Byla Nr. 1S-220-626/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04959-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,
kaltinamajam R. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo G. Ž. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kitų asmenų, G. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu ir veikdamas organizuotoje grupėje rengėsi jas kontrabandos būdu gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent, kad jis:
1.1. nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. lapkričio 24 d., jis (G. Ž.) kartu su T. L. ir D. M. susibūrę į organizuotą grupę, tikslu vykdyti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gaminimą, laikymą, gabenimą į užsienio valstybes kontrabandos būdu ir jų realizavimą, sukūrus nusikalstamos veikos planą ir pasiskirsčius vaidmenimis, pagal kurį G. Ž. turėjo surasti ir suteikti patalpas psichotropinių medžiagų gaminimui, G. Ž., T. L. ir D. M. užsiimti jų gaminimu, T. L. surasti realizavimo kelius, G. Ž. su T. L. organizuoti jų gabenimą kontrabanda per Lietuvos Respublikos sieną į užsienio valstybes, o gautas pajamas pasidalinti tarpusavyje.
1.2. Vykdant nusikalstamas veikas pagal iš anksto sugalvotą ir aptartą planą, vykdydamas jam pavestą užduotį, G. Ž. surado patalpas – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) priklausančios jo (G. Ž.) mamai M. Ž., ūkinius pastatus, tikslu neteisėtai juose gaminti labai didelį psichotropinės medžiagos - amfetamino kiekį. Po ko, šiuose ūkiniuose pastatuose laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio tiksliau tyrimo metu nenustatytos dienos iki ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 24 d. G. Ž. su T. L. ir D. M. neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – 5742,125 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
1.3. Tuo tarpu T. L., vykdydamas jam pavestą užduotį, 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną įgijo automobilį „Volvo“ V70, su Nyderlandų Karalystės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tikslu neteisėtai juo gabenti pagamintas psichotropines medžiagas - amfetaminą kontrabandos būdu į Estijos Respubliką, konspiracijos tikslais jo neįregistruodamas Lietuvoje, po ko šį automobilį konspiracijos tikslais laikė pažįstamo asmens, nesusijusio su vykdoma nusikalstama veika, J. S. sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini).
1.4. Po ko, tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2020 m. lapkričio 24 d., T. L. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) atvarius iš anksto tuo tikslu įgytą automobilį „Volvo“ V70, su Nyderlandų Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdami kartu ir vykdydami sutartą užduotį, jis (G. Ž.) su T. L., dalį – 1704,645 g, neteisėtai pagamintos psichotropinės medžiagos – amfetamino, toje pačioje sodyboje 2020 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 15.20 val. paslėpė automobilio „Volvo“ V70 su Nyderlandų Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako talpykloje, tikslu išgabenti jį į Estijos Respubliką. Po ko, tą pačią dieną, šį labai didelį kiekį – 1704,645 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, paslėptą automobilio „Volvo“ V70, su Nyderlandų Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako talpykloje, bendrininkui T. L. vykdant pavestą užduotį - išgabenti realizavimo tikslu šią psichotropinę medžiagą į Estijos Respubliką, jis (G. Ž.) apie 15.20 val. lydėjo T. L. vairuojamą automobilį „Volvo“ V70, kuriame buvo gabenamas paslėptas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos - amfetamino iš sodybos, adresu (duomenys neskelbtini) į Kauno miestą. Po ko, tą pačią dieną apie 19.30 val. vykdydamas aptartą nusikalstamos veikos planą, T. L. iš Kauno miesto toliau tuo pačiu automobiliu gabeno šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos teritoriją link Latvijos Respublikos, tikslu šias psichotropines medžiagas neturint leidimo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Latvijos Respubliką, po ko į Estijos Respubliką, tačiau (duomenys neskelbtini)., T. L. vairuojamą automobilį „Volvo“ V70, 21.53 val., ties Skapiškio geležinkelio stotimi, sustabdžius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams, 2020 m. lapkričio 25 d., 01.00 val., apžiūros, atliktos Kauno AVPK autoūkio patalpose, adresu Miško g. 14, Kaune, metu automobilio „Volvo“ V70, su Nyderlandų Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako talpykloje buvo rasti ir paimti 15 vnt. po 500 l talpos plastikiniai buteliukai su juose esančiu labai dideliu kiekiu – 1704,645 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
1.5. Likusį labai didelį kiekį - 4037,48 g, neteisėtai pagamintos psichotropinės medžiagos – amfetamino, jis (G. Ž.) kartu su T. L. ir D. M., laikė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) ūkiniuose pastatuose iki 2020 m. lapkričio 25 d., kol 09.51 val., apžiūros metu šį neteisėtai laikomą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
2. Taip pat G. Ž. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent, kad jis:
2.1. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 25 d., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) priklausančioje jo (G. Ž.) mamai M. Ž., gyvenamajame name, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį – 1,748 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžemines dalis), kol 2020 m. lapkričio 25 d., 06.50 val., kratos metu šias neteisėtai laikomas narkotines medžiagas surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, bei nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 25 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,003 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kol tą pačią dieną, 09.23 val., šią neteisėtai laikomą psichotropinę medžiagą, asmens kratos metu, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
3. G. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi G. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 25 d. Vėlesnėmis apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi G. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, konstatavus, kad būdamas laisvėje kaltinamasis G. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemonėmis.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Kaltinamojo G. Ž. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria pratęstas jo ginamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti jam suėmimą kita/ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
5.1. Skunde tvirtinama, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai nustatė kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindus. Gynėjo teigimu, G. Ž. nors ir išsituokęs, tačiau turi du nepilnamečius vaikus (sūnų H., gimusį (duomenys neskelbtini) m., ir dukrą A. gimusią (duomenys neskelbtini) m.), kuriais iki suėmimo rūpinosi, teikė jiems materialinę pagalbą. Be to, iki suėmimo jo ginamasis turėjo pragyvenimo šaltinį – dirbo UAB ,,E“, taip pat turi pastovią gyvenamąją vietą. Skundo autorius pažymi, kad minėtos aplinkybės ne tik mažina tikimybę, kad kaltinamasis galėtų pabėgti bei pasislėpti, tačiau ir suteikia pagrindą tvirtinti, jog gali užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, todėl apygardos teismo turėjo būti vertinamos ne tik nusikalstamų veikų prevencijos, bet būtent bėgimo ir slėpimosi nuo teismo rizikos kontekste.
5.2. Atkreipiamas dėmesys, kad gresianti griežta laisvė atėmimo bausmė yra tik viena iš aplinkybių, suteikiančių pagrindą daryti išvadą apie asmens tikėtiną slapstymąsį, todėl nėra besąlygiška vada manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis, siekdamas išvengti atsakomybės, tikrai pabėgs ar slėpsis nuo teismo. Juo labiau, kad pirmos instancijos teismas nenustatė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų kokius nors kaltinamojo ryšius užsienyje.
5.3. Be to teigiama, kad apygardos teismas pernelyg sureikšmino G. Ž. pirmesnius teistumus. Skunde gynėjas pažymi, kad byloje nėra jokios patikimos informacijos, jog kaltinamasis planuoja daryti naujus nusikaltimus, o prieš tai minėti duomenys apie jo darbą ir darbines pajamas paneigia tokią tikimybę.
5.4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, gynėjo manymu, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti pakeista G. Ž. intensyvia priežiūra ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kuriomis galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.
6. Teismo posėdyje kaltinamojo G. Ž. gynėjas advokatas R. Girdziušas nedalyvavo, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo G. Ž. gynėjo skundo argumentus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti liudytojų (M. Ž., V. B., E. J., J. S., A. K.-S.) apklausų protokoluose, kratų protokoluose, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, slapto sekimo protokoluose, telekomunikacijų įvykių išklotinių apžiūros protokoluose, asmens parodymo atpažinti protokoluose, taip pat kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Išvardintuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti G. Ž. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
9. G. Ž. kaltinamas padaręs ne tik baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, bet ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, atitinkamai priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kurias baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis), todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų.
10. Kauno apygardos teismo skundžiama nutartimi kaltinamajam G. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apygardos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog šie suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.
11. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo pasisakyta, G. Ž. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi atitinkamai priskiriamos labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, už kurias baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik griežta laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir nuo dešimties iki penkiolikos metų (BK 260 straipsnio 3 dalis).
12. Sutiktina su skundo argumentais, kad įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgiama tik į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pabrėžtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Nagrinėjamu atveju, vertinant galimą kaltinamojo G. Ž. slapstymosi nuo teismo riziką, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. Iš tiesų, kaltinamasis G. Ž. iki suėmimo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taip pat nors yra santuoką nutraukęs, tačiau gyvendamas santuokoje yra susilaukęs dviejų vaikų, kurie yra nepilnamečiai (sūnaus H., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir dukros A., gimusios (duomenys neskelbtini) m.). Nurodytos šeiminės ir kitos aplinkybės patvirtina kaltinamojo turimus tam tikrus socialinius ryšius, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo šių ryšių vertinti kaip pakankamų paneigti galimą kaltinamojo pabėgimo (pasislėpimo) nuo teismo riziką. Šių aplinkybių kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5470-897/2017 (LITEKO duomenys) nepilnamečiai vaikai H. Ž. ir A. Ž. nuo jų tėvo G. Ž. buvo atskirti, ir nors atskyrimą lėmė objektyvios priežastys (ilgas laikas išbūtas įkalinime, kuomet kaltinamasis G. Ž. negyveno su vaikais ir neturėjo galimybės gyventi su jais, juos auklėti, savarankiškai jais rūpintis), visgi prie skundo nėra pridėti jokie neginčytini duomenys, galintys patvirtinti, kad G. Ž., kaip teigiama skunde, šiuo metu rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais. Šios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių jo turimų ryšių tvirtumu, ilgalaikiškumu, be to, kaltinamasis G. Ž. buvo teistas, galimai nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (iš įkalinimo vietos paleistas lygtinai 2016 m. rugsėjo 5 d. neatlikęs 2 metų 10 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2019 m. gegužės 17 d.) už analogišką nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalį). Kaip matyti, minėtų aplinkybių (nepilnamečiai vaikai, darbas) buvimas kaltinamojo nuo galimai pakartotinio nusikalstamo elgesio nesulaikė ir nebuvo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis G. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. G. Ž. anksčiau teistas, beje ir už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei jų platinimą. Kaip jau buvo paminėta, šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o G. Ž. vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme nebuvo pasyvus – jis kaltinamas pagaminęs didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kurią rengėsi su kitais asmenimis kontrabanda gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei atlikęs kitus veiksmus. Nors, kaip skunde teigia kaltinamojo gynėjas, G. Ž. ankstesni teistumai yra pernelyg sureikšminami, tačiau teistumo turėjimo faktas, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, parodo, kad G. Ž. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, iš ankstesnio teistumo išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Išdėstytos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį G. Ž., apibūdina jį kaip linkusį nesilaikyti visuotinai pripažintų elgesio normų, nesistengiantį pakeisti savo elgesio ir gyvenimo būdo asmenį bei leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.
14. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kaltinamasis G. Ž. kardomajame kalinime laikomas 9 mėnesius. Tokios suėmimo trukmės šiuo metu nėra pagrindo vertinti kaip per ilgos. Įvertinus tai, kad byloje tiriamos keturios nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti trims asmenims, vienam pasislėpus, byla su kaltinamuoju aktu perduota dviejų kaltinamųjų atžvilgiu, nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra ne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio pobūdžio, kadangi labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos buvo disponuojama ir rengiamasi kontrabandos būdu šią medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos sieną. Be to, turi būti vertinama ir situacija dėl koronaviruso pandemijos, dėl kurios įvesti suvaržymai taip pat turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmei, todėl daroma išvada, kad tiek ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai operatyviai, intensyviai, be nepagrįstų delsimų. Kaltinamajam G. Ž. taikomo suėmimo trukmė taip pat nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų.
15. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, G. Ž. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, įtariamojo asmenybę bei kitus duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo suimtą G. Ž. paleisti ir skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nes jomis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. G. Ž. taikoma kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis) bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo G. Ž. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliekama galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
kaltinamojo G. Ž. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. d. nutartimi G. Ž. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Čepukėnienė
Evaldas Gražys
Vitalija Norkūnaitė