(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 30 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,

dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, kuriuo J. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo Paieškos poskyrio specialisto 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu J. V. buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2015 m. balandžio 26 d., 13.30 val., Ukmergės rajono savivaldybėje, kelias Vytinė-Vaikutiškis-Ukmergė, 2,65 km, vairuodamas automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 82 km/h greičiu.

              Minėtu nutarimu J. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trims mėnesiams.

              Skunde J. V. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir bylą nutraukti, atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir kaltu dėl įvykio pripažinti A. Š..

Skunde nurodoma, kad vienintelis įrodymas dėl administracinio teisės pažeidimo byloje yra  greičio radaro nuotrauka, iš kurios negalima spręsti, kad automobilį vairavo būtent J. V.. Be to, J. V. policijos pareigūnams nurodė, kad neatsimena minėto įvykio, jo automobilį galėjo vairuoti A. Š..

              Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio atstovas atsiliepimu prašė J. V. skundo netenkinti.

J. V. skundas atmestinas.

Teismo posėdyje J. V. parodė, jog jis nežinojo, dėl kokio pažeidimo buvo kviečiamas į policiją. Atvykus į policiją jam buvo paaiškinta, dėl kokio pažeidimo jis yra iškviestas. Tuo metu negalėjo nurodyti, kas ir kur vairavo automobilį, kadangi neprisiminė. Pareigūnė pasiūlė prisiimti kaltę sau, nes nuotraukoje buvo užfiksuotas jam priklausantis automobilis, o nenurodžius, kas vairavo automobilį, atsakomybė automatiškai kyla jos savininkui. Sutiko su tokiu pasiūlymu, paaiškinime parašė tai, ką pasiūlė pareigūnė. J. V. nurodė, kad vėliau išsiaiškino, kas iš tikrųjų vairavo automobilį. Automobilį dviem savaitėms buvo paskolinęs A. Š. ir pažeidimo padarymo metu būtent jis vairavo automobilį. J. V. teigė, kad toje vietoje, kur buvo užfiksuotas pažeidimas, jis apskritai neturėjo reikalų. Rašydamas paaiškinimą buvo sutrikęs, nežinojo, ką rašyti, ką sakyti, nebuvo tikras dėl tiesos, negalėjo nurodyti ar jis vairavo automobilį, ar kas nors kitas. J. V. nurodė, kad A. Š. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, jog šį numerį yra įsivedęs jau porą metų, kitu telefono numeriu A. Š. jam nėra skambinęs.

              Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, jog naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kito numerio neturi, šių metų balandžio mėnesį taip pat neturėjo kito numerio, teigė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), telefoną gali palikti tik namuose. Atsimena, kur buvo 2015 m. balandžio 26 d., kadangi buvo užsirašęs. Pažeidimo padarymo dieną galėjo būti pažeidimo padarymo vietoje. Automobilį 2015 m. balandžio 26 d. vairavo jis, niekas kitas vairuoti negalėjo. Automobilį pasiskolino iš J. V.. Vedė renginį Ukmergėje, sutartis nebuvo sudaryta, kadangi buvo draugų gimtadienis. Renginys vyko savaitgalį, 2015 m. balandžio 26 d., reikėjo paimti aparatūrą, nuvežti į Panevėžį. Atsimena, kad tą dieną važinėjo. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar 2015 m. balandžio 26 d. turėjo reikalų Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bajorų kaime. Gal 2015 m. balandžio 26 d. buvo pamiršęs pasiimti telefoną. Tikrai atsimena, kad įvykio dieną naudojosi automobiliu, kadangi jį buvo pasiskolinęs iš J. V. ilgesniam laikui. Galėjo būti užsukęs ir į Avižienių sen., prie Riešės. Ten šalia yra hipodromas, kuriame kartais apsilanko.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. N. parodė, jog nustačius pažeidimo padarymo faktą, yra iškviečiamas automobilio savininkas, jam pateikiama nuotrauka ir paklausiama, ar konkrečiu laiku šis asmuo vairavo automobilį. Tuo atveju, jeigu būna teigiamas atsakymas, yra surašomas protokolas. Jei yra surašytas protokolas, reiškia, kad asmuo sutiko su pažeidimu. Nagrinėjamu atveju, parodžius nuotrauką, J. V. sutiko su pažeidimu. Liudytoja negalėjo atsiminti, ar J. V. aiškino, kad neprisimena, kas vairavo automobilį. Taip pat ji nurodė, jog jei asmuo pasako, kad negali nurodyti, kas vairavo automobilį, duoda savaitę, susitaria su žmogumi, išrašo antrą kvietimą. Jei kategoriškai nesako, nurodo, kad negalės prisiminti, išrašomas protokolas už duomenų nepateikimą. I. N. teigė, jog ji J. V. paklausė, kas naudojasi automobiliu, o šis atsakė, kad tik jis.

Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuota, jog 2015 m. balandžio 26 d., 13.30 val., automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 82 km/h greičiu. (b. l. 10)

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris buvo surašytas J. V., matyti, jog paaiškinimų skiltyje yra nurodyta, kad J. V. nepastebėjo matuoklio. (b. l. 7)

Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų duomenų matyti, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini)telekomunikacinių įvykių 2015 m. balandžio 26 d. nuo 13.20 val. iki 13.40 val. neužfiksuota.

Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų duomenų matyti, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. balandžio 26 d. 8:04:20 val. iki 12:48:13 val. buvo prisijungęs prie celių, esančių Vilniaus mieste, o 14:12:35 val. buvo prisijungęs prie celės, esančios Naujoji g., Aristavos k., Vilainių sen., o dar vėliau, t. y. nuo 15:25:37 val., prie celių ,esančių Kėdainių mieste.

Iš UAB „Omnitel“ pateiktų duomenų matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 26 d. 13:34:31 val. buvo prisijungęs prie celės Nr. 840B, kuri yra Bajorų kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, veikimo kryptis (Azimuth) 170, spindulys 3025 metrai. (b. l. 22)

Iš UAB „Omnitel“ pateiktų duomenų matyti, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 26 d. buvo prisijungęs prie celių, esančių Vilniaus mieste.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog J. V. skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuota, jog 2015 m. balandžio 26 d., 13.30 val., automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 82 km/h greičiu. Nustatyto greičio viršijimo faktas jokių abejonių nekelia, taip pat nekyla jokių abejonių dėl pažeidimo padarymo laiko bei vietos, automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, priklausomybės pažeisimo padarymo  metu. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas tik dėl to, kas padarė pažeidimą, t. y. kas iš tikrųjų 2015 m. balandžio 26 d., 13.30 val. vairavo automobilį, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje.

J. V. teigė, jog jis 2015 m. balandžio 26 d. automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, nevairavo, kadangi jį buvo paskolinęs A. Š.. A. Š. nurodė, jog buvo pasiskolinęs J. V. automobilį ir įvykio dieną galėjo būti pažeidimo padarymo vietoje. Vis tik tokius J. V. ir A. Š. teiginius paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog J. V. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), o A. Š. naudojasi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Liudytojas taip pat yra nurodęs, kad minėtu telefono numeriu naudojosi ir tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, kito telefono numerio jis neturi. Iš UAB „Omnitel“ patiektų duomenų matyti, jog 2015 m. balandžio 26 d. A. Š. naudojamas telefonas nuo 08:00:24 val. iki 16:56:59 val. buvo prisijungęs prie celių, esančių Vilniaus mieste, išskyrus 13:34:31 val., t. y. neužilgo po to, kai buvo padarytas pažeidimas, jis buvo prisijungęs prie celės, esančios Bajorų kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, t. y. vietoje, kuri yra pakankamai nutolusi nuo tos vietos, kur buvo padarytas pažeidimas ir iki kurios automobiliu per keturias minutes nuvažiuoti yra neįmanoma. Taip pat UAB „Omnitel“ pateikti duomenys leidžia konstatuoti, jog telefonu buvo pakankamai aktyviai naudojamasi, jo buvimo vieta dienos metu keitėsi. Pastebėtina ir tai, jog telefonas veikė ir tame Vilniaus miesto rajone, kuriame yra A. Š. gyvenamoji vieta. Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų duomenų matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi J. V., 2015 m. balandžio 26 d. 8:04:20 val. iki 12:48:13 val. buvo prisijungęs prie celių, esančių Vilniaus mieste, o 14:12:35 val. buvo prisijungęs prie celės, esančios Naujoji g., Aristavos k., Vilainių sen. (pastebėtina, jog prieš tai telefonas prie celės esančios Vilniaus mieste buvo prisijungęs 12:48:13 val.). Taigi UAB „Bitė Lietuva“ pateikti duomenys leidžia konstatuoti, jog telefonas, kurį naudoja J. V., keitė buvimo vietą, jis buvo ir Vilniaus miesto rajone, kuriame gyvena J. V., juo buvo naudojamasi, o pažeidimo padarymo metu jis be jokių abejonių galėjo būti pažeidimo užfiksavimo vietoje.

Teismo posėdžio metu A. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl, praėjus labai trumpam laiko tarpui po pažeidimo užfiksavimo, jo telefonas buvo prisijungęs prie celės, esančios toje vietoje, kurioje liudytojas, jeigu jis iš tikrųjų būtų padaręs pažeidimą, paprasčiausiai negalėjo būti. Liudytojas teigė, kad įvykio dieną jis buvo Ukmergėje, Panevėžyje, tačiau tokius A. Š. teiginius akivaizdžiai paneigia UAB „Omintel“ pateikti duomenys. Nagrinėjamu atveju būtų galima daryti prielaidą, jog A. Š. buvo kažkur palikęs telefoną, tačiau, kaip jau minėta, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad telefonu buvo pakankamai aktyviai naudojamasi, jo buvimo vieta keitėsi, jis buvo ir tame Vilniaus miesto rajone, kur yra liudytojo gyvenamoji vieta. Taigi teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad A. Š. buvo kažkur palikęs telefoną, kuriuo naudojosi ir naudojasi iki šiol.

Pastebėtina ir tai, kad vertinant J. V. ir A. Š. teiginius kartu su mobiliojo ryšio operatorių pateiktais duomenimis, susidaro mažai tikėtina situacija, kai asmens, kuris teigia vairavęs automobilį, telefonas iš esmės visą dieną buvo Vilniaus mieste, o asmens (automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, savininko), kuris neigia vairavęs automobilį, realiai galėjo būti įvykio vietoje pažeidimo padarymo metu. Aišku, tokia situacija hipotetiškai yra galima, tačiau mažai tikėtina. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog net ir tokia hipotezė yra paneigiama byloje surinktais įrodymais.

Iš liudytojos I. N. parodymų matyti, jog išsikvietus automobilio, kuriuo buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, savininką, jam yra parodoma nuotrauka, paklausiama, ar būtent savininkas konkrečiu laiku vairavo automobilį. Tik tuo atveju, jeigu automobilio savininkas sutinka su pažeidimu, yra surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nustatyto pažeidimo. Taip pat iš liudytojos parodymų matyti, jog tuo atveju, jeigu automobilio savininkas pradeda aiškinti, kad negali nurodyti asmens, kuris vairavo automobilį, tokiam savininkui duodamas laikas, per kurį turi būti nurodomas asmuo vairavęs automobilį. Be to, I. N. teisme teigė, jog ji J. V. paklausė, kas naudojasi automobiliu, o šis atsakė, kad tik jis. Teismas konstatuoja, jog liudytojos I. N. parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi ji jokiais asmeniniais ryšiais nėra susijusi su J. V., neturi asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Byloje yra nustatyta, kad J. V. į policiją atvyko 2015 m. rugpjūčio 20 d., būtent tą dieną jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinio teisės pažeidimo protokole J. V. nurodė, jog nepastebėjo matuoklio, jokių kitų pastabų ar kitų prierašų administracinio teisės pažeidimo protokole nėra užfiksuota. Taigi, vertinant aptartus faktus kartu su liudytojos I. N. parodymais, konstatuotina, jog J. V. prisipažino padaręs pažeidimą, jis pareigūnei, surašiusiai administracinio pažeidimo protokolą, nenurodė, jog jam priklausantį automobilį vairavo ar galėjo vairuoti kitas asmuo.

J. V. nurodė, jog atvykęs į policiją jis buvo sutrikęs, todėl rašė, ką jam pasiūlė pareigūnė, tuo metu neprisiminė, kas galėjo vairuoti automobilį. Teisme J. V. taip pat teigė, jog jis pažeidimo padarymo vietoje apskritai neturėjo jokių reikalų. Vis tik teismas tokius J. V. teiginius vertina tik kaip niekuo nepagrįstą bandymą palengvinti savo teisinę padėtį, siekį išvengti atsakomybės. Čia pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo aiškiai išdėstytos pažeidimo padarymo aplinkybės, t. y. vieta, laikas ir kt., tačiau J. V. jokių pastabų dėl protokolo turinio neturėjo, jis nenurodė, jog negalėjo būti įvykio vietoje, tokį teiginį jis išsakė tik skundo nagrinėjimo metu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. V. teisme teigė, jog jis neprisiminė, ar automobilį vairavo jis, ar kas nors kitas. Taigi šis J. V. teiginys taip pat leidžia konstatuoti, jog jis iš tikrųjų galėjo būti pažeidimo padarymo vietoje, taip pat leidžia teigti, jog jo tvirtinimas, kad jis jokių reikalų toje vietoje neturėjo, yra vertintinas tik kaip jo niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija. Liudytojas A. Š. teisme teigė, jog įsiminė, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo pasiskolinęs J. V. automobilį, nes jam buvo leista naudotis šiuo automobiliu ilgesnį laiką. Akivaizdu, jog leidimas naudotis automobiliu ilgesnį laiką yra pakankamai išskirtinė ir įsimintina aplinkybė, vis tik J. V. tokios aplinkybės aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, surašant protokolą bei nutarimą, nenurodė.

Taigi skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokole, mobiliojo ryšio operatorių pateiktuose dokumentuose, Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuoti duomenys, liudytojos I. N. parodymai), kurie sudaro darnią visumą, patvirtina, kad būtent J. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje.

J. V., įvertinus visas nuobaudų skyrimui reikšmingas aplinkybes, už jo padarytą pažeidimą buvo paskirtos minimalios Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jis buvo nubaustas per griežtai.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, naikinti ar keisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą nėra jokio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. skundas nėra tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais,

n u t a r ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                   Ugnius Trumpulis