Civilinė byla Nr. e2A-129-280/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18549-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.8.9;3.2.8.10;3.3.1.14;

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „RS Logistic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d.  sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „RS Logistic“ ieškinį atsakovei UAB ,,Luminor Lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Lizingo sutarčių Nr. 201403389, Nr. 201500698, Nr. 201501498, Nr. 201501497, Nr. 201501496, Nr. 201501495 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (lietuviškai - nuo pradžios) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė nurodytas lizingo sutartis nutraukė apie tai neįspėjus ieškovės ir nesant esminio jų pažeidimo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovės UAB „Luminor lizingas“, ieškovės UAB „RS Logistics“ naudai 958,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovei UAB „Luminor lizingas:, į.k. 111667277, atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčijamose Lizingo sutartyse iki sprendimo įsiteisėjimo.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys sudarė šešias Finansinės nuomos sutartis: 2014 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 201403389 (el. I tomo 11-22 b.l.), 2015 m. kovo 2 d. Nr. 201500698 (el. I tomo 46-55 b.l.), 2015 gegužės 4 d. Nr. 201501495 (el. I tomo 23-32), Nr. 201501498 (el. I tomo 57-66), Nr. 201501497 (el. I tomo 120-129 b.l.) ir Nr. 201501496 (el. I tomo 110-119 b.l.). Minėtų sutarčių pagrindu šalys susitarė dėl transporto priemonių finansinės nuomos, ieškovei mokant lizingo įmokas kiekvieną mėnesį, pagal sudarytą grafiką, kuris 2017 m. spalio 10 d. susitarimu buvo pakeistas (el. I tomo 34-40 b.l.). Visose minėtose lizingo sutartyse ir susitarimuose ieškovės adresas nurodytas Laisvės pr. 125, Vilnius. Kadangi ieškovė tinkamai ir laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų, atsakovė atskirais pranešimais (2018-01-31, 2018-02-28, 2018-03-30 ir 2018-04-30) informavo ieškovę apie susidariusį įsiskolinimą, o taip pat, kad nesumokėjus nurosytų mokėjimų, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir atsakovė turės teisę minėtas sutarstis vienašališkai nutraukti.

5.       Pranešimuose buvo nurodytas papildomas 14 dienų terminas pradelstoms prievolėms įvykdyti (el. I tomo 137-146 b.l.). Atsakovė 2018 m. gegužės 7 d. pranešimu informavo ieškovę apie minėtų lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą (el. I tomo 147-149 b.l.). Ieškovė kreipėsi į atsakovę (2018-08-02 raštas) prašydama atnaujinti vienašališkai nutrauktų lizingo sutarčių galiojimą (el. II tomo 5-6 b.l.). Atsakovė informavo ieškovę (2018-08-16 raštas) sutinkanti atnaujinti lizingo sutarčių galiojimą nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. (el. II tomo 7-9 b.l.). Sutarčių galiojimas buvo atnaujintas.

6.       Ieškovės 2018 m. lapkričio 5 d. prašymą priimti patikslintą ieškinį, teismas atsisakė priimti ir bylą išnagrinėjo pareikšto ieškinio ribose.

7.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad ieškovės prašymą dėl Lizingo sutarčių Nr. 201403389, Nr. 201500698, Nr. 201501498, Nr. 201501497, Nr. 201501496, Nr. 201501495 vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, atsakovė iš esmės patenkino 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu informuodama apie šių sutarčių galiojimo atnaujinimą nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neliko ginčo objekto, o kadangi reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, tai civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnis 9 punktas).

9.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu faktiškai pripažino ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis) ir atnaujino Lizingo sutartis jau esant pateiktam ieškiniui teisme, todėl iš jos priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „RS Logistic“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-823808/2019 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Nurodo, kad ieškovė UAB „RS Logistic“, nesutikdama su Lizingo sutarčių nutraukimu 2018 m. birželio 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti Lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio. Reikalavimas pripažinti Lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu buvo grindžiamas tuo, jog atsakovė netinkamai informavo ieškovę apie sutarčių nutraukimą ir tuo, kad ginčo atveju nebuvo esminio Lizingo sutarčių pažeidimo.

12.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „RS Logistic“, atsižvelgdama į tai, jog Lizingo sutartys yra nutrauktos, ir siekdama atnaujinti bendradarbiavimą, 2018 m. rugpjūčio 2 d.  pateikei atsakovei prašymą dėl nutrauktų lizingo sutarčių atnaujinimo ir jų pakeitimo. Šiuo prašymu ieškovė UAB „RS Logistic“ atsakovei siūlė sumokėti 15000,00 Eur skolą, atnaujinti nutrauktas Lizingo sutartis ir pakeisti jas taip, kad susidariusi skola ir einamieji palūkanų bei turto vertės išpirkimo mokėjimai būtų išdėstomi per 24 mėnesių terminą nuo Lizingo sutarčių atnaujinimo dienos ir prašė sumažinti ieškovei priskaičiuotus delspinigius 50%. Atsakovė UAB „Luminor lizingas“ nesutiko su ieškovės UAB „RS Logistic“ pasiūlymu ir 2018-08-16 raštu „Dėl lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimo“ nurodė, jog sutinka atnaujinti Lizingo sutarčių galiojimą, tačiau nesutinka išdėstyti įsiskolinimų iki 24 mėnesių ir taip pat nesutinka sumažinti 50% susikaupusių netesybų sumą. Atsakovė šiuo raštu taip pat vienašališkai pareikalavo per 30 dienų sumokėti įsiskolinimą ir netesybas.

13.       Ieškovė UAB „RS Logistic“ nesutiko su tokiu atsakovės pasiūlytu Lizingo sutarčių atnaujinimo variantu ir neakceptavo atsakovės UAB „Luminor lizingas“ pasiūlyto sutarčių atnaujinimo varianto. . Nepaisant  to, jog ieškovė UAB „RS logistik“ nesutiko su atsakovės pasiūlytu Lizingo sutarčių atnaujinimu ir dėl sutarčių atnaujinimo abipusis sprendimas nebuvo priimtas, atsakovė UAB „Luminor lizingas“ 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr. 18/736 „Dėl pradelstų įsiskolinimų sumokėjimo bei lizingo sutarčių nutraukimo“ (II t., b.l. 32-33) dar kartą neva nutraukė Lizingo sutartis  jau nuo 2018-11-15.

14.       Teigia, kad nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei šalių sudarytos Lizingo sutartys nenumato tokio teisinio instrumento, kaip „sutarties atnaujinimas“. Dėl šios priežasties, nutraukus sutartį ir siekiant atnaujinti nutrauktos sutarties galiojimą, šalys turi sudaryti naują susitarimą (sutartį). Jokio kitokio teisinio instrumento, išskyrus naujo susitarimo sudarymą, siekiant atnaujinti nutrauktas sutartis, nėra.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Ginčo atveju, kaip ir buvo nurodyta aukščiau, atsakovė UAB „Luminor lizingas“ Lizingo sutartis nutraukė nuo 2018 m. gegužės 7 d., o ieškovė „RS Logistic“ nesutikdama su sutarčių nutraukimu kreipėsi į teismą.

16.       Tačiau, kaip ir buvo nurodyta aukščiau, atsakovė UAB „Luminor lizingas“ 2018-08-16 raštu, kuriuo būtent ir remiasi pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą, nesutiko atnaujinti Lizingo sutarčių ieškovės ofertoje pasiūlytomis sąlygomis, ir pasiūlė savo sąlygas, t.y. Lizingo sutartys atnaujinamos, bet ieškovė UAB „RS Logistic“ privalo per 30 dienų sumokėti įsiskolinimą ir netesybas. LR CK 6.178 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta. Tai reiškia, jog atsakovė UAB „Luminor lizingas“ 2018-08-16 raštu pakeisdama ieškovės UAB „RS Logistic“ ofertoje nurodytas Lizingo sutarčių atnaujinimo esmines sąlygas pateikė priešpriešinę ofertą.

17.       Ieškovė UAB „RS Logistic“ niekada nesutiko su atsakovės UAB „Luminor lizingas“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte pasiūlytomis sąlygomis ir niekada neakceptavo atsakovės pateiktos priešpriešinės ofertos.

18.       2018 m. gegužės 7 d. nutraukus Lizingo sutartis ieškovė UAB „RS Logistic“ ir atsakovė UAB „Luminor lizingas“ susitarimo (sutarties) dėl Lizingo sutarčių atnaujinimo niekada nesudarė, kadangi, kaip jau ir buvo minėta, atsakovė nesutiko su ieškovės 2018 m. rugpjūčio 2 d. ofertoje nurodytomis sąlygomis, o ieškovė savo ruožtu niekada neakceptavo atsakovės 2018 m. rugpjūčio 16 d. priešpriešinės ofertos. Tuo tarpu atsakovė UAB „Luminor lizingas“ vienašališkai atnaujinti Lizingo sutarčių savo susigalvotomis sąlygomis neturėjo teisės, kadangi tokia atsakovės teisė nėra numatyta nei teisės aktuose, nei nutrauktose Lizingo sutartyse.

19.       Daro išvadą, jog ginčo atveju Lizingo sutartys (jas atsakovei nutraukus nuo 2018 m. gegužės 7 d.) niekada nebuvo atnaujintos, kadangi šalių susitarimas dėl atnaujinimo nebuvo pasiektas. Šios aplinkybės patvirtinta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant ginčijamą 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ginčo objektas, t.y. Lizingo sutarčių nutraukimas (sutartys nebuvo atnaujintos) egzistavo ir teismas turėjo pareigą nagrinėti ginčą ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Tačiau nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu civilinę bylą nutraukė.

20.       Mano, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl to, kad byloje neva neliko ginčo objekto. Ginčo objektas (atsakovės neteisėtas vienašališkas Lizingo sutarčių nutraukimas) buvo ir teismas ginčą privalėjo išspręsti iš esmės. Net ir tuo atveju, jeigu spręsti, kad Lizingo sutartys buvo atnaujintos (su kuo apeliantė nesutinka), ginčo objektas (Lizingo sutarčių nutraukimas nuo 2018 m. gegužės 7 d.) egzistavo ir teismas privalėjo spręsti sutarčių nutraukimo teisėtumo/neteisėtumo klausimą dėl toliau nurodytų aplinkybių.

21.       Šalių sudarytos Lizingo sutartys jų nutraukimo atveju ieškovei UAB „RS Logistic“ gali sukelti teisines pasekmes:  Lizingo sutarties Nr. 201501495 (I t., 23-32 b.l.) bendrųjų sąlygų 8.5. punktas numato, kad nutraukus sutartį, lizingo gavėjo sumokėti administravimo mokestis, lizingo gavėjo sumokėti mokėjimai pagal grafiką, kurie laikomi mokėjimais už naudojimąsi daiktu, atitinkamai mėnesį, kai lizingo gavėjas naudojosi daiktu, bei kiti mokėjimai pagal sutartį jam negrąžinami;  Lizingo sutarties Nr. 201501495 bendrųjų sąlygų 8.10. punktas numato, jog lizingo gavėjas nuo sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudotis daiktu ir jį naudoti;  Lizingo sutarties Nr. 201501495 bendrųjų sąlygų 14.4. punktas numato, kad jei lizingo gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties, įskaitant ir daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti akto, sąlygas, lizingo davėjas už kiekvieną pažeidimą turi teisę arba pareikalauti, kad lizingo gavėjas sumokėtų iki 10 (dešimties) procentų dydžio baudą nuo daikto kainos, nurodytos specialiosiose sąlygose ir atlygintų lizingo davėjo dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo patirtus nuostolius arba padidinti lizingo davėjo maržą 1 (vienu) procentiniu punktu, pateikiant lizingo gavėjui naują grafiką, sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis, ir t.t.).

22.       Mano, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismui neišsprendus ginčo dėl Lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo/neteisėtumo, kyla visiškai pagrįstas klausimas, ar Lizingo sutartyse numatytos neigiamos teisinės pasekmės ieškovei UAB „RS Logistic“ taikytinos ar ne, atsižvelgiant į tai, kad sutartys buvo atnaujintos (jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad jos iš viso galėjo būti atnaujintos) tik nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo spręsti ginčą iš esmės ir nustatyti, ar atsakovė UAB „Luminor lizingas“ Lizingo sutartis nutraukė teisėtai.

23.       Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendimu nutraukdamas bylą nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad ieškovės prašymą dėl Lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, atsakovė iš esmės patenkino 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu informuodama apie šių sutarčių galiojimo atnaujinimą nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kurioje nurodomi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo argumentai, nurodė, kad „nagrinėjamoje byloje atsakovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu faktiškai pripažinusi ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis) ir atnaujinusi Lizingo sutartis jau esant pateiktam ieškiniui teisme, prisiima neigiamas pasekmes dėl minėtų sutarčių nutraukimo, t.y. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su kreipimusi į teismą apmokėjimu“.

24.       Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovė UAB „Luminor lizingas“ pripažino ieškovės UAB „RS Logistic“ ieškinį dėl Lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Atsakovė UAB „Luminor lizingas“, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, su ieškovės UAB „RS Logistic“ ieškiniu nesutiko nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teisme.  Atsakovė UAB „Luminor lizingas“ nesutiko su ieškovės UAB „RS Logistic“ ieškiniu ir jo nepripažino, o jeigu pirmosios instancijos teismas atsakovės 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštą ieškovei laikė ieškinio pripažinimu (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies prasme, tai tokiu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl aukščiau nurodytų argumentų turėjo priimti sprendimą ieškinį tenkinti, o ne civilinę bylą nutraukti.

25.       Teigia, kad CPK nenumato ir neįtvirtina teismo teisės nutraukti bylą, kada „nelieka ginčo objekto“. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime nutraukdamas bylą pateikė nuorodą į CPK 293 straipsnio 9 punktą. LR CPK 293 straipsnio 9 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą kitais šio Kodekso numatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, jog CPK 293 straipsnio 9 punkto nuostata yra blanketinė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo pareigą nurodyti konkrečią teisės akto nuostatą, kurios pagrindu byla nutrauktina. Tačiau teisas sprendimu nutraukdamas bylą nepateikė absoliučiai jokios nuorodos į tai, kokiu pagrindu civilinė byla nutraukiama. Todėl mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo  sprendimas, atitinkamai ir civilinės bylos nutraukimas, neteisėtas ir dėl šių aplinkybių, t.y. dėl to, kad teisės aktai nenumato tokio civilinės bylos nutraukimo pagrindo.

26.       Nurodo, kad pripažįstant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą (kuriuo iš esmės pateisinama atsakovės UAB „Luminor lizingas“ pozicija byloje, jog neva vienašališkai atnaujinus Lizingo sutarčių teisėtumą byloje nelieka ginčo objekto) teisėtu ir pagrįstu būtų formuojama ydinga teisės taikymo ir aiškinimo praktika dėl toliau nurodytų priežasčių. Visais atvejais, kada ieškovai kreiptųsi į teismus dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsakovai, kurie neteisėtai nutraukia sutartis, įgyja instrumentą vienašališkai atnaujinti sutarčių galiojimą trumpam laikotarpiui kitai pusei nepriimtinomis sąlygomis, ir užvestose civilinėse bylose teigti, jog nebelieka ginčo objekto. Tuo tarpu teismai tokiais atvejais civilines bylas turėtų nutraukti. Akivaizdu, jog tai nepateisinama tiek teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste, tiek civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų kontekste, o asmenims, kurie neteisėtai nutraukia sutartis, yra suteikiamas instrumentas, leidžiantis piktnaudžiauti teise.

27.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Luminor Lizingas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto UAB „RS Logistic“ atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28.       CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Nagrinėjamu atveju, pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, 2018 m. rugpjūčio 2 d. apelianto prašymu buvo prašoma: „Atnaujinti nutrauktas Lizingo sutartis ir ...“. Atsakovo 2018 m. rugpjūčio16 d. atsakyme nurodyta: „... Luminor Lizingas UAB nusprendė iš dalies tenkinti 2018m. rugpjūčio 2 d. prašymą.  Luminor Lizingas UAB nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sutinka atnaujinti šių lizingo sutarčių galiojimą: ...“. Tai reiškia, jog Lizingo sutarčių galiojimas jose numatytomis sąlygomis, buvo atnaujintas nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Taigi, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad CK nenumato sutarties (- ių) galiojimo atnaujinimo instituto, tačiau pats apeliantas 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymu prašė: „Atnaujinti nutrauktas Lizingo sutartis ir ...“, kas laikytina akivaizdžiu prieštaravimu apelianto apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai (argumentacijai). Pažymėtina, jog apeliantas nutyli aplinkybę, kad raštiškai pripažino Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimo aplinkybę.

29.       Teisminio nagrinėjimo objektu buvo  ginčas dėl Lizingo sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo, o tokio ginčo išsprendimas (ieškinio tenkinimo atveju) būtų lėmęs Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimą.

30.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, tačiau 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu nusprendė suteikti apeliantui dar vieną galimybę ištaisyti susiklosčiusią situaciją, sutiko atnaujinti Lizingo sutartis nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. bei tikėjosi, kad apeliantė mokės Lizingo sutartyse nurodytas periodines lizingo įmokas (nes šalys niekada nesitarė dėl panaudos teisinių santykių), sumokės pradelstus lizingo mokėjimus bei netesybas arba refinansuosis skolinius įsipareigojimus kitoje lizingo įmonėje ar kredito įstaigoje. Po 2018 m. rugpjūčio 17 d. Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimo atsakovė laukė minėtų lizingo įmokų, o apeliantė toliau naudojo atsakovei nuosavybės teise priklausantį lizinguojamą turtą komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, t.y. pajamų gavimui. Tuo laikotarpiu jokių ginčų, kad Lizingo sutarčių galiojimas neatnaujintas  nebuvo.

31.       Priešingai, vėlesniu 2018 m. lapkričio 14 d. apelianto raštu atsakovo buvo prašoma antrą kartą nenutraukti (nuo 2018 m. lapkričio 15 d. ) Lizingo sutarčių. Akivaizdu, kad apeliantės 2018 m. lapkričio 15 d. ieškiniu reikalautas rezultatas – Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimas, buvo pasiektas be teismo sprendimo, nes atsakovė sutiko atnaujinti Lizingo sutarčių galiojimą. Toks atsakovės elgesys, iš esmės sutampantis su galutiniu apeliantės ieškiniu siekto rezultato pasiekimu, laikytinas ieškinio pripažinimu de facto. Bylinėjimasis negali būti savitikslis. Jei ieškiniu siektas rezultatas pasiekiamas kitos šalies (atsakovo) veiksmais, kurie laikytini ieškinio pripažinimu, tuomet byla turėtų būti nutraukta, t.y. atsakovo sutikimas atnaujinti Lizingo sutarčių galiojimą turėtų būti įvertintas de jure (kokias teisines pasekmes sukelia ieškinio pripažinimas byloje). Kadangi ginčo objekto nelieka, todėl ir bylos nagrinėjimas turėtų būti nutrauktas. Priešingu atveju, bylinėjimasis vyktų tik dėl bylinėjimosi, nes (kaip minėta) ieškiniu siektas rezultatas (Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimas) buvo pasiektas dar pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, t.y. iki teismo sprendimo priėmimo.

32.       Tuo pačiu pažymi, kad atsakovei de facto pripažinus 2018 m. birželio  15 d. ieškinį, jokios apeliacinio skundo 5 psl. 13 p. keliamos abejonės (dėl administravimo mokesčių, lizinguoto turto grąžinimo, baudos) negalėjo materializuotis, nes nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo atnaujintas Lizingo sutarčių galiojimas.

33.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantės nuomone, jog bylos nutraukimas nelikus ginčo objektui yra laikytinas ydinga praktika. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutiko atnaujinti Lizingo sutarčių galiojimą (nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d.), todėl ieškiniu siekti materialiniai padariniai buvo pasiekti dar pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje (t.y. antrojoje civilinio proceso stadijoje). Kitokių reikalavimų (pagal 2018 m. birželio 15 d. ieškinį) pareikšta nebuvo, todėl ginčo objekto neliko. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

34.       Atsakovo įsitikinimu, apeliantės elgesys turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Pagrindinis apeliantės tikslas – kiek įmanoma ilgiau naudoti Atsakovui priklausančias transporto priemones, nemokant jokių įmokų (neatlygintinai). Šiuos teiginius patvirtina tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčijamose Lizingo sutartyse numatytų daiktų valdymo perėmimu iš apeliantės).

35.       Nors apeliantė 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymu prašė atnaujinti Lizingo sutarčių galiojimą, žadėjo mokėsianti lizingo įmokas ir pan., o atsakovas 2018 m rugpjūčio 16 d. raštu sutiko atnaujinti jų galiojimą, tačiau apeliantė ieškinio neatsisakė/neatsiėmė; nesumokėjo atsakovei periodinių lizingo mokėjimų nei už 2018 m. rugpjūčio mėn., nei už rugsėjo, nei už spalio mėn., nei už lapkričio mėn. (kaip ir nesumokėjo jokių įsiskolinimų susidariusių iki Lizingo sutarčių nutraukimo 2018 05 07), kol 2018  m. lapkričio 15 d. atsakovas buvo priverstas antrą kartą nutraukti Lizingo sutartis, t.y. naudojosi ir šiuo metu naudojasi atsakovės turtu (6 – is transporto priemonėmis) nemokėdamas nė cento. Todėl mano, kad apeliantė nesąžiningai naudojasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybe bei nemokėdama atsakovei nė cento, tačiau eksploatuodamas (kas sąlygoja jo dėvėjimąsi bei nuvertėjimą) atsakovei priklausantį minėtą turtą nesąžiningai kredituojasi atsakovės sąskaita.

36.       Pažymi, kad pats 2018 m. birželio 15 d. ieškinys yra ankstesnio (2017 m. birželio 16 d.) apeliantės ieškinio kitam atsakovui – UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kopija, tik pakeitus lizingo gavėją į atsakovą bei įrašius Lizingo sutarčių duomenis. Visos tos pačios faktinės aplinkybės buvo nurodomos kitoje civilinėje byloje (žr. 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-30704-871/2017). Žinodama šias aplinkybes, atsakovas labiau tikėtina nebūtų sutikęs su Lizingo sutarčių galiojimo atnaujinimu, būtų prašęs sujungti bylas į vieną, reiškęs priešieškinį dėl turto išreikalavimo, nebūtų vilkinamas atsakovei priklausančio turto atsiėmimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

37.       Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

39.       Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas nustatęs, kad pareikštas ieškinio reikalavimas ne tik kad pripažintas, bet ir įvykdytas, nutraukė bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reiškė  ieškinio reikalavimą pripažinti Lizingo sutarčių Nr. 201403389, Nr. 201500698, Nr. 201501498, Nr. 201501497, Nr. 201501496, Nr. 201501495 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovė iš esmės patenkino ieškovės reikalavimą ir atnaujino šių sutarčių galiojimą nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d., todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nebeliko byloje nagrinėjamo ginčo, bylą nutraukė. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, pažeidė procesines ir materialines teisės normas, nes pagal ją nėra galimas nutrauktos sutarties atnaujinimas, be to, nėra tokios procesinės normos, leidžiančios nutraukti bylą, nelikus ginčo objekto.

41.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė, po ieškinio pateikimo, atnaujino sutarčių galiojimą, t.y. iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus, sprendė, kad neliko ginčo objekto ir civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio straipsnio 9 punktu.   Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakovui savanoriškai patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę atsisakyti visų ieškinyje pareikštų reikalavimų. Teismo  taip pat išaiškinta, kad proceso įstatymo normos neįpareigoja ieškovą, atsakovui patenkinus ieškinį ar dalį pareikštų ieškinio reikalavimų, atsisakyti ieškinio ar jo dalies. Ieškovui neatsisakius ieškinio ar jo dalies, teismas, įvykdęs išaiškinimo pareigą, turi bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį ar jo dalį atmesti, nors ir nustatoma, kad atsakovas visiškai ar iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008). Taigi, teismui nustačius, kad po ieškinio pateikimo atsakovė faktiškai patenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei neatsisakius ieškinio, teismas turėjo bylą išnagrinėti ir ieškinį atmesti, o ne ją nutraukti.

42.        Jokių kitokių reikalavimų (pvz., modifikuoti Lizingo sutarčių sąlygas ir kt.) 2018 m. birželio 15 d. ieškiniu pareikšta nebuvo. Bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės. Atsakovė, atnaujindama sutartį, pripažino, kad ji galėjo būti nutraukta be pakankamo pagrindo. Po atnaujinimo ieškovė sutarties toliau nevykdė, jos nutraukimui atsirado naujos aplinkybės, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

43.       Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad civilinės bylos nutraukimas jam gali sukelti materialinių teisinių padarinių, nes gali būti taikomos sutarties nutraukimo pasekmės, pagal pareikštą ieškinį nėra teisiškai reikšmingi. Kaip nustatyta byloje, atsakovė atnaujino ginčo sutarčių galiojimą, taigi nebesant sutarčiai nutrauktai, kai jokie kiti reikalavimai dėl sutarties nutraukimo ar atnaujinimo pasekmių taikymo nebuvo reiškiami, sutartis po atnaujinimo galiojo ta pačia apimtimi kaip iki jos nutraukimo. 

44.       CPK 294 straipsnyje numatyta, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 295 straipsnis). Nors teismas bylą nutraukė teismo sprendimu, tačiau tai nedaro jo negaliojančiu. Apeliantė turėjo daugiau laiko pasinaudoti jai suteikta apeliacijos teise, taigi nebuvo pažeistos ar apribotos jos procesinės teisės. To pasekmės iš esmės identiškos.

45.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nors pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, ne visai tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais.

46.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

47.       Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, atsakovė turėjo 968 Eur advokato pagalbos išlaidos, kurios priteisiamos iš ieškovės.

48.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a : 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Luminor lizingas“, įmonės kodas 111667277, ieškovės UAB „RS Logistics“, įmonės kodas 302800531, naudai 968,00 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                 Ramunė Čeknienė

                                        Laimantas Misiūnas

                                        Laimutė Sankauskaitė