Civ. b. Nr. e2S-233-232/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27890-2016-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) V. F. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 1 000 000 Eur žalos atlyginimo, kadangi Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra neatlieka tarnybinių pareigų.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovės ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų. Ieškovė ieškinyje nėra tinkamai ir aiškiai išdėsčiusi faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Tiek faktinės aplinkybės, tiek reikalavimai suformuluoti neaiškiai, yra nekonkretūs. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nenurodytos jokios aiškios aplinkybės apie pažeistas teises bei apie žalą. Nepaaiškinta kuo yra susiję prokurorų raštai ir patirta pareiškėjos nurodoma žala. Pareiškėja nenurodo konkrečių prokurorų veiksmų, kurie sukėlė žalą. Neaišku, ar prašoma priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, ar prašoma priteisti žala yra neturtinio pobūdžio. Pareiškėja nepateikia žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė įpareigota tikslinti ieškinio reikalavimus, aiškiai apibrėžiant pagrindinį reikalavimą bei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant ieškinio pagrindą bei pateikiant žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį arba pagrįsti teisę būti atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikiant šią aplinkybę patvirtinančius duomenis.
5. 2016 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai. Teismas nurodė, jog pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 str. ir 135 str. reikalavimų. Teismui pateikti įrodymai nesusiję su pateiktu ieškiniu. Pareiškėja nenurodo konkrečių prokurorų veiksmų, kurie sukėlė žalą. Iš pareiškėjos pateikto procesinio dokumento neaišku koks yra ryšys tarp prokurorų raštų ir turtinės žalos. Ieškovė nenurodė konkrečių CK 6.272 str. numatytų prokurorų veiksmų, žalos ir jos dydžio, koks yra ryšys tarp tų veiksmų ir žalos. Teismas konstatavo, kad nesuformuotas ieškinio dalykas, nesumokėtas žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė pateikė du atskiruosius skundus, kuriuose prašo ieškovės ieškinį nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad ieškinys atitinka bendruosius reikalavimus keliamus ieškiniui. Ieškovės teigimu ieškinio reikalavimas (dalykas) šioje byloje, kad valstybė kompensuotų už nusikalstamais veiksmais patirtą žalą, o prokuratūros neveikimas yra nusikalstamas veiksmas. Teismui yra pateikti įrodymai, kurie yra susiję su pateiktu ieškiniu. Ieškovė žyminio mokesčio neturi mokėti pagal CPK 83 straipsnio 4 dalį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.
10. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 str.). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.
11. Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 1–3 p.). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti.
12. Pažymėtina, kad įstatymas reikalavimus ieškinio formai ir turiniui nustato tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl ieškinyje turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas (ko prašoma) ir pagrindas (kodėl, kokiomis aplinkybėmis, faktais ir įvykiai remiantis prašoma). To nesant ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai, nesuprasdami reikalavimo esmės, negalės pateikti ir savo pozicijos (atsiliepimo).
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-19 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir pareikalavo ištaisyti šiuos ieškinio trūkumus: tikslintini ieškinio reikalavimus, aiškiai apibrėžiant pagrindinį reikalavimą bei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant ieškinio pagrindą bei pateikiant žalos dydį pagrindžiančius įrodymus; sumokėti žyminį mokestį. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2016-10-31 nutartyje konstatavo, jog nesuformuotas ieškinio dalykas, nesumokėtas žyminis mokestis. Nurodė, jog ieškovės pateikti įrodymai nesusiję su pateiktu ieškiniu, ieškovė nenurodė konkrečių prokurorų veiksmų, kurie sukėlė žalą, koks yra ryšys tarp tų veiksmų ir žalos, neaišku koks yra ryšys tarp prokurorų raštų ir žalos.
14. Ieškovė prašo priteisti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė žalą sieja su Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro T. K. bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Z. B. neveikimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesvarsto ieškinio pagrįstumo, nesprendžia pateiktų įrodymų pagrįstumo ar pakankamumo klausimų. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius procesinio dokumento reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados dėl patikslinto ieškinio atitikimo įstatymo reikalavimams iš esmės teisingos. Iš pateiktų argumentų nėra aišku, kokie būtent prokuratūros (prokurorų) konkretūs veiksmai (neveikimas) sukėlė ieškovei žalą, kokios aplinkybės pagrindžiančia žalos atsiradimą, t.y. kokius procesinius sprendimus ji skundžia, kokiose bylose, kaip apskaičiuojama žala. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškinio reikalavimas sudaro 1 000 000 Eur, atskirajame skunde, ieškovė nurodo, jog ieškinio suma sudaro 500 000 Eur.
15. Pažymėtina, jog tinkamo kreipimosi į teismą viena iš sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 straipsniai). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Byloje nepateikti įrodymai, jog apeliantei nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Apeliantės subjektyvi nuomonė ar įsitikinimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žala apeliantei padaryta nusikalstama veika.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau patikslintame ieškinyje neištaisė visų apylinkės teismo 2016-10-19 nutartimi nustatytų trūkumų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-10-31 nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kadangi ieškinys neatitinka CPK 111 str. ir 135 str. reikalavimų, nesuformuotas ieškinio dalykas, nesumokėtas žyminis mokestis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas ankstesne 2016-10-19 nutartimi buvo nustatęs ieškinio trūkumus, kurie konstatuoti ir 2016-10-31 nutartyje, ir šių visų trūkumų ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį nepašalino, todėl minėtų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas, turėjo vadovaujantis CPK 115 str. 3 d. ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovei, o ne atsisakyti priimti ieškinį, todėl nutartis keistina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 4 p., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį pakeisti - ieškovės V. F. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei.
Teisėja Liuda Uckienė