Civilinė byla Nr. e2A-696-656/2020
Teisminio proceso Nr.2-68-3-24321-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m.balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. A. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
nustatė :
I. Bylos esmė
1. Ieškovas AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 8241,64 Eur negrąžintą kreditą, 561,43 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. (kreipimosi į teismą dienos), 15,81 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 241,64 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 319,52 Eur tarpininkavimo mokesčio, 7,76 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2019 m. kovo 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 250,00 Eur žyminį mokestį bei 246,01 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K184242490 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 8 429,01 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 60 mėnesių bei sumokėti 3 818,79 Eur palūkanų ir 600,14 Eur tarpininkavimo mokesčio. Už suteiktą kreditą buvo nustatyta 15,81 procentų metinė palūkanų norma. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2019 m. liepos 17 d. raginimu įspėjo, kad atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta, o 2019 m. liepos 31 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo sutartį su atsakovu nutraukė.
3. Atsakovui ieškinys įteiktas, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K184242490 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas). Priteisti ieškovui AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. A. 8 241,64 Eur negrąžintą kreditą, 561,43 Eur mokėjimo palūkanų, 15,81 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 8 241,64 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 600,14 Eur tarpininkavimo mokesčio, 7,76 Eur sutartinių palūkanų, procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 410,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo A. A. 419,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį dėl 1 648,78 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmetė.
5. Teismas sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei pripažįstama negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 9 dalis).
6. Teismas nurodė, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t.y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Taigi ši tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant Sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Pagal analogiškose bylose suformuotą apeliacinės instancijos teismų praktiką savo esme tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, vertinamas kaip netesybos.
7. Pagal Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi vadovaujantis minėta nuostata susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.
8. Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą, tarpininkavimo mokesčio dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, pradedama taikyti tik sutarties pažeidimo atveju. Be to, jos dydis pagal šį punktą priklauso nuo tarpininkavimo mokesčio dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, dydžio, tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 6,3 proc. dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Tuo tarpu sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar sutartis bus vykdoma tinkamai, ar bus pradelstas mėnesinės įmokos mokėjimo terminas ir ar bus paskaičiuotos vėlavimo palūkanos. Dėl nurodytų priežasčių nėra galimybės sutarties sudarymo metu apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma sutarties sudarymo metu negalėjo būti ir nebuvo žinoma ir pačiam ieškovui (kredito davėjui).
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovo, A. A. 2 319,52 Eur tarpininkavimo mokesčio.
10. Ieškovas nurodė, kad pagal Sutarties 1.8 p., Bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) - visos išlaidos, įskaitant Palūkanas, Tarpininkavimo mokestį (toliau tekste - Mokestis) ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose sąlygose tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuoiant. kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Pažymėtina, jog Mokestis apskaičiuojamas, remiantis Sutarties 1.27., 5.3., 5.3.1., 5.3.2, 5.4 ir 5.14 punktais. Sutarties 5.4 punkte numatyta, jog Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį. t. y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų. toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. priimtame sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-30470-734/2019 buvo neteisingai sutapatinta, kad Ieškovės prašomas priteisti 1719,38 Eur tarpininkavimo mokestis savo esme laikytinas netesybomis.
11. Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4.90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.p.) ir, kad apskaičiuojamas 5.3.2. p nustatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida tvirta suma yra 600,14 Eur. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis yra su nuolaida.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovui turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei pirmosios instancijos teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas Ieškovo prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Teismas neįpareigojo ieškovo pateikti ir papildomus paaiškinimus dėl Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, taigi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 500/2014).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
16. Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal suformuota Vilniaus apygardos teismo apeliacinių bylų nagrinėjimo praktiką pripažinta, kad savo esme ginčytinas tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, laikytinas netesybomis, kurio dydžio negalima apskaičiuoti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019 ir kt.).
17. Nors apeliantas ir remiasi kitokia teismų praktika (nurodo dvi Panevėžio apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartis, kuriose pažymima, jog negalima spręsti, kad ieškovė gali reikalauti tik preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais), tačiau tiek vyraujanti, tiek naujausia teismų praktika, kaip jau minėta, yra priešinga negu nurodyta apelianto. Be to, iš teismų praktikos taip pat matyti, kad apeliantas sudaro skirtingas vartojimo kredito sutartis su vartotojais, bylose galimos skirtingos faktinės aplinkybės, susijusios su kredito grąžinimu, reiškiami skirtingo ieškinio reikalavimai ir pan., todėl negalima teigti, jog apelianto nurodytos ir šiuo metu nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa.
18. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punktu, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei <...> todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Kaip matyti iš Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei pripažįstama negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 9 dalis).
21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovo pateikti ir papildomus paaiškinimus dėl Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, taigi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nereikšmingas, nes turimų duomenų pakako Sutarties nuostatų dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos teisiniam vertinimui. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė visas reikšmingas aplinkybes.
22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrius Ignotas
Alvydas Barkauskas
Jelena Šiškina