Administracinė byla Nr. eAS-219-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00129-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“, uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“, uždarosios akcinės bendrovės BENU Vaistinė Lietuva, uždarosios akcinės bendrovės Tamro, Lietuvos vaistinių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės Eurovaistinė, uždarosios akcinės bendrovės EVD, uždarosios akcinės bendrovės EVRC, uždarosios akcinės bendrovės Siromed pharma skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Limedika“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. gruodžio 9 d nutarimą Nr. 1-S-132 (2022) „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių vaistų prekyba, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas); 2) teismui nusprendus nepanaikinti Nutarimo ir konstatuoti pažeidimą, neskirti baudos UAB „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Limedika“ atžvilgiu, atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus; 3) teismui nusprendus nepanaikinti Nutarimo, konstatuoti pažeidimą ir skirti baudą, sumažinti UAB „Gintarinė vaistinė“ skirtiną baudą bent iki 1 142 319 Eur, o UAB „Limedika“ – bent iki 361 438 Eur, atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus. Jeigu teismas nesutiktų su vertinimu, kad Nutarimas yra akivaizdžiai neteisėtas, pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui prašymą dėl prejudicinio sprendimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo pagal pareiškėjų Lietuvos vaistinių asociacijos, UAB „Limedika“, UAB „Gintarinė vaistinė“, UAB BENU Vaistinė Lietuva, UAB „Tamro“, UAB Eurovaistinė, UAB EVD, UAB EVRC ir UAB Siromed pharma sujungtus skundus.

Pareiškėjai UAB „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Limedika“ pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Tarybos Nutarimo galiojimą bei vykdymą tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Nutarimo pagrįstumo.

Pareiškėjai prašyme nurodė, kad Tarybai priėmus Nutarimą ir paskyrus baudas buvo reikšmingai apriboti bei paneigti Konstitucijoje įtvirtinti atsakingo valdymo, teisinės valstybės, įskaitant ir teisėtų lūkesčių, principai, asociacijų laisvė bei sukelta grėsmė visuomenės sveikatai, todėl Nutarimu daroma neproporcinga bei neteisėta žala pareiškėjų, valstybinės valdžios ir visos visuomenės interesams. Taryba nepagrįstai bei neproporcingai apribojo pareiškėjų teisę į asociacijų laisvę, kadangi Tarybos apibrėžiamas asociacijų veiklos modelis praktikoje iš esmės yra neįgyvendinamas. Taip pat įsigaliojus Nutarimui, žalą patiria ir valdžią įgyvendinančios institucijos, nes joms teisės aktų priėmimo procesas tampa sudėtingesnis, ilgesnis ir reikalaujantis daug didesnių valstybinių resursų. Priėmus Nutarimą, neliko efektyvaus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) bei verslo bendradarbiavimo galimybės. Pareiškėjams Nutarimu paskirtos didžiausios iki šiol taikytos baudos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio pažeidimą (UAB „Gintarinė vaistinė“ skirta
16 701 640 Eur bauda, o UAB „Limedika“ – 7 423 360 Eur), kurių sumokėjimas per Konkurencijos įstatyme numatytą 3 mėn. terminą yra praktiškai neįmanomas. Nors Konkurencijos įstatyme yra numatyta baudos mokėjimo atidėjimo iki 6 mėn. galimybė, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai negali pasinaudoti tokia galimybe, nes Taryba tokio prašymo nenagrinėtų. Šiuo metu pareiškėjai dar neturi reikiamų finansų sumokėti baudas, todėl yra reali grėsmė, kad iki 2023 m. kovo 13 d. nesumokėjus baudos, o Tarybai nesutinkant pratęsti baudos sumokėjimo termino, bus pradėtos skaičiuoti palūkanos bei areštuojamos pareiškėjų sąskaitos, abiejų bendrovių veikla būtų visiškai sutrikdyta, nes nebūtų galimybės nei atsiskaityti su kreditoriais, nei toliau tęsti bendrovių veiklos. Šiuo atveju egzistuoja itin didelė rizika, kad pareiškėjai negalės laiku sumokėti paskirtų sankcijų ir Taryba kreipsis į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo, kas sutrikdys vaistų tiekimą į pareiškėjų valdomas vaistines, todėl siekiant užtikrinti tinkamą visų konstitucinių vertybių apsaugą bei balansą, būtina pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Nutarimo galiojimą tam, kad toliau nebūtų daroma neatitaisoma žala tiek pareiškėjų, tiek visuomenės (t. y. vartotojų bei verslo atstovų), tiek valstybinių institucijų, kurios dalyvauja teisėkūros procesuose, interesams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai, kad asociacijos ir jų nariai, tarp jų – ir pareiškėjai, patenka į neapibrėžtumo ir netikrumo būseną, nes nėra aišku, kaip asociacijoms toliau dalyvauti teisėkūros procesuose, kokie pasiūlymai gali būti teikiami tik asociacijų vardu, o kurie – tik individualiai asociacijos narių; kad Lietuvoje veikiančios asociacijos negalės kokybiškai atstovauti savo narių interesų teisėkūros procesuose, todėl nukentės teisėkūros proceso ir asociacijų bei jų narių bendravimo su valdžios institucijomis kokybė, nėra pakankami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi skundžiamu Nutarimu pareiškėjams nėra nustatyti jokie įpareigojimai ar poveikio priemonės dėl dalyvavimo asociacijų veikloje ar teisėkūroje.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų teiginiai apie galbūt susidariusią neapibrėžtumo situaciją po Nutarimo priėmimo, nesusiejant to su baudos sumokėjimu ir apskritai galinčia kilti žala, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Be to, nepagrįsta faktiniais duomenimis nutarimo vykdymo pasėkoje galinti kilti pareiškėjų nurodoma didelė žala. Paskirta bauda ar / ir jos mokėjimas savaime nelaikytina žala pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnį. Pareiškėjams kylantys dideli finansiniai iššūkiai, susiję su didelės paskirtos baudos sumokėjimu, pagal teisinį reguliavimą taip nėra laikytini neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didele žala. Preliminariai įvertinus, jog skundžiamu Nutarimu skirtos baudos pagal esamą teisinį reguliavimą įvertinus pareiškėjų finansinės situacijos duomenis, suteiktas terminas baudos sumokėjimui, kuris nėra suėjęs, teismas neturi pagrindo laikyti, jog pareiškėjai patiria ar realiai patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą. Be to, jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėn., jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių (Konkurencijos įstatymo 39 str. 4 d.). Įvertinęs atsakovo nuomonę, teismas nurodė, jog pareiškėjai turi galimybę pasitelkti teisines priemones nemokėti Tarybos skirtų baudų pateikiant finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjai nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos sąlygos buvimo, todėl netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą tenkinti. 

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, jog teismas nevertino jų argumentų dėl nepagrįsto asociacijų laisvės apribojimo, atsakingo valdymo (gero administravimo) bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimo ir tuo pareiškėjams bei kitiems visuomenės nariams daroma neturtine žala. Taip pat teismas klaidingai aiškino ir taikė vieną iš ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę) susiaurindamas ją iki žalos, kylančios dėl baudos sumokėjimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jeigu pareiškėjas nurodo aplinkybes, kurios patvirtina, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių). LVAT praktikoje nėra nurodoma, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas konkurencijos bylose yra išimtinai susijęs su neigiamomis pasekmėmis, kylančiomis iš baudos mokėjimo klausimų. Taigi teismas nepagrįstai vertino tik Nutarimo rezoliucinėje dalyje nustatytus įpareigojimus ar poveikio priemones.

Pareiškėjai pažymi, jog Nutarimu Taryba nepagrįstai bei neproporcingai apribojo pareiškėjų teisę į asociacijų laisvę. Tarybos apibrėžiamas asociacijų veiklos modelis praktikoje iš esmės yra neįgyvendinamas, todėl tokiu būdu yra pažeidžiama ne tik konstitucinė asociacijų laisvė, bet ir teisinio saugumo, teisinio tikrumo, atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei principai. Dėl šių priežasčių daroma žala ne tik pareiškėjams ir visuomenei, bet ir valdžia įgyvendinančioms institucijoms, kurioms teisės aktų priėmimo procesas tampa sudėtingesnis, ilgesnis ir reikalaujantis daug didesnių valstybės resursų. Taip pat priėmus Nutarimą, neliko efektyvaus SAM ir verslo bendradarbiavimo galimybės.

Pareiškėjų teigimu, įpareigojimas sumokėti baudas sukeltų neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą jų veiklai. Žala taip pat susijusi ir su vaistų prieinamumo ribojimu Lietuvos gyventojams. Pareiškėjai, nepaisant savo pastangų rasti reikšmingų šaltinių baudoms sumokėti, šiuo metu neturi nei vidinių, nei išorinių resursų, kurie leistų baudas sumokėti laiku. Pareiškėjai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Taryba, kuri priima sprendimą atidėti baudos mokėjimą pagal Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 dalį, laikosi pozicijos, jog pateikus skundą dėl Nutarimo, tokio prašymo pateikti negalima. Bankai negali išduoti neterminuotos garantijos, o, net ir gavus tokią garantiją, savaime nereiškia, jog nėra jokios neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos.

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismas pasisakė dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su asociacijų laisvės apribojimu, atsakingo valdymo (gero administravimo) bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimais, nurodydamas, kad šie argumentai bus įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismo nutartis yra be motyvų.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjai ne tik susiaurina reikalavimo užrikinimo priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimą, savo abejones dėl Nutarimo teisėtumo ir teismų nepatvirtintus pareiškimus apie neva Nutarimu sukurtą naują precedentą, trukdantį veikti asociacijoms teisėkūros srityje, automatiškai prilygindamos sunkiai atitaisomos žalos atsiradimui, bet dar ir bando išspręsti pagrindinėje byloje nagrinėtinus klausimus jau reikalavimų priemonių užtikrinimo taikymo stadijoje, iš esmės siekdamos, kad teismas jau šiame etape, pažeisdamas ABTĮ nustatytą tvarką, pripažintų Nutarimo neteisėtumą. Šiuo atveju teismas pagrįstai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą susiejo su Nutarimo rezoliucinėje dalyje suformuluotu įpareigojimu ūkio subjektams, t. y. su baudos mokėjimu, kadangi Nutarimu nustatytas tik įpareigojimas sumokėti baudas. Jokio įpareigojimo veikti asociacijoms ar jos narėms atitinkamu būdu Nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra suformuluota, todėl, kaip visiškai pagrįstai sprendė teismas, visi su baudos mokėjimo įpareigojimu nesusieti pareiškėjų pasvarstymai apie joms neva kilusį neapibrėžtumą, taip pat teismų sprendimais nepatvirtinti pareiškimai apie jau šiuo metu tariamai akivaizdų Nutarimo neteisėtumą ir jo neigiamą įtaką visuomenei, nėra pakankami neatitaisomos didelės žalos grėsmei patvirtinti.

Vien baudų paskyrimo faktas pats savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Finansinių sunkumų, kaip, pavyzdžiui, pareigos sumokėti bankui tam tikrą mokestį už garantiją, papildomų įsipareigojimų bankui prisiėmimo, siekiant gauti papildomą finansavimą, egzistavimo faktas, nedetalizuojant jų įtakos konkrečiam ūkio subjektui, jo verslui laiko perspektyvoje, nėra pakankamas teigti, kad pareiškėjų patiriama žala yra labai didelė ir, tuo labiau, neatitaisoma ar atitaisoma itin sunkiai. Pareiškėjai neįrodė, jog sumokėjus Tarybos skirtas baudas laiku, jų veikla būtų stipriai sutrikdyta ir dėl to net būtų apribotas vaistų gyventojams prieinamumas. Taryba skyrė pinigines baudas, įvertinusi pareiškėjų finansinę padėtį baudos skyrimo metu, t. y. Taryba skyrė baudas, kurios neviršija 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais metais. Tai, kad pareiškėjai baudų sumokėjimo dieną banko sąskaitose neturės reikiamų sumų (laisvų apyvartinių lėšų) ir kad jiems galbūt teks kreiptis į finansines įstaigas, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nėra pajėgūs sumokėti tokias baudas ir, tuo labiau, automatiškai nereiškia, jog jiems dėl šio įpareigojimo vykdymo galinti kilti žala yra neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma. Be to, tai, kad pareiškėjams už banko garantiją reikės sumokėti tam tikrą mokestį ar prisiimti papildomų įsipareigojimų, per se neįrodo žalos neatitaisomo ar sunkiai atitaisomo pobūdžio. Pareiškėjai privalo įrodinėti ne tik patį joms galinčių iškilti papildomų finansinių išlaidų faktą, kaip tokį, bet ir neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą pareiškėjams atsirasiančių pasekmių pobūdį. Pareiškėjai nepagrįstai Tarybos darbuotojų pateiktą išaiškinimą dėl garantijos sutapatina su neterminuotos garantijos, kurios neva bankas neišduoda, reikalavimu. Taryba prašo ne neterminuotų garantijų, o užtikrinimo, kad nepasibaigus teisminiams procesams dėl skirtų baudų ir ūkio subjektams likus vienam mėnesiui iki garantijose nurodyto termino pabaigos nepratęsus garantijų galiojimo termino / neišdavus naujų garantijų, Taryba galės pasinaudoti banko išduotomis garantijomis.

Pareiškėjai UAB BENU Vaistinė Lietuva ir UAB „Tamro“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmė – prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

Pareiškėjai sutinka, kad šiuo atveju byloje turi būti pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pareiškėjai UAB Eurovaistinė, UAB EVD, UAB EVRC ir UAB Siromed pharma atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko pareiškėjų UAB „Limedika“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ poziciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų UAB „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Limedika“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų argumentai nėra pakankami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi skundžiamu Nutarimu pareiškėjams nėra nustatyti jokie įpareigojimai ar poveikio priemonės dėl dalyvavimo asociacijų veikloje ar teisėkūroje, taip pat teiginiai apie galbūt susidariusią neapibrėžtumo situaciją po Nutarimo priėmimo, nesusiejant to su baudos sumokėjimu ir apskritai galinčia kilti žala, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog teismas nevertino jų argumentų dėl nepagrįsto asociacijų laisvės apribojimo, atsakingo valdymo (gero administravimo) bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimo ir tuo pareiškėjams bei kitiems visuomenės nariams daroma neturtine žala, taip pat neliko efektyvaus SAM ir verslo bendradarbiavimo galimybės, todėl teisėkūros procesas tapo sudėtingesnis. Pareiškėjų teigimu, įpareigojimas sumokėti baudas sukeltų neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą jų veiklai.

Visų pirma, teisėjų kolegija, pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-200-520/2023). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai UAB „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Limedika“ pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.). Skundžiamu atsakovo Tarybos Nutarimu pareiškėjai Lietuvos vaistinių asociacija, jos narės UAB „Gintarinė vaistinė“, UAB BENU vaistinė Lietuva, UAB EVD, UAB Siromed pharma, UAB Eurovaistinė ir su Lietuvos vaistinių asociacijos narėmis susijusios įmonės UAB „Limedika“, UAB „Tamro“ ir UAB EVRC pripažintos sudariusios konkurenciją ribojantį susitarimą dėl netiesioginio kompensuojamųjų vaistų antkainio nustatymo ir tokiu būdu pažeidusios Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus (žr., Nutarimo rezoliucinės dalies 1 p.). Taryba Nutarimu UAB „Limedika“ skyrė 7 423 360 Eur baudą (žr., Nutarimo rezoliucinės dalies 2.5 p.), o UAB „Gintarinė vaistinė“ 16 701 640 Eur baudą (žr., Nutarimo rezoliucinės dalies 2.6 p.).

Atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. birželio 13 d. buvo priimtas Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33, 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymas
Nr. XIII-2219, kuriuo buvo pakeista Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustatant, jog skundo padavimas dėl Tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, nesustabdo Tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo arba jeigu teismas nusprendžia kitaip. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

Konkurencijos įstatymas taip pat buvo pakeistas, nustatant, jog Taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kai Tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą (Konkurencijos įstatymo 39 str. 7 d.). Minėtų pakeitimų aiškinamajame rašte pažymima, jog siūlomi pakeitimai būtų analogiški Europos Komisijos taikomai procedūrai. Šiais pakeitimais užtikrinama, kad baudos už konkurencijos teisės pažeidimus būtų sumokamos į valstybės biudžetą, o ūkio ar viešojo administravimo subjektai turėtų galimybę įvertinti jiems palankiausią baudos mokėjimo būdą – sumokėti baudą per tris mėnesius nuo Tarybos nutarimo, kuriuo paskirta bauda, paskelbimo ar nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, pateikiant banko garantiją (žr., Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 161 straipsniu įstatymo projekto aiškinamąjį raštą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė ir nepagrindė, kad jie dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės kreiptis į Tarybą, jog būtų sprendžiama dėl paskirtos baudos (ar jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar kad būtų priimtas sprendimas nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu. Byloje nėra duomenų (tokių argumentų nenurodė ir pareiškėjai teiktuose procesiniuose dokumentuose), kad atsakovas priėmė sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo, kuris yra vykdomasis dokumentas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taikymo prasme. Byloje nepateikti įrodymai, kad yra inicijuotas Nutarimo dalies, kuria paskirta pareiškėjams bauda, priverstinis išieškojimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjų teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir šių priemonių taikymas nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog jie dėl svarbių priežasčių negali kreiptis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatyta tvarka į atsakovą dėl baudos mokėjimo atidėjimo ar atitinkamo sprendimo priėmimo. Vertindama pareiškėjų argumentus, kad kiltų didėlė ir neatitaisoma žala, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad galbūt kilsianti žala yra neatitaisoma. Žalos neatitaisomumą pareiškėjai sieja su baudos dydžiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, jie galėtų išsiieškoti patirtą žalą vadovaudamiesi žalos atlyginimo instituto taisyklėmis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjų teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjų pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog būtent nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Arūnas Sutkevičius

        Virginija Volskienė