Civilinė byla Nr. e2A-497-1059/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05740-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1.; 2.6.16.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.19.3.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos Righetto studio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos Righetto studio ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekofrisa“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) Righetto studio (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) pateikė teismui ieškinį, vėliau patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekofrisa“ (toliau – ir atsakovė) 6 595,57 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2023 m. spalio 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2023 10 30 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo laikinai už nuomos mokestį išnuomoti atsakovei užsakyme Nr. 2023 10 30 (toliau – ir Sutarties priedas) nurodytas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kartu su lauko automobilių stovėjimo aikštele ir vidiniu kiemu. Sutarties priede nurodyta, kad nuomos terminas – 2023 m. gruodžio 14 d. 9 val. – 2023 m. gruodžio 15 d. 2 val. Atsakovė patalpas grąžino 2023 m. gruodžio 15 d. 14 val., t. y. praleisdama Sutarties priede numatytą terminą. Teigė, kad atsakovė patalpas paliko netvarkingas, todėl ieškovė, įvertindama tai, kad patalpas reikėjo paruošti kitam renginiui, turėjo skubiai pasamdyti valymo įmones ir dėl to ieškovė patyrė papildomas išlaidas. Be to, atsakovė, naudodamasi patalpomis, atlikdama iš anksto su ieškove nesuderintą elektros instaliacijos intervenciją patalpų įvadiniame skydelyje, dėl netvarkingai ir nekompetentingai atliktų darbų, kurių neturėjo teisės atlikti, smarkiai apgadino patalpų elektros instaliaciją, įrenginius bei patį elektros skydelį. Ieškovė nurodė teikusi atsakovei pretenzijas, tačiau atsakovė nesutiko su visais ieškovės reikalavimais.

3.       Ieškovė aiškino, kad atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad patalpos nebuvo grąžintos Sutartyje nustatytu laiku, turi mokėti už kiekvieną papildomą valandą valandinį nuomos mokestį. Atsakovė negavo iš ieškovės leidimo atlikti darbus patalpų įvadiniame elektros skydelyje, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo savo ruožtu reguliuoti ar bet kaip kitaip keisti elektros skydelio parametrus. Ieškovės teigimu, patalpų elektros instaliacijos gedimai kilo, nes atsakovė, atlikdama vaizdo įraše užfiksuotus veiksmus, atlaisvino nulinį laidą ir dėl to elektros maitinimo grandinėje atsirado padidinta įtampa.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad žodiniu susitarimu tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarta, jog atsakovei suteikiama teisė neatlygintinai šventės pasiruošimo darbus (elektros įrangos prijungimas, dekoracijos ir kt.) ir susitvarkymo po šventės darbus (t. y. likusių daiktų išsivežimo iš patalpų) atlikti atitinkamai ne Sutarties laikotarpiu. Jai ar tretiesiems asmenims buvo suteikta teisė atvykti anksčiau nei 2023 m. gruodžio 14 d. pasiruošti šventei, taip pat buvo suteikta teisė daiktus po renginio iš patalpų išsivežti ne 2023 m. gruodžio 15 d. nakties metu, o dienos metu, nurodant, kad ieškovė už tai papildomo nuomos mokesčio neskaičiuos. Nurodė, kad garso inžinierius prieš atsakovės renginį kreipėsi į ieškovę dėl elektros klausimų išsprendimo, ieškovės atstovas, aprodydamas patalpas ir paklaustas garso inžinieriaus, kur būtų galimybė prisijungti elektros techniką, aprodė rozetes, esančias žemai patalpose ant sienų, atvedė garso inžinierių iki atskiros patalpos, kurioje yra pagrindinis elektros skydas, kuriame kabėjo trifazio dvi rozetės skirtingų nominalų – 32A trifazio rozetė su kabeliu bei 16A trifazio rozetė su kabeliu, kuris garso inžinieriui aiškiai ir iš anksto patvirtino, kad bus galima prijungti visą reikalingą elektros įrangą. Atsakovės renginio organizatoriai į patalpas atvyko 2023 m. gruodžio 13 d. 17 val. ir pradėjo pasiruošimo renginiui darbus, garso inžinierius, renginio dieną vadovaudamasis ieškovės atstovo nurodymais, atliko elektros sistemos prijungimo darbus pagal su ieškove suderintą tvarką. Renginio metu patalpose buvo pastebėti elektros svyravimai, tačiau iki pat renginio pabaigos visi elektros įrenginiai, šviesa, elektros sistema veikė ir nebuvo išsijungę, o pasibaigus renginiui visi elektros įrenginiai taip pat veikė.

5.       Atsakovė vertino, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė paliko neįprastai netvarkingas patalpas, kurių valymui buvo reikalingas profesionalus valymas, o dėl grindų nešvaros atsakinga tik ieškovė, ieškovė turėjo patiesti kilimą prie įėjimo atvykusių asmenų avalynei nusausinti, tačiau ieškovė nesiėmė jokių apsaugos priemonių, prevenciškai užtikrinančių patalpų grindų švaros, taip prisidedant prie patalpose esančių grindų nešvarumų. Be to, nėra aišku, kokias konkrečiai patalpų valymo paslaugas atliko MB „Monilina“ ir/ar jos neapima L. Š. suteiktų grindų valymo paslaugų. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad patalpose buvo likę keli atsakovei priklausantys daiktai, nesudaro pagrindo teigti, jog patalpos nebuvo grąžintos iki 2023 m. gruodžio 15 d. 14 val., kadangi kelių daiktų palikimas neužkerta kelio ieškovei toliau naudotis patalpomis. Be to, šalys nepasirašė patalpų perdavimo–priėmimo akto, o Sutartyje nėra nurodyta, kaip turi vykti patalpų perdavimas po Sutarties galiojimo pabaigos. Sutartyje nėra detalizuota, kokios konkrečiai būklės patalpos yra perduodamos atsakovei, nei Sutartyje, nei prie jos nėra pridėta jokių patalpų vidaus, elektros skydelio, išorės nuotraukų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrą patalpų ir/ar atskirų patalpų elementų būklę. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei MB Righetto studio iš atsakovės UAB „Ekofrisa“ 962 Eur už patalpų valymą ir nuomos mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Ekofrisa“ iš ieškovės MB Righetto studio 5 499,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.499 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Sutarties 4.4 punktą atsakovė įsipareigojo, pasibaigus nuomojamų patalpų nuomos terminui, savo sąskaita ir rizika neatlygintinai grąžinti tvarkingas nuomojamas patalpas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad atsakovė nesilaikė įstatyme ir Sutartyje jai, kaip nuomininkei, nustatytos pareigos grąžinti nuomojamas patalpas tvarkingas, todėl turi atlyginti ieškovei dėl patalpų sutvarkymo turėtas išlaidas.

8.       Be to, nustatė, kad patalpų grindys buvo nešvarios ne tik dėl iš lauko prinešto purvo (ištirpusio sniego), bet ir dėl ant grindų primėtyto konfeti (kuris atsirado būtent dėl atsakovės vykusio renginio), o atsakovė byloje neįrodinėjo, kad patalpų grindys buvo paliktos tvarkingos (be šiukšlių). Nurodė, kad ieškovė pagrįstai teigė, jog Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, jog klientas pagal užsakyme nustatytą terminą įsipareigoja raštu informuoti bendrovę apie pageidaujamus pakeitimus ir/ar kitus reikalavimus nuomojamų patalpų paruošimui. Jei bendrovė negauna raštiško kliento pranešimo apie reikalavimus nuomojamų patalpų paruošimui, laikoma, kad klientas su visomis užsakyme nurodytų patalpų sąlygomis sutinka ir papildomų pakeitimų ir/ar pageidavimų neturi. Taigi sprendė, kad atsakovė, pastebėjusi, jog patalpose nėra kilimų (manydama, kad jie yra reikalingi), galėjo raštu informuoti ieškovę bei pareikalauti, jog kilimai prie įėjimo būtų patiesti. Kadangi atsakovė nereikalavo jokių papildomų pakeitimų, tokiu būdu, teismo vertinimu, patvirtino, jog buvusios sąlygos pilnai ją tenkino ir kilimai patalpose nebuvo reikalingi.

9.       Pasisakydamas dėl priteistinų nuostolių už patalpų valymą dydžio, teismas nurodė, kad nei iš kartu su ieškiniu pateikto vaizdo įrašo (priedas Nr. 7), nei iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos fotonuotraukos nematyti, kad ant patalpų grindų būtų tam tikrų itin ryškių (žymių) purvo dėmių, kurioms išvalyti būtų reikalingas specialus cheminis valymas. Teismo vertinimu, buvusiems nešvarumams pašalinti nebuvo reikalingas profesionalus grindų cheminis valymas ir nors buvo pateikta L. Š. sąskaita faktūra, serija LUK Nr. 224, išrašyta 2023 m. gruodžio 15 d., joje nėra nurodyta, už kokiu konkrečiu laikotarpiu (data) ir kokiose konkrečiose patalpose (kokioje vietoje) suteiktas paslaugas ši sąskaita buvo išrašyta. Dėl to, teismas pagrįstomis ieškovės išlaidomis, patirtomis dėl patalpų (grindų) valymo, laikė 242 Eur sumą, kurią priteisė ieškovei iš atsakovės.

10.       Dėl sutarties pažeidimo patalpas grąžinant praleidus Sutarties priede nurodytą terminą, teismas nurodė, kad nors byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių buvus šalių žodinį susitarimą dėl vėlesnio daiktų išsivežimo, nebuvo pateikta, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, kad ieškovė pasibaigus nuomos sutarties terminui būtų reiškusi pretenzijas atsakovei dėl patalpų neatlaisvinimo (daiktų išsivežimo), pavyzdžiui skambinusi, rašiusi žinutes atsakovei ir pan. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovė dėl atsakovės paliktų daiktų negalėjo naudotis patalpomis bei jų ruošti artėjančiam kitam renginiui – ieškovė, pasibaigus renginiui, patalpų neatvyko perimti iš atsakovės, patalpų priėmimo–perdavimo aktas tarp šalių nebuvo pasirašytas, o ieškovės atstovai kitą rytą po renginio atvyko į patalpas ir jomis naudojosi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad patalpos nebuvo perduotos ieškovei.

11.       Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog ieškovės patalpose po renginio buvo palikti tam tikri atsakovei priklausantys daiktai, nesant duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas dėl paliktų daiktų ir nesant jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų (įrodymų), kada faktiškai šie daiktai buvo pasiimti (patalpos visiškai atlaisvintos), nesudaro pagrindė ieškovei reikalauti nuomos užmokesčio už visą laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 15 d. 14 val. pagal Sutarties 4.5 punktą. Teismo vertinimu, būtų neprotinga ir neproporcinga skaičiuoti atsakovei tokio dydžio nuomos užmokestį (po 240 Eur už val.) pagal Sutarties 4.5 punktą už laikotarpį, kai atsakovė patalpomis faktiškai nesinaudojo, o patalpose buvo likę tik kai kurie atsakovės daiktai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašoma priteisti nuomos mokesčio suma (2 880 Eur) už laikotarpį, kai renginys nebevyko, savo dydžiu yra labai artima nuomos mokesčiui, nurodytam Sutartyje (3 025 Eur su PVM), dėl kurio šalys buvo susitarusios už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 14 d. 9 val. iki 2023 m. gruodžio 15 d. 2 val.

12.       Kadangi atsakovė išsinuomotas patalpas faktiškai perdavė (grąžino) ieškovei tik 2023 m. gruodžio 15 d. 04.20 val., nesant byloje jokių objektyvių įrodymų tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl papildomo laiko susitvarkymui, daiktų išsivežimui, teismas darė išvadą, kad ieškovė turi pagrindą reikalauti iš atsakovės papildomo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 15 d. 2 val. iki 2023 m. gruodžio 15 d. 04.20 val. pagal Sutarties 4.5 punktą, todėl nusprendė ieškovei iš atsakovės priteisti nuomos užmokestį už papildomas 3 val. – 720 Eur.

13.       Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 5.4 punktą, atsakovė visiškai materialiai atsako už bet kokią dėl jos kaltės nuomojamoms patalpoms ir jos teritorijai ar jų įrangai padarytą žalą bei įsipareigoja per 7 (septynias) kalendorines dienas atlyginti dėl jos ar kitų asmenų, už kuriuos atsakovė atsako, kaltės ar neatsargumo ieškovės patirtus nuostolius. Nustatė, kad pati ieškovė (jos atstovas) nurodė atsakovei (jos atstovui) elektros įrenginių prisijungimo vietą ir davė leidimą prisijungti savo įrenginius.

14.       Taip pat nustatė, kad iš ieškovės į bylą pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečius veiksmus vaizdo įraše matomas asmuo atlieka, kad šis vaizdo įrašas nepagrindžia, jog būtent trečiojo asmens L. S. atlikti veiksmai (savo prietaisų prisijungimas) sukėlė ieškinyje nurodomą žalą (nuostolius). Konstatavo, kad trečiasis asmuo prisijungė savo įrenginius prie ieškovės rozetės, kurią buvo nurodęs ieškovės darbuotojas (su ieškovės sutikimu), juo labiau kad trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad turi garso ir vaizdo technikos specialybę, elektrotechnikos pagrindus, yra suorganizavęs ne vieną tokį renginį, jokių problemų nėra kilę.

15.       Teismas pažymėjo, kad priede prie Sutarties, t. y. užsakyme Nr. 2023 10 30, nėra detalizuota (detaliai apibūdinta), kokią konkrečią įrangą (koks jos stovis, būklė) ieškovė išnuomoja Sutartimi, o atsakovė išsinuomoja kartu su patalpomis. Nors šalys, remiantis Sutarties 4.2 punktu, susitarė, kad atskiras patalpų priėmimo–perdavimo aktas nebus pasirašomas, tačiau Sutarties 2.3 punkte aiškiai nurodyta, kad ieškovė šia Sutartimi išnuomoja, o atsakovė išsinuomoja Sutartyje charakterizuotas nuomojamas patalpas su užsakyme nurodyta įranga. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d. UAB „Oringas“ defektinis aktas sudarytas jau po Sutarties galiojimo pabaigos (atsakovei atlaisvinus nuomojamas patalpas), tačiau jo nėra galimybės palyginti su atitinkamu dokumentu, fiksuojančiu įrangos būklę Sutarties sudarymo metu (pvz., Sutartimi, užsakymu, priėmimo–perdavimo aktu ar kt.), todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovei perduota įranga buvo geros būklės (veikianti), o ieškovės ieškinyje nurodyti įrangos sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu.

16.       Nors 2023 m. gruodžio 16 d. UAB „Oringas“ defektiniame akte nurodyta, kad, apžiūrėjus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), elektros instaliaciją, paskirstymo skyde buvo rastas atlaisvintas nulinis laidas ir sudegusi paskirstymo šyna, nesant geram nulinio laido kontaktui, elektros maitinimo grandinėje atsirado padidinta įtampa, ko pasėkoje buvo sugadinti akte nurodyti prietaisai, sistemos, tačiau, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad defektiniame akte nurodyti prietaisai (indaplovė, kavos aparatas, spausdintuvas, konkretūs šviestuvai ir pan.) tinkamai veikė dar iki šios apžiūros atlikimo (2023 m. gruodžio 16 d.). Be to, nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas UAB „Oringas“ direktorius R. V. būtų atlikęs kiekvieno prietaiso (įrangos) apžiūrą ir nustatinėjęs, jog visi defektiniame akte nurodyti prietaisai buvo sugadinti būtent dėl padidintos įtampos, o ne dėl kitų priežasčių. Sprendė, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad prietaisai sugedo būtent dėl padidintos įtampos (pvz., pažymų iš gamintojų ar autorizuotų atstovų, turinčių teisę (ir galimybę) nustatyti konkrečią prietaisų gedimo priežastį).

17.       Be to, nustatė, kad ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų (pvz., vaizdo įrašų, fotonuotraukų) apie sugadintą įrangą (pvz., sugedusius šviestuvus, sudegusią šyną, neveikiančias kameras ir pan.), fiksuotų iškart po atsakovės vykusio renginio, nors ieškovės atstovai turėjo visas galimybes savalaikiai užfiksuoti ieškinyje nurodomus gedimus (apgadinimus), kadangi patalpos jau sekančią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 16 d., buvo išnuomotos kitam renginiui, jomis (tame tarpe ir jose esančia įranga) naudojosi kiti asmenys.

18.       Teismas taip pat nurodė, kad nenustatyta, jog ieškovė (jos atstovai), atvykusi į patalpas 2023 m. gruodžio 15 d. ryte ir pamačiusi gedimus (apgadinimus), būtų skambinusi, rašiusi žinutes atsakovės atstovams dėl padarytų sugadinimų, kad pastarieji atvyktų ir turėtų galimybę apžiūrėti bei užfiksuoti padarytus sugadinimus. Nustatė, kad ieškovės nurodomi gedimai nebuvo kliūtis 2023 m. gruodžio 16 d. vykusiam renginiui (renginys įvyko) ir nebuvo poreikio skubiam tokių gedimų pašalinimui. Todėl, teismo vertinimu, nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovė, atsakovei 2023 m. gruodžio 22 d. atsakymu į pretenziją paprašius suteikti galimybę atvykti į patalpas kartu su kvalifikuotais specialistais (pavyzdžiui, elektros ekspertais), siekiant kvalifikuotai įvertinti ir nustatyti aplinkybes, nurodytas pretenzijoje, tokios galimybės atsakovei (jos atstovams) nesudarė.

19.       Pastebėjo ir tai, kad ieškovė, gavusi atsakovės 2023 m. gruodžio 22 d. atsakymą į pretenziją, į jį niekaip nereagavo, jokio atsakymo nepateikė (tokių duomenų byloje nėra pateikta). Teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai (nebendradarbiavimas, atsakymo į atsakovės 2023 m. gruodžio 22 d. atsakymą į pretenziją nepateikimas, nesudarymas atsakovei galimybių apžiūrėti patalpas su specialistais ir įvertinti sugadinimus) užkirto kelią objektyvių ir patikimų įrodymų surinkimui ir pateikimui į bylą, apsunkino galimybes šalims įrodinėti ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl, daroma išvada, kad ieškovė, kuriai tenka įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose, veikė savo rizika ir turi prisiimti su tuo susijusias ekonomines ir teisines pasekmes.

20.       Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, priėjo  išvados, kad ieškovė objektyviais, patikimais ir pakankamais duomenimis neįrodė, kad trečiojo asmens L. S. veiksmai, pasijungiant savo įrangą (už kuriuos atsako atsakovė), turėjo įtakos ieškovės patirtos žalos (nuostolių) atsiradimui ir yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala (nuostoliais).

21.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė neteikė į bylą įrodymų (pažymų) iš gamintojų ar autorizuotų atstovų, turinčių teisę (ir galimybę) nustatyti konkrečią prietaisų (pvz., indaplovės, spausdintuvo, kavos aparato) gedimo priežastį. Be to, ieškovė, įrodinėdama, kad buvo patirti nuostoliai įsigyjant naują indaplovę, nepateikė jokių įrodymų, kad sena indaplovė buvo sugadinta nepataisomai ir utilizuota. Nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama, jog prietaisai dėl atsakovės veiksmų sudegė, teikė į bylą įrodymus apie sugadinto spausdintuvo remontą, tačiau dėl indaplovės ieškovė pateikė įrodymus apie visiškai naujos indaplovės įsigijimą (nebuvo atlikta jos patikra, ar galimas remontas), nors tokiu atveju turėjo būti įvertintas nusidėvėjimas, galimai nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę.

22.       Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, privalėjo įrodyti Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir Sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas sprendė, kad įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad nepriteisti likusiai sumai nuostoliai, skirtini remonto (gedimų šalinimo) darbams, yra atsakovės patalpų pabloginimo rezultatas, reiškiantis daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Konstatavo, kad ieškovė teisės į visų nuostolių atlyginimą neįrodė.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti/pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės MB Righetto studio reikalavimas dėl 5 633,57 Eur sumos priteisimo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės MB Righetto studio ieškinį šioje dalyje tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Ekofrisa“ 5 633,57 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23.1.                      Apeliantė teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad patalpos iš tiesų buvo netvarkingos, teismas tik sumažino dėl tokios netvarkos ieškovei kilusių nuostolių atlyginimą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas paneigė Sutarties šalių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančias sutartines nuostatas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patalpos buvo netvarkingos, o tokios netvarkos mastas negali būti laikomas nežymia netvarka. Liudytojo K. K. parodymai ir ta aplinkybė, kad patalpose vyko atsakovės darbuotojų kolektyvo kalėdinis vakarėlis, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog patalpos iš tiesų buvo netvarkingos – lipnios, su nuo alkoholio ir avalynės atsiradusiomis dėmėmis. Patalpų grindys buvo taip užterštos, jog įprastinio valymo (ką ir pabandė padaryti ieškovės valytojos) nepakako.

23.2.                      Teigia, kad atsakovė prisiėmė pareigą savo sąskaita užtikrinti, kad grąžinamos patalpos bus tvarkingos, tačiau  pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, kuri įrodymus ir pateikė, ir nors atsakovė jokių įrodymų apie patalpų tvarkingumą neteikė, ieškovės pateiktais įrodymais teismas nesivadovavo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotas įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo taisykles.

23.3.                      Dėl papildomo nuomos mokesčio apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Sutarties šalių susitarimą, kadangi nepagrįstai atsisakė taikyti Sutartyje nustatytas nuostatas dėl papildomo nuomos mokesčio pradelsus Sutartyje nustatytą terminą. Sutarties nuostatos nesieja ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės papildomo nuomos mokesčio su tuo, ar dėl tokio nuomos mokesčio buvo pareikštos išankstinės pretenzijos. Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimus pareiškė Sutarties 9.4 p. nustatyta tvarka, o atsakovei pateiktoje pretenzijoje aiškiai įvardijo reikalavimą dėl papildomo nuomos mokesčio, juo labiau kad ieškovė nedelsdama (dar tą pačią dieną, kai baigėsi renginys) kreipėsi į atsakovę dėl susidariusios situacijos, o atsakovė į šią informaciją reagavo tik po savaitės, pateikdama pageidavimą dėl patalpų apžiūros, kurios faktas niekaip nebūtų padaręs įtakos ginčo situacijos sprendimui. Apeliantės vertinimu, tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė neteikė pretenzijų atsakovei.

23.4.                      Mano, kad teismas, nurodęs, jog ieškovės prašoma priteisti nuomos mokesčio suma (2 880 Eur) už laikotarpį, kai renginys nebevyko, savo dydžiu yra labai artima nuomos mokesčiui, nurodytam Sutartyje (3 025 Eur su PVM), sudarė prielaidas piktnaudžiauti nuomos teise ir paneigia Sutarties šalių laisva valia nustatytas nuostatas dėl papildomo nuomos mokesčio. Pasak apeliantės, iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovei nuomos mokesčio už visą laikotarpį, kai atsakovė buvo užėmusi patalpas (t. y. už laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 15 d. 14 val.).

23.5.                      Dėl ieškovės turtui padarytos žalos, kuri buvo sukelta dėl intervencijos į patalpų elektros skydelį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta, kadangi atsakovės renginio organizatorė dar renginio metu (22:20) programėlėje „Whatsapp“ informavo ieškovę, kad „Pradėjo mirksėti antram aukšte lempos. Ir skydelyje kažkas spragsi. Kaip trumpintų“ – tokiu būdu patvirtino, kad dar renginio metu atsirado gedimai. Mano, kad ta aplinkybė, jog nebuvo nustatyti konkretūs trečiojo asmens veiksmai, niekaip nepakeičia sugadinimo ir dėl to atsiradusios žalos fakto, nes nuo pat ryto (kai atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu atvyko į patalpas ruoštis renginiui) jokie elektros skydelio gedimai, defektai nebuvo fiksuoti. Visą dieną elektros instaliacija veikė tinkamai, atsakovė apie kokius nors sutrikimus ieškovės neinformavo, tokių įrodymų byloje nėra. Mano, kad vienintelė racionali priežastis, kodėl ieškovei priklausančiose patalpose atsakovės renginio metu atsirado elektros instaliacijos gedimas, yra ta, jog būtent trečiasis asmuo atliko intervenciją elektros skydelyje, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija atsisakyti priteisti nuostolių atlyginimą vien dėl to, kad ieškovė negalėjo nurodyti konkrečių trečiojo asmens atliktų veiksmų, laikytina nepagrįsta.

23.6.                      Apeliantė pažymi, kad 2024 m. spalio 16 d. vykusio posėdžio metu liudytojas (garso inžinierius) L. S., duodamas parodymus, nurodė, kad naudojo specialų dinamometrinį raktą, tačiau tokie liudytojo teiginiai – melagingi, kadangi dinamometrinis atsuktuvas darbams, atliekamiems elektros srityje, apskritai negali būti naudojamas. Todėl minėto liudytojo teiginiai apskritai vertintini itin kritiškai, o ieškovė tinkamai pagrindė, kad patalpų elektros instaliacija buvo sugadinta būtent dėl atsakovės veiksmų.

23.7.                      Pasak apeliantės, visą dieną nuo pat ryto atsakovė dėl elektros instaliacijos gedimų, sutrikimų ieškovei nepateikė jokių pretenzijų – tai reiškia, kad sistema funkcionavo tinkamai. Vadinasi, ieškovė neturi pareigos kokiu nors dokumentu nurodyti / įrodyti pradinę įrangos būklę, kadangi tai pagrindžia faktinės bylos aplinkybės, t. y. tas faktas, jog atsakovė ieškovei nepateikė jokių pretenzijų dėl to, kad įranga nefunkcionuoja arba funkcionuoja netinkamai. Patalpose atsakovė vykdė kalėdinį vakarėlį, kuriam reikalinga elektra, todėl jeigu būtų egzistavę bent kokie nors sutrikimai, tai būtų sutrikdę atsakovės organizuotą renginį. Tačiau sutrikimai atsirado tik po to, kai intervenciją elektros skydelyje atliko trečiasis asmuo, o tai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada – nepagrįsta.

23.8.                      Nurodo, kad patalpose buvusios vaizdo įrašymo kameros, kurios buvo prijungtos per „atšakotuvą“, nustojo veikti iš karto, o kitos vaizdo įrašymo kameros kurį laiką dar veikė ir tik vėliau sugedo. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, neįvertino šios aplinkybės dėl vaizdo įrašymo įrenginių gedimo eigos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės pateikti paaiškinimai yra prieštaringi.

23.9.                      Mano, kad pirmosios instancijos teismas vieną ir tą patį įrodymą vertino kardinaliai skirtingai – vienu atveju vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos aplinkybės patalpose po renginio, net nelaikė įrodymu, o kitu atveju – būtent šiuo įrodymu siekė paneigti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes. Toks pirmosios instancijos teismo nenuoseklumas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas nėra objektyvus, yra prieštaringas ir neatitinka ginčo faktinių aplinkybių.

23.10.                      Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei pernelyg didelę įrodinėjimo naštą, reikalaudamas įrangos gamintojų / autorizuotų atstovų išduotų pažymų. Į bylą pateikti konkretūs ūkinių operacijų dokumentai (sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai) yra tinkami ieškovės patirtų nuostolių dydžiui įrodyti. Apeliantė akcentuoja, kad jeigu atsakovė nebūtų sukėlusi ieškovei žalos (įskaitant ir įrenginių sugadinimą), nebūtų racionalu ieškovei įsigyti įrenginius ar remontuoti esamus įrenginius ir tokiu būdu patirti išlaidas, dėl kurių atlyginimo ieškovė neturi jokių garantijų. Vien tai, kad ieškovė nepateikė minėtų pažymų (nors reikalavimas tokias pažymas pateikti sukuria neproporcingą įrodinėjimo naštą), nepaneigia ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą. Be to, nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad ieškovė neįrodė tikslaus atskirų įrenginių atžvilgiu kilusios žalos dydžio (nors šiuo atveju konkretūs tokį dydį patvirtinantys dokumentai į bylą buvo pateikti), pirmosios instancijos teismas turėjo teisę tai padaryti pats ir priteisti ieškovei tokią sumą, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikytina pagrįsta. Tačiau vietoje to, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė, skundžiamu sprendimu sukurdamas ieškovei neproporcingą įrodinėjimo pareigą minėtomis pažymomis įrodyti žalos faktą.

24.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

24.1.                      Atsakovė teigia, kad vienos valymo įmonės pakako patalpų sutvarkymui, o samdyti du atskirus valymo paslaugas teikiančius subjektus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo objektyviai būtina. Mano, kad apeliantė neįrodė, jog patalpų grindys buvo neįprastai purvinos ir pažeistos, jog būtų reikalingas specialus profesionalus valymas, vaizdo įraše, esančiame byloje, nuotraukose yra užfiksuota bendra Patalpų netvarka (batų nuo sniego žymės, konfeti, pavienės šiukšlės ir pan.). Nors apeliantė pateikė L. Š. sąskaitą už grindų valymą, tačiau iš jos nėra aišku, ar paslaugos buvo atliktos būtent patalpose, t. y. nenurodytas konkretus valymo plotas, patalpų, kuriose suteiktos paslaugos, adresas, laikotarpis, kada paslaugos buvo suteiktos. Atsakovė nurodo, jog už patalpų nuomą ieškovei sumokėjo 3 025 Eur įskaitant PVM dydžio kainą, į kurią įtraukti visi su Nuomojamų patalpų naudojimu susiję mokesčiai, o Sutarties 4.4 punkte nėra nurodyta, kad grąžinamos patalpos privalėtų būti profesionaliai išvalytos.

24.2.                      Atsakovė pažymi, jog vien aplinkybė, kad atsakovė patalpose paliko kelis daiktus, kurių apeliantė neįvardina, nereiškia, jog apeliantė, neva, negalėjo naudotis patalpomis pagal paskirtį, ruoštis kitiems renginiams ir juolab reikalauti užmokesčio pagal Sutarties 4.5 punktą.

24.3.                      Be to, nurodo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog atsakovės atstovas elektros skydelyje atliko veiksmus, kurie lėmė elektros instaliacijos ir kitų įrenginių gedimą. Atsakovės teigimu, ypatingai svarbi aplinkybė yra tai, jog pati apeliantė nurodė atsakovės atstovui, kur galima prijungti elektros įrenginius, todėl pati apeliantė prisiėmė visą su tuo kylančią riziką. Atsakovė ir / ar tretieji asmenys, organizuojantys renginį, veikė išimtinai apeliantės nurodymų pagrindu, būtent apeliantė atvedė atsakovės atstovą į patalpą, kurioje yra elektros skydinė ir suteikė leidimą tiesiogiai prie trifazio rozetės su kabeliu prisijungti elektros įrangą. Tuo atveju, jeigu apeliantė nebūtų davusi leidimo atlikti tokius veiksmus, elektros įranga ten nebūtų buvusi prijungta ir būtų sprendžiamas klausimas kaip prijungti elektros įrangą. Be to, byloje nėra įrodymų, kaip atrodė apeliantės elektros skydelis ir / ar visa įranga veikė iki patalpų perdavimo atsakovei. Taip pat nurodo, kad visi apeliantės pateikti įrodymai, kuriais siekiama prisiteisti iš atsakovės nuostolius dėl elektros instaliacijos gedimo yra surinkti po patalpų grąžinimo apeliantei, o iš apeliantės pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog pasibaigus atsakovės renginiui tiek vaizdo kameros, tiek elektros tiekimas patalpose veikė.

24.4.                      Mano, kad apeliantės pateiktas UAB „Oringas“ defektinis aktas nepatvirtina, jog elektros instaliacijos gedimus, nurodytus defektiniame akte, sukėlė atsakovės veiksmai. Byloje nėra įrodymų, galinčių pagrįsti, jog už įrenginių (indaplovės, spausdintuvo) gedimus yra atsakinga atsakovė. Nors apeliantė reikalauja iš atsakovės priteisti nuostolius už sugadintą įrangą, tačiau, atsakovės vertinimu, apeliantės nuostolius pagrindžiantys dokumentai kelia abejonių, pvz., sąskaita už indaplovę išrašyta 2024 m. vasario 15 d., kai nuomos sutartis galiojo iki 2023 m. gruodžio 15 d. Atsakovei nėra suprantama, kaip po nuomos sutarties pabaigos tariamai sugedusi indaplovė nauja buvo pakeista tik po 2 mėnesių ir / ar tikrai minėta indaplovė sugedo po nuomos sutarties pabaigos.

24.5.                      Teigia, kad tuo atveju, jeigu apeliantė būtų įrodžiusi, kad patalpose buvę įrengimai sugedo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliantė galėtų reikalauti iš atsakovės tik tokios įrenginių vertės, kuri buvo tuo metu, kai sugedo pastarieji įrenginiai. Kitaip tariant, apeliantė turėjo apskaičiuoti šio turto nusidėvėjimą, o ne reikalauti iš atsakovės naujų įrenginių vertės. Įvertinus tai ir aplinkybę, jog apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog indaplovė, spausdintuvas, vaizdo kameros sugedo dėl atsakovės veiksmų, darytina išvada, jog apeliantės reikalavimas dėl išlaidų už tariamą įrengimų sugadinimą atsakovės veiksmais yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

26.       Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl nuomos sutarties pažeidimo ir nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovės 6 595,57 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, ieškinį grįsdama šalių 2023 m. spalio 30 d. sudaryta patalpų nuomos sutartimi Nr. 2023 10 30, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei terminuotam laikui (vienam renginiui) patalpas, tačiau, kaip teigė ieškovė, atsakovė patalpas grąžino praleisdama Sutarties priede numatytą terminą, patalpas paliko netvarkingas, o atlikusi iš anksto su ieškove nesuderintą elektros instaliacijos intervenciją patalpų įvadiniame elektros skydelyje, dėl netvarkingai ir nekompetentingai atliktų darbų, kurių neturėjo teisės atlikti, smarkiai apgadino patalpų elektros instaliaciją, įrenginius bei patį elektros skydelį.

28.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, konstatavęs, kad ieškovė iš dalies įrodė buvusias būtinas išlaidas patalpų valymui, kad atsakovė privalo papildomai sumokėti nuomos mokesčio, tačiau atmetė ieškovės reikalavimus dėl žalos, susijusios netinkamu elektros instaliacijos naudojimu, atlyginimo, nusprendęs, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

29.       Ieškovė su priimtu teismo sprendimu dalyje dėl ieškinio atmetimo nesutinka teigdama, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, netinkami paskirstė įrodinėjimo pareigą, visą ją perkeldamas tik ieškovei, neteisingai taikė šalių Sutartyje numatytas nuostatas ir pan.

Dėl žalos, susijusios su patalpų valymu, atlyginimo

30.       Ieškinio reikalavimą dėl patalpų grindų valymo išlaidų priteisimo po patalpų grąžinimo ieškovė grindė į bylą pateiktomis MB „Monilina“ 2023 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, serija SF Nr. 2741, ir L. Š. 2023 m. gruodžio 15 d. sąskaita faktūra, serija LUK Nr. 224.

31.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Sutarties 4.4 punktą šalys sutarė, jog pasibaigus patalpų nuomos terminui, klientas ne vėliau kaip užsakyme nurodytu laiku, savo sąskaita ir rizika privalo neatlygintinai grąžinti tvarkingas nuomojamas patalpas ir įrangą tokio pat stovio ir būklės kartu su visais pagerinimais, patobulinimais ir pakeitimais, kurių negalima pasiimti nepadarius žalos. Kai atsakovei grąžinus patalpas, jose mėtėsi šiukšlės bei buvo paliktos nešvarios grindys, ant žemės buvo šiukšlių, konfeti bei kitų nešvarumų, dėl ko sprendė, kad atsakovė pažeidė Sutarties 4.4 punktą bei CK 6.499 straipsnio 1 dalį, negrąžindama tvarkingų patalpų, ir turi atlyginti ieškovei dėl patalpų sutvarkymo turėtas išlaidas.

32.       Visgi, teismas konstatavo, kad nors L. Š. sąskaita faktūra, serija LUK Nr. 224, išrašyta 2023 m. gruodžio 15 d., tačiau joje nėra nurodyta, už kokiu konkrečiu laikotarpiu (data) ir kokiose konkrečiose patalpose (kokioje vietoje) suteiktas paslaugas ši sąskaita buvo išrašyta, be to, nurodė, kad byloje nenustatyta, jog grindys buvo tokios nešvarios, jog būtų reikėję dviejų valymo paslaugų teikėjų darbo, todėl sprendė, kad tik 242 Eur suma už MB „Monilina“ teiktas valymo paslaugas yra pagrįsta, kurią priteisė ieškovei iš atsakovės. 

33.       Ieškovė su priimtu teismo sprendimu dėl šios dalies nesutinka teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotas įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo taisykles, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patalpos buvo netvarkingos, ir nors sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą savo sąskaita užtikrinti, kad grąžinamos patalpos bus tvarkingos, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei, kuri įrodymus ir pateikė, o atsakovė jokių įrodymų apie patalpų tvarkingumą neteikė, tačiau ieškovės pateiktais įrodymais teismas nesivadovavo.

34.       CK 6.499 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Sutarties 4.4 papunktis numatė, kad pasibaigus nuomojamų patalpų nuomos terminui, klientas ne vėliau kaip užsakyme nurodytu laiku, savo sąskaita ir rizika privalo neatlygintinai grąžinti tvarkingas nuomojamas patalpas ir įrangą tokio pat stovio ir būklės kartu su visais pagerinimais, patobulinimais ir pakeitimais, kurių negalima pasiimti nepadarius žalos. 

35.       Nors apeliantė teigia, kad valymo paslaugas reikėjo užsakinėti vien tik dėl to, jog atsakovė nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, įvertinus šalių sutartines nuostatas, darytina išvada, kad šalys Sutartyje nebuvo aptarusios ir konkretizavusios specialių sąlygų dėl patalpų grindų valymo, dėl konkrečios grąžinamų patalpų grindų būklės ir pan.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei užsiimant trumpalaikės ginčo patalpų nuomos renginiams, vakarėliams ir pan. verslu, užsakyme numačius, kad patalpos grąžinamos 2 val. nakties, ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad patalpos bus grąžintos tokios tvarkingos ir tokios būklės, kokias jas perdavė nuomininkei nuomos pradžioje. Be to, ieškovė pati byloje pripažino, kad po ginčo patalpų nuomos ji pati atlieka patalpų valymą, tik šiuo atveju neužteko įprasto valymo. Kadangi ieškovė šiuo atveju veikė kaip verslo profesionalė, o sutartyje nebuvo aptarta, jog atsakovė privalo grąžinti patalpų grindis išvalytas, išvalyti jas specialiomis priemonėmis ar būdais, sutartyje nebuvo sutarta dėl konkrečių grindų valymo išlaidų atlyginimo, spręstina, kad grindų valymo išlaidas, jei tokios ir buvo patirtos, ieškovė turi prisiimti kaip įprastą verslo riziką. Dėl to konstatuotina, kad padidinti ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistos sumos už grindų valymo paslaugas nėra teisinio pagrindo. 

37.       Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad L. Š. sąskaita faktūra, serija LUK Nr. 224, išrašyta 2023 m. gruodžio 15 d., nėra informatyvi, joje nenurodytas patalpų valymo adresas, konkretus pastatas, todėl spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo grindų valymo paslaugos yra atliktos ginčo objekte, t. y. atsakovei nuomotose ginčo patalpose (CPK 177, 178 straipsniai).

38.       Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl papildomų 220 Eur valymo išlaidų priteisimo, konstatuodama, kad ieškovė neįrodė nei šių išlaidų realumo, nei Sutarties nuostatų nevykdymo fakto.

Dėl papildomo nuomos mokesčio priteisimo

39.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas, pateiktas atskirame Užsakyme, šalys sutarė, jog ginčo patalpų nuomos terminas – nuo 2023 m. gruodžio 14 d. 9 val. iki 2023 gruodžio 15 d. 2 val. Ieškovė teigė, kad atsakovė savo daiktus iš išnuomotų patalpų išsivežė tik 2023 m. gruodžio 15 d. 14 val., todėl patalpų nuomos mokestį ji skaičiavo už laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 15 d. 14 val.

40.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė patalpomis naudojosi ir patalpas atlaisvino tik 2023 m. gruodžio 15 d. 14 val., į bylą nepateikė ir neįrodė, kad ieškovė dėl atsakovės paliktų daiktų iki pat 2023 m. gruodžio 15 d. 14 val. negalėjo naudotis patalpomis bei jų ruošti artėjančiam kitam renginiui. Visgi, teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad atsakovė išsinuomotas patalpas faktiškai perdavė (grąžino) ieškovei tik 2023 m. gruodžio 15 d. 04.20 val., todėl pagal Sutarties 4.5 punktą, ieškovei iš atsakovės priteisė nuomos užmokestį už papildomas 3 val. (nuo 2023 m. gruodžio 15 d. 2 val. iki 5 val.), t. y. 720 Eur.

41.       Apeliantė su skundžiama sprendimo dalimi nesutinka, teigdama, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovei nuomos mokesčio už visą laikotarpį, kai atsakovė buvo užėmusi patalpas (t. y. už laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 15 d. 14 val.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, kadangi teismas šią sprendimo dalį motyvavo tinkamai, nustatė faktines teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atliko jų teisinį vertinimą, pateikdamas išvadą, kad atsakovė patalpas ieškovei faktiškai grąžino 2023 m. gruodžio 15 d. 04.20 val. Ta aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis, ieškovei nepalankiomis, išvadomis, nereiškia, jog teismo sprendimas yra neaiškus, kaip teigia apeliantė, ar neteisingas.

42.       Visų pirma, CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Sutarties 4.5 punkte buvo numatyta, kad, atsakovei nustatytu laiku tinkamai negrąžinus nuomojamų patalpų, už kiekvieną grąžinti pavėluotą valandą atsakovė ieškovei moka papildomą valandinį nuomos mokestį, kuris tokiu atveju yra lygus 240 Eur.

43.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. Teismui nustačius, kad nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą, nuomotojas įgyja teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą (CK 6.499 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). 

44.       Be to, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

45.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių argumentus, tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadą, kad atsakovė patalpas ieškovei faktiškai grąžino 2023 m. gruodžio 15 d. 04.20 val. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią išvadą, nes ieškovė šioje byloje neįrodė, kad ji nuo 04.20 val. negalėjo faktiškai patalpomis naudotis.

46.       Bylos duomenys patvirtina, kad patalpos buvo nuomojamos taip, kad grąžinant patalpas nebūtų reikalingas ieškovės atstovo dalyvavimas. Nustatyta, kad išėjus ir uždarius duris, palikus raktą viduje, jų atidaryti nuomininkas nebegali, todėl akivaizdu, kad 04.20 val. atsakovei palikus patalpas, jų faktinis valdymas grįžo ieškovei. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 15 d. ryte, t. y. iki 14 val., kada, pasak ieškovės, atsakovė išsinešė savo paskutinius daiktus, ieškovė galėjo patalpomis naudotis, ruošti jas kitam nuomininkui, valyti jas ir pan. Ieškovė, byloje teigdama, kad dėl atsakovės paliktų daiktų negalėjo patalpomis naudotis, turėjo šią aplinkybę įrodyti, tačiau šios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis), byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė paliko tiek ir tokių daiktų, kurių buvimas apribojo ieškovės galimybę naudotis patalpomis pagal jų paskirtį.

47.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl papildomo nuomos mokesčio priteisimo ir skundžiamą sprendimo dalį palieka nepakeistą.

Dėl nuostolių atlyginimo

48.       Ieškinyje ieškovė teigė, kad atsakovė, naudodamasi patalpomis, atlikdama iš anksto su ieškove nesuderintą elektros instaliacijos intervenciją patalpų įvadiniame skydelyje, dėl netvarkingai ir nekompetentingai atliktų darbų, kurių neturėjo teisės atlikti, smarkiai apgadino patalpų elektros instaliaciją, elektros įrenginius bei elektros prietaisus, dėl ko prašė iš atsakovės priteisti nuostolius, kuriuos sudaro elektros instaliacijos tvarkymo darbai bei sugadintų prietaisų tvarkymas arba įsigijimas – 2 768,57 Eur elektros instaliacijos remontui, 45 Eur spausdintuvo remontui bei derinimo darbams, 440 Eur naujos indaplovės užsakymui.

49.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėjo išvados, kad ieškovė objektyviais, patikimais ir pakankamais duomenimis neįrodė, kad trečiojo asmens L. S. veiksmai, pasijungiant savo įrangą (už kuriuos atsako atsakovė), turėjo įtakos ieškovės patirtos žalos (nuostolių) atsiradimui ir yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala (nuostoliais) ir konstatavo, kad ieškovė teisės į visų nuostolių atlyginimą neįrodė.

50.       Apeliantė su priimtu sprendimu nesutinka, iš esmės kvestionuodama pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Pasak ieškovės, ta aplinkybė, jog nebuvo nustatyti konkretūs trečiojo asmens veiksmai, niekaip nepakeičia sugadinimo ir dėl to atsiradusios žalos fakto, nes racionali priežastis, kodėl ieškovei priklausančiose patalpose atsakovės renginio metu atsirado elektros instaliacijos gedimas, yra ta, jog būtent trečiasis asmuo atliko intervenciją elektros skydelyje, kas matyti tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš trečiojo asmens duotų paaiškinimų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei pernelyg didelę įrodinėjimo naštą, reikalaudamas įrangos gamintojų/autorizuotų atstovų išduotų pažymų apie įrenginių ir prietaisų gedimų priežastis, kadangi ūkinių operacijų dokumentai (sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai) yra tinkami ieškovės patirtų nuostolių dydžiui įrodyti.

51.       Šalių sudarytos sutarties 5.2 papunkčiu klientas įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai naudoti nuomojamas patalpas, tiktai pagal paskirtį, griežtai ir besąlygiškai laikydamasis šios Sutarties ir Užsakymo sąlygų ir tvarkos, o 5.4 papunktis numatė, kad klientas visiškai materialiai atsako už bet kokią dėl jo kaltės nuomojamoms patalpoms ir jos teritorijai ar jų įrangai padarytą žalą bei įsipareigoja per 7 (septynias) kalendorines dienas atlyginti dėl jo ar kitų asmenų, už kuriuos klientas atsako, kaltės ar neatsargumo Bendrovės patirtus nuostolius.

52.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). 

53.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). 

54.       Sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). 

55.       Taigi, netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti, kurios taikymui būtina nustatyti šių sąlygų visumą: sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), tarp atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) bei kaltę (CK 6.248 straipsnis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas (nagrinėjamu atveju – apeliantė), reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-233-178/2017).

56.       CK

57.       Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

58.       Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

59.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nepakankamai atsižvelgęs į atsakovės turėtą prievolę grąžinti Sutarties pagrindu perduotas patalpas tokios pačios būklės ir jų nepabloginus, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

60.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog renginio organizatorė ieškovei renginio metu pranešė, jog patalpų antrame aukšte mirksi lempos, o elektros skydelyje kažkas spragsi, tarsi „trumpintų“, apie tai buvo informuotas ir L. S. (paaiškinimai 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdyje).

61.       Šie duomenys iš tiesų patvirtina, ką nurodo iš ieškovė, kad elektros gedimai atsirado ginčo patalpų nuomos metu, nes byloje nėra duomenų, kad nuomos santykių pradžioje, atsakovei perdavus Patalpas jos turėjo trūkumų, todėl spręstina, kad patalpos buvo perduotos tvarkingos ir geros būklės.

62.       Kad prieš tai nebuvo jokių problemų su elektra, šildymu ar apšvietimu patvirtina faktas, kad atsakovė į patalpas buvo įleista likus daug laiko iki renginio ir jokių pretenzijų ieškovei dėl elektros sistemos trūkumų nereiškė. 

63.       Byloje esantis vaizdo įrašas ir jo fotofiksacijos patvirtina, kad Patalpų nuomos metu prie ginčo elektros skydo stovėjo asmuo, matyti, kad jis tuo metu atliko tam tikrus veiksmus, kurie truko pakankamai ilgą laiką ir, teismo vertinimu, negalėjo būti tik kištuko įkišimas į rozetę. Tai, kad elektros skyde atliko tam tikrus darbus, patvirtino ir trečiasis asmuo L. S.. Nors atsakovė teigė, kad trečiajam asmeniui L. S. ieškovė leido pačiam atlikti elektros darbus ir prisijungti kitą rozetę, tačiau šiems teiginiams pagrįsti, jokių įrodymų nebuvo pateikta.

64.       Šias  atsakovės teigiamas  aplinkybes kategoriškai paneigė liudytojas K. K., kuris nurodė, jog leidimas atlikti intervenciją į elektros skydą ir elektros instaliacijos darbus L. S. nebuvo duotas. Jam buvo leista jungtis įrangą į skyde esančias rozetes, 32 amperų (toliau – A) rozetės turėjo užtekti visiems įrenginiams ir visai būtinai įrangai.

65.       Šiuo atveju, net ir pačios atsakovės pozicija šioje dalyje nėra nuosekli, nes atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, jog ieškovės darbuotojas L. G., aprodydamas elektros skydą, kuriame kabėjo trifazio dvi rozetės skirtingų nominalų – 32A trifazio rozetė su kabeliu bei 16A trifazio rozetė su kabeliu leido trečiajam asmeniui L. S. prisijungti prie trifazio saugiklio, naudojant 16A rozetę, esančią prie pagrindinio skydo. Kai teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas L. V. jau parodė, jog L. S. buvo duotas leidimas prisijungti tiesiai prie trifazio laido. Šiuo atveju trečiasis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali tūrėti įtakos, L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad L. G. jam davė leidimą prisijungti prie ieškovės sistemos naudojant trifazio rozetes, tačiau jis atėjus momentui prisijungti sistemą prie pagrindinio skydo, įsivertino patį skydą, reikiamo nominalo rozetę, nes buvo pajungta kito nominalo negu jam reikėjo ir ją tiesiog persijungė.

66.       Taigi, iš aukščiau išdėstytų pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog ieškovė leido trečiajam asmeniui L. S. atlikti intervenciją į elektros skydą taip pat elektros instaliacijos (rozetės perjungimo darbus) bei sprendžia, jog atsakovė šių savo atsikirtimų neįrodė, kas leidžia sutikti su ieškovės pozicija, jog leidimas atlikti elektros instaliacijos darbus nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui už kurio veiksmus ji atsako (L. S.) nebuvo duotas.

67.       Nors teismas nurodė, kad iš ieškovės į bylą pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečius veiksmus vaizdo įraše matomas asmuo atlieka ir įrašas nepagrindžia, kad būtent trečiojo asmens L. S. atlikti veiksmai (savo prietaisų prisijungimas) sukėlė ieškinyje nurodomą žalą (nuostolius), teisėjų kolegijos vertinimu, visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių leidžia konstatuoti, kad būtent atsakovė yra atsakinga už tai, kad jos renginio metu buvo padaryta žala ieškovės turtui (Sutarties 5.4 papunktis).

68.       Pažymėtina, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas.

69.       CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

70.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

71.       Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).

72.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma – prieš ginčo šalių nuomos teisinius buvusi elektros instaliacijos gera būklė, elektros instaliacijos gedimo laikas, vaizdo įraše matomi L. S. atliekami veiksmai elektros skyde, kurie trunka pakankamai ilgą laiką ir jo paties paaiškinimai 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdyje apie tai, kad būtent jis atliko rozetės perjungimą, nes esama rozetė neatitiko jo įrangos kištuko, jis jungėsi kitą rozetę prie automato, atsuko ir vėliau prisuko varžtus naudodamas dinamometrinį atsuktuvą, atliko pirminę fazių patikrą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo (už kurio veiksmus atsako atsakovė) atliko intervenciją ieškovės elektros skyde, todėl būtent atsakovė yra atsakinga už ieškovei priklausančių Patalpų elektros instaliacijos sugadinimą. 

73.        Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip neįrodytus ir atmeta atsakovės atsikirtimus dėl ieškovės leidimo atlikti trečiajam asmeniui L. S. elektros instaliacijos (rozetės perjungimo ) darbus elektros skyde, tačiau, taipogi, pažymi, kad, net jei toks leidimas ir būtų duotas, tai neeliminuotų atsakovės pareigos šiuos darbus atlikti tinkamai  ir savo veiksmai nesukelti žalos ieškovės turtui.

74.       Iš byloje esančio Defektinio akto, kurį surašė ieškovės pakviestas R. V., turintis energetiko sertifikatą Nr. ED-2023-0418, matyti, kad buvo nustatyta, jog „paskirstymo skyde buvo rastas atlaisvintas nulinis laidas ir sudegusi paskirstymo šyna. Nesant geram nulinio laido kontaktui, elektros maitinimo grandinėje atsirado padidinta įtampa, ko pasėkoje buvo sugadinti šie prietaisai, sistemos“. Defektiniame akte nurodyta elektros instaliacijos gedimo priežastis reiškia, jog tai negalėjo būti savaiminis elektros gedimas, jis buvo nulemtas išorinių mechaninių veiksmų, už kuriuos yra atsakinga atsakovė, nes jos darbuotojai, pasamdyti asmenys ar kiti su ja susiję asmenys, netinkamai atlikę įrangos pajungimo darbus, palikę atlaisvintą nulinį laidą, sukėlė ieškovei priklausančių Patalpų elektros instaliacijos gedimą.

75.       Atsakovė neįrodė savo atsikirtimų ir nepaneigė 2023 m. gruodžio 16 d. UAB „Oringas“ Defektiniame akte konstatuotų aplinkybių, kad po trečiojo asmens L. S. atliktų elektros darbų, elektros skyde buvo atlaisvintas nulinis laidas, dėl ko buvo sukelta įtampa ir dėl to įvyko Patalpų elektros sistemos gedimas.

76.       Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, operatyviai nesusisiekė tam, kad atsakovei būtų suteikta objektyvi galimybė apžiūrėti galbūt padarytus nuostolius, tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tą pačią dieną, kai baigėsi Sutartis ir ieškovė atvyko į Patalpas, buvo surašyta pretenzija atsakovei, į kurią pastaroji atsakė tik po savaitės.

77.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad po ginčo renginio kitas renginys ieškovės Patalpose turėjo vykti ir vyko 2023 m. gruodžio 16 d., todėl pagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad ji negalėjo laukti atsakovės atsakymo į pretenziją ir privalėjo nedelsiant imtis būtinų patalpų elektros sutvarkymo darbų tam, kad nebūtų patirta daugiau nuostolių ir Patalpos galėtų būti išnuomotos kitam renginiui, kaip buvo sutarta. 

78.       Todėl vertintina, kad atsakovės argumentai, jog po savaitės ar net vėliau jai nebuvo leista apžiūrėti sugedusios elektros instaliacijos, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl elektros instaliacijos gedimų ir žalos realumo, nes nurodytu metu šie gedimai jau buvo sutvarkyti, ką patvirtina ieškovės pateikti įrodymai. 

79.       Teisėjų kolegija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad atsakovės naudojimosi Patalpomis metu kilę Patalpų elektros instaliacijos gedimai yra atsakovės veiksmų (intervencijos į elektros skydą ir jame atliktų elektros darbų) pasekmė ir yra įrodyti jos pateiktais įrodymais – 2023 m. gruodžio 16 d. UAB „Oringas“ Defektiniu aktu, kai atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti įrodymų neteikė. 

80.       Kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

81.       Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nors apeliantė mano, kad byloje nebuvo nustatyta trečioji būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi ieškovės elektros kabelio, nuostoliai ieškovei nebūtų kilę.

82.       Bylos duomenys patvirtina, kad už elektros instaliacijos, šviestuvų tvarkymo darbus ieškovė sumokėjo 2 768,57 Eur, darbų apimtį, jų atlikimą ir kainą patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu teikti rašytiniai įrodymai ir liudytojo R. V. parodymai. Nenustatyta, kad šie duomenys nėra objektyvūs, kad darbai realiai nėra atlikti, atliktų darbų kaina ir kiekis atliktų darbų akte Nr. S003 – A001 byloje nebuvo ginčijami, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirta žala dėl elektros instaliacijos tvarkymo darbų pripažintina įrodyta, taip pat pripažintina, kad ši žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su konstatuotais atsakovės neteisėtais veiksmais.

83.       Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktas Defektinis aktas, kiek tai susiję su sugadintais prietaisais, nėra pakankamai tikslus ir išsamus, nustatant kokie konkretūs gedimai buvo nustatyti Defektiniame akte nurodytuose prietaisuose. Defektiniame akte nenurodoma kuo pasireiškė indaplovės, kavos aparato, spausdintuvo gedimai, kurioje vietoje įvyko prietaisų gedimas ir pan. 

84.       Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. V. nenurodė jokių aplinkybių apie minėtų prietaisų apžiūrą, juo labiau kad byloje nėra duomenų, kad šie prietaisai perduodant patalpas naudotis atsakovei apskritai elektros instaliacijos sugadinimo metu buvo patalpose, nėra duomenų apie jų perdavimą naudotis atsakovei ir jų būklę (CPK 178 straipsnis). Be to, Defektiniame akte taip pat nurodyta, kad nulaužtas ir sugadintas lauko šviestuvas, kas akivaizdžiai nėra susiję su elektros instaliacijos sugadinimu. 

85.       Dėl to pripažintina, kad dalis ieškovės pateiktame Defektiniame akte  nurodytų defektų ir gedimų nėra tikslūs ir jų realumas neįrodytas bei spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti žala už spausdintuvo remontą bei naujos indaplovės įsigijimą šioje byloje nebuvo įrodyta, neįrodyta, kad ieškovės patirtas išlaidas šių prietaisų įsigijimui ir remontui sieja priežastinis ryšys su atsakovės šioje byloje nustatytais neteisėtais veiksmais.

Dėl bylos procesinės baigties

86.       Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė dalies patirtų nuostolių pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, padidinant ieškovei priteistinus nuostolius 2 768,57 Eur suma už atliktus darbus pagal Atliktų darbų aktą Nr. S003 – A001 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

87.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

88.       Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias išlaidas – 160 Eur žyminį mokestį ir 9 060,48 Eur teisinės pagalbos išlaidas, viso 9 220,48 Eur. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 7 719,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų.  Atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovė šią bylą laimėjo 57 procentais, todėl jai iš atsakovės priklausytų 5 255,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei – 3 319,43 Eur. Atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 936,24 Eur bylinėjimosi išlaidos.

89.       Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodė, kad už apeliacinio skundo paruošimą advokatui sumokėjo 1 490,72 Eur, taip pat sumokėjo 127 Eur žyminio mokesčio, atsakovė nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 2904 Eur. Šios šalių išlaidos yra pagrįstos, o advokatų teiktų paslaugų įkainiai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose numatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų sumų. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas 49 procentais, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistos 792,68 Eur išlaidos, o atsakovei iš ieškovės – 1 481,04 Eur. Atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistinos 688,36 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Righetto studio“, juridinio asmens kodas 303247329, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekofrisa“, juridinio asmens kodas 135976734, 3 730,57 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų 57 ct) nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 730,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Righetto studio“, juridinio asmens kodas 303247329, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekofrisa“, juridinio asmens kodas 135976734, 1 936,24 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekofrisa“, juridinio asmens kodas 135976734, iš ieškovės mažosios bendrijos „Righetto studio“, juridinio asmens kodas 303247329, 688,36 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.