinimo dalimis. Atsakovas sumokėjo tik dalį skolos (868,00 Eur) ir liko skolingas 500 Eur.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (el. b. l. 41) atsakovas nurodė, kad sutinka su patikslintu ieškiniu dėl nesumokėtos 500,00 Eur skolos. Prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Byla 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir išsiunčiant teismo pranešimus.

Teismas

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi tuo atveju, kai atsakovas patikslintą ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsakovui patikslintą ieškinį pripažįstant, ieškovui sutinkant su atsakovo nurodyta skolos suma, teismui nustačius, kad nėra Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais – CPK 268 straipsnio 5 dalis.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

2015 m. vasario 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu nustatyta, kad  2014 m. lapkričio 28 d. 20.00 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį R. M.. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė. Tokiais veiksmais D. M. pripažintas kaltu, padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog D. M. pasišalino iš įvykio vietos, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti sumų, išmokėtų dėl ginčo įvykio. Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo 1368,00 Eur draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įstatyminį reguliavimą bei tai, kad atsakovas jau dalį žalos ieškovei atlygino, iš atsakovo ieškovei priteistina 500,00 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka (CK 6.38 straipsnis, 6.114 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti 31,00 Eur žyminį mokestį, tačiau už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiantį tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 15 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 87 straipsniu 16,00 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei.

Atsakovas prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis po 41,66 Eur dvylikos mėnesių laikotarpiui, kadangi iš karto sumokėti visos sumos neturi galimybės.

Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu išdėstyti skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Pažymėjo, jog atsakovui buvo suteikta galimybė skolą mokėti dalimis dar 2015 metais. Skolos suma yra sąlyginai nedidelė. Be to, atsakovo įsipareigojimas grąžinti skolą pagal paskolos sutartį 2447,54 Eur (8450,88 Lt) yra numatytas per 15 metų, vadinasi mėnesinę įmoką sudaro tik 13,60 Eur. Tuo labiau, jog byloje nėra pateikta duomenų apie skolos likutį. Preliminarioji buto pirkimo sutartis nepagrindžia atsakovo negalėjimo sumokėti skolą ieškovei, kadangi avansą pagal šią sutartį atsakovas jau turėjo sumokėti, o galutinis mokėjimas bus atliekamas tik sudarius pagrindinę buto pirkimo sutartį. Pažymėjo, kad vien tam tikrų įsipareigojimų turėjimas nesudaro pagrindo skolai išdėstyti dalimis.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Įstatymų leidėjas numatė galimybę teismui išdėstyti ar atidėti jo vykdymą atsižvelgus į šalių turtinę padėtį  ar kitas aplinkybes (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Išdėstyti ar atidėti sprendimo vykdymą galima tada, kai to reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas ar atidedamas jo vykdymas tik išimtinais atvejais. Teismas, spręsdamas  tokį prašymą, privalo ne tik įvertinti šalių turtinę padėtį, bet ir nustatyti, ar išdėsčius ar atidėjus sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas įvykdymas, ar nebus sumenkintas  pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismas privalo vadovautis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, bei lygiateisiškumo principu – būtina nustatyti ar išdėsčius (atidėjus) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

Atsakovas prašymą grindžia aplinkybe, kad negali 500 Eur sumos sumokėti iš karto, kadangi turi didelių įsipareigojimų pagal 2017 m. rugsėjo 2 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012 m. spalio 23 d. Valstybės remiamos paskolos studentams sutartį. Daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią atsakovo turtinę padėtį, nepateikė. Teismui savo iniciatyva gavus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta, kad per paskutinius tris mėnesius, t. y. 2018 m. balandžio – birželio mėnesiais atsakovo vidutinis užmokestis buvo 953 Eur. Įvertinus turimus duomenis – atsakovo pateiktas sutartis, gaunamą darbo užmokestį – atsakovo turtinė padėtis negali būti laikytina sunkia, kuri leistų teismui nustatyti išimtines aplinkybes dėl kurių teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstomas dalimis. Be to, atsakovui buvo suteikta galimybė skolą mokėti dalimis dar 2015 m. gegužės 18 d., tačiau atsakovas ja nepasinaudojo ir skolos numatytais terminais negrąžino, t. y. iki 2018 m. gegužės mėnesio. Teismas sprendžia, kad atsakovo prašymo patenkinimo atveju būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, neproporcingai suvaržytos ieškovo teisės, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus atsakovo prašymas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 271 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas 70440, 500,00 (penkių šimtų eurų 00 ct) skolą,  5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

            Netenkinti atsakovo D. M. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, 2018 m. gegužės 11 d. sumokėtą 16,00 (šešiolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                                                        Irena Poderienė