Civilinė byla Nr. 2-121-555/2011
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6;37;42.8;42.10;42.11.3;99.5;116.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovės A. M. atstovui advokatui Sauliui Brazauskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams A. M., A. M. dėl skolos, nuostolių priteisimo bei atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei R. B., tretieji asmenys R. V., E. V., Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V., dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovų A. M. ir A. M. solidariai priteisti 200 000 Lt skolos, 100 000 Lt nuostolių, 1 000 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (301 000 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-06-20 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė iš pradinių kreditorių R. V. ir E. V. įgijo reikalavimo teisę. Pradiniai kreditoriai 2008-06-19 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovams 275 vnt. vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Antrinis perdirbimas“ akcijų už 200 000 Lt pardavimo pirkimo kainą, kurią atsakovai įsipareigojo sumokėti per 2 darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įsigijo reikalavimo teisę į 200 000 Lt sumą ir į delspinigius. Atsakovai apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuoti, tačiau atsakovai nėra sumokėję už įsigytas akcijas. Atsakovams tinkamai ir laiku neįvykdžius piniginės prievolės, ieškovė negalėjo laiku įvykdyti savo piniginių įsipareigojimų, todėl prarado 100 000 Lt sumokėto avanso.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinio netenkinti, priešieškiniu prašo pripažinti 2008-06-20 reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi R. ir E. V. nesuteikė ieškovei teisės išduoti patvirtinimą A. M. ir A. M. dėl nuosavybės teisės į 275 vnt. UAB „Antrinis perdirbimas“ akcijas perleidimo, o ši teisė vadovaujantis Akcijų perleidimo sutartimi išimtinai tebepriklauso R. ir E. V., todėl sudarant reikalavimo perleidimo sutartį buvo pažeistos CK 6.101 straipsnio 5 dalies nuostatos, draudžiančios perleisti reikalavimą, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Taip pat teigia, kad atsakovo perkelta mokėjimo prievolė naujam kreditoriui R. B. yra apsunkinama papildomomis sąlygomis ir nėra adekvati susitarimui, t.y. nepagrįstai suvaržoma A. M. teisė gauti iš E. V. ir R. V. notarinį patvirtinimą dėl nuosavybės teisių į UAB „Antrinis perdirbimas“ akcijas perleidimo.
Atsakovė A. M. atsiliepime su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog akcijų įsigijimo sandorio sudarymo metu nedalyvavo, sandorio sudarymo pagrindu jokios išmokos gautos ir šeimos interesais nebuvo naudojamos. Nurodo, kad ieškovė apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą tinkamai nepranešė, ieškiniu reikalauja sumokėti už tai, dėl ko ji - atsakovė nėra susitarusi ar įgijusi.
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pardavėjai R. V. ir E. V. su pirkėju A. M. 2008 m. birželio 19 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 121-14, 1 t.), kurios pagrindu R. V. ir E. V. pardavė, o A. V. įsigijo 275 vardines vieno šimto litų nominalios vertės UAB „Antrinis perdirbimas“ akcijas. Sutinkamai su sutarties sąlygomis pirkėjas už perkamas akcijas įsipareigojo visą perkamų akcijų kainą sumokėti per dvi darbo dienas po sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 4 punktas), nuosavybės teisė už perkamas akcijas pirkėjo nuosavybės teise pereina ir įrašai akcininkų registre apie akcininko pasikeitimą daromi pirkėjui pilnai sumokėjus sutartyje numatytą kainą (Sutarties 3 punktas). Taip pat, sutinkamai su sutarties sąlygomis, pirkėjui pilnai atsiskaičius su pardavėjais, akcijos įgyjamos A. M. ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta 2008 m. birželio 20 d., akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalys - pardavėjai R. V. ir E. V., 200 000 Lt kreditorinį reikalavimą į skolininką pagal Kauno raj. 4-ojo notaro biuro notarės patvirtintą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį perleido nagrinėjamos bylos ieškovei R. B. (b.l.18-20, 1 t.). Sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, tiek asmenys perleidę reikalavimo teisę, tiek įgijėjas skolininkui išsiuntė pranešimus apie reikalavimo teisės perleidimą (b.l. 16, 17, 1 t.).
Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartimi taip pat vadinamas rašytinis dokumentas, kuriame išdėstytos sutarties sąlygos. Šiame dokumente šalys gali nustatyti ne tik jų santykius po sutarties sudarymo reguliuojančias sąlygas, bet ir patvirtinti iki sutarties sudarymo įvykusius faktus ar prievolių įvykdymą, susieti sutarties objekto teisinio statuso pasikeitimą su sutarties sudarymo faktu, tam tikru terminu, reikalaujant atlikti papildomus veiksmus po jos sudarymo ar tokių veiksmų nereikalaujant atlikti.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovai neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už perkamas akcijas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su ja nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovai, atsikirsdami į ieškovės reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje ginčas, kad akcijų pirkėjas sutinkamai su sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkto nuostatomis, kuriose nustatyta, jog: „Pirkėjas įsipareigoja sumokėti visą pagal šią sutartį perkamų akcijų kainą per dvi darbo dienas po šios sutarties pasirašymo dienos“ nesumokėjo sutartyje aptartos kainos, tarp šalių nekyla. Teismo vertinimu, sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkte aiškiai suformuluotas pirkėjo (atsakovo) įsipareigojimas sumokėti pardavėjams už perkamas akcijas per sutartyje nustatytą terminą. Atsisakymą sumokėti sutartyje aptartą kainą atsakovas A. M. argumentuoja CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimu. Atsakovo vertinimu, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį buvo nepagrįstai pažeistos jo teisės sumokėjus sutartyje nustatytą kainą gauti iš E. V. ir R. V. notarinį patvirtinimą dėl nuosavybės teisių į UAB „Antrinis perdirbimas“ akcijas perleidimo. Atsakovo teigimu, nors jis ir raštu kreipėsi į akcijų pardavėjus su prašymu išduoti notarinį patvirtinimą dėl pilno atsiskaitymo sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau akcijų pardavėjams atsakius, jog nuosavybės teisė į akcijas iki nebus atsiskaityta už akcijas, atsakovui nepereis, atsakovas mano, sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, prieštarauja gerai moralei, sudarytas tik dėl akių.
Atsakovė A. M. atsiliepime palaikydama atsakovo A. M. argumentus papildomai nurodo, jog nesutinka, jog prievolė atsiskaityti už akcijas yra solidari, kadangi sandoris buvo sudarytas be jos sutikimo, reikalaujama sumokėti už akcijas, kurios jai nuosavybės teise nepriklauso.
Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskirta prievolių grupė, atsiradusi iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju pardavėjų ir atsakovo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo pagrindu perleisti reikalavimą ieškovei, galėtų būti priskirta prie šios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju ieškovė, siekdama, kad jos įgyta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje įvertinus nustatytas aplinkybes, jog sandorio sudarymo metu atsakovė A. M. nedalyvavo, sutartyje numatyta, kad nuosavybės teisė į akcijas akcijų įgijėjui pereis tik pilnai sumokėjus sutartyje, teismo vertinimu, gana didelę pinigų sumą, kad šeima negavo iš šio sandorio jokių pajamų spręstina, jog byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, todėl nėra pagrindo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole.
CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžti atvejai, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Skolininko teisių apsauga, kreditoriui perleidus reikalavimą, užtikrinama kitomis teisės normomis. Atsakovo priešieškinyje nurodomos aplinkybės, dėl kurių jam reikšmingas akcijų pardavėjų asmuo – sumokėjus sutarties kainą galimybė reikalauti tinkamo prievolės įvykdymo patvirtinimo, teismo vertinimu, gali būti reikšminga vertinant įsipareigojimus atlikti veiksmus pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, bet neturi jokios reikšmės CK 6.101 straipsnio 5 daliai taikyti, t. y. reikalavimo apmokėti už perkamas akcijas perleidimo atveju. Atsiradus atsakovo prievolei sumokėti už perkamas pagal sutartį akcijas, nurodytos aplinkybės nereikšmingos, nes asmens, kuris turi teisę gauti apmokėjimą (kreditoriaus), pasikeitimas nepažeidžia atsakovo teisių, atsakovas nesumokėjęs už akcijas, t.y. tinkamai neįvykdęs prievolės, priešieškiniu gina savo tariamai pažeistas teises - kelia abejones dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalies (pardavėjų) ketinimo tinkamai neįvykdyti prievolės. Darytina išvada, kad ieškovė R. B., kaip kreditorė, atsakovui (skolininkui) neturi esminės reikšmės. Įvykdžius atsakovui prievolę apmokėti už akcijas, atsakovas nepraranda teisės reikalauti, jog akcijų pardavėjams netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, būtų apgintos jo teisės. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad šio ginčo atveju CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimas kreditoriui perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo netaikytinas.
Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienašališkai įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką. Priešieškinėje teigiama, kad sandoris prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes yra inicijuoti teisminiai ginčai tarp UAB „Antrinis perdirbimas“ akcininkų, taip pat sandoris yra sudarytas tik dėl akių.
CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra niekinis ir sukelia teisines pasekmes, nurodytas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją. Ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002 m.; 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004 m.; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005).
Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra reikalavimo perleidimo sutartis, kurį sudarė du privatūs fiziniai asmenys. Sutinkamai su ginčijamos sutarties sąlygomis naujasis kreditorius, šios bylos ieškovė, įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo. Atsakovo pozicija dėl sandorio tariamumo grindžiama vieninteliu argumentu, jog akcijų pardavėjai nepagrįstai atsisakė išduoti notarinį patvirtinimą dėl pilno atsiskaitymo pagal akcijų perleidimo sutartį ir, kad iš ieškovės gavę 200 000 Lt akcijų pardavėjai nepareiškė, jog jokių pretenzijų atsakovui neturi, t.y. atsakovo vertinimu, už akcijas apmokėjus ieškovei prievolė yra įvykdyta. Kaip jau minėta, nustatyta, kad atsakovas nėra įvykdęs prievolės apmokėti už perkamas akcijas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sutarties sąlyga apmokėti už akcijas yra įvykdyta. Pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį šalys įgijo priešpriešines pareigas: pirkėjas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytą kainą, akcijų pardavėjai pirkėjui pilnai apmokėjus perkamų akcijų kainą įsipareigojo pateikti notarinį patvirtinimą, kad akcijos buvo atlygintinai perduotos pirkėjui nuosavybėn, ir pirkėjas už akcijas yra pilnai atsiskaitęs su pardavėju, tačiau akcijų pardavėjų prievolės tinkamas įvykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje surinktų įrodymų pagrindu padarius išvadą, kad ginčo atveju CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatytas draudimas kreditoriui perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo netaikytinas, vien ta aplinkybė, jog akcijų pardavėjai, atsakovui sumokėjus perkamų akcijų kainą ieškovei, galimai tinkamai neįvykdys prievolės pateikti notarinį patvirtinimą, kad akcijos buvo atlygintinai perduotos pirkėjui nuosavybėn, ir informaciją, kad pirkėjas už akcijas yra pilnai atsiskaitęs su pardavėju, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo sandorį tariamu bei, kad sandoris prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ar imperatyvioms teisės normoms. Priešieškinėje nurodytas argumentas dėl teisminių ginčų tarp akcininkų, taip pat neduoda pagrindo pripažinti, kad sandoris prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi šalys akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje sutarties objekto teisinio statuso pasikeitimą susiejo su sutartyje numatytų faktų įvykdymu - apmokėjimu už akcijas sutartyje nustatytu terminu.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš prievolės neįvykdžiusių atsakovų. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis - grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Sutartinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria grindžiamas ieškinys dėl nuostolių priteisimo, ieškovė sudarė iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Sutinkamai su šios sutarties (b.l. 21-22, 1 t.) sąlygomis ieškovė nekilnojamojo turto pardavėjui prieš pasirašant sutartį sumokėjo 100 000 Lt avansą , kitą avansinę 200 000 Lt sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti iki 2008 m. birželio 30 d. Byloje, teismo vertinimu, nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė nesudarė pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, kad jai buvo negrąžinta avansinė įmoka bei, kad būtent nurodyti atsakovo veiksmai lėmė šių pasekmių atsiradimą (CPK 178 straipsnis). Tačiau sutinkamai su akcijų prikimo-pardavimo sutarties 7 punktu, pirkėjas įsipareigojo pilnai atsiskaityti su pardavėju už akcijas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo dienos, priešingu atveju, pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui delspinigius - po 0,05 procento už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismui nustačius, kad atsakovas be pagrindo tinkamai neįvykdė prievolės, reikalavimas priteisti delspinigius už 10 dienų tenkintinas.
CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl tenkinus ieškinio reikalavimus dėl 200 000 Lt skolos ir 1 000 Lt delspinigių priteisimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo - priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 201 000 Lt, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2008-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Patenkinus ieškinį iš dalies (tenkinta 67 proc. reikalavimų), priešieškinį atmetus, priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovės - 1 590 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, nes teismo nutartimi (b.l. 36, t.1) ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, bei 22,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei , iš atsakovo A. M. 4 620 Lt žyminio mokesčio bei 45,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 400 Lt žyminio mokesčio ieškovei (CPK 93, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti dalinai, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo A. M. 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) skolos, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 201 000 Lt, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2008-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. B. 1 612,44 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo A. M. 400 Lt žyminio mokesčio ieškovei R. B. ir 4 665,56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas