Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-909-570/2013
Proceso Nr. 4-28-3-00732-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 39.2.

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2013 m. birželio 10 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui M. K., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi M. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
nustatė:
M. K. kaltinamas tuo, kad 2013-05-08, apie 17 val. 00 min., Marijampolės m., P.Armino g., neturėdamas teisės vairuoti, nes šios teisės neįgijęs, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 14, 17 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.
M. K. kaltu neprisipažįsta, teigia, kad jis savo transporto priemonės minėtu laiku nevairavo, nes tuo laiku su draugais žaidė futbolą. Jo draugas I. N. apie 18 val. buvo pasiėmęs mašiną ir važiavo iki autobusų stoties. Tačiau kas galėjo apie 17 val. vairuoti mašiną, nežino. Kadangi jam likęs tik 1 mėnuo iki teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimo, jokiu būdu be vairuotojo pažymėjimo būtų nevairavęs transporto priemonės. Mano, kad policijos pareigūnai prieš jį dėl asmeninių priežasčių yra nusistatę, todėl apkaltino nebūtais nusižengimais.
Liudytojas E. V. kuris yra Marijampolės AVPK viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos vyresn. patrulis, nurodė, kad minėtą dieną apie 17 val. su patruliu G. L. patruliavo P.Armino gatvėje, kai pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė patikrinti. Kai jį pasivijo, per garsiakalbį davė paliepimą sustoti, tačiau jis tik padidino greitį ir nuvažiavo link Bažnyčios g. Po to kai susilygino automobiliai, dar kartą davė garsinį nurodytą sustoti, tačiau vairuotojas nepakluso, pavojingai manevravo, sudarė keletą avarinių situacijų, ko pasekoje vos nenukentėjo žmonės. Jie su kitu pareigūnu labai gerai matė pažeidėją ir jo automobilio numerius, kuriuos pranešė budėtojui siekdami išsiaiškinti kas automobilio savininkas. Kai policijos komisariate parodė automobilio savininko fotonuotrauką, iš karto pažino, kad tai tas pats asmuo, kuris įvykio metu vairavo transporto priemonę. Posėdžio metu taip pat atpažino pažeidimą padariusį asmenį.
Liudytojas G. L., kuris yra Marijampolės AVPK viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos patrulis nurodė, kad minėtą dieną apie 17 val. P.Armino gatvėje Marijampolės m. pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kurį bandė sustabdyti garsiniu signalu, su automobiliu susilyginus – krivule, tačiau vairuojas tik padidino greitį, sukėlė avarines situacijas, užkišinėjo kitoms mašinoms, po to Maximos akštelėje apsuko ratą ir dideliu greičiu nuvažiavo. Jiems automobilio sustabdyti nepavyko. Patvirtino, kad automobilį vairavo jo savininkas M. K., nes kai buvo susilyginę su pažeidėjo automobiliu, aiškiai matė asmenį, kurį po to policijos komisariate atpažino iš fotonuotraukos. Kai iš budėtojų dalies gavo pranešimą kieno tai automobilis, nuvykus automobilio savininko adresu kieme šio automobilio nebuvo.
Liudytojas I. N. nurodė, kad buvo pasiėmęs M. K. automobilį gegužės 8 d. apie 18 val. ir važiavo į stotį pasiimti draugo. Automobilis apie 18 val. buvo kieme. Kas prieš tai jį vairavo, jis pasakyti negalėjo, nes su pažeidėju apie 17 val. žaidė futbolą.
Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą.
Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia.
Iš byloje esančių duomenų (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų teismo posėdžio metu) matyti, kad policijos pareigūnai, važiuodami Marijampolės miesto P.Armino gatve, 2013-05-08 apie 17 val. tiesiogiai matė automobiliu (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) važiuojantį būtent administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį M. K., kurio vairuojamą automobilį jie nusprendė patikrinti. Šį automobilį garsinių ir kitų priemonių pagalba bandė sustabdyti, tačiau vairuotojas, pastebėjęs, kad yra stabdomas, padidino greitį ir nepakluso pareigūnų teisėtam reikalavimui sustoti. Be to, rizikuodamas kitų eismo dalyvių saugumu, pavojingai manevravo, sukėlė avarines situacijas.
Administracinė atsakomybėn traukiamas M. K. teigia, kad ne jis vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį, o kas jį vairavo, teismui nurodyti negalėjo. Liudytojas I. N. paaiškino, kad jis vairavo automobilį apie 18 val.
Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų (policijos pareigūnų) parodymų objektyvumu ir patikimumu, nes jie yra nuoseklūs, sutampa detalėse su nurodytų asmenų pirminiais tarnybiniais pranešimais ir neprieštarauja kitoms esminėms įvykio aplinkybėms. Be to, nėra nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai (policijos pareigūnai) galėtų būti nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, darę jam poveikį, siekdami nepagrįstai apkaltinti. Liudytojai ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad gerai matė, jog automobilį vairavo M. K., jį atpažino ir teisme. Šias policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, taip pat patvirtina ir kiti byloje ištirti kiti rašytiniai duomenys.
Išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir kitus duomenis, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. parodymus apie tai, kad ne jis įvykio metu vairavo transporto priemonę, vertina kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir jais netiki, kadangi M. K. 2013-04-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo adm. teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-687-416/2013 jau yra nubaustas už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nes padaręs teisės pažeidimą, prisistatė kito asmens vardu ir pavarde, todėl tikėtina, kad ir šiuo atveju bando išvengti administracinės atsakomybės nurodydamas, kad pažeidimą padarė kitas asmuo. Be to, iš pažymos apie asmens baustumą (b.l.10-13) matyti, kad M. K. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, už ką ne kartą yra baustas
Nustatytas faktines aplinkybes bei kaltę padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. taip įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.64P-2567967-13 (b.l. 1), Marijampolės AVPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 3-4), M. K. paaiškinimas (b.l. 5), I. N. paaiškinimas (b.l. 6), G. L. paaiškinimas (b.l. 7), E. V. paaiškinimas (b.l. 8), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 10-13), kita bylos medžiaga.
Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. požymius.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokiu būdu, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog M. K. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotą veiką, todėl už ją yra baustinas (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-724-508/2012)
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas teismo nustatytas aplinkybes. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. M. K. padarytas pažeidimas yra tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, galėdamas sukelti grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui bei aplinkai, piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t.t. M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Vadovaujantis LR ATPK 302 str., už LR ATPK 130 str.1d. numatytą pažeidimą M. K. skirtina sankcijos vidurkyje numatyta nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Sutinkamai su LR 313 str. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, jog bauda ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 d. nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ar patrauktas asmuo baudos sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, gresia papildomos išlaidos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300 Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas. Įrodymas apie baudos sumokėjimą (kvitas) turi būti pateiktas organui (pareigūnui) surašiusiam protokolą – Marijampolės AVPK. Laiku nesumokėjus baudos, protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas
nutaria:
M. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymą skirti 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarimo kopiją siųsti Marijampolės AVPK.
Teisėja Rūta Neveckienė
Nutarimo nuorašą gavau: