Civilinė byla Nr. e2-1332-359/2023

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00596-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.11

 (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,

dalyvaujant ieškovui R. L., ieškovo atstovei advokatei Danguolei Kemežytei,

nedalyvaujant atsakovei L. L.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. patikslintą ieškinį atsakovei L. L. dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas R. L. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu teismo prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1. punktą ir nustatyti nepilnamečių vaikų S. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir G. L., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu R. L.; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2. ir 3.3. punktus ir priteisti iš atsakovės L. L. nepilnamečių vaikų S. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 267,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant jas kiekvieną einamojo mėnesio 15 d. į ieškovo R. L. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti R. L., arba priteisti iš atsakovės L. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams atsakovės nekilnojamuoju turtu, t. y. priteisti S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies žemės sklypo ir sodo pastato vidutinė rinkos vertė 20 000,00 Eur), priteisti G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini)  ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies žemės sklypo ir sodo pastato vidutinė rinkos vertė 20 000,00 Eur); 3) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad nuo 2022 m. birželio 15 d. atsakovė nei su ieškovu nei su nepilnamečiais vaikais nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių. Atsakovė negrąžino vaikų reikmėms naudojamų daiktų. Ieškovas iki santuokos nutraukimo su atsakove gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio buto kaimynai vis dar kreipiasi į ieškovą padėti spręsti problemas susijusias su L. L. elgesiu. Atsakovė gyvendama bute, pastoviai konfliktuoja su buto kaimynais, parašė pareiškimą policijai, kad kaimynai ją nuodija dujomis. (Duomenys neskelbtini) gyventojai dalijasi informacija apie atsakovės elgesį keliuose. Po santuokos nutraukimo atsakovė toliau vykdė individualią veiklą (duomenys neskelbtini), tačiau nuomotojas asmeniškai informavo ieškovą, kad L. L. pradėjo kaltinti patalpų nuomotoją. Atsakovė liko skolinga 273,86 Eur (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką su atsakove susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove. Butas su rūsiu esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas atiteko atsakovei asmeninės nuosavybės teise su tikslu, kad nepilnamečiai turėtų kur gyventi, o savaitgaliais atostogų metu daugiau laiko praleistų gamtoje. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas su senais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame planuojamos naujo namo statybos. Nepilnamečiams persikėlus gyventi pas ieškovą ir teismui nustačius laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu iš aplinkinių buvo sužinota, kad atsakovė parduos visą turtą ir išvyks iš Lietuvos gyventi į užsienį. Atsakovė ketino parduoti žemės sklypą ir sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės veiksmai ir elgesys tapo neprognozuojami, jos psichinė sveikatos būklė kelia didelė nerimą. Antstolei priverstinai vykdant teismo nutartį, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 15 d. iš atsakovės yra išieškota ir į ieškovo sąskaitą pervesta 359,44 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovės įsiskolinimas dėl laikino išlaikymo šiai dienai sudaro 840,56 Eur. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė neturi finansinių galimybių ir jos pajamos nėra pakankamos teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovė dėl sūnaus S. L. gyvenamosios vietos pakeitimo, o vėliau ir dėl dukros G. L. gyvenamosios vietos pakeitimo žadėjo geranoriškai susitarti, tačiau pati iniciavusi vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą su ieškovu visiškai nebendrauja ir šio klausimo geranoriškai nesprendžia. Šiuo metu ieškovas su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi, ugdyti ir augti vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje. Vaikai sutinka gyventi su ieškovu. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas atitinka vaikų interesus. Ieškovas neprašo nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką. Atsižvelgiant į vaikų amžių, manytina, kad teisinga ir pagrįsta priteisti iš atsakovės pusę sumos, reikalingos nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui, t. y. po 267,00 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju atsakovė jau dabar neteikia pilno išlaikymo vaikams ir atsakovės įsiskolinimas sudaro 840,56 Eur. Atsakovė neturėdama ir negaudama pajamų, pardavinėja nekilnojamąjį turtą, siekdama išvengti vaikų išlaikymo prievolės. Šiuo konkrečiu atveju išlaikymo priteisimas turtu užtikrintų vaikų teisių į išlaikymą įgyvendinimą ir atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Vaikams būtų sudaryta galimybė sode praleisti laisvalaikį, pastate yra visi patogumai, pritaikytas gyvenimui žiemą. Turto perdavimas vaikams nesukeltų vaikams didelės finansinės naštos, nes turto išlaikymo sąnaudos yra minimalios apie 100,00 Eur per metus, kurį ieškovas įsipareigoja padengti. Iki sūnaus pilnametystės liko 62 mėnesiai, iki dukters 88 mėnesiai, todėl atsakovės prievolė teikti vaikams išlaikymą truktų 62 mėnesius po 534,00 Eur ir 26 mėnesius po 267 Eur, iš viso išlaikymui reikalinga suma sudarytų 40 050,00 Eur. Atsakovės turto, žemės sklypo ir sodo namo vertė siekia apie 40 000,00 Eur, todėl kiekvienam vaikui priteistina po ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį sodo pastato.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. L. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), sodyboje. Vaikai mokykla lanko (duomenys neskelbtini), mokyklos keisti nenorėjo. Ieškovas yra išnuomavęs butą (duomenys neskelbtini), kur po mokyklos grįžta vaikai. Dirba (duomenys neskelbtini). Po darbo pasiima vaikus ir vežasi į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vidutinės pajamos viršija 2 000,00 Eur per mėnesį. Atsakovės planuotas gyvenimas nenuėjo tokiu keliu, kokiu ji planavo ir galbūt tai turėjo įtakos susidariusiai situacijai. Keisti dalykai prasidėjo 2022 m. pavasarį, kai atsakovė pareiškė, kad gali nebegrąžinti vaikų. Atsakovė dėl sveikatos problemų nesikreipė ir nepripažino. Atsakovės brolis buvo atvykęs, iškvietė medikus, siūlė medicininę pagalbą, tačiau atsakovė atsisakė. Atsakovė keistai važinėja automobiliu, ieškovas sulaukdavo buvusių kaimynių pareiškimų. Duomenų, kad atsakovė buvo gydyta neturi. Paskutinį kartą matė parduotuvėje prieš kelis mėnesius. 2022 m. gruodžio 31 d. po pietų atsakovė pageidavo susitikti su vaikais, tai buvo pirmas kartas nuo balandžio mėn. Ieškovas neatsakė, nes manė, kad specialiai, siekiant apsunkinti, kreipėsi būtent tą dieną.

Teismo posėdžio metu ieškovo R. L. atstovė, nurodė, jog po ieškinio pareiškimo pasikeitė aplinkybės iš esmės, buvo pareikštas patikslintas ieškinys prašant priteisti išlaikymą turtu. Atsakovė jokių pajamų negauna, jokios darbinės veiklos nevykdo, likusi skolinga dėl išlaikymo pagal laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė neturi galimybės teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl ieškovas palaiko tik vienintelį reikalavimą priteisti išlaikymą turtu.  

Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai, elektroniniu paštu. Byloje pateikti atsakovės rašytiniai paaiškinimai (prašymas - DOK-131984), kuriuose nurodoma, jog ieškovas nurodo šmeižiančią informaciją, bando apgaulės būdu išvilioti atsakovės turtą. Jokių problemų dėl vaikų nebuvo, šalys geranoriškai sprendė vaikų pasidalijimo klausimą.

Išvadą duodanti institucija savo išvadoje bei teismo posėdžio metu jos įgaliotas atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų išsakytą nuomonę, bei ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, skyriaus nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiktų vaikų interesus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų vystymosi raidai, nenustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su prioritetinių vaikų interesų apsauga ir užtikrinimu. Nurodė, jog konkrečiu atveju išlaikymo priteisimas turtu užtikrintų vaikų teisių į išlaikymą įgyvendinimą ir atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Vaikams priteisus išlaikymą atsakovės nekilnojamuoju turtu, vaikams būtų sudaryta galimybė sode savaitgaliais ir vasaros atostogų metu ten praleisti laisvalaikį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų – sūnaus S. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria S. L. ir G. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina L. L., o nepilnamečiams vaikams iš ieškovo R. L. buvo priteistas 235,00 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Kaip matyti iš 2022 m. spalio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados „Dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 21 d. šalių sūnus S. L., o nuo 2022 m. gegužės 24 d. dukra G. L. persikėlė gyventi pas R. L., adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai vaikai mokosi (duomenys neskelbtini). Dukra G. L. (duomenys neskelbtini) klasėje, sūnus S. L. (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaikai pas ieškovą gyvena iki šiol.

Byloje kilo tėvų (ieškovės ir atsakovo) ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir su juo susijusių reikalavimų po to, kai vaikų gyvenamoji vieta prieš tai teismo sprendimu buvo nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas vaikams. 

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas siekia, kad . Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta šalių nepilnamečių vaikų S. L. ir G. L. gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su juo. Atsakovė iš esmės dėl šio reikalavimo neprieštaravo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikai jau nuo 2022 m. balandžio – gegužės mėnesių su atsakove negyvena.

Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau, pagal pateikiamus pavyzdžius, tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Ginčo atveju pasikeitusias aplinkybes pirmiausia patvirtina byloje nustatytas faktas, kad šalių vaikai nuo 2022 m. balandžio-gegužės mėnesių faktiškai su motina jos namuose negyvena, t. y. daugiau kaip pusę metų yra faktiškai pakeitę savo gyvenamąją aplinką, todėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas neturės kokių nors pasekmių vaikų psichologinei būsenai aplinkos stabilumo prasme, atvirkščiai, vaikai šiuo metu turi stabilesnį ryšį su tėvo gyvenamąja vieta, aplinka, vaiko teisių apsaugos specialistams patys yra išreiškę gyventi norą (duomenys neskelbtini) su tėvu. Išvadą teikiančios institucijos išvadose nurodyti duomenys patvirtina, kad S. L. ramiau gyventi su tėvu. G. L., vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė, kad gerai ir pas mamą ir pas tėtį, bet norėtų gyventi pas tėtį, nes jai labiau patinka gyventi kaime, o ne mieste. Iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad vaikams pas ieškovą yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos.

Teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jų norą, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytais duomenimis, taip pat vaikų apklausos metu gautų duomenų vertinimu ir sprendžia, kad vaikų nuomonė yra aiški, nuosekli, tvirta ir pagrįsta.

Sutiktina, kad vaiko noras turi būti vertinamas jo interesų požiūriu, kas įtvirtinta ir CK 3.174 straipsnio 2 dalyje, nes į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014). Atsižvelgiant į tai, S. L. ir G. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštarautų vaikų interesams.

Atsižvelgdamas į tai, kad vaikai šiuo metu realiai su atsakove negyvena ir jokių artimų ryšių nepalaiko (byloje nenustatyti duomenys, jog atsakovė bendrautų su nepilnamečiais vaikais), vaikai nori gyventi su ieškovu, ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o netenkinus šio reikalavimo (palikus vaiko gyvenamąją vietą su atsakove), būtų nepaisoma paties vaikų, norų ir interesų, vaikai nuolat keisdami gyvenamąsias vietas galimai būtų ir toliau psichologiškai traumuojami, būdami su motina galimai jaustųsi nesaugi, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir 2012 m. sausio 20 d. tėvai. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta šalių nepilnamečių vaikų S. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L., gimusios 2012 m. sausio 20 d., gyvenamoji vieta pakeičiama, nustatant jų gyvenamąją vietą kartu su tėvu, ieškovu R. L.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK

Spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovas užsiima individualia gyvulininkystės veikla, vidutiniškai jo pajamos siekia 2 000,00 Eur per mėnesį. Turi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonę.

Atsakovė nedirba, iš VSDFV Sodros išrašo, matyti, kad atsakovė vykdo individualią veiklą, duomenų apie gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovės vardu nuosavybės teise įregistruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų atsakovės sąskaitų AB SEB bankas išrašų, matyti, jog ieškovė pajamų negauna.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismo vertinimu, atsakovė turi galimybę ir yra pajėgi teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, nes jai privalu vykdyti bent vieną iš tėvo pareigų – teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaikų tėvui. Pažymėtina, kad jei atsakovės netenkina jos gaunamos pajamos arba esama turtinė padėtis, ji turi dėti visas pastangas, būdama darbingo amžiaus, gali susirasti darbą, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą vaikams, be to, atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurį visą ar jo dalį gali parduoti ar nuomoti ir tokiu būdu teikti išlaikymą vaikams arba teikti vaikams išlaikymą turtu.

Vaikams turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, ugdymo priemonėms ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnavertė, harmoninga bei visapusiška asmenybė. Visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Prašydamas pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ieškovas atitinkamai prašo pakeisti ir iš jo priteistą išlaikymą, jį priteisiant iš atsakovės, padidinant jį ir priteisiant po 267,00 Eur kiekvienam vaikui.

Nors byloje nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų – kvitų, sąskaitų, pažymų ir kt., kiek kiekvienas iš tėvų turi ar turėjo išlaidų dėl vaikų išlaikymo, teismas pažymi, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių bei kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, jog orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

Teismo vertinimu, turi būti patenkinti bent minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, o atsakovės galimybės teikti išlaikymą (nedirba, pajamų negauna) nagrinėjamu atveju yra ribotos. Natūralu, kad nuo tada, kai sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, nepilnamečių vaikų poreikiai dėl jų amžiaus pasikeitė – padidėjo poreikiai maistui, ugdymui, aprangai ir kt., be to, dėl ekonominių pokyčių nuo 2020 metų, pasikeitė ir prekių bei paslaugų kainos, todėl nepilnamečiams vaikams reikalingas didesnis išlaikymas. Ieškinio padavimo dienai (2022 m. birželio 15 d.) minimali mėnesinė alga buvo 730,00 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi neįrodinėtina ir atitinkanti teiktino minimalaus laikino išlaikymo vaikams suma pripažintina 533,65 Eur, t. y. po 267,00 Eur iš kiekvieno tėvo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teiktuose dokumentuose nesutiko su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, tačiau tuo pačiu ir neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, be to jokio atsiliepimo byloje nepateikė, su teismu nebendradarbiavo. Priešingai, iš byloje esančių išrašo iš LITEKO, gauto iš Antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas antstolės Marijos Gaivenės kontoroje pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, atsakovė geranoriškai nemoka nepilnamečių vaikų išlaikymo nuo pat vaikų faktinio apsigyvenimo pas tėvą laiko.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nors ir nedirba, tačiau neturi sveikatos problemų (byloje tokių duomenų nėra), nuosavybės teise turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, bei atsižvelgiant į išvadą duodančios institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, manytina, kad atsakovė pajėgi teikti savo vaikams ieškovo prašomo dydžio išlaikymą. Juo labiau, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikai gyvens su vienu iš tėvų (šiuo atveju ieškovu) ir šiam neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismo nuomone, 267,00 Eur išlaikymo per mėnesį (atitinkamai ieškovui tenka ne mažiau kaip 267,00 Eur išlaikymo prievolė) priteisimas kiekvienam vaikui iš atsakovės nepažeis proporcingumo principo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Nei ieškovas, nei atsakovė neturi kitų išlaikytinių, taip pat neturi specialiųjų poreikių (į bylą tokie duomenys nepateikti), todėl laikytina, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir ši suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti.

Dėl išlaikymo priteisimo turtu.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ir išlaikymo formos pakeitimo klausimas. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl išlaikymo formos pakeitimo galima daryti išvadą, kad pagrindas pakeisti išlaikymo formą yra tada, kai esamos formos išlaikymas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tinkamai neužtikrina vaiko teisės į išlaikymą arba pažeidžia teisingą vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė jokių  pajamų negauna, teismas, daro išvadą, jog išlaikymo priteisimas vien tik periodinėmis išmokomis būtų neefektyvus, nebūtų patenkinti vaikų poreikiai. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, jog atsakovė gautų pajamas nėra. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė jau kurį laiką geranoriškai išvis neteikia jokio išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams, antstolis yra išieškojęs tik nedidelę išlaikymo įsiskolinimo dalį, kas leidžia pagrįstai manyti, jog priteistus išlaikymą periodinėmis išmokomis, neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, kadangi tikėtina, jog jie negautų priteisto periodinio išlaikymo iš atsakovės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, išlaikymo priteisimas atsakovės turtu, atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Be to, išlaikymo priteisimu iš atsakovei priklausančio žemės sklypo, su statiniais, būtų užtikrinama nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą.

Išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, jog turto perdavimas vaikams, sukeltų papildomų prievolių susijusių su turtu. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog turto išlaikymo sąnaudos nedidelės, pats ieškovas gauna pajamas, pakankamas išlaikyti abiem nepilnamečiams vaikams, o vaikai tapę turto savininkais, ne tik užsitikrintų teisę į gyvenamąjį būstą, tačiau ir turėtų galimybę leisti vasaras minėtame sodo name.

Ieškovo nurodomais duomenimis, turto, kurio prašoma priteisti išlaikymą vertė yra 40 000,00 Eur. Atsižvelgiant į VĮ „Registrų centro“ masinio vertinimo metu nustatytas turto vertes, taip pat atsakovei neginčijant nurodytos turto vertės, sutiktina, jog ieškovo nurodyta turto vertė yra reali ir atitinkanti rinkos kainą. S. L. gimė (duomenys neskelbtini), todėl nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės buvo likę 62 mėnesiai. G. L. gimė (duomenys neskelbtini), todėl nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės buvo likę 88 mėnesiai. Priteisus kiekvienam iš vaikų po 267,00 Eur išlaikymo per mėnesį, atsakovė vaikams 62 mėnesius turėtų teikti - 534,00 Eur išlaikymą, o 26 mėnesius – 267,00 Eur išlaikymą, kas sudaro (534*62 + 267*26 = 40 050,00 Eur).

Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog turto pakanka vaikų išlaikymui iki pilnametystės, keistini Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2. ir 3.3. punktai, priteisiant S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies žemės sklypo ir sodo pastato vidutinė rinkos vertė 20 000,00 Eur) ir priteisiant G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini)  ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies žemės sklypo ir sodo pastato vidutinė rinkos vertė 20 000,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje patyrė 1 930,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas, paklausimų, renkant bylai reikalingus įrodymus parengimas – 700,00 Eur; patikslinto ieškinio ir prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas, paklausimų, renkant bylai reikalingus įrodymus parengimas – 500,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bei teismo posėdyje – 350,00 Eur. Taip pat, būtinos ir pagrįstos išlaidos susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu, t. y. vykdymo išlaidos taikant laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – 52,84 Eur; vykdymo išlaidos dėl daiktų perdavimo – 56,40 Eur; priverstinis nutarties vykdymas dėl daiktų perdavimo ir procesinių dokumentų įteikimo – 121,08 Eur; procesinių dokumentų atsakovei įteikimo paslauga – 150,00 Eur.

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis, jų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo nurodymais, teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, advokatė rengė teismui procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, atstovaudama ieškovą.

Kadangi patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos ieškovės patirtos 1 930,32 Eur bylinėjimosi ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat, iš atsakovės ieškovui priteistinas 94,00 Eur žyminis mokestis, už neturtinį reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Iš viso iš atsakovės ieškovui priteisiama 2 024,32 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo šioje civilinėje byloje turėtų būti 181,00 Eur (267,00 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 1,252 vartojimo kainų indeksas ieškinio padavimo dienai = 241 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo/pakeitimo sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, patenkinus patikslintą ieškinį visiškai, mokėtinas šioje byloje žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 181,00 Eur – priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). 

Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) yra 44,26 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2022 m. liepos 4 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas ir nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta bei 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - viešame registre įregistruotas draudimas perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti  Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1 punkte nustatytą nepilnamečių vaikų - S. L.. gimusio (duomenys neskelbtini) ir G. L., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų – S. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2 ir 3.3 punktus, nustatančius nepilnamečių vaikų S. L.. gimusio (duomenys neskelbtini) ir G. L., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymą, ir priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu nepilnamečiams vaikams S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisiant S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei priteisiant G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini)  ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

       Vaikų išlaikymui priteisto šio turto tvarkytoju uzufrukto teise paskirti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 024,32 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt keturių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 181,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį ir 44,26 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 26 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu). Žyminio mokesčio suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų sutenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Procesinių dokumentų įteikimo (siuntimo išlaidos), turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų sutenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Teismui turi būti pateiktas išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. liepos 4 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – t. y. nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 15 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - viešame registre įregistruotą draudimas perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                              Gintautas Kaulakis