Civilinė byla Nr. 2S-96-553/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.4, 122.4, 128.17

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) UAB „Pegama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-19 nutarties, priimtos pagal pareiškėjo UAB „Pegama“ prašymą dėl hipotekos ir įkeitimo išregistravimo iš hipotekos registro (žurnalo eilės Nr. 4951).

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Pegama“ kreipėsi į teismą prašydamas: 1) išregistruoti hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą hipoteką pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 240/378 dalims kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) išregistruoti įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą įkeitimą pareiškėjo turimai nuomos teisei į 0,7958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra paminėti nekilnojamieji daiktai. Nurodė, kad 2007-03-14 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Pegama“ iš UAB „Saulės lietus“ įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą ir nuomos teisę, kurie buvo įkeisti AB Sampo bankui (pavadinimas pakeistas į Danske Bank A/S) hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3) ir įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-82) už UAB „Saulės lietus“ suteiktą kreditą pagal 2006-06-21 tarp AB Sampo banko ir UAB „Saulės lietus“ sudarytą Kredito sutartį. Hipoteka ir įkeitimas, kaip paskui daiktą sekančios daiktinės teisės, liko. 2007-06-29 UAB „Saulės lietus“ buvo iškelta bankroto byla, 2009-12-03 bendrovė buvo išregistruota iš VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro kaip bankrutavęs ir likviduotas juridinis asmuo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 3 dalį UAB „Saulės lietus“ prievolė pagal 2006-06-21 sudarytą Kredito sutartį AB Sampo bankui (pavadinimas pakeistas į Danske Bank A/S) pasibaigė, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002 pateiktu CK 4.197 straipsnio išaiškinimu bei CK 4.224 straipsniu, hipoteka ir įkeitimas taip pat yra pasibaigę ir turi būti išregistruoti (b. l. 153-154).

Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, nesutiko su pareiškėjo UAB „Pegama“ prašymu. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2007-06-18 nutartimi UAB „Saulės lietus“ bankroto byloje buvo patvirtintas 2 213 051,28 Lt kreditorinis reikalavimas. Bankroto proceso metu banko reikalavimas nebuvo patenkintas jokia dalimi. Banko reikalavimas gali būti patenkintas priverstine tvarka pardavus įkeistus daiktus, o išregistravus hipoteką ir įkeitimą iš hipotekos registro, būtų pažeisti kreditoriaus interesai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011-10-19 priėmė nutartį, kuria nutarė atmesti pareiškėjo UAB „Pegama“ prašymą dėl hipotekos ir įkeitimo išregistravimo iš hipotekos registro. Teismas nustatė, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn, tačiau hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Taip pat ir kilnojamiems daiktams nuosavybės teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimo teisė lieka galioti (CK 4.207 straipsnio 1 dalis). Baigti sutartinę hipoteką ar sutartinį įkeitimą įkeisto turto savininko ar skolininko prašymu, išregistruojant juos iš hipotekos registro duomenų bazės, nusprendžia hipotekos teisėjas, esant CK 4.197, 4.224 straipsniuose nustatytiems pagrindams. Daikto įkeitimas yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis), kuria užtikrinamas galiojantis kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš pagrindinės prievolės ir ji baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei. Pagal CK 6.128 straipsnį prievolė baigiasi likvidavus juridinį asmenį, tačiau tai yra bendroji norma CK 4.197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos specialiosios normos atžvilgiu ir hipotekos teisėjas baigti hipoteką ar įkeitimą gali tik griežtai laikantis šioje normoje nustatytų atvejų. Teismas pasiūlė pareiškėjui dėl prievolės pasibaigimo likvidavus skolininką ir jį išregistravus iš juridinių asmenų registro kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Pegama“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: a) išregistruoti hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą hipoteką pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 240/378 dalims kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) išregistruoti įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą įkeitimą pareiškėjo turimai nuomos teisei į 0,7958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 213-215). Nurodo, kad:

1. UAB „Saulės lietus“ likvidavus ir išregistravus iš juridinių asmenų registro, visos šio įmonės (skolininko) prievolės pagal Kredito sutartį pasibaigė. To nepaneigė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama nutartimi.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-06-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002 konstatavo, kad įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais. CK 4.197 straipsnio nuostatos taikomos sistemiškai su nurodyto skyriaus nuostatomis, nustatančiomis prievolės pabaigą. Taigi nagrinėjamos bylos atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat CK 4.197 ir 6.128 straipsniai, darytina pagrįsta išvada, kad pasibaigus skolininko prievolėms kreditoriui pagal Kredito sutartį kartu pasibaigė ir nekilnojamojo turto hipoteka pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.128 straipsnio 3 dalies ir CK 4.197 straipsnio 2 dalies teisės normos yra atitinkamai bendroji ir specialioji normos viena kitos atžvilgiu, yra nepagrįstas. Nagrinėjamos bylos atveju šios normos reguliuoja skirtingus dalykus: viena iš jų numato pagrindinės prievolės (prievolės grąžinti suteiktą paskolą) pabaigos pagrindus, o kita – šalutinės prievolės (hipotekos) pabaigos pagrindus. Todėl jos taikomos ne kaip bendroji ir specialioji normos, kadangi nei viena iš šių normų neturi prioriteto viena kitos atžvilgiu.
4. Apeliantas UAB „Pegama“ pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė išregistruoti įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą įkeitimą pareiškėjo turimai nuomos teisei į 0,7958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl kilnojamųjų daiktų (įskaitant ir žemės sklypo nuomos teisės) įkeitimo pabaigos pagrindų ir jų buvimo/nebuvimo skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakyta. Vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir CK 4.22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apelianto turimo žemės sklypo nuomos teisės įkeitimas yra pasibaigęs.

Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė prašymą skundo netenkinti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-19 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 217-220). Nurodo, kad:

1. Skolininko UAB „Saulės lietus“ prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ginčo turtas, yra pasibaigusi. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatytas, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Vadovaujantis CK 4.181, 4.195, 4.196 straipsniais, 4.198 straipsnio 2 dalimi, UAB „Pegama“, kaip įkeisto turto savininkas, atsako už skolininko įsipareigojimų įvykdymą įkeistu turtu. Todėl šiuo atveju pareiga įvykdyti UAB „Saulės lietus“ prievolę iš įkeisto turto tenka UAB „Pegama“. Prievolė gali būti įvykdyta priverstine tvarka pardavus bankui įkeistą UAB „Pegama“ turtą.
2. Apelianto cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-17 nutartis savo faktinėmis aplinkybėmis visiškai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, kadangi joje keliamas CK 6.128 straipsnio 2, o ne 3 dalies taikymo klausimas, todėl bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė CK 4.197 ir 4.224 straipsnyje įvardintų pagrindų baigti ir išregistruoti hipoteką ir įkeitimą egzistavimo.

2011-11-11 buvo gautas Danske Bank A/S Lietuvos filialo pranešimas, kad 2011-10-25 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi bankas perleido UAB „Piliuona“ reikalavimo teisę į banko 2 213 051,28 Lt dydžio finansinį reikalavimą, užtikrintą UAB „Pegama“ priklausančio turto hipoteka ir turtinės teisės įkeitimu. Duomenys apie hipotekos kreditoriaus pasikeitimą įregistruoti Hipotekos registre nuo 2011-11-05.

2011-11-16 buvo gautas UAB „Piliuona“ pranešimas, kad ši bendrovė, kaip naujasis hipotekos kreditorius palaiko Danske Bank A/S Lietuvos filialo atsiliepime į UAB „Pegama“ atskirąjį skundą išdėstytą poziciją ir prašo atskirojo skundo netenkinti.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įkeitimo (hipotekos) teisnius santykius reglamentuojančias procesines ir materialines teisės normas.

Pagrindinis argumentas, patvirtinantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-19 nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, apelianto UAB „Pegama“ nuomone, yra tai, kad Kauno apygardos teismui išnagrinėjus UAB „Saulės lietus“ bankroto bylą, įsiteisėjus šio teismo sprendimui įmonę likviduoti bei išregistravus UAB „Saulės lietus“ iš juridinių asmenų registro, pasibaigė pagrindinė skolininko UAB „Saulės lietus“ prievolė kreditoriui Danske Bank A/S, todėl turi būti išregistruota hipoteka apeliantui UAB „Pegama“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui bei įkeitimas apeliantui priklausančiai žemės nuomos teisei, kurias (turtą ir teisę) apeliantas 2007-03-14 nusipirko iš UAB „Saulės lietus“ po to, kai minėti objektai buvo 2006-11-20 įkeisti kaip UAB „Saulės lietus“ prievolių pagal su AB Sampo banku (pavadinimas pakeistas į Danske Bank A/S) 2006-06-21 sudarytą Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs UAB „Pegama“ prašymą išregistruoti hipoteką ir įkeitimą, nustatė, kad pagal CK 6.128 straipsnį prievolė baigiasi likvidavus juridinį asmenį, tačiau tai yra bendroji norma CK 4.197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos specialiosios normos atžvilgiu ir hipotekos teisėjas baigti hipoteką ar įkeitimą gali tik griežtai laikantis šioje normoje nustatytų pagrindų, kurių nagrinėjamos bylos atveju nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog CK 6.128 straipsnio 3 dalies ir CK 4.197 straipsnio 2 dalies teisės normos yra atitinkamai bendroji ir specialioji normos viena kitos atžvilgiu. Tačiau, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apelianto cituojamoje 2002-06-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002, CK 4.197 straipsnio nuostatos taikomos sistemiškai su CK šeštosios knygos IX skyriaus nuostatomis, nustatančiomis prievolės pabaigą. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas UAB „Saulės lietus“ pardavė UAB „Pegama“ įkeistą turtą ir turtinę teisę, tačiau skolos kreditoriui AB Sampo bankui (pavadinimas pakeistas į Danske Bank A/S) negrąžino, kadangi bankrutavo ir buvo likviduotas. Bankroto proceso metu banko kreditorinis reikalavimas, užtikrintas įkeistu ir UAB „Pegama“ iki bankroto proceso pradžios perleistu turtu ir turtine teise, nebuvo patenkintas, nes UAB „Saulės lietus“ turimo turto tam neužteko. UAB „Saulės lietus“ pareiga grąžinti skolą bankui pasibaigė, kadangi nebeliko paties skolininko jį likvidavus ir išregistravus iš juridinių asmenų registro (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tačiau šiuo atveju negalima teigti, jog kartu pasibaigė ir hipoteka bei įkeitimas, tarnavę kaip tinkamo UAB „Saulės lietus“ prisiimto įsipareigojimo grąžinti skolą pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė. 2007-03-14 UAB „Pegama“ įsigijus UAB „Saulės lietus“ priklausantį ir banko naudai už paimtą kreditą įkeistą turtą bei turtinę teisę, UAB „Pegama“ įgijo prievolę atsakyti už UAB „Saulės lietus“ prisiimto įsipareigojimo (grąžinti skolą) tinkamą įvykdymą įsigytu ir jau UAB „Pegama“ priklausančiu įkeistu turtu bei turtine teise (CK 4.195 straipsnio 1 dalis, 4.207 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp UAB „Pegama“ ir UAB „Saulės lietus“ 2007-03-14 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 1.7 punkte yra nurodyta, kad UAB „Pegama“, įsigydamas minėtą nekilnojamąjį turtą ir turtinę teisę, pareiškia, jog jam yra žinoma, kad šie objektai yra įkeisti AB Sampo bankui hipotekos ir įkeitimo lakštais, taip pat UAB „Pegama“ yra žinomos, aiškios ir suprantamos šių objektų išregistravimo sąlygos, nurodytos šioje sutartyje, ir UAB „Pegama“ dėl to jokių pretenzijų neturi (b. l. 172). CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja šio kodekso ketvirtosios knygos normos“. Įkeitimas (hipoteka), kaip netesybos ar laidavimas, yra viena iš papildomų (šalutinių, išvestinių) prievolių, užtikrinančių pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą. Tačiau įkeitimo (hipotekos) išskirtinumą iš kitų papildomų prievolių nulemia jos dvilypis pobūdis, kadangi įkeitimas (hipoteka) yra ne tik pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau kartu įkeitimas (hipoteka) yra savarankiška daiktinė teisė į svetimą turtą ar turtinę teisę, priklausanti asmeniui, kurio naudai yra įkeistas turtas ar turtinė teisė, todėl įkeitimas (hipoteka), palyginus su kitomis išvestinėmis prievolėmis, pasižymi tam tikru nepriklausomumu nuo pagrindinės prievolės. Nors įkeitimo (hipotekos) paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui, tačiau tai nereiškia, kad išnykus šiai prievolei po skolininko (juridinio asmens) likvidavimo, turi būti pažeidžiamas kreditoriaus, kurio naudai buvo įkeistas turtas ar turtinė teisė, teisės ir teisėti interesai, panaikinant įkeisto turto ar turtinės teisės turėtojo (savininko), kuriam skolininkas perleido šiuos įkeitimo (hipotekos) objektus, pareigą atsakyti už skolininko įsipareigojimų nevykdymą įkeistu turtu ar turtine teise. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei paskatintų nesąžiningo verslo praktikos taikymą. Tokiu būdu darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju UAB „Piliuona“ (kuriai buvo perleista reikalavimo teisę į Danske Bank A/S (buvęs pavadinimas AB Sampo bankas) 2 213 051,28 Lt dydžio finansinį reikalavimą, užtikrintą UAB „Pegama“ priklausančio turto hipoteka ir turtinės teisės įkeitimu) turi galimybę įgyvendinti ne tik CK 4.192 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo (nesvarbu, dėl kokių priežasčių), bet ir CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisę patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti, o taip pat realizuoti įkeistą turtinę teisę (CK 4.220 straipsnis).

Apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002, kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl CK 6.128 straipsnio 2 dalies ir CK 4.197 straipsnio santykio ir konstatavo, kad įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, kai mirus kreditoriui, pasibaigia pagrindinė prievolė. Prievolė baigiasi mirus kreditoriui, jeigu ji turėjo būti įvykdyta asmeniškai jam arba yra kitokiu būdu neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Kreditoriaus teisė reikalauti įvykdyti prievolę pereina jo įpėdiniams, jeigu prievolė nėra neatskiriamai susijusi su prievolės šalies asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kreditoriaus įpėdiniai paveldėjo skolinį reikalavimą pagal T. Ž. ir R. U. paskolos sutartį, todėl pagrindinė prievolė nepasibaigė. Jai nepasibaigus dėl kreditoriaus mirties, paveldėtojai turi teisę reikalauti priverstinio išieškojimo ir pagrindinės prievolės įvykdymo iš įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje yra analizuojamos ir vertinamos kitokios faktinės aplinkybės, t. y. ar yra pagrindas pasibaigti svetimo turto hipotekai ir svetimos turtinės teisės įkeitimui, kai skolininkas yra likviduojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; kt.). Tokiu būdu, apeliantas UAB „Pegama“ nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-17 nutartyje pateiktu išaiškinimu ir teigia, kad ir nagrinėjamos bylos atveju nors CK 4.197 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai ir nėra numatyta, UAB „Pegama“ turto hipoteka pasibaigia pasibaigus ja užtikrintai skolininko UAB „Saulės lietus“ pagrindinei prievolei grąžinti skolą kreditoriui.

Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-19 nutartis paliktina nepakeista. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasi CPK 329, 331, 336 – 339 straipsniais,

n u t a r ė:

UAB „Pegama“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-10-19 nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti UAB „Pegama“ ir UAB „Piliuona“ (Danske Bank A/S Lietuvos filialo teisių perėmėjui).

Teisėja                                                                                                                                                       Aldona Tilindienė